180 ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
jonas PaLionis
Vilniaus uni e si e as
Di ezioni delle ice che scien i iche: s o ia della Li uanian
ašomosios kalbos, onomas ika.
Lau yno iVinskio
Lenkų-Lie uVių kaLbų
Žodynas
Pa engė ona kažukauskai ė
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2010, 524 p. + kompak inis diskas.
isbn 978-609-411-052-8
Ligi šiol lie u ių kalbos žodynų ( iksliau ikalbių bei d ikalbių žodynų su lie u iškais
an aš iniais a aiškinamaisiais žodžiais) annuncio p incipalmen e limi ojasi XViiXVIII
secziumi e Mažosios Lie u os e i o ija. Qui il più si è la o a o Vincen as d o inas, che
p epa ò pe s ampa pe sino e ingen ius diziona i manosc i i: anoniminį Lexicon
Li huanicum (1987), id ichui p e o ij a ibui a Cla is Ge manico-Li h ana (19951997) e
jokūbo b odo skio Lexicon Ge manico-Li h anicum e Li h anico-Ge manicum la p ima
okiškai lie u iškąją (2009). exissioia Li uania g andijaja kunigaikš ys ė, bes due
ikalbių kons an ino si ydo ā dynų o okopinių leidimų (1979 e 1997 m.), p epa e
kazio Pakalkos, più ā dynų nepasi odė, pe ché lo o là non. solo da XiX a. inizio, usci o
suona o al li uanis iniam sąjūdži, im a sc i e e b ikalbius e ikalbius dizionni, i cui
manosc i i non gaja pa e scompa so, cadu a in ospi ais paesi o nelle nos e
biblio eche anco a aspe ano le ile di usci a.
Il p imo ali ile ice ukè ci ca 1856 m. sc i o i omi simono daukan o lenkų-lie u ių
kalbų manusc ip inis žodynas, p epa a o s ampdin i gied iaus subačiaus (išleis o
19931996 m.). ecen emen e appa se e an os di quel pe iodo polkųlie u ių kalbų
manusc ip dic iona io, sc i o zymaus liaudies š e ėjo, pedagogogo e amsiųjų
kalendo ių (me skai lių) au o io Lau yno i inskio (18111881). Il manosc i o di ques o
diziona io è conse a o c oku oje, dell'Accademia polacca delle scienze in biblio eca
(signa u a 2232). pe ciò a più ampi s a i di li a i ice ca o ia oji non lo e a accessibile,
anche se è mol o in e essan e e p ezioso monumen o lexicog a ica li a i
( ul e io men e segnala o san umpa iŽ).
iŽ pa engè imp usdi i Li u ians kalbos ins i u o impiega a ona kažukauskai ė. dalla sua
p a a mia, chiama a nelabai eseguusiu dizodyno au o iaus naujada u
Lau yno i inskio lenkų-lie u ių kalbų žodynas
181 ecenzioni e iews senė, si ede, che p epa a e quella diziona ia s ampa, a al o ko,
a e a e ce i ce i suoi sen imen i al p op io coš iech: diziona io au o ius e p epa ėja
esą ba š i i nella s essa s essa Chiesa di Šilalė. Ques o mo en e, senza dubbio, non u il
più impo an e, ma con ibuì al a o che o a già abbiamo accessibile uno schi uo o
i inskio dizionino es o con compac ino dische o, pe me en cio di e i ica e
compu e izza o pe sc i o es o au en iški à. sudė i qua o in qua o o ma o
Leidiniui pasi ink as in olio o ma as, ku iame (ma y , aupumo sume imais)
o iginalalo pagine. il con enu o della pubblicazione, ol e Paga senės, cos i uisce due
a icoli (uno pe p epa azioni, al o lenkų kalbininkės Małgo za os kila (Ma ga i os
kilia ės)) con le lo o li e iškomi e lenkiškis san aukomis e lis a della le e a u a (p.
