CHRISTIANE SCHILLER

Humboldt-Universität zu Berlin

Mokslinių tyrimų kryptys: Prūsijos lietuvių leksikografija, onomastika, baltų ir vokiečių kalbų, literatūros bei kultūros ryšiai.

PROFESIJŲ PAVADINIMAI PRŪSIJOS LIETUVIŲ KALBOJE

Su profesija susiję asmenvardžiai Prūsijos lietuvių kalboje

ANOTACIJA

Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama profesijų pavadinimams – vardų klasei, kuri lietuvių onomastikos tyrimuose, kitaip nei, pavyzdžiui, vokiečių ir anglų kalbų tyrimuose, iki šiol nebuvo išskirta kaip savarankiška vardų klasė. Iš XVIII a. prūsų lietuvių kilmės šaltinio surinktos visos pavardės, priskirtinos profesijų pavadinimams, ir jos klasifikuotos pagal darybinius-morfologinius bei semantinius principus. Taip pat nustatytas atskirų profesijų pavadinimų ir jų vedinių dažnumas, leidžiantis spręsti apie atskirų profesinių sričių paplitimą lietuviškai kalbančioje bendruomenėje. Straipsnio pabaigoje aptariamos problemos, susijusios su profesijų pavadinimų klasifikavimu.

ANOTACIJA

Šiame straipsnyje nagrinėjamos profesinės pavardės. Skirtingai nei vokiečių ir anglų kalbų tyrimuose, lietuvių onomastikoje iki šiol profesinėms pavardėms nebuvo skiriama dėmesio kaip savarankiškai vardų klasei. Čia pateikiamų tyrimo rezultatų pagrindas – XVIII a. pradžios lietuvių ir prūsų šaltinis. Iš jo išrašytos visos profesinės pavardės ir suklasifikuotos pagal darybinius-morfologinius bei semantinius principus. Be to, nustatytas kai kurių profesinių pavardžių ir jų vedinių dažnumas, suteikiantis informacijos apie kai kurių profesijų paplitimą lietuviškai kalbančioje bendruomenėje. Straipsnio pabaigoje aptariamos profesinių pavardžių klasifikavimo problemos.

RAKTAŽODŽIAI: onomastika, profesijų pavadinimai, Prūsijos Lietuva.

RAKTAŽODŽIAI: profesinės pavardės, Mažoji Lietuva, onomastika.

48

Acta Linguistica Lithuanica LXVI

Berufsnamen im Preußisch-litauischen

Iki šiol profesijų pavardės lietuvių onomastikoje beveik nebuvo mokslinių tyrimų objektas. Tai, be kita ko, lemia tai, kad čia jos, kitaip nei vokiečių onomastikoje¹, neišskiriamos kaip savarankiška pavardžių klasė, bet priskiriamos pravardinių pavardžių klasei.² Didžiosios Lietuvos kalbinei teritorijai aktualūs tik Zigmo Zinkevičiaus darbai (1977: 59–62) ir (2008: 539–548). Šiame kontekste Prūsijos Lietuvai paminėtinas Astos Urbonavičiūtės (2005) tyrimas.

Šiame straipsnyje nagrinėjama tiesioginių Prūsijos Lietuvos profesijų pavardžių klasė. Tiesioginėmis profesijų pavardėmis vadinamos iš pradžių iš pravardžių sudarytos pavardės, susijusios tiek su pagrindine, tiek su papildoma veikla, socialine padėtimi arba pavardės turėtojų eitu tarnybomis (Kunze 1998: 107). Nuo netiesioginių profesijų pavardžių jos skiriasi nemetaforiniu vartojimu.³ Šio tyrimo šaltinių pagrindą sudaro Horsto Kenkelio 1972 m. išleistasAmtsbauern und Kölmer im nördlichen Ostpreußen um 1736 sąvadas (toliau cituojamas kaip K), iš kurio išnagrinėti registrai III „Litauer“ (K 249–273) ir IV „Kölmer und Erbfreie“ (K 273–282). Šiame sąvade išsamiai užfiksuotas nagrinėjamo laikotarpio istorinis Prūsijos Lietuvos pavardžių fondas. Kadangi XVIII a. pavardžių formavimasis dar nebuvo baigtas, galima tiesiogiai sieti pavardes su konkrečia jų turėtojų arba artimiausių jų protėvių profesine veikla. Todėl nustatytos pavardės gali suteikti informacijos apie tikrąsias lietuvių profesinės veiklos sritis.

Priešingai nei vokiečių pavardės, tarp kurių tiesioginės profesijų pavardės apskritai priklauso dažniausioms pavardėms,⁴ Prūsijos-

¹ Vokiečių onomastikoje pavardės paprastai skirstomos į penkias klases: pavardės, kilusios iš vardų, pavardės pagal kilmę, pavardės pagal gyvenamąją vietą, pavardės pagal profesiją, tarnybą ir luomą bei pravardinės pavardės; žr. Fleischer (1968: 98–120), Kunze (1998: 63), Kohlheim/Kohlheim (2008: 21–40) ir kt.

² So von Zigmas Zinkevičius (2008), der, wie das Inhaltsverzeichnis (S.10) erkennen lässt, die Berufsnamen (Asmenvardžiai, susiję su žmogaus amatu) unter III. Übernamen (Pravardynas) behandelt. Aleksandras Vanagas (1999: 470f.) verzichtet in seiner Klassifikation der litauischen Familiennamen gänzlich auf die Ausgliederung der Berufsnamen.

³ Netiesioginėmis profesijų pavardėmis asmenys pavadinami pagal jų profesijai būdingus įrankius, gaminius, darbo drabužius ir pan., pavyzdžiui, Mehlhose „miltiniai milinukai“ – kepėjas arba Kupfer „varis“ – kalvis. Netiesioginės profesijų pavardės užima tarpinę padėtį tarp profesijų pavardžių ir pravardinių pavardžių, nes su profesija susijusios tik metonimiškai. Kunze (1998: 137).

