G. Čepai ienė. Jonas Jablonskis apie Jono Šliūpo knygą Lie u iszkiejie Rasz ai i Rasz ininkai
37
GIEDRĖ ČEPAITIENĖ
Šiaulių uni e si e as
JOnaS JaBLOnSKiS
apie JOnO ŠLiŪpO KnYGĄ
LIETUVISZKIEJIE RASZTAI
IR RASZTININKAI
ESMINIAI ŽODŽIAI:
ecenzija, Jonas Jablonskis, Jonas Šliūpas, li e a ū a, laiko a -
pis, pe iodika.
Į Jono Jablonskio da bus pap as ai ž elgiama bend inės kalbos o ma imo-
si, jos no minimo požiū iu. Ki a jo eikla menkai y inė a, pap as ai en-
kinamasi ik jos paminėjimu: J. Jablonskis – isuomeninkas, e ėjas, pe-
dagogas. Kalbininko paskelb os ecenzijos dažniausiai aip pa minimos ik
kaip am ik us kalbos no minimo k i e ijus a spindin ys da bai1. Šiame
s aipsnyje nag inėjami du J. Jablonskio da bai, ku iuose kalbama apie Jono
Šliūpo knygą Lie u iszkiejie Rasz ai i Rasz ininkai2. Knygą, 1890 m. išleis-
ą ilžėje, inansa o Bal imo ės Lie u os mylė ojų d augija. ai pi moji
lie u ių aš ijos is o ija, ku ioje apž elgiami lie u iški aš ai nuo 1547 m.
iki XiX a. pabaigos; an aš ėje nu ody a, kad knygą pa engė Lie u os my-
lė ojas. J. Jablonskis šią knygą nag inėjo d iejose publikacijose: 1894 m.
Va po pi mo nume io „K i ikos i bibliog a ijos“ sky iuje paskelb oje mi-
nė os knygos ecenzijoje3 (V 1894 1: 10–11) i 1893 m. Va po ienuolik-
ame nume yje paskelb ame s aipsnyje „S. Daukan o gy enimas i aš ai“
(V 1893 11: 165–168).
Jono Jablonskio pas abos apie Jono Šliūpo knygą Lie u iszkiejie Rasz ai i
Rasz ininkai s a bios keliais aspek ais. Šie ašiniai – pi mosios J. Jablonskio
ecenzijos, iki ol šio žan o ašinių jis ne ašė. aigi jos a skleidžia i am ik as
1 Vienos ki os pas abos apie J. Jablonskio publicis iką esama a noldo pi očkino knygoje P ie
bend inės kalbos iš akų (1977: 80–85).
2 aip ašoma knygos an aš ė.
3 J. Jablonskio ecenzijoje ši knyga į a dijama aip: Lie u iškieji Raš ai i Raš ininkai. Rašlia-
iška pe ž alga pa eng a Lie u os Mylė ojo. ilžėje, 1890, 234.
38
KaLBOS KuL ŪRa | 85
J. Jablonskio, uo me u di busio Min aujos gimnazijos moky oju, b ęs ančio
kalbininko nuos a as. aip pa s a bu, kad ai pi mosios ecenzijos, ski os
lie u ių li e a ū os is o ijos da bui, jose pa odoma, kaip leidinys bu o e -
in as amžininkų. odėl de ė ų išsiaiškin i, kokiais k i e ijais ado aujasi e-
cenzen as, ką jis laiko eigiamais dalykais, ką k i ikuoja. Be o, ecenzijos
a skleidžia i am ik us pa ies ecenzen o asmenybės b uožus. Šio s aipsnio
ikslas – pa ody i, kokiais k i e ijais uome ado a osi J. Jablonskis, ecen-
zuodamas Jono Šliūpo knygą Lie u iszkiejie Rasz ai i Rasz ininkai, kokius
eikala imus jis kėlė lie u iškų knygų au o iams.
