Baltarusių ir lietuvių terminografija: lyginamasis aspektas

VIAČESLAVAS ŠČERBINAS

Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Kalbos ir literatūros institutas

Staigių socialinių pokyčių laikotarpiais, kuriuos neišvengiamai lydi spartūs pasaulėžiūros pagrindų, naivaus ir mokslinio pasaulio vaizdo ir net seniai susiformavusių disciplininių paradigmų (taip pat ir lingvistinės paradigmos) pokyčiai, pereinamąjį laikotarpį išgyvenančių šalių tyrėjams kyla didelis metodologinis poreikis savo paieškose remtis nusistovėjusiomis ir praktikoje pasitvirtinusiomis mokslinėmis žiniomis. Būtent tokios laiko ir tarptautinės mokslinės praktikos patikrintos žinijos (kartais vadinamos tarptautine moksline tradicija) atrama leidžia tyrėjui neeikvoti gyvenimo skirto laiko ir jėgų kažkam „madingam“, bet ne itin svarbiam pasirinktos žinių srities plėtrai. Tokios pasaulio mokslininkų bendruomenės visuotinai pripažįstamos žinios arba tarptautinė mokslinė tradicija paprastai formuojasi dešimtmečius ar net šimtus metų, kelioms skirtingų pasaulio šalių tyrėjų kartoms dirbant ir siekiant išsaugoti bei perduoti savo įpėdiniams visa, kas vertingiausia sukauptoje mokslinėje patirtyje. Tokias visuotinai pripažintas mokslines žinias atskleidžia tarpvalstybiniai lyginamieji disciplinų tyrimai, taip pat tarptautinės mokslinės konferencijos lyginamąja tematika, panašios į tą konferenciją, kurią 2008 m. lapkritį surengė Vilniaus universitetas ir kuri buvo skirta lietuvių ir slavų kalbų bei kultūrų sąveikos problemoms.

Jau esame rašę apie lyginamosios visuomenotyros šiuolaikinę būklę Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalyse (Ščerbin 2001), kurios plėtrai trukdo nuo sovietmečio išlikęs šių šalių socialinių ir humanitarinių mokslų atsiribojimas

Terminologija | 2008 | 15

43

NVS šalyse nuo moksliniu požiūriu labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių visuomenotyros, todėl ne visi pasaulinės socialinės ir humanitarinės minties pasiekimai bei įdirbis yra prieinami lyginamajam tyrimui NVS šalyse. Psichologines Sandraugos šalių socialinių ir humanitarinių mokslų atsiribojimo išlikimo priežastis atskleidė žymus baltarusių filosofas, akademikas A. A. Michailovas: „…mūsų netolimoje istorijoje humanitarinių žinių turinys ilgą laiką formavosi kovingos konfrontacijos ir radikalaus atsiribojimo nuo visko, kuo gyveno ir gyvena profesinė bendruomenė, atmosferoje. Šia prasme esame paveldėję tokią humanitarinių mokslų būklę, kuri iš esmės nėra žinojimas… Pirmas ir būtinas žingsnis siekiant įveikti mūsų humanitaristikos krizę – įveikti mumyse pačiuose vis dar esantį nežinojimą apie naujausias humanitarinių disciplinų tyrimų tendencijas, kurio apimti esame“ (Michailov 2000: 415–416).

Mūsų nuomone, tinkamiausią supratimą apie naujausias užsienio socialinių ir humanitarinių mokslų raidos tendencijas padeda formuoti tarpvalstybiniai lyginamieji tyrimai, kuriuose naudojami prieinami nacionaliniai ir užsienio duomenys apie šių mokslų istoriją ir dabartinę būklę. Tokią išvadą patvirtina turtinga Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse sukaupta tarpvalstybinių lyginamųjų tyrimų patirtis. Šiose šalyse komparatyvistika (arba lyginamoji visuomenotyra) aktyviai plėtojama nuo XX a. pradžios: a) reguliariai rengiami tarptautiniai lyginamosios teisėtyros, literatūrologijos, filosofinės komparatyvistikos (Havajų konferencijos), lyginamosios kultūrologijos, lingvistikos, istoriografijos, sociologijos ir kitų socialinių bei humanitarinių mokslų kongresai; b) steigiamos įvairios komparatyvistinės krypties universitetų katedros ir institutai, humanitarų komparatyvistų visuomeninės asociacijos (pavyzdžiui, Prancūzijos lyginamosios literatūros draugija įsteigta dar 1954 m.); c) leidžiama daug socialinių ir humanitarinių mokslų komparatyvistikos žurnalų: Lyginamoji teisė (Paryžius), Lyginamosios filosofijos ketvirtinis žurnalas (Havajai), Lyginamieji politikos tyrimai (Kalifornija), Tarpnau-

