doi.org/10.35321/term31-04

Terminologijos darbas, terminologijos valdymas, terminografija – bulvė, „patato“ ar ne visai?

Terminologijos darbas, terminų tvarkyba ir terminografija – tas pats ar ne visai?

IGOR KUDASHEV

Tampere University, Faculty of Information Technology and Communication Sciences

ORCID ID: https://orcid.org/0000-0001-8147-8150

A N O T A C I J A

Šiame straipsnyje aptariami trijų plačių terminologijos sąvokų apibrėžimai: kartais jos laikomos tapačiomis, kartais iš dalies sutampančiomis, o kartais skirtingomis – terminologijos darbas, terminologijos valdymas ir terminografija. Kaip tyrimo medžiagą naudoju naujausius ISO standartų, skirtų terminologijos darbui, terminologijos politikai ir terminologijos produktams, leidimus, taip pat du didžiausius terminologijos ir terminologijos valdymo vadovus. Metodologija apima tekstinę, sąvokų ir semantinę analizę. Po referentinės dalies pateikiamas analitinis skyrius, po kurio nustatomi principai sąvokoms iš naujo apibrėžti ir pateikiami preliminarūs pasiūlymai, kaip jas būtų galima apibrėžti iš naujo.

RAKTAŽODŽIAI: terminologijos darbas, terminologijos valdymas, terminografija, terminologijos studijos, terminologijos mokslas, apibrėžtis.

A N O T A C I J A

Šiame straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas trijų plačių terminologijos sąvokų „terminologijos darbas“, „terminų tvarkyba“ ir „terminografija“, kurios kartais laikomos identiškomis, kartais – iš dalies sutampančiomis, o kartais – skirtingomis, apibrėžtims. Kaip tyrimo medžiaga naudojami naujausi terminologijos darbo, terminologijos politikos ir terminologijos produktų ISO standartų leidimai, taip pat du didžiausi terminologijos ir terminų tvarkybos vadovai. Metodika – teksto analizė, sąvokų analizė ir semantinė analizė. Po teorinės ir analitinės dalių pateikiamas principų rinkinys naujam sąvokų apibrėžimui ir preliminarūs pasiūlymai, kaip sąvokas būtų galima apibrėžti kitaip.

ESMINIAI ŽODŽIAI: terminologijos darbas, terminų tvarkyba, terminografija, terminologijos tyrimai, terminologijos mokslas, apibrėžtis.

Terminologija | 2024 | 31

75

1. ĮVADAS

Plačiausias sąvokas paprastai apibrėžti sunkiausia, tačiau svarbu jas apibrėžti, kad jos netaptų klaidinančios. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriu trijų plačių sąvokų apibrėžtims; jos kartais laikomos tapačiomis, kartais iš dalies persidengiančiomis, o kartais skirtingomis – terminologijos darbu, terminologijos vadyba ir terminografija. Kadangi specialiųjų sąvokų apibrėžtys paprastai grindžiamos kitomis konkrečiomis sąvokomis, taip pat turėsiu aptarti kelių susijusių sąvokų, tokių kaip terminologijos mokslas, terminologijos studijos, terminologinė veikla, terminologinis informacinis išteklius ir terminologinis įrankis, apibrėžtis.

Gera terminų terminologijos darbas, terminologijos vadyba ir terminografija vartojimo ir interpretavimo terminologijos literatūroje apžvalga pateikiama, pavyzdžiui, Anitos Nuopponen straipsnyje (2018: 7–8). Apžvalgos pabaigoje ji daro tokią išvadą: „Terminologinėje literatūroje įvairios terminologijos darbo rūšys aprašomos gana skirtingai. Esama daug sinoniminių terminų ir daugiareikšmiškumo atvejų“ (Nuopponen 2018: 8). Tačiau pagrindinis Nuopponen straipsnio dėmesys skiriamas įvairių terminologijos darbo rūšių klasifikacijai, todėl ji plačiau nenagrinėja šių trijų sąvokų intencijos ar apibrėžčių. Be to, Nuopponen straipsnis buvo grindžiamas dabar jau pasenusiomis ISO standartų redakcijomis.

Atnaujintoje naujausių šios srities pasiekimų apžvalgoje ypatingą dėmesį skiriu naujausioms svarbiausių ISO terminologijos darbo standartų redakcijoms, būtent „Terminology work and terminology science – Vocabulary“ (ISO 1087:2019) ir „Terminology work – Principles and methods“ (ISO 704:2022). Taip pat nagrinėsiu susijusius standartus, tokius kaip „Terminology work in support of multilingual communication“ (ISO 12616-1:2021), „Terminology policies – Development and implementation“ (ISO 29383:2020) ir „Terminology products and services“ (ISO 22128:2008). Antrą svarbią mano medžiagos dalį sudaro du didžiausi terminologijos ir terminologijos vadybos vadovai – „Handbook of Terminology Management“ (HTM) ir „Handbook of Terminology“ (HOT).

Išanalizavęs šiuos šaltinius, nurodysiu apibrėžčių aspektus, kuriuos laikau problemiškais, išnagrinėsiu sąvokas jų esminių ir antrinių požymių požiūriu, nustatysiu principų rinkinį, skirtą aiškiau atriboti ir apibrėžti šias sąvokas

76

Igor Kudashev

Terminology Work, Terminology Management, Terminography – Potato, Patato or Not Exactly?

ir vartoti atitinkamus terminus, taip pat pateiksiu preliminarų pasiūlymą, kaip šias sąvokas būtų galima iš naujo apibrėžti. Metodologija apima tekstinę analizę, sąvokų analizę ir pagrindinę semantinę analizę.

2. TERMINOLOGIJOS DARBO, TERMINOLOGIJOS VADYBOS, TERMINOGRAFIJOS IR SUSIJUSIŲ SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS ISO STANDARTUOSE

Šiame straipsnyje neįmanoma išanalizuoti visų 80 ISO techninio komiteto 37 („Kalba ir terminologija“) išleistų standartų, tačiau to ir nereikia dėl dviejų priežasčių. Pirma, ne visi šie standartai yra aktualūs aptariant pasirinktų sąvokų apibrėžtis, antra, daugumoje šių standartų priimamos svarbiausių standartų „Terminology work and terminology science – Vocabulary“ (ISO 1087:2019) ir „Terminology work – Principles and methods“ (ISO 704:2022) apibrėžtys. Pradėsiu nagrinėti šiuos du standartus.

2.1. Apibrėžtys svarbiausiuose ISO standartuose dėl terminologijos darbo

Svarbiausiame standarte ISO 1087:2019 „Terminologijos darbas ir terminologijos mokslas. Žodynas“ terminologijos mokslas laikomas terminologijos studijų sinonimu, o abu apibrėžiami kaip „mokslas, tiriantis terminologijas, terminologijos darbo aspektus, jo rezultatus – terminologinius išteklius ir terminologinius duomenis“ (ISO 1087:2019: 2). Savo ruožtu terminologijos darbas laikomas terminologijos vadybos sinonimu; abu apibrėžiami kaip „darbas, susijęs su sistemingu sąvokų ir jų pavadinimų rinkimu, aprašymu, apdorojimu ir pateikimu“. Įrašo pastaboje teigiama, kad „terminologijos darbu dažnai siekiama kurti ir tvarkyti terminologinius išteklius“ (ISO 1087:2019: 13). Kitoje pastaboje nurodoma, kad terminologijos darbu dažnai siekiama terminologijos planavimo ir kad jis gali apimti sąvokų derinimą, terminų derinimą ir terminų darybą.

