Te minologia | 2010 | 17 101
Lau yno I inskio calenda io
o igine e aiba delle
denominazioni delle mala ie monoadji
PalMIRa ZEMlE IČIŪ ė
L'is i u o delle lingue Lie u ių
Nuo auka da Li u ians le e a u a
e au osakos ins i u o biblio eca
o o eca.
Lau yno I inskio pe il 200esimo anni e sa io di nasci a Zymus XIX a. li a ians spe a o e Lau ynas I inskis
(18101881) p epa ò il p imo calenda io li a išką Me u skaj lus ukiniszkas, che dal s ampa uscì nel 18461. In esso
e in al i calenda i populia amen e è s a o sc i o di ag icol u a, e e ina ia, as onomia, s o ia,
na u alis iche scienze e k . ques ioni, annuncia a g ožinės li e a ū os kū inių. 1 anni 1847 Kalendo ius, o Me u
skaj lus ukiszkas, da 1851 anno Kalendo ius, o Me skaj lus ukiszkas. Calenda i con in e uzioni ėjo pameci […]
18461852 anni, 18551864 anni (18531854 anni a causa cenzū os non pubblica i, 18651867 anni isc i i ci ilica, e 1877
anni calenda io in ca a e i la inici isc i o Sank Pe e bu ge) (Pe ke ičiū ė 1988: 121122, 126127).
102 P. Zemle ičiū ė | Lau yno I inskio calenda io una oodžių ligų pa adinimų... Jau
nella p ima calenda iuje L. I inskis inse ì sky elį Gidimas moniun nuog neku iun
ligun2, nel quale sc i e igua do la cu a delle mala ie. Sky elio non c'e a nei
calenda i degli anni 1847, 1848, 1855, 1861, 1864 e 1866 (Pe ke ičiū ė 1988: 132).
Più spesso è s a o sc i o su mezzi e modi di a amen o delle mala ie, ma
qualche ol a L. I inskis p ima o nisce a b e e la mala ia spiegazione, ecc. :
G iźielie (g iezielė) i a aj didzioja manos na ia skausmas ku susine dełnas
kaułas i ałkuones jun amas p i ano pałenkima kajp sz aj: kad no em anka su
isz is a dełna p ispaus é p i ko no is. <...>“ 1850 46. Łanduonis, ki u wiega wadin
i a quella s esso liga kajpo e płaukinis su umi ik aj a siski imu jog pi sz a nuog
wi szaus nuojed ino pi moja na ia e apsis o olesnej neb-ejdama. <...>“ 1851 33.
Niks e iejimas (niks eliejimas) i a aj iszsisukimas na ia isz sawa wie as ku io
nepa ajsimas łuszu pada a. <...>“ 1850 46. Nuog źiemospi gia i a aj paźejdimas pa
paszaldima kokios-no is pa i kuna. <...>“ 1856 46.
Sky elle dà consigli di come cu a e in eccine, chi u giche e
auma ologiche, psichiche, dei espi a o i, degli o gani diges i i, udų, nasie
e golaes, akių, dan ų, a icola ių, delle, osulų, emminili, aikų e al e
mala ie delle pe sone. Sop a u o si sc i e sulla cu a con mezzi casionali
ais iniais ege ali (mė omi, debesylų šaknimis, aje ų šaknimis, apiniais,
amunių žiedai, aba ba ų šaknimis, be žų lapais, juodalksnių lapais, kadagių
uogomis e k .); be andimen i e al i liquidi (deg ine, alumi, ac u e k .);
p odo i alimen a i (lašiniais, salska, miele, mucca la e, mucca la e,
bu o, mielėmis e k .); condisconi (česnakai, imbie ais, pe ažolėmis,
s ogūnais, k apais e k .); ogge i di abi azione (šepečiu, b y a ed k .);
essi i i (gelumbe, d obe e k .); sudo usių esidui di ma e iali (asenais ed
e c.). Rečiau minimi pi k iniai ais ai (chininas, chlo o o mes, magnezija,
i iolis ed k .). Inol e, si consiglia di cu a si e o a non abi uali cose, ad
esempio, a iu, sguino, sliegei, la lėmis, animali, uccičių e anche esc emen i
umani3. Pe cu iosi à i sono alcuni esempi di come cu a e alcune mala ie
secondo L. I inskį:
2 Toks nome e a nella p ima, 1846 anni, calenda io. Nei calenda i elesnie i egli legge u ì a ia a Gidimaj uomo
neku iun ligun, Gidimaj zuomo neku iun ligun, Gidimaj uomo neku iun ligun, Gidimaj uomo neku iun ligun, Gidimaj
uomo neku iun ligun iszim i isz manas asz uuwiszkaj pa aśzi u, Gidimaj zuomo neku iun ligun, Gidimaj uomo
neku iun ligun, ma la denominazione più equen e e a Gidimaj uomo neku iun ligun.