44 Вячеслав Щербин | Белорусская и литовская терминографии:…

tinis lyginamosios sociologijos žurnalas (Leidenas), Lyginamosios ekonomikos žurnalas (San Diegas), Lyginamosios psichologijos žurnalas (Vašingtonas) ir kiti.

Neabejotina, kad lyginamasis požiūris gali būti itin naudingas ir tiriant įvairių pasaulio šalių terminografijos praktiką, nes tarp nacionalinių terminografijų esantys kiekybiniai ir kokybiniai skirtumai kartais priklauso ne tiek nuo terminologijos ir terminografijos teorijos būklės bei išsivystymo lygio tose šalyse, kiek nuo nacionalinio mokslo organizacinės struktūros masto, žmogiškųjų išteklių potencialo, finansinio ir informacinio aprūpinimo, nacionalinių mokslinių tradicijų, pripažintų mokyklų ir panašių ekstralingvistinių aplinkybių. Tačiau tam, kad tarpvalstybiniai lyginamieji terminografijos tyrimai duotų teigiamų rezultatų, reikia apgalvotai pasirinkti siaurai disciplininius tokių palyginimų kriterijus ir tinkamai pagrįsti tarpvalstybinių lyginamųjų tyrimų tikslus bei priežastis. Visų pirma, susipažinus su Vakarų Europos komparatyvistikos patirtimi paaiškėjo, kad „esama dviejų pagrindinių priežasčių atlikti specifinius tarpvalstybinius palyginimus. Viena jų susijusi su empiriniu įvairių aiškinamųjų hipotezių, kurios neva peržengia valstybės sienas, tikrinimu... Antroji specifinių tarpvalstybinių palyginimų būtinybės priežastis geriausiai apibūdinama kaip įrodymais grindžiamas aiškinimas. Pagrindinis tokios analizės uždavinys – giliau suprasti kurios nors šalies ypatumus, lyginant jos patirtį su kitų valstybių patirtimi“ (Sanders 1995: 32). Priklausomai nuo to, kokie tikslai – teoriniai (hipotezės, teorijos ir pan. patikrinimas) ar praktiniai (pavyzdžiui, šalyje vykdomos terminografijos veiklos veiksmingumo įvertinimas) – keliami atliekant tarpvalstybinį lyginamąjį tyrimą, pasirenkami jame taikomi metodai ir kriterijai.

Atlikdami baltarusių ir lietuvių terminografijų lyginamąjį tyrimą, iškėlėme grynai praktinį tikslą – nu-

Terminologija | 2008 | 15

45

nustatyti, kuri iš dviejų minėtų nacionalinių terminografijų plėtojasi dinamiškiau ir produktyviau. Atsižvelgiant į iškeltą tikslą, buvo pasirinkti šie tyrimo parametrai: a) porinio baltarusių ir lietuvių duomenų palyginimo metodas (apie įvairius abiejų šalių nacionalinių terminografijų raidos aspektus), atrinktų pagal vieną ar kitą kriterijų; b) pats tokių kriterijų rinkinys (kiekybinis, chronologinis, lingvistinis, tipologinis kriterijai ir terminologinių žodynų registro apimties kriterijus).