Terminologijos vadybos sistema apibrėžiama kaip „programinė priemonė su metaduomenų struktūra, specialiai sukurta terminologiniams duomenims rinkti, tvarkyti ir pasiekti“. Šiame standarte terminografija apibrėžiama kaip „terminologijos darbas, kuriuo siekiama kurti ir tvarkyti terminologinius išteklius“ (ISO 1087:2019: 13).

Kadangi pirmiau pateiktose apibrėžtyse daroma nuoroda į kelias kitas pagrindines sąvokas, reikia išnagrinėti ir jų apibrėžtis. Terminologinis išteklius laikomas terminologinių duomenų rinkinio sinonimu ir

Terminologija | 2024 | 31

77

apibrėžiamas kaip „terminologinių įrašų rinkinys“ (ISO 1087:2019: 15). Terminologinis įrašas yra „terminologinių duomenų, susijusių tik su viena sąvoka, rinkinys“ (ISO 1087:2019: 14). Terminologiniai duomenys – tai „duomenys, susiję su sąvokomis ir jų pavadinimais“ (ISO 1087:2019: 14).

ISO 704:2022 „Terminologijos darbas. Principai ir metodai“ pristatoma ad hoc terminologijos darbo sąvoka; šiuo atveju daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip terminologija vartojama praktikoje (ISO 704:2022: 45). Ad hoc terminologijos darbas netiesiogiai supriešinamas su sistemingu terminologijos darbu, kuriame daugiausia dėmesio skiriama sąvokų ryšiams ir sąvokų sistemoms. Norintiems sužinoti daugiau šia tema siūloma kreiptis į ISO 12616-1:2021 „Terminologijos darbas daugiakalbiam bendravimui palaikyti“. Iš tiesų ISO 12616-1 terminologijos darbo apibrėžties 3 pastaboje teigiama, kad terminologijos darbas gali būti atliekamas sistemiškai arba ad hoc (ISO 12616-1:2021: 3). Taip pat pateikiama lentelė (žr. 1 lentelę), kurioje sugretinami kai kurie esminiai sistemingo ir ad hoc terminologijos darbo skirtumai (ISO 12616-1:2021: 3).

1 lentelė. Pagrindiniai sistemingo ir ad hoc terminologijos darbo skirtumai pagal ISO 12616-1:2021

SISTEMINGAS

AD HOC

Dėmesio centre

Srities sąvokų klasifikavimas

Konkrečiose situacijose, pavyzdžiui, vertimo projekte, kylančių terminologinių problemų sprendimas

Kalbinis lygmuo

Tik pavadinimai

Pavadinimai ir kiti teksto elementai

Pagrindinis požiūris

Onomasiologinis

Semasiologinis

Pradinis taškas

Viena dalykinė sritis

Vienas tekstas šaltinio kalba

Rezultatas

Sąvokų įrašai, daugiau ar mažiau susiję didesnėje sistemoje

Atskiri įrašai

Įdomu tai, kad terminų tvarkyba ISO 704:2022 nepaminėta nė karto, nors, remiantis ISO 1087:2019, ji laikoma termino terminologinis darbas sinonimu, o ISO 704:2022 yra naujesnis standartas. Terminografija paminėta tik kartą – kontekste ji apibrėžiama kaip „terminologinių išteklių kūrimas ir priežiūra, daugiausia spausdintinėse ir elektroninėse priemonėse“ (ISO 704:2022: vi). ISO 12616-1:2021 turinyje ir tekste terminai terminologinis darbas ir terminų tvarkyba (ir tam tikru mastu terminografija) vartojami kiek pakaitomis.

78

Igor Kudashev

Terminology Work, Terminology Management, Terminography – Potato, Patato or Not Exactly?

2.2. Terminų politikos ISO standarto apibrėžtys

Kadangi ISO TC-37 standartai rengiami keliuose komitetuose, o jų gyvavimo ciklas skiriasi, kai kurios aktualios apibrėžtys bent kurį laiką lieka nesuderintos su pagrindiniais standartais, todėl jos yra įdomi ir vertinga tyrimų medžiaga.

Pavyzdžiui, ISO 29383:2020 standarte („Terminų politika. Rengimas ir įgyvendinimas“) terminologijos darbas, terminologijos vadyba ir terminografija apibrėžiami ir komentuojami kiek kitaip nei pirmiau minėtuose ISO standartuose. 3.14 įrašo pastaboje teigiama, kad terminologijos darbas apima terminų išrinkimą, sąvokų derinimą, terminų derinimą ir terminografiją (ISO 29383:2020: 3), taigi terminografija laikoma terminologijos darbo dalimi, o ne jo rūšimi. O terminologijos vadyba jau nebėra terminologijos darbo sinonimas, bet apibrėžiama kaip metodai, taikomi terminologiniams duomenims rinkti, tvarkyti ir pasiekti (ISO 29383:2020: 3).

Kartu šiame ISO standarte pateikiama įdomi ir naudinga terminologijos naudotojų ir terminologijos vadybininkų priešprieša. Terminologijos naudotojai yra išteklių ir dokumentacijos rengėjai, vertėjai, teisininkai, rinkodaros darbuotojai ir kiti; būdami terminologijos planavimo veiklos suinteresuotaisiais asmenimis, jie daugiausia domisi terminų ir terminologinių duomenų paieška bei naudojimu (ISO 29383:2020: 15–16). Terminologijos vadybininkai yra terminologai ir informacijos tvarkytojai, atsakingi už duomenų bazių ir kitų terminologinių išteklių kūrimą bei priežiūrą; jiems rūpi terminologijos politikos įgyvendinimas kuriant terminologinius išteklius, pirmiausia terminologijos duomenų bazes. Ši priešprieša gali padėti atskleisti papildomas šių terminų reikšmes, priklausančias nuo terminologinės veiklos pobūdžio, ir taip patikslinti terminologijos darbo ir terminologijos vadybos apibrėžtis.

2.3. Terminų produktų ir paslaugų ISO standarto apibrėžtys

Kalbant apie įvairius požiūrius, padedančius geriau suprasti terminologijos darbo, terminologijos vadybos ir terminografijos santykius, pravartu apžvelgti terminologinius produktus ir paslaugas, kuriamus vykdant įvairią terminologinę veiklą. ISO 22128:2008 standartas „Terminologijos produktai ir paslaugos. Apžvalga ir gairės“ pateikia išsamią klasifikaciją

Terminologija | 2024 | 31

79

such products and services. This standard was last reviewed and confirmed in 2020, therefore the 2008 edition remains current.

Įdomu tai, kad terminai terminologijos darbas ir terminologijos vadyba šiame standarte apskritai neminimi, nors atliekant paiešką pagal šabloną „terminograph*“ randami 45 rezultatai. ISO 22128:2008 pristatomos dvi pagrindinės sąvokos: terminologijos produktas ir terminologijos paslauga:

3.13 terminologijos produktas

produktas, padedantis vartoti specialiąją kalbą arba plėtoti terminologijos sritį

PASTABA. Produktai, padedantys vartoti specialiąją kalbą, yra žodynai, duomenų bazės ir kiti produktai, skirti specializuotai terminijai skleisti, o produktai, padedantys plėtoti terminologijos sritį, yra žurnalai, mokymo vadovai, priemonės ir kt.