iXXLi), scy elis ank aščio pa engimo p incipai (p. XLiiiXŠV), i os lis ino di abb e ia i
a imų (p. XLVXLVi), pe Ž i i šius su ienu ki u paus a sepa a o di una pagina o pa e
di esso digi ale aksimile (p. 1523) e un gallio a me à del disku (Lišė). kažukauskai ės
in odu o io a icolo Lau yno i inskio lenkų-lie u ių kalbų žodynas (p. iXXXV) dal
p incipio sc i e su leksikog a ines a odyno au o iaus endencijas, ul e io men e sulla
pa e sop a issu a del diziona io (la sua sanda ą, lenkiškų žodžių egis o šal inį,
lie u iškų žodžių ašybą, a minį žodį, pag indno leksiką). in igus, u iningo a icolo,
suppo a o ligšioliniais i inskio a i i à y inėjimais. già nella p ima ase si solle a
l'assunzione o iginali, che eng i dizionynus Lau ynas i inskis po e a esse e sumanęs
p eceden e che inzymiuosius kalendo ius lie u ių kalba (p. iX). Pag indo okiai p elaidai
esą o ni an e del suo manosc i o O Pisowni języka Li ewskiego, ašy ame po 1843 m.,
pa eikš a men is, che ašysiąs Dic iona y. bene pe la p ima ol a così
de aglia amen e iene desc i a iŽ s o ia di ing esso del manosc i o in k oku os
biblio eca e il suo sanda a. Nella k oku os biblio eca iŽ manosc i is pa ekęs come doana
da Ma ijos Po ulickai ės-oginskienės, ie a o kunigaikščio bogdano oginskio moglieos,
elin iselo uo ip ende e. ci a ocioco a o a chi io dell'accademia c oku a si ua o del
eco d della cancellia ia dell'accademia, da a o 1918 m. 8 se emb e, si ede, che insieme
con il diziona io osse inse i o e lenkųžemaičių g amma ikos sąsiu inis (p. Xi). ma sulla sua
p esenza o assenza nella biblio eca dell'accademia l'au ice dell'a icolo non z'è
menziona a, e iene o ni a da i sul a o che mo o i inskiui il suo manusc i o si è
occupa o della conse azione del d a is a yškių apylinkės aleksand as Mo ininkas, che
kunigaikš ienei oginskienei il ocabola io e la g amma ica può indossa e gadje onas
kajasliauskas, che ha cedu o pa e dei manosc i i a Ma ijampolė gimnazija k iaučiūnui
( a quei manosc i i c'e ano A, B, C e S).
Paga ap ašydama iŽ sanda ą kažukauskai ė no a che lo compongon u e e pa i: la
p ima da A a 1018, la seconda da 1019 a 1767 e la e za da 1768 a 2060 pagina. sa ebbe s a a
bene, pu ché quelle pa i nel es o ip odo o osse o g a icamen e sepa a e.
Giodynas comp enden e solo AR aides. Pa e della Le e a S del Co no, che e a en a a
182 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV nelle mani di kazio g iniaus, kažku scompa so
jonas PaLionis
(con ja diziona io sa ebbe 2688 pagini)1. ciò che po e a esse e manosc i i con
olimesnių le e e di pa ole, indica p. 2003 mio no a o lizdelis con i e imen o in W
le e a pa ola: udopió , jeszkok wa uga. jè cap. Mau icijaus o gelb ando
(ca osin in o słownik wileński, che ecenszuojamame pubblicazione žymimas
jau k. g inius y a nus a ęs, kad i inskis lenkiškajai sa o žodyno daliai naudo-
san umpa swil) duei omį polkų kalbos žodyną, isp essin u a Vilniuje m. 1861
kažukauskai ė ha p esen a o nel suo a icolo su ques o diziona io di conoscenze, che
pe me e meglio capi e iŽ sanda ą bei paski į. dal Li uania (nuo Me kinės) so so
kalbinis a jonas ka la ičius (jan ka łowicz) su lui nebu ęs buos opinioni: esą jį ašę
ne kalbininkai, quindi p aca ich pozos ała za wymaganiami nauki (p. XV). u a ia
s a a e posi i amen e alu a en i opinioni. i inskiui, p esumibilmen e, lo piacesse,
pe ché des ina o do pod ęcznego uży ku ( appone sc i e nella sua i ola e pagina) e
comp enden e a i se o i leksiką, pa icola men e gausią e miniją z obcych
języków polskiemu p zyswojonych ( en pa ).
