Lina Ru kienė34 Daik a a dėjimas und
a chi ek ū os i s a ybos e minijoje
daik a a diškumas doi.o g/10.35321/ e m30-2
Daik a a digung und daik a a diškumas
a chi ek ū os i s a ybos e minijoje
Subs an i iza ion and Nounness in A chi ec u al
and Cons uc ion Te minology
LINA RUTKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://0000-0001-6661-3115
ANOTATIUM
S aipsnyje, basie end aus A chi ek u und Baus e minen Wö e ynen, diese
Be eiche wissenscha liche sowie schomosios Li e a u eingesamm en Te minen,
we den un e such daik a a digung und daik a a dich igkei F agen. Nus ačius,
dass a chi ek ū as und bauens e minijoje daik a a dėja ode daik a a diškai
e wende en eigwa dnisse mi P eesaga -inis, -inė, į a džiuo iniai būd a džiai,
į a džiuo iniai deli iai und sudu iniai būd a džiai, besp ochen we den diese Wö ze ,
einančių e miniis, daik a a diškumo g adniai. Einschä z wi d, in welche
hema ischen Te mineng uppen eineinenden Eigennamen und Teilnehme neigen daik a a dė i meis .
ESMINIAI WODŽIAI: daik a a digung, daik a a diškumo g adnis, sei u inis e m dėmuo,
e minas.
ABSTRACT
The a icle examines issues o subs an i isa ion and nominalisa ion based on
dic iona ies o a chi ec u e and cons uc ion e minology, as well as scien i ic and
educa ional li e a u e in hese ields. I iden i ies he deg ees o which adjec i es
wi h he su ixes -inis, -inė, p onominal adjec i es, pa iciples, and compound
adjec i es in a chi ec u e and cons uc ion e minology unde go subs an i isa ion.
I e alua es he hema ic g oups ha end o unde go he mos subs an i isa ion in
e ms o adjec i es and pa iciples included wi hin hese e ms. KEYWORDS:
subs an i isa ion, deg ee o nounness, seconda y e m elemen , e m.
35Te minologie | 2023 | 30
ĮVADINS NOTABOS
Daik a a dėjimas, a ba subs an y izacija, lie u ių kalbo y oje dažniausiai
nag inėjamas kaip objek ą pasi inkus bend osios kalbos žodžius. Išsamiai
dieses hemä sind y ę Adelė Valeckienė (1957), P anas Kniūkš a (1976), Aldona
Paulauskienė (1983, 1994), Au imas Ma ke ičius (2012), b ečiai ema ausnag inė a
und Lie u ių kalbos g ama ikoje (LKG 1965). Gilindamiesi in ande e Themen,
subs an i iza ions allgemeinen F age in de Kalboje is besp eekę und Sau-
liaus Amb azas (1995), Vincen as D o inas (1963), Ramunė Vaskelai ė
(2019) und k . Alle dings is dieses Phänomen nich wenige ak uell und
Te minologie (no s e minologischen Fo schungs gesp ochene Thema, muss
zugegeben, ehl ). Sudaik a a dėjusių Wö e n, gehenden Te minim, u bū
kann man inden in allen Wissens Be eichen, jedoch nich alle sie iksie en
Wö e büche n. In diesem A ikel, basie end aus A chi ek u und
Baus e minen Wö e nissen, diese Be eiche wissenscha liche sowie
schomosios Li e a u eingesamm en Te minen, e such zu besp echen
daik a a digung und daik a a diškumo F agen diese Be eiche Te minijoje.
Tie lich zu e eichen aussikel en solche au gaben: 1) basie end kalbininkų
einzählungen, zu besp echen daik a a digungsche iškin; 2) zu bes immen
a chi ek ū ischen und Baus ellungs e minen, denen geh daik a a dė i linkę
ode sudaik a a dėję Wö e , hema ische G uppen; 3) zu besp echen diese
Te minen daik a a dich igkei G ad. im A ikel angewand e Haup me hode
analy ische Besch eibomasis. Beim Anwenden diese Me hode we den
gesammel , sys ema isie und analysie empi ische Da en,
zusammenge ass E gebnisse. Gezoll e Te mine u sp ünglich mo ologisch gesehen un e eil we den in is g upes, dann ski s omen in emine g upen und behandel we den als diesen g upių Mi gliede .
Zu Un e suchung Ma e ial haup sächlich gesammel aus XX a. Ende XXI a.