Minėtą metodą ir nurodytą kriterijų rinkinį jau išbandėme anksčiau atlikdami tarptautinį lyginamąjį tyrimą, kurio medžiagą sudarė baltarusių ir ukrainiečių terminografijos (Щербин 2005). Kaip parodė šio lyginamojo tyrimo rezultatai, šis metodas ir kriterijų rinkinys pasižymi dideliu euristiniu potencialu. Visų pirma, juos taikant nustatyta, kad „ukrainiečių terminografija turtingesnė už baltarusių pagal įtraukiamų įvairių tipų specialiųjų žodynų sudėtį, taigi ir pagal juose pristatomų terminografijos krypčių sąrašą“ (Щербин 2005: 30). Minėti ukrainiečių terminografų laimėjimai „yra gerai organizuoto terminografinio darbo Ukrainoje rezultatas“ (ten pat: 30), kurio pagrindą sudaro: a) Ukrainos valstybinio mokslinės terminijos komiteto buvimas; b) terminologijos skyriaus veikla Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Ukrainiečių kalbos institute; c) reguliarus (kas dvejus metus) visos Ukrainos terminologų kongresų rengimas ir jų medžiagos skelbimas visa apimtimi, taip pat daugelis kitų dalykų, kurių, deja, nėra Baltarusijos terminografinėje praktikoje. Todėl lyginamasis baltarusių ir ukrainiečių terminografijų tyrimas padėjo nustatyti ir pašalinti nemažai vietos terminografų darbo trūkumų.

Panašiai turėjome pagrindo tikėtis, kad lyginamasis baltarusių ir lietuvių terminografijų tyrimas taip pat bus labai produktyvus ir leis atitinkamai pakoreguoti Baltarusijos terminografinę praktiką, atsižvelgiant į mūsų kolegų lietuvių pasiekimus. Tokį abiejų minėtų nacionalinių terminografijų lyginamąjį tyrimą iš esmės palengvino neseniai išleisti gana išsamūs bibliografiniai

46

Вячеслав Щербин | Белорусская и литовская терминографии:...

Baltarusijos ir Lietuvos terminografijos rodyklės – dvi baltarusių rodyklės (Чарняўская, Цыхун 2000; Кіпель, Саўка 2002) ir viena lietuviška rodyklė (Gaivenytė-Butler, Keinys, Noreikaitė 2008). Vis dėlto reikia pasakyti ir tai, kad šios baltarusių ir lietuviška bibliografinės rodyklės skiriasi keliais aspektais:

a) skiriasi jų aprėpiamo terminografinio laikotarpio ribos (abi baltarusių rodyklės kartu pateikia duomenis apie terminologinius žodynus, išleistus nuo XIX a. vidurio iki 2002 m. imtinai, o lietuviškoje rodyklėje pateikiami duomenys apie terminologinius žodynus, paskelbtus nuo 1900 iki 2005 m. imtinai);

б) skiriasi jų struktūra (baltarusių rodyklėse terminografiniai duomenys pateikiami abėcėlės tvarka, t. y. pagal autorių pavardžių ir terminologinių žodynų pavadinimų abėcėlę, o lietuviškoje rodyklėje tokie duomenys pateikiami chronologine tvarka, t. y. pagal terminologinių žodynų leidimo metus);

в) jų sudarytojai rėmėsi skirtingais terminografinės medžiagos pateikimo principais: išsamiausioje baltarusių rodyklėje (Кіпель, Саўка 2002) pateikiama informacija ne tik apie atskirai išleistus terminologinius žodynus, bet ir apie knygose bei straipsniuose pateiktus terminologinius žodynus. Antrojoje baltarusių rodyklėje (Чарняўская, Цыхун 2000) ir lietuviškoje rodyklėje (Gaivenytė-Butler, Keinys, Noreikaitė 2008) pateikiama informacija tik apie tokius terminologinius žodynus, kurie paskelbti atskiromis knygomis;

г) jų sudarytojai skirtingai suprato terminologinės leksikos ribas (mūsų nuomone, būtent tuo paaiškinama, kodėl Baltarusijoje išleisto vertimo giminystės terminų žodyno (Sifrisova 2000), kuriame pateikiama ir baltarusių, ir lietuvių terminų, duomenys įtraukti į baltarusių rodyklę, bet jų nėra lietuviškoje rodyklėje).