au o e dell'a icolo, con on a a ad. olgeb ando dizionnio con iŽ man aščiu,
abbas anza de aglia o desc i o le lo o sanda os comun ybe e di e enzie. lei
s abilì che i inskis nel suo lessico lenkiškoje nella pa e non isu è laikęsis swil:
nuk ypimų esama e an aš inių lyčių (lemų) disposizioneme, e lizdų s u u a, e
pa ole del sis ema quali ica o i g amma icali, pa ole dei signi icamen i in e p e imo
o mae, e in alcune al e a ee. u a ia, a mio a iso, pa icola men e impo an e
di e enza è che iŽ iene o ni o ben cosí meno di qualsiasi le e a pa ole: da swil
i inskis p ese solo quelle pa ole, che, il suo pa e e, e ano necessi a issime
polkiosamen e colpi e a ono di empo le o e Li uano, olinčiam p amoc i o meglio
impa a e delle lingue Li uanee (no s su ques o, . y. l'a icolo sull'iŽ paski į, au o ė
kažkodėl ne ašoma). pe ques o scopo i inski galėjęs p ese la lenkiškajai pa e di
pa ole non solo da swil, ma e dal lenkiamen e pa lėjusių locali gen e (šlėk ų,
d a ininkų) linguaggio (au o ė o nisce dieci di ali pa ole, ma di lo o po e a esse e e più).
non leidendo in smulkesnį kažukauskai ės a icolo suminė ų swil e iŽ di e enzie comen azione si può
desc end inamai di e che di quelle di e enzie escol a abbas anza mol i e a ia i di ca a e e. au o e
dell'a icolo, a me pa e, gius amen e è no a a, che i inskis suo ocabolo scel oęs semplicissima, ai
li uani più accessibile la sanda ą (įsi edęs pe cen ą al iokių nei swil pažymų, nenume a ęs pa ole
signi ica i i e k ., a causa di ques o, na u almen e, so e ėjęs suo ocodino scienziingumas). Po
pa agonamosios lenkiških pa ole pa eikimo swil e iŽ analizės kažukauskai ės s aipsnyje nemaža
pos o assegna a lie u iškosios pa e ca a e is ikai. au o ė ašo su iŽ sc i ybą (p. XViiiXiX), e minį
base e leksikos sudė į (p. XiXXXii). 11 jonas k uopas. L. i inskio lessikog a inie ope e. jonas k uopas.
Rink iniai sc i i. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų Publishing ins i u e, 1998, 231.
Lau yno i inskio lenkų-lie u ių kalbų žodynas
183 ecenzije e iews iŽ a gomen i di sc i u a nell a icolo si collegano con le
pau e dell'au o e, dispos e nei suoi manosc i i o pisowni języka Li ewskiego e o
pisowni i iloczasie języka Li ewskiego, sc i i i dopo 1840 m2. Il i olo di ques 'ul imo
a icolo au o e è ado o apie sc i ibà e ki čia imą, pe ò iloczas anuome inėje
polkų kalboje eiškė ilgumą3. In al modo adu e il linguis ico e mine,
appa en emen e, a e a in luenza
iŽ a ojami ne šeši ženklai: –, ˄, `, ´, ⏑, ´
(pas a asis mol o a o). alcuni dagli ques i segni e e i amen e e a segnala a non
solo balsių kiekybė e ki čio luogo, ma e au o iaus na osios a mės p iegaidės.
Vy au as Vi kauskas sc isse che iŽ ilgieji balsiai i, ū chia amen e segnalimi
di e samen e, si può susci a e a niškių šnek os ki čia imą. pa icola men e bene
ediamo i agalės p iegaidės spūdį sul p imo sando: gā sas p. 1937
(šnek . gã· sas, bk. gasas) [...], dējwe p. 2012 (šnek . dē·i ẹ, bk. de ė) [...]4. pe ò
accen ologie, come e sc i ybos, sogge i nell a icolo smulkie non nenag inėjami,
lascia i ad al i iŽ ice ca o i.
