LITEWUYCH KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVIII (1998)

Danuta ROSZKO ir Roman ROSZKO

Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos institutas, Warezawa

APIE KALBINĘ KONFRONTACIJĄ LIETUVIŲ IR BULGARIŲ KALBŲ PAVYZDŽIU

Autorių pradėti kontrastyvinės bulgarų ir lenkų gramatikos (Projekt 1981) tyrimai, orientuoti nuo reikšmės analizės į lyginamų kalbų formų analizę, remiantis tarpine kalba, vis labiau populiarėja. Kontrastyvinės bulgarų ir lenkų gramatikos autorių patirtis atsispindi tarptautinės kognityvinės gramatikos grupės darbuose; jai priklauso ne tik kalbininkai, logikai ir matematikai iš Lenkijos, Bulgarijos, Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos, Italijos...

Kontrastyviniai tyrimai, kaip juos supranta kontrastyvinės bulgarų ir lenkų gramatikos autoriai, yra bent dviejų kalbų sinchroninis lyginimas remiantis tarpine kalba.

1. Kas yra tarpinė kalba?

Tarpinė kalba yra bendra dirbtinė lyginamų kalbų reikšmių plotmė. Tai tyrimų metu plėtojama struktūra, užimanti lygiavertę vietą su lyginamomis kalbomis (šiuo atveju – lietuvių ir bulgarų), plg. 1 pav.

1 pav.

Tarpinė kalba tėra aprašo rengimo priemonė, o ne aprašymo kalba (metakalba). Konkrečiu atveju aprašymo kalba yra lenkų kalba; lygiai taip pat tai galėtų būti ir kita kalba. Tačiau leidinio kalbą pasirinkome dėl tam tikrų priežasčių, todėl ja tapo lenkų kalba, kuri neatsitiktinai nėra mūsų tyrimų objektas. Tarpinė kalba konstruojama kartu su vykdomais tyrimais. Taigi tarpinė kalba yra dinamiška ir lanksti struktūra. Tarpinei kalbai keliamas vidinio nuoseklumo ir paprastų taisyklių reikalavimas.

177

Konfrontaciniuose tyrimuose atskirų tiriamų kalbų struktūros aprašomos remiantis tarpine kalba, kuri užtikrina aprašymo vienodumą ir visišką rezultatų palyginamumą.

Tarpinės kalbos taikymas tyrimuose neatsiejamai susijęs su itin teoriniais darbais. Taikomojoje lingvistikoje šis terminas veikiau nevartojamas. Teorinius tarpinės kalbos pagrindus sudaro vadinamoji Barwise’o ir Perry’io situacinė semantika, Russello ir Reichenbacho apibrėžtoji deskripcija bei ekstensinė pirmosios eilės predikatinės logikos modelių teorija. Plg. (Koseska i Gargov 1990). Terminas tarpinė kalba pradėtas vartoti palyginti neseniai – 1969 metais. Būtent tais metais Selinkeris, skaitydamas pranešimą 2-ajame tarptautiniame taikomosios lingvistikos kongrese Cambridge, pirmą kartą pavartojo terminą tarpinė kalba, apibūdindamas tikslinės kalbos kompetenciją, kuri nebuvo tiksliau apibrėžta ir buvo gimtosios bei lyginamosios kalbų kompetencijų rezultatas. Plg. (Koseska i Gargov 1990) ir ten pateiktą bibliografiją.

2. Konfrontaciniai ir tradiciniai tyrimai

Praktikoje taikant konfrontacinių tyrimų taisykles, paremtas tarpine kalba, atsisakoma 1) tyrimų, paremtų formomis, 2) tyrimų, kuriuos sudaro A kalbos formų vertimas į B kalbą arba atvirkščiai. Pavyzdžiui, tradicinis (formalusis) apibrėžtumo ir neapibrėžtumo kategorijos aprašymas lietuvių ir bulgarų kalbų atveju iš esmės apsiribotų morfologinių raiškos priemonių bulgarų kalboje aprašymu, dėl akivaizdžių (t. y. formalių) priežasčių – tik daiktavardžių. Tuomet būtų konstatuota, kad lietuvių kalboje šios kategorijos morfologinių raiškos priemonių nėra. Galbūt būtų analizuojami pasirinkti įvardžiai ir mėginama išversti bulgariškas formas su artikeliu į lietuvių kalbą. Taip būtų įrodyta tezė, kad bulgarų kalba (kaip ir panašios į ją, pavyzdžiui, prancūzų, anglų, vokiečių) formaliai yra turtingesnė už lietuvių kalbą, nes apibrėžtumo ir neapibrėžtumo reikšmes reiškia artikeliu -ąt. Gali būti, kad tradiciniuose tyrimuose nebūtų paminėtas bulgarų artikelis edin, kurį išskirti ir aprašyti iš esmės turime dėkoti bulgarų–lenkų gramatikos autoriams (Koseska i Gargov 1990).