3 All'epoca kažin o chisseno e i ica o calenda ii Li u iški medicinos conoscenze a idabili à. Gli anni del
di ie o s ampa appa se Li u iški calenda iai, isc i i ki ilica, ca o cenzū os già uda o uoliai e i ica i.
dunque pa e dei conoscenze mediche s ampdin i nei calenda i di L. I inskio e i icò consiglio di a amen o (Pe ke ičiū ė 1988: 137).
Te minologia | 2010 | 17 103
Digulis (Lilisza) <...>. Ki i ing angles degin Liedeku źandus i su ine duod
a iełkoje ge é 1850 46.
Nuog gial os Wisz as mieszła iszdziowink pećziuje po iszjemima loonas, sug usk
smulkiausej, e duok ligoniuj be e i po me à maa szauksz a kokiameno in
gie ime, ik aj ne a iełkoje po e ol e pe gio na a: i a, po pie u, e waka e
ejnan gul i 1846 2425.
Nuog iki ima giwa es <...>. Wiena ki melé S. Jona na iemis swiesan é su in a
con panonas źiupsniu e suwalgi a, pagida ligoni. <...>“ 1861 32. Nuog ka pu a) Wieni
isznajkin epdami anas ku mes sangue. b) Ki i p akaj u a klia isz suo
paslepsniu. <...>“ 1846 25.
P i wi iné ...> ejk awina papiowus skubinaj kajpo imanidamas i ne łaukan
isz ekiejima k auja kad wejkej ne uźszał u nuołup i kajli i be jokia p aśi enśima
apkło i ligonia wisa piłwa su a szale no is buwa nuog mejsos, o liga bu u se gan i
a wedusé a ij kapun, ojaus a s o < 1849 31. Nuog pu meniu wandens <...>. Bał as
sausas as as ka ies mieszłas wandenieje wi in as, gida pu menes ankej anan
gia an . <...>“ 1861 33. Mina eamo L. I inskio nel calenda io scy elio o a e 122 nomi di
mala ie (neįskai an a ian ų), di lo o 42 nomi di mala ie sono una e odžiai. In
ques o a icolo si discu ono subjec iche di o igine e da ybos dei nomi di mala ie
una adžių.
1. VIENAŽODŽIų LIGų PAVADINIMų KILM
1.1.Nominazioni di mala ie di o igine Lie u iška
La maggio pa e dei nomi monododei leghi sono pa ole di o igine
li e iška (35 e minai), ad esempio: d ugis ~ d ugys (1844, 1850(1849) 33,
1856 46, 40, 1857 60, 45, 10, 1862, dziowa ~ džio a 47, 39, 1857 ~ kosulis ~
kosulys 1851 32, 1856 ~ padukimas 34, 32, 1849 (1850(1849) 1862, 9, sausgila ~
sausgila 32. 1861
1.2. C edini
Skolinių as a solo pochi (6 e minai) due dal g eikų linguaggio e po uno dal la ynų,
polkų, anglų e p ancūzų linguų. 1.2.1. I š g a ikų k a l b o s: dysen e ija ~ dizen e ija
1851 33 ūminė in ekcinė liga, alla quale è ca a e is ico in iammazione dell'in es ino
g ossio4 g eikiškas p iešdėlis-, dys eiškian is o gano unkcijų su ikimą, e
g eikų en e on ža na. Secondo LKŽ, nel linguaggio i en e ques a pa ola non è
egis a a; 4 A ipsnyje umpi spieghi delle mala ie im i da Enciclopedia
Medicinos e LKŽe.