3.14 terminologijos paslauga

paslauga, apimanti terminologijos ar terminografinių produktų kūrimą ir (arba) sklaidą arba remianti švietimą terminologijos srityje (ISO 22128:2008: 3).

Pagal šį standartą terminologijos produktai skirstomi į keturias kategorijas:

terminografiniai produktai;

terminologijos dokumentai;

mokomieji produktai;

terminologijos priemonės (ISO 22128:2008: 3).

Terminografinis produktas apibrėžiamas kaip „terminologijos produktas, kurį sudaro žymenų rinkinys ir terminologinė ir (arba) lingvistinė informacija, skirta specialiosios kalbos vartosenai remti“ (ISO 22128:2008: 2). Pagal standartą ši kategorija apima didžiausią produktų grupę ir sudaro pagrindinę terminologijos produktų, kuriuos kuria terminologai, dalį. Šiai kategorijai priskiriami, pavyzdžiui, spausdinti ir elektroniniai terminų rinkiniai, terminologijos duomenų bazės, sisteminės terminijos informacijos valdymui, terminų sąrašai ir kt. (ISO 22128:2008: 4).

Kiek galime spręsti, terminografinių produktų apibrėžtis suponuoja, kad tai žodyno tipo informaciniai produktai, turintys „kairiąją pusę“ (terminologinių žymenų sąrašą) ir „dešiniąją pusę“, t. y. su jais susijusią terminologinę ir (arba) lingvistinę informaciją. Sisteminė terminija ir terminologijos duomenų bazės laikomos tik vienu iš galimų tipų, greta kitų (nors terminografinių produktų sąrašas ISO 22128:2008 grindžiamas keliais skirstymo pagrindais, todėl terminografinių produktų tipai vienas kito nepaneigia). Pagrindinė charakteristika

80

Igor Kudashev

Terminology Work, Terminology Management,

Terminography – Potato, Patato or Not Exactly?

Pagal standartą sisteminės terminijos apibrėžiamos kaip terminologinių įrašų rinkiniai, sistemingai išdėstyti pagal klases arba sąvokų sistemas (ISO 22128:2008: 8). Sisteminei terminijai priskiriami įvairių tipų produktai, pavyzdžiui, nomenklatūros, taksonomijos, tezaurai ir ontologijos (ISO 22128:2008: 8).

Kita terminologijos produktų kategorija – terminologijos dokumentai – apima bet kokius dokumentus, kuriuose nagrinėjami terminologijos klausimai ir problemos. Terminografiniai įrašai nesudaro didžiosios dokumento turinio dalies, nors jame gali būti įterptos terminijos. Šiai terminologijos produktų kategorijai priklauso terminologijos žurnalai, terminologijos bibliografijos arba katalogai, norminamieji terminologijos dokumentai ir terminologijos politikos dokumentai (ISO 22128:2008: 11).

Mokomieji produktai apima visus produktus, sukurtus mokymui formaliojo švietimo įstaigoje arba ne tokiam formaliam mokymui profesinio tobulėjimo kontekste. Šiai kategorijai priskiriamas bet kuris produktas ar dokumentas, naudojamas „mokyti terminologijos, rengti terminologus arba plėtoti terminologijos profesiją“ (ISO 22128:2008: 12). Pagal standartą šiai produktų kategorijai, pavyzdžiui, priskiriami terminologijos vadovai, terminologijos kursai, terminologijos seminarai ir terminologijos pamokos.

Pagal ISO 22128:2008 standartą paskutinei terminologijos produktų grupei priskiriami terminologijos įrankiai – kompiuterinės programos, padedančios terminologams kurti ir teikti terminologijos produktus bei paslaugas. Rezultatas gali būti sukurtas kaip atskiras įrankis, derinant su kitais įrankiais integruotoje sistemoje arba pritaikant ir individualizuojant esamas programas. Šiai kategorijai priskiriamos terminologijos valdymo sistemos, terminų ištraukimo, paieškos, palyginimo, publikavimo, anotavimo, konvertavimo, indeksavimo, pateikimo, keitimo, tikrinimo ir derinimo įrankiai, taip pat statistiniai terminologijos įrankiai, terminologijos darbo eigos įrankiai, lokalizavimo terminologijos įrankiai ir terminologijos konkordanso įrankiai (ISO 22128:2008: 13). Kaip matome, terminologijos įrankių spektras gana platus ir neapsiriboja vien terminologijos duomenų bazėmis bei terminologijos valdymo sistemomis.

Savo ruožtu terminologijos paslaugos skirstomos į šias kategorijas: terminologijos konsultavimo paslaugos, terminologijos valdymo paslaugos, terminografinių išteklių rengimo ir teikimo paslaugos, įrankių kūrimo paslaugos, informacinės ir informacijos paslaugos, mokomosios paslaugos ir sertifikavimo paslaugos (ISO 22128:2008: 16).

Terminologija | 2024 | 31

81

Išnagrinėję ISO 22128:2008 standartą galime padaryti išvadą, kad terminologijos darbas ir valdymas, kaip apibrėžti ISO 1087:2019, gali būti siejami tik su nedidele viso terminologijos produktų ir paslaugų spektro dalimi. ISO 22128:2008 standarte trūksta vienos leidinių grupės – akademinių terminologijos leidinių, tokių kaip disertacijos, monografijos ir konferencijų medžiaga. Jie patenka kažkur tarp terminologijos dokumentų ir mokomųjų produktų. Kita galimybė – laikyti juos terminologiniais „metaproduktais“, kurie patys nėra produktai ar paslaugos, bet skatina terminologijos mokslą ir terminologinę veiklą apskritai. Aiški ISO 22128:2008 standarto pridėtinė vertė yra ir terminografinio produkto sąvoka, kurios apibrėžtis labai artima terminologinio informacinio ištekliaus apibrėžčiai.

3. TERMINOLOGIJOS IR TERMINOLOGIJOS VALDYMO VADOVUOSE PATEIKIAMOS APIBRĖŽTYS

Šiame skyriuje nagrinėsiu aiškias ir kontekstines dominančių sąvokų apibrėžtis dviejuose didžiausiuose terminologijos ir terminologijos valdymo žinynuose, kuriuos išleido leidykla „John Benjamins Publishing Company“: „Handbook of Terminology Management“ ir „Handbook of Terminology“. Abu žinynai yra straipsnių apie įvairius terminologijos darbo ir terminologijos valdymo aspektus rinkiniai, kuriuos parašė žymūs terminologijos tyrėjai ir ekspertai.

3.1. Apibrėžtys „Terminologijos vadybos vadove“ (1997)

„Terminology Management Handbook“ (HTM) redaktoriai nurodo kelias priežastis, kodėl pasirinko terminą terminology management, o ne terminus terminology work ir terminography. Pirma, jų nuomone, tai vienintelis kandidatas, visiškai aprėpiantis platų terminologinės veiklos spektrą, aptariamą vadove. Antra, jų manymu, terminai terminography ir terminology work yra pernelyg siauri arba nėra visuotinai priimtini, ypač tarp gimtakalbių ir įprastų anglų kalbos vartotojų. Trečia, terminology management yra lygiagretus konceptas information management. Vadove taip pat minimi data elements (atskiri, identifikuojami ir gaunami duomenų elementai), kaip pagrindinis terminologijos vadybos elementas (HTM: 2).

