Sąvokos kaip visuomenės pokyčių atspindys

HERIBERT PICHT

RAKTAŽODŽIAI: visuomenės sąvokų kūrimas, humanitarinių mokslų objektai, sąvokų pokyčiai, sąvokų kūrimui daroma įtaka, sąvokos gyvavimo ciklas, terminologijos darbas

1. Į V A D A S

Pirmiausia prisiminkime standartizuotas objekto ir sąvokos apibrėžtis. ISO 1087–1:2000 šias dvi sąvokas apibrėžia taip:

Objektas: visa, kas gali būti suvokiama juslėmis arba mintimis. Pastaba: objektai gali būti materialūs (pvz., variklis, popieriaus lapas, deimantas), nematerialūs (pvz., perskaičiavimo koeficientas, projekto planas) arba įsivaizduojami (pvz., vienaragis).

Sąvoka: žinių vienetas, sukurtas unikaliai derinant požymius. Pastaba: sąvokos nebūtinai susietos su konkrečiomis kalbomis. Tačiau joms dažnai daro įtaką socialinė ar kultūrinė aplinka, todėl neretai susiformuoja skirtingos kategorijos.

Abu apibrėžimai nėra klaidingi, tačiau juose pateikiama mažai žinių. Akivaizdu, kad norint toliau plėtoti terminologijos teoriją būtina išsamiau apmąstyti abi sąvokas.

Kalbant apie objektą, standarto pastaboje pateikiama pirminė ir elementari klasifikacija. Pateiktą klasifikaciją galime išplėsti taip:

1 pav.

(Picht 2004: 317)

10

Heribert Picht | Concepts as Reflection of Societal Changes

Akivaizdu, kad objektas yra bet kokio sąvokų formavimo žaliava; tačiau formavimo procesas skiriasi priklausomai nuo objektų tipo. „Materialūs objektai“ daugiausia pasiduoda abstrakcijai – klasikiniam aristoteliškajam sąvokų formavimo būdui. Nagrinėjant „nematerialų objektą“, o ypač „minties objektą“, formavimo procesas, regis, yra kitoks. Todėl būtų naudinga prisiminti šios objektų grupės apibrėžtis:

Nematerialus objektas: objektas be fizinės formos, kurio egzistavimas ir santykis su erdve bei laiku atsiranda jį įsivaizduojančio subjekto dėka.

Pastaba: Mano asmeninė laisvės samprata.

Minties objektas: nematerialus objektas, egzistuojantis tik mintyse, todėl per mąstantį subjektą, kuris jį įkūnija, susijęs su erdvėlaikio santykiu.

Pastaba: Ponia Y samprata apie devynis Dantės pragaro ratus.

Realiai egzistuojantis minties objektas: minties objektas, egzistuojantis mintyse, tačiau realiai.

Pastaba: Pono X samprata apie teisėtą jo turto perdavimą.

Pagrindinės šių objektų tipų savybės yra šios:

• mąstantis subjektas yra žmogus;

• žmogus yra erdvėlaikio santykio nešėjas;

• žmogus sprendžia dėl savo idėjų ir galimų jų pokyčių.

Tikėtina, kad pagal šias prielaidas grindžiamų sąvokų genezė skiriasi nuo abstrakcijos. Abstrahuojant tam tikros klasės materialius objektus, gana lengva nustatyti esmines jų savybes, nes abstraktuotojas jas gali stebėti ir jos savaime būdingos nagrinėjamiems objektams. Žmogus yra stebėtojas ir abstraktuotojas, o ne materialiojo objekto nešėjas ar „savininkas“. Tačiau sąvokų, grindžiamų „minties objektais“, genezę lemia kitokie mechanizmai, pavyzdžiui, „minties objektų“ aptarimas ir sutarimas dėl susidarančios sąvokos savybių.

Išplėstinis „sąvokos“ apibrėžimas galėtų skambėti taip:

Sąvoka: žinių vienetas, sudarytas iš visų tam tikru metu profesinės bendruomenės intersubjektyviai pripažintų ir suderintų savybių (žinių fragmentų); jo gyvavimo ciklą lemia pažinimo dinamika. (Picht 2009: 11)

Galbūt vertėtų šiek tiek išplėsti paskutinę sakinio dalį ir ją suformuluoti taip: „jo gyvavimo ciklą lemia kognityvinė ir visuomeninė dinamika.”