104 P. Zemle ičiū ė | Calenda io Lau yno I inskio una pa ola dei nomi delle
mala ie... euma izmas ~ euma izmas 32, 1861 1877 40 sis eminė jungiamojo
essu o liga, наиболее повреждающий сердце из греческих heuma ismos
ekėjimas (kūnu) (ž . TŽ 1936, 1969, 1951, 2005, 2007). LKŽ da i, la pa ola euma ismas
i oje colboje non ojamo. Nell'a uale linguaggio medico acquis alizza o e mine
euma as.
1.2.2. Dal la ino di lingua: ka bunkułas ~ ka bunkulas 1861 33
cegli dei capelli sacchelli, le lo o adibalų liaukų e ci cos ini essinių pūlinis
igni ima da la ynų ca bunculus anglelė. Maksas Fasme is pa ola ka bunkulas
didelė o is, skaudulys kildina da la ynų ca bunculus usenan is angliukas da
ca bō anglis (Фасмер 1967: 195). Lo ynišką di ques a pa ola l'o igine con e ma e
in e nazionali di pa ole dizodynai (ž . TŽŽ 1936, 1951, 1969, 2005, 2007). LKŽ
ka bunkulo i a della lingua a osenos esempio di non inse i a. Ques o
p es inys iene u ilizza o nella a uale medicina pa lan e, pe ò ha e li e išką
a i ikmenį pik o ė. 1.2.3. Da l e n k ų k a l b o s: diminićze ~ diminyčia 1862 9. LKŽ
secondo, diminyčia (l. dymienica) ožė, o is inse a da Žygaičių. Tu a ia
Didžajame polkų usų kalbų žodine diminyčios eikšmė ki a, plg. lenkų
dymienica, usų buboны (hessen, S ypuła 1967: 171), anco a plg. bubonas (la .
bubo) uždegiminis lin ino nodogo edinam (più spesso pažas yje e ki kšnyje)Ž
Med 81. Di icu sa ebbe di e esa amen e, quale signi ica o L. I inskio
pa imen a o ques o skolinys, pe ché nel calenda io si sc i e solo su ques o,
come diminyčią a a e.
1.2.4. Dal inglese: k upas ~ k upas 1846 25, 1850(1849) 35
ūminis in iammazione della gola, a causa del quale passi più pesan epa da c oup
inglese, pe ò p imis on e di o igine è ško ų lingua c oup ge gž i, š ogž i (ž .
TŽŽ 1936, 1951, 1969, 2005, 2007). LKŽ da i, k upas (l. k up, us. кpyp) meni a a
signi ica o gy ojoj kalboje u ilizza o accon a o a osenes esempio da
Smilgių.
1.2.5. Dal ancūzì linguaggio: kokluszas ~ kokliušas 1857 40 (L. I inskio
a o as e a ian e kokliśzius ~ koklišius 1857 40) ūminė in ekcinė liga, che
eiškiasi spazminio coulio p iepuoliais (ž . TŽŽ 1936, 1951, 1969, 2005, 2007) dal
ancūzì linguaggio pa ola coqueluche. LKŽ da i, kokliušas gi ojoje kalboje
ne a ojamas ( a osenes esempi da ašy inių šal inių DŽ, NdŽ, š, Bl ), sal o
a ian ą koklišas, che è isc i o da Smilgių. In alcune on i il cocliušo o igine si
spiega desiguodai, plg. kokliušas, koklišas Keuchhus en da lenkų koklusz,
ques 'ul imo da p ancūzų coqueluche (F W I 280), anco a plg. kokliušas da
p ancūzų coqueluche, e ques o da okiečių Keuchhus en kokliušas (Фасмер
1967: 282).
Te minologia | 2010 | 17 105
LKŽ da i, diminyčia, koklišas e k upas medicininėmis signi icamazioni issa i
i o o nella, e disen e ia, euma ismo e ka bunkulas i o o nella non ojami.
Possibile on e di p es i o […] polkų kalba. L. I inskis, p epa ando scy ello sul
a amen o delle mala ie delle pe sone, non dubbio amen e sa à ėmęsise
scien iine, p obabilmen e lenkiška, medicina le e a u a, amilia iza o con
polkų medicii la o i5. Schį spensione con e masse e il a o che sky elle a alcuni
nomi di mala ie L. I inskis skliaus iene o nisce di al e lingue, sop a u o
lenkų kalbos, co ispondmenų, eg.: apalpimas (syncope) ~ apalpimas (jał aczka)
~ gel a 1849 32, płaukinis (włośnik) ~ plaukinis 33, 1851 sausgila (a i is) 1856 ~
1856 gila saus (w zód) ~ skaudulys 1850 45, 45, 45, 45, 45, 45, wiega (zanogcica) ~
wieźźźka (ko oba) ~ ėžys.
