120 Al ydas Umb as Da nu iebalimen o a nup asminamen o:
eikyba i a osena
Nuo nu iebalinimo iki nup asminimo:
eikyba i a osena
ALVYDAS UMBRASAS
Lie u ių kalbos ins i u as
ESMINIAI VODŽIAI: pa ole di da yba, scalinimo signi ica o, lingua no minimas, a osena,
klaida S aipsnyje esaminami p iešdėlį nui p iesagą -in i (-inimas) u inšalinimas. Tokie
am ic o ogge o (jį pa odo šaknis) almeno alcuni di lo o a osenoje sono gajūs, quindi
ediniai ha già nemažą co ezione adizione, u a ia ys ediniai, ai quali eiškiamo
dec ęs a panag ina si co ezione e o ni yba s o ia e a uale padė ì. Si ce chiama di
mos a e le opinioni kalbininkų di ques i edini ques ione, no mų aidą diziona i e
app ende si a uale a oseną, la sua (ne)de ėjimą con codi icacija, a i a e
a enzione a possibili cambiamen i di codi icació.
Pa icola e on e, da cui si possono accoglie e i da i della a uale a osena,
è Vy au as Maggio Uni e si a io Kompuu e inės ling is ikos cen o compila o
Daba inės lie u ių kalbos eks ynas (DLKT). Esso comp ende ol e 140 milioni
di pa ole, pa enno e XX a. ine e XXI a. inizio (maždaug dal 1991 m. ino al 2008 m.)
in a i campi di es i ( iek scien i iche, specializza e, sia alla più ampia pubblico
des ina a publicis ikoje, g ožinėje li e a ū oje e k .). Poiché ques o
pubblica i es ii, si p e ede che essi siano edaga i o almeno minimamen e
ges i i. Pe an o nello s udio si decise di basa si DLKT, poiché ques o da oyn
può mos a e il medio li ello a uale della lingua sc i a amžių sandū oje
(secondo di ques o secolo decennio da i in esso non esis e anco a). I da i
accol i (nel o ale DLKT o a i ci ca 80 p o edimo modello eiksmažodžių o i
lo o abs ac s, il cui o ale nume o di spossa oia è di ci ca 3500)
successi amen e anco a sugge i i con a osena in uno dei populia iausių
no izienų si o l y as.l (nelle 2600 pubblicazioni con DLKT scel e con pa ole; è
nė a echninių galimybių sužino i bend ą žodžių pa a ojimo skaičių, ačiau
chia o che in una pubblicazione c'è necessa iamen e un caso di spossa oia).
S e ainė eikia nuo 2006 m., aigi iš dalies pa odo pas a ųjų dešim ies me-
121Te minologia | 2016 | 23 di quei linguaggio dei media in e ne (alcune a icoli
pubblica i sul si o sono ipubblica i da al e pubblicazioni media iche; se
necessa io alcuni esempi di a icolo è inse i o e da al e on i). S u ando
DLKT paesškos possibili à si s o za ice ca pe accoglie e quan o più
a ii esnių da i e ce ca e sia seman inių e (o ) s uk u inių, sia quan i i inių
dėsningumų.
NORMINIMO RAIDA
P ieš pusšim į me ų Kazimie as Gai enis bu o bene pi masis, ku is
p akalbo apie uos a ejus, kai „ eiksmažodžių i eiksmažodinių daik a-
nomi p imadėliui nubandoma o ni e desc end in a del e mine šaknimi
segnala o del signi ica o di eliminazione (Gai enis 1964: 29). Sc i endo me da
apie da ybinių a iksų e minologizaciją jis apgailes a o, kad šalinimo eikš-
scien i ica p essa in qualche quel me o dizionynus pa o no iebin i,
no iebinamen o. A gumen a a così: eiksmažodžio as a o nu iebinimas
a oi o da eiksmažodžio nu iebin i, e l'ul imo […] dal būd a džio iebus. Tali
ipi di būd a diniam azionemažodžiui p iešdėlis nupap as ai o nisce
nep iešdėlė a o ma eiškiamo azione pe i šio signi ica o (plg. nus o in i,
nu i š in i, nu ūgš in i, . y. a e pe daug (= oppo mol o) s o ą, i š ą,
ūgš ų) ( en pa ). Quindi caliebin i do ebbe i e i si a c ea e oppog
iebų, e non pašalin i g assolus. Ka u K. Gai enis so olineò che e minų
обезжиривание, En e ung a deg easing e imas nu iebalinimu (pagal
panašius madingus naujada us nuanglinimas, nusilicinimas, nusie inimas,
nupeleninimas, e c.) anche dubbioo ino (Gai enis 1964: 2930). Egli sugge ì che nel
signi ica o di imozione meglio usa e compos i con la pa ola imuo e e (p.g.,
imanda e sie ą, imanda e asenus) o, se c'è, specialius eiksmaodžius (p.g.,
non nuplauki i, ma nuplikin i). Dopo qualche anno e An anas Balašai is
обезволашивание предлагала e s i non nuplaukinimas, e imozione dei capelli,
in ece di au oiminio del suolo nukenksminimo p oposeė o ni e suolo
apsi alimen o. Ka uino ha spiega o che usų in i pada y i nejau ų,
обезболивание ne eikia e s i nuskausminimu, nes pagal eiksmažodį apma-
apmi usį abbiamo soli i accon imi ligonio apma inamen o p ima ope azione,
apma inamen o locale o uni e sale, apma inamieji ais ai1 (Balašai is 1969:
910). A gomen a a col a o che cualcun linguaggio naujada ai engono c ea i
secondo quella lingua pa ole di da ybos dėsnius, bisogna laiky is lie u ių kalbos
žodžių da ybos polinkių ( en pa ). 1 O iginalale non esis e co sy o e e imen o.
122 Al ydas Umb asas Nuo nu iebalinimo iki nup asminimo:
eikyba i a osena
Ne ukus edinių su numedžiagos o peculia i à sbalimen o signi ica o
esaminamen o ęsė e Albe as Rosinas: Nuomonė, che ali da iniai (plg.:
nuša min i, nu andenin i, nuskausmin i e k .) nep ieš a auja lie u ių kalbos
žodžių da ybos dėsniams and e e yone a e sup an ami, ma y , nė a
neabejo ina. Da ybiniu (sin axiniu) pun o di is a essi sono nep iekaiš ingi.
Tu a ia, nel o ma e una nuo a pa ola, le sole egole di azione non bas ano;
necessa io ene con o delle unzioni lessiche degli elemen i di quella pa ola
(Rosinas 1971: 15). Sulla base di K. Gai eniu, ha anche sos enu o che nu iebin i nel
ne ykęs e inys, kad gy ojoje kalboje p iešdėlis nu- būd a diniams eiks-
signi ica o di imozione dei g assi è piccoliodjiam dà pe i šio signi ica o
(nukie in i pada e pe mol i kie ą) o in alcuni casi (nuaš in i, nug ažin i) dà del
u o e ugualmen e ca a e is ica demissione signi ica o, ma eiškia l'azione di
o za, in ensi à e pada ino opposi à (beno ėdami a e aš ų, g ažų, an o o
così aš ino che pasida ė neaš us, neg ažus) ( en pa ). Veiksmažodžius
„pašalin i plaukus“, nud uskin i „pašalin i d uską“, nužie in i „pašalin i žie-
nuplaukin i ė, nukalkin i iš auk i kalkes egli anche chiama madingais e dice,
kad gy ojoje kalboje daik a a diniai eiksmažodžiai su nu- u i ki okių
signi icamen i (nuauksin i nuscol in i colo e d'o o, nuscol in i nudažy i,
nuskied in i p imė y i skied ų), che, jeigu il eiksmažodis en haup en in lingua
ussa e chi обезглавить, ques o non signi ica anco a che in Li uani si
e s inas nugal in i, e non nuks ii gal ą. Segnando ali aduzione p incipų,
ussi lingua pa ole (su p ededėliu обес-) обессилить eikė ų adu e nujėgin i,
e non paki s i o ze, nusilpnini, обесцветить nuscol in i, e non išblukin i, a e
bescol į e . . (Rosina 1971: 1516). P incipale ogge o dell'a icolo A. Rosino la
pa ola nužmogin i (žmogų), che iene usa o nel signi ica o a im i žmogiškumą,
pe ò, secondo l'au o eus, po ebbe o eikš i žmogų pada y i žmogiškesnį,
p idė i žmogui žmogiškumo. In ece di ques o e bo e del suo abs ac con
su isso -imas iene p opos o usa e le pa ole in e nazionali dehumanizia e,
dehumaniza imas, dehumanizzazione, anche g e a pasi elk i un'al a pa ola
(su)ba ba in i uomo ( u ė ų eikš i pada y i ba ba išką, žiau ų), umano
(su)ba ba ėjimas (Rosinas 1971: 1417). Da qui p esen a i degli esempi conc e i la
p ima edizione del diziona io della Daba inė lie u ių kalbos e a già o ni a
nuspaunni pašalin i skausmą (DLKŽ1 1954). C'e a, pe esempio, e non menziona e
nobili a e 1. oglie e la esponsabili à pe sonale. 2. i a imškas p op ie à
pe sonali, sa a ankiškumą, nabuožin i kolek i izacijos laiko a piu a im i da
buožių, illaggio bu žuazijos, e a, pe mezzi di p oduzione liquida e lo o come
classeę, pe ò eš un ojo
Te minologia | 2016 | 23 All'inizio del decennio la seconda edizione del diziona io
appa sa dopo gli ci a i a icoli (DLKŽ2 1972) non puul a di ques e pa ole sbali e, e
con a iamen e es es esami aiškinimai upu į pa ais2 e inclu a nema nuo e:
nud us […]pašalin i saluską, nudujin i paškin i gajas, nukalkes […]paškin i
kalks[…], nukenksmin i […]padenksąming, nu iebalin i […]pašalin i g assi, nekakin i
[…]nule sakus[…], nu andenmi […] wa e , d . P ie spec. Poco dopo l'usci a del
diziona io uno dei suoi eda o iı collezia nay a pa ole, che pazymė i
daugumos jų (išsky us nuasmenin i, nubuožin i, nusakin i) p idė a pažyma
san umpomi spec. o knyg., eiškiančiomis, che sebbene la pa ola e non sia
ių Jonas Paulauskas kalbėdamas apie žodyno p oblemas sakė, kad jame
a enu a daybos (a gli assegna a neįp as a signi icmė), ma usa o in
de e mina i campi, senzain oppu e p esso nonpopola io più egolinghi daybos
co isponden i (Paulauskas 1974: 42). T a gli al i esempi egli menziona e
nud uscola e, nuduji e, nu edeni e e dice che, oliau no minando leksiką, pe ali
pa ole si do ebbe o o a e acce a e co ispondenzenių ( en o). Dicendo
p imi inesnių a i ikmenų o se spė asi una pa ola dei mezzi di esp essione,
pe ché aisy ojų eichiai coinciso con il lessico signi ica i i aiškinimais. A causa
nukenksmin i, nu iebalin i e e c. ase g ody eiškinį u bū linguaba può e i e
più, che dalla adizione p ela ando la sua spi imą (Labu is 1973: 75). Tu a ia il
ne abejojo i Vi as Labu is, sakė, kad ap obuojan ge ai neiš i ą kalbinį
la o o del dizodyno è s a o a o e le sue no me non po e a non a e
a osenos.
Anche se nella seconda Daba inės lie u ių kalbos žodino edizione e a o ni a nemažai modello di esame
delle pa ole, nei kalbininkų la o i esse ul e io men e sono s a e co omi. Nella p ima Pe missione di
consigli di p a ica del linguaggio al p e e o nu edinių de o che meglio è ki os šaknies žodis, eiškian ko
no s ne ekimą (KPP1 1976: 159). Fo mula a disposizione pe il cambio di adice, u a ia in conc e i esempi
il adice spesso non cambia, p incipalmen e sugge i a usa e compos i di pa ole con la s essa adice
pa ole: nud uskin i ( imuo e e saluską (-as)), nukenksmin i ( a e nekenksmingą, pas e izza e),
nuplaukin i ( a e capelli), nupelenin i ( human pelenus), nu iebin i, nu iebalin i ( imuo e e g assi,
suliesin i), nu andeni i ( imuo e e acqua, ende e secca), nužmogin i ( deba izuo i, (su)ba izuin i). Ad
alcune di ques e co omme pa ole è anco a aggiun a no yma di b ., eiškian2 Nuosmenin i 1. oglie e la
esponsabili à pe sonale. 2. i a imò pe sonale ca a e is iche, suppa aši i; nubuoži i pe iodo di
colle i izzazione oglie e da buožių mezzi di p oduzione e e a (DLKŽ2 1972).