Atsižvelgiant į esminius skirtumus, kaip terminografinė medžiaga pateikiama dviejose baltarusių ir vienoje lietuviškoje rodyklėje, reikėjo vienaip ar kitaip suvienodinti palyginimui atrenkamus bibliografinius duomenis apie baltarusių ir lietuvių terminografiją; kitaip tokio palyginimo rezultatai būtų buvę nekorektiški lyginamuoju požiūriu. Mes ėmėmės

Terminologija | 2008 | 15

47

sprendimas „suvienodinti“ Baltarusijos rodyklių duomenis pagal lietuviškos rodyklės pavyzdį:

1) palyginimui naudoti duomenys apie 1900–2005 m. išleistus baltarusių terminologijos žodynus. Trūkstami 2003–2005 m. duomenys, kurių nebuvo turimose baltarusių rodyklėse, buvo „papildyti“ išnagrinėjus 36 nurodytų trejų metų „Кніжнага летапісу друку Беларусі“ numerių turinį;

2) palyginimui pasitelkti duomenys tik apie atskirus (knyginius) baltarusių terminologijos žodynų leidinius.

Taip suvienodinus gauti baltarusių ir lietuvių terminografijos bibliografiniai duomenys toliau lyginti pagal penkis anksčiau nurodytus kriterijus. Visų pirma, baltarusių ir lietuvių duomenų pagal kiekybinį kriterijų palyginimas parodė tokius rodiklius: nurodytu laikotarpiu (1900–2005 m.) kaip atskiri knyginiai leidiniai buvo išleisti 393 baltarusių terminologijos žodynai ir 501 lietuvių terminologijos žodynas.

Be to, pradinių baltarusių ir lietuvių bibliografinių duomenų pagal chronologinį kriterijų palyginimas leido nustatyti esminių baltarusių ir lietuvių terminografų leidybinio aktyvumo dinamikos skirtumų pagal dešimtmečius (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Baltarusių ir lietuvių terminografų leidybinio aktyvumo dinamikos 1900–2005 m. duomenys

Nagrinėjamo laikotarpio (1900–2005 m.) suskirstymas dešimtmečiais

Išleistų baltarusių terminologijos žodynų skaičius

Išleistų lietuvių terminologijos žodynų skaičius

1901–1910 m.

–

3

1911–1920 m.

2

6

1921–1930 m.

30

1

1931–1940 m.

3

3

1941–1950 m.

–

3

1951–1960 m.

1

14

48

Вячеслав Щербин | Белорусская и литовская терминографии:…

1 lentelės tęsinys

Nagrinėjamo laikotarpio (1900–2005 m.) suskirstymas dešimtmečiais

Paskelbtų baltarusiškų terminologinių žodynų skaičius

Paskelbtų lietuviškų terminologinių žodynų skaičius

1961–1970 m.

11

48

1971–1980 m.

6

61

1981–1990 m.

29

64

1991–2000 m.

250

186

2001–2005 m.

64

112

Iš 1 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad baltarusių terminografų leidybinio aktyvumo dinamika dešimtmečiais buvo labai nestabili: ji tai smukdavo iki nulio, tai smarkiai išaugdavo. Nustatyti du dešimtmečiai (1920-ieji ir 1990-ieji), kai pasirodė „salvės“ baltarusių terminografijos produkcijos (1920-aisiais paskelbta 30 terminologinių žodynų, o 1990-aisiais – 250). Būtent šiais dviem dešimtmečiais baltarusių kalbos, kaip titulinės tautos kalbos, prioritetinis statusas turėjo atitinkamą teisinę paramą. Kitais XX amžiaus dešimtmečiais, kai baltarusių kalba netekdavo teisinės paramos savo prioritetiniam statusui, leidžiant vietinius terminologinius žodynus buvo akivaizdžių nuosmukių (per dešimtmetį paskelbiant vos kelis žodynus) ir net visiškų spragų (per dešimtmetį apskritai nepaskelbiant nė vieno žodyno).