Terminologija | 2013 | 20

11

2. MANO PRIELAIDOS

1. Visuomeninės sąvokos daugiausia yra tarpdisciplininės ir transdisciplininės.

2. Tam tikrų tipų visuomeninės sąvokos gali būti labai normatyvinės.

3. Visuomeninių sąvokų gyvavimo ciklą daugiausia lemia visuomeniniai veiksniai.

4. Dauguma visuomeninių sąvokų yra konstruktai.

5. Daugeliui visuomeninių sąvokų įtaką daro ideologijos ar religijos arba jos jomis grindžiamos.

6. Dėl visuomeninių sąvokų galima derėtis, jas interpretuoti, jos gali būti veikiamos kitų įtakų.

7. Visuomeninės sąvokos gali staiga arba palaipsniui kisti.

2.1. Visuomeniniai konceptai daugiausia yra tarpdisciplininiai ir transdisciplininiai

Bet kurią bendruomenę, nesvarbu, ar ji vadinama primityvia, ar yra labai civilizuota, valdo tam tikri rašytiniai arba nerašytiniai įstatymai, taisyklės ir apeigos, sudarantys bendrą pagrindą bendruomenės nariams. „Susitarimas“ dažnai pasiekiamas nebyliu sutarimu ir išreiškiamas konceptais. Pavyzdžiui, teisės sritį, kaip socialinį ir visuomeninį reiškinį, galima suskirstyti į dvi dideles konceptualias sritis:

1. Konceptai, priklausantys jurisprudencijos, jos taikymo, dokumentų ir kt. žinių sričiai. Čia daugiausia aptinkame taisykles ir nurodymus bei jų praktines apraiškas.

2. Konceptai ir objektai, kuriems taikomi teisiniai nurodymai.

Šie konceptai gali būti grindžiami bet kuriuo iš pirmiau pateiktame paveiksle nurodytų objektų tipų.

1 punktas. Konceptas „pirkimas“ gali būti susijęs su materialiaisiais ar nematerialiaisiais objektais beveik visose gyvenimo srityse. Galima nusipirkti ir automobilį, ir teisę arba paslaugą. Teisė – aiškiai visuomeninis konceptas – gali būti svarbi labai įvairiose srityse, pavyzdžiui, prekyboje, paveldėjimo srityje, konstitucijoje (pvz., žmogaus teisės), teisminėse ar administracinėse procedūrose ir kt. Paslaugos siūlomos, perkamos ir parduodamos beveik visose visuomenės šakose – ar tai būtų kirpykla, laivybos bendrovė, ar advokato konsultacija.

2 punktas. Objektas arba konceptas gali būti svarbus labai įvairiuose visuomeniniuose kontekstuose. Arklys gali būti draudimo, prekybos, mėsos gamybos ar vagystės objektas, būti susijęs su įvairiomis sporto rūšimis, tapti pacientu pas

12 Heribert Picht | Concepts as Reflection of Societal Changes

veterinarą, zoologinių tyrimų objektu ir t. t. Visuomeninis dėmesio centras keičiasi, tačiau konceptas ar objektas išlieka tas pats. Tai galima vadinti objekto arba koncepto transdiscipliniškumu.

2.2. Tam tikri visuomeninių sąvokų tipai gali būti labai normatyvūs ar net preskriptyvūs

Vidinę visuomenės darną užtikrina normos, apibrėžiančios individų tarpusavio santykius. Pavyzdžiui, valstybės teisės aktai yra normatyvūs ir privalomi arba visiems piliečiams, arba tam tikroms ribotoms grupėms. Pavyzdžiui, įstatymai nustato aiškiai apibrėžtoms žmonių grupėms pareigą mokėti mokesčius arba įgyti privalomąjį išsilavinimą.

Tačiau normas ir taisykles kuria žmonės, todėl jos priklauso arba nuo visuomenėje visuotinai priimtos nuostatos, arba gali būti primestos visuomenei išorine jėga, pavyzdžiui, teroru, okupacija ar valstybės perversmu. Normos gali kisti dėl istorinių ar kitokių įvykių, pavyzdžiui, ideologinių revoliucijų ar ekonominės krizės. Vadinasi, nurodymai ir normos nėra absoliutūs dariniai.

Kad demokratinėje valstybėje būtų galima priimti ir įgyvendinti bet kokį nurodymą, turi būti įvykdytos tam tikros sąlygos, pavyzdžiui:

• norma yra dinamiškas dydis;

• dėl normos galima derėtis;

• normai turi pritarti bent jau dauguma visuomenės narių;

• normos pažeidimas užtraukia sankciją;

• valdžių atskyrimu siekiama užtikrinti tinkamą nurodymų priėmimą;

• ir t. t.

Nedemokratiškai valdomose bendruomenėse kai kurios iš šių sąlygų skiriasi, pavyzdžiui:

• visuomenės daugumos pritarimas nėra esminis ar net būtinas;

• dėl normos negalima laisvai derėtis;

• valdžių atskyrimo nėra;

• gali būti pageidaujama, kad tam tikros visuomenės grupės pažeistų konkrečią normą, pavyzdžiui, kankintų ar užsiimtų korupcija;

• ir t. t.

Terminologija | 2013 | 20 13

Praktikoje galime pastebėti, kad pagrindinių normų sąvokos gali būti keičiamos, nors terminai daugiau ar mažiau sąmoningai išlaikomi nepakitę, siekiant užmaskuoti arba pateisinti visuomenės pokyčius.