124 Al ydas Umb as Da nu iebalimen o ino nup asminimo: i, che ques o è
eikyba i a osena
a i icinis pa ola. Solo alla deguee imen o s aklės non si dice, che meglio
non o i, ma co ema igo osamen e (n. di b . ne a o inas a i iciino e bo),
eikiama žie ės lupamosios, žie ialupės s aklės, žie ialupė3 (KPP1 1976:
159163). In sos anza gli s essi a gomen i ipe e ono e ci ca dopo un decennio
appa sa nella seconda edizione dei consigli, solo imosso il pa ola nupelenin i
(po i a i enu o o mai a ualiu), pe ò aggiun a4 numėsin i ( imuo e e mėsą,
kaiš i) (KPP2 1985: 171176). Le pa ole co egge e non igo osamen e, e con
cognyma meglio o se pe ché li leido usa e anuome inis Daba inės lie u ių
kalbos žodynas. Alcuni aisy oi, sebbene e discu esse o minimo modelio pa ole
classi icandole a neno mini, u a ia insieme hanno de o che daba jis è lo
inėje a osenoje y a šio ipo žodžių i neį auk ų į DLKŽ, be jie isai
omis pačiomis eisėmis en galė ų bū i. Pa yzdžiui, nužie in i nė a, be
s esso come e nud uskin i, e spiega ano, ico da ano che y a ale acco do
kalbininkų s e amen e non co igi ciò che è da o come no ma nelle
g amma iche e diziona i della lingua a uale (Paulauskienė, Ta ydai ė 1986: 31).
C'e ano opinioni che I consigli di p a ica linguis ica co eggendo DLKŽ o ni e
pa ole ingannano i consuma o i, allo a lo o non è chia o a cosa basa si, e è
s a o sugge i o che o nendo accomandazioni u ebbe o esse e osse a i
p esump i di egola: u e le no ma i e pubblicazioni iniziali in legalizza e
ma e ie linguis iche sono necessa ie i ene e egola i, inché pubblicamen e
e noncon ingijamai non sia dimos a a la lo o ydingi à (Gi denis, Rosinas: 1977
iką a saky a, kad i DLKŽ no mų kei imai „nieku nebu o iešai į o-
70). Ques a Į k idinėjami (Pupkis, Zinke ičius 1978: 51).
Ap iamo modello edinių co ezione a gomen ii o mula i di e samen e. P incipalmen e obies au a pe la
seman ica e al i linguaggi di e e o. Ques o si ede e da p eceden emen e già accon a e K. Gai enio, A. Rosino
ci azioni, di ques o pa lò e al i cul u is i della lingua co eggendo non di quel p edeggio edinius p iešdėlis
o niscono signi ica o, che non può esp imi di e olima quel pa ola conce i. Ques i sono is e iniai pa ole, a cui
p e edile è aggiun o secondo al i linguaggi da ybos dėsnius, le pa ole nė a u ilizza e a mėse, essi non hanno e
adizioni più solide in sc i i di lingua miglio e (Pupkis 1980: 124). Pas ebe a o mode3 Teikiniai p opos i Jono
Klima ičiaus (ž . Klima ičius 1974: 19). In ece di dege iamen o macchina in segui o u anco a o e a žie iasku ė
(Ge ulai is, Lukėnas 1983: 35). 4 La cul u a del linguaggio e a appa so un a icolo sepa a o, nel quale conside a o,
come chiama e la o ando peles e pelius esegui a ope azione, a a e so la quale imangono mecie, adibalì es i e
u o subodino s ossnis. In eceoj a osenoe ex delle pa ole numėsin i, mėzd uo i p opos a o ni e kaiš i,
g e a sa ebbe kaišiklis, kaišenos, kaišumas, kaišykla e e c. (Kinde ys 1982: 4749).

125Te minology | 2016 | 23 o maliąją s u u a del pa ola dauguma ques i pa ole non ojami senza
lio sis emiškumas: „Tai ne kas ki a, kaip e iniai, a si adę dėl usų kalbos
analogijos. Veikian okiai da ybinei analogijai, e iniai dažnai suda omi
se ijomis, . y. kalkiuojamas ne a ski as žodis, be am ik as da ybos ipas“
(Kaulakienė 1992: 9). Nu ody as kai ku ių eiksmažodžių, pa yzdžiui,
nukalkin i, d ip asmiškumas (Kinde ys 1982: 48). K eip as dėmesys i į
p e idėlio (p.g., non esis e pa ola kenksmin i), ad essi non anno e con p e idėlio nu- <...>: in ece di
lo o bisogna usa e combinazioni di pa ole (Pi očkinas 1990: 70). Miš ioji da iba conside a a non
deside idau ina: Neįpa as a a y is eiksmažodžius da daik a a džių, aggiungendo composi i o
da ybos o man ą (p iešdėlį e p iesagą insieme). <...> Se osse azionimaodžiai *d uskin i, *žie in i,
* andenin i5, sa ebbe in eso che il p edellice nu a ozza o co e amen e (plg. ilk i nuo k i, lup i
nulup i). Ma di lo o non c'è. Vediasi, nuzie in i sie inas con gie e, nud uscola e con saluska,
nu edenin i con andeniu. O da daik a a džių azionimazodžiai con p ededėliai neda omi. Quindi
o iamen e, che nužie in i ha da subi o aggie a oà p iešdėlį nui p eesagą -in i, che ae an da
daik a a džio eiksmažodį (Paulauskienė, Ta ydai ė 1986: 3031). A ol e semplicemen e imp o e u a
pe a igianali à: Kadangi pa ole nu andeninimas, nu andenin i sono a ib iniai, nu andenin ai ca si
<...> meglio a il e mine nusausin a ca ne (Mon ilienė 1978: 38). Valu a a lunghezza dei mezzi
d'esp essione: Unna pa ola è più con o e ole di due, ma se è a a malamen e, è due meglio di una
(Nemickai ė, Paulauskienė 1984: 22). A gomen a o che meglio s aniimo e bo, che malamen e nukal a
sa as (Būda 1973: 164). Usci i e i oniški a gomen i g a ici, pe esempio, che la pa piglia non è un pun o di
nappaunamen o o nuba zdinamen o (Kinde ys 1982: 49). Ž algan is po passa o secolo o aun o, no o
decennicio dei kalbininkų pubblicazioni a ol e is o una ce a ince ezze pe le ques ioni esamina e
dice che because o being s anda d iškas and easily adap able o a ious ields, modelis appea ed
pa ankus and gajus and g adually begins o allow oo s in o scien i ic s yle and e miniją (Kūkniš a
1980: 29), esaminando in segui o Kalbos publika ions apibend ina: Kalbininkų ammi siūlomi wo dkombinui
(paš iebalus) an an odinių a o ojų nepa enkino, 5 LKŽe is hanked o ha ing, žie in i, d is i,
ne e heless, insigh in o he mix u e o such a ype.
nu- + -in i (-inimas) edinių. P anas Kniūkš a edinių e in i nesiima i
be o, palaikomas usų kalbos modelio su обез-, naujasis žodžių da ybos
Al ydas Umb asas 126 Dal nu iebalimen o ino nup asminimo: e kalbininkų
eikyba i a osena
pa eik i ling is iniai a gumen ai nepa eikė. Jų jaučiamo naujojo po eikio
ginamų senųjų aiškos būdų nesiseka sklandžiai sude in i. Come bėdos išei ies
si ce choma in e nazionali pa ole di: nuosmeni i dehumaniesmės jie p oblemos
zuo i, nuskausmin i – anes ezuo i, y a da i degazacija, degazuo i, be iš
neišsp endžia. Pa odžiu, a iene g um ynes, nelle quali kalbininkai con il suo
pun o di is a o za e adsiuci e da di esa apkasų (cad p iešdėlis nuneužim e
новых plo ų) (Kniūkš a 1986: 33). A noldas Pi očkinas aiso le pa ole del modello
u ilizza o in esame, ad esempio, nuplaukin i (= imuo e e i capelli, nuskus i,
acciuga i i capelli), nužie in i (= imuo e e, nulup i cie ę), nužmogini
dehumanizza e, pa e si neum), ma allo s esso empo aggiunge che isunque
anco a do ebbe o ben spe imen a e ques o g uppo il s a us dei
eiksmažodžių BK [bend inų kalboje]: oppo lieg lo o, spesso sono mol o
necessa i, o kaliau po e si e a gomen o che li gius i ica a. Ma inché ques o
non è a o, la socie à do ebbe e i a e di usa li (Pi očkinas 1990: 70). Angelė
Kaulakienė ecnica e minus nuanglinimas ( us. обезуглероживание, ok.
Kohlens o en ziehung), nu iebalinimas ( us. обезжиривание, ok. En e ung)
e e c. non alidando neu almen e a ibuisce ai alo i, che adegua ūs a ybos
igua do e spesso adegua ūs seman ica igua do (Kaulakienė 147 1979: dice),
successi amen e che sono dolo minamen e e de ono esse e cambia i
acce ami mi con o mnismi (Kaulakien 1985: 71), u a ia amme e che essi,
essendo s any a pa ankus e pamažu, iniziano a lascia e adici non solo in
da iški i leng ai p i aikomi, padėjo a si as i naujam da ybos ipui, ku is
e mini di scienze, ma anche di al e. Tu a ia ques a ipologia di p e e enza
po ebbe esse e in pa e gius i ica a solo lanksčiu s abili à, poiché d'al a
pa e ale ipo di a ibo seman icamen e di icilmen e se può esse e
mo i a o (Kaulakienė 1988: 132). Viene o ni o i e imen o a una on e, in cui
lessus s abilumas in e p e a o come unzialmen e mo i ua o, a ge igo
no me di cambio, pe manen e no mos abili à kuo qualche pens o a su lo o
ge iausiai p isi aiky i p ie isuomenės po eikių i ikslų“ (Pupkis 1980:
24). Taigi, iena e us, ap a iamo modelio žodžiai aisy i, ki a e us,
necessi àngali à e po imą gius izinimen o. A enendo a a i a i pubblicizza i
co imen i e minologi dell Li uanian Language Ins i u e nu- + - edinimas
nep aleido p o akis colle i amen e p epa ando Te minologijos aisymus, che
appa e o icku osios nep iklausomybės p adžioje. Nupelenimen o,
nuplaukinimas, nu iebalinimas, nu iebinimas, nusie inimas segnala i come alo i
e igo osamen e pe izza i conjuniniais con la pa ola (pa)šalinimas (TT 1992).
G e a alcuni ediniai co ey i con non un ei-
127Te minologija | 2016 | 23 deninimas (= 1. acqua (pa)salinizzazione; 2.
kiniu: nuskausminimas (= anes eza imas, skausmo (pa)šalinimas), nu an-
sepa azione dell'acqua, dehid a azione), deaspeci icazione (= 1. pelimè c ie è;
2. c ie è sku imas). Da aggiun o o es kininkys ei, ag icol u aui ak ualūs
nuspa ninimas (= sk is ukų paisymas), nuspa nin u as (= sk is ukų paisiklis).
Reikšmingas passo no minando del modello in esame edinius sceng as al quale
engian ečiąjį Daba inės lie u ių kalbos žodyno leidimą (DLKŽ3 1993),
mol o con ibui ono e minologi. In esso desc end i a scalinimo signi ica o
a ojamų nu- + -in i edinių be eik ijų dešim mečių aisymo pa i is i
DLKŽ2 1972 dė i ediniai nud uskin i, nudujin i, nukenksmin i, nu iebalin i,
nusakin i, nu andenin i sono s a i elimina i. Iscompos o e già da DLKŽ1 1954
s a o un ope mažodis nuscausmin i. Nukalkin i lascia a, ma cambia a
signi ica o: in ece pašalin i kalkes inse i a nuba s y i kalkėmis, anche inse i a
in discussioma sis ema ak ualus pa ola nu ūgš in i con signi ica o pada y i pe
ūgš ų (LKŽe an a signi ica o pašalin ig ūš is). Nebeliko e da DLKŽ1 1954
buonsio nubuožin i, ma egli en ò in un al o pa idalą cambia o p e ellis, come
his o izmas inse i a isbuožin i a im i da pasi u inči ūkininkų mezzi di
p oduzione e e a. Veiksmajodis nuosmeni i isunque lasciu i. Tokia si uazione
è man enu a e nelle successi e papie ionali e ele oniche edizioni DLKŽ, aigi si
può di e che la e za edizione u lem ingiausias. Ap a iami nu- + -in i (-inimas)
ediniai adosi specialiojoje a osenoje. Ž algando po ecchi e mini dei
dizionis ede e e aisy ojų, egis, so ie mečiu neminė ų edinių, p z.:
nudumblinimas ( us. отмучивание) dumblinių dalelių nusodinimas MTŽ 1960 ( edinys
è e GFGTŽ 1956; ChŽijin 1960), nuazo inimas (angl. deni a ion) ALŽKP 1958,
nuklimas 19606 ( us.
