Jonas Jablonskis apie Jono Šliūpo knygą „Lietuviszkiejie rasztai ir rasztininkai“

G. Čepai ienė. Jonas Jablonskis apie Jono Šliūpo knygą Lie u iszkiejie Rasz ai i Rasz ininkai 37 GIEDRĖ ČEPAITIENĖ Šiaulių uni e si e as JOnaS JaBLOnSKiS apie JOnO ŠLiŪpO KnYGĄ LIETUVISZKIEJIE RASZTAI IR RASZTININKAI ESMINIAI ŽODŽIAI: ecenzija, Jonas Jablonskis, Jonas Šliūpas, li e a ū a, laiko a - pis, pe iodika. Į Jono Jablonskio da bus pap as ai ž elgiama bend inės kalbos o ma imo- si, jos no minimo požiū iu. Ki a jo eikla menkai y inė a, pap as ai en- kinamasi ik jos paminėjimu: J. Jablonskis – isuomeninkas, e ėjas, pe- dagogas. Kalbininko paskelb os ecenzijos dažniausiai aip pa minimos ik kaip am ik us kalbos no minimo k i e ijus a spindin ys da bai1. Šiame s aipsnyje nag inėjami du J. Jablonskio da bai, ku iuose kalbama apie Jono Šliūpo knygą Lie u iszkiejie Rasz ai i Rasz ininkai2. Knygą, 1890 m. išleis- ą ilžėje, inansa o Bal imo ės Lie u os mylė ojų d augija. ai pi moji lie u ių aš ijos is o ija, ku ioje apž elgiami lie u iški aš ai nuo 1547 m. iki XiX a. pabaigos; an aš ėje nu ody a, kad knygą pa engė Lie u os my- lė ojas. J. Jablonskis šią knygą nag inėjo d iejose publikacijose: 1894 m. Va po pi mo nume io „K i ikos i bibliog a ijos“ sky iuje paskelb oje mi- nė os knygos ecenzijoje3 (V 1894 1: 10–11) i 1893 m. Va po ienuolik- ame nume yje paskelb ame s aipsnyje „S. Daukan o gy enimas i aš ai“ (V 1893 11: 165–168). Jono Jablonskio pas abos apie Jono Šliūpo knygą Lie u iszkiejie Rasz ai i Rasz ininkai s a bios keliais aspek ais. Šie ašiniai – pi mosios J. Jablonskio ecenzijos, iki ol šio žan o ašinių jis ne ašė. aigi jos a skleidžia i am ik as 1 Vienos ki os pas abos apie J. Jablonskio publicis iką esama a noldo pi očkino knygoje P ie bend inės kalbos iš akų (1977: 80–85). 2 aip ašoma knygos an aš ė. 3 J. Jablonskio ecenzijoje ši knyga į a dijama aip: Lie u iškieji Raš ai i Raš ininkai. Rašlia- iška pe ž alga pa eng a Lie u os Mylė ojo. ilžėje, 1890, 234. 38 KaLBOS KuL ŪRa | 85 J. Jablonskio, uo me u di busio Min aujos gimnazijos moky oju, b ęs ančio kalbininko nuos a as. aip pa s a bu, kad ai pi mosios ecenzijos, ski os lie u ių li e a ū os is o ijos da bui, jose pa odoma, kaip leidinys bu o e - in as amžininkų. odėl de ė ų išsiaiškin i, kokiais k i e ijais ado aujasi e- cenzen as, ką jis laiko eigiamais dalykais, ką k i ikuoja. Be o, ecenzijos a skleidžia i am ik us pa ies ecenzen o asmenybės b uožus. Šio s aipsnio ikslas – pa ody i, kokiais k i e ijais uome ado a osi J. Jablonskis, ecen- zuodamas Jono Šliūpo knygą Lie u iszkiejie Rasz ai i Rasz ininkai, kokius eikala imus jis kėlė lie u iškų knygų au o iams. Recenzija – anali inio žan o ašinys, pe eikian is ecenzijos au o iaus san ykį su ecenzuojamu kū