Priešingai, konfrontaciniai tyrimai, paremti tarpine kalba, parodytų visai kitokią padėtį (status quo). Pirmiausia būtų sukurta abstrakti tarpinė semantinės (pastaba: ne morfologinės) apibrėžtumo ir neapibrėžtumo kategorijos kalba, o paskui nuosekliai atlikti tyrimai lietuvių ir bulgarų kalbose, siekiant rasti visas formas (sakinio lygmeniu, platesniame kontekste), galinčias reikšti apibrėžtumą.

178

Kitas tyrimų etapas būtų šių raiškos priemonių palyginimas abiejose kalbose ir iš šio palyginimo išplaukiančių išvadų pateikimas.

Bendros žinios apie semantinę apibrėžtumo ir neapibrėžtumo kategoriją, taip pat lietuvių ir bulgarų kalbų išmanymas leidžia teigti, kad abi kalbos reiškia minėtos kategorijos reikšmes. Vien tai, kad bulgarų kalboje susiformavo artikeliai -ăt ir edin, o lietuvių kalboje nėra tikslių jų morfologinių atitikmenų, gali būti pagrindas išvadai, kad lietuvių kalbos daiktavardžių grupėje apibrėžtumo ir neapibrėžtumo raiškos priemonės yra mažiau formalizuotos. Tačiau tai niekada negali tapti pretekstu teigti, esą lietuvių kalba yra nepajėgi reikšti šios kategorijos reikšmių arba esą bulgarų kalba yra išskirtinai tinkama joms reikšti.

3. Apibrėžtumo ir neapibrėžtumo semantinės kategorijos apžvalga

Apibrėžtumo ir neapibrėžtumo semantinės kategorijos struktūrą pateiksime schemiškai:

2 pav.

Šią kategoriją laikome sakinio kategorija, todėl ryžtingai atsiribojame nuo tradicinio aprašymo, kuris apibrėžtumo reikšmes įžvelgia tik daiktavardžių formose, o veiksmažodžio formose jų niekada nemato. Dėl akivaizdžių priežasčių šią kategoriją sudaro dvi pagrindinės reikšmės – apibrėžtumas ir neapibrėžtumas. Apibrėžtumas yra ne kas kita kaip vienetiškumas, o neapibrėžtumas – egzistencinių ir bendrųjų reikšmių suma.

Kad aprašymas būtų glaustas, pasitelksime logines formules:

Vienetiškumą suprantame kaip reikšmes, reiškiamas loginėmis formulėmis: (ix) P(x), (iX) P(X); tai galima perfrazuoti taip: „predikatą P tenkina tiksliai tas elementas (x), tiksliai ta aibė (X).“

Pavyzdys:

(1) Mano duktė gyvena Plocke.

(2) Yra atvažiavęs.

(3) Žmogus yra protingas. (tik žmonės ir niekas daugiau).

Egzistencialumą suprantame kaip reikšmes, išreiškiamas logine formule: (∃x) P(x), kurią galima perfrazuoti: „egzistuoja bent vienas (x), tenkinantis predikatą P.“

179

Pavyzdys:

(4) Vaikai žaidžia kieme.

(5) Kažkas laukia tavęs.

(6) Kartais grįžta anksčiau.

Bendruma suprantame kaip reikšmes, išreiškiamas logine formule (∀x) P (x), kurią galima perfrazuoti: „kiekvienas (x) tenkina predikatą P.“

Pavyzdys:

(7) Kiekvienas mirs.

(8) Niekas tavęs neieškojo.

4. Paskutinę savo straipsnio dalį skirsime fragmentiškam lietuvių ir bulgarų kalbų apibrėžtumo–neapibrėžtumo semantinės kategorijos raiškos priemonių palyginimui. Pastebime, kad dauguma bulgariškų pavyzdžių nėra susiję su artikeliu -ăt. Taip norime parodyti, kad apibrėžtumo–neapibrėžtumo semantinės kategorijos apimtis yra gerokai platesnė už morfologinės (formaliosios) kategorijos apimtį, nes ji apima formas, susijusias ir su nomen, ir su verbum.

(9) Aš numam.

(10) Aš klausiu.

Sakinyje (9) ir (10) asmeninis įvardis aš ir aš yra vienetiškumo raiškos priemonė.

(11) Моята дъщеря живее в Плоцк.

(12) Mano duktė gyvena Plocke.

Vardinė grupė su savybiniu įvardžiu ir artikelio forma bulgarų kalboje, kaip ir vardinė grupė su savybiniu įvardžiu lietuvių kalboje, yra vienetiškumo rodiklis. Atkreipkime dėmesį, kad bulgariška forma be artikelio sakinyje (11) negalima.

(13) Иван чете книга в стаята си.

(14) Jonas skaito knygą kambaryje.

Formos чете ir skaito reiškia dabarties būsenos vienetiškumą sakinyje.

(15) Той понякога сънува кошмари.

(16) Kartais jis sapnuoja košmarus.

Egzistencialumas išreiškiamas vartojant formas понякога ir kartais, kurios yra veiksmažodžių grupės elementas.

(17) Един човек може да ти каже за това.