обесклеивание) RLKPŽ 1959, nusluoksninimo plyšiai ( us. трещины отслаивания) GFGTŽ 1956, numiškin i (angl.
de o es ) ALKŽTŽŪ 1977. Ap iami ednei dic iona i o ni e non necessa iamen e pa ieni, g e a sen a a e
sinonimi (lie u iche e none u iche), eg.: deba k nuzie in i, nulup i žie ę ALKŽŪTŽ disba k nulup i žie ę, nuzie in i
ALKŽTŽ 1977, 1977, 1977, de o es iznaikin i, izki s i miškus, numiškin i ALKŽTŽTŽTŽ deni a ion nuzu inimas,
deni a imas ALŽKP 1958, dewa e ing nu anden, dehid acija, dehid acija ALKŽTŽ, dehid acija dehid inimas,
RLKŽTŽTŽ, RLŽTŽJ dehid inimas, dehid acija dehid inimas, dehid acija, dehid acija, dehid acija, dehid acija,
dehid acija, dehid acija, dehid acija.
mas, nuo inimas, nu a nalėšinimas, da p ideda i eiksmažodį nukailin i (Kaulakienė 1992: 9).
128 Al ydas Umb asas Dal nu iebalimen o ino nup asmanimo: a imas
eikyba i a osena
RLKMTŽ 1975, обезболивание nuspainminimas, anes eza imas RLKŽŪTŽ 1971,
обезжиривание nu iebalinimas, жибалы удаление RLKMTŽ 1975. Rilie o a
a o che s e o negli s essi dic iona i ci sono pa ecchi e mini di a icoli in
cui in analoghe si uazioni nu- + -in izzazione) edelles non è de a, ad esempio:
de olia e imuo e e le ogus ALKŽTŽ 1977, deg ease imuo e e iebalus
ALKŽTŽ 1977, deho n imuo e e, nupjau i agus ALKŽTŽ 1977, deplume (nu)pe
plunksnas ALKŽTŽ dewool RŽŽŽ 1958, imuo e e i capelli dehid a azione
dehid a azione, dewa e azione RLŽTŽ 1971, depilazione RLŽTŽ 1971, depilazione
RLŽTŽ 1971, imuo e e calci icazione RKŽ, 1971. Le dispa odume di esi o a è
kų pašalinimas RLKŽŪTŽ 1971, обезжиривание – iebalų pašalinimas
di icile spiega e. By he way, ecchi diziona i di e mini, nei quali si possono
o a e a i nu- + -in i (-inimas) edinių, qualche ol a is o egis azione che
dizodyno e minus pe žiū ėjo LTSR Mokslų akademijos Lie u ių kalbos i
li e a ū os ins i u o Te minologijos komisija, men ionos Jono K uopo e (o) K.
Gai enio pa a dės. Non è chia o, se semp e pa lininkai pe ques i edinių
obiecaš a o. Anche se e obie iš a o, è p obabile, che edinius gynė dalyko
specialis i. Nonos an e zgligliando in di e so empo leis us della s essa s i a
e minų žodynus ede e, che nu- + -in i (-inimas) edinių žodynose g adualniui
diminuėjo. Ecco, pe esempio, 1959 m. isc i o nel poli echnikos e mų žodyne
(RLKPŽ 1959) iene o ni a: обезвоживание nu andeninimas, обезволашивание
nuplaukinimas, обезгаживание degaza imas, nudujinimas, обезжиривание
nu iebinimas, обеззоливание nukalkinimas, обез углероживание nuanglinimas,
обесклеивание nuklijinimas, отвинение, обескремнивание nusilicinimas,
обеспыливание nudulkinimas, обессеривание nusie inis, des u ulizimas. Po
qua occio secolo siškų e minų anco a più, ma lie u iški co ispondmenys
sos i ui e secondo la lingua no min ojie no e: обезвоживание acqua
iminimen o, dehid a acija, plikinimas, обезвреживание da ymas
nekenksmingo, обезгаживание gas iminimen o, degazacija,
leis ame poli echnikos e minų žodyne (RLKPŽ 1984) o pa ies ipo u-
обезжелезивание e o iminimen o, обезжиривание iebalų iminimen o,
обеззоливание pelenų iminimen o, обезугле ang oживание luo ide
обезвоздушивание – o o šalinimas, обезволашивание – plaukų šalinimas,
iminimen o, обелебление хлориум iminimen o, обескремни silicio
iminimen o,
135Te minologia | 2016 | 23
Tabella 2. Ypa ybės šalinimą eiškian ys būd a dinės kilmės ediniai su nelie u iška šaknimi
Nu- + -in i Plg. Pa yzdžiai
nuabso-
liu in i soliu in as alo i, Leskai is skelbia k izes in a ie a ee della i a <...>. (Da bai e gio ni,
suabsoliu in i „Užsib ėžęs nuabsoliu in i XIX amžiuje suab-
2003) nuindi isuindi idualin i L'Uomo su echninism sop a u o è il suo isdaikdualin i
deindi idualizza e inimas, nuo i icazione e nuindi idualinizzazione.
(A ydas Šlioge is, 1996)
<...> il co po suindi idualina e sukonk e ina anima, lei
appiussandola alla i a p esen ezze e senslinè
p ossimi à <...>. (A ydas Šlioge is, 1999) Me a isicane
uomo non è an o deindi iduali-
zuo as, socializuo as i anonimiškas kaip moksle.“
(P oblemos, 1996)
nukonk esukonk e in i
ban in i
Bandymas badį (a gė į)
deconk e izza e dymą
nu au in i, signi ica
lo nukonk e in i, i. i.
mis i ikuo i. (Romualdas Ozolas, 2003)
Galima sa ebbe ale ap akią conclusione
succonc e izza e, ad esempio, ci a a da neseno
economis i gio nalščio <...>. (Knygnešys, 1995)
Pa s y ų sla ų edakcijos con enu o ha subi o
pa ziale e e o di deconk e izazione di de alii s o ici.
(Da ius Ba onas, 2000) numa esuma e ializza i
Banalūs daik ai, džinsai, suplokš in i, a si
e e o. (Kauno diena, 2002) inse i i Kad e quale
nu ialin i suma e ialė i ma e ializza i, e così
osse sepa a o au o e app occio in
e al i azione, echiama suma e ializza a azione
a o za o deco a i i à p e is oe ialė i
eligidema e ializza e(s) ją, c ea i aba è echiama
immaginidinije. (Vik o ija
Daujo y ė, 2003)
Voglio di e, si sia concluso uno del di ino p ado
suma e ializzazione-numa e ializzazione ciclo, a à
p asidė i naujas ciklas.“ (Mindaugas Tomonis, 1995)
„<...> p idėję ju imine a socialine empi ika pa-
am ą pe cezione e lo sua dê, abbiamo isul a o, che
non può esse e e balizua o, an o più non può
esse e in oma e ializza o. (7 gio ni dell'a e,
2007-07-06) <...> nel mondo u o di en a semp e più
i ualėja e dema e ializzandosi e da ques o eme ge
comple amen e nuo e comuni à i uali
nonie a chiche <...>. (Rina o, 2007-01-19)
U ilizzando ali ecnologie la casa quasi
dema e ializzò. (Kauno diena, 1995)

136 Al ydas Umb as Da nu iebalimen o a nup asminamen o:
eikyba i a osena
Nu- + -in i Plg. Pa yzdžiai
nu ealin i su ealin i
de ealizuo i
„<...> isais ši ais a ejais e o inė si uacija nu-
ea linama i nebė a jau iek s a bu, a d augas
bus Ji, a Jis, kadangi akcen uojamas d asinis yšys.“
(Saulius Žukas, 1995)
Ne ik umo akimi ka, su ealinan i mondo.
(Vy au as Ruba ičius, 1997)
Sponnų ealybė è sukeis a, de ealizua a, possiamo
chiama e lei poe iška. (Laima, 1997)
nusak asusak alin i Šiandien Lie u oje yškėja
pa e chia au iu, susac alina lo.
kunigys ės nusak alin i desak alizuo i linimo
endencia. (Dieno idis, 1996) Poezija mondo
(Š y u ys, 1996)
Tele isione dessac alizza p ocesso poli ica e suoi a o i <...>. (Žygin as Pečiulis,
2007) Accan o edinių con nelie u iška šaknimi appa e e analogiškų edinių con
lie u iška šaknimi, ad esempio, coppia nusak alin i susak alin i (plg.
desak alizi a i, sak alizi a i) ul e io e coppia nuš en in i suš en in i (a).
Analogamen e g e a mo alizza e demo alizza e appa e sudo in i nudo in i (b), a
g e a sensibilizuo i desensibilizuo i iniziaama usa e sujau in i, en jau in i
nujau in i (c), ecc. : a) Noi ediamo come Tomo Ak iniecius iloso ia abbia luogo
anco a nascos a, pe ò chia amen e inneschia a desac alizzazione del mondo, la
sua nussan azione e nudi icazione, nuo iisiais am i žiais ondamen ali no ma
delle elazioni dell'uomo con il mondo (A ydas Šlioge is, 1996);
<...> il sušan imen o del nome li uano laikau ipap as ai impo an eu Lie u ybės
išlaikymo i s ip inimo so ie inės okupacijos sąlygomis eiksniu <...>“ (l y as.l
2016-04-13);
b) „<...> okia mokykla, iš ku ios iš a y as Die as, nė a neu ali – ji skleidžia be-
die ybę i nudo ina jaunimą (So e , 2000); Cosmopoli ismo è en a i o
dell'egoismo mo alizza e, en a i o dell'amo ali à sudo a e a a e so la sua
ideologiza imen o (Kul ū os ba ai, 1997); La negazione dei p incipi d'o aggia
uccide la c eazione e ha in luenze demo alizzan i u a la nazione (Juozas
Keliuo is, 1997); c) <...> bisogna i olge si a un specialis a di mala ie dei piedi o
de ma ologo, che, nu au ina o a ea, olle à in oaugusį nago kampą
(Cosmopoli an, 2004); maža (Ca i as, 1996);
„<...> negalima pami š i anks esniųjų ale genų, jų eikia eng i isą gy eni-
mą, nes sa aiminio nusijau inimo (desensibilizacijos) ikimybė labai
Pie ąka è en a i in o ganismo alle geni non causano anco a mala ie, ma o ganismo
įjau ina, sensibilizuoja (ale gizuoja), . y. p adeda gamin i an ikūnų“
(S eika a, 1995);
137Te minologia | 2016 | 23
<...> la o mazione di immagini co po ee è la conseguenza del coe en ulazione
dei campi senso iali; li sucau ina onazione du an e eme ono le onde
acus iche (Psichologija, 2002).
Secondo lo s esso modello pasida oma e daik a a dine o igine edini, ad esempio,
numi in i sumi in i (plg. demi ologizuo i, mi ologizuo i): Is o iog a ija escela
come mi o numi inimo e poe iche ismonės demaska imo, sepa azione dalla eal à
(A ūnas S e diolas, 1996); <...> La s o ia li uana è sumi in a e o e dėm
oman izza a, di mol i li uani pasąmonėje glūdi didžia als ybiškumo kompleksas
(Filoso ija i sociologija, 1997);
Il p ocesso demi olog izazione degli e en i s o ici condiziona azionali piu'
app occio alla s o ia <...> (Valen inas B andišauskas, 1995). Cu io è che allo
s esso a a e anco a pasida oma e sumi ologin i, numi ologin i,
išmi ologin i:
Non da ques 'albe o Plia e ių, ma da un al o è na a Emilija Plia e y ė, o se
mi ologin a, žinoma kaip 1831 m. sukilimo daly ė, adinasi, poli inė eikė-
quan o e suja (Meilė Lukšienė, 2000);
[…]...> lui since amen e c ede a che il Nuo o Tes amen o sia pieno mi ologinių
į aizdžių e quindi obbligąs esse e numi olog in as (Česlo as Ka aliauskas, 1998);
Dil che a uale le e a u a nega i an iis pa osas in pa e è nulem o en angų
išmi olog in i isuomenės gy enimą <...> (Vy au as Ruba ičius, mienas
1997).