Recenzija – anali inio žan o ašinys, pe eikian is ecenzijos au o iaus
san ykį su ecenzuojamu kū iniu, jo e inimą. Būdingiausiais ecenzijos
b uožais pap as ai laikomas jos k i iškumas, ska inan is skai y oją mąs y i
(Bi inienė 2007: 95; Ma cinke ičienė 2008: 152). no s ski iamos mokslinės
i publicis inės ecenzijos, ačiau ą ski umą eikiausiai a spindi kalbinė
aiška, nes ge a esan i ik a ecenzija, ku ioje a skleis i okie e inamo
eikalo aspek ai, ku iuos a pažin i gali ik kompe en ingas am ik os s i ies
specialis as (Bi inienė 2007: 95).
Jau minė a, kad knyga Lie u iszkiejie Rasz ai i Rasz ininkai bu o išleis a
Lie u os mylė ojo slapy a džiu, be J. Jablonskiui au o iaus asmenybė bu o
žinoma. Didžiojoje eks o dalyje au o iaus pa a dės nemini, ik sako, kad
jis „y a žinomas mūsų emig an as, apsigy enęs ame ikoje“ (V 1894 1: 10).
Recenzijoje J. Jablonskis supažindina skai y oją su knygos s uk ū a, iš yš-
kina jos eigiamybes i ūkumus.
Recenzen as a k eipia dėmesį, kad knygoje XVi–XViii a. aš ija ap a a
umpai (p. 1–23), o XiX a. leidiniams ski a ie os kone 10 ka ų daugiau
(p. 23–222). Jis nu odo, kad knygos sky iuje apie XVi–XViiii a. aš iją
„au o ius, kaip i galima bu o ikė is, nesu inko isos medegos apie mūsų
aš us“4 (V 1894 1: 10). D auge ši ą disp opo ciją J. Jablonskis pa eisina,
„nes šiuo- a pu oksai da bas a gu bū ų išpildomas ienam žmogui, ypač
apsigy enusiam oli nuo sa o k aš o“ (V 1894 1: 10). Vis dėl o šiam sky iui
ski as im as p iekaiš as: jo žinios „nėkiek nesu iš os su mūsų au os is o-
ija“ (V 1894 1: 10).
XiX a. aš ija ecenzijoje ap a a išsamiau. J. Jablonskio eigimu, čia au-
o ius „kalba apie 35 y ai ios e ės ašy ojus, p adėdams nuo D. poškos i
kunigo a. S azdelio i užbaigdams gy enimais M. Jankaus i kng. a. Bu -
4 Visu ci uojama iš o iginalo.
G. Čepai ienė. Jonas Jablonskis apie Jono Šliūpo knygą Lie u iszkiejie Rasz ai i Rasz ininkai
39
bos“ (V 1894 1: 10). iš esmės ši dalis ecenzijoje e inama eigiamai.
J. Jablonskis ašo: „Kas no ė ų a čiaus susipažin i su mūsų XiX amžiaus
aš enybe, am bū inai eikalingos bus žinios, su ink os ap ašomoje knygo-
je.“ (V 1894 1: 10). D auge šis sky ius sulaukia i p iekaiš ų. Kalbininkas
k i ikuo inais laikė šiuos leidinio b uožus:
1) au o ius daug ku ik pe pasakoja ai, ką eigė ienas a ki as lie u ių
aš ijai nusipelnęs asmuo, ačiau ai pa eikia be jokio e inimo, odėl
skai y ojui lieka neaiški ik oji ap ašomųjų da bų e ė;
2) apie kai ku iuos au o ius pa eikiama neobjek y i a endencinga in-
o macija;
3) lie u ių aš ijoje esama s a bių dalykų, ku ie knygos au o iui bu o
žinomi, ačiau šis juos nu ylėjęs.
