Te minología | 2010 | 17 101
Lau yno I inskio calenda io
de o igen y hacía de
nomb amien os de en e medades monojodías
PalMIRa ZEMlE IČIŪ ė
Ins i u o de lenguas Lie u ių
Nuo auka de Li u ias li e a u a y
au osakos ins i u o biblio eca
o o eca.
Lau yno I inskio a los 200 años de nacimien o Zymus XIX a. li uáneos educado Lau ynas I inskis (18101881)
p epa ó p ime ąjį lie u išką kalendo ių Me u skaj lus ukiniszkas, que del imp en a salió en 18461. En él y
o os calenda ios popula men e ue esc i o de ag icul u a, e e ina ia, as onomía, his o ia, ciencias de la
na u aleza y k . cues iones, anunciaba g ožines li e a u a de abajos. 1 años 1847 Kalendo ius, o Me u
skaj lus ukiszkas, desde 1851 años Kalendo ius, o Me skaj lus ukiszkas. Calenda ios con in e upciones ėjo
pamechiu 18461852 años, 18551864 años (18531854 años debido cenzu as neišleis i, 18651867 años isleis i ki ilica, y
1877 años calenda io en le as la iniskais isleis as Sank Pe e bu ge) (Pe ke ičiū ė 1988: 121122, 126127).
102 P. Zemle ičiū ė | Lau yno I inskio calenda ios una ozodžių ligų pa adinimų... Jau
en p ime a calenda iuje L. I inskis puso sky elį Gidimas moniun nuog neku iun
ligun2, en el cual esc ibe sob e el a amien o de en e medades. Sky elio no
es u o en los calenda ios de 1847, 1848, 1855, 1861, 1864 y 1866 años (Pe ke ičiū ė
1988: 132).
Más a menudo ue esc i o sob e medios y mane as de a amien o de
en e medades, pe o a eces L. I inskis p ime o daba una b e e en e medad
explicacion, ej. : G iźielie (g iezielė) i a aj didzioja manos na ia dolo mas ku
susine dełnas kaułas i ałkuones jun amas p i ano pałenkima kajp sz aj: que
no em anka con isz is a dełna p ispaus é p i ko no is. <...>“ 1850 46. Łanduonis,
ki u wiega wadin i a al mismo liga kajpo e płaukinis su umi ik aj a siski imu
jog pi sz a nuog wi szaus nuojed has a pi moja na ia e asis o olesnej
neb-ejdama. <...>“ 1851 33.
Niks e iejimas (niks eliejimas) i a aj iszsisukimas na ia isz sawa wie as cuyo
nepa ajsimas łuszu pada a. <...>“ 1850 46. Nuog źiemospi gia i a aj paźejdimas pa
paszaldima kokios-no is pa es kuna. <...>“ 1856 46.
Dy elele da consejos, cómo a a in eccines, chi u gines y
auma ologicas, psicines, de los ó ganos espi a o ios, de los ó ganos
diges i os, ausų, nosies y ga klės, akių, dan ų, a icna ių, piel, huulų,
muje es, niños y o as en e medades de las pe sonas. P incipalmen e se
esc ibe sob e el a amien o domés icos medios ais inais plan as
(mė omis, debesylų šaknimis, aje ų šaknimis, apyniais, amunių žiedais,
aba ba ų šaknimis, be žų lapais, juodalksnių lapais, kadagių uogomis y
e c.); bebidas y o os líquidos (deg ine, alumi, ac u y k .); p oduc os
alimen icios (lašiniais, salska, miel, cabka leche, aca leche, man equilla,
mielėmis y e c.); especes (česnakais, imbie ais, pe ažolėmis, cebūnais,
k apais y e c.); obje os de i ienda (šepečiu, b y a y k .); eji i os
(gelumbe, obe y e c.); sudo usių esiduos de ma e iales (asenais y e c.).