iniu, jo e inimą. Būdingiausiais ecenzijos b uožais pap as ai laikomas jos k i iškumas, ska inan is skai y oją mąs y i (Bi inienė 2007: 95; Ma cinke ičienė 2008: 152). no s ski iamos mokslinės i publicis inės ecenzijos, ačiau ą ski umą eikiausiai a spindi kalbinė aiška, nes ge a esan i ik a ecenzija, ku ioje a skleis i okie e inamo eikalo aspek ai, ku iuos a pažin i gali ik kompe en ingas am ik os s i ies specialis as (Bi inienė 2007: 95). Jau minė a, kad knyga Lie u iszkiejie Rasz ai i Rasz ininkai bu o išleis a Lie u os mylė ojo slapy a džiu, be J. Jablonskiui au o iaus asmenybė bu o žinoma. Didžiojoje eks o dalyje au o iaus pa a dės nemini, ik sako, kad jis „y a žinomas mūsų emig an as, apsigy enęs ame ikoje“ (V 1894 1: 10). Recenzijoje J. Jablonskis supažindina skai y oją su knygos s uk ū a, iš yš- kina jos eigiamybes i ūkumus. Recenzen as a k eipia dėmesį, kad knygoje XVi–XViii a. aš ija ap a a umpai (p. 1–23), o XiX a. leidiniams ski a ie os kone 10 ka ų daugiau (p. 23–222). Jis nu odo, kad knygos sky iuje apie XVi–XViiii a. aš iją „au o ius, kaip i galima bu o ikė is, nesu inko isos medegos apie mūsų aš us“4 (V 1894 1: 10). D auge ši ą disp opo ciją J. Jablonskis pa eisina, „nes šiuo- a pu oksai da bas a gu bū ų išpildomas ienam žmogui, ypač apsigy enusiam oli nuo sa o k aš o“ (V 1894 1: 10). Vis dėl o šiam sky iui ski as im as p iekaiš as: jo žinios „nėkiek nesu iš os su mūsų au os is o- ija“ (V 1894 1: 10). XiX a. aš ija ecenzijoje ap a a išsamiau. J. Jablonskio eigimu, čia au- o ius „kalba apie 35 y ai ios e ės ašy ojus, p adėdams nuo D. poškos i kunigo a. S azdelio i užbaigdams gy enimais M. Jankaus i kng. a. Bu - 4 Visu ci uojama iš o iginalo. G. Čepai ienė. Jonas Jablonskis apie Jono Šliūpo knygą Lie u iszkiejie Rasz ai i Rasz ininkai 39 bos“ (V 1894 1: 10). iš esmės ši dalis ecenzijoje e inama eigiamai. J. Jablonskis ašo: „Kas no ė ų a čiaus susipažin i su mūsų XiX amžiaus aš enybe, am bū inai eikalingos bus žinios, su ink os ap ašomoje knygo- je.“ (V 1894 1: 10). D auge šis sky ius sulaukia i p iekaiš ų. Kalbininkas k i ikuo inais laikė šiuos leidinio b uožus: 1) au o ius daug ku ik pe pasakoja ai, ką eigė ienas a ki as lie u ių aš ijai nusipelnęs asmuo, ačiau ai pa eikia be jokio e inimo, odėl skai y ojui lieka neaiški ik oji ap ašomųjų da bų e ė; 2) apie kai ku iuos au o ius pa eikiama neobjek y i a endencinga in- o macija; 3) lie u ių aš ijoje esama s a bių dalykų, ku ie knygos au o iui bu o žinomi, ačiau šis juos nu ylėjęs. no s ecenzuojamas leidinys – lie u ių li e a ū os apž alga, ačiau J. Ja- blonskis jį e ina ne kaip li e a as, be kaip kalbininkas. Jis nu odo, kad skai y ojui neaišku, kaip e in ini Mikalojaus akelaičio a kunigo Mykolo Miežinio da bai. iš iesų J. Šliūpo knygoje be