82

Igor Kudashev

Terminology Work, Terminology Management, Terminography – Potato, Patato or Not Exactly?

Vadove terminologijos vadyba apibrėžiama labai plačiai kaip „bet koks sąmoningas manipuliavimas terminologine informacija“ (HTM: 1). Pasak vadovo, ši labai bendra sąvoka apima:

praktinę terminologijos vadybą, kurią vykdo sričių specialistai, kad patenkintų tikslios ir nedviprasmiškos kalbos poreikį tiek jų kuriamų ir mąstymui naudojamų sąvokų, tiek atitinkamų terminų, kuriais jie bendrauja tarpusavyje, pavidalu;

sistemingą tokios informacijos fiksavimą ir pateikimą žodynuose, terminologijos rinkiniuose ir terminologijos duomenų bazėse; ir

ad hoc tokios informacijos paiešką vertimo raštu ir žodžiu reikmėms, tekstams rengti kaip techninės komunikacijos funkcijai ir informacijos vadybai (HTM: 2).

3.2. Apibrėžtys „Terminologijos vadove“ (2015)

Naujesniame „Terminology Handbook“ (HOT) aptariama daugybė su terminologija susijusių temų. Nors žodis „vadyba“ nėra įtrauktas į knygos pavadinimą, jis pateikiamas skliaustuose anotacijoje viršelyje: „Terminologijos vadovu <...> siekiama skleisti žinias apie terminologiją (vadybą) ir suteikti lengvą prieigą prie įvairių temų, tradicijų, geriausios praktikos pavyzdžių ir metodų <...>“. Žodžių junginys terminology management vadove pavartotas 290 kartų, o pagal terminology work paieška pateikia 192 rezultatus, o terminography – 32. Šie rezultatai tėra orientaciniai, nes kai kurie atvejai randami nuorodose, raktažodžiuose, antraštėse, rodyklės žodžiuose ir ilgesnių terminų dalyse, pavyzdžiui, terminology management system arba terminology management project.

Skirtingai nei „HTM“ sudarytojai, „HOT“ redaktoriai pratarmėje nepateikia aiškių, griežtų sąvokų terminology work, terminology management ar terminography apibrėžčių. Dviejų straipsnių autoriai (Steurs, De Wachter & De Malsche 2015: 222; Karsch 2015: 291–292) pritaria ISO 1087 standarto pateiktam sąvokos terminology work apibrėžimui: „veikla, susijusi su sistemingu sąvokų ir jų įvardijimų rinkimu, aprašymu, tvarkymu ir pateikimu“. Taip pat pateikiamas apibrėžimą primenantis paaiškinimas, kas yra „terminologijos vadyba“: „Terminologijos vadyba (kaip žinių vadybos elementas) yra terminologinės veiklos dalis, susijusi su terminologinių duomenų fiksavimu, tvarkymu, atnaujinimu ir rengimu“ (Steurs, De Wachter & De Malsche 2015: 224).

Terminologija | 2024 | 31

83

Kiti apibrėžimai ir paaiškinimai daugiausia priklauso nuo konteksto. Rankiniu būdu peržiūrėjau visus žodžių junginių terminology work, terminology management and terminograph* atvejus (pastarajame žodyje naudojant pakaitos ženklą, kad būtų aptiktos ir tokios formos kaip terminographical ar terminographer) ir išnagrinėjau jų kontekstą. Norėčiau pateikti keletą kontekstinių apibrėžimų, svarbių šiam tyrimui.

Terminologijos darbas apima terminų rinkimą, analizę ir sklaidą (Faber 2015: 14).

Terminologijos darbas susijęs su sąvokų aiškinimu ir kalbiniais žymenimis, vartojamais sąvokoms komunikacijoje perteikti (Madsen & Thomsen 2015: 250).

Terminologijos darbo griežtumas ir sistemiškumas didėja pereinant nuo aprašomojo prie norminamojo darbo. <...> Preskriptyvus, dažnai sistemiškesnio pobūdžio terminologijos darbas duoda terminologinių produktų, kuriuos įvairios auditorijos gali naudoti įvairiais tikslais ir ilgą laiką, nereikalaujant didelės priežiūros. Pasak Cabré Castellví (Cabré Castellví 1999: 222), tokio pobūdžio darbą turėtų atlikti tik terminologai. Be to, jų darbo rezultatas turi atspindėti dalyko eksperto supratimą ir žinias (Karsch 2015: 294).

Kai kurie mokslininkai teigia, kad jis (onomasiologinis požiūris – I.K.) terminografijos praktikoje (šis žodis dažnai vartojamas terminologijos valdymui įvardyti) taikomas retai (Warburton 2015: 362).

Terminas „terminografas“ kartais vartojamas terminologui apibūdinti, kai dėmesys sutelkiamas į praktinį terminų bazių kūrimo darbą (terminografiją); tai gretinama su leksikografu, sudarančiu žodynus (leksikografija) (Warburton 2015: 374).

Apytikriai tariant, „terminografija“ – tai terminas, priskiriamas pirmajai terminologijos reikšmei, nurodytai šio skyriaus pradžioje. Ji apima praktiką, veiklą, metodus ir praktines žinias, susijusias su terminų rinkimu ir aprašymu, terminologinių leksikonų sudarymu, sąvokų sistemų ar ontologijų kūrimu, tezaurų rengimu ir kt.; visa tai yra svarbus terminologijos aspektas (Kageura 2015: 56).

4. TERMINOGRAFIJOS APIBRĖŽIMAS LEKSIKOGRAFIJOS LITERATŪROJE

Įvairių termino terminography reikšmių aptarimas būtų neišsamus neaptarus jo santykio su terminu specialised lexicography. 1975 m. ISO 1087 standarte terminas terminography buvo pasiūlytas kaip termino terminological lexicography pakaitalas, taip skatinant leksikografijos ir terminografijos atskyrimą (Fuertes-Olivera, Tarp 2014: 27). Naujasis terminas sudarytas pagal leksikologijos analogiją: leksikografija::

84

Igor Kudashev

Terminology Work, Terminology Management, Terminography – Potato, Patato or Not Exactly?

terminografija: terminografija, tačiau pagrindinis šio termino tikslas buvo pabrėžti, kad leksikografija turėtų nagrinėti tik bendrosios leksikos aprašymą, o specializuotą terminiją turėtų aprašyti kita disciplina (Burkhanov 1998: 240). Tai taip pat paskatino „karštligiškai ieškoti skirtumų, galbūt siekiant pateikti terminografiją kaip kažką iš tiesų unikalaus“ (Bergenholtz, Kaufmann 1997: 93). Skirtumai, kuriais siekta priešpriešinti terminografiją ir leksikografiją, aptarti ir atmesti daugybėje specializuotosios leksikografijos tyrėjų publikacijų (Fuentes-Olivera, Tarp 2014: 27). Nepaisant to, griežtas priešinimasis išlieka: daugelis tyrėjų laikosi savo pozicijų ir, regis, nenori toliau dalyvauti diskusijoje (žr., pavyzdžiui, Kageura 2015: 57–58). Šiam tyrimui pakanka pripažinti, kad viena termino terminography interpretacija jį prilygina specialised lexicography, kurią galima apibrėžti kaip „veiklų visumą, susijusią su specializuotųjų žodynų projektavimu, rengimu, naudojimu ir vertinimu“ (Hartmann, James 1998: 129; taip pat žr. Fuertes-Olivera, Tarp 2014: 7).