Rečiau minimi pi k iniai ais ai (chininas, chlo o o mes, magnezia, i iolis y
k .). Además, se aconseja a a se y aho a de cosas no habi uales, po
ejemplo, a iu, š inu, slecas, a lėmis, animales, paukščių y incluso heces
humanas3. Po cu iosidad de algunas ejemplos de cómo a a algunas en e medades según L. I inskį:
2 Ese nomb e e a en la p ime a, 1846 años, calenda io. En ėlesnios calenda ios él a ia ó un poco Gidimaj
mogaus neku iun ligun, Gidimaj zmogaus neku iun ligun, Gidimas mogaus neku iun ligun, Gidimaj mogaus
neku iun ligun iszim i isz manas asz uuwiszkaj pa a Li huzi u, Gidimaj zmogaus neku iun ligun, Gidimaj
Ligun, Gidimaj zmogaus neku iun ligun, pe o la ecuencia más ecuen e ue el nomb e Gidimaj mogaus
neku iun ligun.
3 En ese momen o kažin o quién comp obo Li u iškų kalendo ių conocimien os médica con iableumu. P udos
años de p ohibición apa ecie on lie u iški kalendo iai, edi ados ki ilica, ca o cenzū os ya e ada o uoliai
e i icados. Taigi pa e de los calenda ios de L. I inskios imp esdin os conocimien os médicos e i icó la Jun a de a amien o (Pe ke ičiū ė 1988: 137).
Te minología | 2010 | 17 103
Digulis (Lilisza) <...>. Ki i ing angles degin Liedeku źandus e su ine duod
a iełkoje ge é 1850 46.
Nuog gial os Wisz as mieszła iszdziowink pećziuje po iszjemima duonas, sug usk
smulkiausej, e duok ligoniuj bebe po mi ad maa szauksz a kokiameno in
gie ime, ik aj ne a iełkoje po es eces po día: mi a, po medie u, y waka e
ejnan gul i 1846 2425.
Nuog iki ima giwa es <...>. Wiena ki melé S. Jona nak iemis swiesan é su in a
con duonas źiupsniu y suwalgi a, pagida ligoni. <...>“ 1861 32. Nuog ka pu a) Wieni
isznajkin epdami anas ku mes sang e. b) Ki i p akaj u a klia isz su paslepsniu.
<...>“ 1846 25.
P i wi iné ...> ejk awina papiowus skubinaj kajpo imanidamas e ne łaukan
isz ekiejima k auja que wejkej ne uźszał u nuołup i kajli i sin ninguna
p aśi enśima apkło i ligonia wisa piłwa su a szale no is buwa nuog mejsos, o liga
bu u se gan i a wedusé a ij kapun, uojaus a s o < 1849 31. Nuog pu meniu
wandens <...>. Bał as sausas as as ka ies mieszłas wandenieje wi in as, gida
pu menes ankej anan gia an . <...>“ 1861 33. Mina e en L. I inskio calenda io sky elei
encon a 122 nomb es de en e medades (neįskai an a ian ų), de ellos 42 nomb es
de en e medades son una oodžiai. En es e a ículo se discu en una ozodžių
en e medades de nomb amien os de o igen y da ybos suje os.
1. VIENAŽODJIOS LIGU PAVADINIMOS KILM
1.1.Nomb es de en e medades de Li u iška o igen
La mayo pa e de una ojosos nomb es de en e medades son palab as
de o igen Li u iška (35 e mininai), po ejemplo: d ugis ~ d ugys (1844,
1850(1849) 33, 1856 46, 40, 1857 60, 45, 10, 1862, dziowa ~ djio a 47, 57, 39,
kosulis ~ kosulys 1851 32, 1856, padukimas ~ padūkimas 34, 34, 1849
(1850(1849) 1862, 9, sausgila ~gila 32. 1861
1.2. Debinos
Skolinių encon ado sólo unos cuan os (6 e minas) dos del g iegos lenguaje y po
uno de la ynos, polkų, ingles y p ancūzos idiomas. 1.2.1. I š g a ikų k a l b o s:
disen e ía ~ disen e ía 1851 33 ūminė in ekcinė liga, a la cual ca ac e iza
in lamación del in es ino g uoso4 g eikiškas p iešdėlis-, dys eškian is o gano
unkcijų su ikimą, y g eikų en e on ža na. Según LKŽ, en el habla i a es a
palab a no ija; 4 A ículos en umpi explicaciones de en e medades im i de
Enciclopedia de Medicina y LKŽe.