pe quan o igua da a mia a icolo au o è iene adizionali opinioni, che iŽ a sp ende
i inskio gim osios žemaičių dūnininkų pa a mės peculia i à, ma le sue consis en emen e
non man enu e, eqüenu caso sos i ui e aukš ai ybėmis. e di a o e dyne non
a amen e in ece dei dūnininkam ca a e is iingų ienabalsių [ī], [ū] u ilizza i aka ų
aukš aičių d ibalsiai [ie], [uo], p z. : Piènas 5925, Wiènas 379, Dùo é 161, Kłuònas 350 e . .
pe ò g e a ali non a amen e appaio i dūnininkiškųjų, p z. : Pŕśzingas 967, Pŕžadas 350,
Dùbie 373, Ka iùmēné 20 (especialmen e equni p ielinksnis bei p iešdėlis p i, p i-). in
gene ale i inskis, come e al i allo a di žemaičių sc i o i nonché igu e della socie à,
sc isse ad un ce o a mino mischino, che in de aglio isanalisia o in menziona o Pe o
joniko s udio, quale non usò au o e dell'a icolo.
pa lando di iŽ a minì base non si può dimen ichi i inskio susdu i a concezione pe in e minio sc i omosios
lingua pag indo. lui e a con in o che pe la lingua sc i a eikià sceglie e una a mę, e non agazza e dopo
di e si a mių labi in o. Li u ians sc i omajai lingubai, il suo pa e e, deb ebbe o im i idu io a mę
(ś odkowy p owincjalizm). pe ò o p o incialismo egli conc e amen e neap inėžè e più spesso
oca ie iamen e sc è non solo d ibalsius [ie], [uo], ma e d ibalsį [ai], oc. + n e k .6 kad i inskis 12 Pe as jonikas.
Li u ians bend inės ašomosios kalbos kū imasis an ojoje XIX a. po ėje. Chicaga, 1972, 65. 13 Ž . samuel
sa o žodyne g iežčiau nesilaikė ienos a mės, odo į ai ių a minių lyčių pa eikimas
kai ku iems lenkiškiems žodžiams, p z.: Dąb, dębu m. Ànżuołas, -a, uòżuo łas,
bogumił Linde. Słownik języka Polskiego 2. Lwów, 1855, 200. 14 Vy au as Vi kauskas. Lau yno i inskio
Lessicog a inie p incipi. Lau yno I inskio calenda io del 150mecio. Vilnius: Lie u ių li e a os i nau osakos
ins i u as, 1997, 30. 15 Qui e o unque al o e il nume o segna la pagina o iginalalo. 16 Piu os o z . Pe as
jonikas, min. eik., p. 6567.
184 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV àżuołas, -ła 160; Chleb, -a. Duòna (dùna i douna)
jonas PaLionis
111; Gnoić . a. Pùdʼi é, pù dʼn é 121; K os a, - y . Niēżas, Nżas 480; Dwak oć a d. Dŭ
kâ ŭ, dŭ źîgiŭ 229. aukš ai indamas ( aka ie indamas) dūnininkiškas o me di pa ole,
i inskis, come gius amen e no a kažukauskai ė, p ikū ė e di b inių, hipe no minių
žodžių (p. XiX). A ques a a e mazione si possono aggiunge e anco a pa ole mol o
mol e, specialmen e con il p edecesso io nuo ie oj nu-, eg.: a d. nenuok ā omaj 745,
nuōnesz as 1251, in . nuop aus é 781, Nuoszukuò é 1765, Nuopùlimas 813, nuosidawmas
1306, 1302, secondo e sus, egli nel suo ocabolo anco a abbas anza egola men e
a zò ki sya žemai iška g. pl. -un (pansa Łaj 2, 1023, 1063, 1063, 1013). u a ia
app o ondignesne iŽ s udi delle pa icelle in e mnei anco a aspe a a enzione dei
linguis i. Palygin i non poche luoghi kažukauskai ės dedica a a icolo lie u iškos iŽ
leksikos cha ak e is ikai. Qui escel a aikš ėn in esso esen i g ande deminu i inių
daik a a džių gausa e a ie àė, si sc i e su naujada ų c eazione, leksiko on i e k . in