Vis dėlto bet kuriai normai ar nurodymui ilgainiui reikia moralinio ir etinio pagrindimo, kad visuomenė juos priimtų. Be to, kiekviena norma ar nurodymas iš prigimties apima laikinį aspektą. Kad ir kokio pobūdžio būtų nurodymas, nė vienas iš jų negali būti amžinas; amžinybė šiuo požiūriu reikštų nesibaigiantį visuomenės sąstingį. Priešingai, tikrovė atspindi „normų dinamiką“, atitinkančią visuomenės raidą ir pokyčius.

2.3. Visuomeninių sąvokų gyvavimo ciklą daugiausia lemia visuomeniniai veiksniai

Atrodo, kad sąvokos gyvavimo ciklą nesunku nustatyti — turi būti momentas, kai sąvoka „gimsta“, ir kitas momentas, kai jos gyvavimo ciklas baigiasi. Tačiau iš tikrųjų gali būti sunku pažymėti šiuos momentus laiko ašyje. Be to, reikia skirti sąvokos gyvavimo ciklą nuo jos „amžino“ egzistavimo (Picht 2008: 287 ff).

Pragmatiškai gyvavimo ciklą galima apibrėžti kaip laikotarpį, kai sąvoka laikoma teisinga ir todėl aktyviai vartojama. Pavyzdžiui, iki 1983 m. pagal Romos Katalikų Bažnyčios teisę sąvoka „nesantuokinis vaikas“ buvo kliūtis priimti šventimus. Šiuo atveju galima tiksliai nustatyti gyvavimo ciklo pabaigą. Kitais atvejais, pavyzdžiui, kalbant apie sąvoką „raganų persekiojimas“, gali būti įmanoma nustatyti, kada jis buvo uždraustas įstatymu, tačiau kaip yra socialinėje tikrovėje? Kai kuriuose regionuose gyvavimo ciklas neabejotinai baigėsi, o kituose tai abejotina, bent jau tam tikruose mažiau išsilavinusiuose socialiniuose sluoksniuose.

Sąvokos gyvavimo ciklo pabaiga nėra tapati sąvokos „mirčiai“. Sąvokos negali mirti. Sąvoka apibrėžiama kaip „žinių vienetas“, taigi sąvokos mirtis prilygtų negrįžtamam žinių praradimui. Žmonija nebežinotų savo intelektinės raidos ir istorijos. Pavyzdžiui, vis dar žinome sąvoką „eteris“ kaip „medžiagą senovės ir viduramžių moksle“; šia prasme jos nebevartojame, nes ji pripažinta klaidinga; tačiau sąvoka tebėra išsaugojusi žinias, kurias kadaise perteikė.

Sąvoka gali nugrimzti į užmarštį, tačiau tuomet turime kalbėti apie spragą mūsų dabartinėse žiniose apie ankstesnius žinių raidos etapus, atsiradusią dėl

14

Heribert Picht | Concepts as Reflection of Societal Changes

įvairių galimų aplinkybių, pavyzdžiui, kai prarandama bet kokia sąvokos reprezentavimo forma arba ji tampa nebesuprantama. Vis dėlto bent teoriškai tyrimais galima atkurti sąvoką (Picht 2010: 24), kaip, pavyzdžiui, nutiko su senovės egiptiečių sąvokomis, kai archeologai išmoko perskaityti egiptiečių hieroglifus.

Gamtos mokslų sąvokų ir jų taikymo gyvavimo ciklą galima apibrėžti remiantis sąvokomis „verifikavimas“ ir „falsifikavimas“, „techninio sprendimo poreikis“ ir „taikymo pabaiga“. Todėl gamtos moksluose vyraujantis parametras yra pažinimas.

2.4. Dauguma visuomeninių sąvokų yra konstruktai

Daugelis sąvokų formavimosi visuomenėje atvejų prasideda nuo neaiškaus ir migloto poreikio išsiaiškinti tam tikrą būseną, problemą, statusą ar padėtį pojūčio. Bendra tendencija – ieškoti sprendimo, tačiau visuomenė kaip visuma vargu ar pajėgi pradėti sprendimo paieškos procesą. Dažniausiai randame asmenų, siūlančių galimus sprendimus ir mėginančių apibūdinti ar paaiškinti savo individualias mintis. Kitaip tariant, jie siūlo savo „minčių objektus“. Šie objektai gali būti laikomi žaliava, iš kurios vėliau galbūt bus kuriama sąvoka. Objektai turi savybių, bet ne požymių, o šios savybės, kai jas perteikia pavieniai jų nešėjai, gali tapti sąvokos konstravimo proceso pagrindu. Šis procesas dažnai vyksta kaip aiškinamoji diskusija, kurioje pateikiami argumentai už tam tikras savybes ir prieš jas. Idealiu atveju tokio proceso, paremto susitarimu dėl pageidaujamų ir priimtinų savybių, rezultatas yra sukonstruota sąvoka. Sutartos savybės sudaro intensiją, išreikštą požymiais, kurie yra būtina sąlyga apibrėžčiai suformuluoti. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio procese individualūs „minčių objektai“ nėra abstrahuojami taip, kad tik bendros objektų klasės savybės įgytų požymių statusą; tai iš tiesų būtų redukcijos procesas, nes bet kokia abstrakcija iš prigimties yra redukcionistinė.

