scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Nelietuviški XIX a. galo – XX a. pradžios katalikų katekizmų terminai

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Nelietuviški XIX a. galo – XX a. pradžios katalikų katekizmų terminai

Author: Aušra Rimkutė
Year: 2005
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/637/728
Au5 a RIMKUTE
L ie u
i l as i 1
kaL bos
ins
NELIETUVISKI XIX A. GALO _ XX A. PRADZIOS
KATALTKV KATEKIZMIJ TERMINAI No s
Li uania ka alikybe e a i es a mol o elai
m. AukS aidiuose e solo 1413 m.
- 1387
Zemaidiuose
- lie u i5ka k ik5dionybes
e minija a ki q
lie u i5kq e minijq Tai
seniausiq.
indica anākais è una i5
lie u iq eligioni e minijos sluoksnis - ali anieji skoliniai come
baZnyiia, ga enia, k iki as, lcuiios, Kaledos, Velykos, e ba e k . (Z .
B[ga
1958: i5
348; 1961
I lie u iq kalbq
776), a ejE
g eidiau-
y iniq sla q
siai
X-XII a. anco a
p esso5 o icialqjI
Li uania k ik5 4.
Li u i5kos
k ikidionybes
- iS i5likE uZ a5y i
e minijos
i5 o a Zinomq
p adLia XVI a. p adZios Vilniaus yskupijoje
hand a5 iniai
ecchini es ii
po e iq
- heipa ies molda, Angelo e Tikejimo Palionis salu inamen o
iipaiinimas (Lebedys, 1964: 109-135; Zinke idius 2000: 7l-73) e pinnoji
s ampausdin a Li u i5ka Ma yno MaZ ydo e angelikq liu e onq
lib o Ca echism sa p as y
Szadei
(1547).
Siame a icolo olima discu e e XIX a. galo - XX a. p adLios ka alikq
ca echizmues us oumus nelie u i5kos o igmes unaZodZius eligijos
e minusl. Sis pe iodo2 non casualmen e. Ques o pe iodo, scel o kai,
o mojen e lie u iq kalbai3, alla a uale comuneina più im a upin is
eligioni a5 q e in gene ale BaZnydios kalbaa. T a ica e equeio mol o
k4:
I Sude iniai e minai nell'a icolo
neap a iami, pe ché la
ZodZiq jq demenimis.
maggio anza a nag inejamq
: XIX a.
galo
- XX a.
p adZios
BaZnydios pa la, quan o più e minija eligioni k i ai eligioni leksika) ino Siol è
ela i amen e nedaug y ine a. A ski qni a ikL pas abq su che me o la eligione
e mini sono solo uno al i, egzdiiui, mine o pe iodo s ampaje
(i aps-
- Va pe, Td ynd.s sa ge, Vilniaus iiniose, D aug joje, Vado e.
Sulla eligioni leksikq sono a59 kalbininkai P. Ska dZius, J. K uopas, V. U bu is, A.
Sabaliauskas, J. Palionis, Z. Zinke idius, V. D o inas, Klima idius, A. Kudinskai e e
al i.
J.
'Anno J. Palionio, XIX a.
p incipio-
- XX a. - ques o
Zios della ine
aka q aukS aidiq
inale pe iodo
kauniSkiq a mes
Vadinasi.
isi i icazione.
ques o uno i5 comune
lingues pe iodo di s iluppoq
(Pupkis 2005: 44).
a
Come
a.o J.
M. Dauk5a già
Gi diene,
g ynin i
s engesi
(Gi dien€,2003:
kalb4 394).
Quindi
upin asi
eligioni
pa la già dal XVI a.
galo.
42
maldaknyges, giesmynus, pamokslq
ca echismus, lib i e ki 4BaZnydios
s e imybemiss.
li e a u aD 4 che e a uZ e 5 a
XIX a. kilus nazionale
g andises delle nuo
igene azione lie u iq
Limpiegamen o del p imo
ba ba izm 6.
del XX sec. de5im medio
gale, p asidejo sqjiidZiui,
gale è s a a ls eig a
(1909)
Po e i l commissioneT,
ku i4 suda e kunigai Aleksand as
Damb auskas8, Al onsas Pe ulis
e Juozas Laukai is e,,didZiausiq
mondiie iche bend ines lingua
no minimo spe i i" u ejq
Zymiausi di quel me o pa lininkai:
Kazimie as Biiga, Jonas Juozas
Baldikonis e
Jablonskis,
Ju gis Slapelis
(Zinke idius
2000: 179). la o o della Commissione 1909 m. asa q
Seinuose, ano
Zigmo
,,i5 bininkq
Zinke idiaus,
esmes ques o p imo lie u iq kal-
su aZiazione"
( en pa ), quando è s a a su o ky a
impo an iesniq maldq, po e iq lingua, s abili a
bii iniausia e minija della eligione.
5
S aipsnyje laikomasi adizionali, delle cul i os
pubblicazioni già nusis o ejusios s e imybiq
samp a os.
S e imybe dia conside a o i5 al a lingua a ejps Zodis, che
p iei a auja bend ines lingua no noms e ha lie u i5k4
sos i ui 4.
6Te min ba ba ismo Siames aipsnyjelaikomass e imybds
sinonimo(KTZ 1990; da
Z . LKE 1999).
7
S udoje, sukaip a5o Z.
pa le i su po e i -1 ienodinimq.
che se iamen e susi upino
Zinke idius, XX a. p adZioje im a
e o ma,,,Pi masis, po e iq jq
li eu inimu, e a p ela a
Juozas Laukai is" 2000: I 78). Egli
(Zinke idius misijq. 1909 m. Seinuose Commissione menesiq ap a inejo bend inds, po 4 ypad
e suda e adinam4j4 Po e iq ko-
baZny ines, kalbos eikalus. Fu o ma e du po e iq a ian i:,,1) siiilomas kalbinink
aduzione, e 2) comp omisinis a ian e, c imesnismo ino olum u ilizza e po e iam, con
ma y . e s esso pasiZymejgs emendisymai, Laukaidio, adicaliai i5 esmes quasi nuo a
lasci i alcuni quali lingu ne aisyklingumi, col quale si è ce ca o neiSgqsdin i
konse a i amen e nas ieikusiq duho nikq" e a i5spausdin i Pa a -
(Zinke idius
2000: 179). 1909 m. Vado oN . 14 si ieji Po e ial. Po e iq commissione Vado e aid,
che,, u edami akyse isq po e iq p aei [ e ma ydami didelg jq ne ienodum4
nesu adome al e i5eigos, come appena u a kq aisy i moksli5kai, così come lie u iq
lingua spi i o ichiedono, ma una ol a laik sa oeme p iede me a siZ elg i i ciò, che
mlsq pa a ieji po e iai bl q unde s andami isai Li uaniai e pilnai iS eiki. BaisyZny
min [ Del os p Zas i in al-ce i a gomen i non laikeme e opinioni q espe i" Po e iai
1909: 107). Pladiau Po e iq komisij4
(Co ezioni
su Z .
Z. Zinke
4 Z lela i
4 p o a i
i(ians s udij e i
(Zinke id-
ius 2000: 1
7 9- I 84).
8
A. Damb auskas
- li e iq kulh os eikejas, kunig, iloso o, i1ologo,
li e a l os c i ico e poe a, pasi aiinejgs Adomo Jaki o,
D uskiaus e al i slapi a dZiais (LKE 1999; LLE 2001; Keinys
2000:32).
43
l. Sal iniq apL alga
Sio a icolo Sal iniai
- qua o XIX a. gale - XX a. p adLioje i5leis i ka alikq ca echizmai:
Mokslas Rimo Ko aliku (1879), T umpasis Kun.
Filochowskio ca echism
(1901),Ka akizmqi del aik yi Zmoniqp aszcziok4su Lemen o iu i
ka alikiszki. Wsu eikolingiausi
Minis an u u (1903) e kunigo Kazimie o Pal a oko mokslas
Tilq bos (S .
Is o ija i Ca echism)
(1916).
Sal ini sceglie e non
casualmen e. XVIII e i5
pa i XIX secZiaus
eligioni ai q lingua
k izE L . Zi *e idius
1990; l992; sop a isso
@ladiau
Palionis
s a ali à e
1995).
legE alla
Ques o u
pe di a
con la
della
Li uania la
O m. della
mojo insilimo impe i.