eal à iŽ aps u pa ole, p ese e da žemaičių a mės, p eceden i, specialmen e si ydo,
ā dynų, e e amen eų au o iaus c eu . Vi kauskas in uno dei suoi a icoli sc isse
che i inski esąs nukalęs solo una al a pa ola7. ma ale a e mazione non accu a e,
pe ché iŽ è nukal a mol o mol i nuo iada , dei quali, mi pa e, susda ebbe o nonjas
ocynėlis. Ma i inskis s en ò o ni e bemaž a ogni lenkiškam pa ola a Li u išką
a i ikmenį e il suo non endendo nella p op ia a mezza o u imuose diziona i c eu da o
naujada ą. In ques o aspe o iŽ di e isce dal p op io amžininko daukan o
lenkų-lie u ių linguų žodyno, nel quale non a amen e ali occasioni lasciik a uščia
luogo. sc i endo su inno ada ų c ea i i à kažukauskai ė no a, che spesso lo o ku asi
in e nazionale ca a e e pa ole di, accon ų ad. o gelb ando dizodyne,
co ispondmenim. u ile illus azione essa ha o ni o dieci ali nuo iada 's esempi: Bank
Sàndie is 36, Geome ija Ma ińīs é 306, His o ija Wējksmas, wèjksmié 364, Ins ink
Ìs igis 392, Kolega Wiend āugis 447, Pa lamen o kalbiè iné 1072, Reakcja P iśzingēné 1668,
Relikwja ā łajkasē 161, Rezydencja pabuwēné 1683. Ai sudde i si possono anco a
aggiunge e le seguen i įdomesnius, massima LkŽ ne iksuo us, iŽ naujada us: Aspi an
Bend āno is, bend āgejdis 22, Dyalek Kałboskie is (= Kałbosky is?) 235, Filolog
Da i ièjas, pà wejzdie ojas 276, genealog Gimīn aśzis, Gimīnsekis 305, Imaginacija
Pa ejkslné 387, Onanismo epis 1566, Pseudonim s ī bā dis 1600, Pawczybjon 1728,
Racke Ugniłakis, 1621, Ro acja àpsukmis, 1728, Realizācija Ruskija jjjczelekis, 1639,
Ruskija Ruskism, Ruskija, Ruskija, 2015. 17 Vy au as Vi kauskas, min. eik., p. 199.

Lau yno i inskio lenkų-lie u ių kalbų žodynas
185 ecenzijos / e iews
jau iš pa eik ų pa yzdžių ma y i, kad ka ais p ie ieno lenkiško ( esp. a p au-
inio ca a e e) della pa ola iŽ è da a po due o più naujada ų. ques o è anche uno dei
segni, che mos ano il lo o inno ada ismo. beside ques o, dažnokai, beside
inno ada ino pa ola, in li e iškoje lizdo pa e daodamas e skolinys, p z. : Kalenda z
Kalēndo ius, Me skaj lus 402, Pa lamen Pa lamēn as, kalbiè iné 1072. bene
impo an issimo aks inas ku i naujada ų, specialmen e новых терминов
специальным понятиям означать, i inskiui e a il olese g ynin i bei icin i anuome inės
ašomosios kalbos leksiką, затерстą многие s e imybių. a lui, che non a esse
un'educazione linguis ica, pe ò di icile è s a o c ea e daybos e o signi ica o in
e mini di buų naujada ų. au o e dell'a icolo da' esempio di uno suo naujada o
paga senė, che è c i ic ęs già daukan as e che iŽ i o ando anche nei no e i lizduos
come di e so polkiških pa ole co ispondmen o, ma kažkodėl pa ikęs kažukauskai ei,
che lo lo pa a ojo (ma y , o iginalumo sume imais) nella pubblicazione signi ica o
p a a mės. sebbene i inskis buoni nuo iada di è poco c eū és, u a ia uno al o iŽ
issa o il suo inno ada è en a o in a dius aš us, xiX a. ine gio n aščius e išsilaikė
anche ligi nos i empi (p.z.: žodinys ė e imologijos eikšme bu o pa a o as 1883 m.
auš oje, ž . LkŽ XX 936, a ūkininkys ė quan o un al o signi ica o u bū pe le più
a di dicynus aggiè e o a ies a oseną, plg. LkŽii XV 407408).