jokių komen a ų pa eik os nai ios M. akelaičio žodžių e imologijos, ad skai y ojas jas gali laiky i mokslo ak ais. pa yzdžiui, J. Šliūpas ašo, kad, pasi emdamas ling is ikos mokslu, M. akelai is knygoje Rzu oka na s a ožy nośći na odu li ewskiego (pe e bu gas, 1885) pa odęs, jog kalno Ša ija pa adinimas sie inas su sans- k i o žodžiais s’a h i ad i, o ai eiškia „ga bingas kalnas“; Ka pa ų kalnų pa adinimas siejamas su nežinoma ka pių au a, o pas a osios pa adinimas eiškiąs „a ių ki pėjai“; akų gen ies pa adinimas g e inamas su lie u ių d aikus, o ai, J. Šliūpo eigimu, eiškia, kad „žmonēs iszklydę, be są iszos gy enan i“ (LRR 1890: 93–94); usų au os pa adinimą M. akelai is kil- dinęs iš Rusnės salos a do, ką J. Šliūpas aip pa pa eikiąs kaip neabejo- iną ak ą (LRR 1890: 94). J. Šliūpo pa eikiami pa yzdžiai i iš ki os M. akelaičio knygos – Lis o wa y do pana Leona da Niedzwiedzkiego (pa- yžius, 1887), – joje au o ius sakosi a adęs šaknų kai os dėsnį, pa odan į, kaip galį keis is žodžiai i ienoje kalboje, i keliaudami iš ienos kalbos į ki ą. aip M. akelai is mano į odan is, kad giminiški esą į ai ių kalbų žodžiai „ska gas, skundas, klage, lugeo“. Šį sky elį J. Šliūpas baigia M. ake- laičio ci a a, kad jo pasekėjai „s umia p ieszakyn moksłą kałbžinys os, pasikełdami augszcziaus už okiszkąją moksłainę“ (LRR 1890: 96). Su- p an ama, kad okios nuos a os negalėjo bū i p iim inos klasikinės ilolo- gijos s udijas baigusiam J. Jablonskiui. 40 KaLBOS KuL ŪRa | 85 J. Jablonskis ecenzijoje a k eipia dėmesį į ai, kad knygoje labai daug ie os ski a and iui Viš eliui-Viš eliauskui, be nė a jokios jo da bų k i- ikos. iš iesų leidinyje šis asmuo a odo esąs pa s s a biausias XiX a. lie- u ių aš ijos is o ijoje, jam ski a pe 30 puslapių (LRR 1890: 136–168), ik sky ius apie Joną Basana ičių po a puslapių didesnis. J. Šliūpo knygoje pab ėžiama, kad a. Viš elis-Viš eliauskas mažai žinoma asmenybė, no s ji pada iusi didelę į aką Ju giui Mikšui5, Ma ynui Jankui6, Jonui Basana ičiui i ki iems lie u ių š iesuoliams. Didžiąją šio sky elio dalį suda o a. Viš e- lio-Viš eliausko laiškų iš aukos (kas bu o jų ad esa as, knygoje nenu odo- ma), en pasaky as min is lyg pas ip inan eilė aščių, spausdin ų Auš oje, iš aukomis. aip agmen iškai pa eik a šio au o iaus gy enimo apž alga, ap a a jo lie u ybės samp a a, lie u ių i lenkų san ykiai, nu odoma, kad a. Viš elis-Viš eliauskas kalbėjęs apie lie u ių kalbos padė į, pab ėžęs lie- u ių kalbos g ama ikos bū inybę. J. Jablonskis šį sky elį e ina i in g iež ai. Galima bū ų saky i, kad čia jis akmens an akmens nepalieka. Jam kliū a ne J. Šliūpo ci uojami a. Viš- elio-Viš eliausko eilė aščiai i jų komen a ai: „čia mes andame nu odymus, isiškai be k i ikos, apie V-ko daineles, eisybę sakan , isai ne ikusias“ (V 1894 1: 10). Knygoje ci uojamos į ai ios a. Viš eliausko min ys susi- laukia i in emocingos J. Jablonskio k i ikos: „V-o [Viš eliausko] plepalai gal pa i s i akise ūlo skai y ojaus į ik us p o a ymus i mokslo nu odymus.