104 P. Zemle ičiū ė | Calenda io de Lau yno I inskio una oodžių ligų pa adinimų...
euma izmas ~ euma izmas 32, 1861 1877 40 sis eminė jungiamojo kaninio liga,
najba dziej pažeidzający se ce de los g iegos heuma ismos ekėjimas (kūnu)
(ž . TŽ 1936, 1969, 1951, 2005, 2007). LKŽ da os, la palab a euma ismas i oje colboje
no ne a ojamo. Ac ualmen e en el lenguaje médico adquilėjęs é mino
euma as.
1.2.2. Desde la ín de la lengua: ka bunkułas ~ ka bunkulas 1861 33
cellos de pelo bolsillos, sus g asa de liaukų y al ededo es ejidos pūlinis
encendido de la ynos ca bunculus anglelė. Maksas Fasme is la palab a
ka bunkulas didelė o is, skaudulys kildina de la ynų ca bunculus usenan is
angliukas de ca bō anglis (Фасмер 1967: 195). Lo ynišką es e o igen de la
palab a con i ma y in e nacionales de palab as dicodynai (ž . TŽŽ 1936, 1951,
1969, 2005, 2007). LKŽ ka bunkulo i a de la lengua a osenos ejemplos
neįdė a. Es e p es inys se u iliza en la ac ual lengua médica, pe o iene y
Li u išką a i ikmenį pik o ė. 1.2.3. Desde l e n k ų k a l b o s: diminićze ~
diminyčia 1862 9. LKŽ da os, diminyčia (l. dymienica) ožė, o is añadió a de
Žygaičių. Sin emba go Didžiaje polkų usų kalbų žodine diminyčios signi icado
o a, plg. lenkų dymienica, usų buboны (hessen, S ypuła 1967: 171), aún plg.
bubonas (la . bubo) uždegiminis ganglio lin inio edinam (much más
ecuen emen e pažas yje y ki kšnyje)Ž Med 81. Di icu se ía deci
exac amen e, qué signi icado en L. I inskio pa imen ado es e skolinys,
po que en calenda io se esc ibe sólo sob e lo que, cómo diminyčią a a .
1.2.4. Desde inglés: k upas ~ k upas 1846 25, 1850(1849) 35
ūminis in lamación de ga gan as, po el cual pasee di icul ad espėpación de
inglés c oup, pe o p imis uen e de o igen es ško ų c oup ge gž i, š ogž i (ž .
TŽŽ 1936, 1951, 1969, 2005, 2007). LKŽ da os, k upas (l. k up, us. кpyp) mencionada
signi icado en gy ojoje calboje u ilizado dichoes a osenes ejemplos de
Smilgių.
1.2.5. Desde p ancūzos lengua: kokluszas ~ kokliušas 1857 40 (L. I inskio
a o as y a ian e kokliśzius ~ koklišius 1857 40) ūminė in ekcinė liga, que
eiškiasi spazminio kosulio p iepuoliais (ž . TŽŽ 1936, 1951, 1969, 2005, 2007) desde
p ancūzos lengua de la palab a coqueluche. LKŽ da os, kokliušas gy ojojoj
kalboje ne a ojamas ( a osenos ejemplos desde ašy inių šal inių DŽ,
NdŽ, š, Bl ), excep o a ian ą koklišas, el cual записан из Smilgių. Algunas
uen es en algunas uen es el o igen kokliušo se acla a desiguodai, plg.
kokliušas, koklišas Keuchhus en de lenkų koklusz, úl imoas de ancūzų
coqueluche (F W I 280), aún plg. kokliušas de ancūzų coqueluche, y es e de
okiečių Keuchhus en kokliušas (Фасмер 1967: 282).
Te minología | 2010 | 17 105
LKŽ da os, diminyčia, koklišas y k upas medicininas signi icancias ijos en
i ojojaba, y disen e ía, euma ismo y ka bunkulas i ojojaba no ojamos.
Posible uen e de p és amo polkų kalba. L. I inskis, p epa ando chy elio sob e
a amien o de en e medades humanas, noabejodamen e se á ėmęsis
cien í ica, p obablemen e lenkiška, li e a u a médica, amilia izándose con
polkų médicos abajos5. Šį spėjimą con i ma ían y el hecho de que en sky ille
a algunos de las denominaciones de en e medades L. I inskis skliaus os
p opo ciona de o as lenguas, gene almen e lenkų kalbos, co espondimenų,
ej.: apalpimas (syncope) ~ apalpimas (jał aczka) ~ gel a 1849 32, płaukinis
(włośnik) ~ plaukinis 33, 1851 sausgila (a i is) 1856 ~ 1856 gila saus (w zód) ~
skaudulys 1850 45, 45 , wiega (zanogcica) ~ wieźźźka 33, 45 , is ( akoba) 1851 ~
ėžys 45.