kažukauskai ės s aipsnyje suminė as nemažas pluoš as naujada ų, pe im e in iŽ da
si ydo žodyno. pe ò non s abili a, se ne sono quan o pa ekę da k is ijono go libo Milkaus e
e dinando nesselmanno ocynų, cui anche usa ousisi i inskis sc i endo il p op io. ques o
lasciik a u u i y inė ojams. be naujada ų, al o, pe sino più signi ica i o, iŽ lie u iškos
leksikos sluoksnis liaudiniai, p incipalmen e da gim osios i inskio a mės p ese pa ole, sui
quali kažukauskai ės s aipsnyje nedaug cosa accon a o. e ali pa ole ci sono mol e.
so en e a uno cui lenkiško o in anuome ina polkų lingua en a o di pa ola iŽ iene p esen a o
non uno, ma pa e, spesso sinonimiški liaudiniai co ispondmeny, ecc. : Flej uch Mŭlkis, lŭ bis,
lŭjbis, wiêb a, lèjbis 280; Guducha Sznēkis, plēpis, plēśzkis 295; Gapiowa y Pàlŭ bīs, pàwiebŕīs,
awikłājkis, pakłājkis, apiklājkęs; Gawędzić Sznè é, piè é, āiawè no é, ēuži é, Ēzkišè é 303;
Na yzkwać Pŕsejiskabini, pŕsejlis, š ěasini śmilmil, 655; Obsze ny éas, 299 ŭ ŭs, Ibs , Owažž,
Owažž, 798; Rozza, žž, G až, G až, G až, Žž, Kęs , Puž, Puž, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z,
K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z,
K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z,
K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z,
apie iŽ esančio liaudinės leksikos sluoksnio kiekybę kažukauskai ės s aipsny-
K z, K z; K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z; K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z,
K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z, K z je ne ašoma, ma lui, senza
dubbio, è s a o più abbusesimo che naujada inis. Pe spegnendo il paesaggio sono no a o
okias žemai ybes ( ia ki a già menziona a pa lando di sinonimiškus lie u iškų žodžių
a i ikmenis): ā kała ( anka) ʻa bula (naodlew) 644; À siau a andens įlanka (odnoga) 847; bŭdiné
186 ac a Linguis ica Li uanica LXIVLXV a gėlė, nusku ėlė (galganica) 298; Nioiźèn é
jonas PaLionis
‘nuskus i žu į (odłuskać) 840; pàpau īsnuospauda (Mozol) 604; płdūnkis ʻ alka a
(gam a ) 298; Sidōklis ʻgipsas (gips) 309; Snŭczassnaud (gnuśnik) 322;
T àkuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskusku-
skuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskusk-
uskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskus-
kuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskusku-
skuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskusk-
uskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskuskus
[= budynės] ʻing kapus lideimas (konduk ė) 1454; Kąduołasb ys (ją) 341 371; K iēklė Okož u ne è
non solo una leksika wandudinė lie u iška, ma con iene anche un po' di azeobi popola i, come
pe esempio: 1833, 1833, 1834, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839,
1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839,
1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839,
1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839,
1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839,
1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839,
1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, 1839, e c.
Į in e essus, specialmen e polonis , iŽ inse i o a icolo lenkų ling is ės Ma ga i os
kilia ės (Małgo za a kila ) słownik polsko-li ewski waw zynca iwińskiego jako ź ódło
badań nad polszczyzną li ewską (p. XXViX Lii). già dal i olo ede e, che i suo au o ei
p incipalmen e p eoccupa ono iŽ ixsuo a Li uania polkų lingua peculia i à,
pa icola men e leksinės. pe ò dall'inizio del suo a icolo si sc i e sulla iŽ lenkiškosios
pa e sc i a e con lei co ela i one ica nonché mo ologia aožus, successi amen e
su a gomen i di pa ole di da ybos, e dopo di lo o su leksiką, pa icola men e
egionalisms. alcuni degli ul imi qui, sulla base di aleksande io b ückne io, wi oldo
do oszewskio, jano ka łowicziaus, aleksand o ku šaičio dizionnai nonché al i
lingu is is ici la o i, engono esamina i sepa a amen e e abbas anza de aglia o.