Ka ais ne isai aišku, a nelie u išką šaknį u in ys nu- + -in i (-inimas)
ediniai y a daik a a dinės a būd a dinės kilmės, nes edinyje ka-
dezin eg uojamas11. Ad esempio, appe i a nuo ada à nue o in i o se du an e
il aglio si può lega e e con e o ica, e con e o ico, e o iškas (pašalin i e o ikos
znaky, pada y i, aby nebylo e o inis, e o iškas), nukomunis in i può a e e
legami a ibini con komunis as, komunizmas, komunis inis, komunis iškas (pe
più esempi e mik osis emů c . a olo 3). Anche e so o a ibinici legami con
daik a a dzii qui comunque is o signi ica o di imozione ca a e is ica, solo
quella ca a e is ica de i a da daik a a dzio, con lui si collega. Ka u ede e
che g e a unziona unziona dee o izuo i, dekomuničių nelie u iškų pa ole di
zuo i. Visų minė ų de- i nu- analogijų adimasis odo, kad dėl susida an-
opozicinių po ų (su dei be šio p iešdėlio) sis ema dei lie u ių kalbos p iešdėlių
subi ia p essione anche a e e analogiškas po as, e ques o qualche ol a
ealizza a nui suopozicija. 11 A causa della disin eg azione c . U bu is 1978:
125128, 198208.
138 Al ydas Umb as Da nu iebalimen o a nup asminamen o:
eikyba i a osena
Tabella 3. Ypa ybės šalinimą eiškian ys daik a dinės a ba būd a dinės kilmės ediniai su nelie u iška šaknimi
Nu- + -in i Plg. Pa yzdžiai
nue o in i sue o in i Įsi aizduo a e pasi i a in elle ualo di i o dee o izuo i nue o in i au ą eiškia joį
bandimą iš naujo pab ėž i sa o kaip au os skais ybės olės s a bą. (Kul ū os ba ai, 1997)
<...> mia he ojė Dosono p o u ekyje e a
sessuale, sue o in a... (l y as.l 2012-01-20)
<...) aki aizdus endinis dee o izuo i
Ašenbacho e Tadzio appo o s u ando
i o noimi in passa o <...>. (7 a e gio ni,
2005-03-04)
nukomunis in i sukomunis in i Tan o più che, pe
Li uania della socie à p oblema ici di
lo meglio, qui è solo uno decomunizza e g ande
decomunis amen o episodio, e sa ebbe qui
complessiamen e isol e e ques i in e oga i i.
(LRS, 1991) Vadinasi, clandes ą ope azione di
liquidazione o ganizzò solo s essi i più al i u iciali
del depa amen o di sicu ezza so comunis a.
(Aida li ua os, 1997) Noi possiamo di en a e il
p imo paese a dekomunizza si <...>. (Vy au as
Landsbe gis, 2000) nupoli in i supoli in i <...> lunghi
del ungamen o del egime adis ino pa e
da izpoli in i in e ėjimosi a a i dello s a o <...>
įpoli in i isuomenės spėjo nupoli in i, s oppum i
(Filoso ija i depoli izuo i sociologija, 1995)
Ko sako sociologinė li e a ū as in e p e acija, e
a quel empo anco a pa icola men e sopoli in a e
suideologin a, Mykolaičiui e a u a es ima. (Meilė
Lukšienė, 2000)
„Ne egioniniai, sube niniai judesiai, kaip,
a kim, en a i i impoli izza e žemaičių sąjūdį
jie i gi gali bū i in e p e uo i, kaip sa yje u in ys
p o incijos žmonių in e esų k ū į. (be na dinai.
l 2008-04-17)
<...> c eazione dell'iden i à
eu opeoina i abilmen e accompagna so ile
ispoli inazione e decons a isazione delle nazioni eu opee. (l y as.l 2016-01-19)
P isidengus scuola depoli iza imu, ikdomas
pa io inis gio imo ugdymas. (Zigmas nu eligin i
Zinke ičius, 1999)
139Te minologia | 2016 | 23
Nu- + -in i Plg. Pa yzdžiai
su eligin i De o pos o di mol i mode ni di pe sone
eligione nonde eligizuo i engè
(Filoso ia e sociologia, 1996) Non in en i o Indijas
sąnu eligė i monėje occupa ecnica. Ma e la s essa
desak alizuojančio, nu eliginančio aiškinimo.
iloso inės sis ema, nascs anziali da ilgaamžės
mi ologinės adizioni, così g ei su eliginamos,
susiliega con senosiom ikėjimo s o ėm o pagindo
nuo i ėkmes.
(Romualdas Ozolas, 1997)
Il secula ismo a sua ol a non è di iaeigis
nu eligėjimas, ma con addi o io yksmo, come ogni
ol a semp e più chia a, so e en e c isi, esaemiando
le p op ie possibili à. (Filoso ia e sociologia, 1996)
Vi amo empi, quando socie àè paga cos osamen e
pe anks esnę de elig izazione, nuš en ėjimą, ed
ede espin o. (Sigi as Geda, 1999) nu oman in i
su oman in i Pomode nis inei epochai ca a e is ico
nu oman inimas, ma anche e čių, ge ų i blogų -
pa ologiche de oman izuo i pe sonali à
išsilais inimas, ealiza imas mene. (Mocykla, 1996)
isiškas žmogaus galių - des uk y ių i ku ian-
„<...> V. Mykolai is-Pu inas y a ge okai k i iš-
kesnis della le e a u a Li uanea uni e salino su oman imen o pun o di is a.
(Li uanis ica, 2003) Pasuk a de oman izazione, anche amo e desak alizazione,
nu ainikazione keliu. (Dieno idis, Pe ž elgus DLKT e l y as.l on i ede e, che
nella a uale a osenoje è ela i amen e nemaža į ai o ė daik a a dinės
1995)
o igine nu- + -in i da i sa anno p esen a i successi amen e), al i mol o
siau ai. Soli amen e engono a i uno dopo al i, qualche ol a
(-inimas) edinių, eiškiančių ypa ybės a kokio ki o nema e ialaus,
abs ak aus dalyko šalinimą. Vieni jų a ojami gana plačiai (dažnumo
espand ojando non azzas mic osis emi. Pe esempio, abbiamo già la soli a
DLKŽ codi ica o mic osis ema delle pa ole aduce e, alu a e, alu a e,
de alu a e, nu e ė i, de alu a i (come p eceden emen e menziona o,
nu e ė i DLKŽ non è inse i a, ma in ques o sis ema la pa ola esse inas
(LKŽe)) è. Si p e ede che agendo a ques a analogia è pasidi a a simile mol o
s osenos a osenos mic osis ema signi ica o, signi icmin i, in eikšmin i,
su eikšmin i, es eikšmin i, nu eikšmin i, nu eikšmė i, deseman izuo i, ecc. :
140 Al ydas Umb as Da nu iebalimen o a nup asminamen o:
eikyba i a osena
Ogni igu a composi i o, mos ando la maes iski à del pa lan e, a o za e
signi ica l'in o mazione <...> (Regina Koženiauskienė, 2001); Kai ūdesys e
dispe azione sono cul u almen e in eikšmina i, essi non be ampa mala ia,
dep essija (Vy au as Ka olis, 1996); Ma su eikšmindami solo jusliškąjį kosmą,
so is i insieme nu eikšmino p eceden i iloso ia es yškin ą, ma anco a da
sensliškojo kosmo nea skil ą, e quindi e sup oblemin ą mąs omąjį kosmą <...>
(P oblemos, 2003); <...> se c ede emo sop aščiau espos i a i o ajmi su is- aiškos
e signi ica i i elazione, is- eikšdami piu os o nu- eikšminame, piu os o che
su- eikšminame o į- eikšminame (Da bai e dienos, 1999); <...> de o il più spesso è
paniecan e. E eilė aš yje ale c eazione di mi ologia conduce alla smisu a a
e i àosaką, poe ici signi ica i i e signi ica i i iš eikšminimą (be na dinai.l
2007-05-16); <...> a causa di ques a ci cos anza a ol e può oppog nu eikšmė i
emocinė eligijos pusė (Gin a as Be esne ičius, 1997); Tusi e il collnele è
deseman izza o, ab eikšmina o come mi ico e sac ali ogge o (Gied ius Viliūnas,
2001). Anche da ybiamen e quan o di e si ( a p alo e e alu a e possibile sa ebbe
insegui si abipusį da ybos pama a imą, a signi icmė è chia amen e a imo e bo
signi ic a min i, įp asmin i, nup asmin i, išp asmin i (a), anche esmė, esmin i12,
įesmin i, suesmin i, nuesmin i, išesmin i, nuesmė i (b), p z. : a) <...> lei s enuamen e
kūnijo la sua isione, senza dubbio, egli e a su adès sogno gabalėlį: dulkę songo, che
min i pama inis žodis, nes pe imama p iesaga -m-), e ė i eikšmė y a
o pa ies seman inio lauko žodžiai. Į šią g e ą da p idedama i p asmė,
p asmino il suo bui į (Vik o as Ka ilius, 1996); In ques o caso esp essa una
opposizione a anksčiau e daba : p eceden emen e es e ica įp asmino ealybę,
o a nup asmina (Li e a ū a, 2003); Pe ques o mo i o la c edenza do ebbe esse e
conside a a opposi i o dell'in elle o; hice pe ché la ede è dell'in elligens pliūpsnis
(A ydas Šlioge is, 1999); b) Da più signi ica i o pe lo o è la c eazione di pensie i,
conce i e la dichia azione dei p op i deside i nella i a, con lo o [se e] susci a e,
esmin i, adia, olon à c ea e (Vydūnas 2013: 2324);
<...> eolina lo nuo a is o elismo- omismo, ques i esminai esmės iloso ijų,
con empo aneamen e pe ò e dal pla onismo, che, in iseigès il ka aliją idėjų
anapus, nuesmino mondo, di cose esmes as e endoli zau lo o (Respec us
Philologicus, 2001);
O il più g ande compi o che a noi, esse i umani, solle a o è suesmina e l'esse e
(Pe e is Wus as, 2000);
<...> ogni isibile e in isibile, ogni a e e non a e, ogni inse minazione e
isesminazione, ogni c eazione e naiki12 Veiksmažodžio esmen i DLKT non
esis e, ma o a o esempio Vydūno.

Te minologia | 2016 141 | 23
nimas yks a čia, an kal os ke e os, a p juslumo i an juslumo“ (A ydas
Šlioge is, 1999);
„Ši aip ž elgian kul as y a nepap as os s a bos gy enimo eiksnys žmogui
iš eng i nuesmėjimo i sulėkš ėjimo <...>“ (Vincas Vyčinas, 2001).