“ (V 1894 1: 10). Sa o k i iką ecenzen as k eipia į d i pag indines a. Viš- eliausko eiginių s i is: 1) nepag įs as e imologijas; 2) į ai ių kalbų a pu- sa io san ykių su okimą. Kaip isiškai ne ykusias e imologijas J. Jablonskis nu odo J. Šliūpo knygoje duo us pa yzdžius, kad giminiški esą lie. mo ina, p anc. ma in „ y as“, lenk. mowa „kalba“ (beje, a. Viš eliausko pa eik a i daugiau šio žodžio „giminių“: mu e , ma e , mad e, ne „lie u iškas“ žodis mu e kė). J. Jablonskis aip pa pe ci uoja a. Viš eliausko min is, odančias, kaip šis su okė į ai ių kalbų a pusa io san ykius. Daba jos kel ų šypseną, ačiau XiX a. pabaigos skai y ojas, ypač ne u in is kalbos mokslo pag indų, ai galėjo p iim i kaip ik ą dalyką. J. Jablonskis su i onija ci uoja šias a. Viš- eliausko min is: „Lenkai u i pe di b ą lie u . liežu į, neki onišką. Vokiečiai u i pusę žodžių lie u iškų sa o ėdoj-kalboj, ik ai baisiai pe di b ų; lie u- iškoji kalba, kaipo mo ina lenkiškos, negali a s um i i paniekin i sa o 5 Ju gis Mikšas (1862–1903) – Mažosios Lie u os spaudos eikėjas, auš ininkas, e ėjas. 6 Ma ynas Jankus (1858–1956) – Mažosios Lie u os spaudos eikėjas, auš ininkas, spaus u- ininkas. G. Čepai ienė. Jonas Jablonskis apie Jono Šliūpo knygą Lie u iszkiejie Rasz ai i Rasz ininkai 41 duk e s“ (V 1894 1: 10). Recenzen o da oma okia iš ada: „V-s [Viš eliaus- kas] p iguli p ie ų mūsų kalbininkų, ku ie lie u išką kalbą u i už mo iną isų kalbų, už adomo i Jie os kalbą.“ (V 1894 1: 10). D auge J. Jablonskis k i ikuoja i J. Šliūpą. Jo nuomone, „[š]i ą amsenybę i silpną mūsų nami- nių kalbininkų pusę au o ius „Lie u . R. i R.“ u ėjo bū inai išaiškin i i ne adin i isų okių plepalų y inėjimais“ (V 1894 1: 10). aigi J. Jablonskis leidiniui kelia moksliškumo k i e ijų. Vis dėl o J. Jablonskis čia kiek šališkas. Galima su ik i su jo p iekaiš ais dėl nai ių e imologijų a kalbų a pusa io san ykių. ačiau kalbininkas ecenzijoje isiškai nieko nesako apie ki us J. Šliūpo knygoje minė us ak- us: a. Viš eliausko požiū į į uome inę lie u ių kalbos padė į, lie u ių kalbos g ama ikos bū inybę i k . nemaža ecenzijos dalis ski a pa ody i, kaip knygoje Lie u iszkiejie Rasz- ai i Rasz ininkai ap a iama an ano Ba anausko asmenybė i jo da bai. Šioje ecenzijos dalyje J. Jablonskis neįž elgia eigiamų dalykų. Recenzen- as ašo, kad ap a iamos knygos au o ius bu o pasižadėjęs neminė i Rusuo- se gy enančių ašy ojų pa a džių (V 1894 1: 11), i okią nuos a ą jis pa- laikąs. ai sup an ama: i knyga, i jos ecenzija pasi odė spaudos d audimo laiko