Žinoma, ne kiekviena individualių „minčių objektų“ sankaupa padės sukurti naują sąvoką, nes svarbus veiksnys yra visuomenės pritarimas, o šis veiksnys apima ir teisę atmesti.

Šį procesą galima iliustruoti tokiu pavyzdžiu: apskrityje didelis nedarbas, neišvystyta infrastruktūra ir labai menkas turizmas, tačiau kraštovaizdis išlikęs nesugadintas, istorija įdomi, yra senovinių

Terminologija | 2013 | 20

15

pastatų ir gražus ežeras. Kai kurie vadovaujantys asmenys mano, kad reikia ką nors daryti, pavyzdžiui, skatinti teigiamus veiksnius, kad būtų neutralizuoti neigiami. Apskrities administracija nusprendžia sudaryti penkių asmenų komisiją. Kiekvienas iš šių penkių asmenų turi savų idėjų, kaip spręsti problemą. Pirmiausia, siekdami išsiaiškinti padėtį, jie sutaria stiprinti turizmą. Bet kaip? Kiekvienas išdėsto savo idėjas (minčių objektus), sudaromas ir aptariamas idėjų (savybių) sąrašas. Šis procesas gali užtrukti ir apimti ilgus ginčus dėl privalumų ir trūkumų, ekonominių ir ekologinių pasekmių, įgyvendinimo būdų ir kt. Galiausiai jie susitaria įsteigti turizmo plėtros pareigybę, apibrėždami jos funkcijas, pareigas ir kompetenciją. Šis pasiūlymas – iš tikrųjų sąvoka su apibrėžta intencija – pateikiamas apskrities tarybai, kuri turi sprendimų priėmimo įgaliojimus. Ten pasiūlymas vėl aptariamas ir galbūt patikslinamas. Rezultatas – nauja sąvoka, kurios galutinė intencija yra „apskrities turizmo plėtros pareigybė“.

Neigiamas pavyzdys galėtų būti pasiūlymas panaikinti celibatą Romos katalikų bažnyčioje. Šis pasiūlymas pastaraisiais dešimtmečiais buvo pateiktas ne kartą, tačiau atmestas; tai reiškia, kad celibato sąvoka lieka nepakitusi ir galioja.

2.5. Daugelį visuomeninių sąvokų veikia ideologijos ar religijos arba jos jomis grindžiamos

Faktas, kad nemažai su socialiniu elgesiu susijusių sąvokų tiesiogiai ar netiesiogiai kyla iš religinių ar ideologinių įsitikinimų. Pavyzdžiui, šią problemą iliustruoja sąvokos iš nacionalsocialistinių teisės aktų, tokios kaip „rasinė nešvara“ (Rassenschande) ir „gimininė atsakomybė“ (Sippenhaft), arba iš Rusijos komunistinių teisės aktų, tokios kaip „bendra nuosavybė“ (коллективная собственность), „kolektyvizacija“ (коллективизация), „Didysis valymas“ (чистка), „gyventojų perkėlimas“ (депортация) ar „buožių likvidavimas“ (раскулачивание).

Kitas pavyzdys – „etninis valymas“, apibrėžiamas kaip nepageidaujamų etninių ar religinių grupių naikinimo procesas ar politika, vykdoma deportuojant, prievarta iškeldinant, žudant masiškai arba grasinant tokiais veiksmais, siekiant sukurti teritoriją, kurioje gyventų homogeniškos arba „grynos“ etninės grupės, religijos, kultūros ir istorijos žmonės (Ethnic cleansing – Wikipedia).

Religijos veikiamų sąvokų atveju galime išskirti tris tipus:

16 Heribert Picht | Concepts as Reflection of Societal Changes

1. Sąvokos, atsiradusios dieviškojo apreiškimo dėka, pavyzdžiui, Dešimt Dievo įsakymų. Krikščionybėje jos yra etiniai ir moraliniai civilinės bei baudžiamosios teisės aktų ir jų sąvokų pagrindai.

Romos katalikų Bažnyčios sakramentai yra „veiksmingi malonės ženklai, Kristaus įsteigti ir Bažnyčiai patikėti, kuriais mums teikiama dieviškoji gyvybė.“ (Sacraments of the Catholic Church – Wikipedia).

2. Dogma grindžiamos sąvokos; pavyzdžiui, sąvoka „popiežiaus neklaidingumas“ apibrėžiama kaip Romos katalikų Bažnyčios dogma, teigianti, kad, remiantis Jėzaus pažadu Petrui, popiežius apsaugomas nuo galimybės klysti „kai, vykdydamas savo, kaip visų krikščionių ganytojo ir mokytojo, pareigas ir remdamasis aukščiausia apaštališkąja valdžia, jis apibrėžia visai Bažnyčiai privalomą tikėjimo ar dorovės doktriną“ (Papal infallibility – Wikipedia).