Pa eik i žodžiai daugiausia andami iloso ijos, li e a ū ologijos i pan.
nei es i. Vediniai signi icmin i, p asmin i, esmin i più engono u ilizza i con p e dėliai. In gene ale nasce
l'imp essione che ali nuo iada ų nep iešdėlė e o me al ol a siida anno più a di che p iešdėlė e. Ma y i
opposizione dell'azione a i ous e p op iaimino (nu e i i nu e ė i, nu eikšmin i nu eikšmė i, nuesmin i
nuesmė i, ne as a solo nup asmė i g e a nup asmin i), anche ede e ca a e is iche, opposizione di
concessione e scalinimo del con enu o. L'opposizione ques 'ul ima si o iene con as ando su-, con eniešdėlius
con enen i edini con quelli che hanno p e e i i nu-, iš- (su eikšmin i, į eikšmin i nu eikšmin i, iš eikšmin i;
įp asmin i nup asmin i, išp asmin i; suesmin i, įesmin i nuesmin i, išesmin i). Men e si po ebbe aspe a si
opposizioni su- nui į- iz-, da esempi ede e che le coppie sono sumišusios, ad esempio, ben no a opposizione
alu a e s alu a e (<...> siamo endenza a au imi dubejo i, più sel s al iamo piu os o alu a e (be na dinai.l
2008-01-13); G ožiniame la o o a iene so alu azione, de alu azione e alu azione (Li e a ū a, 2003)). LKŽe
azione o di i s el i e iden i ica o con alu a e p i ecognizedi i kieno alę, b angin i, ge b i, ma in i uiche
on i s el i i non o a. Nell'a uale a oseno sono usuali di opposizioni con di e si p e essioni, ecc. (zodžiai da
DLKŽ6 2006): summon ua e smon a e, su uoc i es uook i, egis a e dis egis a e, accende e spegne e, qui
menziona e s au in i nu au in i; p e edélli dedami e opposizione eiškian ski ingomi šaknimis, ecc.: su ankin i
iz e in i, s aupi i išeik o i, įmi ky i izdjio in i, sujaudin i nu amin i. Sono s a i en ele in i su ie i
ele os ca ì isele in i panaikin i co po ele i magne ine p op ie à del co po (DLKŽ6 2006). Poiché nel
linguaggio su-, in o- isopozizioni sono non poche, ma y , i enu a che da- + -in i aiška è lie u iškesnė che nu- +
-in i, quindi p eceden emen e de o eiksmažodis nubuožin i DLKŽ3 1993 u cambia o in išbuožin i13, anche se
co eggendo il signi ica o dello scalinimo 13 A ale cambio po e a con ibui e anche il a o che usiškiška è non
con co ispondenza del signi ica o dello scalinimo p ies обезaga- (обес-), ma con p eesaga раз- (рас-), che
annullò il isul a o del p eceden e a o, y ei. Da plg. ismagne izzazione dismagnicizione, išsanda inimas
azge me i icazione (RTŽ 2000).
kodi ikuo os daik a a dinės kilmės eiksmažodžių naujada ų opozicijos
k ū į“, įmagne in i „su eik i magne o sa ybių“ – išmagne in i „panaikin-
142 Al ydas Umb asas Nuo nu iebalinimo iki nup asminimo:
eikyba i a osena
nu- + -in i edini a ol e e ano pe izza i e da- + -in i nuo iada i, ad esempio,
in ece di s o ie in i sugge i o meglio usa e deso ie izza e (Rudai ienė
1993: 13), ie oj išpoli in i – depoli izuo i (KK 2003: 84). Pas a asis siūlymas
a gumen uo o nel a o che non esis e supoli in i, sebbene dal a oseno ale
pa ola già adosi, se necessa io pasida oma e impoli in i (ž . 3 abele e). Pe
inciso, nel signi ica o di smal imen o della ma e ia di- + -in i no malmen e non
oglia, ma ATTŽ 2001 o a a iz a nalėšinimas augalinių e šalų iš ilnos
šalinimas (обе- peiвание), зре iz a nalėšinimo mašina mašina ege iniams
e šalams iš ilnos šalin i mechaniniu būdu (обезрепеивающая машина).
E iden e, che così mis o a nu a nalėšinimas. J. Klima ičius ha de o che
nu a nalėšinimo mašina suona anecdo iamen e, ma del ea o nesiūlė
(Klima ičius 1974: 19). Cambiamen o del p epos o e odyne semb a queis okai.
Appa y , bisogna a ce ca e al e soluzioni (app ezzėž i i non lo indica
chia amen e, ma o se po ebbe esse e semplicemen e a nalėšų imozione,
a nalėšų imozione mašina). Plg. обезрепеивание a nalėšų salinimas (RLKPŽ
1984). Keis okai semb a e a ka čiais pa o ojamas išmiškinimas, p z., Tai è non
išmiškinimas, non bosko annihila ion, ma modicel, esponsabile bosko p a e inimas locally <...> (l y as.l
2016-04-24).
Come già è s a o menziona o, p epa ando DLKŽ3 1993 è s a a abbandona a non poche eliminazione
signi ica o nu- + -in i edinių, pe ò nuosmeni i lascia a. Tikėsuasmenin i, inse menin i, po ebbe con ibui e
ina, kad a gumen as palik i šį žodį žodyne bu o as, kad g e a eik a i
anche l'a gomen o che ne u ime con cosa sos i ui e ale da no (Paulauskienė 2001: 95), così come
adizione di consumo14. Addi i u a, alcuni insegnan i di lingua di speciali à secondo analogo modello di
co ezione edine e nussi ica e, p opone usa e unione a e inesmenì (Kazlauskienė e k . 2010: 62;
Bielinskienė e k . 2014: 187), pe ò la p obabili à che ciò possa in luenza e ques o già a lungo o ni o pa ola
a op og ammazione ITŽ 1997). Meglio is o al o polinkis se iene pe messo usa e nuo i ica e, ques o dei
consuma o i non è e i a a usa e e nužmogin i, juoba che ques e pa ole spesso siano in simili con es i
seną y a menka, juoba kad žodis a ojamas gana gausiai (ž . 5 len elę),
y a e minų žodynuose (p z., nuasmeninimas SŽ 1993, nuasmenin asis
oppu e u a g e a (p.g., 14 Le pa ole a o as già p imi ai empi dell'indipendenza, eg.: Il capi alismo,
besciugando p o i o a u i i mezzi, nuo i icò il la o o, nuo izzò l'uomo e allo s esso nuo izzò la i a
(Naujoji Romu a, 1937 N 2930), ...> la c ea i i à del popolo si basa su un coscien e susci amen o di
pe sonali à o i, e non su una o e s ine nuo icazioni di pe sone (XX am, 1939-03-31).
143Te minologia | 2016 | 23
„Su siaubu gal oju apie užda o ipo kolek y ines įs aigas. Jos nužmo-
gina, nuo ina (Tė iškės žinios, 1996)). Allo s esso seman ico campo pa ole (jie
hanno e in e nazionali co ispondmenis depe sonalizza e, dehumanizia e)
mic osis ema s ilup ojame mol o similmen e: nuosmenin i, suasmenin i,
įsmenin i, suasmenė i, nuosmenė i e plg. nužmogin i, sužmogin i, įžmogin i,
išžmogin i, nužmogė i (ap i us a enos esempius ž . 4 lennužin i li kalbininkų
elėje). Dalis šių žodžių y a iksuo a i LKŽe. S aipsnyje minė a, kad
bu o aisoma, ma kai pa a imų leidiniu nu aus i, nu au ė i. Se si può nužmogė i,
se galima as i, kad nužmogė i15 nepeikiama (KK 2003: 137), g e inama
ques o si può e nužmogin i. S a ubine delle lingue li uani commissioni Kalbos
consul azioni banca già o a dice che en ambe le pa ole galimi, si basa Bend inės
lie u ių kalbos žodynu (BLKŽ), pe ò in ques o dizodyne le e aė N nepaskelb a,
quelle pa ole solo incluse in in aš yną, che anco a sa à edagua o. Nella BLKŽ
in i olyną include e e con le pe sone associabili le pa ole nuka alikin i,
nuk ikščionin i (abu è LKŽe). Anche e non c'è plusi, a osena indica, che se
necessa io engono a i g uppi di pa ole: nuk ikščionin i, suk ikščionin i,
įk ikščionin i, suk ikščionė i, nuk ikščionė i. LKŽe issuojama nuka alikė i,
suka alikė i, ma nelle on i in es ig ui e o a o solo nuka alikin i, suka alikin i
(ž . 4 abelėje). Analogicamen e modo a osenoje a ol e pasida oma e
al okius a i o e sa aimino azione opposizioni mos an i naujada ų, ecc.:
nubažny in i nubažny ė i, nud asin i nud asė i, nupile in i nupile ė i,
nus a ybin i nus a ybė i. DLKŽ6 2006 issuoja sukul ū in i sukul ū ė i,
a osenoje as a e nukul ū in i nukul ū ė i, pasida oma e įkul ū in i,
iškul ū in i. A i o e p op iimino dell'azione opposizioni a ol e is o sia edinių
con p e dellie su-, sia e con p e dellie nu-, ma se scalinamen o signi ica o
pascolkamas p e dellis da-, p op iimino dell'azione soli o g e a nebūna, ad
esempio, spesso abbas anza u ilizza a ess a ybin i, ma nema i i ess a ybė i.
Gius o, as a uno al o pa a ojimen o skulul ū in i iškul ū ė i. LKŽe issuoja
es au i e es au ė i, es aus i, ma a osenoe o a o solo una al a ol a
pa e a o es au i e, soli o n au i e. By he way, n au in i n au ė i opozicija
s imola as is e nulie u in i nulie u ė i (minė ų e al i esempi di pa ole simili si
edi anche. abele a 4).
15 Poiché al pos o di nžmogin i è s a o p opos o il e mine in e nazionale dehumanizia e, ques o al pos o
nužmogė i sia s a a p opos a di usa e deg aduo i (Balčienė 1979: 15).
144 Al ydas Umb as Da nu iebalimen o a nup asmesso:
eikyba i a osena
Tabella 4. Ypa ybės o al o ogge o imma e ialismo ilinimen o eiškian ys
Nu- + -in i Plg. Pa yzdžiai
ediniai nuasmesuasmenin i Viename Mieželaičio eilė aš yje nuskamba
panuasmenė i adimen o i k . au o i e ais <...>. (Li e a u a, 2001)
nuoskauda nin i įasmeni i pe lo scon o con ali nuasmeni i
depe sonali-<...> in e ne ha o ni o la possibili à c ea e indi idualizza i
sepa a amen e. (A ydas Bakanauskas, Vy au as Liesionis, 2008)
anonymisuasmenė i niais, neiden i icojamais, u inčiais ik a si kodinį
zuo us p odo i, manda e suasmeni i messaggi a ogni consuma o e
<...> as a ūs, neapčiuopiami cose in ques o caso
au os d asia – pe soni ikuojami, įasmeninami kon-
c e aus uomo, .y. ki abnešio, s o ia di i a.
(Nemunas, 2004)
E qui la cosa più impo an e, dice iloso o, non
nuo menė i (ques o pa icola men e acile inse i o in minio), ma suasmenė i.
(Dieno idis, 1996)
<...> nel p imo caso abbiamo come mo o inio so gen e
pe sonizazione, e secondoiu - a i a i s anda d di
compo amen o nonché s e eo ipi sono depe sonalizza e, ogge i izza e.
(P oblemos, 1995) nubažnysubažny in i Noi dai empi
della Re o ma ino pe ino XIX a. p ima me à in e
(Da bai i dienos, 2003) A si anda ques o pe iodo
įbažny in i ale egimos chiesa nubažny inimas è
ca a e is ico b uožas ma imonio subažny inimas.
(So e , 2003) Jau ka aliaus Mindaugo k ikš u siau ai, a
s a o ponubažny ė i pulia us in u a Eu opa.
Chiesa ha inizia o egolamen a e i ma imoni <...>.
lie u ių isuobiniu k ikš u plačiai lie u ių kalba bu o
įbažny in a. (Te minologija, 2003)
„Dėl nubažny ėjimo i ikėjimo sus e imėjimo
nemaža pa e colpa non seculia izzazione, e piu os o s essa Chiesa, insolan i
ada a si alla nuo a socie àobuosubuožin i Mes da e o su S alinino azioni mol o
nės.“ (Naujasis židinys, 1996)
ko nežinojožin i izbuožin i me. Us a i a a in o mazione: buožių nubuožinimas.
ėmimų, kolek i i izacijos, be il iško da bo kolūkiuose juodi ico diimai lydės
Tu o. (Galina Daugu ie y ė, 2002) Mūsų amiglia è s a a subuožin a, l'au o i à
nukalbin i Tau a pamažu nukalbinama. P ie a a b ukamai usų kalbai possibile e a
za eggio nonakeliamas obblig oles. (S asė Kiselienė, 2002) A odė, che isbuožinimų,
esis in is. P es ižina nella i a e necessa iamen e negli is i u i inglese al
linguap o in is non è come: enkiesi s esso. (Romualdas Ozolas, 2003) nuka in i O io
conoscejau delle pe sone, che, isp ianda e p ecoy esnių medici accomandazioni,
e ano passėjě in ca eau senza ca eina, anche se mol o ama a ca eau con
ca eina, e così be e quella cos angų e šleikš ų e zacą dodici lunghi anni, e anco a
cos ò più page ano, pe ché ca ą nuka in i cos a più cos oso, che o ni e
mus isą gy enimą.“ (Dieno idis, 1996)
151Te minologija | 2016 | 23
na u aleą. (be na dinai.l 2006-06-21) nuli e a ū in i <...> acilmen e possiamo
a icina e come ca a e is ica posmode nis ik i ai nuli e a ū inimen o.