5. ŽODŽIŲ „DARBAS“ IR „VALDYMAS“ SEMANTIKA

Prieš toliau aptariant terminology work ir terminology management apibrėžtis, pravartu Merriam-Webster žodyne (MW), kuris save pristato kaip „patikimiausią Amerikos žodyną“, pasižiūrėti į jų viršesnių bendrinės kalbos sąvokų — work ir manage(ment) — žodynines apibrėžtis. Atitinkamų veiksmažodžių apibrėžtys yra informatyvesnės už daiktavardžių apibrėžtis. Kadangi apibrėžtys gana išsamios, skaitytojams siūloma jas rasti internete. Svarbu tai, kad work apibrėžtyse apibūdinamas kaip į tikslą orientuota, pasikartojanti ir tęstinė veikla. Iš manage apibrėžčių galima išskirti šias semantines ypatybes: tam tikrą įgūdžių lygį, tikslingą keitimą (pavyzdžiui, pertvarkymą) ir mėginimą suvaldyti bei panaudoti ką nors laukinio ir galingo.

6. PASTEBĖJIMAI IR KLAUSIMAI

Šiame skyriuje išvardysiu savo pastebėjimus ir atkreipsiu dėmesį į kai kuriuos klausimus, kuriuos pastebėjau terminology work, terminology management ir terminography apibrėžtyse.

Pirmasis pastebėjimas — šios pagrindinės sąvokos ne visuomet aiškiai ir griežtai apibrėžiamos su terminija susijusiuose standartuose ir

Terminologija | 2024 | 31

85

terminologijos (valdymo) vadovėliuose. Antrasis pastebėjimas — apibrėžtys labai skiriasi net su terminija susijusiuose ISO standartuose, kurių pagrindinių sąvokų apibrėžtys turėtų būti suderintos su kertinių standartų apibrėžtimis. Tai iš dalies galima paaiškinti skirtingais įvairių standartų gyvavimo ciklais, tačiau ne visais atvejais. Kita vertus, apibrėžčių įvairovė ne visada yra blogas dalykas, ypač jei standartuose aprašomos įvairios terminologinės veiklos rūšys.

Kai kurios apibrėžtys pernelyg plačios ir apima bet kokią su terminija susijusią veiklą, pavyzdžiui, „bet kokį sąmoningą manipuliavimą terminologine informacija“ (HTM: 1). Be to, žodis manipulation turi neigiamų konotacijų, susijusių su viena iš jo reikšmių — „keisti gudriomis ar nesąžiningomis priemonėmis, siekiant savo tikslo“ (MW).

Kita vertus, sąvokos kartais sąmoningai susiaurinamos konkrečiam tikslui, nors tai aiškiai nenurodoma. Pavyzdžiui, ISO 704:2022 standarte daugiausia aprašoma normatyvinės terminologijos veiklos metodika, taikoma standartizacijoje ir derinant terminiją; tai atsispindi pagrindinių sąvokų apibrėžtyse. Tačiau verslo procesų ar vertimo ir lokalizavimo pramonės tikrovė kitokia; plg.: „Per daugiau kaip 50 veiklos metų ISO/TC 37 paskelbė 40 standartų ir šiuo metu rengia dar 15, tačiau nė viename konkrečiai neaptariama, kaip taikyti terminologiją komerciniais tikslais“ (Warburton 2015: 362). ISO standartuose terminologijos veikla apibrėžiama kaip sisteminė ir orientuota į sąvokas, tačiau ad hoc terminologijos veikla, kuri taip pat turėtų būti laikoma terminologijos veiklos rūšimi, šių kriterijų neatitinka.

ISO 704:2022 ignoruoja ne tik ad hoc (teksto nulemtą, semasiologinę) terminologijos veiklą, bet ir daugelį kitų terminologinės veiklos rūšių, kurios sukuria platų ISO 22128:2008 standarte aprašytų terminologijos produktų ir paslaugų spektrą. Pastarasis standartas savo ruožtu (bent jau aiškiai) neapima įvairių su terminija susijusių akademinių publikacijų (disertacijų, monografijų, konferencijų darbų ir kt.). Dėl pragmatiško ISO pobūdžio jo standartuose paprastai daugiausia dėmesio skiriama tik praktinei terminologijos veiklai, o akademiniai ir teoriniai tyrimai bei tokios terminologinės veiklos rūšys, kurių rezultatas nėra apčiuopiamas produktas ar paslauga, lieka nuošalyje. Savo ruožtu akademinis pasaulis dažnai kritikuojamas už tai, kad gyvena dramblio kaulo bokšte ir menkai sąveikauja su komercine aplinka; plg.: „Terminologijos valdymas ir toliau laikomas akademine veikla“ (Warburton 2015: 363).

86

Igor Kudashev

Terminology Work, Terminology Management, Terminography – Potato, Patato or Not Exactly?

Visa tai atveda prie platesnės problemos: terminologijos (vadybos) vadovai yra straipsnių rinkiniai, kuriuos, remdamiesi įvairiais požiūriais, parašė dešimtys autorių. Tai savaime nėra blogai, tačiau šiuo metu, regis, nėra nuoseklios bendrosios terminologijos vadybos teorijos. Todėl susidaro situacijų, kai apibrėžimai būna pernelyg siauri ir galbūt netaikytini kitų rūšių terminologijos darbui / vadybai, o autoriai tyčia ar netyčia nenurodo tinkamos savo apibrėžimų „vardų srities“ (taikymo srities). Tuo tarpu pagal vieną iš terminologijos darbo taisyklių tokius konkrečius apibrėžimus reikia papildyti tokiomis pastabomis kaip „šiame žodynėlyje / šioje srityje“, „<...> tikslais“ ir pan. (plg. Sanastotyön käsikirja 1989: 64–65).

Centrinių sąvokų tarpusavio santykiai labai skiriasi priklausomai nuo požiūrio. Neretai tai galios žaidimų atspindys. Pavyzdžiui, ar terminologijos darbas tėra žodyno projekto dalis, kuriai taikomos specialiosios leksikografijos / terminologinės leksikografijos taisyklės, ar terminografija tėra terminologijos darbo rūšis (ar dalis), kuria jo rezultatai įtvirtinami žodyno forma? Ar sąvokų analizė ir terminų išskyrimas yra savarankiška veikla, ar tik žodynėlio sudarymo proceso / terminologijos darbo dalis?

Problema taip pat yra pernelyg didelė konkrečios kalbos (paprastai JAV anglų kalbos), tam tikrų geografinių regionų (paprastai JAV ir apskritai Vakarų) ar konkrečių organizacijų (pvz., techninės terminijos ir standartizacijos centrų) įtaka sąvokoms ir terminams. Vargu ar pageidautina, kad įprasti anglų kalbos vartotojai atmestų terminų kandidatus aplinkoje, kurioje „tarptautinė anglų kalba“ būtų teisingesnis pasirinkimas. Žinoma, kartu terminų darybos ar terminų kandidatų atrankos metu reikėtų laikytis anglų kalbos taisyklių ir bendrųjų kalbos vartojimo normų.