Visai kitokia leidybinio aktyvumo dinamika matyti iš bibliografinių duomenų apie lietuvių terminografijos raidą. Duomenys rodo, kad ši dinamika buvo gana stabili ir teigiama, t. y. leidžiamų terminologinių žodynų skaičius beveik nuolat augo, be reikšmingų nuosmukių ir spragų. Visų pirma, pirmajame XX amžiaus dešimtmetyje buvo paskelbti 3 terminologiniai žodynai, antrajame – 6, trečiajame – 1, ketvirtajame – 3, penktajame – 3, šeštajame – 14, septintajame – 48, aštuntajame – 61, devintajame – 64, paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje – 186, o per 5 dabartinio amžiaus metus – 112, o tai, išlaikant esamas

Terminologija | 2008 | 15

49

terminologinių žodynų leidybos tempas Lietuvoje, pasibaigus pirmajam XXI amžiaus dešimtmečiui, sudarys daugiau kaip 220 žodynų. Taigi nuo praėjusio amžiaus vidurio Lietuvos terminografijoje sparčiai (kas dešimtmetį) daugėja leidžiamų specialiųjų žodynų, o tai visiškai atitinka pasaulinės mokslo ir technikos revoliucijos, prasidėjusios XX a. septintajame dešimtmetyje, poreikius, taip pat pasaulio žinių ekonomikos, kurios formavimasis prasidėjo XX a. dešimtajame dešimtmetyje, poreikius.

Esminių baltarusių ir lietuvių terminografijos skirtumų nustatyta ir jas lyginant lingvistiniu kriterijumi, t. y. nustatant terminų kalbinę priklausomybę lyginamuose baltarusių ir lietuvių žodynuose. Konkrečiai, kalbinė terminologinės medžiagos charakteristika tirtuose baltarusių žodynuose yra tokia: iš 393 per nurodytą laikotarpį išleistų terminologinių žodynų 334 žodynuose pateikiami rusiški terminai, 288 žodynuose – baltarusiški terminai, 38 žodynuose – angliški terminai, 31 žodyne – lotyniški terminai, 18 žodynų – vokiški terminai, 10 žodynų – prancūziški terminai, 9 žodynuose – lenkiški terminai ir t. t. Iš viso Baltarusijoje išleistuose terminologiniuose žodynuose pateikiami terminai 32 slavų ir ne slavų kalbomis.

Renkant terminus Lietuvos specialiesiems žodynams, pirmenybė buvo teikiama visai kitoms kalboms: iš 501 Lietuvoje turimo terminologinio žodyno 499 žodynuose pateikiami lietuviški terminai, 231 žodyne – angliški terminai, 215 žodynų – rusiški terminai, 128 žodynuose – vokiški terminai, 76 žodynuose – prancūziški terminai, 44 žodynuose – lotyniški terminai, 19 žodynuose – lenkiški terminai, 13 žodynuose – itališki terminai, 12 žodynuose – ispaniški terminai ir t. t. Iš viso Lietuvos specialiuosiuose žodynuose pateikiami terminai 27 pasaulio kalbomis. Taigi, jei baltarusių terminografijoje aiškiai vyrauja tendencija pirmiausia versti ir aiškinti rusiškus terminus (kartais net ir gimtosios tautos kalbos terminų sąskaita), tai Lietuvos terminografijoje išleisti specialieji žodynai, pirma, privalomai pateikia terminus gimtąja kalba, antra, palyginti vienodomis ir panašiomis proporcijomis apima terminus pagrindinėmis kalbomis tų pasaulio šalių, kurios yra labiausiai išsivysčiusios mokslo požiūriu

50 Вячеслав Щербин | Белорусская и литовская терминографии:…

ir sudaro šiais specialiaisiais žodynais besinaudojantiems lietuvių skaitytojams galimybę gauti daugiau įvairiose pasaulio šalyse sukauptos mokslinės informacijos.