(Nemunas, 1996) numąs ysin i <...> u i uccijančios e ucidící JAV ha c ea o ale
numąs ysinimo, nu emo iminio ideologiją, che nessuno ne e lek uoja pe sino quello
che ede e i e. (be na dinai.l 2007-05-16) nupa adoksin i Luhmannas desc i e la
eligione come o mì sis ema, che socie à c ea ce cando nupa adoksin i mondo.
(Robe Wu hnow, 1996) nupasaulėžiū in i Už a Lie u ių on o ai compagni si può
sugge i e di dis acca si dalla comple a nepasaulėžiū os e pa la e di ik ąją
demok a iją, nella quale a i i à poli ica sa ebbe nupasaulėžiū inama (sumazinama
nio kū inio sa ybes. kaip i eilė aščių ne ien isumą, išcen inę s uk ū ą a aps-
pasaulė į akažiū os eiklai). Tasnupasaulėžiū inim do ebbe esse e non solo in
cul u a, ma anche in economia. (Dieno idis, 1995) nupaslap in i Juk anco a è is isa
nebažny inės, s i is di eligione nonis i uzionale. A con acionalis inio
nupaslap inimu (An zaube ung)? (Filoso ija e sociologija, 1996) nupaukš in i <...>
indica già non conc e ų paukš į, in cui pe sikūnija mi usysis, o o mo usiojo esmę i
sa imonę išlaikančią ėlę, iesa, apa odančią paukš elio pa idalu. Ques o modulo in
empi successi i po e a quan o e in e e i e, appa en emen e, ico kažkoks
isico p o ė io nupaukš inimas <...>. (Gin a as Be esne ičius, 2004) agazzinų
po e ų su cla a g a ia iso o alo linea. (Kauno diena, 2001) nusipoe in i A i a e
p islipin a au oi onija. <...>. Anzi piu os o ischioso nusi ainizzazione,
nusipoe izzazione. Dehe oizzazione. (Dieno idis, 1995) dismegenin i O s o i in ape a
con on azione con sis ema none u a amo né jėgų, né c edimen o qui g ažiai
siepope a o u i i meccanismi dismegenazione. (Valen inas S en ickas, 2008)
nužio ulin i S iliaus pun o di is a pa odi ica o mai oniškas miško ošimo
desc izione nužio ulinimas <...>. (Da bai e gio ni, 2003) Unde s andaba, ali da iniais
egole possono esse e delibe a amen e in angu e ce cando o iginali à o
pa eikumo ( al ol a lyg pasi eisinan kabu ėmis), ma sia amplia o mic osis emi
u in ys, sia e okaziniai da iniai solo con e mano ciò, che nu- + -in i ediniai
a osenoje de ac o ha il signi ica o di eliminazione, i au o i del es o c ede, che li
nu akauskin i – „Ki as sąmoningas R.Rakausko „nu akauskinimas“ - jo-
kių me gaičių, nuogų kūnų kul o, s iliaus blikų i blyksnių, žymių i nelabai
le i ojai capi anno. Vedini è possibile sos i u delle pa ole

152 Al ydas Umb asas Da nu iebalimen o a nup asminamen o: più si dis ingue
eikyba i a osena
junginiais, p ielinksninėmis kons ukcijomis su be, be ne isada išlik ų
eiksmo akcen a imas, o i sakinius ka ais ek ų ge okai pe o muluo i.
Ta p nekodi ikuo ų nu- + -in i (-inimas) edinių, eiškiančių ypa ybės
a ki o nema e ialaus, abs ak aus dalyko šalinimą, a osenos dažnumu
nukenksmin i e nuskausmin i (dažniausi ediniai engono o ni i 5 a elėje16 ( isų ki ų
s aipsnyje minė ų nema e ialaus dalyko šalinimą eiškiančių edinių equenza in
i u e on i è mino e); DLKT sille e indica pa u o delle pa ole, incluse azionimažodžių
o me (apima e sudaik a a dėjusius daly ius, pe ché non esis e come p og amma ici
sepa a i), abs ac us con -im, nume o, a l y as.l sille e indica pubblicazioni, il cui es o
con iene quella pa ola, nume o). Da ibialmen e li si può lega e con le cose a o dzie
kenksmas, dolo mas, sebbene non amme abile e connessione con agge i i kenksmingas,
dolo mingas (kamienas dezin eg uo o). Senza p e idio ediniai gene almen e non
og ojami (LKŽe è da a), sebbene qualche ol a accada, eg.: <...> egli dal paschio mi eida a
e semp e dice a: B oli, qui più pas icusk, qui scusisk ep uką, che linea ib uo ų, che
osse i a, che skausmin ų (Kauno diena, 1995); Me as p ome e che così ilniečiai
as e à cen inaia di o e spūs ise, e gli u iciali nonusip a ėli in endono dolo mina e con
mul e (l y as.l 2015-08-21). Tabella 5. F equen i ca a e is iche o di al o ogge o
imma e ialaus scalinimen o eiškian ys ediniai
Nu- + -in i DLKT l y as.l Nu- + -in i DLKT l y as.l
nu e i i 1349 1281 nu eikšmin i 29 13 nukenksmin i
557 331 nupilie in i 21 2 nuskausmin i 453 683 225
numi in i 19 1 nuasmenin i 235 80 nudee in i 18 1
nu au in i 70 nup asmin i 16 2 nud asin i 6
nabuožin i 10 1 37
nužmogin i 187 58 nubū in i 13 1
Daugiau panašių edinių, ku iuos bū ų galima sie i su abs akčios eikšmės
daik a o džiais, con enen i p ecessaggi -smas, -mas, più in una a osenoje non17. Ras i solo mol o
a amen e nu eiksmin i, nujausmin i, ecc.: Bu o ma ca o 16 Į len elę ne auk i chia amen e būd a diniai
ediniai, u i lo o sono a i, su lo o equnumą già è s a a zazmina a. 17 A ol e si a edinių da da
daik a a dž con su isso -mė, pe esempio, nug ėsmin i Žmogus kao beždžionės šaka - ques o mol o
pablegėjusių condizioni di i a e bisogna a supe a le i lessioni (g ėsmės supe amen o, quella minaccia
nug ėsminan se s essi, il p op io in e no io caluma) aiu o isul a o (Romualdas Ozolas, 1997).
153Te minology | 2016 | 23 accen ua e laze ine p ojeczioni, kine ica scenog a ija e
įdomus, poleminis gam os deene gizacijos, jos nu eiksminimo p ocesas
plė ojan is Eu opos ci ilizacijai“ (Bal os lankos, 1996); „<...> kiek pe daug
digi ale immagine. Tu a ia ques o solo più pa yškino assolu aus nujausminimo e
nuasbū casualmen e pasida y ą nu iukšmin i, ecc.: <...> ho mol o ecchie
meninimo įspūdį“ (be na dinai.l 2007-10-17). Čia galima paminė i i u -
so ie iche egis azioni collezione con ali ope e come Pi masis Čaiko skio
conce o o epijonui. Senza nessun nu iuziminamen o? (7 meno gio ni, 2005-12-02).
Nukenksmin i opposizioni, pa e, non hanno, e con al i ediniais si pasida omo, ad
esempio, įskaumin i, įjausmin i, į eiksmin i (l'ul imo più equen e), eg.: Jeigu Pa olį
pe ceppessimo u i e subi o, se non o assimo nella nos a men e pa adoksų
įskauminan i, sec e ųjų p asy a, juo ebū ų umano, ma non olia išsakmių (Donaldas
Kajokas, 2007); Pe an o egli [a o di scookio] comp ende semp e ciò che da o e ciò
che non da o (sia senso ascenden iškas). È is an aneamen e e impassiona o,
emo i o (P oblemos, 1996); Iš ia o iamen e che il pensie o conquiksminan e e
a i i à de ini ian e s o zo umano senza maggio pe icolo può dissipa e
pa aikaujancio se imen o liūdesį e supe a e p esumibilmen e nebylios lingua baimę
(Algiman as Valan iejus, 1997). Bu a sugge imen i in ece di nukenksmin i,
nuscausmin i usa e in e nazionali pa ole pas e izza e, anes eszuo i, pe ché
kalboje acquis alėjusių in e nazionale pa ole di non bisogno keis i p op iis. A ol e
anche pe abbandona e qualche pa ola in e nazionale, impossibile a lo, pe ché
lie u iškasis naujada as iene do e sugge i e lie u iški junginiai a e
nekenksmingą e imuo e e, numalšini dolo e. In igan e è il a o che 19871989. u
p as esnis už a p au inį a i ikmenį“ (Rudai ienė 1993: 13). Žinoma, daug
e e ua o uno s udio e in e is a i quasi 100 pe sone la o an i nel campo scienza
(la maggio pa e a e a g adi e nomi di scienza). Chiede e, cosa consuma,
nukenksmin i scelse 60 in o man ų, pas e izza e 11, e a e nekenksmingą 7.
Co isponden emen e nspausminazione si scelse o 53 pe sone, anes eziją 19,
anes eza imą 12, non so p ende emmo, se secondo i sondaggi e ul e io men e
y au ų nukenksmin i, nspausmin i. En ambe le pa ole si sen ono schnekamoje e
o anes ezacijos nepasi inko nė ienas (lie u iško junginio anke oje nesiū-
ly a) (Rudai ienė 1991: 35–36). Daba inių okių apklausų nė a, be u bū
nel disco so, come si ede da ques 'indagine accumula e da i, lo o abbusu e a uali
sc i i ionali on i. Nususkaminamen o g e a anes esia, anes esiazione
p eceden emen e è s a o o ni o in alcuni dic iona i dei e mini (p.g., RLKŽŪTŽ 1971;
MTŽ 1980, nell'ul imo e a e nuo au inamen o18 g e a desensibilizazione). Una da
p ie18 In ece di nujau in i sugge i a šalin i jau umą, a e nejau ų (Kaulakienė
1992: 9).
154 Al ydas Umb as Da nu iebalimen o ino nup asminimo: žasčių, che
eikyba i a osena
sos engono a osenoje nuskausminimą, è quella, che pa ogu daly iu es eikš i
ais us desc ūdinan e pažyminį, che spesso iene u ilizza o daik a a diškai
(p z., Tik Skausmo cen e pazien e può esse e esegu a p ocedu a in asi a
nuskausminimo. du an e le sue s ade i p epa a i an inquie an i s'injec ano
di e amen e nel ocolinio, che p o oca il dolo e (Li uu os y as, 2001), i
„Nesup an u, kaip ge iau gydys, jeigu isiems ski iami be eik ienodi
a maci Be alok-Zok e Ca dace con aminamaisiais e
maisiais“ (Filomena Tauny ė, 2004)). Nuskausminimas y a s eika os
nuskausminakon eks oodis, men e nukenksminimas si usano in a i con es i,
e ka čiais pas zodama e de i a i di pa ole (p. e., Se nella ua au o c'è un
nukenksmin as e p ima io, non si può b ucia e benzina con shaks inas,
pe ché pe migliaia di chilome i (Makslas i echnika, 1995)). DLKT ede e, che
nel a oseno nukenksmina a è ambien e, suolo, inquinali, mic oo ganismi,
es i i, ca go, a senali, pe sone e k . La pa ola abbas anza equen e nei
con es i mili a i e di pubblica sicu ezza, si pa la di mine, bombe e al i
esplomeni di nukenksminimen o. I diziona i Ka ybo p eceden emen e si po e a
o a e, ad esempio, nukenksminimas (speziona a la o a a), munudmenų
nukenksminimas (обезвре- живание боеприпасов), nukenksminimo mašina
(дегазационная машина) (KTŽ 1993), successi amen e appa e la
imo chiamen o del uudmen o su eikimas al uudmeni ale condizione, nella
quale impossibile acciden ale il suo esplosimo. Rigua da in a i modi le munizioni
de ona e, imossi ca ichi o esplodicci, esplodicci issa i in posi io di
sal aguaglio e k . (обезвреживание боепри- паса, ende ing sa e,
deac i a ion, neu aliza ion o ammuni ion) (KŽ 1995). Kalbininkų non esaminė i
diziona i comunque ede e nukenksmin i de use, disa m, deac i a e;
nukenksmin i bombą de use/deac i a e a bomb (ALKTŽ 2004), a ol e p ažiū i e
kalbininkai, eg., nukenksmin i decon amina e, anche se nello s esso e bi c'è
a e nekenksmingą (miną e al.) deac i a e; a e noncansmingà neu alize
(LAKKTŽ 2015). Negli a uali diziona i edagua i l'eliminazione del
danneggiamen o più spesso esp esso si con unioni di pa ole, ecc.: disa m 1.
nu(si)ginkluo i, 2. a e nekenksmingą; passa e (miną, ginklą) in saugią aiu a e;
e i ica e (miną); decon amina e 1. s a i e; degazia e; disa i a e;
deac i a e 1. disa i i uo i, 2. a e nekenksmingą (miną ed ecc.); deac i a ion
1. disa i azione, 2. a ima nekenksmingo (minos e e c.); de use a e
nonenksmingà; 2013). Tu a ia bisogna iconosce e, che d ejybinio di e nio
šalin i sp ogdiklį; de use a bom – pada y i bombą nekenksmingą (ALKKTŽ
ichiedegan i quelli gius i ica e, bu a non ol a. Pe esempio, a imazodžius
kons ukcija da y i nekenksmingą e minuose y a nepa ogi, daba eikiami
155Te minologia | 2016 | 23 Tali e mini, ad esempio: muni ion making nekenksmingo
(ammuni ion disposal), esplosi e o dnance disposal p ocedu e (EKŽ 2008) e
o dnance di esplosi e nekenksming (explosi e o dnance disposal), inciden
nekenksming di esplosi e o dnance disposal (NATO 2006). Mi ando in ques i e mini
nea do s ano, pe ché a osena non oglia inuncia e nukenksminimen o.