Quellen: a chi ek ū as und bauens e minen Wo ynen (g ündlichen Quellen) und
aus mokomischen Büche n, monog a ijen, ado ėlių, A ikle n inkinen,
paskai ens konspek en. Auch im A ikel be uham und ein paa ühe e
Pe iodes (XX a. e s en Halbes) Quellen, e o de lichen Te minų aidai
o engeleg . Aus insgesam aus 21 Quelle sammeln 165 nesika ojan ys
sudaik a a dėję, daik a a dėjan ys und daik a a diškieji Te mine.
A chi ek ū as und Baus Te mine we den zusammen behandel , da diese
Be eiche sind e bunden, iele jene selben Te minä sind cha ak e is isch
sowohl a chi ek ū as, als auch bauens Te miniei. Beispielsweise, Valdema o
Michalausko Wodyno Mediniai und mu ine Gebäude, kons uk ionen bei
elemen ai p a a mėje sch eib , dass das Buch ski iama a chi ek ū as und
ci ilischen und indus iellen bauens spezienscha en S uden en (MMPK 1988: 3), aigi in eine Publika ion angegeben we den sowohl a chi ek ū as, sowohl bauens Te mine.
Lina Ru kienė36 Daik a a digung und daik a a diškumas A k eip inas
a chi ek ū os i s a ybos e minijoje
Au me ksamkei , dass alle Gedanken des A ikels basie en nu
eingesamm a Ma e ial ande e s i es und ande e Ma e ie Un e suchung,
selbs kla , kann en hüllen andokies E gebnisse. Ti i daik a a digung und
daik a a dikei s F agen sind neleg a Au gabe, da diese P ozesse sind
g adniški, langgai unkan ys, es zus ellen konk e es Wo es
daik a a digung An angs, zweijäh iges und daik a a džiu i s ančio
nedaik a a dinio e menmens dėnis Beziehung, sudaik a a digung g ad
manchmal seh keblu. Alle dings dennoch dass und eine ge ingen Menge und
wissenscha lichen Be eichen Sich weise nich b ei e geb ens
un e schiedlichen Zei aum Da enbesch eibung, mein in, kann wich ige In o ma ionen lie e n un e such e Thema.
1. THEORINS Un e zwallgOS DAIKTAVDIŠKWARDIJMO
DAIKTAVARDIŠKUMO KLAUSIMU
Daik a a digung is eine on T ansposi ion, ode hypos azės1, Typen. Lie u ių Kalbo y os
e minų žodyne daik a a dėjimas, ode subs an i isie ung, de inie sich als [K]i ų Sp ache Teilen
Wö ze (lie u ių kalboje besonde s būd a džių und skai a džių, auch Teilnehme ων) e imas
daik a a džiais (Gai enis, Keinys 1990: 41). A. Paulauskienė dieses Phänomen, zugesch iebenam
ne o man ine Wo zeugybai2, de inie pe Bedeu ungsk i e ien: <...> es Eigenscha eiškiančių
Wo es e imas daik ą eiškiančiais wo en (Paulauskienė 1983: 42). Man kann aushö en on
Meinungen, dass Subs an i iza ionen nich soll en e wechseln mi Pa adiga ie, beispielsweise.,
solche Wö e wie ieliabu is (daugiabučiam (būd .) ieliabučiui (daik .)), laukinis (laukiniam (būd .)
laukiniui (daik .)) sind nich subs an i iza ionen, abe Pa adigmie ungsbeispiele. Alle dings häl in
diesem A ikel sich Vinco U bu ius Meinunges e behaup e , dass o mus bu usios būd a dinės
kai ybos pa adigmas pe a kym[as] in o daik a a dinie ė a wei e nis daik a a dėjimas
(U bu is 2009: 349). Dahe , Daik a a digung haup sächlich e bunden mi ka ego ischen
Bedeu ungsände ungen daik a a dėjan ha blės i Zeichen ode ande e (p äzise om Sp ach eil)
Bedeu ung und e e wi b daik a a digs ka ego ische Bedeu ung. Lie u ių kalbininkų
daik a a dėjimo, ode subs an i izacijas, de ini yse ehe akzen uie wi d e imo,
übe gangsp ozess. Jau selbs daik a a 1 Hipos azė [V]ienos Sp ach eils Wo es ode Fo m
e imas ande e Sp ach eils Wo in: jaunoji
(į a džiuo inis būd a dis, i ęs daik a a džiu), upu į (sup ie eiksmėjęs daik a a džio ienaskai os
galininkas), dank (daik a a dis, i ęs polinksniu) und pan. (Gai enis, Keinys 1990: 79). 2 li auische sp ach
mo ologijoje kalbininkė daik a a dėjimą zei unk ional wö ze s da ybos eiškiniu
(Paulauskienė 1994: 4346).