Islamas draudžia pereiti į bet kurią kitą religiją, nors atitinkama Korano sura to tiesiogiai neteigia. Daugelyje islamo šalių pagal šariatą už tai skiriama mirties bausmė. Taigi ši sąvoka priklauso islamo dogmoms arba tikėjimo nuostatoms.

3. Kadangi vienas iš religijos ar ideologijos tikslų — kartais skirtumas tarp jų yra menkas — yra vadovauti visuomenei, ją kontroliuoti ir net dominuoti, nemažai sąvokų, iš pradžių turėjusių religinį ar ideologinį pagrindą, atlieka dvejopą vaidmenį — religinį ir pasaulietinį. Tačiau šių dviejų sričių sąsaja dažnai lieka akivaizdi. Pavyzdžiui, Romos katalikų Bažnyčioje santuoka yra sakramentas, o tai reiškia, kad ją galima nutraukti tik labai ypatingais atvejais; paprastai ji anuliuojama. Pagal daugelio pasaulietinių valstybių civilinę teisę santuoka gali būti nutraukta be jokių ideologinių ar religinių kliūčių. Tačiau, pavyzdžiui, Vokietijos teisėje bažnytinė ir civilinė santuokos skiriasi savo teisine galia; civilinė santuoka yra pirmasis ir privalomas teisinę galią turintis žingsnis. Danijoje bažnytinė ir civilinė santuoka teisiškai neskiriamos.

Kitas pavyzdys galėtų būti savižudžio sprogdintojo savanoriškai pasirinkta kankinystė, už kurią jis gaus atlygį rojuje. Pagal tam tikrą religijos ir ideologijos interpretaciją tai yra teigiama sąvoka. Kitos islamo doktrinos savižudybę — nepriklausomai nuo priežasties — laiko sunkia nuodėme. Islamas, kaip ir kitos abraominės religijos, savižudybę laiko viena didžiausių nuodėmių, itin kenkiančia žmogaus dvasinei kelionei. Korano eilutėje nurodoma: „Ir nežudykite savęs, iš tiesų Dievas jums yra pats didžiausias

Terminologija | 2013 | 20

17

gailestingiausias.“ Koranas, 4-oji sura (An-Nisa), 29 ajatas. Be to, Jafar al-Sadiq, šeštasis šiitų imamas, apie savižudybę yra pasakęs: Abi Walad sakė: „Girdėjau Aba Abd Allah sakant: „Kas tyčia nusižudo, tas amžinai degs pragaro ugnyje“ (Religious views on suicide – Wikipedia).

Iš šių pavyzdžių galime daryti išvadą, kad religinės ir ideologinės sąvokos gali suskilti į kelias sąvokas, kaip nutiko savižudybės atveju, kai atsirado priešingas vertybes turinčių sąvokų pora. Santuokos atveju pirminė sąvoka paskatino atsirasti antrą, pasaulietinę sąvoką. Šiuos pokyčius lemia tik tam tikru metu vyraujančios visuomenės nuostatos ir vertybės. Jie nesusiję su pažinimu.

2.6. Visuomeninės sąvokos yra atviros deryboms, interpretacijoms ir kitokiai įtakai

Sąvokos „gravitacija“ turinį vargu ar galima derinti; jį galima aptarti ir moksliškai įrodyti pakartotiniais eksperimentais, tačiau jis negali priklausyti nuo žmonių nuostatų ar nuomonių, reiškiamų derybose. Skirtingai nei daugelis gamtos mokslų sričiai priklausančių sąvokų, visuomeninės sąvokos, laikomos konstruktais, yra atviros deryboms, nes grindžiamos kintančiomis žmonių idėjomis. Sąvokų konstravimas vėlgi atspindi tam tikras visuomenines aplinkybes ir būsenas, kurios nėra nekintami konstruktai; jas galima kvestionuoti, aptarti, keisti ar panaikinti atsižvelgiant į pakitusias politines, ekonomines, ekologines, klimatines ar kitas išorines arba vidines sąlygas. Visuomeninės aplinkybės ir būsenos sudaro žmonių mentalinę aplinką; šie žmonės yra visuomeninių sąvokų „savininkai“, „kūrėjai“, „interpretuotojai“ ir „derybininkai“. Sąvoka „politinis korektiškumas“ apibrėžiama kaip „nuostata arba politika būti itin atsargiam, kad nebūtų įžeista ar nuliūdinta jokia visuomenės žmonių grupė, kuri yra nepalankioje padėtyje arba su kuria dėl jos lyties, rasės ar negalios buvo elgiamasi kitaip“ (CED).

Šis apibrėžimas atrodo gana pagrįstas ir priimtinas civilizuotoje visuomenėje. Tačiau skirtingos socialinės grupės šią sąvoką interpretuoja labai nevienodai: nuo sąmoningai siauros interpretacijos, kuria kriminalizuojamas bet koks kritiškas ir pagrįstas pasisakymas, iki miglotos ir sušvelnintos interpretacijos, leidžiančios beveik bet kokį menkinamą komentarą. Šiuo atveju interpretacijų diapazonas toks platus, kad apskritai

18 Heribert Picht | Concepts as Reflection of Societal Changes

neįmanoma nustatyti visuotinai priimto sąvokos turinio. Tad kyla klausimas: kaip terminologiškai traktuoti tokią sąvoką? Ar kalbame apie vieną sąvoką, ar apie kelias?