Va de o che la maggio pa e dei debi o i, eccezion diminyčią, medicina pa liamo è
ebe a ojami e o a disen e ia, ka bunkulas, kokliušas, k upas, euma ismo.
Inol e, è impo an e no a e che maggio pa e dei debi o i L. I ins kio o ni e con
li a iškais co ispondmenimi, ecc.: disen e ia e k uwinas widu ia, euma ismo e
sausgila, kokluszas e osulis didis, k upas e uźjemimas kakla. Nell'a uale linguaggio
medico, pu oppo, più spesso engono u ilizza i solo skoliniai.
Ib idi 1.3.
L. I inskio nel ide io del calenda io Gidimas moniun nuog neku iun ligun
i o a o solo uno ib ido słabnumas ~ slabnumas 1850 45 dallo slabnas u in is
poco isinių jėgų, che, LKŽ, è usa o in i oja pa ló esempio di a osena da a
da K ėda nos, Ka sakiškio, P iekulės, Vieš ė, Žemalė.
2. VIENAŽODŽIų LIGų PAVADINIMų DARYBA
2.1. Le pa ole semplici
Palygin i nedaug dei nomi di mala ie, cui a le pa ole semplici, ecc.: gen. sg. akmens6 ~ pie a 1857 40 d uskų
da inys, e i icandosi uščia idu iuose o ganuose oppu e iš ekamuosiuose liaukų la akuose, d ugis ~ 5 D.
Pe ke ičiū ė nella sua monog a ijoje osse ò che didelę dalį medicininės li e a u ii (sop a u o pubblicini di
Va šu as) L. I inskis ice e a pe Adomą Za adskį da Vilniaus. Sop a issu i alcuni modidelli p e e i a della
le e a u a di L. I inskio si ede che egli e a amilia izza o con alcuni la o i di medici, eg., h. F. Paulickio di due
omalu negozi in polkų kalba Medicina pe i illaggi (Pe ke ičiū ė 1988: 133). 6 Sky elyje non o a ques o pa ola
del nomina o e aleg nio solo kilmininkas combinine e nuog akmens.

P. Zemle ičiū ė | Lau yno I inskio calenda io dei nomi di mala ie uni odiche...
d ugys 1846 24, 1856 (33, 46, 1850 (1849) 1856, 60, 1859, 1862 10 […]d ebulys, šalčio
k ė imas se gan , ka pos ~ ka pos 1846 25 […]su agėjusių mazgelių a ba minkš ų
spenelių pa idalo odos a ba glei inės išaugos, lilisza ~ lieliša 1857 47 […]die i šiaione,
1856 om g ei o , biegimo, wiega ~ 106 ~ 1846 25, 44 […] o is, ap ika, landis, pi u~,
wieźź ~ iega ~ 45 […]. A ski ai menė ini nomi di mala ie lilisza e wiega. Leos si
po ebbe i ene e e ediniais. Il nome della Kūno pa e lielis7 signi ica blauzdikaulį
(ž . LKŽe). T iegą E ns as F enkelis collega con aiga s aiginan e, gene almen e
sg ade oli odo e, odo e, sma ė da aig i smi s i (F W II 1153). LKŽ i e isce che
u e menziona e pa ole medicininee signi icazioni sono u ilizza e in i ojoje
colbo. O akmuo, d ugys, ca pa, ėžys sono nusis o ėję a uali e mini medici.
2.2. Da iniai
La maggio pa e dei nomi delle mala ie sono da iniai8 (30 e mini di).
Vy auja p iesagų ediniai (22 e miniinai).