Hay que deci que la mayo pa e skolinių, excep o diminyčią, en el lenguaje médico
es ebe a ojami y aho a disen e ía, ka bunkulas, kokliušas, k upas, euma ismo.
Además, es impo an e señala que la mayo ía de skolinių L. I ins kio inclui con
Li u iškais co espondimenimis, ej.: disen e ía y k uwinas widu iación,
euma ismo y sausgila, kokluszas y osulis didis, k upas y uźjemimas kakla. En la
ac ual lengua médica, desa o unadamen e, suelen u iliza se sólo skoliniai.
Híb idos 1.3.
L. I inskio en el secí culo del calenda io Gidimas moniun nuog neku iun ligun
hallado sólo un hib ido słabnumas ~ slabnumas 1850 45 de slabnas u in is poco
isinių jėgų, que, según LKŽ, se u iliza en i oje calboje a osenos ejemplos
de K ėda nos, Ka sakiškio, P iekulės, Vieš ė, Žemalė.
2. VIENAŽODJIOS LIGU PAVADINIMOS DARYBA
2.1. Palab as simples
Palygin i pocas de las denominaciones de en e medades, po los que a las palab as simples, ej.: gen. sg.
akmens6 ~ pied a 1857 40 d uskų da inys, apa ecen e uščia idu iuose o ganos o iš ekamuosiuose liaukų
la akuose, d ugis ~ 5 D. Pe ke ičiū ė en su monog a ijoje señaló, que didelę część medininės li e a ū as
(p incipalmen e publicaciones de Va so os) L. I inskis ecibía a a és Adomą Za adskį de Vilniaus.
Sob e i iendo algunas nocedillos de li e a u a deseada de L. I inskio se e que él había amilia izado con
algunos abajos de médicos, ej., h. F. Paulickio de dos olúmuos eikalu polkų kalba Medicina pa a las pe sonas
del pueblo (Pe ke ičiū ė 1988: 133). 6 Sky elyje no encuen a de es a palab a p onomina o io aleg nio sólo
kilmininkas compuinu e nuog akmens.
P. Zemle ičiū ė | Lau yno I inskio calenda io de denominaciones de en e medades
uni odías... d ugys 1846 24, 1856 (33, 46, 1850 (18446) 1856, 60, 1857 59, 1862 10 […]d ebulys,
šalčio k ė imas se gan , ka pos ~ ka pos 1846 25 […]su agėjusių mazgelių a ba
minkš ų spenelių pa idalo odos a ba glei inės išaugos[…], lilisza ~ lieliša 1857 47
[…]dieglys šone, 1856 om g ei o ėjimo, biegimo[…], wiega ~ 106 ~ 1846 25, 44
[…] o is, ap ika, landis, pi u […], wiega ~ ėžys, 33, 45 […] pic lys […]. Apa e menė ini
las denominaciones de en e medades lilisza y wiega. Lasos pod ía conside a se
y ediniais. El nomb e de la Kūno pa e lielis7 signi ica blauzdikaulį (ž . LKŽe).
T iegą E ns as F enkelis asocia con aiga s aiginan e, no malmen e
desag adables olo , olo , sma ė de aig i smi s i (F W II 1153). Según LKŽ, odas
menídas palab as con signi icados medicininas se u ilizan en la i oja habla. O
akmuo, d ugys, ca pa, ėžys es nusis o ėję ac uales é minos médicos.
2.2. Da inías
La mayo ía de los nomb es de en e medades son da iniai8 (30
e minos). Vy auja p iesagų ediniai (22 e minas).