poiché li uanis am più possono esse e in igūs egionalizmai, ad li u i e suminėsiu:
Ba ysz Kul 59, 496, Odliga 839, Poku s ać 1619, Pundel 1577, Rogojsz // Rogajsz 1698,
Rojs o8 // Rojs 1744, Rupieć 2010. besides ques i, sky ium da suminė os ypa ingosios
(osobliwy) bó: Pog obek Poku ć 1188, Po cjunkuł 1173, P as P owidełko, 1276, 127 e die y
a ie ies (Nazon, 1613, R): 1637, Ragon, 1648, 1646, Raupu, Reiddyn, 1189, Reig, Radjana.
desc i endo egionalismus a icolo au o ė me icolosamen e espone i is i di
illus i polkų e di al e nazioni linguis i ci ca la lo o o igine (kažkodėl neminimas
kelio Li auisches e ymologisches Wö e buch) i pasako dėl jos sa o apibend inamą-
e ns o aenją opinię, sal o Ba ysz, cui do oszewski empos p es iniu dal u kų
ba isz `pokoj, en ò nella lingua polkų pe bal a i uk ainiečių kalbas (p. XXXii). 18 iŽ
accan o a i a a o es o e oneamen e s ampa o Rojsko.
Lau yno i inskio lenkų-lie u ių kalbų žodynas
187 ecenzioni e iews di ques o e mine in isnaço kažukauskai ės egis a a no a che
il suo swil non. / aigi da do e cadu oęs in iŽ ques a pa ola ale o ma, igninia. Te messe
Li uane no malmen e iene usa a mol eiskai inė o ma ba ỹšiai, eiškian i maga yčias
(LkŽ i 639). pa icola men e ampiamen e egionalizmù scy elle dispos e delle di e se
linguis iâ s pi u a in della pa ola Kul signi ica o, kilmę, usageimo p ecociaiaame 1476 m.
on e la yniškame Codex diploma icus ecclesiae ca hed alis necnon dioeceseos
Vilnensis. è come un a icolo di diziona io e imologico, che desc i e ques o pa ola.
au o ė, iassumendo i a i pun i di is a, appoggia quelli che i engono che si a i di
li uanismo, de i a o da kūlys ʻšiaudų pėdas, p eso in ca ico da bal a usių o
semplicemen e da lie u ių (p. XXXiV). quan o al okią opinione kilia ė esp essa pe la
pa ola odliga ‘a lydys. lei, a e i o, a e a a di alcuni bal a usių linguis i, ques o
e mine lo conside a da bal a usių pe im u li ua nizmu: bio ąc pod uwagę zasięg
geog a iczny ych słów [ . y. odliga // o liga J. P.], nie może być mowy o bezpoś ednej
pożyczce z li ewskiego (p. XXXV). né dai da i p esen a i dall'au ice s essa, né dalla
o ma poco piega a non si possono a e ali conclusioni, plg. lie u ių a lygà ʻa lydys
(LkŽ i 397). Simili e onee conclusioni engono a e e pe le pa ole Pundel (p. XXXVi),
Rojs o // Rojs (p. XXXViii), Rupieć (p. XXXiX). bene, che ali deduzioni e i a a
apibend inando kilmę pa ole dei Rogojsz // Rogajsz, Poku ć, che sono conside a i
bezpoś ednio zapożyczonami.
sulle menziona e ypa siasingą o me nell'a icolo si sc i e poco, pe ché esse sono
chia i polonizmi, iŽ ada a i alla lingua li uani (plg. swil: Po cjunkuła, iŽ: Po cjunkuł
1223, che l'au o e dell'a icolo kažkodėl chiama zapożyczeniem z języka li ewskiego (p.