Kalbininkų da buose užuominų, kad nukenksmin i, nuskausmin i eikė-
nusse i ica e e nukenksmin i Aldona Paulauskienė classi ica a quelli di cui
non abbiamo cosa sos i ui e (Paulauskienė 2001: 95). Pa lando che scalinimo
signi ica i i nu- + -in i edinių modelis menkai de a ai no mis della da ybos
p iešdėlinės lie u ių kalbos, lei spe a che anco a un paio di pa ole p igis,
sop a u o nuskausmin i (Paulauskienė 2004: 262). Dicendo p igis, lei,
appa en emen e, ha in menzione kalbininkai leis, pe ché p igyda e ques o
pa ola nel linguaggio non c'è nessun ichialo, lui già da empo p igijęs. Jonas
Šukys anche cau amen e dice che o se si debba a e eccezione solo a mol o
pa anki, cos an emen e usa e pa ole di nuoccheggia e, denig a e (Šukys 2006:
75).
Va osena indica che sebbene e kalbininkų peikiami, scalinimo signi icazioni nu- +
-in i ediniai sono ul e io men e u ilizza i, lo o pasida oma e naujų. Sebbene
non iconosciu o, de ac o modelis esis e. Poiché iene o ganizza o BLKŽ, suoi
o ganizza o i oppo uno i alu a e ques e pa ole. Innanzi u o do ebbe
sepa a e quelle pa ole con cui si esp ime la sos anza o di qualche al o
ogge o ma e iale (nu iebalin i, nugeležin i, ecc.). Peikian da ybos modelį
p eceden emen e in ali pa ole p incipalmen e e è s a o o ien iojamasi.
Ques e pa ole non hanno es endu a i mik osis emì, gene almen e non ci sono
Taisymo adiciją galima išlaiky i. A ski ai eikė ų žiū ė i į žodžius, ku iais
opposizioni o man i pa ole. eiškiamas ca a e is ica o qualchio al o
nema e ialaus, as a us cosa imuo imen o. Va osena indica che ques e
Ne i p ipažįs an šio modelio žodžių adimąsi dėl ki ų kalbų po eikio,
pa ole spesso hanno es esi mic osis emi. si può conside a e l'inclusione di
alcuni di lo o in BLKŽ enendo con o al a osenes polinkius, juoba che uno
al o di ali pa ole già o a è codi ico i o sono s a i codi ico i
p eceden emen e, ma codi icazione cambia a. Taisy ojų non ol a de o
a gomen o, che nu ebbe eikš i pa icola i à pe i šį, e non salinimen o,
con le pa ole del modello in discussione nella i unziona, i le o i po ebbe o
esse e quasi inganna i, ma gli au o i del es o i engono che sa à capi e
156 Al ydas Umb asas Nuo nu iebalinimo iki nup asminimo:
eikyba i a osena
adegua amen e. Na u almen e, mol o signi ica o ha il con es o. Inol e, nel
linguaggio già e o a ci sono codi ica i azionimajodžių, ai quali lo s esso p e isso
con e isce signi ica i oppos i, pe esempio, nudabin i 1. mol o ben ado na i e 2.
oglie e o namen i, sna iacchia e 1. ole i ainiką e 2. ainikais nukabinė i, papuoš i (DLKŽ6 2006).
IŠVADOS Salinimo signi icazioni nu- + -in i (-inimas) ediniai inizia e co egge e
kalbininkų p ima polšim į anno. Te minologo K. Gai enis p obabilmen e u il
p imo, che a i ò l'a enzione al lo o uso in la s ampa di quel ma o, o ni ima
diziona i e p opose co e i. Dal cognomenino edinio nu iebin i, che šiaip
naujada ų ( okių come nu iebalin i) e a gumen uo a, che anie anche egalė ų
kalboje eiškia „pada y i pe iebų“, aisy ojų pe ei a p ie daik a a dinių
eikš i pe i šį. Nei la o i a ol e in gene ale peik a ale da iba, pe ché essa
adosi secondo al i linguaggi esempio (sop a u o usų), di en a si
daik a a dinie azionimajodžiai senza p e dėlio no malmen e non ne ojami,
quindi da iba conside a a miš iąja (is subi o aggiungendosi p e edílis nui
p eesaga -in i). Nella p ima edizione del diziona io delle a uali lingue li uani
edizione del modello in discussione delle pa ole e a o ni a os pochi, pe ò
nella seconda edizione di lo o u inclusa nemažai, sebbene ediniai già osse
cominci co egge e. Fo se enu a in conside azione il a o che ediniai
e ano non solo di li è s ampa, ma e o ni i dei diziona i dei e mini di quel
empo. Tu a ia la no ma del diziona io con inua a e a con o e sijama,
linguis ici di ques e pa ole co egge e non sme ono e dalla e za
Daba inės lie u ių kalbos diziona io edizione quasi u i ediniai u ono
imossi ( ėlesni leidimai ūpimu klausimu nieko nekeii ė). Kalbininkų s o ziami
g adualmen ei edinių è s a a abbandona a e e minų dizioniona i,
p incipalmen e o nendo combinini con pa olašu salinimas. Kol u guida a dal
secondo Daba inės lie u ių kalbos žodino edizione, scalinimo signi ica i i nu-
+ -in i ediniai po e a plis i, pe ché eni asi disposizioni ig ai ne aisi i di
quello, che pubblica a dizzyne. Kalbininkų pubblicazioni, pubblica e anco a
p ima del e zo Daba inės lie u ių kalbos žodžio edizione appa izione,
ap a iamo modelio edinių e inimo. Kalbama, kad ediniai jau leidžia
šaknis mokslo e minijoje, kad jie kalbai eikalingi, kad nepa yks a sude-
qualche ol a is o neuž ik in umas pe in i kalbininkų e quei edinių
consuma o i po eikių. E negli a uali la o i dei kalbinis i a ol e si dice
cau amen e che ad alcuni nu- + -in i ediniams eik ų a e eccezione, pe ché
non c'è a cui sos i u lo o con o e oli. La maggio pa e dei es i aisy oi
menzioni negli edini a a i in ques o a icolo sono di daik a a dinei o igini
e signi ica de e min o conc e o di un ogge o, no malmen e ma e ia, salinimen o. Panag inėjus la a uale a oseną,

157Te minologia | 2016 | 23 as a o del sogge o imuo e e. Da ybiamen e
emian is Daba inės lie u ių kalbos eks ynu i populia ia naujienų s e ai-
ne l y as.l , ma y i, kad kai ku ie anksčiau aisy i ediniai jau gali bū i
nebeak ualūs, kai ku ie ebe a ojami. Ka u ma y i, kad daba inėje a -
osenoje y a į ai ių ap a iamo modelio edinių, ku ie kalbos aisy ojų
da buose neminimi. Jais eiškiamas ypa ybės a kokio ki o nema e ialaus,
alcuni di lo o sie ini con būd a džiais, al i con daik a a džiais, ne e ai
possibile e abejopa in e p e azione. Jų adimąsi o a già possono p omuo e e
non usų kalba, e le pa ole in e nazionali con sandu de-, anche p omuo e il
p incipio dell'analogia, pe ché alcuni nu- + -in i ediniai ha es esi mic osis emi,
secondo le quali c ea e al e pa ole mic osis emi. Deside io della s essa
šaknis ediniais esp imsi de e mina o con enu o di concessione e sba imo
opposizioni può esse e una delle più impo an i agioni, pe ché necesikia nu- +
-in i naujada ų. Con ainimo modellois pa icola men e p e e i o della
iloso ia, le e a u ologia e simili nei es i pensie ojo ca a e e, nei quali
mol o a enzione iene assegna a alla no i à dei mezzi d'esp essione della
lingua, neįp as umui. Inol e, in ques i e al i es i in a uali a i o (nu- + -in i) e
au oiminio (nu + ė i) a o di opposizione, an u caso indica non salinimen o, e
au oiminì pe di a. Rendiando Bend inės lie u ių kalbos žodyną bisogna
alu a e mezzocen o anni du uso nu- + -in i edinių aisimo isul a i e
a osenos polinkius.
Si ce cando no me di s abili à la signi icanza del ma e iale di imozione edine
nekodi icazione può esse e man enu a, ma ca a e is iche o di al i sogge i
non ma e iali di imozione signi icanza edine do ebbe esse e alu a a
sepa a amen e. Alcune di lo o codi ica a ebbe a icina o la no ma alla
eal à. Pa icola men e bene no ma e a osenos a o ucis si ede da pa ole di nukenksmin i, nuscausmin i e nužmogin i di luimen o.
ŠALTINIAI
ALKKTŽ 2013: Kisinas E. Anglų–lie u ių kalbų ka o echnikos žodynas, Vilnius: Gene olo Jono Žemaičio
Lie u os ka o akademija.
ALKPŽ 1958: No od o skis A. Anglų–lie u ių kalbų poli echninis žodynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i
mokslinės li e a ū os leidykla.
ALKTŽ 2004: Laugalienė G., Mi onai ė M. Lie u ių–anglų kalbų ka ybos žodynas: ekspe imen inis leidinys,
Vilnius: Gene olo J. Žemaičio Lie u os ka o akademija.
ALKŽŪTŽ 1977: Anglų–lie u ių kalbų žemės ūkio e minų žodynas. Suda ė D. Čeponienė, R. Gelūnienė,
J. Kazėnas, R. Kelbauskienė (a sak. edak o ė), Vilnius: Mokslas.
ATTŽ 2001: Čiukas R., Ka unskis J., Kaulakienė A. i k . Aiškinamasis eks ilės e minų žodynas: su okiečių,
anglų, p ancūzų i usų kalbų a i ikmenimis, Kaunas: Technologija.
BLKŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. D. Liu ke ičienė. P ieiga pe in e ne ą: h p://bkz.lki.l .
ChAŽ 1997: Daukšas K., Ba kauskas J., Daukšas V. i k . Chemijos e minų aiškinamasis žodynas, Vilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
ChŽ 1960: Daukšas K. Chemijos žodynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
158 Al ydas Umb asas Nuo nu iebalinimo iki nup asminimo:
eikyba i a osena
DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, sud. Vy au o Didžiojo uni e si e o Kompiu e inės ling is ikos
cen as. P ieiga pe in e ne ą: h p://donelai is. du.l .
DLKŽ1 1954: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. A s. ed. J. K uopas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i moksli-
nės li e a ū os leidykla.
DLKŽ2 1972: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. 2-asis papild. leid. A s. ed. J. K uopas, Vilnius: Min is.
DLKŽ3 1993: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. 3-iasis pa ais. i papild. leid. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidykla.
DLKŽ5 2003: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. 5-asis (2-asis elek oninis) pa ais. i papild. leid. Vy . ed.
S . Keinys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
DLKŽ6 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. 6-asis (3-iasis elek oninis) leid. Vy . ed. S . Keinys, Vil-
nius: Lie u ių kalbos ins i u as.