37Te minologija | 2023 | 30 dėjimo, wie und subs an i iza ionen, e min suponuoja p ocesiškumus,
kon inuinumus übe zei semas. Alle dings, ohne Zwei el, ums i enes Phänomen kann nich nu mi dem
Ve imo P ozess e bunden sein, abe und mi da yba. S e anas Hö le is, de un e such eige nzigen
daik a a digung, behaup e , dass Subs an i isie ung in klassikinischen indoeu opäischen Sp achen
inden kann in zwei un e schiedlichen Weisen: 1) Eignamis i s a daik a a džiu wegen Wo gebungen,
wenn angewende mo ologische ode mo onologische Ope a ionen, das sogenann e di ek e
Subs an i isie ung (angl. ‘di ec subs an i iza ion); 2) Eignamis daik a a džiu e s a allmählich.
concepą, spä e daik a a dis e geidig . Es is Subs an i izie ung, die s a inde wegen elipses
(Hö le 2020: 181186). Vena aus le z e osios ūšies subs an i iza ions G ünden soll e hal en de Sp ache,
Iš p adžių egzis uoja būd a džio i daik a a džio sin agma, žymin i sudė inę
auch auch und e minen, Wi scha ens P inzip. Au de ande en Sei e, dieses P inzip gleich und
wide s eh de P inzip de Beg i sgenauigkei , nach dem ein zusammengese z e Te min des Wissens
Konzep ausd ück e genaue , aigi und kla e . Di ek e Subs an i izie ung in Te minologie wä e möglich
zu y en mi neuen Te minen Da bie nach Da bie ypen, sich o mus du ch Subs an i izie ung un e
Anwendung elipsę, und mi neuen Te minen Scha ung nach Beispielen, de en Meh hei auch is
subs an i iza ions un e Anwendung elipsę Resul a . Angesich s zum eingesamm e em Ma e ial,
zwei e Fall ( . y. Scha ung nach Beispielen) um ass en einwandžiuo ischen Eigwa dzungen und eili s
daik a a dišką e wendung e minijoje wenn wissenscha slibe nomina ionsbedü amen zu genügen
als einwö dische Te minus on so o pa enkamas in einhandžiuo inische Eigwa dis ode Teilnehme ,
da nich sp echen übe den Beg i da yb, denn de Da bie ungs o m hie nich en s eh , noks
Da bie ungs o mand nich in diesem P ozess. Dahe heiß es, dass es eine neue Te minen wicklung nach
schon exis ie enden Beispielen is . Wenn Beg i e gemach we den nach sich en wickelnden
Daibungs ypen, is es p äzise zu sp echen nich übe daik a a digung (kaip p ocesą), und übe
būd a džių und eili s daik a a diškumą einen solchen Te min e wende e P anas Kniūkš a monog a ijā
P iesagos - ein Eigwa džiai (Kniūkš a 1976). P. Kniūkš os e wende e Te min is diesem Fall ak uell und
e wi d sich ü dieses S udium beso g . Mokslnehme un e scheide meh e e daik a a diškumo G ade.
Mi P eesaga -inis on so o als daik a a džius gemach y us Wö zungen kalbininkas zusp ie
e s enjo3 daik a a diškumo g adens Wö ze s bü u iu. Ki as (in diesem A ikel nach eiliškumu nennen
wi an ischem) daik a a dich igkei G ad […] wenn P eesagas -inis ediniai pa aleliai kann we den
e wende und daik a a diisch, und 3 P. Kniūkš a neapib ėžia, neį a dija skaičiumi, was das G ad is ,
beim Sch eiben e s e omenyje u ima seka.
Lina Ru kienė38 Daik a a digung und daik a a diškumas būd a diškai. Noch
a chi ek ū os i s a ybos e minijoje
ein G ad (in diese Publika ion we den wi als d i e hal en) [D]aik a a dilich
pau ojami solche Vo wo e -inis ediniai, die ohnehin gewöhnlich als
būd a džiai ( . y. okaziniai sudaik a a dėję būd a džiai)4. Abe , sag P.
Kniūkš os, [G]ali sein und a i kščiai: Wö e , įsigalėję wie daik a a džiai,
pa a ojami būd a diškai (Kniūkš a 1976: 117118) (ke i asis
daik a a diškumo g adus).
Beim Du ch üh en diese Un e suchung Scheidung P. Kniūkš os no wendig
und deshalb, dass pass und ande en daik a a dėjimo Fällen, . i.
eing a džiuo ischen Eigwa dzien sowie Teilnehme n und sudu ischen
Eigwa dzien daik a a dėjimui und daik a a diškumui. Dahe , obwohl P.