no s ecenzuojamas leidinys – lie u ių li e a ū os apž alga, ačiau J. Ja-
blonskis jį e ina ne kaip li e a as, be kaip kalbininkas. Jis nu odo, kad
skai y ojui neaišku, kaip e in ini Mikalojaus akelaičio a kunigo Mykolo
Miežinio da bai. iš iesų J. Šliūpo knygoje be jokių komen a ų pa eik os
nai ios M. akelaičio žodžių e imologijos, ad skai y ojas jas gali laiky i
mokslo ak ais. pa yzdžiui, J. Šliūpas ašo, kad, pasi emdamas ling is ikos
mokslu, M. akelai is knygoje Rzu oka na s a ožy nośći na odu li ewskiego
(pe e bu gas, 1885) pa odęs, jog kalno Ša ija pa adinimas sie inas su sans-
k i o žodžiais s’a h i ad i, o ai eiškia „ga bingas kalnas“; Ka pa ų kalnų
pa adinimas siejamas su nežinoma ka pių au a, o pas a osios pa adinimas
eiškiąs „a ių ki pėjai“; akų gen ies pa adinimas g e inamas su lie u ių
d aikus, o ai, J. Šliūpo eigimu, eiškia, kad „žmonēs iszklydę, be są iszos
gy enan i“ (LRR 1890: 93–94); usų au os pa adinimą M. akelai is kil-
dinęs iš Rusnės salos a do, ką J. Šliūpas aip pa pa eikiąs kaip neabejo-
iną ak ą (LRR 1890: 94). J. Šliūpo pa eikiami pa yzdžiai i iš ki os
M. akelaičio knygos – Lis o wa y do pana Leona da Niedzwiedzkiego (pa-
yžius, 1887), – joje au o ius sakosi a adęs šaknų kai os dėsnį, pa odan į,
kaip galį keis is žodžiai i ienoje kalboje, i keliaudami iš ienos kalbos
į ki ą. aip M. akelai is mano į odan is, kad giminiški esą į ai ių kalbų
žodžiai „ska gas, skundas, klage, lugeo“. Šį sky elį J. Šliūpas baigia M. ake-
laičio ci a a, kad jo pasekėjai „s umia p ieszakyn moksłą kałbžinys os,
pasikełdami augszcziaus už okiszkąją moksłainę“ (LRR 1890: 96). Su-
p an ama, kad okios nuos a os negalėjo bū i p iim inos klasikinės ilolo-
gijos s udijas baigusiam J. Jablonskiui.
40
KaLBOS KuL ŪRa | 85
J. Jablonskis ecenzijoje a k eipia dėmesį į ai, kad knygoje labai daug
ie os ski a and iui Viš eliui-Viš eliauskui, be nė a jokios jo da bų k i-
ikos. iš iesų leidinyje šis asmuo a odo esąs pa s s a biausias XiX a. lie-
u ių aš ijos is o ijoje, jam ski a pe 30 puslapių (LRR 1890: 136–168),
ik sky ius apie Joną Basana ičių po a puslapių didesnis. J. Šliūpo knygoje
pab ėžiama, kad a. Viš elis-Viš eliauskas mažai žinoma asmenybė, no s ji
pada iusi didelę į aką Ju giui Mikšui5, Ma ynui Jankui6, Jonui Basana ičiui
i ki iems lie u ių š iesuoliams. Didžiąją šio sky elio dalį suda o a. Viš e-
lio-Viš eliausko laiškų iš aukos (kas bu o jų ad esa as, knygoje nenu odo-
ma), en pasaky as min is lyg pas ip inan eilė aščių, spausdin ų Auš oje,
iš aukomis. aip agmen iškai pa eik a šio au o iaus gy enimo apž alga,
ap a a jo lie u ybės samp a a, lie u ių i lenkų san ykiai, nu odoma, kad
a. Viš elis-Viš eliauskas kalbėjęs apie lie u ių kalbos padė į, pab ėžęs lie-
u ių kalbos g ama ikos bū inybę.