⁴ Tiesioginės profesijų pavardės užima pirmąsias 1–14 vietas tarp dažniausių vokiškų pavardžių; žr. Müller, Schmidt, Schneider, Fischer, Weber, Meyer, Wagner, Becker, Schulz, Hoffmann, Schäfer, Bauer, Koch, Richter. Tik 15-oje vietoje eina pravardinė pavardė Klein. Šaltinis: TopNames 5000.

Straipsniai / Articles

49

CHRISTIANE SCHILLER

Prūsijos Lietuvoje lietuviškos kilmės tiesioginės profesijų pavardės konkuruoja su patronimikomis ir pravardinėmis pavardėmis. Šie skirtumai pirmiausia aiškintini nevienoda abiejų vardų sistemų raida. Vokiškų pavardžių sistema iš esmės susiformavo viduramžių miestuose, kur dėl palyginti didelio gyventojų tankio ir profesijomis grįsto apgyvendinimo būtent profesija tapo tinkamu pavardžių suteikimo motyvu. Priešingai, Prūsijos Lietuvoje vyravo smulkios gyvenvietės ir menkai išplėtotas darbo pasidalijimas (taigi ir nedaug diferencijuota profesinė struktūra); čia pavardės pirmiausia formavosi pagal patroniminius, t. y. iš vardų kilusius, bei pravardinius modelius. Vienintelė išimtis – pavardė Kalwis, prie kurios dar bus grįžta toliau.

Pateikiant korpuso pavardžių formas reikia atsižvelgti į tai, kad jas paprastai užrašydavo vokiečiai, kurių lietuvių kalbos mokėjimas nebūtinai buvo savaime suprantamas. Todėl reikia manyti, kad lietuviški vardai buvo užrašomi netiksliai, t. y. neatspindint jų tarimo. Be to, būtina atsižvelgti į lietuviškų vardų sistemos integravimo į vokiečių kalbos sistemą aspektus fonetiniu ir morfologiniu lygmenimis. Prūsijos Lietuvos pavardžių formos čia pateikiamos originalia rašyba, o lietuviška lyginamoji medžiaga – bendrinės kalbos ortografija. Variacijos, atsiradusios dėl to meto užrašymo aplinkybių, nekomentuojamos.

1. PAVADINIMŲ TIPAI DARYBINIU MORFOLOGINIU IR GENETINIU ASPEKTU

Profesijų pavardes, remiantis jas sudarančiais bendriniais žodžiais, darybiniu morfologiniu aspektu galima skirstyti į paprastuosius, darinius ir sudurtinius žodžius.

1.1. Paprastieji žodžiai

Paprastaisiais žodžiais čia laikomos visos iš pradžių lietuviškos leksemos, kurios sinchroniniu požiūriu, atsižvelgiant į nagrinėjamą laikotarpį (XVII–XVIII a.),

50

Acta Linguistica Lithuanica LXVI

Berufsnamen im Preußisch-litauischen

negali būti analizuojamos nei kaip vediniai, nei kaip sudurtiniai žodžiai. Pagal šį apibrėžimą vieninteliai korpuse paliudyti paprastieji žodžiai yra iš profesijos pavadinimo kálvis⁵ „kalvis“ kilusios vardų formos Kalwis (K 53, K 140), Kalwies (K 20, K 32, K 35 ir kt.), Calwis (K 131) ir Calwies (K 35).⁶ Šis faktas rodo, kad šis darinys yra labai senas ir liudija ankstyviausią darbo pasidalijimą. Išskirtinę šios profesinės srities reikšmę patvirtina didelis tiesioginių profesijų pavadinimų, reiškiančių „kalvį“, dažnis visose Europos kalbose.⁷

1.2.

Dariniai

Lietuvių kalboje su darybos afiksais -ius ir -ininkas (-inykas) sudaromi veikėjų pavadinimai. Kai darybos pagrindas yra įrankio ar produkto pavadinimas, šie žodžiai vartojami kaip profesijų pavadinimai, iš kurių gali kilti tiesioginės profesijų pavardės.

1.2.1. -ius⁸. Profesijų pavadinimų daryba su darybos afiksu -ius yra sudėtinga ir, be sufiksacijos, paprastai apima ir šaknies metatoniją, plg. puõdžius iš púodas (Stundžia 2009: 127). Šio tipo profesijų pavadinimų pagrindu atsiradusios profesijų pavardės nagrinėjamame korpuse yra dažnos. Atitinkamo bendrinio žodžio darybos pagrindas gali būti tiek paveldėtas žodis, kaip Bal(l)nus (K 30 ir kt.), kilęs iš liet. bálnus „balnininkas“ (plg. liet. bálnas „balnas“), Girnus (K 20 ir kt.), kilęs iš liet. gĩrnius „girnų akmenų skaldytojas“ (plg. liet. gìrnos „girnos“), Dirszus (K 32 ir kt.), kilęs iš liet. diržius „diržininkas“ (plg. liet. diržas „diržas“), tiek skolintas žodis, kaip Bludszus (K 84 ir kt.), kilęs iš liet. bliùdžius „dubenų gamintojas“ (plg. liet. bliùdas „dubuo“, iš sen. rus. блюдо), Kubillus (K 95), kilęs iš liet. kubìlius „kubilius“ (plg. liet. kùbilas „kubilas“, iš sen. aukšt. vok. kubilo, vid. aukšt. vok. kübel). Tirtose pavardėse prieš fleksinę galūnę esančio priebalsio palatalumas paprastai nežymimas.

⁵ Visos bendrinės lietuvių kalbos referentinės formos cituojamos pagal LKŽe.

⁶ Sowohl Pranas Skardžius (1943 [1996]: 379) als auch LKG I (§ 530) analysieren kálvis als Ableitung aus dem Verb ká lti mit dem Suffix -vis (Skardžius -vja-). Diese Interpretation hat aus diachroner Perspektive durchaus ihre Berechtigung, wird aber dem synchronen Befund nicht gerecht, da das Suffix -vis längst nicht mehr produktiv war und dementsprechend im betrachteten Zeitraum nicht mehr zur Bildung von Nomina agentis und damit zur Bildung von Berufsnamen verwendet wurde.