2.2.1. P iesagų ediniai.
2.2.1.1. P iesagos -imas/-ymas ediniai. La più spicca a g uppo cos i uiscono i
p ecessaggi -imas ediniai (11 e minų): apalpimas ~ apalpimas 1849 32,
iszsime imas ~ issime imas 1850 33 pe sileidimas, niks eliejimas ~
niks elėjimas 1850 46 niks e iejimas ~ niks e ėjimas 1857 47, sedideginimas ~
nusideginimas 45, 1857 sedi wilkimas ~ nusi ilkimas 1856 45, 1857 47, 1856 55,
1856 46, 1855, pasiudu imas ~ pasiudū imas 47, 1861 ~ usigawimas ~
zassiga imas ~ 1846 25. Ne qua o e mini L. I inskio pa a o i pasiu ligės
signi ica o: padukimas ~ padūkimas 1849 32, 1850(1849) 34, 1862 9, pagedimas ~
pagedimas 32, 1849 1850(1849) 34, paśiu imas ~ pasiu imas 32, 1849(1849) 34,
paśzielimas ~ pašėlimas 32, 1849 1850(1849) 34.
2.2.1.2. P iesagos -ulys ediniai (3 e mini): digulis ~ dygulys 1850
46 dieglys, cosulis ~ cosulys 1851 32, 1856 45, 1857 47, skaudulis ~
skaudulys 1846 25, 1850 46, 1861 32, 9 o is, 1862 pik o ė, skaudė,
opa, puškas.
2.2.1.3. P iesagos -inis ediniai (2 e minai): płaukinis ~ laukinis 1851
33, i inis ~ i inis 1846 25.
7 V. u bu is lielį empo le icizmu, zg. lielis blauzdikaulis, s aibis, s ibynas da la ių liels (u bu is: 2009: 284). 8
Rigua do a da ini si basa P . Ska džiaus, V. u bučio, S. Amb azo la o iis, LKG, DLKG.
Te minologia | 2010 | 17 107
L. I inskio 1851 anno calenda ioo e pa ucino pa a o o ki mino, che įlenda in koją
o mano, causaldando didelį skausmą signi ica o: Ilindus am ki minuj ing anka o
koje mol o nuoken pa didi sopuli ku in jisaj pada a, o mogus negidomas ne
islinkz giwu. No en jin iszmil é isz kuna, ejk degin é aguonu łapus i s ibus o
isz pelenun pada i é sza ma, ku iumi iszpuł łajs i é neswejka wie a udiejes
an wi szaus mieiu wa pas. Tan da an , płaukinis pamau iszlend, apsiwinio apej
wa pa, ku en ejk nuog kuna pamau olesnej auk é, pa kan ki mis o
nejudusma iszsimilśz. <...> 1851 33, i inis o ies inge gale, ap akos, landuonies
signi ica o. LKŽ daik a a dis laukinis ki mino signi ica o non ixua o, ma plg. būd
nomeis laukinis panašus in lauką: Plaukiniai ki minai š. La pa ola o ino LKŽ di
signi ica i medicininesi non ha.
Al ų p iesagų pas iccia a solo po uno edinio.
2.2.1.4. P iesagos -inė edinys: gen. sg. dede enies9 ~ dede inė 1877
40. E. F enkelio la pa ola dede inė kildizza a dai li uanski di i lup i,
plėš i, du i (F W I 85).
2.2.1.5. P iesagos -ėlė ediniai: g iźielė ~ g iežėlė 1850 46 g iezielė ~ g iežėlė
1850 46 ankų sausgėla da g iež i skaudė i, gel i (LKŽ duomenimis, g ižėlė in
ques a signi icazione i oje kalboje ne ikso a D. Pošk, Kos). 2.2.1.6.
P iesagos -uonis edinys: łanduonis ~ landuonis 1851 33 o is pi š o gale (po
nagu), ap aka, ėduonis. 2.2.1.7. P iesagos - inė ediniai: p i wi iné ~
p i i inė 31 1849 idu ių užkie ėjimas gen. / sg. p i i inies ~ p i i inė
1877 40. 2.2.1.8. P iesagos -menis edinys: pu menes ~ pu menis 1860 59
pab inkimas poodiniuose audiniuose se gan ca dia, endii e al e mala ie,
šiaip koks su inimas, supu imas.
2.2.1.9. P iesagos -umas edinys: słabnumas ~ slabnumas 1850 45
lapnumas.