J. Jablonskis šį sky elį e ina i in g iež ai. Galima bū ų saky i, kad čia
jis akmens an akmens nepalieka. Jam kliū a ne J. Šliūpo ci uojami a. Viš-
elio-Viš eliausko eilė aščiai i jų komen a ai: „čia mes andame nu odymus,
isiškai be k i ikos, apie V-ko daineles, eisybę sakan , isai ne ikusias“
(V 1894 1: 10). Knygoje ci uojamos į ai ios a. Viš eliausko min ys susi-
laukia i in emocingos J. Jablonskio k i ikos: „V-o [Viš eliausko] plepalai gal
pa i s i akise ūlo skai y ojaus į ik us p o a ymus i mokslo nu odymus.“
(V 1894 1: 10). Sa o k i iką ecenzen as k eipia į d i pag indines a. Viš-
eliausko eiginių s i is: 1) nepag įs as e imologijas; 2) į ai ių kalbų a pu-
sa io san ykių su okimą. Kaip isiškai ne ykusias e imologijas J. Jablonskis
nu odo J. Šliūpo knygoje duo us pa yzdžius, kad giminiški esą lie. mo ina,
p anc. ma in „ y as“, lenk. mowa „kalba“ (beje, a. Viš eliausko pa eik a i
daugiau šio žodžio „giminių“: mu e , ma e , mad e, ne „lie u iškas“ žodis
mu e kė). J. Jablonskis aip pa pe ci uoja a. Viš eliausko min is, odančias,
kaip šis su okė į ai ių kalbų a pusa io san ykius. Daba jos kel ų šypseną,
ačiau XiX a. pabaigos skai y ojas, ypač ne u in is kalbos mokslo pag indų,
ai galėjo p iim i kaip ik ą dalyką. J. Jablonskis su i onija ci uoja šias a. Viš-
eliausko min is: „Lenkai u i pe di b ą lie u . liežu į, neki onišką. Vokiečiai
u i pusę žodžių lie u iškų sa o ėdoj-kalboj, ik ai baisiai pe di b ų; lie u-
iškoji kalba, kaipo mo ina lenkiškos, negali a s um i i paniekin i sa o
5 Ju gis Mikšas (1862–1903) – Mažosios Lie u os spaudos eikėjas, auš ininkas, e ėjas.
6 Ma ynas Jankus (1858–1956) – Mažosios Lie u os spaudos eikėjas, auš ininkas, spaus u-
ininkas.
G. Čepai ienė. Jonas Jablonskis apie Jono Šliūpo knygą Lie u iszkiejie Rasz ai i Rasz ininkai
41
duk e s“ (V 1894 1: 10). Recenzen o da oma okia iš ada: „V-s [Viš eliaus-
kas] p iguli p ie ų mūsų kalbininkų, ku ie lie u išką kalbą u i už mo iną
isų kalbų, už adomo i Jie os kalbą.“ (V 1894 1: 10). D auge J. Jablonskis
k i ikuoja i J. Šliūpą. Jo nuomone, „[š]i ą amsenybę i silpną mūsų nami-
nių kalbininkų pusę au o ius „Lie u . R. i R.“ u ėjo bū inai išaiškin i i
ne adin i isų okių plepalų y inėjimais“ (V 1894 1: 10). aigi J. Jablonskis
leidiniui kelia moksliškumo k i e ijų.
Vis dėl o J. Jablonskis čia kiek šališkas. Galima su ik i su jo p iekaiš ais
dėl nai ių e imologijų a kalbų a pusa io san ykių. ačiau kalbininkas
ecenzijoje isiškai nieko nesako apie ki us J. Šliūpo knygoje minė us ak-
us: a. Viš eliausko požiū į į uome inę lie u ių kalbos padė į, lie u ių
kalbos g ama ikos bū inybę i k .
nemaža ecenzijos dalis ski a pa ody i, kaip knygoje Lie u iszkiejie Rasz-
ai i Rasz ininkai ap a iama an ano Ba anausko asmenybė i jo da bai.