„Kitokios įtakos“ pavyzdys galėtų būti sąvoka „ekologinis ūkininkavimas“: „Ekologinis ūkininkavimas pripažįstamas svarbiausiu tvarios žemdirbystės šalininkų siekiu. Ekologinio ūkininkavimo tikslas – ne tik tvariai gaminti maistą, bet ir optimizuoti ekosistemų paslaugų teikimą tiek projektuojant ūkį, tiek gerokai sumažinant ekologinį pėdsaką, kurį palieka po derliaus nuėmimo ūkio produkciją vartojantys žmonės.“ (Ekologinis ūkininkavimas – Wikipedia)

Sąvokos „ekologinis ūkininkavimas“ atsiradimą galima laikyti reakcija į itin industrializuotą ūkininkavimą, kuris, savo ruožtu, yra prisitaikymas prie, pavyzdžiui, ekonominių ir demografinių pokyčių bei jų sukeliamų padarinių. Tačiau tradicinis – senamadiškas – ūkininkavimas negalėtų nei užtikrinti reikiamo kiekio, nei patenkinti vartotojų įvairovės ir produktų kokybės poreikių. „Ekologinis ūkininkavimas“ užtikrintų tvaresnę maisto gamybą, tačiau gerai žinoma, kad ekologinio ūkininkavimo derlius yra mažesnis – taip yra dėl įvairių techninių ir teisinių apribojimų. Sąvokos „ūkininkavimas“ dilema iš dalies yra visuomeninė, o iš dalies kyla iš faktų, kuriems visuomenė daro tik netiesioginę įtaką.

Šis atvejis atskleidžia du dalykus:

1. visuomeninei sąvokai gali turėti įtakos pačiai visuomenei būdingi veiksniai;

2. sąvoka gali suskilti į konkuruojančias sąvokas, atspindinčias skirtingas visuomenines nuostatas; mokslinis pagrindas nuostatos ekologinio ūkininkavimo sąvokos atžvilgiu tebėra menkas ir nėra įrodyta, kad tai yra bendro pobūdžio sprendimas.

2.7. Visuomeninės sąvokos gali kisti staiga arba palaipsniui

Palaipsniui visuomeninių sąvokų kaitai gali prireikti kelerių metų ar net dešimtmečių, ypač teisėkūros srityje, nes teisinė sistema pasižymi tam tikra inercija, dėl kurios sunku nedelsiant reaguoti į nusistovėjusių vertybių pokyčius. Inerciją reikėtų vertinti kaip teigiamą veiksnį, nes ji užtikrina vienareikšmį teisės taikymą laikui bėgant. Pokyčius būtina pripažinti ir stebėti ilgesnį laiką, kad būtų atmestos trumpalaikės tendencijos, galinčios sukelti teisinį neapibrėžtumą. Tačiau, kol įsigalios pagrįstas norminių nuostatų pakeitimas,

Terminologija | 2013 | 20

19

palaipsnius pokyčius, pritaikytus prie vertybių kaitos, sudaro galimybę įgyvendinti diskreciniai sprendimai, tačiau nekeičiant rašytinės normos.

Anksčiau, pavyzdžiui, Vokietijoje, nesantuokinio vaiko teisinė padėtis buvo sąmoningai blogesnė nei santuokinio vaiko. Šis faktas buvo aiškiai išreikštas 1896 m. civilinės teisės tekste. Būti nesantuokiniu vaiku buvo laikoma stigma ir tai neatitiko to meto bendrųjų moralinių vertybių. Per kitą šimtmetį buvo numatyta ir iš dalies įgyvendinta keletas reformų, kuriomis siekta palaipsniui prisitaikyti prie kintančios visuomenės tikrovės; vis dėlto prisitaikymas vyko mažais žingsniais, o tai iliustruoja jau minėtą inerciją. Radikaliai pakeisti šį statusą įstatymu prireikė ištiso šimtmečio. Nuo 2011 m. Vokietijos teisėje nebedaroma skirtumo tarp santuokinių ir nesantuokinių vaikų (Unehelichkeit – Wikipedia).

Staigiems visuomeninių sąvokų pokyčiams paprastai reikia staigių visuomenės pokyčių, kurie labai dažnai įgauna revoliucijų, visiško šalies pralaimėjimo, smurtinės valstybės okupacijos, valdymo formos pasikeitimo ir pan. pobūdį.

Pavyzdžiui, po 1917 m. Rusijos revoliucijos pasikeitė pagrindinės visuomenės normos, vertybės ir institucijos. Naujosios visuomeninės santvarkos pagrindai buvo pritaikyti prie komunistinės ideologijos, todėl teko įdiegti ar net sukurti jos sąvokų aparatą.

