Jānis Endzelīns. „Darbu izlase, I“

Janis Endzelins, Darbu izlase, I, Rigi, 1971, 728 p. Tikriausiai labai sunku būtų surasti kalbą, kurios moksle vienas asmuo suvaidino tokį milžinišką vaidmenį, kokį Janis Endzelynas (1873 — 1961) suvaidino latvių kalbotyroje. Daugiau kaip pusę šimtmečio šis mokslininkas vadovavo (pilniausia šio žodžio prasme) latvių kalbos mokslui, net ir dabar, po jo mirties praslinkus jau keliolikai metų, latvių kalbotyra, iš šalies žiūrint, atrodo vis tebesanti šio įžymiojo kalbininko šešėlyje. Tur būt, taip esti visuomet, kai pasitraukia didi asmenybė, nepalikdama lygiaverčių savo darbo tęsėjų. J. Endzelyno rinktinių raštų jau seniai laukėme ir, žinoma, labai džiaugiamės, pagaliau sulaukę pirmojo jų tomo. Šiame tome publikuojami 1897—1906 metų J. Endzelyno tyrinėjimai, jų tarpe tokie žinomi darbai, kaip „Jlarsmuckue npejpioru“ (I-II dalis), ,,MccnenoBanus B 06JiacTH KauryGeKoro s3bIKa“, ,,JIaTeiicKue 3aHMCTBOBAHHS H3 CJaBAHCKHX SB3bIKOB“, ,,Uber den lettischen Silbenakzent“ ir daugelis kitų. Čia spausdinamas ir pirmasis J. Endzelyno straipsnis, tiesiogiai susijęs su lituanistika, būtent, V. Požezinskio knygos ,,Bo3spaTHas (dopMa TJIaroJIOB B JIHTOBCKOM H JIaTHILICKOM S13biKAX“ recenzija. J. Endzelyno raštai publikuojami ta kalba, kuria jie buvo parašyti, suvienodinus fonetinę transkripciją, santrumpas, papildžius įvairiomis vėliau paties autoriaus padarytomis pastabomis. Sprendžiant iš pirmojo tomo, J. Endzelyno raštai yra labai kruopščiai parengti. Tiktai gaila, kad pirmąjį tomą pasiėmę į rankas, kažkaip pasigendame platesnio straipsnio apie šį žymųjį latvių kalbininką, jo vietą baltų kalbotyroje. Tiesa, nurodoma, kad paskutiniame — ketvirtajame rinktinių raštų tome būsianti J. Endzelyno „gyvenimo ir darbų kronika“. Tačiau kronika, kokia plati ji bebūtų, vis dėlto negalės duoti visapusiško šio mokslininko įvertinimo. Praverstų ir nauja J. Endzelyno darbų, o taip pat literatūros apie jį bibliografija, nes 1958 m. ir 1959 m. paskelbtose bibliografijose esama spragų, o literatūra apie J. Endzelyną per pastaruosius keliolika metų gerokai pasipildė. J. Endzelyno raštų leidėjai taip pat nieko neužsimena apie dalykinę ir žodžių rodyklę. Kaip parodė K. Būgos „Rinktinių raštų“ (sudarė Z. Zinkevičius) praktika, tokios rodyklės leidinio efektingumą labai daug padidina. Šia proga latvių kalbininkams norėtųsi priminti dar vieną skolą Janiui Endzelynui: „Latvijas PSR vietvardi“ pirmosios dalies antrasis tomas (K— O raidės) pasirodė 1961 metais, apie trečiąjį tomą kol kas dar nieko negirdėti, ar ne per ilgas tarpas? Žinoma, priminti ir pareikšti pageidavimus yra daug lengviau, negu juos jvykdyti. J. Endzelyno rinktinių raštų leidimas yra pats gražiausias didžiojo latvių mokslininko pagerbimas, pats geriausias renginys jo šimtųjų gimimo metinių minėjimui. J. Endzelyno raštus sudarė ir redagavo buvusios jo mokinės R. Gryslė, D. Zemzarė (1911—1971), V. Dambė ir M. Brencė, išleido Latvijos TSR Mokslų akademijos A. Upyčio Kalbos ir literatūros institutas. J. Endzelyno raštų pirmasis tomas prašyte prašosi platesnio, visapusiško aptarimo. Šiomis anotacinėmis pastabomis norėta pasidalinti tik pirmaisiais įspūdžiais, pirmaisiais džiaugsmais, kurie kyla, pasklaidžius šio didžiai vertingo baltų filologijos veikalo puslapius. A. Sabaliauskas 17. 902 249