Kniūkš a un e scheide nu p eesagų -inis, -inė edinių daik a a diškumo
g ade, in diesem A ikel Wissenscha le heo ie wi d pamägn zu passen
allen ge undenem daik a a digung und daik a a diškumo a chi ek ū as und bauens e minijoje Fällen.
Obwohl in de gemeinsamen Rede ei daik a a dė i geneig en e schiedena
Sp ache eile, empi ische Ma e ial zeig , dass meis in a chi ek ū os und
bauens e minijoje daik a a dėja ode daik a a diisch e wende wi d
eigwa dis, ečiau daly is. Vyks an daik a a dėjimui, e ände sich,
konk e isie sich Eignadwa s ode Teili s Bedeu ung sie um ass und
daik a a djis Bedeu ung. Dahe , solch ein Te min zeichne die ganze
eali ä und ih cha ak e isches Zeichen, hiehe, ha einen g oßen
seman ischen Las . Be abejo, wegen Dak a e nahme e ände sich g amma ische Zeichen, o und phe ische Eigenscha en.
2. DAIKTAVARDIŠKI Und DAIKTAVARDJANTYS BŪDVARDŽIAI
DALYVIAI ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS TERMINIJOJA IN GENERALJE SPRECHEN, wie sch eib A. Paulauskienė,
daik a a d kann umse ze į a džiuo ines Eigennumme n und Teilnehme o men, Vo esagungen -inis, -inė
(málkinė), -ienė (bul inė), -ė is ( a šk is) ediniai, sudu iniai und o dėlinische Wö e (juodabisada, bep is,
bega is), all de en Bedeu ung und g ammische S uk u de daik a a ds pass (Paulauskienė 1983: 43).
Bezeichnende Un e suchungsda en zeig en, dass in a chi ek ū ischen und baugebundenen Te minionen
daik a a digung und daik a a diškumo Fällen sind wo das wenige : daik a a dėja ode daik a a diškai
e wende we den 1) Eigennamen mi P eisagungen -inis, -inė, 2) ein a džiuo iniai Eigennamen und
einwa džiuo iniai eily iai und 3) sudu iniai Eigennamen. Wiequibische Da en angegeben 1 Fig. 4 A. Paulauskienė
solche Fälle disku ie im Gesp äch übe daik a a dišką būd a džio a oseną (Paulauskienė
1994: 39).

39Te minologie | 2023 | 30
2.1. Te minai su būd a dinėmis p iesagomis -inis, -inė
Diesen Be ehle en hal enden Te minen p oblema ische F agen soll en
disku ie b ei e e. Haup age: ob aus dem Ganzen diese P eesagungen
čius e minais, galima sie i su daik a a dėjimu? Kalbo y oje y a į ai ių
edinius, einannuomonių und wegen daik a a dišką Bedeu ung üh enden
diese P eesaga edinių beiesky os Sp ach eil Ka ego ie. P. Kniūkš a
g ama ikoje daik a a džio ka ego ijai p iski iamus žodžius su p iesagomis
-inis, -inė, okius kaip milinė, nosinė, ska dinė, s oginė, amzdinė i pan., laiko
Daba inės li auensische Sp ache daik a a diškai e wendamais
būd a džiais (Kniūkš a 1976). S asys Keinys as zu gleichen Zei
e ö en luo em A ikel solche Beg i e wie du pinė, mui inė, siu blinė und
k ., behandel als daik a a džius (Keinys 1975: 71). Gegenwä igen li auischen
Sp achg amma iken, sp echend übe P äsagen -inė edinius, sch eib es, dass
[Ž]ymi Teil diese P äsage (le ely wie und wei e gehenden P äsagen -inis)
daik a a džių An ang, ma y , ė a bu ę pap as iinis, -inė būd a džiai, die nu
spä e sudaik a a dėjo (DLKG 2005: 115). S. Amb azas -ina, -inė, -inis nenn
būd a dis ischen P eesagomen (Amb azas 1995: 191). A. Ma ke ičius ich e
Au me ksamkei au das, dass [D]ėl aiškių Eigennamens und Daik a o dens
Zu eilungsk i e ien ehlens in e schiedenen Wö e büche n is nemaža e wi ung (Ma ke ičius 2012: 144).
Rücksuch end zu A chi ek u und Bau e minen, soll e be on we den, dass die meis en da on
sind machen wie daik a a dnisse nach sich o ma usį Wö ze da ybos ypą. Be uhend P.