7. SĄVOKŲ APIBRĖŽIMO IŠ NAUJO PRINCIPŲ RINKINYS

Šiame skyriuje pabandysiu suformuluoti principų rinkinį, į kurį reikėtų atsižvelgti iš naujo apibrėžiant sąvokas terminologijos darbas, terminologijos vadyba, terminografija, ir susijusias sąvokas.

1. Įvairios teorijos vienu atveju gali būti veiksmingos, o kitais – neveiksmingos. Nė viena teorija, metodika, duomenų modelis ir pan. neturėtų būti skelbiami vienintele teisinga terminologijos darbui / vadybai taikyti.

Terminologija | 2024 | 31

87

2. Apibrėžiant reikėtų atsižvelgti į įvairius terminologinės veiklos etapus ir dalyvius: turinio kūrimą, turinio vadybą ir turinio paiešką.

3. Reikėtų skirti teorinius tyrimus ir praktinę terminologinę veiklą. Darbas / vadyba labiau reiškia praktinę veiklą, kurios pagrindinis tikslas – gerinti specialiosios kalbos komunikaciją, o terminologijos studijos / tyrimai apima įvairių rūšių veiklą, kurios viena iš užduočių – teikti praktinės terminologinės veiklos gaires. Terminologijos studijos vargu ar yra tinkamas terminologijos mokslo sinonimas, nes taip gali būti sumenkintas jo statusas. Kadangi terminologijos darbą / vadybą reikėtų skirti bent jau nuo terminologijos studijų / tyrimų, reikia platesnės sąvokos, apimančios juos abu, pavyzdžiui, terminologinė veikla.

4. Reikėtų vengti požiūrio „arba–arba“, grindžiamo galios žaidimais, ir jį pakeisti tarpdisciplininiu, holistiniu požiūriu. Pavyzdžiui, terminografija turėtų būti laikoma tarpdisciplininiu mokslu, iš dalies persidengiančiu su (arba kilusiu iš) terminologijos mokslo, leksikografijos ir kelių kitų disciplinų, viena vertus, ir terminologinės veiklos rūšimi, kita vertus.

5. Kaip teigia Myking (2007: 281), dichotomijos „svarbios, nes leidžia apibrėžti tyrimo objektą, taip pat teorinius ir metodologinius pagrindus. Tačiau už tai mokama (pernelyg dideliu) supaprastinimu“. Prototipinis ir daugialypis požiūris daugeliu atvejų gali būti vaisingesnis (plg. Nuopponen 2018: 8). Pavyzdžiui, (visiškai) sistemingas terminologijos darbas ir pavienės terminologinės informacijos paieškos gali būti laikomi dviem kraštutinumais, o tikrasis terminologijos darbas vyksta kažkur tarp jų (plg. Karsch 2015: 294; Kudashev 2020: 202). Visiškai sistemingas darbas reikštų, kad visos konkrečios srities sąvokos ir žymenys aprėpiami ir sistemingai apibrėžiami pasitelkiant sąvokų analizę ir kitą teoriškai pagrįstą gerąją praktiką. Jame turėtų dalyvauti žymūs srities ekspertai ir profesionalūs terminologai (plg. Karsch 2015: 294). Kitas kraštutinumas – individuali terminologinė užklausa, kuria siekiama greitai išspręsti konkrečią terminologinę problemą. Didžiajai daugumai terminologinės veiklos rūšių trūksta daugelio „visiškai sistemingo terminologijos darbo“ ypatybių, tačiau jos kartu yra sudėtingesnės už paprastą pavienių terminų paiešką. Prototipinis požiūris taip pat gali lemti didesnį apibrėžimų sąlygiškumą ir dviprasmiškumą nei numato klasikinės terminologijos darbo metodikos nurodymai (pvz., tokios formuluotės kaip dažniausiai, daugiausia, vyraujantys ir dažnai).

88

Igor Kudashev

Terminology Work, Terminology Management, Terminography – Potato, Patato or Not Exactly?

6. Kadangi terminologinė veikla yra tikslinga, jos numatytas tikslas dažnai yra tinkamas kandidatas į esminę apibrėžčių charakteristiką („skirta“, „orientuota į“, „numatyta“). Tačiau terminologinė veikla nebūtinai baigiasi (parengtais, apčiuopiamais, publikuotinais) produktais, todėl jos nereikėtų apibrėžti vien per terminologinius produktus, kuriuos ji „sukuria“. Kita vertus, „iš vaisių pažinsite juos“, tad terminologinių produktų ir paslaugų sąrašas padeda apibrėžti ir atriboti įvairias terminologinės veiklos rūšis.

7. Terminologinis darbas / terminologijos valdymas gali būti į projektą panaši veikla, pasibaigianti konkretaus produkto ar paslaugos sukūrimu, arba nuolatiniai procesai. Terminologinis darbas / terminologijos valdymas pirmiausia turėtų būti laikomas nuolatiniu procesu, nes darbas ir valdymas suponuoja nuolatines pastangas. Planavimo ir tolesnių veiksmų etapai taip pat turėtų būti laikomi terminologinio darbo / terminologijos valdymo dalimis.

8. terminologinio darbo ir terminologijos valdymo (kaip terminologinės veiklos rūšies) objektai yra specialiosios srities kalbos (LSP) žymenys ir jais įvardijamos specialiosios srities sąvokos bei sąvokų sistemos. Pagrindinis terminologinio darbo / terminologijos valdymo tikslas – gerinti komunikaciją specialiosios srities kalba, kuriant įvairius terminologinius produktus ir teikiant paslaugas. O terminografija susijusi tik su terminologiniais informaciniais ištekliais – įrašų rinkiniais, sudarytais iš specialiosios srities kalbos žymenų ir jų terminologinių aprašų, sutvarkytais taip, kad juos būtų galima greičiau rasti.

Mano nuomone, terminologinis informacinis išteklius yra skaidresnis ir tikslesnis terminas nei terminologinis išteklius (ISO 1087:2019) arba terminografinis produktas (ISO 22128:2008). Terminologinis išteklius skamba taip, tarsi galėtų reikšti beveik bet kokį terminologinės informacijos šaltinį, o ne tik žodyno pobūdžio produktą (plg. vieną iš žodžio „resource“ reikšmių MW: „informacijos ar kompetencijos šaltinis“). Terminografinis produktas (kaip apibrėžta ISO 22128:2008) būtų buvęs tinkamas terminas, jei tik būtų sutarta, kas yra terminografija. Jei terminografijos reikšmė susiaurinama iki techninės sistemingo, į sąvokas orientuoto terminologinio darbo dalies (kaip daugumoje ISO standartų), tuomet ir terminografinis produktas tampa pernelyg siauras ir konkretus. O informacinis išteklius yra patogus bendresnis terminas bet kokiam žodyno / glosarijaus pobūdžio darbui, kuriame, viena vertus, yra žymenų rinkinys, sutvarkytas taip, kad jį būtų galima greitai ir patogiai rasti, o kita vertus, pateikiama konkretaus pobūdžio informacija apie tuos žymenis (žr. Hartmann, James 1998: 41, 116–117; Kudashev 2007: 47–48).