2.2.2. Galūnių ediniai. Ras i qua o galūnių ediniai. Di ques e e sono
galūnės -a ediniai: dziowa ~ džio a 1857 39, giał a ~ gel a 1846 24, 1862 9,
pażejda ~ pažeida 1846 25, 1861 32 paźejda ~ pažeida 1857 47 sužeidimas,
pažeidimas, žaizda, e uno galūnės -is edinys: ka sz is ~ ka š is 1846 24
pakilusi empe a u a del co po (se gan ). 2.2.3. Sudu ini e minai. Ras i
qua o sudu iniai e mini, il cui secondo sandas è eiksmažodis, e il p imo
daik a a dis o būd a dis.
9 Sky elyje non o a del nome di ques a pa ola più alleg o solo kilmininkas compoin e nuog dede enies.
108 P. Zemle ičiū ė | Lau yno I inskio calenda ii unica odžių ligų pa adinimų...
2.2.3.1. Sudu iniai e minini con daik a a diniu e eiksmažodiniu sandais:
kaułajedis ~ kaulaėdis 1850 46 okia kaulų liga a ba, L. I inskio wo džiais, i a aj
liga gadin kauła i odose joggi pu é, źiemospi ~ žiemospi 1856 46 še pe o a
oda: <...>. Gał ejpogi jemes ope iszkep é, a wiesines su ajszki é e
wa s i é an źiemospi gia po is źigius an dienos apkej an al i, po pi maj
die unju. <...>“. LKŽ p esso la pa ola kaulaėdis ipo a o solo l'unico
ilius acinis ase da 1850 anno L. I inskio calenda ious scy elio su cu e delle
mala ie delle pe sone. Si può indo ina e, che sia il suo inno ada as.
2.2.3.2. Sudu iniai e minini con būd a diniu e eiksmažodiniu sandais:
sausgila ~ sausgila 1861 32 sausgiła ~ sausgila 1856 45 kaulų, sąna ių
gėlimas, euma as, słabd ugis ~ slapd ugys 1861 32 slap inis d ugys
( okia liga).
Apibend inando si può di e che, LKŽ da i, la g ande maggio anza da ini linguamomi
medicininie signi ica azioni sono u ilizza i i oje colboje, e apalpimas, dede inė,
džio a, gel a, ka š is, osulys, landuonis sono apě a uali e mini medici.
IŠVADOS
1. L. I inskio scy elis Gidimas moniun nuog neku iun ligun è impo an e
pa ecchi aspe i. P ima, spiaceciamuoju in esso populia i a e liaudies
medicina e medicina scienza conoscenze, sc i a su ques o, come alle
pe sone s essi cu a si susi gus. In secondo luogo, e minologicamen e più
spesso L. I inskis us a a lie u iškus pe sone nominazioni di mala ie da
i osios lingua, qualche ol a en a a de ini e o spiega e alcune mala ie,
ol e a ques o, g e a di alcuni nomi di mala ie pa eik a a e di al e lingue co ispondmen.
2. La maggio pa e delle una o odzie nomi delle mala ie sono pa ole di
o igine li e iška (35 e minai). Ras i solo sei skoliniai (du dal g eikų kalbos
e po uno dal la ynų, lenkų, anglų e p ancūzų kalbų) e uno hib ido. Poiché,
LKŽ da i, me à degli esempi di bo si usa iosena i oja non pa la a a, essi
p obabilmen e sa anno L. I inskio si p es oli i da lenkiškų ašy inių
medicininių šal inių. La maggio pa e pa la o sky elio dei debi o i a e a
Li u iškų a i ikmenų.
3. Compa i neda og dei nomi di mala ie, cui a le semplici pa ole. La maggio
pa e dei nomi delle mala ie sono da ini (30 e mini di). Vy auja p iesagų
ediniai (22 e mini), di cui la più abbondan e g uppo è cos i ui a p ensagi
-imas/-ymas ediniai (11 e minių). Fu ono secondo abbondanza a p eesaghi
-ulys e -inis ediniai, al i p eesaghi (-inė, -ėlė, -uonis, - inė, -menis, -umas) as a solo po
Te minologia | 2010 | 17 109 uno edinio. Ras i e galūnės -a ediniai e uno
galūnės -is edinys nonché qua o sudu iniai e mini, il cui secondo sandas è
eiksmažodis, e p imo daik a a dis o būd a dis. Spėjama, che uno osulų
mala ia nomeamen o dū inys kaułajedis po ebbe esse e p op io L. I inskio
naujada as.