a piu, kai i lie u iškų aš ų au o iai, i jų pla in ojai bu o pe sekio- jami. odėl knygoje ap a iami ie au o iai, ku ie jos pasi odymo me u jau bu o mi ę. išim is – an anas Ba anauskas. Šio au o iaus pa a dės minėjimą J. Jablonskis laiko knygos au o iaus klaida, nes oks elgesys keliąs pa ojų ap a iamam au o iui. J. Šliūpui p iekaiš aujama i dėl o, kad jis k eipiąs dėmesį ne iek į a. Ba anauską-poe ą, kiek į a. Ba anauską-d asininką, emdamasis sa o, da aiko, įspūdžiais. J. Jablonskis nu odo, kad „S aips- nyje apie ą y ą skai y ojas do anai jieško ų k i ikos jo „Šilelio“ i ap- sp endimo pa ies ašy ojaus“ (V 1894: 11). iš iesų knygoje Lie u iszkiejie Rasz ai i Rasz ininkai nė a išsamesnio poemos Anykščių šilelis e inimo. Knygos au o ius ik pasako, kad „[g]e iausiai isz jo dainų y a pagal sa o buda onę „anykszsciu Szilėlys“ (LRR 1890: 83). Čia J. Šliūpas paci uoja pa ies a. Ba anausko paaiškinimą, kada i ku bu o pa ašy as „Šilelis“, i iš a dija žinomus poemos leidimus: 1861 m. – Lau yno i inskio kalendo- iuje, 1875 m. – Leopoldo Gei le io i 1892 m. – Hugo Vėbe io (LRR 1890: 83) pas angomis išleis a. Recenzijoje sakoma, kad knygos au o ius p iekaiš aująs a. Ba anauskui dėl jo pe nelyg didelio maldingumo („kelas adynas kasdien ažů an moksło, pe leidžian an idu amžiniu po e iu a kalbėjimo“ (LRR 1890: 82), a si nesu ok ų a. Ba anausko luomo. J. Ja- 42 KaLBOS KuL ŪRa | 85 blonskis ecenzijoje nemini ki ų J. Šliūpo apie a. Ba anauską paskelb ų ak ų (dėl lie u ių i lenkų san ykio, dėl „bajo iško“ i „mužikiško“ ys- kupo elgesio), ik sako: „Kiek čia eisybės i melo, a ik ai as žmogus eip „baisus“, sunku mums uo- a pu žino i; <...> be ši ų biau inimų a ski ų žmonių au o ius u ėjo bū inai apsiei i, nes o eikala o nauda i e ė pačių „Raš ų“.“ (V 1894 1: 11). D auge J. Jablonskis p ikiša knygos au o iui šališkumą: „iš isoko ma y i, kad L. M-jas, begy endamas kng. a. B-io namuose (p. 82), įgijo ypa ingą p ieš jį neapykan ą i no ėdamas jam „a - ke šy i“ pasinaudojo iš sa o „Raš ų i Raš ininkų“.“ (V 1894 1: 11). aigi čia iš yškėja da ienas J. Jablonskio kaip ecenzen o eikala imas au o iui – bū inai išlik i objek y iam. pasku inė ecenzijos pas aipa ski a lie u iškiems laik aščiams. J. Ja- blonskio nuomone, knygoje lie u iškai spaudai ski a nedaug dėmesio (p. 223–229). Kaip eigiamą dalyką jis nu odo, kad knygoje minimi i p ūsų Lie u os, i ame ikos laik aščiai (Kelei is, Tilžės Kelei is, Ga sas, Nemuno Sa gas, Auš a, Š iesa, Lie u ių Balsas). ačiau d auge J. Jablonskis pas ebi am ik ą šališkumą. Su i onija sakoma: „Daugiausia ge o pasaky a apie Lie u . Balsą i bu usį jo edak o ių p. J. Šliupą; au o ius „R. i R.“ nesigailėjo žodžių, kad ik p. Šliupas išei ų išaugš in as, iš isų pusių iš ei- sin as i apgin as....