⁷ Eine entsprechende Übersicht bietet Kunze (1998: 117).

⁸ Zu diesem Wortbildungstyp s. Skardžius (1943 [1996]: 78).

Straipsniai / Articles

51

CHRISTIANE SCHILLER

1.2.2. -inin kas⁹. Su moderniajai standartinei lietuvių kalbai taip pat būdingu produktyviu priesagos -inin kas apeliatyvai yra daugelio kitų profesijų pavadinimų pagrindas. Ir šiuo atveju darybos pamatu gali būti ne tik atitinkami paveldėti žodžiai, kaip pavyzdžiuose Drawenings (K 100), siejamame su liet. draviniṅkas „bitininkas“ (plg. liet. dravė arba liet. draviš „avilių“), Laukenings (K 188), siejamame su liet. laukininkas „ūkininkas“ (plg. liet. laũkas „laukas“) arba Szardinings (K 131), siejamame su liet. žardininkas „sodininkas“ (plg. liet. žardis „aptvaras gyvuliams“), bet ir skoliniai, kaip pavyzdžiuose Kalkenings (K 116 ir kt.), siejamame su liet. kalkininkas „kalkių degėjas“ (plg. liet. kálkis „kalkės“, iš vid. žem. vok. kalk¹⁰), Kragenings (K 122 ir kt.), siejamame su liet. krāgininkas „puodžius“ (plg. liet. krāgas „ąsotis“, iš vid. žem. vok. krōg), arba Murenings (K 157), siejamame su liet. mūrininkas „mūrininkas“ (plg. liet. mūras „mūras“, iš vid. aukšt. vok. mūr(e) arba vid. žem. vok. mūre). Ištirtuose pavardėse priesaga -iniṅkas rodo vokiečių kalbai būdingą balsio redukciją nekirčiuotame skiemenyje, todėl paprastai užrašoma kaip -enings.

Kartais paliudijami profesijų pavadinimai, kilę iš apeliatyvų, sudarytų iš kamieno pasitelkus abu afiksus; plg. Kurpenings (K 37), siejamą su liet. kùrpininkas „batsiuvys“, ir Kurpius (K 59 ir kt.), siejamą su liet. kur̃pius „batsiuvys“, arba Plitzus (K 90), siejamą su liet. plyčius „plytų gamintojas, plytininkas“, ir Plietenings (K 117), siejamą su liet. plytininkas „plytų gamintojas, plytininkas“.

1.2.3. -ėjas¹¹. -ėjas yra dar viena darybos priesaga, ir šiandien tebėra produktyvi; ji vartojama veikėjų pavadinimams sudaryti. Darybos pamatas čia yra veiksmažodžio būtojo laiko kamienas. Tačiau tiriamajame korpuse beveik neaptinkama profesijų pavadinimų, kurie būtų kildinami iš šia priesaga sudarytų profesijų įvardijimų. Pavyko nustatyti tik vieną tokį profesijos pavadinimą: Audeyus (K 14), siejamą su liet. audėjas „audėjas“. Šis rezultatas iš esmės sutampa su Zinkevičiaus (2008: 539–548) išvadomis. Be Audėjas (541), jis nurodo tik Kalejas „kalvis“ (543). Istoriškai gerai paliudytas ių kamienas audėjus¹², regis, atitinka kitų profesijų pavadinimų su -ius modelį.

1.3. Sudurtiniai žodžiai

Tiesioginių profesijų pavadinimų, kuriuos galima kildinti iš sudurtinio apeliatyvo, yra nedaug, ir tai atitinka sudurtinių žodžių vaidmenį

⁹ Zu diesem Wortbildungstyp s. Skardžius (1943 [1996]: 140–148).

¹⁰Visos vid. aukšt. vok. ir vid. žem. vok. formos cituojamos pagal EWD.

¹¹ Zu diesem Wortbildungstyp s. Skardžius (1943 [1996]: 83f.).

¹² Kurschat (1876: 204). LKŽe führt darüber hinaus Belege aus den Wörterbüchern von Konstantinas Sirvydas und Christian Gottlieb Mielcke an.

52

Acta Linguistica Lithuanica LXVI

Berufsnamen im Preußisch-litauischen

sudurtinių žodžių daryboje lietuvių kalboje. Šiame kontekste paminėtinos pavardės, sudarytos iš atitinkamų apeliatyvų: Rupkalwis (K 139 ir kt.), siejama su liet. rùpkalvis „grubus kalvis“, Schaltkalwis (K 140), siejama su liet. šáltkalvis „šaltkalvis“, Kraule(y)dies (K 43 ir kt.), siejama su liet. kraujalėdỹs „kraujo nuleidėjas, taurintojas“, arba Bandszerus (K 142 ir kt.), tikriausiai siejama su liet. bandšėris „gyvulius prižiūrintis samdinys“. Ir Bandszerus atveju galima manyti, kad iu kamieną paveikė kiti profesijų pavadinimai su iu kamienu, jei šio vardo aiškinimas kaip profesijos pavadinimo yra teisingas.