4.Viennoodžių e minų ela i amen e pochi, essi cos i uiscono legge u ì
più che ečdalį di u i i nominamen i delle mala ie scy eli. La g ande
maggio anza delle unažodžių e minų (lie u iškų e skolin ų) sono u ilizza i
e o a comun inėje pa ló, nemažai di lo o sono apę e mini medici.
PAGINDINIAI SPALTINIAI
Me u skaj lus ukiniszkas sul empo Wieszpa ies 1846. Wilnui. 1846. Calendo ius oppu e du an e
skaj lus ukiszkas sul empo nuog ugimima Wieszpa ies 1849. Wilniuje. 1849. Calendo ius oppu e empo
skaj lus ukiszkas an empo nuog użgimima Wieszpa ies 1850. Wilniuje. 1849. Calendo ius oppu e
du an e skaj lus ukiszkas sul empo nuog ugimima Wieszpa ies 1851. Vilniuje. 1850. Calendo ius
oppu e du an e skaj lus ukiszkas sul empo nuog uźgimima Wieszpa ies 1852. Wilniuje. 1851.
Calendo ius oppu e du an e skaj lus ukiszkasis nuog ugimima Wieszpa ies 1856. Wilniuje. 1856.
Calendo ius oppu e Me skaj lus ukiszkasis an empo nuog użgimima Wieszpa ies 1857. Wilniuje.
1857. Calendo ius o Me skaj lus ukiszkasis nuog ugimima Wieszpa ies 1858. Wilniuje. 1857. Calendo ius
o Me skaj lus ukiszkasis nuog ugimima Wieszpa ies 1859. Wilniuje. 1858. Calendo ius o Me skaj lus
ukiszkasis nuog unimima Wieszpa ies 1860. Wilniuje 1860. Calendo ius o Me skaj lus ukiszkasis nuog
ugimima Wieszpa ies 1862. Wilniuje. 1861. Calendo ius o Me skaj lus ukiszkasis nuog uźgimima
Wieszpa ies 1863. Wilniuje. 1862. Calendo ius ukiszkasis sul empo nuog uzcimimo Vieszpa ies 1878. S.
Pee e bu gъ. 1877.
PAPILDOMI ŠALTINIAI
F W: Li auisches e ymologisches Wö e buch on e ns F aenkel, III, heidelbe g, Gö ingen, 19551962. hessen
D., S ypuła R. 1967: Wielki słownik polso osyjski, Wa szawaMoskwa. LKŽe: Dic ionynos della lingua Lie u ių.
www.lkz.l MedŽ 1980: As auskas V., Biziule ičius S., Pa ilonis S., Vai ila ičius A., Vileišis A. diziona io dei
e mini medici, Vilnius.
ME 1991, 1993: medicina encyclopedia 12, Vilnius. TŽ 1936: In e nazionali pa ole di diziona io. Suda ė K. Bo u a,
P . Čepėnas, A. Si u y ė-Čepėnienė, Klaipėda. TŽ 1951: In e nazionali pa ole di diziona io. Ve ė O.
Ka inskai ė, ch. Lemchenas, J. Talman as, Vilnius. TŽ 1969: In e nazionali pa ole di diziona io. Ve ė O.
Do eikienė, J. Kabelka e ch. Lemchenas, Vilnius. TŽ 2005: In e nazionali pa ole di diziona io, Vilnius. TŽ 2007:
Vai ke ičiū ė V. In e nazionali pa ole di diziona io, Vilnius.
Фасмер М. 1967: Этимологическийсловарьрусскогоязыка 2, Москва.
LITERATŪRA
Amb azas S. 1993: Daik a a džių da ybos aida: Lie u ių kalbos eiksmažodiniai ediniai 1, Vilnius.
Amb azas S. 2000: Daik a a džių da ybos aida: Lie u ių kalbos a dažodiniai ediniai 2, Vilnius. DLKG
1996: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius. LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1, Vilnius.
Pe ke ičiū ė D. 1988: Lau ynas I inskis, Vilnius. Ska džius P . 1941: Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius.
u bu is V. 2009: Bal ų e imologijos e iudai 2, Vilnius u bu is V. 2009: Ve odžių da ybos eo ija, Vilnius.