Russia
sua aggiunzione al po 1863
i5silais ina-
e a uZd aus a s ampa la yni5komis aidemis.
Vyko k a5 o colonizzazione e usi icazione. XIX
a. II me à, come e in mol i Midu io e Ry q Eu opa
Saliq, kilo
Li uana a gimimo Uno i5 nazionale judejimo keliamq ogge oq e a
au inio
ko a del lie u iq linguis i eisi 1'g. Mine i ca echizmai è i5 lie u iq
sql[dis.
au inio a gimimo laikq. P ie5 pa la e i di ca echismi nei a o q
e miniji eligiq comincian kilmg, ale b e emen e discu e e
Sal inius. Ca echizmE Mokslas Rimo Ku aliku. Naujei pe weize as,
pe aisi as e seconda ol a a sp us as i pi m4 ka 4 1873 anni
iSleido pa enge
Zemaidiq
(
yskupas
- I
875
)
I 0.
Mo iej aus
gij i i5 1879 me q ca echismo Sal inis
Valandius I 80 I Reli os e minai
nes Zinoma, ilascio. seleziona o,
DidZiojoje è s a a
Nepami i ina che li eu i 4 lingua
si uazione desiguoda MaZojoje e
e
in Li uania. DidZiosios Zemaidiq e Vilniaus
mo s e os Li uano mol o seg esi, esempioliui,
yskupys ese lie u iq lingua a oji-
Zemaidi l kaS e baZnydiose e a meldZiamasi i5
lie u iSk l maldaknygiq, pa lami Zemaidius
lenkejimas ku kas lie u i5kai po e iai. colpe e
maZiau ni abi an i del Mlniaus k a5 o (da Z .
Zinke idius 2002:33-339, 500-504).
0
Ano Z. Zinke idiaus,
,,Valandius nusius Zmones,
subl e abou himsel
lie u i5kai a5andius i5sila i-
inco aggiano lascia e Li u i5kas
lib i, daZnai i p op i le5omi. Taip
sqmoningum4" 1990: 157). Valandiaus,
imp asdino kele liaudies au ini
come ay ojo
(Zinke idius e S ie ejo, a i i à u ejo mol o didelq eik5mg, o mojan is lie u iq
a5 q kalbai, poiché egli s engesi a5y i così, che acilmen e sup as ll isq a miq
Zmones. A. Damb auskasjo a5 us
Jak5 as
paZymi:
,,Miledando j4 in u a la sua y ybeje e neapkgsda o Li u i5kai emokanba ba izmq cui
sa o kalb4 ysk. Mo iejus s enges
i5laiky i
usu uisi p asdiai ieji" (Damb auskas-JakS as l930: 209). I5 ik qq M. Valandius ne enge
okiq s e imybiq come apie a o i, iis a a, g ieins, loska, muka e k . Quindi yskupas
nelabai esis enge g ynin i eligioni kalbq. Sì, g oZinq li e a u a[ 4jis kl e egolainga
lingua.
44
che 51 leidim4 u
pe edaga Qs
Aleksand as Vy a as .
Egli a5e:
,,AS usu ui p o . Kaz. Jauniaus des ymu
Kauno seminijo o sogge o je; ol e a,
ldejau là u a nuo iq ogge o4 su
cli i is sussuoc i i emminis E.
Ra5yb4 Mai onis, e a
poe a ma ai
p isilaikiaujo pa aisymq.
i5 aisEs... non u a
pe a5inedamas
P iedqapie kliii is emminis es
pe Zil ejo... ge b.
A.
(LTSRSB
I862:
Damb auskas" 257).
T ampasis Kun. Filochowskio ca echism. Vaiszgan o e s as. An q
ka q iszleis as, pa aisy as - ques o kon a akcinis spaudinys,
i5leis as l90l anni. P ie5an aS nella ap oba a: pagine ha 1863 me q
S ampa e leis a. Kaunq. Vasa io m. B d. 1863 m. Zemaiii lVyskupas.
VaiZgan as ( I 869-1933) nel ca ekismo p a a me
Li uiai, non assicu a e
! ! szi a kningele
Ca echism
sono a monizza i
Elemen o ius! !
"
po e iais, con
indica, - ques o,,,
"
no,, che po e ii
Valandiausko
app o a ai . i. M.
po e iais, (Vilnius,
Valandiaus
k as e 1853).
i5sp in di i in lib o I
po e ej
S'è più sia aise e alcune
cos uzioni del asinio,
a u i co ispondmenis,
o, i5na5ose po e iq kalb4
be
pa eike ino ol po e iuse
daZ sla ybes.
Ka skizmai ka slikiszki. Wsu eikalingiausi dil aik4 e imoni4
p aszcziok4 con Lemen o iu i Minis an u u (1903).
second aS inio
Ca echismo oglo in al a pa e in
kon a akcine è i inje g
qe iypon. B'A IHO 1864 z. Del
lkomponuo a ap oba a: loseo euo
ca echismo au o iaus è
nesu a iama. Ano V. Bi Zi5kos,
ques o ca echismo
A. Ba anausko
( 1835-1902)
(Zi5ka 1929: 852-85Bi 3). Lien os? 'SR
bibliog a ijoje a5ome che ques o
P. Legecko
(1844-1934),
knyg l
au o iaus,
e ejo
i kunigo,
ca echism
(LTSRSB
1988:673).
MedLiaga accol a e i5 kunigo K. Pal a ok o 2 Tikybos mokslo (S .
Is o iji i
(1916).
Ca echismo)
cos i uisce
Sal in[ is pa i: I. Po e iai; II.
S en oji
S o ia; III. Ca echismo. Religioni colle i i5 p ima e edios daliq.
e minai
Au o ius P akalboje alo:,,Tikybos moksle Ka ekizmas
s e kly su 5 . S o ija. apposimen o ai5kina su i5 as S .
Ca echismo4
S o iji
Ca echismo aiSkina, cos i5 isai neiSde a 5 . S o ijoje. Todel
Siame,,Tikybos
A. Vy a as
(1837 1863?)
- kunigas.
Zu qs pe 1863 m. sukilimq(Bi Ziika 1990:
4 0).
2
K. Pal a okas
(
1958) 1875
- Lie u os esco o. Pa cnge 2 . IJIE e i5leido
Ka alikq
BaZnydios
eikejas, dal 1926 meq
eligijas ki abq, ikybos ado eliq (pladiau
1981).
45
Mossle" en ambi gli
a gomen i sbugai in uno
(TM 1916: ico di i che 5i pubblicin[ mol o pladiai e c i i5kai
s esso lib o"3). Bii ina
ecenza o pa binis a
J. Jablonskis
(Jablonsky
1933: 97-ll3). Egli nel 1917 San a oje ale,
che,,Ka ekizme",be ikybos mokslo dalykq
i pag indiniq ikybos iesq, è nemaLa 1933:
97). e Siaipjau igua do a gq e a geliq
' (Jablonskis el i gij o s e minus, dej a, ec enzij oj e
neuZsimenama.
I p imi e ca echizmai sono i5leis i
nel pe iodo del di ie o s ampa,
quando u icialeji Li uania
pa labu o usq.
P imaisiais XX a. deSim mediais i yko e BaZnydios lingua
l iZis, . y. è s a a abbandona a ba ba izmq. Scel o negli
i5leis as K. Pal a oko paZiD e i, come cambii o e mini della
eligione, o è s a a i iu a a, p asideus in ensi i eligioni
1916
a5 l della co ezioni, anks esniuose ca echizmue a o q
ka ekizmas, nes no d a
s e imybiq.
I5 ca echizmq accol i I 158 singZodZiai
e mini eligiosi e j l a ian ai , adiau
pa e e minq coincide, o el i5 o ale
cos i uisce 613 ski ingq e minq
eligiosi e 125 j L a ian ai 3.
Mol o as a le p op ie
o igini unaZodZiq
eligione e minq
- 439 e mini
( .2.
I pa . ).