1.4. Skoliniai

Atskirą tiesioginių profesijų pavadinimų grupę sudaro pavardės, kilusios iš profesijų pavadinimų, pasiskolintų iš vokiečių ar slavų kalbų. Atitinkami iš vokiečių kalbos pasiskolinti apeliatyvai kildintini tiek iš (vidurio) aukštaičių vokiečių, tiek iš (vidurio) žemaičių vokiečių skolinių šaltinių; plg. Zimmermons (K 123), siejamą su liet. cìmermonas< vid. aukšt. vok. zimmerman, Beckeris (K 30), siejamą su liet. bekėris< vid. aukšt. vok. arba vid. žem. vok. becker, Schipporus (K 104), siejamą su liet. šiporius< su vid. žem. vok. schipper „laivininkas“. Tiesioginiai profesijų pavadinimai, pagrįsti iš slavų kalbų pasiskolintais apeliatyvais, kildinami tiek iš lenkų, tiek iš baltarusių kalbos skolinių; atskirais atvejais dažnai neįmanoma tiksliai nustatyti šaltinio. Plg. Kawohl (K 146 ir kt.), siejamą su liet. kavõlis „kalvis“, lenk. kowal arba baltarus. кавалъ, Skambraks (K 31 ir kt.), siejamą su liet. skámbrakas „muzikantas“, lenk. skomoroch, arba Kažemecks (K 90 ir kt.), siejamą su liet. kažemėkas „odininkas“, baltarus. кажемяка. Kaip rodo Zinkevičiaus (2008: 539–548) korpusas, tarp slavų kilmės skolinių esama nemažai profesijų pavadinimų su -orius, kildinamų iš atitinkamų baltarusių ir lenkų darybų su -арь ir -arz. Šio tipo profesijų pavadinimai buvo ne tik lietuviškų profesijų pavadinimų darybos pavyzdžiai, kaip antai Stiglorus (K 97), siejamas su liet. stiklõrius „stiklius“¹³, bet, regis, ir paskatino iš naujo išskaidytą darybos priesagą -orius Schipporus (K 104), siejamame su liet. šiporius, pakeisti ir atitinkamą priesagą -eris, kurios tikėtumėmės vokiečių kalbos skoliniuose (plg. šiùsteris „batsiuvys“), arba -ėris (plg. bėkėris „kepėjas“).¹⁴

¹³ Skardžius (1931 [1998]: 264) nimmt für lit. stiklorjus eine Umbildung von wruss. стекларъ auf der Basis von lit. stìklas ‘Glas’ an.

¹⁴ Iš pradžių slaviškas tarpininkavimas, kurį suponuoja priesaga -orius, nėra tikėtinas, nes atitinkamas iš vokiečių kalbos pasiskolintas profesijos pavadinimas lenk. Szyper yra (Linde V 633).

Straipsniai / Articles

53

CHRISTIANE SCHILLER

2. VARDŲ TIPAI SEMANTINIU ASPEKTU

Bereits Zinkevičius (2008: 539–548), der eine umfassende Liste der litauischen Berufsnamen darbietet, hat eine entsprechende Klassifizierung vorgenommen. Er unterscheidet vier Subklassen: 1. Soziale Stellung, 2. Amt, 3. Handwerk, 4. Militärtär. Diese Subklassifizierung lässt sich durch Differenzierung der Berufsfelder im Bereich Handwerk erweitern. An dieser Stelle soll eine modifizierte Version der von Kunze (1998: 107f.) angeführten Klassifizierung zugrunde gelegt werden. Neben den aus den Berufsbezeichnungen hervorgegangenen direkten Berufsnamen werden, wenn diese selbst nicht greifbar sind, die von diesen gebildeten patronymischen Ableitungen berücksichtigt.¹⁵

1. Žemės ūkio, miškų ir tvenkinių ūkio profesijos, pirmykštės profesijos

Laukenings (K 188), plg. liet. laukininkas „ūkininkas“, Szemenings (K 123), plg. liet. žėmininkas „ūkininkas“¹⁸, Uckeninck (K 133), plg. liet. ūkininkas „(stambus) ūkininkas“, Szard inings (K 131), plg. liet. žardininkas „daržininkas“, Bandszerus (K 142 ir kt.), tikriausiai plg. liet. bandžėris „gyvulius prižiūrintis bernas“, Kum(m)etz (K 154 ir kt.), plg. liet. kūmetis „samdinys“, Bandszus (K 50), plg. liet. bandžius „piemuo“¹⁹, Klaptschus (K 30 ir kt.), plg. liet. klāpičius „bernas“, Almonaitis (K 72), patronimas iš liet. almonas „dvaro tarnautojas“²⁰, Drawenings (K 100), plg. liet. drąnininkas „bitininkas“.

¹⁵ Už kritišką šios apžvalgos peržiūrą ir papildomas pastabas esu dėkingas Astai Urbonavičiūtei.

¹⁶ Kadangi liet. žėmininkas gali reikšti ne tik „ūkininką“, bet ir „žemyno gyventoją“, ši vardo forma potencialiai galėtų būti klasifikuojama ir kaip kilmės vardas.

¹⁷ LPŽ (I 186) nurodo, kad ši vardo forma, be aiškinimo kaip profesinis vardas, galėtų būti kildinama ir iš baltarusių asmenvardžio Бандзоў (iš Бенедикт).

¹⁸ Liet. almonas reikšme „dvaro tarnautojas“ gerai paliudytas prūsų lietuvių žodynuose, plg. Clavis Germanico-Lithvana (CIG): Hoffmann Álmonas, ó. M. (962); Hoffmutter Álmonene, ês. F. (965); Philipp Ruhig: Littauisch=Deutsches und Deutch=Littauisches Lexicon (RŽ), Hofmann bey der Pacht, ál=|| monas, ono, m. (208). LKŽe taip pat pateikia liudijimą iš Kristijono Donelaičio „Metai“: „×álmonas (vok. dial. homann) sm. (1) [K]; R208 dvaro pienininkas: Ir kaip kiaulės álmono – tik gėda sakyti – kiauliškas dainas dainuot ir žvieg į užsimanė K. Donel“. Todėl šiuo atveju almonas, kuris yra vardo formos Almonaitis darybos pamatas, laikytinas profesiniu vardu, o ne LPŽ (I 89) kaip galima siūlomu dvikamieniu asmenvardžiu (čia pateikiant nuorodą Almonáitis→AÍmonas→AÍmanas). Tai patvirtina ir aplinkybė, kad LPŽ (I 89) nurodyti pavardžių Álmonas ir Almonáitis vartojimo atvejai daugiausia susiję su vietovėmis, esančiomis greta istorinės prūsų Lietuvos teritorijos, kurioje paliudytas apeliatyvas almonas.