Terminologija | 2024 | 31

89

Terminologinis aprašas – tai informacija apie specialiosios srities kalbos žymenų formą, reikšmę, kilmę, ryšius ir vartoseną. Terminologiniuose informaciniuose ištekliuose terminologiniai aprašai teikia informaciją, kuri turėtų padėti naudotojams suprasti, vartoti arba pakeisti specialiosios srities kalbos žymenis išoriniuose kontekstuose (plg. Kudashev 2013: 14). Ši charakteristika padeda atskirti terminologinius informacinius išteklius nuo panašių darbų, pavyzdžiui, enciklopedijų ir žinynų.

Specialiosios srities kalbos žymenys apima ne tik prototipinius terminus, bet ir kitus specialiosios srities kalbose vartojamus leksinius bei leksikalizuotus vienetus, pavyzdžiui, nomenklatūrinius pavadinimus, apeliacijas, profesinį žargoną, pastoviuosius junginius ir terminų elementus (aptarimą, kas gali būti aprašymo objektas, pavyzdžiui, terminų banke, žr. Kudashev 2013: 48–64).

9. Darbas ir valdymas yra procesai, kuriems reikia tam tikro lygio kompetencijos ir įgūdžių. Terminologinio darbo / terminologijos valdymo kontekste tai galima suprasti kaip „pagrįstą teorija“. Geriausia praktika ir plačiai pripažintos metodikos taip pat gali padėti, tačiau sritys, kalbos, tikslai ir kt. skiriasi, todėl reikia išmanyti, ką darai, o ne vien kopijuoti kitų patirtį ar pasikliauti vienu „universaliu“ vadovu.

10. Atrodo, kad tekstuose vartojamas terminas terminologijos valdymas reiškia bent dvi skirtingas sąvokas: platesnę ir abstraktesnę (= terminologinės veiklos rūšį, plg. terminologijos valdymo strategija) ir siauresnę bei techniškesnę (= terminologinių duomenų kompiuterizuotą apdorojimą, plg. terminologijos valdymo sistema). Terminologijos valdymas (I) paprastai vykdomas konkretaus projekto ar kliento poreikiams, kitaip nei terminologinis darbas, kuris paprastai vykdomas srities ar posritės lygmeniu. Atrodo, kad terminologijos valdymas (II) visada susijęs su procesais ir operacijomis, atliekamomis naudojant kompiuterines programas (terminologijos įrankius), ir labai priklauso nuo metaduomenų, kurie itin svarbūs kokybės užtikrinimui (plg. Kudashev 2013: 15). Be to, atsiranda (arba turėtų atsirasti) ir trečioji termino terminologijos valdymas reikšmė: žinių sritis, tirianti terminologinių duomenų valdymą naudojant terminologijos įrankius.

8. IŠVADOS

Šiame straipsnyje išnagrinėjau tris pagrindines terminologijos sąvokas ir terminus: terminologijos darbas, terminologijos vadyba ir terminografija, taip pat keletą susijusių sąvokų. Išanalizavęs jų interpretacijas

90

Igor Kudashev

Terminology Work, Terminology Management, Terminography – Potato, Patato or Not Exactly?

ISO standartuose ir dviejuose didžiausiuose terminologijos (vadybos) vadovuose, atkreipiau dėmesį į keletą apibrėžčių problemų ir suformulavau principų rinkinį, kuriuo siekiama aiškiau atriboti ir apibrėžti pagrindines sąvokas bei vartoti atitinkamus terminus. Remdamasis šiais principais, norėčiau pateikti preliminarų sąvokų apibrėžčių pasiūlymą ir dvi sąvokų schemas, kurias galima rasti priede. Pažymėtina, kad apibrėžiant tokias plačias ir sudėtingas sąvokas būtina jas nuodugniai apsvarstyti iš įvairių perspektyvų. Mano tikslas nėra atmesti esamas apibrėžtis ir pakeisti jas naujomis, bet veikiau paskatinti terminologų bendruomenę diskutuoti šia tema. Tikiuosi, kad šis tyrimas ir pirmiau išdėstytų principų rinkinys padės tobulinti šių trijų pagrindinių terminologijos veiklos sąvokų ir sričių apibrėžtis bei supratimą.

REFERENCES

Bergenholtz Henning, Kaufmann Uwe 1997: Terminography and Lexicography. A critical survey of dictionaries from a single specialised field. – Hermes, Journal of Linguistics 18, 91–125.

Burkhanov Igor 1998: Lexicography: A Dictionary of Basic Terminology, Rzeszów: Wydawnictwo Wyższej Szkoły Pedagogicznej.

Cabré Castellví M. Teresa 1999: Terminology: Theory, Methods and Applications 1, translated by Janet Ann DeCesaris, edited by Juan C. Sager, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins.

Faber Pamela 2015: Frames as a Framework for Terminology. – Handbook of Terminology 1, Kockaert Hendrik J., Steurs, Frieda (eds.), Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins, 14–33.

Fuertes-Olivera Pedro, Tarp Sven 2014: Theory and Practice of Specialised Online Dictionaries. Lexicography versus Terminography, Berlin: De Gruyter.

Hartmann Reinhard, Gregory James 1998: Dictionary of Lexicography, London, New York: Routledge.

HOT 2015 – Handbook of Terminology 1, Kockaert Hendrik J., Steurs, Frieda (eds.), Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins.

HTM 1997 – Handbook of Terminology Management 1. Basic Aspects of Terminology Management, compiled by Sue Ellen Wright and Gerhard Budin, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins.

ISO 704:2022 Terminology work – Principles and methods, Geneva: ISO.

ISO 1087:2019 Terminology work and terminology science – Vocabulary, Geneva: ISO.

ISO 12616-1:2021 Terminology work in support of multilingual communication, Geneva: ISO.

ISO 22128:2008 Terminology products and services, Geneva: ISO.

ISO 29383:2020 Terminology policies – Development and implementation, Geneva: ISO.

Kageura Kyo 2015: Terminology and Lexicography. – Handbook of Terminology 1, Kockaert Hendrik J., Steurs, Frieda (eds.), Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins, 45–59.

Karsch Barbara Inge 2015: Terminology Work and Crowdsourcing: Coming to terms with the crowd. – Handbook of Terminology 1, Kockaert Hendrik J., Steurs, Frieda (eds.), Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins, 291–303.

Kudashev Igor 2007: Proektirovanie perevodčeskih slovarej special'noj leksiki, Helsinki: Yliopistopaino.

Kudashev Igor 2013: Quality Assurance in Terminology Management: Recommendations from the TermFactory project, Helsinki: Unigrafia.

Kudashev Igor 2020: Sähköiset työkalut auttavat parantamaan terminologisen tiedon saavutettavuutta. – Hirvonen Maija, Kinnunen Tuija (eds.). Saavutettava viestintä. Yhteiskunnallista yhdenvertaisuutta edistämässä, Helsinki: Gaudeamus, 199–211.

Terminologija | 2024 | 31

91

Madsen Bodil Nistrup, Thomsen Hanne Erdman 2015: Concept Modeling vs. Data Modeling in Practice. – Handbook of Terminology 1, Kockaert Hendrik J., Steurs, Frieda (eds.), Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins, 222–249.

Myking Johan 2007: Dichotomies: impossible and indispensable? – Evidence-based LSP: Translation, text and terminology, Ahmad Khurshid, Rogers Margaret (eds.), Bern: Lang, 265–283.