Trečiojo Reicho pralaimėjimas panaikino visą ideologiškai suformuotų sąvokų rinkinį, o teisėkūra buvo pritaikyta demokratiniams standartams; dėl kitokios valdymo formos ir ideologinės orientacijos tai lėmė staigius ir esminius sąvokų pokyčius.

Smurtinė Baltijos valstybių okupacija, kurią įvykdė Sovietų Sąjunga, lėmė teisėkūros, valdymo formos, užsienio institucijų ir kt. pokyčius, pakeitusius bent jau oficialų paveiktų valstybių sąvokų aparatą.

Ispanija yra geras palyginti taikaus valdymo formos pasikeitimo – nuo Franco diktatūros iki demokratijos – pavyzdys. Šiuo atveju taip pat nemaža dalis teisėkūros buvo pritaikyta prie naujojo režimo.

3. PRAKTINIO TERMINOLOGINIO DARBO POVEIKIS

Kadangi visuomeninės sąvokos, grindžiamos minties objektais, labai priklauso nuo visuomenės pokyčių, interpretacijų, mąstymo mokyklų ir kt., pagrįsta manyti, kad terminologinei analizei ypač reikalingi metodai, atsižvelgiantys į visuomeninių sąvokų prigimtį.

20

Heribert Picht | Concepts as Reflection of Societal Changes

Atrodo, kad ypač svarbūs yra bent keturi dalykai:

1. Dokumentacijos pasirinkimas. Ar dokumentacija atspindi dabartinę padėtį? Kurios interpretacijos yra reikšmingos ir pripažintos? Ar esama skirtingų mąstymo mokyklų? Ar sąvokoms būdingi laipsniški pokyčiai?

2. Vienakalbė analizė. Ar apibrėžtys ir paaiškinimai atskleidžia skirtingas intencijas, nors pavadinimas / terminas tas pats? Ar skirtumai tokie ryškūs, kad jie atitinka skirtingas sąvokas, kurioms reikia atskirų straipsnių? Ar galima pastabose aprašyti nedidelius skirtumus, kad naudotojui būtų aiškiau?

3. Sąvokų tvarkymas. Ar įmanoma sudaryti tinkamas ir patogias naudotojui sąvokų sistemas? O gal tinkamiau naudoti lankstesnį sąvokų lauką? Kokio tipo sąvokų ryšius galima taikyti? Ar būtina įvesti kitokių ryšių nei aprašytieji standartuose? Ar yra nuo dalykinės srities priklausančių ryšių (tikriausiai ontologinių ryšių)? Kadangi sąvokų sistemos gali skirtis net tos pačios kalbos visuomenėse (pvz., Austrijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje), būtina sudaryti atskiras sistemas. Tas pats galioja ir daugiakalbėms sistemoms. Kaip išspręsti beveik nepalyginamų sąvokų sistemų problemą?

4. Ekvivalentiškumas. Kadangi skirtingos visuomeninės sistemos viena nuo kitos skiriasi, kaip galima nustatyti ekvivalentiškumą terminų lygmeniu? Kuris terminų darybos tipas atrodo tinkamiausias? Ar būtinos ekvivalentiškumą nurodančios pastabos?

Tai tik keli klausimai, su kuriais susiduriame plačiąja prasme socialinių mokslų srityse dirbdami terminologinį darbą. Deja, teorinės literatūros šia tema nėra daug, o tai rodo tyrimų spragas, kurias dar reikia užpildyti.

4. IŠVADOS

Visuomeniniai konceptai daugiausia yra tarpdisciplininiai ir transdisciplininiai, nes visuomenė apima visas gyvenimo sritis; kiekvienas objektas ir konceptas gali būti arba tapti reikšmingas visuomenei.

Tam tikri visuomeninių konceptų tipai gali būti labai normatyvūs, pavyzdžiui, teisiniai konceptai. Tačiau ontiniu lygmeniu juos galima interpretuoti.

Visuomeninių konceptų gyvavimo ciklą daugiausia lemia visuomeniniai veiksniai, atsižvelgiant į visuomenės raidą. Koncepto gyvavimo ciklas prasideda jo atsiradimu ir baigiasi; tačiau konceptas

Terminologija | 2013 | 20

21

nemiršta – jis lieka kaip žinių, priklausančių ankstesniems pažinimo, tikėjimo ar raidos etapams, nešėjas.

Dauguma visuomeninių konceptų yra konstruktai, o ne abstrakcijos, nes jie grindžiami „minties objektais“, kurių nešėjai yra žmonės; aptardami savo idėjas ir priimdami šių diskusijų rezultatus, jie konstruoja konceptą.

Daugeliui visuomeninių konceptų įtaką daro ideologijos ar religijos arba jais remiamasi. Visuomeniniai konceptai gali būti grindžiami religijos įkūrėjo atskleistais konceptais. Atsižvelgiant į asmeninį požiūrį į religiją, šiuos konceptus galima laikyti žmonių sukurtais konstrukt ais — tokia interpretacija ortodoksams tikintiesiems nebus priimtina — arba dieviškojo apreiškimo sukurtais konceptais.