2. Nelie u iSki e mini
Be eik eddalis ca echizmuose
a o l unaZodZi l eligiijos
e minq è (Z . nelie u i5kais, . y.
nelie u iSkos o igmi I ig.). Siame
a icolo s aniimos o igmes, eligioni
e minis a conside a a s aniimybes, i
cosidde i in e nau inie
LodLiai e i ecchie debini,
che sono u i5ka
ada aikq al li a iq
sis ema linguis ico
e,,ieina bend ines
! p incipalein[ lingua
Zodyno ond4
Religioni e minq a ian i nell'a icolo
neap a iam .
a
Nan us a e minq kilmg emiamasi A. Sabaliausko
s udio Li u i4 lingua leksika
(1990),
D. U bo Ma y)no
Mai ydo oi 4,odynu (1998), J. Kabelkos io ai 4 leksika (1964), J. K uopo la o o
Zodyninds sla ybds M. Mai', do ai 4kalboje (1947), V U budio a icoli in e nazionali:
K is ijono Donelai-
Nepas ube i Mai l, Sla alo sla izmai (1962), Senosios lie u i4 kalbos slo izmai Sen4j
sla izn 4 kilmodyds l ai o d ( I ai 994), nonché K. Kink in ai ais, Ri i4 Bugynu, iodLi
Lie u os liaisnais (1996, 1985, 2001,2003). Inol e, Ziu e a
K. Alminauskio do a o disse azione Die Ge manismen
des Li auischen l), E. F aenkelio Li auisches
(193
e ymologisches W i e buch
(1955 1962),
P. Ska dZiaus
D ie sla ischen
Lehnwd e im Al li auischen ( I 93 I ) e A. B ickne io Slon,ni
k e ymol ogi czny lskiego (197 j qzyka po
4).
46

i ikis o iniai y inejimaigalinus a y i,jog ai-s e imoskilmes LodLiaI"
(Jakai ien€
1980:
6l). Come a5o
A. sabaliauskas,
anziesiems
skoliniams
,,daZ maggio
ne u ime sa q
pakai alq a
sinonimq"
(Sabaliauskas
1990:
228). Sky ium discussiami e mini, u in ys
s aniimas o igmes suda omqjq daliq.
Tai hib idini (o
mi5 ieji) e mina;.
I5 u o nag inejami
141
di e so nelie u iskas e
33 hyb idiniai e minai.
I pa .
VienaZodZiq eligioni
e minq pasiski s y nas
secondo kilmq (%) l.
In e p au iniai e mini
2.
Nei Ca echismi
i5
u o o a e
34 in e nazionali
eligioni (maLial
desim adalis
e minai nei
is l unaZodziq
e minq).
In e ou inamen e
Zodziai, come i
ecchie debi o i
e s animybes,
sono lo o daZ più
debi o i.
Come Zinoma,
p es a i pe
linguabi
in e pininkes,
adiau al ol a
di icile p adin[
s abili e
Sal in[, spessoi
e a pini (o
a pinius).
47
2. l.l. Lo yni5kos kilmds i e mini
in e nazionali. Ca echizmu in la yni5k4
u indiq in e p au ini l e minq s
p incipalmen e as a pama 4
- I 9 e minq: absoliucijaTFK 33 (lo . absolu io) ', a as TFK 43 (lo . ac us),
ce imija
MRK 3 30 (lo . c
ae imonia), de
k e as MRK I 0 I (lo .
dec e um), despe ac ij a
MRK 1 69, TFK 1 0, KK 48
(lo . despe a io), dispensas
MRK 399
(lo . dis pensus),
-
in enzione MRK 297,
Y K27 (lo . in en io), TM
ca dinolas
87 (lo .
ca dinalis),
(lo . cle icus),
chie icco TM 135 comunija
MRK 330, TFK
36, TM | 26 (lo .
c o m mu n i
ken as TFK
37 Q 22 193 e k
a ij o), ko mu n
6), ko ns c a
MRK 330
(lo . consec a io), mons ancijaMRK323
(lo . mons an iq
<
mons a e),os ijaKK30, MRK 322,TM 123
(lo .
hos ia),p ocesya MRK
323
(lo . (lo . eliquiae), sak amenlas MRK p ocessio), 16,79, 138, TFK 9, KK
ac amen alia), suplikacij os TM 9 (lo . supp ica iQ. 3i e minq 2.1.2 e 2.1.4)
elik ija MRK I 82
22,TM 72,85 (lo . sac amen um), sak amen alij os TM I 3 7 (lo . s
i5ski a non più icini4 Sal in[, g upa
(asimo secondo
come al i ques o si
a con i e minali
in e nazionali
(2 .2.1.1.1,2.1.1.2,2.1.2.1,
2.1.2.2, ne
2.1.2.2), o secondo iniziali
(DaLnai
nes non ac a neimanoma)
de e mina e, pe
in e nazionali
cui linguaggi LodLiai djo.
2.1.1.1.
kilmds Ras as gau as
Lo yni5kos
di eligione, e mine
e minaso lingubas.
pe sla q uno e mine
gau as pe sla us (Sis
sepa a amen e,
discu e à
pe ché neZinoma, pe
ku i4 sla q kalb4 egli
ennejo i lie u i
kalb{, dadiau il suo
o iginini
Sal inis al o ius
la ynq lingua:
MRK 176, TM ll0 è
(lenk. ol a z, b us. anmap
< lo . al d e'. lo . al us, plg. al a ia,,auku as;
sac ioj amasis 22 20C ; T 22 2001 sono
namai, a,,al a is o iikis")
al o ius" LoLieZ I 996, plg. Yai kT al a ij
| 7.
15
S aipsnyje e mininai a5omi
. y. K. Pal a oko aiyb4 nes
ca echismo secondo l9 6 me q,
Tikybos mok.slo o esandius
ne iks aiyba quasi non
aybos, lumus mol i casijq
conside a i co ek u os
di e isce dal Siandienine
e o i. il più g ande demZesys
a ian i neap a iami.
possibile Poiché assegna o
unaZodZiq e minq kilmei,
sky ium
16
Salia esempioZiq pa ay i abb e iazioni indicano, in cui ca echismico iene usa o il
e mine, a a abi5ki nume i la pagine, i5 del quale essi p on i (daZ ques o è il p imo
no a o pagine pa o ojimo[, caso]. Po kab elio esan is indica as as skaidius nel
quale discussiamo e mine Sal iniq a icolo a ian e. p esen a i gale.
abb e iazioni
'1
T22 al o ius kildinamas i5 la ynq delle lingue. A. Sabaliauskas solo
(1990: 253),
P. 36), J.
Ska dZius
(1998: 86), J.
K uopas (1998:
Kabelka
(1964:24) e E. F aenkelis
(1955: 8) indica che nei
ca echismi usa o
Zodis i lie u iq kalbq a ejo pe
sla q
( . y. lenkq o bal a usiq) palbas.
48
2.1.2. kilm6s e mini,
Lo yni5kos
o enu i pe lenkq kalb4.
Nel ca echizmu Mol<slas Rimo Kq aliku e
Tilq bos mokslas engono u ilizza i e pe
lenk l kalb4 Lod1iai o ene e la ynq lingu
(2 e mini)'.
ad en as MRK 79, 333, TM
109 adwen ,lo .
(lenk.
ad en usLKh{,sumaMR. K4l3 (lenk.
somma
<lo . summa).
2.1.2.
G eikiScos in e nazionali e mini.
kilmOs
Ras i solo 5 e mini di eligione, ku iq
p imis Sal inis è g aikq lingua:
an i ona TM 11 (g .
an iphonos), MRK
balzamo
315 (g . balsamo
ITZ l%6 indica che balzamas a ejqs i5
a abq delle)), diakonas MRK 380, TM 135
(g .
diakonos), pa ia ca MRK 19, 46,79 (g . pa ia chEs),
subdiakono
MRK 380
(lo . sub.- g .
diaconis).
2.1.2.1. G eikiSkilmds
o ene e pe lo ynq Ras i ienalodLiai
e minai, o ene e pe lo ynq kalb4
e minai, kalb4.
3
(lingus in e medininke s
de e mina e di icile, è
g aikq josT22 neminimos),
Sal inis pa la:
adiau jq inizial
e e ico MRK 23,
335, KK 22 ( o .
hae e icus
< g .
hai e ikos
Yai kTll o LZ SlO,l985, 2001
2003,
e e ikc s
< g .
hai e ikos), ca alik MRK
25,32, TFK 7, TM 89 (lo . ca holicus
< g .
ca olicos),
ca echismo MRK
386,
TFK 43, KK 7, TM 3 (lo . ca echismus
< g .
ka dchismosYai kTZZ
2003, TZZ
al o e
indica o,
che esso
o igin i5
g aikq o
lingu).