MW – Merriam-Webster. Available at: https://www.merriam-webster.com.

Nuopponen Anita 2018: Dimensions of Terminology Work. – Terminologija 25, 6–22.

Sanastotyön käsikirja 1989: Sanastotyön käsikirja. Soveltavan terminologian periaatteet ja työmenetelmät, toimittanut Tekniikan sanastokeskus, Helsinki: Suomen Standardisoimisliitto.

Steurs Frieda, De Wachter Ken & De Malsche Evy 2015: Terminology Tools. – Handbook of Terminology 1, Kockaert Hendrik J., Steurs, Frieda (eds.), Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins, 222–249.

Warburton Kara 2015: Managing Terminology in Commercial Environments. – Handbook of Terminology 1, Kockaert Hendrik J., Steurs, Frieda (eds.), Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins, 360–392.

APPENDIX

REDEFINED CONCEPTS AND RELATED CONCEPT CHARTS

terminology science science studying the origin, development, functioning, description and documentation of LSP designations and special domain concepts

terminology activity activity with the primary focus on LSP designations and special domain concepts or systems of concepts

terminology study terminology activity aimed at studying LSP designations and special domain concepts or systems of concepts

NOTE: terminology studies may be conducted for theoretical or practical needs.

terminology work systematic and theory-based terminology activity aimed at improving LSP communication on the domain or subdomain level by collecting and analyzing LSP designations and special domain concepts, providing them with terminological descriptions, and presenting the results in the form of terminology products or services

terminology management I (terminology activity)

terminology activity conducted for the needs of a particular project or client, aimed at collecting, (re)arranging, quick accessing, effective use and updating of LSP designations and their terminological descriptions

NOTE: terminology management is usually conducted with the help of terminology tools, especially terminology management systems

92

Igor Kudashev

Terminology Work, Terminology Management, Terminography – Potato, Patato or Not Exactly?

terminology inquiry

terminology activity aimed at the exploration and analysis of individual LSP designations and special domain concepts for solving a particular task related to LSP communication

NOTE: terminology inquiries may be conducted for theoretical or practical needs.

Figure 1. Types of terminology activities by their primary focus

LSP designation

lexical or lexicalized object in languages for special purposes

NOTE: In addition to terms, LSP designations also include proper names, professional slang, nomenclature, set phrases, and other lexical(ized) LSP objects.

terminological description

information about the origin, development, form, meaning, relations and usage of LSP designations as well as special domain concepts related to them

NOTE: In terminological reference resources, terminological descriptions provide information that is supposed to help users understand, use or replace LSP designations in external contexts

terminology reference resource

terminology product, the core of which constitutes a collection of entries consisting of LSP designations and their terminological descriptions, organized in a way meant to speed up their retrieval

Terminologija | 2024 | 31

93

NOTE 1: In addition to terminological entries, terminology reference resources may also contain outside matter (preface, user manual, appendices, etc.). An electronic terminology reference resource may also contain metadata required for its management.

NOTE 2: Terminology entries may be organized in multiple ways, depending on the purposes of the terminology reference resource and the philosophy of its compilers.

terminology tool

computer application intended to assist in mining, refining, retrieving, and performing other transactions on terminological data, as well as planning, producing, managing, using, and developing terminology products and services

terminology management system

terminology tool with a metadata structure specifically designed for creating, maintaining, and using terminology reference resources

NOTE: The terminology management system may incorporate other terminology tools, too, but its primary goal is the management of terminology reference resources.

Figure 2. Terminology reference resources, terminology, and terminology management

94

Igor Kudashev

Terminology Work, Terminology Management, Terminography – Potato, Patato or Not Exactly?

terminography I (field of knowledge)

field of knowledge studying the history, development, design, compilation, use, maintenance, and evaluation of terminology reference resources

NOTE: Terminography (I) is an interdisciplinary field of knowledge that has its roots in terminology science, lexicography, information science, knowledge management, computer science, and computational linguistics.

terminography II (terminology activity)

terminology activity related to design, compilation, and maintenance of terminology reference resources

terminology management II (data management)

management of terminological data with the help of terminology tools

terminology management III (field of knowledge)

field of knowledge studying the management of terminological data with the help of terminology tools

NOTE: Terminology management (III) includes planning, organization, implementation and maintenance of terminology tools as well as the methodology and workflows for computer-assisted management of terminological data.

TERMINOLOGIJOS DARBAS, TERMINŲ TVARKYBA IR TERMINOGRAFIJA – TAS PATS AR NE VISAI?

Santrauka

Šiame darbe daugiausia dėmesio skiriame terminų terminologijos darbas, terminų tvarkyba ir terminografija, kurie kartais laikomi sinonimiškais, apibrėžtims. Kaip tyrimo medžiagą naudojame terminologijos darbo, terminologijos politikos ir terminologijos produktų ISO standartus, taip pat du didžiausius terminologijos ir terminų tvarkybos vadovus. Mūsų metodika apima teksto analizę, sąvokų analizę ir pradinę semantinę analizę. Po teorinės ir analitinės dalių pateikiamas principų rinkinys naujam sąvokų apibrėžimui ir preliminarūs pasiūlymai, kaip sąvokas būtų galima apibrėžti kitaip.

Išsiaiškinome, kad minėtosios sąvokos ne visada aiškiai ir griežtai apibrėžiamos standartuose ir vadovuose. Jų apibrėžtys taip pat labai skiriasi, net ir standartuose. Kai kurios apibrėžtys yra per plačios, tačiau dažniau jos tikslin gai susiaurinamos to neakcentuojant. Didelė problema, kad vadovai yra straipsnių rinkiniai, parašyti įvairiais požiūriais, ir, rodos, kad nėra nuoseklios bendros terminų tvarkybos teorijos.

Siūlome atskirti terminus terminologijos mokslas, terminologijos tyrimai ir terminijos analizė. Terminologijos darbas turėtų būti skirtas sisteminei ir teorija pagrįstai terminologijos veiklai, kuria siekiama pagerinti dalykinę komunikaciją srities ar posričio lygiu,

Terminologija | 2024 | 31

95

pavadinti. Terminas terminų tvarkyba platesne prasme reiškia terminologijos veiklą, vykdomą konkretaus projekto reikmėms ar kliento poreikiams tenkinti. Specialesne prasme jis reiškia terminologinių duomenų tvarkymą naudojant terminologinius įrankius. Be to, atsiranda ir trečioji termino terminų tvarkyba reikšmė: žinių sritis, tirianti terminologinių duomenų tvarkymą terminologiniais įrankiais. Nedidelės apimties terminologijos veikla, atliekama sprendžiant konkrečią terminologinę problemą, tikriausiai turėtų būti vadinama terminijos analizė (o ne ad hoc terminologijos darbu). Terminografija yra ir tarpdisciplininė žinių sritis, ir terminologijos veikla, apimanti terminijos išteklių (ir tik jų) projektavimą, sudarymą ir priežiūrą.

Gauta 2024-05-03

Igor Kudashev Tampere University, Faculty of Information Technology and Communication Sciences Kanslerinrinne 1, FI-33014 Tampereen yliopisto Tampere, Finland E-mail [email protected]

96 Igor Kudashev Terminology Work, Terminology Management, Terminography – Potato, Patato or Not Exactly?