“ (V 1894 1: 11). Žinan , kad J. Šliūpas i y a knygos au o ius, i onija ampa sup an ama. Recenzen ui skaudu, kad knygoje nie- ko nekalbama apie Va pą i Ūkininką (kaip žinoma, šie laik aščiai bu o au inės sa imonės žadin ojai, leidžiami ais laikais dideliu i ažu – nuo 1000 iki 2000 egz.). nuoskaudą odo okia J. Jablonskio pas aba: „Ma y i, kad L. M-jaus akise juodu s o i žemiaus už isokius „Laiškus“, „Kelei ius“ i „Cei ungas“.“ (V 1894 1: 11). apibend indamas ecenzen as sako: „Ši ais žodžiais baigiu sa o nu ody- mą an senei jau išėjusios knygos, ku ios u inys, a šeip, a eip, y a labai in e esingas“ (V 1894 1: 11). Ši umpa pas aba pi miausia odo du dalykus: 1) p ieš ke e ą me ų išleis ą knygą ecenzen as laiko sena, uo ne iesiogiai eigdamas skai y ojui, kad esama daug naujesnių knygų; 2) no s ecenzi- joje pasaky a nemažai k i ikos, J. Jablonskis sa o eks ą baigia pozi y iai, agindamas Va po skai y ojus susidomė i ecenzuojama knyga. J. Jablonskio s aipsnio „S. Daukan o gy enimas i aš ai“ eks as odo, kad jo a si adimas aip pa sie inas su knyga Lie u iškieji Raš ai i Raš ininkai. Jame kalbininkas ašo: „Kaip maža mes žinome apie Simaną D., galima su- p as i jau iš o, juog eip d ąsus au o ius „Lie u . aš ų i aš ininkų“ ( ilžė- G. Čepai ienė. Jonas Jablonskis apie Jono Šliūpo knygą Lie u iszkiejie Rasz ai i Rasz ininkai 43 je, 1890 m.) jam i apsp endimui jo da bų egalėjo paski i ik ai penk ą dalį os ie os, ku ią da ė a. J. Viš eliauckui, mažai mums žinomam, nesenei mi usiam mūsų ašy ojėliui“ (V 1893 11: 165). aigi J. Jablonskio s aipsnis – a si žinių apie Simono Daukan o gy enimą i da bus papildymas. J. Šliūpas ik umpai ap a ė s a biausius S. Daukan o gy enimo e apus (s udijas Vil- niaus uni e si e e7, da bą Rygoje i pe e bu ge) i pagal leidimo me us iš a - dijo S. Daukan o pa eng us leidinius. D auge jis pada ė bend o pobūdžio iš adą, kad is o ija ska ina domėjimąsi sa o au a (LRR 1890: 37). J. Jablonskis sako emiąsis edua do Vol e io s aipsniu, medžiaga, gau a iš neį a dy o asmens, i pa ies S. Daukan o es amen u. aip jis papildo S. Daukan o biog a iją keliais ak ais. J. Jablonskis ašo, kad ė as Ju gis D., ka ališkasis als ie is, bu o medsa gis; mokslui S. Daukan ą sušelpęs ui- kinų al a is a kun. Sim. Lopacinskis; 1814 m. S. Daukan as baigęs ke u - klasę mokyklą Žemaičių Kal a ijoje; nežinoma, a s udijuodamas Vilniuje bend a o su „ga singu ad. Micke ičium i keliom simpa iškom s uden ų kuopelėm“; iloso ijos magis o laipsnį įgijęs Do pa e ( a u); isą amžių išbu ęs ne edęs. J. Jablonskis a k eipia dėmesį į ai, kad S. Daukan as „bu o i in ge ai apš ies as y as, puikus žino as is o ijos, pasižino i susi ašinėjo su ga singiausiais sa o laiko bičiuliais i y ėjais jo au os, su pab ieža8, Kazim. Maigiu9, Ka aliaučiaus p o . Voig 10 