2.1.2.2. G aiki5kos kilmds e minas, o enu o pe lenkq kalbq. Nei
ca echismi e pe lenkq gau as g eiki5kos iene usa o kalb4
o igmes e mis psalme TM 9 (lenk. psalm < g . psalmos K uopas
1998: 238, plg. T22, do e indica o solo g eiki5ka o igme).
2.1.2.3.
G eikiSkos kilm€s e minai, o ene e pe sla q lingbas. Ras i
2 eligione
g aikq
o ene e pe
sla us, adiau jq o igina io
Sal inis
e mini, sono
pa la:
(sen s.
c Hbzeilb<
angelas TM 12, 76 g .
angelos
(Dac ,lep
1967) 8,
e angeli.ja
e angelia
MRK 18, TM 83 (lenk.
32,
< g .
euangelionU bas
1998: I16, ZZ lqX,1985,
plg.
2001; Yai kTZL 2003)'e.
8
Angelas,kaip a5omaLKZ,ku [ edaga oJ. Baldikonis,y a
s a ybe(LKZ
I l94l).
Sla ybejl empo
(1998:
e P. Ska dZius
87), J. K uopas
(1998:
84), D. U bas 19).
(1998:
ZodZio T22
g aiki5ka
Kad Zod2io in o igine
l%6,2001;Yai kT22ZOOI.
indica o ange as
p iminis
Sal inis pa la, abejoniq
è g aikq kadjis
nekyla, adiau bisogno paZyme i.
o enu o pe
slanl kalbas.
e
J. K uopas nel la o o Zodynines sla ybds M. Mai ydo ai 4kalboje indica che
e angelija è g eikiSkos o igmes Zodis (K uopas 1998 227).
49
2.1.4. Heb aji5kos kilm6s e minai. Ta p kalbamq
unaZodZiq e minq è solo uno
Zodis, il cui iniziale
Sal inis è heb ajq
kalba, è
- mana MRK 79
(g .
manna<heb . me).
2.1.5. Apibend inamosios osse azioni. Pe
a
lenkq al o sla q kalbas, possibile adiau del
linguaggio ogge o, a djo nemaLai iS a dy' q
e minq, Sios
TZ a Sal iniq menzios a amen e. Quan o più di e quin adalie unaZodZiq
eligioni e minqy a la yni5kos, o maZdaug eddalis
- g eiki5kos
o igmes.
Anche o a o eb aji5kos o igmes lodis mana.
Come is o i5 esempioZi S u i i e mini
in e nazionali sono consuma i e o a.
In e naziniq ienaLodLiq
e I i gij o s e minq
consum imas
ca echizmuose
(maiau con né deSim adalis
colleggs uo che ka alikq
eligiine leksika è s a a c ea a
baZny ines lingua la ynq
unaZodZi l e minq), appa y , è
pag indu.
2.2.
Senieji skoliniai2o
Ci ca anuosius debinius sono i ai iq nuomoniq. Vieni
bando jq ne a o i (J. Sk i eckas), keis i al i
Zodziais, al i Ijuos Ziu i ole an i5kiau
(J.
Jablonskis, K. B[ga). Zymusis
s animybes come abelnas,
kalbininkas
K. B ga a me e okias
ab ozas, ab ilsas, adyna...,be
eike usa e lie u iq kalbai
necessa iingus anuosius
skolinius, pa yzdLiui, s iklas,
kunigas e k .
J. Jablonskis,,pa eisino condi ineje
kalboje bemaL u i anuosius
debinius, a o us anco a p ima
appa andan a5 ui. medu amZiais
a ejusiq
15 skoliniq palaike quelli, che a mdse nonu ejo lie u i5kq a i ikmenq
(pa yzdZiui, skolin inI eligin[ Zodyn4), Ca echizmuo usa ia i
36 i
ecchie debi o i
(più che penk adalis
skolin l unaZodZiq
eligijas e minq).
2.2.1. I5 sla q kalbq o ene e i ecchie debini. I5 sla ,q
kalbq2 o ene e
:0 Mokslo a icoliniq collezione Skoliniai i bend ind lie u i4 kalba (2004 Lo e a
Vaicekauskiene o nisce okiq G. Thomo senqjq
skoliniq apib eZ i:
,,iodliai, in eg a gsi onologiSkai e mo ologiSkai, uZiman i impo an e4 pos o4 nel
lessineje-seman indje sis ema linguis ico, ne u in ys con o mi àmenq, meglio - si
p oloin i ne i5 kaimynq kalbq; p incipalmen e codi ica i posi i amen e'
(SBK 2004:
I l). Apib eZ is ne a iksli, pe chè, come
Zinoma, skoliniai può u e i a i ikmenq può
b i i (i daZ maggio sono) p es inami i5
kaimyniniq kalbq e pan.
2)
S aipsnyje skoliniai i5 sla q
kalb l ski s omi
I lenkybes, bal a usybes, usybes
sla ybes, a sla ybiq g upe iene
i
assegna a allo a, quando neai5ku, i5 cui
sla q lingu Zodis ienesu a iama, sono
hib idiniai e mini, e mini, u in ys o
comuni4 con sla ais p eesag4. (L'A icolo
ispe a le opinioni.)
50
2egnanie
- hegnojimasls TM 5)43.
Kalbininkq
a
ques a osios
Be o, as a lenkybiq
(7 e mininai), kilusiq i5 g aikq la ynq e heb ajq
kalbq.
2.3.1.1.
G aiki5kos kilmds lenkybds. I5 u o o a e 2 pe lenkq
kalbq o ene e è g aikq e minai, ku iq pi minis Sal inis
angelus
kalba: aniolas MRK 56, TFK 15, KK l0 (lenk. aniol < lo . <
< g .
angelos
- angelasTM
5)aa,
MRK 40, KK l0 (lenk.
a caniolas a choniol
<lo .
a changelus < g .
a changelos
- a cangelo TM ll).
2.3.l.2.Lo yni5kos
kilm€s
lenkyb0s.
Moksle Rimo
Ka aliku consumami
4 e mininai, o ene e pe lenkq4: kalb apie a MRK 72 (lenk. o ie a < dek.
o ie a < ok. opJha Op e < lo . o e o ium, o e o B iickne 197 4: 37 5,
plg. F aenkel1962: 13
- auka TM 123),
aplo ka MRK
377 (lenk. opla
e k < ok. o b
I | 9 e s
aE < lo . o b I
as MRK
a a
B i.ickne 7 4:
25 8
3 80), m ai o
(le m aj e
s a < lo .
u ij a
m aj e s a
s, kilm. n
MRK
aj e a i
c s T ZZ
193 6)45, s
95 (lenk.
s azione
<lo . s a io). J l
iniziale
Sal inis
- la ynq pa la.
2.3.1.3.
Heb aji5kos kilmds lenkybEs. Ras a solo una s e imybe,
o enu a pe lenkq kalbq cui o igme heb aj 13ka:
mesijos:izs
MRK 70 (lenk.
messjasz,
lo . baln.
messias, g .
Messias plg.
< heb .
ma|lach Yai kTZl
2003).
Bl ina no e i che lenkybes di con enu o
eligioso nei lib i adosi Lie u oje come locali
lenkq lingu, da ad. polszczyzna li ewska,
e e o 142). Lenkq pa la i5 non u dia eco
(Zinke idius
2000: p adZiq conside a a lingua, che
p ie5q quan o più, lei e a eligione
lingua, a ejusi con ka alikybe. Nau inio
medZiagos ede e che lenkybes kunigo
iginnimo come cambii e poZi[me ais,
già min€ a, is i lenkq kalbq. I5 ipo a e
K. Pal a oko
ca echizme ne a oiamos.
a Zodis iegnone DZoi D2, apa enu o, adiau usa e o ni o azioneZodis
2 i(s) i edinysegno iegnojimas(is). Ma yl, iegnonq può
conside a si ne eik ina s e imybe, ma conside a e e p op io
da iniu. Zegno ils) aip pa plg. lenk.
è possibile kilgs i5
lenk i delle
pa ole, 2egnac
siq 1990:229).
(Sabaliauskas
ZegnoniLKLey apa eik a non come s e imybe.
'a
Nell'e imologico enkq della lingua Zodyne indica a, che lenk. a iol
anksdiau bu Es angiol,XlY XV a. - angiel (B uckne 1974'.5).
o:
TZ I%6
che è
a5oma,
kilEs
e minas i3 i alq delle.