Kniūkš as daik a a diškumo g adenn Theo ie, diese Te mine wä en e s enes daik a a diškumo
g ades. Die meis en solche Te mine Adjek i en wah scheinlich nie gegangen, ih e , als Eigne n,
un iksie in Wö e büche n (pzb.: a eš inė ALKAAŽ 2009, ka ei inės ALKAAŽ 2009, li inė STŽ
2002). Dahe , in diesem Fall wiede gi pass sp echen nich übe daik a a digung, und übe
daik a a diškumus. Tokie Te inai, we end synch oniisch, sie ini mi mo ologine Wo zsda yba.
Wie V. U bu is behaup e , [D]aik a a digung 1 bild. Daik a a a dėjimo und daik a a diškumo
a chi ek ū as und bauens e minijoje älle e minen, aus eikš ų e minů, aus eikš ų e minů,
beinhal enden eig a dine p eesagas -inis, -inė
26 %
daik a a diškais į a džiuo iniais
būd a džiais i daly iais
61 %
13 %
daik a a diškais sudu iniais
būd a džiais
Lina Ru kienė40 Daik a a digung und daik a a diškumas kann enden dami ,
a chi ek ū os i s a ybos e minijoje
dass die ehemalige būdwa djis-Zusage synch oniisch schon als
Daik a a djis-Machybos-Zusage wah genommen wi d (U bu is 2009: 350).
Alle dings, bewe e end diach onie end, insich e en Ve bindungen mi
daik a a dėjim, sich ba en Da ybos-Typs En s ehungsu sachen. Dahe , o
P äsesag -inis, -inė u nende Te mine nich igomi daik a a digung beispiel en,
nu eingesehen we den Ve knüp ungen und, basie end P. Kniūkš a, kann man
eden übe ih en daik a a diškumo G ad. Ande e sei s, manche Einwö dzüge
Te mine mi P äseagungen -inis, -inė kann sein und daik a a digung Resul a .
Alle dings, un e suchend synch oniisch, nich end einsädig und zweisädig
Te m We bewe b, genau es zus ellen, welche machen nach Da bie e yp,
und welche sind des Übe gangs E gebnis, is schwie ig.
Vienažodžių e minen mi P eisage n -inis, -inė a chi ek ū as und bauens
e minijoje sind nemažai: as as 101 e min, zugesch iebenen zwei
haup sächlichen hema ischen G uppen: Plä zen und s a inius
kons ukcinių Teilennamen. Wie empi ische Da en zeigen, we den meis
p eesagų -inis, -inė ediniais genann Plä ze. Diese G uppe kann noch
un e eil we den in smulkesnius pog upius:
1. Meins eins es Benennungen Gebäuds, Raums, Ein ich ungen, in denen is ,
u sich, p oduzie das, was gesag wu de g undlegendem Wo . Dies is
nich nu aus de geschä liche Bedeu ung gesehen, sonde n auch aus den
Te minde ini ionen: du pinė pašiū ė, wo k aunamas du pės STŽT 1978: 49;
ka ei inės pa alpos ka iškiams sei omėnų Zei en ALKAAŽST 2009: 23;
me ginė me gų kamba ys ALKAAŽ 2009: 32; pada ginė ie a, pa al padpa
pada gam laiki i MMPK 1988: 44; paukinė paukščių TV, paukš id ALK 2009: 26: 75;
sa gybinė 1988 sa go bokdelė bokdelė, a omas kas eel, d a oga ode
s ad haus s a STŽAŽ 2009: 23; pes a in pas a y ská pa a o i, eil de
Ki che, pa a zel; pas el pas el pas el: 26; MMPK 2009: 75; MMPK: 43; MMP: 75; 2.