Šioje ecenzijos dalyje J. Jablonskis neįž elgia eigiamų dalykų. Recenzen-
as ašo, kad ap a iamos knygos au o ius bu o pasižadėjęs neminė i Rusuo-
se gy enančių ašy ojų pa a džių (V 1894 1: 11), i okią nuos a ą jis pa-
laikąs. ai sup an ama: i knyga, i jos ecenzija pasi odė spaudos d audimo
laiko a piu, kai i lie u iškų aš ų au o iai, i jų pla in ojai bu o pe sekio-
jami. odėl knygoje ap a iami ie au o iai, ku ie jos pasi odymo me u jau
bu o mi ę. išim is – an anas Ba anauskas. Šio au o iaus pa a dės minėjimą
J. Jablonskis laiko knygos au o iaus klaida, nes oks elgesys keliąs pa ojų
ap a iamam au o iui. J. Šliūpui p iekaiš aujama i dėl o, kad jis k eipiąs
dėmesį ne iek į a. Ba anauską-poe ą, kiek į a. Ba anauską-d asininką,
emdamasis sa o, da aiko, įspūdžiais. J. Jablonskis nu odo, kad „S aips-
nyje apie ą y ą skai y ojas do anai jieško ų k i ikos jo „Šilelio“ i ap-
sp endimo pa ies ašy ojaus“ (V 1894: 11). iš iesų knygoje Lie u iszkiejie
Rasz ai i Rasz ininkai nė a išsamesnio poemos Anykščių šilelis e inimo.
Knygos au o ius ik pasako, kad „[g]e iausiai isz jo dainų y a pagal sa o
buda onę „anykszsciu Szilėlys“ (LRR 1890: 83). Čia J. Šliūpas paci uoja
pa ies a. Ba anausko paaiškinimą, kada i ku bu o pa ašy as „Šilelis“, i
iš a dija žinomus poemos leidimus: 1861 m. – Lau yno i inskio kalendo-
iuje, 1875 m. – Leopoldo Gei le io i 1892 m. – Hugo Vėbe io (LRR
1890: 83) pas angomis išleis a. Recenzijoje sakoma, kad knygos au o ius
p iekaiš aująs a. Ba anauskui dėl jo pe nelyg didelio maldingumo („kelas
adynas kasdien ažů an moksło, pe leidžian an idu amžiniu po e iu
a kalbėjimo“ (LRR 1890: 82), a si nesu ok ų a. Ba anausko luomo. J. Ja-
42
KaLBOS KuL ŪRa | 85
blonskis ecenzijoje nemini ki ų J. Šliūpo apie a. Ba anauską paskelb ų
ak ų (dėl lie u ių i lenkų san ykio, dėl „bajo iško“ i „mužikiško“ ys-
kupo elgesio), ik sako: „Kiek čia eisybės i melo, a ik ai as žmogus eip
„baisus“, sunku mums uo- a pu žino i; <...> be ši ų biau inimų a ski ų
žmonių au o ius u ėjo bū inai apsiei i, nes o eikala o nauda i e ė
pačių „Raš ų“.“ (V 1894 1: 11). D auge J. Jablonskis p ikiša knygos au o iui
šališkumą: „iš isoko ma y i, kad L. M-jas, begy endamas kng. a. B-io
namuose (p. 82), įgijo ypa ingą p ieš jį neapykan ą i no ėdamas jam „a -
ke šy i“ pasinaudojo iš sa o „Raš ų i Raš ininkų“.“ (V 1894 1: 11). aigi
čia iš yškėja da ienas J. Jablonskio kaip ecenzen o eikala imas au o iui –
bū inai išlik i objek y iam.