(18) Apie tai vienas žmogus gali tau pasakyti.

Abiejuose pirmiau pateiktuose pavyzdžiuose susiduriame su egzistencialumu. Atkreipkime dėmesį, kad bulgariška forma един formaliai atitinka lietuvišką vienas. Bet ar visada taip būna?

(19) Една влюблена жена може всичко.

(20) Įsimylėjusi moteris viską gali.

180

Bulgarų kalbos една iš sakinio (19) negali būti perteiktas lietuvišku vieną, nes čia išreiškiamos bendrumo reikšmės. Taigi kontekstas arba atskiros sakinyje sugretinamos reikšmės, sąveikaudamos tarpusavyje, nulemia bendrumo reikšmę. Kartais aiškaus rodiklio nebuvimas panašiuose pavyzdžiuose siejamas su vadinamuoju kalbiniu nutylėjimu.

(21) Всички деца обичат Дядо Мраз.

(22) Visi vaikai myli Kalėdų Senelį.

Всички ir visi tampa bendrumo rodikliais.

Taip pat priimtini sakiniai:

(23) Децата обичат Дядо Мраз.

(24) Vaikai myli Kalėdų Senelį.

Kartais apibrėžtumo ir neapibrėžtumo reikšmių raiškos požiūriu laikomi pasižyminčiais kalbiniu nutylėjimu, jie išreiškia reikšmes, artimas sakinių (21) ir (22) reikšmėms. Nors kai kuriuose aprašuose (Koseska ir Gargov 1990) aiškiai kalbama apie kalbinį nutylėjimą sakiniuose, panašiuose į (23) ir (24), mano supratimu, galima ir kiek kitokia interpretacija. Būtent sakiniai (21) ir (22) kategoriškai išreiškia turinį „visi vaikai mėgsta Kalėdų Senelį“, o (23) ir (24) ne taip stipriai pabrėžia aprėptį, apimančią visus vaikus, kurie buvo, yra ir bus. Taigi galima sakyti, kad gali būti, jog vaikas, kurį sutiksime, mėgs Kalėdų Senelį. Žinoma, teiginiai (23) ir (24) neatmeta galimybės sutikti vaiką, kuris nemėgsta Kalėdų Senelio, nors daroma prielaida, kad didesnė tikimybė sutikti vaiką, mėgstantį Kalėdų Senelį. Nuo šios interpretacijos iki egzistencinių reikšmių, kurias galima išreikšti toliau pateiktais sakiniais, jau visai netoli:

(25) Някои деца обичам Дядо Мраз.

(26) Kai kurie vaikai myli Kalėdų Senelį.

Iš to išplaukia išvada, kad kalbos struktūroje nėra griežtų ribų tarp bendrumo ir egzistencialumo. Ši riba yra takus, todėl kai kuriuos rodiklius galima vienodai pagrįstai laikyti, kaip ir mūsų atveju, bendrumo arba egzistencialumo reikšmių rodikliais.

Šie keli pavyzdžiai leidžia mums susidaryti vaizdą apie apibrėžtumo ir neapibrėžtumo semantinės kategorijos apimtį. Kaip matyti, aptariamos semantinės kategorijos rodikliais tampa ne tik artikelis ar įvardžiai. Šios kategorijos rodikliais tampa ir veiksmažodžio formos bei veiksmažodžių grupės, netgi tai, kas kai kuriuose darbuose įvardijama kaip kalbinis nutylėjimas (būdingesnis lietuvių nei bulgarų kalbai). Verta paminėti, kad lietuvių kalboje retkarčiais pasitaiko forma, analogiška bulgarų -ăt, pvz.

(27) – Yra baltas, žalias ir mėlynas sijonas. Išsirinksite.... Kurį imsite? – Prašau baltąjį.

181

Jos vartojimas labai ribotas, didele dalimi priklauso nuo konteksto, be to, reikšmių apimtis apsiriboja vienetiškumo raiška.

Gauta 1997 12 01

LITERATURA

Projekt 1981: Projekt gramatyki konfrontatywnej bułgarsko-polskiej i serbskochorwacko-polskiej, – Studia polsko-południowosłowiańskie, Wrocław.

Koseska i Gargov 1990: Българско-полска съпоставителна граматика 2, Семантична категория определеност/неопределеност, София.

APIE LIETUVIŲ IR BULGARŲ KALBŲ GRETINAMĄJĮ TYRIMĄ

Santrauka

Gramatiko kategorijų gretinamasis tyrimas, pagrįstas semantinių sąvokų kalbos tarpininke, leidžia išsamiau ir tiksliau aprašyti kalbos vienetų reikšmes. Vadovaujantis tuo požiūriu straipsnyje norima parodyti, kad semantinė apibrėžtumo/neapibrėžtumo kategorija būdinga ir toms kalboms, kuriose ji neturi specialių morfologinių raiškos priemonių. Ta problema aktuali ir tarinio grupei, kuri tradiciniuose artikelį turinčių kalbų aprašuose šiuo atžvilgiu dar nenagrinėta.

182