54

Acta Linguistica Lithuanica LXVI

Berufsnamen im Preußisch-litauischen

2. Maisto produktų gamyba

Packawatsch (K 136), plg. liet. pakvočius „kepėjas“, Beckeris (K 30), plg. liet. bėkėris „kepėjas“, Meßeningkatis (K 166 ir kt.), patronimas iš liet. mėsininkas „mėsininkas“, Bruweleit (K 68), patronimas iš liet. br(ī)uvėlė „alaus darytojas“, Piwor (K 122), plg. liet. pyvōras „alaus darytojas“.

3. Metalo apdirbimas

Kalwis (K 20 ir kt.), plg. liet. kálvis „kalvis“, Kawohl (K 146 ir kt.), plg. liet. kavõlis „kalvis“, Rupkalwis (K 139 ir kt.), plg. liet. rùpkalvis „grubusis kalvis“, Schaltkalwis (K 140), plg. liet. šáltkalvis „šaltkalvis“, Kragenings (K 122 ir kt.), plg. liet. krãginikas „puodų liejikas“, Katillus (K 32 ir kt.), plg. liet. katilius „keptuvių kalvis“, Skauradszus (K 14), plg. liet. *skauradžius „keptuvių kalvis“, Geledzus (K 64) arba Gelleszus (K 114), plg. geležius „kalvis, geležies prekeivis“.

4. Medienos apdirbimas

Discheratis (K 27 ir kt.), patronimas iš liet. dišerė „stalius“, Deyluaitis (K 105), patronimas iš liet. dailius „stalius?“, Dilluwatis (K 77), patronimas iš liet. dielius „lentų pjovėjas“, Geldszus (K 64 ir kt.), plg. liet. *geldžius „lovininkas“, Sketschus (K 37), plg. liet. skiečius „audimo šukų gamintojas“, Kubillus (K 95), plg. liet. kubilius „kubilius“; Butkkeraitis (K 8 ir kt.), patronimas iš liet. bùtkerė „kubilius“, Radszus (K 32 ir kt.), plg. liet. rãčius „ratų meistras“, Stellmokatis (K 20), patronimas iš liet. stėl̃mokas „ratų stebulių meistras“.

5. Odos gamyba ir apdirbimas

Schicksnus (K 108 ir kt.), plg. liet. šikšnius „odadirbys“, Kaßenecks (K 90 ir kt.), plg. liet. kažemėkas „odininkas“, Kurpenings (K 37), plg. liet. kùrpininkas „batsiuvys“, Kurpius (K 59 ir kt.), plg. liet. kùrpius „batsiuvys“, Schustereit (K 33 ir kt.), patronimas iš liet. šiùsteris „batsiuvys“, Sapagus (K 759), plg. liet. *sopagius „batų gamintojas“, Bal(l)nus (K 30 ir kt.), plg. liet. balnius „balnininkas“, DirsZus (K 32 ir kt.), plg. liet. diržius „diržų dirbėjas“.

6. Tekstilės ir kailių pramonė

Schneid ereit (K 9 ir kt.) patroniminė forma iš liet. šneideris „siuvėjas“, Krautzuns (K 13 ir kt.) patroniminė forma iš liet. kraučius „siuvėjas“, Kepurnings (K 37) iš kepùrininkas „kepurininkas“, Audeyus (K 14) iš liet. audėjas „audėjas“, Kaylus (K 63 ir kt.) iš liet. kai̇lius „kailiadirbys“, Kuschnerus (K 85 ir kt.), Kurschnorus (K 119) iš liet. kušniėrius „kailiadirbys“.

7. Statyba

Muren ingk (K 157) iš liet. mūrininkas „mūrininkas“, Zimmermons (K 123) iš liet. cìmermonas „dailidė“, Zimmernings (K 10) iš liet. cìmerininkas „dailidė“, Kalkenings (K 116 ir kt.) iš liet. kálkininkas „kalkių degėjas“, Plitzus (K 90) iš liet. plyčius „plytų gamintojas, plytininkas“ ir Plietenings (K 117) iš liet. plytininkas „plytų gamintojas, plytininkas“, Stegus (K 58) iš liet. stiėgius „stogdengys“, Sticklus (K 150 ir kt.) iš liet. stiklius „stiklius“, Stiglorus (K 97) iš liet. stikliórius „stiklius“.

8. Kita apdirbamoji pramonė

Bludszus (K 84 ir kt.) iš liet. bliūdžius „indų gamintojas“, Bludenings (K 20) iš liet. bliūdininkas „indų gamintojas“, Podszus (K 30 ir kt.) iš liet. puõdžius „puodžius“, Girnus (K 20 ir kt.) iš liet. gìrnius „girnų akmenų skaldytojas“, Rötzus (K 158), Retschus (K 162) iš liet. rėčius „rėčių gamintojas“

Straipsniai / Articles

55

CHRISTIANE SCHILLER

9. Paslaugos

Kartzaunings (K 113) iš liet. karčiauniṅkas „smuklininkas“, Kraule(y)dies (K 43 ir kt.) iš liet. kraujaleidýs „kraujo nuleidėjas, taurių statytojas“, Waßenings (K 126) iš liet. važininkas „vežikas“, Maynus (K 123 ir kt.) iš liet. mai̇nius „apgavikas, prekiautojas“, Kuptschus (K 157), Kubzus (K 57) iš liet. kūpčius „pirklys“.

10. Pareigybės

Bormeistratis (K 25) patroniminė forma iš liet. bormeistras / burmistras „burmistras“, Golmisteras (K 154) iš vok. Garnmeister „žuvininkystės prievaizdo padėjėjas“ (Wenskus 1990, 48), Patabuleit (K 53), tikriausiai patroniminė forma iš liet. patóbelis „patabelis, bažnyčios tarnas“, Starrost (K 139 ir kt.) iš liet. stórasta „(vietovės) viršininkas“, Lautzas (K 108 ir kt.) iš liet. laũčas „medžioklės prižiūrėtojas“, Packmoratis (K 30) patroniminė forma iš liet. pakamórė „dvaro prižiūrėtojas“, Waßna (K 120 ir kt.) veikiausiai iš liet. važnas „pasiuntinys, šauklys“.