Visuomeninius konceptus galima derinti, interpretuoti ir jie gali būti veikiami kitų veiksnių. Kadangi visuomenė yra besivystantis organizmas, evoliucijos priemonės lemia pokyčius, atsispindinčius visuomenės konceptualiajame aparate.

Visuomeniniai konceptai gali staiga arba palaipsniui keistis, priklausomai nuo visuomenės dinamikos.

Akivaizdu, kad kelios mano prielaidos yra tarpusavyje susijusios ir praktikoje negali būti atskirtos; tačiau tam tikru atveju, pavyzdžiui, terminologinėje analizėje ar koncepcinės sistemos kūrime, viena iš prielaidų gali būti vyraujanti.

REFERENCES

ISO 1087–1:2000 Terminology work – Vocabulary. Part 1. Theory and application.

Picht H. 2004: Überlegungen zum Gegenstand und zum Begriff in der Terminologie. – Pluralität in der Fachsprachenforschung; Forum für Fachsprachenforschung FFF 67. K.-D. Baumann, H. Kalverkämper (Hrsg.), Tübingen: G. Narr Verlag, 313–340.

Picht H. 2008: Einige Gedanken zum Lebenszyklus von Begriffen. – Sprachenvielfalt im Kontext von Fachkommunikation, Übersetzung und Fremdsprachenunterricht. H. P. Krings, F. Mayer (Hg.), Berlin: Frank & Timme, 285–294.

Picht H. 2009: The seven pillars of terminology. – Terminologija 16, 8–22.

Picht H. 2010: Einige Gedanken zur Wesen der Begriffe im Recht. – Synaps 25, Fagspråk, Kommunikasjon, Kulturkunnskap: Festskrift for Åge Lind, Bergen: Norges Handelshøyskole, Institutt for Fagspråk og Interkulturell Kommunikasjon, 19–25.

REFERENCES FROM THE INTERNET

Ecological farming – Wikipedia: The Free Encyclopedia. Wikimedia Foundation, Inc., available at: <http://en.wikipedia.org/wiki/Ecological_farming> [accessed August 2013].

Ethnic cleansing – Wikipedia: The Free Encyclopedia. Wikimedia Foundation, Inc., available at: <http://en.wikipedia.org/wiki/Ethnic_cleansing> [accessed August 2013].

CED – Collins English dictionary, available at: <http://www.collinsdictionary.com/dictionary/english/political-correctness> [accessed August 2013].

22 Heribert Picht | Concepts as Reflection of Societal Changes

Papal infallibility – Wikipedia: The Free Encyclopedia. Wikimedia Foundation, Inc., available at: <http://en.wikipedia.org/wiki/Papal_infallibility> [accessed August 2013].

Religious views on suicide – Wikipedia: The Free Encyclopedia. Wikimedia Foundation, Inc., available at: <http://en.wikipedia.org/wiki/Religious_views_on_suicide#Islam> [accessed August 2013].

Sacraments of the Catholic Church – Wikipedia: The Free Encyclopedia. Wikimedia Foundation, Inc., available at: <http://en.wikipedia.org/wiki/Sacraments_of_the_Catholic_Church#Marriage> [accessed August 2013].

Unehelichkeit – Wikipedia: The Free Encyclopedia. Wikimedia Foundation, Inc., available at: <http://de.wikipedia.org/wiki/Unehelichkeit> [accessed August 2013].

SĄVOKOS KAIP VISUOMENĖS POKYČIŲ ATSPINDYS

Straipsnyje trumpai apžvelgiamos ir kritiškai įvertinamos standartinės sąvokų „objektas“ ir „sąvoka“ apibrėžtys, pabrėžiama pirmieji objekto kaip „žaliavos“ svarba sąvokų formavimuisi. Pristatomi ir apibrėžiami skirtingi objektų tipai. Konstruktas kaip sąvokinis darinys priešpriešinamas abstrakcijai. Bandoma pagrįsti šiuos teiginius:

1. Socialinės sąvokos dažniausiai yra tarpdisciplininės ir transdisciplininės.

2. Tam tikri socialinių sąvokų tipai gali būti aiškaus norminio pobūdžio.

3. Socialinių sąvokų gyvavimo ciklą dažniausiai lemia socialiniai veiksniai.

4. Dauguma socialinių sąvokų yra konstruktai.

5. Daugelis socialinių sąvokų yra veikiamos ideologijų ar religijų ar jomis remiasi.

6. Socialinės sąvokos yra kintančios, atviros interpretavimui ir kitoms įtakoms.

7. Socialinės sąvokos gali kisti staiga ar palengva.

Straipsnio pabaigoje keliami su socialinėmis sąvokomis susiję klausimai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti dirbant praktinį terminologijos darbą.

Gauta 2013-10-10

Heribert Picht

E-mail [email protected]

Terminologija | 2013 | 20

2 3