pasku inė ecenzijos pas aipa ski a lie u iškiems laik aščiams. J. Ja-
blonskio nuomone, knygoje lie u iškai spaudai ski a nedaug dėmesio
(p. 223–229). Kaip eigiamą dalyką jis nu odo, kad knygoje minimi i
p ūsų Lie u os, i ame ikos laik aščiai (Kelei is, Tilžės Kelei is, Ga sas,
Nemuno Sa gas, Auš a, Š iesa, Lie u ių Balsas). ačiau d auge J. Jablonskis
pas ebi am ik ą šališkumą. Su i onija sakoma: „Daugiausia ge o pasaky a
apie Lie u . Balsą i bu usį jo edak o ių p. J. Šliupą; au o ius „R. i R.“
nesigailėjo žodžių, kad ik p. Šliupas išei ų išaugš in as, iš isų pusių iš ei-
sin as i apgin as....“ (V 1894 1: 11). Žinan , kad J. Šliūpas i y a knygos
au o ius, i onija ampa sup an ama. Recenzen ui skaudu, kad knygoje nie-
ko nekalbama apie Va pą i Ūkininką (kaip žinoma, šie laik aščiai bu o
au inės sa imonės žadin ojai, leidžiami ais laikais dideliu i ažu – nuo
1000 iki 2000 egz.). nuoskaudą odo okia J. Jablonskio pas aba: „Ma y i,
kad L. M-jaus akise juodu s o i žemiaus už isokius „Laiškus“, „Kelei ius“
i „Cei ungas“.“ (V 1894 1: 11).
apibend indamas ecenzen as sako: „Ši ais žodžiais baigiu sa o nu ody-
mą an senei jau išėjusios knygos, ku ios u inys, a šeip, a eip, y a labai
in e esingas“ (V 1894 1: 11). Ši umpa pas aba pi miausia odo du dalykus:
1) p ieš ke e ą me ų išleis ą knygą ecenzen as laiko sena, uo ne iesiogiai
eigdamas skai y ojui, kad esama daug naujesnių knygų; 2) no s ecenzi-
joje pasaky a nemažai k i ikos, J. Jablonskis sa o eks ą baigia pozi y iai,
agindamas Va po skai y ojus susidomė i ecenzuojama knyga.
J. Jablonskio s aipsnio „S. Daukan o gy enimas i aš ai“ eks as odo,
kad jo a si adimas aip pa sie inas su knyga Lie u iškieji Raš ai i Raš ininkai.
Jame kalbininkas ašo: „Kaip maža mes žinome apie Simaną D., galima su-
p as i jau iš o, juog eip d ąsus au o ius „Lie u . aš ų i aš ininkų“ ( ilžė-
G. Čepai ienė. Jonas Jablonskis apie Jono Šliūpo knygą Lie u iszkiejie Rasz ai i Rasz ininkai
43
je, 1890 m.) jam i apsp endimui jo da bų egalėjo paski i ik ai penk ą dalį
os ie os, ku ią da ė a. J. Viš eliauckui, mažai mums žinomam, nesenei
mi usiam mūsų ašy ojėliui“ (V 1893 11: 165). aigi J. Jablonskio s aipsnis –
a si žinių apie Simono Daukan o gy enimą i da bus papildymas. J. Šliūpas
ik umpai ap a ė s a biausius S. Daukan o gy enimo e apus (s udijas Vil-
niaus uni e si e e7, da bą Rygoje i pe e bu ge) i pagal leidimo me us iš a -
dijo S. Daukan o pa eng us leidinius. D auge jis pada ė bend o pobūdžio
iš adą, kad is o ija ska ina domėjimąsi sa o au a (LRR 1890: 37).
J. Jablonskis sako emiąsis edua do Vol e io s aipsniu, medžiaga, gau a
iš neį a dy o asmens, i pa ies S. Daukan o es amen u. aip jis papildo
S. Daukan o biog a iją keliais ak ais. J. Jablonskis ašo, kad ė as Ju gis D.,
ka ališkasis als ie is, bu o medsa gis; mokslui S. Daukan ą sušelpęs ui-
kinų al a is a kun. Sim. Lopacinskis; 1814 m. S. Daukan as baigęs ke u -
klasę mokyklą Žemaičių Kal a ijoje; nežinoma, a s udijuodamas Vilniuje
bend a o su „ga singu ad. Micke ičium i keliom simpa iškom s uden ų
kuopelėm“; iloso ijos magis o laipsnį įgijęs Do pa e ( a u); isą amžių
išbu ęs ne edęs. J. Jablonskis a k eipia dėmesį į ai, kad S. Daukan as „bu o
i in ge ai apš ies as y as, puikus žino as is o ijos, pasižino i susi ašinėjo
su ga singiausiais sa o laiko bičiuliais i y ėjais jo au os, su pab ieža8,
Kazim. Maigiu9, Ka aliaučiaus p o . Voig 10 i daugeliu ki ų“; pa s S. Dau-
kan as a sisakęs ašy i biog a iją i bibliog a iją (V 1893 11: 165–167).