5'l

2.3.2.
Sla ybds.
Tikslinga ski i da
ien4
ba ba izmq g upQ
- sla ybiq, kai
neaiSku, i5 cui slalq
lingua o ale
o u o
Zodis. I5 e minai (bemaZ du
o a e 28 ali
penk adaliai s e imybi$:
ci caka KK l0 (bnx. one ca,
le . opiekagloba TM I l2),
apiekilnas MRK 169,419, TFK 13,
KK 14
(b us.
one g, u, lenk.
globejas asaba MRK
opiekun TM 9), -
41, TFK 11, 32, KK 8
(lenk. osoba, us.
oco6aasmuo TM 6),
a puskai MRK 323, KK
38
132), KK 11, (lenk.
pe dono,-
omnycKa-
39, g eco
us. MRK
loidaiTM
36 (b us.
?pox ,lenk.
g ezechi-
- nuodeme TM 7),
nas
MRK 240
(b us.
zpol Hb ,le-
TM
nk. us. 89,
g zeszny, zpeu ua il
- nusiddjqs
nupuolqs TM
100), MRK
g ieinil as
54, 91,
TFK 18, KK 9
zpewnlx, lenk.
(b us.
g zesznik,
us. zpeumuK
- nusideilis
5), e e gas TMK 37 ( us. uemeepz), ko ond MRK 54, TFK
35, KK 12 (lenk. ka anle, us. KapaHue
- bausmd
TM 80), k apyla MRK 374 (lenk. k opidlo, b us. xpanina), k i idaMRK I
59, TFK 12, KK I 9 (b us. xpueuda, lenk. k 4nuda - kal ybe TM 128), my
a MRK 17, 18, TFK 1 7 (lenk.
I is miloi
,b us. u i ac4a
- maloni TM I 0), n sl s MRK
49,50,98, TFK 22,1<K 36 (b us.
Mb c b,lenk. myil - min is TM 78),
nodieja TFK 11, KK 40 (le :/ '.
nadzieja, uadsen b us.
- il is TM ll),
p omiega MRK
(lenk.
p zysigga,b us.
186 npucnza),
p o a MRK 20
(b us.
npaea, lenk.
p awo), odaMRK 107, TFK 12 (b us.
pada,lenk. ada - pa a imas TM 9), ona
MRK 95 (b us.
signo ,lenk. ana), s ona
MRK 75 (lenk. cman),
KK I 1 s an,b us.
sumene MRK46, TFK I 6,
(lenk.
s um enie, cyu euu 0 (s. lenk. u i b us. e), u
eonoduuup,b us. aa" adapLLAe- al ii ojas
bagas MRK 73, KKK I 2, KK 5 bo
TM l eseld 25, MRKK 237,.KTF 9 (lenk).
b us.y6oe), qiskas MRK I l9 ( us. soilc c,le
wesele,b us. ancen e
**ojsko), aldymie ls TFK 452, ( us.
g,
- es u ds TM 109), ieinas is MRK 376 (lenk. wiecznoic,b us.
aeuuac ya), ie a MP. K 16, KK 18, 40, TFK 9 ( us. eepa, lenk. wia a -
il yba TM 88, ikejimas TM l2), ie nas ls KK 39 (n s. eepuocma,lenk.
wie nii ), zokonas MRK 65, TFK22 (lenk. zakon, s. 3oKoH
- isak mas
TM 7).
2.3.2.1. G eiki5kos kilmds
solo una g oma a
sla yb6. Ras a sla ybE
MRK 2l ( us.
zpa oma,plg. g .
ypdppc a
1986:451)
(Dac ep è
g eikiSkos o igmes.
l9l6 anni i5leis ame K. Pal a oko
Tilq,bos moksle unaZodZiq
eligiijos e minq quali bn q
possibile gau omi i5 sla , l I5
conside a e s e imybemis,
pa yzdZiq ede e, che
p incipalmen e sla ybiq è kalb
neap ik a.
Moksle Rimo Ka aliku.
58
2.3.3. Bal yba us6s. Tikybos
moksle ne as a i
bal a usybiq, ku iq
u ilizza a (7 e mini, in
al e ca echizmu
m ielnykas
de5im adalis s e imybiq):
MRK 82 (b us.
uyui c), milka MRK 57, TFK I
l, 25, KK
46 (b us.
MyKq
- koniia TM 80),
p ie elis MRK 157
(b us.
nqab), sme is MRK 36, TFK 12, 25, KK 7
(b us.
c epqb
- mi is TM 9, mi imas TM 90),
sildas MRK 30, TFK 12, KK l8 (b us.
cyd
- ibunale
TM
9l), sudicia MRK 46, 102
(b us.
c),
g yden
MRK 21, TFK 13, KK
9 (b us.
csem
- mondoulis
TM 73). Tu e
bal a usbibie
consuma e
Scuole
R i m o K a a I i ku,
maZiau jq as a
T u mp aj e Kun. F i
I o c h o w s ki o ka
am
e ki z m e
e
Ka akizmuose
ka el ikiszkuose.
2.3.4. Ge maniaybds. Vyskupo K. Pal a oko
Tikybos moksle u ilizza a solo una okie ybe
(1,4o s e imybiq)
- podZiai
120 TM
(plg.
ok. dial.
podi, pod Alminauskis 1931
: 103,
plg.
a uale. ok.
die Pa e
- lo"iki o
e ai
TM 120).
Ki uose ca echismiose
okie ybiq neap ik a.
2.3.5. App end inamosios
osse azioni
. 7
| ienalodi
os
gij s eli
e mas
(apie I5o/o isq unaZodZiq
e minq, L . I pa .) è
s e imybes ii sla q e
ge manq kalbq. Si a a
di s animybes (alcune
delle quali, ecc.: g iekas,
mylis a, pekla, sme is e
k ., o iamo già M.
MaZ ydo negli sc i Tui),
ku iq im a e i a e qual
cos'anzio e che XIX a
gale.
- XX a.
p adZioje.
Tadiau
Sis pe iodo
- ques o ce o l[Zis, quando el e a
a sig gZ q i gim ajE lie u iq kalbq e le sue
u us.
Ca echizmu
Mol<slas
Rimo
Ka aliku, T umpajame
Kun. Filochowskio
ko ekizme e Ka akizmuos
e ka alikis zkuos e g e a
s e imybiq sinonimi5kai
sono consuma i Li u i5ki
e mini eligiosi, p z.:
cna a
MRK 51, TFK I l, KK 40 - do y,6s
MRK 88, TFK42, KK 40, do aMRK 18,
TFK 42; duiia
MRK 29, TFK 8, KK I I - d asia
MRK 75, TFK 13, KK 8; g amnyiia
MRK403.
422-i ake MRK l2l; asl aMRK 18-maloneMRK46,TFK 15,
KK 12; pekla MRK 42, 144, TFK 8, 13, KK 7 - in e no /
MRK 42, TFK l3; a puskai MRK
323, KK 38
- a laidai MRK 70,
TFK 35, KK 38;
mylis a
MRK 17, 18,
TFK 17
*malone
MRK46, TFK 10, KK 12;
sme is
MRK 36, TFK 12, 25, KK 7 - mi imc s
TFK 17, KK l6 e k . Sumo
s abili e pe cui - lie u iSkam
o p es in am
- al e mine o ni a p immenybe
(ques o ema
sepa a o a icolo).
Po ebe a che nei
ca echismi imami usa e
lie u i5ki e mini di
eligione, a jq sinoniminie
s e i nos o igmes e mini
asomi (ce emonijos)
59
scliaus i
, ecc. '.
apeigos
bainyiio.s. y.
MRK 24a6, do a (cna a) MRK 17, godulys e
(lokomsna) MRK 234, kaniia (muka) MRK 301,
sangu ina kaniia (muka)
MRK 319, malone (mylis a)
Di Dio
KK 12, nus ajimo
spe ies (nodie7oy'
MRK 431,
in e no (pekla) MRK
144, (iiudas) MRK
mi acolo
(iiudas) MRK 81, Zenklas s aniimas o igmes o ni i
23 e k . Tal ol a
jung uko oppu e,p z. : ce imigos o ce imonie bainyiios
e minai
i en os MRK 419, BaZnyiios ce imigos (a ba ce imiji) TFK
po
40, s ebuklc s o ii idas MRK 8l e k . No sama a i k5diai,
consum esempio. (kaniia)KK16, '.podiiai (kumai) a nZina
milko
i
120, sme is (mi imas) TM KK 16 e
k ., oppu e skliaus iene
p esen a o del in e nazionale
LodLio
co ispondenza,
ecc.: despe acia (nusiminamen o)
MRK 43l, Komunija
(o pa ecipazione) TFK 36 i k . I5 u o ques o si può
sp ps i, ca echismi che aama lie u ejimo di ezionimi.