Lyginamasis baltarusių ir lietuvių terminografijos bibliografinių duomenų tyrimas pagal tipologinį kriterijų, t. y. atsižvelgiant į išleistų terminologinių žodynų tipus, davė itin įdomių rezultatų. Taigi baltarusių terminografijoje vyrauja šių tipų specialieji žodynai:

1) vertimo žodynai (iš viso 267 pavadinimai), tarp jų 201 dvikalbis žodynas ir 66 daugiakalbiai žodynai;

2) mokomieji žodynai (iš viso 175 pavadinimai), tarp jų 153 žodynai studentams ir 22 žodynai moksleiviams;

3) aiškinamieji žodynai (iš viso 136 pavadinimai);

4) enciklopediniai žodynai (iš viso 31 pavadinimas);

5) klasifikaciniai žodynai (7 pavadinimai);

6) glosarijai (4 pavadinimai) ir kitų tipų specialieji žodynai. Pastariesiems priskiriami indeksai, terminų sinonimų žodynai, sąvokų arba konceptualieji žodynai, istoriniai, iliustruotieji ir terminų frazeologiniai žodynai, mokslinių metaforų, santrumpų žodynai ir pan.

Lietuvių terminologinių žodynų tipologija atrodo kiek kitaip. Konkrečiai, Lietuvos terminografijoje vyrauja šių tipų specialieji žodynai:

1) vertimo žodynai (iš viso 396 pavadinimai), tarp jų 240 dvikalbių žodynų ir 156 daugiakalbiai žodynai;

2) aiškinamieji žodynai (iš viso 223 pavadinimai);

3) mokomieji žodynai (iš viso 100 pavadinimų), tarp jų 63 žodynai studentams ir 37 žodynai moksleiviams;

4) enciklopediniai žodynai (iš viso 28 pavadinimai);

5) sąvokų arba konceptualieji žodynai (27 pavadinimai);

6) indeksai (11 pavadinimų);

7) elektroniniai žodynai (5 pavadinimai);

8) klasifikaciniai žodynai (5 pavadinimai);

9) iliustruotieji žodynai (4 pavadinimai) ir kiti specialiųjų žodynų tipai. Prie pastarųjų priskiriami frazeologiniai, darybiniai, dažnumo, terminų rašybos žodynai, santrumpų, netaisyklingų formų žodynai ir pan.

Terminologija | 2008 | 15

51

Taigi baltarusių terminografijoje, palyginti su lietuvių terminografija, plačiau atstovaujami mokomieji žodynai (44% visų terminologinių žodynų. Palyginimui: lietuvių terminografijoje mokomieji žodynai sudaro tik 20% visų specialiųjų žodynų) ir dvikalbiai žodynai (51,1% visų žodynų. Palyginimui: lietuvių terminografijoje dvikalbiai žodynai sudaro 49,9% visų žodynų). Tačiau lietuvių terminografijoje daugiau aiškinamųjų žodynų (44,5% visų žodynų. Palyginimui: baltarusių terminografijoje aiškinamieji žodynai sudaro 34,5% visų žodynų) ir daugiakalbių žodynų (30,1% visų žodynų. Palyginimui: baltarusių terminografijoje daugiakalbiai žodynai sudaro vos¹ 16,5% visų žodynų). Tokią didelę daugiakalbių žodynų dalį lietuvių terminografijoje (kas trečias specialusis žodynas) paaiškinti paprasta: „lietuvių, besimokančių užsienio kalbų, skaičius nuolat auga, nes kiekvienas supranta, kad veiksmingai komunikacijai šiuolaikiniame pasaulyje nepakanka mokėti vien lietuvių kalbą“ (Subačius 2002: 12).

Galiausiai, lyginamasis baltarusių ir lietuvių terminologinių žodynų tyrimas pagal jų registro apimtį atskleidė tam tikrą baltarusių specialiųjų žodynų pranašumą. Pavyzdžiui, M. V. Adamčiko dviejų tomų Didžiojo anglų-rusų politechnikos žodyno (2004) registre yra 280 tūkstančių žodžių ir reikšmių; dviejų tomų Rusų-baltarusių politechnikos žodyno (1997–1998) registre – apie 170 tūkstančių terminų; V. N. Januščkovo, T. P. Januščkovos ir A. A. Čenado (1994) dviejų tomų Rusų-anglų verslininko žodyno registre – apie 80 tūkstančių ekonomikos terminų. Tokių didelės registro apimties baltarusių terminologinių žodynų sąrašas yra gana ilgas. Palyginimui: didžiosios daugumos lietuvių terminologinių žodynų registro dalyje labai retai būna daugiau kaip 50 tūkstančių terminų.