P iesagų -inis, -inė ediniais genann wi d O , die is ü das, Zweck
bedeu ungs a spal į, dennoch hie Zweck bedeu ung yškesnė, auße dem,
e s e osie G uppe G undiniai Wo e sind konk e e Daik a o dzei, und diese
kas pasaky a pama iniu žodžiu. No s pi mosios g upės žodžiai i gi u i
abs ak ieji daik a o dzei. jedoch in ielen Fällen de inie ese
zweckbedeu ung unak ualisie , z. B.: pa ėsinė nedidelis lecke soma inis
pas a ėlis sode, pa ke, pap as ai be du ų i langų MMPK 1988: 79, nedidelis
alkano pauschalo s a inys, cha ak e is isch XVIXIX a. sodų i pa kų
41Te minologija | 2023 | 30 a chi ek ū ai; [A]A chi ek u alen Komplexes Teil,
meis ens einaauchs is einzeln s ehendes Gebäude ALKAAŽ 2009: 124. Ande en
Un e g uppen gehö en wenig e minen. Büdnamine Be ügungen -inis, -inė
en hal enen Te minen kann noch sein benann s a inys, de in de S elle is , die
gesag wu de G undwo in: un e liche zemėje iskas as s a inys ALKAAŽ 2009:
55, ode de gemach wu de Weise, angegebenem G undwo in: k ės inė iš molio
k ės a obelė ALKAAŽ 2009: 5. G oße Teil p eesagų -inis, -inė edinių, einenden
einsäodžiais a chi ek ū as und bauens e minim, ma ke inčiais o en,
basie end P. Kniūkš os daik a a diškumo g adenin, wä e e s en G ades aus
au ge üh e en ie . Alle dings V. Michalausko Wö e büche n ixie e Paa
zwei es daik a a diškumo g ades e minen, . i. p eesagų -inis, -inė ediniai
e wende sowohl eigens a diškąja bedeu ung als zwei-Wo s Beg i des
Haup ends a ibu en, sowohl daik a a diškąja bedeu ung als einwö dische
Te min, z. m., mėsinė mėsinė kama a MMPK 1988.
Fü diese Konku enz in den e wähn en Wö e büche n iel was häu nesnä
P iesagä, Geb auchungs O snamen zu machen, Konku enz, plg.: a klinė
a klidė STŽT 1978, a inė a idė STŽT 1978, kiaulinė kiaulidė, kiaulinis STŽT 1978,
leda ledinė MMPK 1988, paukš inė paukš ė, paukš ininkas MMPK 1988.
Sp echend übe O snamen, die so o wu den gemach wu den wie
daik a a dzungen, soll e man au S. Amb azo diach onische li auischen
Sp achen O snamen Un e suchungen ach en: Wissenscha le behaup e e,
dass li auischen Kalboje Raumplänen Namen zu machen mi P iesage -in
konn e ö de n sla ische Sp achen ediniai mi -na. S. Amb azo behaup e ,
[Š]io Typ edinių andame schon in al en Sch i en (Amb azas 1995: 191).
Hinsich lich, solche nach sla ische Sp achen Da bie ungsmodellį
zusammengese ze en Wö e wä e es möglich zu hal en da yblichen
We nissen in diesem Fall schon kon on ie sich mi daik a a dėjim ode
daik a a diškum in einem ande en Sp ach, es is nich unse
Sp achenk eiškinys. Alle dings solche da ybliche We ungen konn en hel en
en s ehen und li auischen Sp ach da ybos Typ zu. Diese da ybos yp
a chi ek ū as und bauens e minijoje wu de ziemlich p oduk i us sowohl
XX a., wie XXI a. umdisen lichen Be eichen wissenscha li e a u in inde
man nich wenige O snamen einežodžių e minen mi eigwa den lichen
p eisagomen -inis, -inė. Baugebie en-Wö e buch (STŽ 2002) inden sie 21, und
Englischlie u iesche Sp achen e klä amaje A chi ek u wö e buch
(ALKAAŽ 2009) 16. Men ie wi d, dass äl e , sag P. Kniūkš os, solche Da i s Typus ha e nich sein p oduk i us, denn dann, kalbnike s Meinung, nebū ų galėję e b ei i i Wö e mi hyb idine Beilage Beilage -inyčia <...>. Da übe hinaus und li awiški Plä ze
Lina Ru kienė42 Daik a a dėjimas und daik a a diškumas Namen wa en
a chi ek ū os i s a ybos e minijoje
popula esni mi den Vo heben -idė, -udė (Kniūkš a 1976: 117). Vielleich kann
man denken, dass diesem Da bie yp li auischen Sp achbe es igen
gehol en genau Te minija.
Wie gesehen aus Beispielen, alle genann eiege O snamen sind
mo e iškosios giminės. Veikiausiai es is des Nebenwo es Te min dėmens
Ryšio mi dem ehemaligen Haup e min dėmeniu, solchen wie aumpa,
kama a und pan., o malus Indiklis.