XXXiX)). non leidizza a nell a icolo e in iŽ desc i i dei nomi delle di ini à spiegazioni di
o igine: enkinamasi dicodyne dau ai di quelle di ini à desc üdinamen i. alla ine
dell'a icolo l'au o e u o gius i ica amen e en a izza iŽ signi ica o polonis ichi:
ques o esąs una impo an e on e, che mos a di e enze a comun inè polkų kalbos
(polszczyzną ogólnopolską) e polkų kalbos, usa e ex Li uania g andi kunigaikš ys ės
žemėse (polszczyzną używaną na e lego byelkiego księs wa li ewskiego, p. XXXiXXL). il
suo u iningu a icolo kilia ė ga eggi ha aumen a o iŽ alo e della pubblicazione e
nusipelno non solo polonis i, ma e li uanis i g azie. pe ò con quello non o inò anco a
ini e le ecensioni. non negigiando iŽ, come di un'impo an e on e non solo polkų, ma
specialmen e dei li u ani lingua s o ia, dei li uanici s o ica diale ologia, dei
lissicog a ia s o ia, dell'obie i i à deaia bisogna di e, che egli non può pa agona si né
allo s esso indekso on e a swil, né a mol i al i s ampdin i ano aigi incomple o; più
me o d ikalbių žodynų. i ne ien dėl o, kad jis da nebu o pa eng as spaudai,
impo an e è che sia sc i o di uno speciale senza is uzione ilologico, s okojuscio sia
la eo ia del la o o lexicog a ico, sia e ale la o o p a iche. pe ciò non nuo amen e,
che swil p ašoka iŽ e pa ole signi ica i i de alesne (sunume uo a) classi icazione, e
ilius acionali esempio di abbondanza, e pa ole lessicog a ico desc iso (lizdų sanda os,
g ama inių k ali ika o ių) qualybe. ques o è sc i o su
188 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV nell'a icolo kažukauskai ės, ques o
jonas PaLionis
elocemen e si può no a e, compa aus ques i due dicynų es i. aigi swil p anašuma
comple amen e comp ensibile. Una, ques o diziona io è s a o sc i o da di e si au o i,
e secondo, anche se essi non e ano nemmeno linguis i, u a ia alcuni di lo o e ano più
ilologicamen e esp essę9. ol e a ciò, polkų leksikog a ija a e a adizioni più an iche,
che po e ano nusi gua da e swil sc i o i. iŽ pe ò, come è so olinea o Vi kauskas, ai
linguis i esąs più impo an e che daukan o i omį polkųlie u ių oca o io, nel quale
conside e oli pa i di pa ole polkiškų non sono a a o o ni e lie u iškų a i ikmenų10.
baigian la ecenziją p a a u anco a a i a e a enzione a do e non do e
pubblicazione osse ė us ine icslumus nonché ko ek ū os e idi. Pagina XiX a e ma
che Žodyne esis a solo eas e n alš aičiams ca a e is iingų ilia i o o mų, ma ilia i ,
come no o, ca a e is ico non solo eas e n, ma e del mezzo e del sud alš aičiams. là
o me pa kalnop, biesop sono conside a e non ilia y u, ma adesy u. Sulla pagina X in
unaci annaso in luogo Rie a o uscp in i a Rena o. ma di ques e cose nella pubblicazione
ho no a o pochi. il suo pa engėja kažukauskai ė mol o me opščiai esegui o di
s ao dina ia a endi udine e es e ni à ichieden e la o o, pe cui lei nuspe no di g an
elogio e g azie. si può discu e e, se la sua scel a di iŽ manosc i io annuncio a ian e
pe esc i as con aggiun o u compac iniu disku è supe io e ispe o adizionale
o okopinį-g e iminį a ian e, o non (a app esen an i di ecchia gene azione, non
usu uen i kompu e i, può appa i e miglio e, pa ancissimo ques a asis), ma jugu
ques o, che iŽ in gene ale si a acilmen e accessibile ice ca o i. alla ine del suo
a icolo in odu i o kažukauskai ė p ome e che e à pubblica o l'indice di ques o
diziona io (p. XXii). ale indesso noi mol o a endiamo e spediamoesiemè, che lo compie à
non chi al o, ma s essa ecensujamo dizionano pa engėja, bes amen e acquis ilinusa
in Lau yno i inskio lessikog a inį lascimen o.
Į eik a m. 20 ap ile 2011 d.
jonas PaLionis
Vilniaus uni e si e as
J. Tumo-Vaižgan o g. 9-27, Vilnius, Li uania 19 Ad esempio, janua ijus Pilipa ičius ( ilipowicz), uno dei
sep ynių swil suda y ojų, e a baigęs Vilniaus uni e si e ą and ašęs lenkų chemijos e minijos
klausimais, ž . Polski słownik biog a iczny, . Vi, zesz. 26, p. 454.
10 Plg. Vy au as Vi kauskas, min. eik., p. 32.