Pirmiau minėtą baltarusių terminografijos pranašumą (palyginti su lietuvių) pagal specialiųjų žodynų registro leksikos apimtį, mūsų nuomone, lemia artima baltarusių ir rusų kalbų giminystė, leidžianti baltarusių termin-

52

Вячеслав Щербин | Белорусская и литовская терминографии:…

terminografams gana greitai ir lengvai plėsti baltarusių kalbos žodynų antraštyną, skolinantis, kalkiuojant ir net transliteruojant trūkstamus terminus iš labai išsamių rusų kalbos specialiųjų žodynų. Dar viena priežastis, kodėl Baltarusijoje leidžiami didelės apimties aiškinamieji (rusų kalba) ir verčiamieji (rusų ir kitų kalbų) terminologijos žodynai, yra pabrėžtina baltarusių žodynų leidyklų ir įmonių orientacija į didžiulę Rusijos knygų rinką, kurioje šie iš Baltarusijos kilę verčiamieji žodynai gana greitai išperkami. Netiesioginė tokios leidybos orientacijos pasekmė – nereti atvejai, kai Baltarusijoje publikuoti atskiri rusų kalbos terminologijos žodynai savo antraštyno apimtimi pranoksta to paties tipo Rusijos žodynus. Pavyzdžiui, penkiatomis Опыт исторического словаря русской лингвистической терминологии, parengtas M. G. Bulachovo (Minskas, 2002–2005), apima daugiau kaip 10 tūkstančių antraštinių vienetų, t. y. gerokai daugiau negu išsamiausių Rusijos lingvistikos terminologijos žodynų antraštynai: Англо-русского словаря по лингвистике и семиотике antraštyne, redaguotame A. N. Baranovo ir D. O. Dobrovolskio (Maskva, 1996), yra apie 8 tūkstančius terminų, o O. S. Achmanovos Словаря лингвистических терминов antrojo leidimo antraštyne (Maskva, 1969) – apie 7 tūkstančius terminų.

IŠVADOS

Jei baltarusių ir lietuvių terminografiją lyginsime ne pagal vieną atskirą kriterijų, o pagal visų mūsų pasirinktų kriterijų visumą, anksčiau minėtas baltarusių terminografijos pranašumas pagal paskelbtų specialiųjų žodynų apimties kriterijų nublanksta prieš akivaizdžius lietuvių terminografijos pranašumus pagal kitus keturis lyginimo kriterijus (kiekybinį, chronologinį, lingvistinį ir tipologinį). Kitaip tariant, mūsų atlikto baltarusių ir lietuvių terminografijos lyginamojo tyrimo rezultatai akivaizdžiausiai liudija, kad lietuvių terminografija plėtojasi dinamiškiau ir produktyviau nei baltarusių. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad Lietuvių kalbos institute veikia gerai mokslininkais aprūpintas Terminologijos centras, taip pat jo bazėje leidžiamas

Terminologija | 2008 | 15 53

minėto instituto specializuotas žurnalas Terminologija (jau išleista 14 numerių). Deja, Baltarusijoje iki šiol nėra nei nuolat veikiančios terminologijos tyrimų organizacinės struktūros, nei reguliariai leidžiamo terminologijos leidinio.

Panašią išvadą (apie lietuvių terminografijos, taip pat ir lietuvių leksikografijos apskritai pasiekimus) galima rasti įvairių pasaulio šalių tyrėjų darbuose. Pavyzdžiui, žinomas rusų terminologas S. V. Grinevas-Grinevičius, šiuo metu dirbantis Balstogėje (Lenkija), pranešime „Leksikografija ir terminologijos mokslas“, kurį jis skaitė tarptautinės mokslinės konferencijos Leksikologija ir terminologija: teorija, praktika ir istorija, skirtos lietuvių leksikografo Jono Kruopo gimimo 100-osioms metinėms (2008 m. balandžio 23–24 d., Vilnius), posėdyje, nuoširdžiai žavėjosi tuo, kad Lietuvos terminologams nedidelėmis pajėgomis pavyko labai daug nuveikti kuriant terminologijos žodynus. Savo ruožtu Rygos lingvistas A. Veisbergsas enciklopediniame straipsnyje apie lietuvių leksikografiją pažymėjo platų Lietuvoje išleistų terminologijos žodynų teminį aprėptį; kelios dešimtys jų prieinami internete. Jis padarė išvadą, kad „lietuvių žodynų vaizdas įspūdingas ir netikėtai gerai išplėtotas mažai, 3,3 milijono gyventojų turinčiai tautai“ (Veisbergs 2006: 285).