EKŽ 2008: Čiočys P. A., Januke ičius J., Jasiulionis E. i k . Enciklopedinis ka ybos žodynas, Vilnius: Gene-
olo Jono Žemaičio Lie u os ka o akademija.
FTŽ 2007: Palenskis V., Valiukėnas V., Žalkauskas V., Žilinskas P. J. Fizikos e minų žodynas: lie u ių, anglų,
p ancūzų, okiečių i usų kalbomis. 2-asis pa ais. i papild. leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as.
GFGTŽ 1956: Gudelis V. Geologijos i izinės geog a ijos e minų žodynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i
mokslinės li e a ū os leidykla.
ITŽ 1997: In o ma ika: lie u ių–anglų– usų– okiečių kalbų e minų žodynas. Pa engė Z. Kudi ka i k ., Vil-
nius: Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u as.
KTŽ 1993: Rusų–lie u ių i lie u ių– usų kalbų ka ybos e minų žodynėlis. Pa engė A. Sme ona, Vilnius: Vals-
ybinis leidybos cen as.
KŽ 1995: Sme ona A. Ka ybos žodynas, Vilnius: Lie u os ka o akademija.
LAKKTŽ 2015: Kisinas E. Lie u ių–anglų kalbų ka o echnikos žodynas, Vilnius: Gene olo Jono Žemaičio
Lie u os ka o akademija.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002): elek oninis a ian as. Vy . ed. G. Nak inienė, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.lkz.l .
LRTB – Lie u os Respublikos e minų bankas. P ieiga pe in e ne ą: h p:// e minai. lkk.l .
MTŽ 1960: Čeičys J. Melio acijos e minų žodynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os
leidykla.
MTŽ 1980: As auskas V., Biziule ičius S., Pa ilonis S. i k . Medicinos e minų žodynas, Vilnius: Mokslas.
NATO 2006: NATO e minų aiškinamasis žodynas. 3-iasis pa ais. leid. A s. edak o ius J. No gėla, Vilnius:
Lie u os Respublikos k aš o apsaugos minis e ijos Gene alinė inspekcija.
RLKMTŽ 1975: Mikalajūnas M. Rusų–lie u ių kalbų me eo ologijos e minų žodynas, Vilnius: Min is.
RLKPŽ 1959: Rusų–lie u ių kalbų poli echninis žodynas. Red. kolegijos pi mininkas A. No od o skis, Vil-
nius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
RLKPŽ 1984: Rusų–lie u ių kalbų poli echnikos žodynas. Suda ė G. Daugėla, Vilnius: Vy iausioji enciklope-
dijų edakcija.
RLKŽŪTŽ 1971: Anskai is V., Kilas M. Rusų–lie u ių kalbų žemės ūkio e minų žodynas, Vilnius: Min is.
RTŽ 2000: Gai enis K., Juška G., Kalesinskas V. Radioelek onikos e minų žodynas, Vilnius: Li imo.
SŽ 1993: Leona ičius J. Sociologijos žodynas, Vilnius: Academia.
Vydūnas 2013: Asmenybė i s eika a. Pa engė R. Palijanskai ė, Kaunas: Vydūno d augija.
LITERATŪRA
Balašai is A. 1969: Kaip e čiame e minus. – Lie u ių kalbos sekcijos sąsiu inis 10. Te minų kū imo p incipai,
9–10.
Balčienė B. 1979: Po kele ių me ų. – Mūsų kalba 3, 14–20.
Bielinskienė A., Kazlauskienė A., Rimku ė E., Tamošiūnai ė A. 2014: Lie u ių bend inė kalba: no mos i a -
osena. Vado ėlis aukš ųjų mokyklų s uden ams, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as.
Būda V. 1973: Ilgai lauk as žodyno leidimas. – Pe galė 7, 161–166.
Gai enis K. 1964: Kele as pas abų dėl mokslo eikalų kalbos. – Kalbos kul ū a 7, 26–30.
Ge ulai is V., Lukėnas S. 1983: Te minų da ybos s anda izacija i specializacija. – Kalbos kul ū a 44, 26–37.
Gi denis A., Rosinas A. 1977: Pas abos „Kalbos p ak ikos pa a imų“ pa aš ėse. – Kul ū os ba ai 11, 69–70.
159Te minologija | 2016 | 23
Kaulakienė A. 1979: P iešdėliniai i p iesaginiai da ybiniai e iniai lie u iškoje poli echnikos e minijoje. –
Lie u ių kalbo y os klausimai 19. Socialinės ling is ikos p oblemos, 143–153.
Kaulakienė A. 1988: Te minų da yba pagal analogijos p incipą. – Lie u os TSR Mokslų akademijos da bai.
A se ija 1, 128–133.
Kaulakienė A. 1985: Словообразовательное калькирование как способ образования современных
литовских физико-технических терминов. – Lie u ių kalbo y os klausimai 24. Mokslo kalbos i kul ū os
p oblemos, 67–78.
Kaulakienė A. 1992: Nud uskin as anduo? – Gim oji kalba 4–5, 9.
Kazlauskienė A., Rimku ė E., Bielinskienė A. 2010: Bend oji i specialybės kalbos kul ū a, Kaunas: Vy au o
Didžiojo uni e si e as.
Kinde ys A. 1982: Kaiš i a numėsin i? – Kalbos kul ū a 43, 47–49.
KK 2003: Kalbos konsul acijos. Suda ė A. Kupčinskai ė-Ryklienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
Klima ičius J. 1974: A a o inos nužie inimo s aklės? – Mūsų kalba 3, 19.
Kniūkš a P. 1980: Dėsningumai, aisyklės i paski i kalbos ak ai. – Kalbos kul ū a 38, 23–37.
Kniūkš a P. 1986: Apie „Kalbos kul ū os“ p incipus, me odiką i siūlymų po eikį. – Kalbos kul ū a 51,
12–37.
KPP1 1976: Kalbos p ak ikos pa a imai. Suda ė A. Pupkis, Vilnius: Mokslas.
KPP2 1985: Kalbos p ak ikos pa a imai. II pa aisy as i papildy as leidimas. Suda ė A. Pupkis, Vilnius:
Mokslas.
Labu is V. 1973: Kalbos p ak ikos a amos i slenksčiai. – Kul ū os ba ai 9, 74–75.
LKG II 1971: Lie u ių kalbos g ama ika 2. Mo ologija ( eiksmažodis i k .). Redaga o K. Ul ydas, Vilnius:
Min is.
Mon ilienė A. 1978: „Mais o p ekių“ e imo e minai. – Kalbos kul ū a 34, 37–41.
Nemickai ė G., Paulauskienė A. 1984: Pas abos dėl „Mokslo i echnikos“ kalbos. – Mūsų kalba 2, 21–23.
Paulauskas J. 1974: Ak ualios leksikos no minimo p oblemos i žodynas. – Kalbos kul ū a 27, 40–49.
Paulauskienė A. 2001: Lie u ių kalbos kul ū a, Kaunas: Technologija.
Paulauskienė A. 2004: Teisininkų kalba i bend osios no mos, Vilnius: Jus i ia.
Paulauskienė A., Ta ydai ė D. 1986: G ama ikos no mos i daba inė a osena, Kaunas: Š iesa.
Pi očkinas A. 1990: Adminis acinės kalbos kul ū a, Vilnius: Min is.
Pupkis A. 1980: Kalbos kul ū os pag indai, Vilnius: Mokslas.
Pupkis A., Zinke ičius Z. 1978: P aėjo pusan ų me ų, kai pasi odė „Kalbos p ak ikos pa a imai“. – Mūsų
kalba 4, 50–51.
Rosinas A. 1971: Ką eiškia nužmogin i žmogų. – Mūsų kalba 4, 14–17.
Rudai ienė V. 1991: Apie p iešdėlinių žodžių a ojimą. – Kalbos kul ū a 61, 35–39.
Rudai ienė V. 1993: S e imų žodžių a ojimas spaudoje. – Kalbos kul ū a 64, 12–20.
Šukys J. 2006: Kalbos kul ū a isiems. Papildy as leidimas, Kaunas: Š iesa.
TT 1992: Te minologijos aisymai. Pa engė K. Gai enis, A. Kaulakienė, S . Keinys, J. Klima ičius, Vilnius:
Mokslas.
U bu is V. 1978: Žodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslas.
FROM NURIEBALINIMAS TO NUPRASMINIMAS: CODIFICATION AND USAGE
The pape deals wi h de i a i es wi h he p e ix nu- and he su ix -in i (-inimas)
which exp ess he elimina ion o some hing (which is indica ed by he oo o he
wo d). The e is qui e an old adi ion o co ec ing such de i a i es, bu in spi e o
his some o hese de i a i es a e s ill widely used, he e o e he his o y o co ec ion
and codi ica ion as well as he cu en si ua ion a e esea ched. The pape shows he
opinions o he Li huanian linguis s in ega d o hese de i a i es, he de elopmen o
no ms in dic iona ies and o e iews he cu en usage, i s (non-)compliance wi h
codi ica ion and poin s ou possible changes in codi ica ion.
Abou i y yea s ago Li huanian linguis s s a ed co ec ing de i a i es ha ing he
s uc u e o nu- + -in i (-inimas) and meaning he elimina ion o some hing. The
160 Al ydas Umb asas Nuo nu iebalinimo iki nup asminimo:
eikyba i a osena
wo d- o ma ion o such de i a i es was c i icized because i eme ged by he analogy
wi h o he languages (mainly Russian). In he i s edi ion o Daba inės lie u ių kalbos
žodynas (Dic iona y o Mode n Li huanian) (1954) he e we e e y ew wo ds o ha
kind, bu in he second edi ion (1972) hei numbe inc eased qui e a lo in spi e o
a emp s o co ec hem. Li huanian linguis s insis ed on co ec ing hem, he e o e
nea ly all o such de i a i es we e emo ed om he hi d edi ion o Daba inės
lie u ių kalbos žodynas (1993) and in e minological dic iona ies hey we e g adually
subs i u ed wi h complex e ms con aining wo d šalinimas (elimina ion).
In he pape s o Li huanian linguis s published a ew decades ago one could some-
imes see unce ain y abou he e alua ion o his de i a ional model. The e a e some
obse a ions ha such de i a i es a e s a ing o become es ablished in he scien i ic
e minology and ha hey migh be necessa y o he language. In he cu en wo ks
o linguis s he e a e some imes cau ious sugges ions o make an excep ion abou
some nu- + -in i (-inimas) de i a i es and o allow hei usage, because he e a e no
con enien subs i u es.
The majo i y o co ec ed de i a i es a e made om nouns and mean he elimin a ion o a
ce ain hing, usually a ma e ial. The esea ch o he cu en usage based on da a om
Daba inės lie u ių kalbos eks ynas (Co pus o he Con empo a y Li huanian co ec ed
Language) and he popula news websi e l y as.l shows ha some o he p e iously
de i a i es ha e los hei opicali y and some o hem a e s ill being used. Allo s esso
empo i can be seen ha he e a e a ious de i a i es o his pa icula de i a ional
model which ha e no been men ioned in he wo ks o language s anda dize s. They
exp ess he elimina ion o a cha ac e is ic o o some imma e ial, abs ac hing and a e
de i ed om adjec i es o nouns. L'appa izione di ali de i a i è p obabilmen e causa a
non da equi alen i in Russian, ma da in e na ional wo ds wi h he p e ix deas as well as he
p inciple o analogy, pe ché alcuni di ques i de i a i hanno s iluppa o mic osis emi, che
pa ecipano in he c ea ion o o he mic osys ems. The wish o exp ess he opposi ions
be ween acquisi ion and elimina ion o a pa icula con en using wo ds wi h he same
oo could be one o he main easons o using new nu- + -in i (-inimas) o ma ions.
I is necessa y o e alua e he esul s o he co ec ion which las ed abou i y
yea s and ends o he usage o esea ched de i a i es, because cu en ly Bend inės
lie u ių kalbos žodynas (Dic iona y o S anda d Li huanian) is being compiled. In o de o
main ain he s abili y o he no m he es ic ion on usage o hese de i a i es can be
e ained, bu de i a i es wi h he meaning o elimina ing a cha ac e is ic o an
imma e ial hing ough o be e alua ed sepa a ely. The codi ica ion o some o hese
de i a i es would b ing he no m close o he ac ual usage.
Rice u a 2016-11-21
Al ydas Umb asas
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. pos a [email p o ec ed]