11. Karyba

Scherwenings (K 186) iš liet. šárūniṅkas „ginklininkas“, Straltzuhns (K 49) patroniminė forma iš liet. strėlčius, strielčius „šaulys“.

12. Kita

Schipporus (K 104) iš liet. šiporius „laivininkas“, Bugeningk (K 97 ir kt.), tikriausiai iš liet. būgnininkas „būgnininkas“, Skambraks (K 31 ir kt.) iš liet. skámbrakas „muzikantas“, Birbindschus (K 128 ir kt.) iš liet. birbinčius „dūdmaišininkas“.

4. DAŽNUMAS: 10 POPULIARIAUSIŲ TIESIOGINIŲ PRŪSŲ LIETUVIŲ PROFESIJŲ PAVARDŽIŲ

Kiekybiškai suskaičiuoti tiesiogines profesijų pavardes nepaprastai sunku dėl kintančios rašybos. Be to, daugelį profesijų pavardžių galima užfiksuoti tik per atitinkamus patroniminius darinius. Todėl šioje vietoje, regis, tikslinga atsižvelgti ne tik į tiesiogines profesijų pavardes, bet ir į iš jų sudarytus patronimus bei pentheronimus¹⁹, nes tik taip galima nustatyti atitinkamo bendrinio žodžio gebėjimą sudaryti vardus. Atsižvelgus į visas tiesioginės profesijos pavardės rašybos formas bei visus jos tiesioginius patroniminius ir pentheroniminius vedinius, matyti toks vaizdas.

Kaip rodo lentelė, išskyrus profesijų pavardes, reiškiančias „kalvis“, „siuvėjas“ ir „vežikas“, jų dažnumas menkai sutampa su vokiškomis pavardėmis. Priešingai, čia nustatytas dažnumo dėsningumas atspindi Prūsų Lietuvos kaimišką gyvenviečių struktūrą, kurioje dominavo specifinės profesinės sritys.

¹⁹ Pentheronimais vadinamos pavardžių formos, išvestos iš uošvio pavardės formų ir žyminčios žentą.

56

Acta Linguistica Lithuanica LXVI

Berufsnamen im Preußisch-litauischen

1 LENTELĖ. Dažniausios tiesioginės profesijų pavardės ir jų vediniai

Iš viso | Pavardę turinčių asmenų skaičius | Iš profesijos pavardės sudarytų patroniminių ir pentheroniminių vedinių turėtojų skaičius 1. | KALVIS „kalvis“ | 74 | 11 | 63 2. | ŠNEIDERIS „siuvėjas“ | 45 | 11 | 34 3. | PUODŽIUS „puodžius“ | 39 | 17 | 22 4. | BUTKERĖ „statininkas“ | 28 | 0 | 28 5. | BALNIUS „balnininkas“ | 21 | 19 | 3 6. | RAČIUS „ratininkas, vežikas“ | 19 | 6 | 13 7. | KURPIUS „batsiuvys“ | 15 | 3 | 12 8. | KAŽEMĖKAS „odininkas“ | 15 | 13 | 2 9. | DIŠERĖ „dailidė“ | 11 | 1 | 10 10. | KUBILIUS „statininkas“ | 10 | 7 | 3 11. | KUMETIS „samdinys“ | 10 | 3 | 7

5. PROBLEMOS

A. Ribų nustatymo problemos

Ne visos tariamai tiesioginės profesijų pavardės motyvuotos tiesiogine profesija. Esama sąsajų ir su netiesioginėmis profesijų pavardėmis, ir su pravardėmis. Pavyzdžiui, pavardę Klebons (K 154) turinčio asmens protėvio atveju negalima svarstyti apie klebono pareigų vykdymą, plg. liet. klebõnas „klebonas“. Klebonai paprastai būdavo kilę iš privilegijuotų, dažniausiai vokiškai kalbančių sluoksnių, kurie paveldimas pavardes turėjo jau nuo seno. Todėl jų veikla nebegalėjo turėti įtakos pavardžių formavimuisi. Vadinasi, pavardę Klebons galima aiškinti tik kaip netiesioginę profesijos pavardę, pavyzdžiui, reiškusią patabelį, t. y. bažnyčios tarną, arba kaip pravardę; pastaruoju atveju pavardės davimo motyvu, pavyzdžiui, galėjo būti didelis pavardės turėtojo religingumas.

Panašiai problemiška prie tiesioginių profesijų pavardžių priskirti pavardes, tariamai nusakančias socialinę padėtį. Akivaizdu, kad pavardę Karalus (K 43 ir kt.) turintys asmenys (plg. liet. karãlius „karalius“) karaliaus pareigų nevykdė. Veikiau reikia

Straipsniai / Articles

57

C H R I S T I A N E S C H I L L E R

galima daryti prielaidą, kad Karalus buvo pravardė, apibūdinusi jos turėtoją pagal tam tikras socialines savybes. Tačiau pavardės Bajohr (K 109), kilusios iš liet. bajōras „bajoras“, atveju, atsižvelgiant į tai, kad jau XVI a. šis prievardis neabejotinai buvo vartojamas vardo turėtojo socialinei padėčiai apibūdinti,²⁰ galima įžvelgti atitinkamą ryšį. Vis dėlto ir čia reikia atsižvelgti į tai, kad tas pats prievardis galėjo būti vartojamas ir priešinga reikšme, t. y. ypač vargšui žmogui apibūdinti.²¹ Atrodo, kad šis ryšys būdingas ir kai kuriems pavardės Didžiūnas „bajoras, stambus žemvaldys“ variantų turėtojams. Antai Albas Dizuns dirba vos 0,15 g (valako) – tai neabejotinai mažiausias kaime dirbamos žemės plotas.²² Galimybė vartoti antonimiškai socialinę padėtį atspindinčias pavardes priartina prie pravardžių ir prieštarauja jų priskyrimui tiesioginiams profesiniams vardams.