Baigiant šį straipsnį norisi išreikšti įsitikinimą, kad mūsų atlikto baltarusių ir lietuvių terminografijos lyginamojo tyrimo rezultatai leis abiejų šalių terminologijos specialistams geriau susipažinti su baltarusių ir lietuvių specialiųjų žodynų sudarymo pasiekimais, taip pat atlikti reikiamas savo terminografinės praktikos korekcijas. Bet kuriuo atveju baltarusių terminografams lietuvių terminografijos sukaupta patirtis neabejotinai įdomi, o susipažinimas su ja taps akivaizdžiu akstinu tobulinti jų profesinę veiklą.

ЛИТЕРАТУРА

Gaivenytė-Butler J., Keinys St., Noreikaitė A. 2008: Lietuvių kalbos terminų žodynai, Vilnius.

Šifrisova F. 2000: Giminystės terminai rusų kalba ir jų atitikmenys kitose kalbose, Kaunas.

54 Вячеслав Щербин | Белорусская и литовская терминография:...

Subačius G. 2002: The Lithuanian Language: Traditions and Trends, Vilnius.

Veisbergs A. 2006: Lithuanian Lexicography. – Encyclopedia of Language and Linguistics. Vol. 7, Amsterdam; Boston, 284–285.

Кіпель В., Саўка З. 2002: Беларускія слоўнікі й энцыкляпэдыі: Бібліяграфія, Нью Ёрк; Менск.

Михайлов А. А. 2000: Гуманитарное знание в меняющемся мире. – Социология 1, 9–15.

Сандерс Д. 1995: Некоторые методологические соображения о сравнительных межгосударственных исследованиях. – Международный журнал социальных наук 9, 27–35.

Чарняўская Л., Цыхун Г. 2000: Тэрміналагічныя слоўнікі (асобныя выданні) 1918–1998 гг.: Бібліяграфічны даведнік, Мінск.

Щербин В. К. 2001: Сравнительное обществоведение в странах СНГ. – Наука и образование на пороге III тысячелетия: Материалы международного конгресса, Минск, 414–424.

Щербин В. К. 2005: Белорусская и украинская терминографии: сравнительный анализ. – Українська термінологія і сучасність: зб. наук. праць. Вип. VI, Київ, 26–31.

BALTARUSIŲ IR LIETUVIŲ TERMINOGRAFIJOS: LYGINAMASIS ASPEKTAS

Straipsnyje apžvelgiami pagal keletą kriterijų atlikto lyginamojo baltarusių ir lietuvių terminografijų tyrimo rezultatai. Nagrinėjami abiejų šalių terminografijų privalumai ir trūkumai. Išvadomis grindžiama būtinybė koreguoti dabartinę Baltarusijos terminografijos praktiką.

BELARUSIAN AND LITHUANIAN TERMINOGRAPHIES: COMPARATIVE ASPECT

The article considers the results of the comparative research of the Belarusian and Lithuanian terminographies according to a number of criteria. The advantages and drawbacks of each of the mentioned terminographies are analyzed. The necessity to introduce the amendments into modern Belarusian terminographic practice has been substantiated.

Gauta 2008-12-19

Вячеслав Константинович Щербин Институт языка и литературы имени Якуба Коласа и Янки Купалы Национальной академии наук Беларуси ул. Сурганова, 1, корп. 2, 220072, г. Минск, Республика Беларусь Эл. почта: [email protected]

Terminologija | 2008 | 15 5 5