2.2.1. P iesagų ediniai.
2.2.1.1. P iesagos -imas/-ymas ediniai. La más abundan e g upo o man los
p ecesos -imas ediniai (11 e minos): apalpimas ~ apalpimas 1849 32,
iszsime imas ~ issime imas 1850 33 pe sileidimas, niks eliejimas ~
niks elėjimas 1850 46 niks e iejimas ~ niks e ėjimas 1857 47, 1857
sedideginación ~ desideginación 45, 1857 sedi wilkimas ~ nusi ilkimas 1856 45,
1857 47, 1856 55, 1861 46, 1857 sedudu imas ~ pasiudū imas 47, 1861 ~ usigawimas
~ zasiga imas ~ 1846 25. Incluso cua o é minos L. I inskio pa a o i
pasiu ligės signi icado: padukimas ~ padūkimas 1849 32, 1850(1849) 34, 1862 9,
pagedimas ~ pagedimas 32, 1849 1850(1849) 34, paśiu imas ~ pasiu imas 32,
1849(1849) 34, paśzielimas ~ pašėlimas 32, 1849 1850(1849) 34.
2.2.1.2. P iesagos -ulys ediniai (3 e minas): digulis ~ dygulys 1850
46 dieglys, cosulis ~ cosulys 1851 32, 1856 45, 1857 47, skaudulis ~
skaudulys 1846 25, 1850 46, 1861 32, 9 o is, 1862 pik o ė, skaudė,
opa, puškas.
2.2.1.3. P iesagos -inis ediniai (2 e minas): płaukinis ~ laukinis 1851
33, i inis ~ i inis 1846 25.
7 V. u bu is lielį iempo le icizmu, é. lielis blauzdikaulis, s aibis, s ibynas de la ių liels (u bu is: 2009: 284). 8
En discusión de da inos se basan P . Ska džiaus, V. u bučio, S. Amb azo abais, LKG, DLKG.
Te minología | 2010 | 17 107
L. I inskio 1851 año calenda ioue laukinis pa a o o ki mino, que įlenda en koją o
mano, causeldamas didelį skausmą en signi icado: Ilindus am ki minuj ing anka o
koje mucho nuoken pa didi sopuli ku in jisaj pada a, y mogus negidomas ne
islinkz giwu. No en jin iszmil é isz kuna, ejk degin é aguonu łapus i s ibus o
isz pelenun pada i é sza ma, ku iumi iszpuł łajs i é neswejka wie a udiejes
an wi szaus mieiu wa pas. Tan da an , płaukinis pamau iszlend, apsiwinio apej
wa pa, ku en ejk nuog kuna pamau olesnej auk é, pa kan ki mis o
nejudusma iszsimilśz. <...> 1851 33, i inis o ies de dedo gale, ap akos, landuonies
signi icado. LKŽ daik a a dis laukinis ki mino signi icado en no iksuado, pe o plg.
būd nomb eis laukinis panašus a lauką: Plaukiniai ki minai š. La palab a olino LKŽ
de signi icados medicinines no iene.
O os de p eesagúos pasapi ió sólo po uno edinio.
2.2.1.4. P iesagos -inė edinys: gen. sg. dede enies9 ~ dede inė 1877
40. E. F enkelio la palab a dede inė kildinamas de lie u ių di i lup i,
plėš i, du i (F W I 85).
2.2.1.5. P iesagos -ėlė ediniai: g iźielė ~ g iežėlė 1850 46 g iezielė ~ g iežėlė
1850 46 ankų sausgėla de g iež i skaudė i, gel i (LKŽ da os, g ižėlė en es a
signi icación en la lengua i a no ixada D. Pošk, Kos). 2.2.1.6. P iesagos -uonis
edinys: łanduonis ~ landuonis 1851 33 o is inge o gale (po nagu), ap aka,
ėduonis. 2.2.1.7. P iesagos - inė ediniai: p i wi iné ~ p i i inė 31 1849
idu ios zakie ėjimas gen. / sg. p i i inies ~ p i i inė 1877 40. 2.2.1.8.
P iesagos -menis edinys: pu menes ~ pu menis 1860 59 pab inkimas
poodiniuose audiniuose se gan ca dia, ens ų y o as en e medades, šiaip
koks su inimas, supu imas.
2.2.1.9. P iesagos -umas edinys: słabnumas ~ slabnumas 1850 45
lapnumas.