Alle dings ande e hema ische G uppen kons ukcinių s a inius eilen
benennungen sind gemach sowohl mo e iškosios, sowohl män iškosios
giminės. Manchmal de selbe Beg i einge ä b ijam un e schiedliche Ginnes
eignamunnige P eisagě beinhal enden daik a o dzungen: ga inis ga inė anga
ga ams gehen zu kaminu / STŽT 1978. Alle dings gib sind gleich akamienie e
Te minen, de en männischji giminė zeichne eines de gleichen hema ischen
G uppe Beg i ä, eme iškoji ande e, beispielsweise: ske sinė spy ys,
ske sinis a e sa STŽ 2002. O, beispielsweise, dūminis (aukš inis), dūminė
( ūkykla; a z kamba ys; wohnsames haus ohne kamino MMPK 1988: 47)
namense e schiedene hema ische G uppen Mi gliede . Ap a iamąje
hema ische G uppe im Wesen lichen bilde zwei Pog upiai: e schiedene
Gebäa o angų, ski ų Gebäa o inne e Aui ge in i, Namenim, und sijų, ąs ų bei
len ų, a liekan igen gewissen kons ukcinüe Funk ion, Namenim. de e s en
un e g uppe gehö en wü den, z. B., solche Beg i e: hochinis, dūminis,
kiau inis dūminės pi kios langelis lubose auchem išei i STŽT 1978: 27, 84; miglinė
skylė ga ams išei i MMPK 1988: 33; o inė o laidė MMPK 1988. Beispiele des
Zwei en Pog upio Te ms wä en balkinis sienmedis, au dem dede wi d balkiai
STŽT 1978: 29; gai inė ąs as s ogo šelmenyje STŽT 1978: 52; ilginis išilginė
pa aminė ALKAAŽ sija 2009: 26; įlaidinė, sp aus ė STŽ 2002; izilginis są ama,
ąs as, sija, ka is, izilgaiama STŽT 1978: 66; pagninegis nes sien MMPK 1988: 46;
g undnis pen agel , pai megis sienas ąs as, dem dem dem dem MMPK übe
1988: 58; pa a inė „pa a ėje uždedama len a“ MMPK 1988: 78.
die Bedeu ung de Da s ellung, de in diese G uppe ing auja in dem Namen
des Wo es, dem dem es dem Gegens and ode dem O gel em il ililil o il il il il il il
il il il il Wie gesehen, zwei e s e e Bedeu ungen s immen mi den O snamen
de Da ybos Bedeu ungen übe ein. Alle dings, ande s als e s e e
hema ische G uppen, XXI a. a chi ek ū as und bau es wissenscha liche
Li e a u inde nich noch einen neuen Beg i mi P eisagmen -inis, -inė,
dem wü den benann e Gebäudos angos.
49Te minologie | 2023 | 30
SP Baybosg ündungen, au . A. Iljičio as, A. Kokinas, J. Rebo o ičius, e . R. Kuosai ė, Vilnius: Vaizdas, STŽ
1965.
S a ybos e minų žodynas, au . A. Kudzys, A. Rosenas, B. Kudzienė, Vilnius: Lie u os mokslas, 2002. STŽT
Baugebie en-Wö e buch. T obesiai, au . V. Michalauskas, Vilnius: VISI, 1978. SŽD S a yba II. Zemės da bai,
au . J. Šimoliūnas, Kaunas: Spindulys, 1939. ŠVOK Heizung, Belü ung, Lu kondicionie ung: Theo ie und
P axis, au . J. Čiup inskienė, K. Čiup inskas, V. Mo uzienė, Vilnius: Supe namai, 2019.
LITERATŪRA
Amb azas Saulius 1995: Lie u ių kalbos kuopinių i a dažodinių ie ų pa adinimų da ybos aida. –
Lie u ių kalbo y os klausimai: g ama ika i leksikologija 33, 180–200.
DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas, 4-as pa ais. leid., Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as, 2005.
D o inas Vincen as 1963: Lie u ių li e a ū inės kalbos sudu inių būd a džių s uk ū iniai-seman iniai
ipai ( emian is XVI—XVIII a. aš ų medžiaga). – Kalbo y a 6, 75–97.
Gai enis Kazimie as 2014 [1966]: Sudė iniai e minai su žodžiu mašina. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai
aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 505–506.
Gai enis Kazimie as, Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Vilnius: Š iesa.
Hö le S e an 2020: Subs an i iza ion o adjec i es. – Indo-Eu opean linquis ics 8, 181–204.
Keinys S asys 2005 [1975]: P iesaginė lie u iškų e minų da yba. – Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 21–77.
Kniūkš a P anas 1976: P iesagos -inis būd a džiai: da yba, eikšmės, g ama iniai sinonimai, Vilnius: Mokslas.
Kudzys An anas 2002: Kad susikalbė ume. – Mokslo Lie u a 19(265). P ieiga in e ne e: h p://mokslasplius.
l /mokslo-lie u a/2002-2004/200219/20021902.h m [žiū ė a 2019 m. sausio–ko o mėn.].
LKG – Lie u ių kalbos g ama ika 1: Fone ika i mo ologija, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965.