J. Jablonskio s aipsnyje pi mą ka ą lie u ių bibliog a ijoje pa eik as
klasi ikuo as S. Daukan o da bų ap ašas (leidiniai ski s omi į is o iškus,
ilologiškus, knygu es su naudingais skai ymais žmonių, d asiško u inio
knygas). Labai umpai ap a iama S. Daukan o aš ų kalba. Sakoma, kad ji
žemai iška, su nemaža p iemaiša la iškų žodžių i kons ukcijų; ka ais
7 Beje, a ik ne iš J. Šliūpo knygos pasklido legenda apie ai, kad S. Daukan as į Vilniaus
uni e si e ą a kelia o pėsčias (LRR 1890: 34).
8 u imas gal oje kunigas Ju gis amb aziejus pab ėža (1771–1849), lie u ių eliginės li e-
a ū os kū ėjas, bo anikos e minų kū ėjas, poe as.
9 Bajo as Kazimie as Maigys (1800–apie 1858) ne ik susi ašinėjo su S. Daukan u, be i
siun ė jam Ry ų aukš ai ijoje pa ies už ašy as liaudies dainas. Būdamas kelių d a ų aldy-
ojas, jis laiškuose skundėsi, kaip als iečiai nepajėgią di b i. ai ska ino S. Daukan ą eng-
i ūkiškų pa a imų knygeles (ž . Me kys 1991: 135, 146).
10 p o eso ius Johanas Voig as (Johann Voig ) (1786–1863) – žinomas is o ikas, išleidęs 9
omų P ūsijos is o iją (Geschich e p eussens on den äl es en Zei en bis zum un e gang
de He scha des Deu schen O dens 1525), k yžiuočių o dino is o iją (Geschich e des
deu sche Ri e so dens). Šiais da bais S. Daukan as ėmėsi, ašydamas is o ijos eikalus (ž .
Kaunas 1996: 326, 438; Me kys 1991: 167).
44
KaLBOS KuL ŪRa | 85
ma y i nelais i junginiai. pa s J. Jablonskis sup an a, kad ai ik menkos
pas abos, odėl ašo: „iš y inėjimą jo kalbos i apsp endimą jo ik ų nuo-
pelnų mūsų li e a ū oje, palieku olesniam laikui. uo- a pu eikė ų ink i
isokia medega i skelb i „Va pe“ – apie jo gy enimą, apie jo aš us, ank-
aščius....“ (V 1893 11: 168). aigi šiame s aipsnyje J. Jablonskis ne iek
nag inėja, kas apie S. Daukan ą pasaky a J. Šliūpo knygoje, kiek s engiasi
jos medžiagą papildy i naujais ak ais bei sa ais komen a ais.
iŠVaDOS
1. Jonui Jablonskiui ūpėjo isi lie u iški leidiniai; da di bdamas Min-
aujos gimnazijos moky oju, . y. da bo i eiklos p adžioje, s engėsi juos
ecenzuo i a papildy i naujais ak ais.
2. Recenzijos pa odo, kad J. Jablonskis į knygą ž elgė pla esniu ž ilgs-
niu: siekė, kad knygos is o ija bū ų nea siejama nuo bend osios au os
is o ijos.
3. Į ecenzuojamą lie u ių li e a ū os is o ijos leidinį ecenzen as ž elgia
kalbininko akimis. Recenzijose yškėja kalbinės įž algos, ku ios a siskleidžia
olesnėje J. Jablonskio eikloje. S a bios jo pas abos apie e imologiją, kal-
bų a pusa io san ykius i pan.