B. Probleminis atvejis: Schneiderei

Iki šiol buvo laikoma, kad Schneiderei yra lietuviškas patroniminis vedinys iš pirmykštės vokiškos pavardės.²³ Tačiau tam prieštarauja faktas, kad ši pavardė tarp prūsų-lietuviškos kilmės pavardžių Vokietijoje, turinti 741 ją nešiojantį asmenį, užima 5-ąją vietą po Naujoks (1432), Kalweit (915), Rudat (751) ir Petereit (742),²⁴ o kiti lietuviški patroniminiai dariniai, kurių pagrindas – vokiškas profesijos pavadinimas, yra kur kas retesni. Tiesa, pavardė Schneider taip pat dažna vokiečių pavardžių sistemoje – ja vadinasi 108291 žmogus²⁵

²⁰ In Diehlmann (2006: 237) wird die Sozialstruktur des Ortes Wittgirren (Kreis Tilsit) wie folgt beschrieben: „Zu Widdigire seint ein bayor, ein halbzinsner vnd 6 scharwergker“. Der „bayor“ wird mit dem entsprechenden Beinamen als Jacubel Baior angeführt.

²¹ Diese Verwendung von lit. Bajoras dokumentiert Butkus (2005: 155) ‘7. neturtingas’.

²² K 25 pateikia šiuos Vandlauszeno (Dinglauckeno valsčius) gyventojus ir jų dirbamus valakus: „Pritzck. Aredatis 2 g, Jurg Kundrugs 1 g, Ensk. Waschkuns 1,15 g. Hans Polluckatis 1 g, Albas Dizuns 0,15 g“.

²³ Vgl. Vanagas (1989: 964) „Šneideraitis [...] Šneideráitis [...] – žr. Šneideris“, „Šneideris [...]. Plg. Šneidaris, Šneider ys (žr.). Iš vok. Schneider, Schneiders (M. Gottschald, 1954, p. 521; H. Bahlow, 1967, p. 464)“. Kohlheim/Kohlheim (2005: 542) „Schneiderei: ursprünglich in Ostpreußen verbreitete patronymische Bildung zu →Schneider mit dem litauischen Suffix –eit.“ Ebenso auch Schiller (2008: 40).

²⁴ Šaltinis: TopNames5000. Taip pat žr. Schiller (2008: 40).

²⁵ Šaltinis: TopNames5000.

58

Acta Linguistica Lithuanica LXVI

Berufsnamen im Preußisch-litauischen

tai trečia pagal dažnumą pavardė, tačiau lietuviškų patroniminių darinių pagal dažnumą greta esančioms pavardėms, tokioms kaip Müller (1), Schmidt (2), Fischer (4) ir Weber (5), neaptinkama arba aptinkama tik pavienių atvejų; plg. Schmittat (57), Fischereit (7).²⁶ Todėl reikia manyti, kad patroniminio darinio Schneidereit pagrindu paprastai laikytinas ne vokiška pavardė Schneider, o iš vokiečių kalbos perimtas profesijos pavadinimas Šneideris ir iš jo sudaryta lietuviška pavardė. Atsižvelgiant į tai, kad pavardžių galūnės dažnai būna numestos, korpuse paliudytą vardo formą Schneider, ypač kai ji siejama su neabejotinai lietuvišku vardu, reikėtų laikyti liet. šneideris atitikmeniu.

Taigi ir kitas vardo formas, iš pradžių atpažintas kaip vokiškas pavardes, galima priskirti prūsų-lietuvių profesinių vardų grupei, jeigu jos neabejotinai siejamos su lietuvių vardų turėtojais. Tai galėtų būti, be kita ko, vardo formos Kleinschmidt (plg. Crisas Kleinschmidt, K 25) ir Schuster (plg. Johnis Schuster, K 132), kurių lietuviškos pavardžių galūnės, regis, nebuvo užrašytos, todėl integracijos laipsnio nustatyti neįmanoma. Šie vardai nusako įvardyto asmens užsiėmimą, taigi yra tiesiogiai susiję su pačiu vardo turėtoju arba jo artimiausiais protėviais.

Tačiau vokiškų profesinių vardų, paplitusių Prūsų Lietuvoje dėl vėlesnės vokiečių vardų turėtojų imigracijos, kaip antai užfiksuotų Urbonavičiūtės (2005) korpuse, šia prasme aiškinti negalima. Vien pavardė Bergmann, pateikiant tik vieną pavyzdį, nėra susijusi su istorine prūsų-lietuvių darbo aplinka.

c. Tiesioginių profesinių pavardžių patronimikai

Kaip rodo dažniausių profesinių pavardžių sąrašas, daugelį profesinių pavardžių galima nustatyti tik pagal iš jų sudarytus patronimikus. Šį pastebėjimą galima aiškinti dvejopai. Pirma, tuo, kad vardų kūrimas ir įsitvirtinimas duomenų rinkimo metu, 1736 m., jau iš esmės buvo pasibaigęs, o pavardės buvo perduodamos tik per atitinkamus patronimikus. Tačiau ne visų čia nagrinėjamų pavardžių santykis su profesinėmis pavardėmis ir iš jų išvestomis patroniminėmis formomis yra vienodas. Be to, svarbu nepamiršti ir antro aspekto

²⁶ Šaltinis: http://christoph.stoepel.net/geogen/v3/Default.aspx

Straipsniai / Articles

59

CHRISTIANE SCHILLER

kurio nereikėtų prarasti iš akių. Kadangi vardų kūrimas paprastai vyko prieš pradedant verstis profesija, vėliau įgytas amatas, jei kalbama apie įsitvirtinusį, t. y. ne iš kitur atsikėlusį kaimo bendruomenės narį, akivaizdžiai turėjo tik nedidelę reikšmę vardui suteikti. Vaikams vardus suteikiant didesnę reikšmę turėjo tėvo amatas. Atitinkamas profesijos pavadinimas ir iš jo kilusi profesinė pavardė, sudarant patronimikus, konkuruoja su pirminiais, t. y. iš tėvo vardo kilusiais patronimikais, ir patronimikais, kilusiais iš tėvo pravardės. Ši atskirų patroniminių formų konkurencija matyti, pavyzdžiui, šiame įraše: Tumschas Jäckstait oder Schneiderait (K 123); patroniminė forma, kilusi iš profesinės pavardės, čia įrašyta kaip alternatyvus vardas.