i daugeliu ki ų“; pa s S. Dau- kan as a sisakęs ašy i biog a iją i bibliog a iją (V 1893 11: 165–167). J. Jablonskio s aipsnyje pi mą ka ą lie u ių bibliog a ijoje pa eik as klasi ikuo as S. Daukan o da bų ap ašas (leidiniai ski s omi į is o iškus, ilologiškus, knygu es su naudingais skai ymais žmonių, d asiško u inio knygas). Labai umpai ap a iama S. Daukan o aš ų kalba. Sakoma, kad ji žemai iška, su nemaža p iemaiša la iškų žodžių i kons ukcijų; ka ais 7 Beje, a ik ne iš J. Šliūpo knygos pasklido legenda apie ai, kad S. Daukan as į Vilniaus uni e si e ą a kelia o pėsčias (LRR 1890: 34). 8 u imas gal oje kunigas Ju gis amb aziejus pab ėža (1771–1849), lie u ių eliginės li e- a ū os kū ėjas, bo anikos e minų kū ėjas, poe as. 9 Bajo as Kazimie as Maigys (1800–apie 1858) ne ik susi ašinėjo su S. Daukan u, be i siun ė jam Ry ų aukš ai ijoje pa ies už ašy as liaudies dainas. Būdamas kelių d a ų aldy- ojas, jis laiškuose skundėsi, kaip als iečiai nepajėgią di b i. ai ska ino S. Daukan ą eng- i ūkiškų pa a imų knygeles (ž . Me kys 1991: 135, 146). 10 p o eso ius Johanas Voig as (Johann Voig ) (1786–1863) – žinomas is o ikas, išleidęs 9 omų P ūsijos is o iją (Geschich e p eussens on den äl es en Zei en bis zum un e gang de He scha des Deu schen O dens 1525), k yžiuočių o dino is o iją (Geschich e des deu sche Ri e so dens). Šiais da bais S. Daukan as ėmėsi, ašydamas is o ijos eikalus (ž . Kaunas 1996: 326, 438; Me kys 1991: 167). 44 KaLBOS KuL ŪRa | 85 ma y i nelais i junginiai. pa s J. Jablonskis sup an a, kad ai ik menkos pas abos, odėl ašo: „iš y inėjimą jo kalbos i apsp endimą jo ik ų nuo- pelnų mūsų li e a ū oje, palieku olesniam laikui. uo- a pu eikė ų ink i isokia medega i skelb i „Va pe“ – apie jo gy enimą, apie jo aš us, ank- aščius....“ (V 1893 11: 168). aigi šiame s aipsnyje J. Jablonskis ne iek nag inėja, kas apie S. Daukan ą pasaky a J. Šliūpo knygoje, kiek s engiasi jos medžiagą papildy i naujais ak ais bei sa ais komen a ais. iŠVaDOS 1. Jonui Jablonskiui ūpėjo isi lie u iški leidiniai; da di bdamas Min- aujos gimnazijos moky oju, . y. da bo i eiklos p adžioje, s engėsi juos ecenzuo i a papildy i naujais ak ais. 2. Recenzijos pa odo, kad J. Jablonskis į knygą ž elgė pla esniu ž ilgs- niu: siekė, kad knygos is o ija bū ų nea siejama nuo bend osios au os is o ijos. 3. Į ecenzuojamą lie u ių li e a ū os is o ijos leidinį ecenzen as ž elgia kalbininko akimis. Recenzijose yškėja kalbinės įž algos, ku ios a siskleidžia olesnėje J. Jablonskio eikloje. S a bios jo pas abos apie e imologiją, kal- bų a pusa io san ykius i pan. 4. J. Jablonskiui s a bios objek y umo i moksliškumo nuos a os, bū- en o ecenzuojamoje knygoje jis i pasigenda (plg. pas abas apie a ski- iems au o iams ski ą ie ą, sky ių apie a. Ba anauską, pe iodinę spau- dą i k .). 