Ma ke ičius Au imas 2012: Kalbos dalių pa ibio p oblemos. – Ac a Linguis ica Li huanica 67, 140–155.
Paulauskienė Aldona 1983: Lie u ių kalbos mo ologijos apyb aiža, Kaunas: Š iesa.
Paulauskienė Aldona 1994: Lie u ių kalbos mo ologija: paskai os li uanis ams, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidykla.
Umb asas Al ydas 2010: Lie u ių eisės e minija 1918–1940 me ais: pag indinių kodeksų e minai, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
U bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Valeckienė Adelė 1957: Daba inės lie u ių kalbos į a džiuo inių būd a džių a ojimas. – Li e a ū a i
kalba 2, 161–328.
Vaskelai ė Ramunė 2019: Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais: kodi ikuo oji no ma i jos
neaiškumai, – Bend inė kalba 92. P ieiga in e ne e: h ps://e alpykla.li uanis ika.l / edo a/objec s/LT-
LDB-0001:J.04~2019~1583831591243/da as eams/DS.002.0.01.ARTIC/con en .
SUBSTANTIVISATION AND NOUNNESS IN ARCHITECTURAL AND CONSTRUCTION TERMINOLOGY
Summa y
Subs an i isa ion is an old ye ongoing linguis ic phenomenon ha encompasses bo h
gene al language wo ds and e minology. This a icle explo es subs an i isa ion and
nounness issues based on a chi ec u al and cons uc ion e minology, d awing om
dic iona ies o a chi ec u al and cons uc ion e ms and o he scien i ic and educa ional
li e a u e. Das esea ch ma e ial was haup sächlich gesammel om sou ces da ing om
he la e wen ie h cen u y o he wen y- i s cen u y, esul ing in 165 e ms compiled
om a o al o 21 sou ces. While a ious pa s o speech end o unde go
subs an i isa ion in e e yday language, empi ical e idence shows ha in a chi ec u al and

Lina Ru kienė50 Daik a a dėjimas und daik a a diškumas cons uc ion e minology,
a chi ek ū os i s a ybos e minijoje
adjec i es a e mos equen ly nominalized o used in a noun-like way, while pa iciples
a e less common. Subs an i iza ion is bo h an ongoing an ac ion pe o med om an
p ocess in e ms o ime, ela ed o mo phological and syn ac ic e m o ma ion, and
ex e nal sou ce, linked o mo phological e m o ma ion acco ding o o ma ion ypes
and e m c ea ion by examples. Du ing subs an i izai s cha ac e is ic ea u e, which
ion, he meaning o he adjec i e o pa iciple becomes mo e speci ic and conc e e,
encompassing he meaning o a noun. Thus, such a e m deno es he en i e eali y and
means i has a signi ican seman ic load. G amma ical ea u es o en change due o
subs an i iza ion, including phone ic cha ac e is ics. I was ound ha he e a e h ee
cases o subs an i iza ion in a chi ec u e and cons uc ion e minology, namely,
adjec i es wi h he su ixes -inis, -inė, de ini e adjec i es and adjec i al pa iciples, and
compound adjec i es. Mos de i a i es wi h adjec i al su ixes -inis, -inė in a chi ec u e
and cons uc ion e ms e e o places (buildings and o he s uc u es ela ed o human
ac i i y) o s uc u al componen s o a building. Nominalized de ini e adjec i es and
pa iciples a e also ypically used as place names, albei less commonly used o ma e ials
and s uc u al componen s.
Compound adjec i es unde going subs an i iza ion encompass he names o places,
machine y, ools, and ma e ials. Acco ding o he o ma ion ype ha has de eloped due
o subs an i iza ion, e ms a e usually in he i s deg ee o nounness (in e ms o he
nounness deg ees sequence by P. Kniūkš a), and as he p ocess o seconda y elemen
nominaliza ion p og esses, hey each he second deg ee o nounness. When an adjec i e
o pa iciple akes on he meaning o a wo-wo d e m, exp essed by a noun, he p ima y
elemen may be omi ed, and he seconda y elemen becomes he name o he en i e
en i y. Howe e , as science de elops and mo e complex compound e ms eme ge, whe e
he a ibu e o he p ima y elemen is he same adjec i e o pa iciple, pa s o speech
used in a noun-like way may lead o ambigui ies. In such cases, de-subs an i iza ion is
expec ed. This phenomenon has been obse ed in he g oup o compound adjec i es ha
ha e unde gone subs an i iza ion in a chi ec u e and cons uc ion e minology.
Emp ang 2023-10-06
Lina Ru kienė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. Poš a lina. u [email protected]