2.2.2. Galūnių ediniai. Ras i cua o galūnių ediniai. De ellos es son galūnės
-a ediniai: dziowa ~ džio a 1857 39, giał a ~ gel a 1846 24, 1862 9, pażejda ~
pažeida 1846 25, 1861 32 paźejda ~ pažeida 1857 47 sužeidimas, lesiones, žaizda,
y uno galūnės -is edinys: ka sz is ~ ka š is 1846 24 pakilusi empe a u a
co po al (se gan ). 2.2.3. Sudu inos e mininai. Ras i cua o sudu iniai
e mininos, cuyo segundo sandas es eiksmažodis, y el p ime o daik a a dis
o būd a dis.
9 Sky elyje no encuen a de es a palab a nomina o io aleg nio sólo kilmininkas compuine e nuog dede enies.
108 P. Zemle ičiū ė | Lau yno I inskio calenda ios una ozodžių en e medades denominainimų...
2.2.3.1. Sudu iniai e mininos con daik a a diniu y eiksmažodiniu sandais:
kaułajedis ~ kaulaėdis 1850 46 okia kaulų liga a ba, L. I inskio словами, i a aj
liga gadin kauła i odose joggi pu é, źiemospi ~ žiemospi 1856 46 še pe o a
oda: <...>. Gałpogi jemes ope iszkep é, a wiesines su ajszki é y wa s i é
an źiemospi gia po is źigius an dienos apkej an o o, po pi maj die unju.
<...>“. LKŽ al lado de la palab a kaulaėdis p esen ado sólo el único ilius acinis
ase de 1850 año L. I inskio calenda ious sky elio sob e en e medades
humanas a amien o. Se puede adi ina que es su nue oada as.
2.2.3.2. Sudu iniai e mininos con būd a diniu y eiksmažodiniu sandais:
sausgila ~ sausgila 1861 32 sausgiła ~ sausgila 1856 45 kaulų, sąna ių
gėlimas, euma as, słabd ugis ~ slapd ugys 1861 32 slap inis d ugys
( okia liga).
Apibend inando puede deci que, LKŽ da os, la g an mayo ía da inos lenguajamos
medicininas signi icancias es án u ilizados i oje calboje, y apalpimas, dede inė,
djio a, gel a, ka š is, osulys, landuonis son apé ac uales e minis médicos.
IŠVADOS
1. L. I inskio calenda ios sky elis Gidimas moniun nuog neku iun ligun es
impo an e a ios aspec osh. P ime a, sh iechiamuoju en él populia izadas
liaudies medicina y ciencia médica conocimien os, esc i a sob e es o, cómo
a las pe sonas sí mismos cu i se susi gus. Segundo, e minologicamen e
gene almen e L. I inskis us aba lie u iškus pe sonas las denominaciones de
en e medades de i o language, a eces a aba de de ini o explica
algunas en e medades, además, g e a de algunos de las denominaciones de en e medades o ecía y de o as lenguas co espondimenos.
2. La mayo pa e de una ozodzes nomb es de en e medades son
palab as de Li u iška o igen (35 e mininai). Ras i sólo seis skoliniai (duo
de g eikos lenguaje y po una de la ynų, lenkų, anglų y p ancūzų lenguaos)
y uno hib ido. Dado que, LKŽ da os, la mi ad de p és amos a osenes
ejemplos en i oja palboa desap izada, ellos p obablemen e se án L.
I inskio pasacolin i de lenkiškų ašy inių medicininių šal inių. La mayo ía
hablado sky elio de los p és amos enía Li u iškų a i ikmenų.
3. Pal Compa i pocas de las denominaciones de en e medades, po los que
a las palab as sencillas. La mayo ía de las denominaciones de
en e medades son da iniai (30 e minos). Vy auja p eesagų ediniai (22
e mininiai), de los cuales abus iusią g upę o man p eesagas -imas/-ymas
ediniai (11 e minų). Más adelan e según abundumb e a p eesagų -ulys e -inis ediniai, o os p eesagų (-inė, -ėlė, -uonis, - inė, -menis, -umas) as a sólo po
Te minologija | 2010 | 17 109 uno edinio. Ras i es galūnės -a ediniai y uno
galūnės -is edinys así cua o sudu iniai e mininos, cuyo segundo sandas
es eiksmažodis, y el p ime o daik a a dis o būd a dis. Spėjama, que uno
huulų en e medad nomb e de dū inys kaułajedis pod ía se e dade o L.
I inskio naujada as.