5. Recenzijos baigiamos eigiamomis nuos a omis – i knygų au o iai, i ki i kul ū os eikėjai ska inami eng i s a bius lie u ių au ai da bus. ŠaL iniai iR Li eRa ŪRa LRR – Lie u iszkiejie Rasz ai i Rasz ininkai: Raszliszka pe ž alga pa eng a Lie- u os Mylė ojo, ilžė, 1890. V – Va pas – li e a ū os, poli ikos i mokslo mėnesinis laik aš is (ėjęs nuo 1889 m. sausio mėn. iki 1906 m. ilžėje i Ragainėje). Bi inienė a. 2007: Publicis inis s ilius, Vilnius: Vilniaus pedagoginio ins i- u o leidykla. Kaunas D. 1996: Mažosios Lie u os knyga: Lie u iškos knygos aida, Vilnius: Bal os lankos. G. Čepai ienė. Jonas Jablonskis apie Jono Šliūpo knygą Lie u iszkiejie Rasz ai i Rasz ininkai 45 Ma cinke ičienė R . 2008: Žan o ibos i pa ibiai: Spaudos pa i ys, Vil- nius: Ve sus au eus. Me kys V. 1991: Simonas Daukan as, Vilnius: Vy u ys. pi očkinas a. 1977: P ie bend inės kalbos iš akų, Vilnius: Mokslas. Gau a 2012 12 02 JOnaS JaBLOnSKiS aBOu He BOOK LIETUVISZKIEJIE RASZTAI IR RASZTININKAI (LiThuANiAN WRiTiNGS ANd WRiTeRS) BY JOnaS ŠLiŪpaS Summa y Wo ks by Jonas Jablonskis a e usually iewed om he posi ions o he o ma ion o he s anda d language and i s s anda diza ion. His o he ac i i ies ha e been poo ly esea ched. Jablonskis’ commen s abou he book p epa ed by Jonas Šliū- pas – he i s his o y o Li huanian w i ings – e iewing Li huanian w i ings om he yea 1547 un il he end o he 19 h cen u y we e published in he newspape Va pas in 1893–1894. Jablonskis’ commen s a e an impo an his o ical ac show- ing how he publica ion was e alua ed by he con empo a ies. hese essays a e also he i s e iews by Jonas Jablonskis. a he ime o w i ing e iews, Jonas Jablonskis was wo king as a eache a Min auja gymnasium. Mo eo e , hey e eal pa icula a i udes o Jablonskis as an imp o ing linguis . Commen s exp essed by Jablonskis allow d awing he ollowing conclusions: 1) Jablonskis ca ed abou all Li huanian publica ions; wo king in Min auja he ied o e iew hem o supplemen hem wi h new ac s; 2) as a e iewe , Ja blonskis ies o be objec i e: he alks abou he book dis ega ding his ela ions wi h i s au ho ; 3) Re iews show ha Jablonskis iewed he book in he b oade con ex : his aim was ha he his o y o he book would be ela ed wi h he common his- o y o he na ion; 4) Re iews end in he posi i e a i udes, in such a way en- cou aging bo h he au ho and o he people in he cul u al wo ld o p epa e he wo ks which would be impo an o he Li huanian na ion; 5) Linguis ic p o i- dences which will be impo an in he u he ac i i ies o Jablonskis show up in he e iews. KEYWORDS: e iew, Jonas Jablonskis, Jonas Šliūpas, li e a u e, pe iods, pe iodicals. GieDRė Čepai ienė Šiaulių uni e si e as p. Višinskio g. 38, L -76352 Šiauliai [email p o ec ed]