Ques o ede e K. Pal a oko Tilq bos mol<; sle.
3. Misiau
Li u i5ki
unaZodZiai e mininai
Nei ca echismi as a unaLodLig,
eligioni ennin -5 che sono ib idi.
Ib idais conside a i
LodLia| u in ys le
p op ie o igmes e
skolin q ZodZiq
cos i uom4sias pa i
(KTZ 1990; LKE 1999;
Keinys I l5)47. I5
1984:
u o o a e
e mini hib idini.
33
Veni hib idai nel a uale comune comunee lie u iq kalboje sono
a o ini (13 e minq): al o elis MRK 424, knygele TM 72, k yielis
MRK 174,
panele
TM 82; k iks iji nas
MRK 308, pasninka imcs
MRK ll0; kunigaiki ,s MRK 7548
mui ininkas
22, MRK l2l, iegnojimasis KK
TM 5; kunigys e MRK 302, TFK 9,
KK27,39, TM 8, pagonys |
TFK 19, panys eKK42,MRK 280,
yskupys eae
MRK 118;
al i non u o ini
(20 e e ia
a6
p esen a a i
sude iniq
em inq esempioZiq.
a7
Hib idai kalbininkq è incomodai apib eZiami.
Pa yzd2iui.
A. Pupkio i iene che
gli ib idi
siano,,nega i amen e
codi ica i
LodLiai, u in ys iS
ki q kalbq pasiskolin q
da ybos elemen q
(p ie5dell
a
p iesagq)" (Pupkis
I 980: I 06).
B
K. Alminauskis kunigaiki i kildina i5 kunigo i laiko ge manizmu (Alminauskis
l93l:75). A. Rubinas nell'a icolo
D asinink4pa edinimai i
j4is o ija a{o,kadkunigdi-
ki is pasida y as
i5
ZodZio
su
nobnigas,,ka alius" appendaga
-alkJln (Rubinas
2001:
191,
da plg. Kabelka 1964:120;
B[ga 1958:546).
ae
Ano S.
denomininimai
Amb azo,
su
ie q apesaga
-y e è,,pamo emiui
is e s i ii sla q kalbq"
(Amb azas
2000: 70). LKG ci ca sla i5kq
appendagos kilmg neuZsimenama
(LKG
1965: 3 l0-311,402).
60
minq) s i ny MRK 42 5, ad€j as MRK
: b o kas ge
40950, n o b ai nu m as
KK 49, TFK 12,
MRK 433 (plg.
nobo2noic);
lenk. 49, MRK
42, KK
ge adej s e
54 (plg. hib . ge adejas,
TM 12 già u ilizza a
ge ada ybe), MRK 64
nep ie elys e
(plg. nep ie elis);
nei s a a TFK 10, MRK
214, nep ie elis hib .
17, MRK 157, TFK2I,pa i
KKMRK39T (pIg. iikada-lenk.
szkoda LKZe); ap m ij i m a
s MRK 40 8, a p a k u a i s I
oj i m a s TFK 3 5, ap i e
a oj i m a s MRK 330, 76,
blagasloniimo
MRK 31a (plg.
benedizione TM 101), b I
uznij epaku a oj mas
paku a oj
imas MRK I 85, n i TFK
p iega imas MRK l9l:'
10, imas KK 37,
da byg iek s TFK 27,
k yie o ojas MRK 158,
p adiiog iekis TFK 27;
MRK 374.
nuk yie a o
I5 o ale as a 20 hib idiniq unaZodZiq
e minq, u indiq s animas kilmes
(lenkq kalbq), . y. non ecchio skolinio
o in e nazionale Zoa sla . 'q dZio, e le
pa i.
p op ie o igmes o cos i uomsias
(p ieSdeliai
p iesagos)
Tu in in
men e che
ca echismai
sono
- XX a. iniziLioje, queis a, che i sono nemalai
o ganizza i XIX a. gale ne a
hib idiniq eligiones e min l, ypad che is
penk adalius conside a e s e imybiq da iniais.
Siandien
possibile jq
4. I5 ados l.
ine XIX a.
- XX a. p adLia e a spa aus a uali bend ines lie u iq lingua kD imosi
pe iodo. Te minija della eligione allo a e a nusis o ejusi, e minija
della eligione solo mol o neg yna. Dal XX a. p adZios è una meglio le Tai
le ne dauge lis emaq. Tadiau bene i5 su a ky q.
più impo an e e a nuosekli e k yp inga ano
me o kunigq (J. Laukaidio, M. Pakalni5kio, S. J.
Tij[naidio, A. Vy a o,
J. Tumo, Madiulio e k .)
i kalbininkq
(K. Biigos, J. Jablonskio, J.
Balcikonio. J. Slapelio e k .)
eligiosi enninijos a kyba.
2. Nag inej amq lie u i3kq ka alikq
ka ekizm l e minq linguinei aiSkai
e e o pokydiai, nekalbiniq eiksniq
u ejo lie u iq kalbos nuo p iklausq
(lenkinimo, okupacijq,
imp udos d audimo e k .).
50
Plg. lenk. dob oi, s. b usdzie.
do6podei. S a ybine lie u iq
lingua commissioni
app o a ame conside a o
DidZiqjq delle
-dejas
ZodZio elemen o.
pa ole klaidq sq aie s e imu
classi ica o a
Klima isanda os
(LKKN 1998: 149). Kalbininkas
klaidU J.
ZodZiq
cius Ge addjus,
niekudeias g ynai lie u iSki
(s aipsnyje pik addjas,
ZodZiai) che i ode,
Li u i5kas Zodis, e non
ge adOja,s è pu nai
hib idine sla ybe 2000:
64).
(Klima idius
S aipsnyj
e anco a
laikomasi
adizionali
nuomond.
6l
3. Nelie u i5ki e mini di eligione ino a
l9l6 me q i5leis uose muose Mol<slas Rimo
ka ekiz-
Ka aliku, T umpasis Kun. Filochowskio
ca echism, Ka okizmai ka alikiszki
cos i uisce quasi eddal[ isq
unaZodZiq e minq
(Z .
I pa . ).
3. I. Nag inejamo pe iodo
ca echismiose usa e
in e nau iniai e mini
(24,1%o nelie u i5kq
e minq) e senieji skoliniai
(25,5o/o nelie u i5kq
e minq) i5 esmes non
cambiis i sono
ebe a ojami e o a.
3.2. Conside abilmen e più a
nelie u i5kq e min l 1879-1903 anni
iSleis uose sono s e imybiq (71) -
quan o più di me à ca echizmues
nelie u i5kq unaZodZiq eligijos
e minq (50,4%i).
Siq dienq poZiii iu
nag inejami unaLodliai
e minai es imonija
Elie u iqkalbos aidos
me 4 kai baZnydios
a5 ijoje è s a a
pe einama
I a uinE bend inp lie u iq kalbq.
3.3. Kunigo K. Pal a oko
Til ybos
/o pu anai
mokslene S2,2o-
e minqy a lie u i5ki.
Nel ca echismo iene u ilizza a solo una
s e imybe, o iginusi i5 okiediq delle
- podZiai
120. TM Quindi pe
kele qXX a.
p adZios me q
s e imi eligij os
e minai sono
s a i sos i ui i
Li u iSkais.
3.4. K. Pal a oko ca echizme engono
usa i quei e mini di o igini s anie e
eligione, che non hanno lie u i5kq
pa yzdLini, a i ikmenq, senieji skoliniai
(baZnyiia, pagonis, po e iai,
pasninkas, k ikiiionis, yskupas e
k .) e i e mini in e locu o i
(ca dinolas, sak amen es,
an i ona, diakonas e k .).
4. Po yskupo K. Pal a oko lie u i l
ka alikq ka ekizmq e minija i5
esm6s al o.
maZai
KK Ka akizmai ka alikiszki.
