Janis
Endzelins,
Da bu
izlase,
I,
Riga,
1971,
728
p.
Tik iausiai
labai
sunku
bi y
su as i
kalba,
ku ios
moksle
ienas
asmuo
su ai-
dino
okj
milZini8ka
aidmenj,
kokj
Janis
Endzelynas
(1873—1961)
su aidino
la -
iy
kalbo y oje.
Daugiau
kaip
puse
sim medio
Sis
mokslininkas
ado a o
(pilniau-
sia
Sio
Zodzio
p asme)
la iy
kalbos
mokslui,
ne
i
daba ,
po
jo
mi ies
p aslinkus
jau
keliolikai
me y,
la iy
kalbo y a,
i§
Salies
Zid in ,
a odo
is
ebesan i
sio
izymiojo
kalbininko
SeSélyje.
Tu
bi ,
aip
es i
isuome ,
kai
pasi aukia
didi
as-
menybé,
nepalikdama
lygia e iy
sa o
da bo
eséju.
J.
Endzelyno
ink iniy
aS y
jau
seniai
laukéme
i ,
Zinoma,
labai
dziaugiamés,
pagaliau
sulauke
pi mojo
jy
omo.
Siame
ome
publikuojami
1897-1906
me u
J.
Endzelyno
y inéjimai,
jy
a pe
okie
Zinomi
da bai,
kaip
,,JlaTbiicKHe
npeazno u“
(I—II
dalis),
,,.
iccneqopanna
B
O6lacTH
Kauly6cKo o
A3bIKa“,
,,JaTBILIcKHe
3aHMCT-
BOBaHHA
H3
CJIaBAHCKHX
s3bIKOB“,
,,Ube
den
le ischen
Silbenakzen “
i
daugelis
ki y.
Cia
spausdinamas
i
pi masis
J.
Endzelyno
s aipsnis,
iesiogiai
susijes
su
li u-
anis ika,
bii en ,
V.
PoZezinskio
knygos
,,Bo3spaTHaa
opMa
ula osoB
B
JIHTOB-
CKOM
H
JI@TBILICKOM
ASbIKax“
ecenzija.
J.
Endzelyno
aS ai
publikuojami
a
kalba,
ku ia
jie
bu o
pa aSy i,
su ienodi-
nus
one ine
ansk ipcijg,
san umpas,
papildzius
i ai iomis
éliau
pa ies
au o iaus
pada y omis
pas abomis.
Sp endZian
i§
pi mojo
omo,
J.
Endzelyno
aS ai
y a
labai
k uopS iai
pa eng-
i.
Tik ai
gaila,
kad
pi maji
oma
pasiéme
ji
ankas,
kazkaip
pasigendame
pla esnio
s aipsnio
apie
$i
Zymuji
la iy
kalbininka,
jo
ie a
bal y
kalbo y oje.
Tiesa,
nu odo-
ma,
kad
pasku iniame
—
ke i ajame
ink iniy
aS y
ome
bisian i
J.
Endzelyno
»gy enimo
i
da by
k onika“.
Ta iau
k onika,
kokia
pla i
ji
bebi y,
is
dél o
ne-
galés
duo i
isapusiSko
Sio
mokslininko
j e inimo.
P a e s yu
i
nauja
J.
Endzely-
no
da by,
o
aip
pa
li e a ii os
apie
jj
bibliog a ija,
nes
1958
m.
i
1959
m.
paskelb-
ose
bibliog a ijose
esama
sp agy,
o
li e a ii a
apie
J.
Endzelyna
pe
pas a uosius
keliolika
me y
ge okai
pasipildé.
J.
Endzelyno
aS y
leidéjai
aip
pa
nieko
neuZsimena
apie
dalykine
i
Zodziu
odykle.
Kaip
pa odé
K.
Bigos
,,Rink iniy
aS y“
(suda é
Z.
Zinke i ius)
p ak i-
ka,
okios
odyklés
leidinio
e ek inguma
labai
daug
padidina.
Sia
p oga
la iu
kalbininkams
no é ysi
p imin i
da
iena
skola
Janiui
Endze-
lynui: ,,La ijas
PSR
ie a di“
pi mosios
dalies
an asis
omas
(K—O
aidés)
pa-
si odé
1961
me ais,
apie
e iaji
oma
kol
kas
da
nieko
negi dé i,
a
ne
pe
ilgas
a -
pas?
Zinoma,
p imin i
i
pa eikS i
pageida imus
y a
daug
leng iau,
negu
juos
i yk-
dy i.
J.
Endzelyno
ink iniy
aS y
leidimas
y a
pa s
g aZiausias
didZiojo
la iy
moks-
lininko
page bimas,
pa s
ge iausias
enginys
jo
Sim yjy
gimimo
me iniy
minéjimui.
J.
Endzelyno
aS us
suda é
i
edaga o
bu usios
jo
mokinés
R.
G yslé,
D.
Zem-
za é
(1911—1971),
V.
Dambé
i
M. B encé,
iSleido
La ijos
TSR
Mokslu
akademi-
jos
A.
Upyéio
Kalbos
i
li e a i os
ins i u as.
J.
Endzelyno
aS y
pi masis
omas
p asy e
p aSosi
pla esnio,
isapusi8ko
ap a-
imo.
Siomis
ano acinémis
pas abomis
no é a
pasidalin i
ik
pi maisiais
ispidziais,
pi maisiais
dZiaugsmais,
ku ie
kyla,
pasklaidZius
Sio
didZiai
e ingo
bal y
ilolo-
gijos
eikalo
puslapius.
A.
Sabaliauskas
17.
902
249