4. J. Jablonskiui s a bios objek y umo i moksliškumo nuos a os, bū-
en o ecenzuojamoje knygoje jis i pasigenda (plg. pas abas apie a ski-
iems au o iams ski ą ie ą, sky ių apie a. Ba anauską, pe iodinę spau-
dą i k .).
5. Recenzijos baigiamos eigiamomis nuos a omis – i knygų au o iai,
i ki i kul ū os eikėjai ska inami eng i s a bius lie u ių au ai da bus.
ŠaL iniai iR Li eRa ŪRa
LRR – Lie u iszkiejie Rasz ai i Rasz ininkai: Raszliszka pe ž alga pa eng a Lie-
u os Mylė ojo, ilžė, 1890.
V – Va pas – li e a ū os, poli ikos i mokslo mėnesinis laik aš is (ėjęs nuo
1889 m. sausio mėn. iki 1906 m. ilžėje i Ragainėje).
Bi inienė a. 2007: Publicis inis s ilius, Vilnius: Vilniaus pedagoginio ins i-
u o leidykla.
Kaunas D. 1996: Mažosios Lie u os knyga: Lie u iškos knygos aida, Vilnius:
Bal os lankos.
G. Čepai ienė. Jonas Jablonskis apie Jono Šliūpo knygą Lie u iszkiejie Rasz ai i Rasz ininkai
45
Ma cinke ičienė R . 2008: Žan o ibos i pa ibiai: Spaudos pa i ys, Vil-
nius: Ve sus au eus.
Me kys V. 1991: Simonas Daukan as, Vilnius: Vy u ys.
pi očkinas a. 1977: P ie bend inės kalbos iš akų, Vilnius: Mokslas.
Gau a 2012 12 02
JOnaS JaBLOnSKiS aBOu He BOOK
LIETUVISZKIEJIE RASZTAI IR RASZTININKAI
(LiThuANiAN WRiTiNGS ANd WRiTeRS)
BY JOnaS ŠLiŪpaS
Summa y
Wo ks by Jonas Jablonskis a e usually iewed om he posi ions o he o ma ion
o he s anda d language and i s s anda diza ion. His o he ac i i ies ha e been
poo ly esea ched. Jablonskis’ commen s abou he book p epa ed by Jonas Šliū-
pas – he i s his o y o Li huanian w i ings – e iewing Li huanian w i ings om
he yea 1547 un il he end o he 19 h cen u y we e published in he newspape
Va pas in 1893–1894. Jablonskis’ commen s a e an impo an his o ical ac show-
ing how he publica ion was e alua ed by he con empo a ies. hese essays a e
also he i s e iews by Jonas Jablonskis. a he ime o w i ing e iews, Jonas
Jablonskis was wo king as a eache a Min auja gymnasium. Mo eo e , hey
e eal pa icula a i udes o Jablonskis as an imp o ing linguis .
Commen s exp essed by Jablonskis allow d awing he ollowing conclusions:
1) Jablonskis ca ed abou all Li huanian publica ions; wo king in Min auja he ied
o e iew hem o supplemen hem wi h new ac s; 2) as a e iewe , Ja blonskis
ies o be objec i e: he alks abou he book dis ega ding his ela ions wi h i s
au ho ; 3) Re iews show ha Jablonskis iewed he book in he b oade con ex :
his aim was ha he his o y o he book would be ela ed wi h he common his-
o y o he na ion; 4) Re iews end in he posi i e a i udes, in such a way en-
cou aging bo h he au ho and o he people in he cul u al wo ld o p epa e he
wo ks which would be impo an o he Li huanian na ion; 5) Linguis ic p o i-
dences which will be impo an in he u he ac i i ies o Jablonskis show up in
he e iews.
KEYWORDS:
e iew, Jonas Jablonskis, Jonas Šliūpas, li e a u e, pe iods, pe iodicals.
GieDRė Čepai ienė
Šiaulių uni e si e as
p. Višinskio g. 38, L -76352 Šiauliai
[email p o ec ed]