MRK
TFK
Sa , N l con Lemen o iu i Minis an u e , Bi enai, 1903. Scienza Rimo Ka aliku.
hsu eicalingiausi d0l aik4 e imoni4 p aszcziok4
Naujei pe weize as, pe aisi as e seconda ol a a spauslas, Vilnius, 1879
(con pie3 uku
- 1888).
T umpasis Kun. Filochowskio ca echismo. Vaiszgan o
e s as. An q ka q iszleis as, Vilnius, 1863 pie5 uku
TilZe, 1901, edia laida).
py as,
(con
Pal a okas K. Tilq hos
mokslas Ls o ija
1S .
i Ca echismo), Pe apilis,
19 6.
LITERATURA
A lminauskis K. 193
l: Die Ge manismen
des Li auischen 1. Die deu schen Lehn-
w i e im Li auischen, Kaunas.
62

A m b a z a s S. 2000:
Daik a a dii4da ybos
aida2,Vilnius.
B i 2 i 5 k a . 1929: Lie u i lbibliog a ija: spaudos
uid audimo aikas
(1865-1904 m.)
3, Kaunas.
B i 2i 5
k a V. 1990:
Aleksand ynas
3.2-asis
( o og a uo .)
leidimas,
Vilnius.
B ii c k n e A. 1974:
Slownik e ymologiczny
jqzyka polskiego, Wa szawa.
B I g a K. 1958:
Rink iniai ai ai I, Vilnius.
B ii g a K. 1959:
Rink iniai ai ai 2, Vilnius.
B I g a K. 196l'. Rink iniai ai ai 3, Vilnius.
D a m b a u s k a s - J a k 5
a s A. I 930: ()igesq iibu iai; Biog a i4 i nek olog4 in-
klnys, Kaunas.
D o in as V. 1986 Pag indines
leksikologijos
sq okos,Vilnius.
D o inas . 1993:D asinink lpa adinimai:kunigas.-Gim ojika bag,24_26.
D2, Ig54: Doba inis lie u i4kalbos iodynas. Vy . ed. J. K uopas,
Mlnius.
DZ. l9'72: Daba ines lie u i4kalbos iodynas. Vy . ed. J. K uopas,
Vilnius.
DZ. 1993: Daba ines lie u i qkalbos
iod nas. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius.
DZo2000:
Daba ines
lie u i4kalbos
Zodynas.
Vy . ed.
S . Keinys,
Vilnius.
DZ 2003: Daba inds lie u i4 kalbos iodynas. Vy . ed. S . Keinys, ilnius (e. leidi-
mas).
E c k e R. l97l: Bal ische
S udien,Be lin.
F aenkel E. 1955 Li auisches
e ymologisches
ll/ci e buch
l. A p i ekiuo i,
Heidelbe g.
F aenkel E. 1962:
Li auisches
e ymologisches
w ) e buch2. p i yke i - z olgai,
G i ingen.
G a i e n i s K. 2002: Lie u i4 e minologija: eo ijos i a lq bos
me men s, ilnius.
Gi i ien€ J.2003:
Leksikos g yninimo
polinkiai
bend ines
lie u iqkalbos
is o ijoje.
- A chi um
Li huanicum
5, 391-410.
Jablonskis J. 1933:
Jablonskio
ai ai2: S ie imo eikalai.
Red.
J. Baldikonis,
Kaunas.
Jablonskis J. 1934:
Jablonskio
ai ai 3: Rai bos
dal1,l111i.
Red.
J. Baldikonis,
Kaunas.
Ja k a i i en e E. 1980:
Lie u i4kalbos leksikologija, Vilnius.
K ab e I k a J. 1964: K is ijono
Donelaiiio ai yleksika,Vilnius.
K e i n y s S . 1984: Lie u iq kalbos
hib idai
(sq oka,
usys i nonniskumas).
- Lie u os
TSR Moksl4 Akademijos da bai. A. se ija 3 (88), Vilnius.
K e i n y s s . 2000:
I5
A. Damb ausko
kalbos i e minologijos
eiklos.
- k minologija
7,3247.
K e i n y s S . 2004: Te minologijos
aida. blkle, aidmuo i uzda iniai
i XXI amiiq
izengus. - Te minologijos is o ijos i daba ies p oblemos: [s aipsniq inkinysJ:
K< z i
m ie
u i G
a
i en iu
i a m inll, Vilnius, 219-239.
Kl ima i dius J. 1998:
Ke u i
alkoskelinukai.
,Gim oji kalbalO,
10_14.
K I i m a i d i u s J. 2000: Ge ad€jas, pik addjas,
niekaddjas
- g ynai
lie u iski zodziai.
- Ac a Linguis ica
Li huanica
42, Mlnius, 58-65.
Kl ima i d ius J. 2002:
Ka ekizmo
kalba- kalbos ka ekizmas.
-Kalbos kul u aT5.
105-
19.
63
K n i I k 5 a P. 2001: Kolbos o osena i a kyba, Vilnius.
K uopas J.
1998: Rink iniai ailai,Vilnius.
KTZ l99O:
Gai eni s K., Keiny s S .Kalbo y os e min4io$ nas, Kaunas.
Lebedys J.,
Palionis J. 1964: Seniausias lie u i5kas ank a5 inis eks as.
- Biblio ekininl ys ds i bibliog aJijos klausimai 3, Vilnius, 109 135.
LKE 1 999 : Lie u i4 kal b o s e nc i kl o
pe
d ij a, Yilnius.
LKG 1965: Lie u i4kalbos
g ama l a, Vilnius.
LKKN 1998: Lie u i4 kalbos komisijos nu a imai 1977-1998. Suda e R. Dobeliene,
Vilnius.
LKZ l, l94l Lie u i4 kalbos iodynas, Kaunas.
LKZ 1, 196l: Lie u i4 kalbos Zodynas, Vilnius.
LKZ I 1962 Lie u i4kalbos
iodynas, Vilnius.
LKZ x l 1986:
Lie u i4kalbos iodynas, Vilnius.
LKZ lX 1973 Lie u i4kalbos
iodynas, Vilnius.
LKZ XX 2002 : L
i e u i 4
kal b o s i o dy
n
as, Vilnius.
LKZe: Lie u i4 kalbos
iodynas, Vilnius. www.lkz.l .
LLE 2001: Lie u i4li e a u os enciklopedija.Red. V. Kubilius, V. Rakauskas, V. Vanagas,
Mlnius.
LoL eL 1996: Ku za inis K. Lo yn4-lie u i4kalb4Zody cs, Vilnius.
LRIZ D57: Lie u i4 a|omosios kalbos Zodynas 3. Suda e A. Senn'as i A. Salys,
Heidelbe g.
LTE 1981: Lie u iSkoji a ybind enciklopedija 8, Vilnius.
LISRSB 1985'. Lie u os TSRS bibliog aJija. Se ijaA. Knygos lie u i4kalba2. 1862-1904.
Kn. I . A-P. Suda e
E. Binkye i k . Red. kol. V. Me kys i k . A s. ed. A. Lukosilnas,
Mlnius.
LISRSB 1988'. Lie u os TSRS bibliog a/ ja. Se ijaA. Knygos lie u i4kalba2. 1862-1904.
Kn. 2. R-2. Suda e E. Binky e i k . Red. kol. V. Me kys i k . A s. ed. A. Luko5iunas,
Vilnius.
NZA2005:AIiuIis V. D asinejesana o ijoje.
-NaujasisZidinys Aidai718,2005.
P al i on is J. 1995:
Lie u i l aSomosios kalbos is o ija,
Vilnius.
Pa aisy ieji Po e iai
1909: Pa aisy ieji
Po e iai. Vado as 14,107 129.
Pu pk i s A. 1980: Kalbos
h l u os
pag indai,
Vilnius.
P upk i s A.2005: Kalbos kul u os
s udijos, Vilnius.
R u b i n a s A. 200 I : D asininkq
pa adinimai
i
jq is o ija.
-l c a
Linguis ica Li huanica
44,189-200.
p,2 99 : Religijo y os iodynas, Vilnius.
S ab al i au skas A. 1990: Lie u i4kalbos leksika,Vilnius.
SBK 2004: Skoliniai i bend in lie u i lkalbo,Yilnius.
S
k a dZ iu s P. 1997: Rink inioi ai ai2. Bend inds kalbos dalykoi, Vilnius.