4.Unawodžių e minos compa a i amen e pocos, ellos cons i uyen oi í
más que ečdalí de odos los designes de en e medades de ec adas en
y elio. La g an mayo ía monojodías e minos (lie u iškų y skolin ų) son
consumidos y aho a gene inée en el habla, conside ables de ellos son apé é minos médicos.
PAGINDINIAI CHALTINIAI La Comisión es á a la espe a de las espues as de los Es ados miemb os a las p egun as p esen adas po los in e esados.
Me u skaj lus ukiniszkas en iempo Wieszpa ies 1846. Wilnui. 1846. Calendo ius ó iempo skaj lus
ukiszkas en iempo nuog ugimima Wieszpa ies 1849. Vilniuje. 1849. Calendo ius ó iempo skaj lus
ukiszkas en iempo nuog użgimima Wieszpa ies 1850. Vilniuje. 1849. Calenda io ó iempo skaj lus
ukiszkas en iempo nuog ugimima Wieszpa ies 1851. Vilniuje. 1850. Calendo ius ó iempo skaj lus
ukiszkas en iempo nuog uźgimima Wieszpa ies 1852. Wilniuje. 1851. Calendo ius ó iempo skaj lus
ukiszkasis nuog ugimima Wieszpa ies 1856. Vilniuje. 1856. Calendo ius o Me skaj lus ukiszkasis en el
iempo nuog użgimima Wieszpa ies 1857. Vilniuje. 1857. Calendo ius o Me skaj lus ukiszkasis nuog
unimima Wieszpa ies 1858. Vilniuje. 1857. Calendo ius o Me skaj lus ukiszkasis nuog unimima
Wieszpa ies 1859. Wilniuje. 1858. Calendo ius o Me skaj lus ukiszkasis nuog unimima Wieszpa ies
1860. Wilniuje 1860. Calendo ius o Me skaj lus ukiszkasis nuog unimima Wieszpa ies 1862. Wilniuje.
1861. Calendo ius o Me skaj lus ukiszkasis nuog uźgimima Wieszpa ies 1863. Wilniuje. 1862.
Calendo ius ukiszkasis en el iempo nuog uzcnimo Vieszpa ies 1878. S. Pee e bu gъ. 1877.
PAPILDOMI ŠALTINIAI
F W: Li auisches e ymologisches Wö e buch on e ns F aenkel, III, heidelbe g, Gö ingen, 19551962. hessen
D., S ypuła R. 1967: Wielki słownik polso osyjski, Wa szawaMoskwa. LKŽe: Dic ionyn de la lengua Lie u ių.
www.lkz.l MedŽ 1980: As auskas V., Biziule ičius S., Pa ilonis S., Vai ila ičius A., Vileišis A. dicciona io de
é minos médicos, Vilnius.
ME 1991, 1993: enciclopedia médica 12, Vilnius. TŽ 1936: In e nacional de las palab as dicciona io. Suda ė K.
Bo u a, P . Čepėnas, A. Si u y ė-Čepėnienė, Klaipėda. TŽ 1951: In e nacional de palab as dicciona io. Ve ė
O. Ka inskai ė, ch. Lemchenas, J. Talman as, Vilnius. TŽ 1969: In e nacional de las palab as dicciona io.
Ve ė O. Do eikienė, J. Kabelka y ch. Lemchenas, Vilnius. TŽ 2005: In e nacionales palab as de dicciona io,
Vilnius. TŽ 2007: Vai ke ičiū ė V. In e nacional de palab as dicciona , Vilnius.
Фасмер М. 1967: Этимологическийсловарьрусскогоязыка 2, Москва.
LITERATŪRA
Amb azas S. 1993: Daik a a džių da ybos aida: Lie u ių kalbos eiksmažodiniai ediniai 1, Vilnius.
Amb azas S. 2000: Daik a a džių da ybos aida: Lie u ių kalbos a dažodiniai ediniai 2, Vilnius. DLKG
1996: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius. LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1, Vilnius.
Pe ke ičiū ė D. 1988: Lau ynas I inskis, Vilnius. Ska džius P . 1941: Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius.
u bu is V. 2009: Bal ų e imologijos e iudai 2, Vilnius u bu is V. 2009: Ve odžių da ybos eo ija, Vilnius.