S
k a dZ i u s P. 1998: Rink iniai oi ai3. Bend inds kalbos kul u a, Vilnius.
Ska dZius P. 1998a: Diesla ischenLehnw i e imAl li auischen.-Ska dZius P.
Rink iniai ai oi 4. Moksliniai s aipsnioi i s udijos, Vilnius, 62-309.
Ska dZius P. 1999: Rink iniai ai ai 5. Akcen ologija. Bend inds kalbos kul l a.
Pu b I ic is i ka, Vilnius.
64
22 1.9Ze:
Ta p au ini4iod i4Zodynas, Red. J. ZiugZda,
Klaipeda.
22 1'9SS
: Ta p au ini4 iodii4 io dynas, Vilnius.
22ZOO|: Ta p au ini42od2i4Zodynas.
A s. ed. A. Kinde ys, Vilnius.
Yai kTZl2003:Yai ke idiU e Y. Ta p au iniqZodZi4Zodynas,
Vilnius
(e.
leidi-
mas).
U b a s D. 1998: Ma yno Mah.ydo ai 4iodynas.2-as leid., Vilnius.
U bu i s V. 1962: Nepas ebe i MaZ ydo sla izmai.
- Kalbo y a 4, Vilnius,387-390.
U bu is V. l99l: Senosios lie u iq kalbos sla izmai.
- Bal is ica
27 (l), Vilnius,
4-14.
U b u i s V. 1994: Sen lq sla izmq kilmes i ai o e. - Bal is ica 28 (l), Vilnius,
9l-101.
Zinke i d i u s Z. 1990: Lie u i l kalbos is o ija 4. Lie u i4 kalba XVIILXIX o.,
Vilnius.
Zinke idiu s Z. 1992: Lie u i4 kolbos is o ija 5. Bend inds
kalbos iSkilimas,
Vilnius.
Zinke i d i u s Z. 1994: Lie u i4kalbos
is o ija 6. Lie u i4kalba naujaisiais laikais,
Vilnius.
Z i nk e i d i u s Z. 2000: Lie u i4 po e iai: Kalbos mokslo s udija, Vilnius.
Zinke i d i u s 2.2002: Rink iniai s aipsniai2. Vals ybe
i kalba. Senqj4 ai 4kalba.
XWILXIX a. aiomoji kalba. XX amiius. Ry 4 Lie u a, Mlnius.
@ a c na e
p M. 1967: 3mui o,, ozuuecxui
c oeapu
pyccKozo
n3b Ka l, Moc na.
O a c e
p M. 1986:
3mu onozu,lec cuil cnoeapu
pyccKozo
3b Ka
3, Mocx a.
NON-LITHUANIAN TER}{S IN THE CATHOLIC CATECHISMS FROM THE
END OF THE 19 h AND THE BEGINNING OF THE 20 h
CENTURIES
Summa y
Li huanian Ch is ian e minology is one o he oldes
ields o e minology - he old
bo owings ( o ins ance,
ba2nyiia (chu ch), ga dnia (Len ), k iki as (bap ism), liios
(Ch is mas E e), Kalddos (Ch is mas), Vell kos
(Eas e )) came in o Li huanian be o e
he o icial con e sion o Li huania o Ch is iani y
- in 10 h-121h
cen u ies. The begin-
nings o Li huanian e minology a e ound in ex an manusc ip s o p aye s (Weipa ies
malda (The Lo d's p aye ), Angelo pas eikinimas (Hail Ma y), Tikejimo iipaiinimas
(The Nicean C eed) w i en down in Vilnius diocese in he 16 h cen u y which a e he
oldes o all p esen ly
known ex s and he i s p in ed Li huanian book an e angelical
Lu he an ca echism Ca echism sa
p as y Szadei w i en by Ma ynas MaZ ydas in 1547 .
This a icle analyses one-wo d non-Li huanian
o igin e ms o eligion used in Ca holic
ca echisms om he end o he 19 h
and he beginning o he 20'h
cen u ies. This pe iod
is no a andom choice, because
he li e a u e o he Chu ch and i s language
a ha ime
we e co up wi h ba ba isms.
F om ou Ca holic ca echisms
published a ha pe iod - Mokslas Rimo Ka aliku
(Teaching o Roman Ca holics) (1879), T umpasis
Kun. Filochowskio ka ekizmas.
65
Laiszgan o
e s as (Sho ca echism by P ies Filochowski. T ansla ed
by aiszgan as)
(1901),
Ka akizmai
ka alikiszki (ca holic ca echisms)
(1903)
and ilq bo,s
mokslas
1S .
Is o ijos i Ka ekizmo) (Teaching
o Religion (Holy His o y and
ca echism)) (1916)
by
he p ies Kazimie as Pal a okas - I I 58 one-wo d e ms o eligion and hei anan s,
we e
picked
up. some en.ns
we e he
same,
so i made 613
di e en
e ms
and 125
hei
a ian s.
The majo i y o one-wo d
e ms
- 439 e ms
- we e o he na i e
o igin. This
a icle in es iga es
l4l di e en
e ms
o non-Li huanian
o igin and
33 hyb id e ms
o
o eign
o igin.
Non-Li huanian,
i.e. e ms
o eligion
o he o eign
o igin a e so
called in e na ional
wo ds (34 e ms),
ba ba isms (71 e m) and old bonowings (36 e ms).
The absolu e
majo -
i y o in e na ional e ms
(33 e ms)
a e de i ed
om classical languages
- L a in(ak as
(ac ,
no e)
TFK 43,
os ija (hos )
KK 30,
MRK 322,TM 123,
sak amen a
(sac amen )
MRK
16,79,
138,
TFK 9, KK 22,TM 72, 85)
and
G eek(an i ona
( e sicle)
TM ll, balzamas
(balsam)
MRK 315).
Some in ema ional
e ms
came
h ough
Sla onic
(Belo ussian,
polish)
languages,
o ins ance,
al o ius
(al a )
MRK 176,
TM ll0, ad en as
(ad en )
MRK 79,
333, TM 109, angelas
(angel)
TM 12,
76 and
o he .
The o igin o old bonowings
a ies.
These
ca echisms
ha e
majo ily old bonowings
om Sla onic
languages, o example,
bainyiia (chu ch)
MRK 25,
TFK 20, 25,KK.lg,
TM 7,88,
g abas (co in)
MRK 75,
KK l5 and
o he . This
is he
oldes laye
o Li huanian
e ms
o eligion.
The e a e many ba ba isms
in ea lie
men ioned
ca echisms
(71 e m): polonisms
(ab ozc s
(pic u e) MRK 79, duiia (spi i ) MRK 29, TFK 8, KK ll, ajemnyiia (mys e y o
osa y)
MRK 50), Sla onicisms
(apieka
(ca e)
KK I 0), Belo ussianisms
(m ika (su eing)
MRK 57,
TFK I I, 25, KK 46) and ge manisms (podiiai (godpa en s)
TM 120).
The end o he l9'h and he beginning
o he 20'h cen u ies
is he pe iod
o he as
c ea ion
o common
language.
A ha ime
e ms
o eligion we e
al eady
es ablished,
bu
he
language
was
com p ed
wi h ba ba isms
and
was no
pu e.
In he
begim ing
o he 20*
cen u y he e
we e a emp s
o no malize
enns
o eligion
- ba ba isms
we e
changed,
in ema ional
e ms and old bo owings
we e le . In he
wo k o he p ies
K. pal a okas
Tik bos
mokslas
(The
Teaching
o Religion)
e en
82o/o
o e ms
a e
pu ely
Li huanian.
In
his ca echism
he e is only one ba ba ism
om Ge man language
- podiial (godpa en s.l
TM 120.
Fu he mo e,
ba ba isms,
used in ca echisms published
in lg79-1903,
we e
changed,
o ins ance,
di ma ond MRK 108,
TFK g, KK 27 - su i inimo sak amenns
120 TM
(con i ma ion)
, iysiius MRK 63, TFK I 7, KK
16, 37 - bellezza
TM g9 (pu _ ga o y)
and o he s.
A e he bishop Pal a okas he
e minology o Li huanian ca holic
calechisms ha dly changed.
Au5 a RIMKUTE
Li u iq
ins i u o
della lingua
P. Vilei5io g.
5, LT-10308
Vilnius
E.
pa5 as
[email p o ec ed],
[email p o ec ed]
Rice u a
2005-10-25
66