APIBENDRINIMAS

Kaip rodo šis tyrimas, lietuviškos profesinės pavardės nusipelno didesnio onomastikos tyrėjų dėmesio. Kadangi, kaip čia aiškiai parodyta, paprastai profesinės pavardės vartojamos nemetaforiškai ir nemetonomiškai, jų priskyrimą pravardėms, kaip įprasta lietuvių mokslo darbuose, reikėtų peržiūrėti. Priešingai, profesines pavardes, kaip įprasta vokiečiakalbėje mokslinėje literatūroje, reikėtų laikyti savarankiška vardų klase.

Dėl glaudaus ryšio su atitinkamais bendriniais žodžiais profesines pavardes palyginti lengva atpažinti. Remiantis žinomais profesijų pavadinimų darybos modeliais, kurie čia dar kartą išryškinti, kai kurias iš čia surinktų profesinių pavardžių galima kildinti iš profesijų pavadinimų, kurie iki šiol nebuvo įtraukti į LKŽ. Tai leidžia įžvelgti sistemingo prūsiškosios Lietuvos vardyno rinkimo potencialą lietuvių leksikologijai.

Be to, lietuviškos profesinės pavardės leidžia spręsti apie lietuvių verstas profesijas. Ne visi prūsiškosios Lietuvos žodynuose paliudyti profesijų pavadinimai atsispindi ir vardyne. Šiame korpuse nepavyko aptikti profesinių pavardžių, nurodančių tipiškai miestietiškas profesijas, pavyzdžiui, aukskalis „auksakalys“ arba ziegor(i)ninkas „laikrodininkas“. Priešingai, tam tikrų profesinių sričių, kurioms atstovauja profesinės pavardės, dažnumas leidžia įžvelgti kaimišką Prūsiškosios Lietuvos gyvenviečių struktūrą.

Nors apie prūsiškosios Lietuvos bendruomenių socialinę struktūrą bent iš dalies galima spręsti ir pagal profesijų pavadinimų nurodymą

60

Acta Linguistica Lithuanica LXVI

Berufsnamen im Preußisch-litauischen

Nors tai įmanoma remiantis mokesčių sąrašais, bažnytinių metrikų įrašais ir pan., jų perteikiamas veiklos sričių vaizdas vis dėlto yra neišsamus, nes tokiuose sąrašuose paprastai nurodoma tik pagrindinė asmens profesinė veikla. Taip neatsižvelgiama į daugybę papildomų veiklos sričių. Jos atsispindi šeimos pavardėse ir taip dokumentuoja kitus kaimo darbo pasidalijimo aspektus.

Taigi ne tik Prūsijos lietuvių profesinių pavardžių tyrimai atveria įvairias perspektyvas.

LITERATŪRA

Butkus Alvydas 1995: Lietuvių pravardės. Kaunas: Æsti.

CIG – CLAVIS GERMANICO-LITHVANA; LMAB RS: f. 137 13–14. – Clavis Germanico-Lithvana. Rankraštinis XVII amžiaus vokiečių–lietuvių kalbų žodynas 1–2, par. Vincentas Drotvinas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995–1997; 3–4. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (I dalis 1 ir 2 tome; II dalis 3 ir 4 tome; Addenda [= IIA] 4 tome, p. 1135–1184).

Diehlmann Hans Heinrich 2006: Die Türkensteuer im Herzogtum Preußen 1540. Memel–Tilsit (Sonderschriften des Vereins für Familienforschung in Ost- und Westpreußen e. V. 88/2). Hamburg: Selbstverlag des Vereins.

EWD – Pfeifer Wolfgang 1989: Etymologisches Wörterbuch des Deutschen. Berlin: Akademieverlag.

Fleischer Wolfgang 1964: Die deutschen Personennamen. Berlin: Akademieverlag.

K – Kenkel Horst. Amtsbauern und Kölmer im nördlichen Ostpreußen um 1736 (Sonderschriften des Vereins für Familienforschung in Ost- und Westpreußen e. V. 9). Hamburgas: Verein leidykla, 1972.

Kohlheim Rosa, Kohlheim Volker 2005: Duden. Familiennamen. Herkunft und Bedeutung von über 20 000 Nachnamen. Mannheim, Leipzig et al.: Dudenverlag.

Kunze Konrad 1998: dtv-Atlas Namenkunde. Vor- und Familiennamen im deutschen Sprachgebiet. München: Deutscher Taschenbuchverlag.

Linde V – Linde Samuel Bogumił. Słownik języka polskiego 5. Lvovas: Zakład narodowy imienia ossolińskich, 1859.

LKG I – Lietuvių kalbos gramatika 1. Vilnius: Mintis, 1965.

LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas, elektroninis variantas, redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. red.), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. www.lkz.lt.

Straipsniai / Articles

61

CHRISTIANE SCHILLER

LPŽ I–II – Lietuvių pavardžių žodynas 1–2, red. Aleksandras Vanagas. Vilnius: Mokslas, 1985–1989.

RŽ – Littauifch=Deutfches und Deutfch=Littauifches Lexicon [...] von Philipp Ruhig, Pfarrern und Seniore zu Walterkehmen, Inſterburgiſchen Hauptamtes. Karaliaučius, spausdino ir išleido I. H. Hartung, 1747.

S c h i l l e r C h r i s t i a n e 2008: Prūsijos lietuvių kilmės pavardės Vokietijos Federacinėje Respublikoje. – Zunamen 3.1, 38–58.

S k a r d ž i u s P r a n a s 1998 [1931]: Die slavischen Lehnwörter im AltLitauischen. – Pranas Skardžius. Rinktiniai raštai 4. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998.

S k a r d ž i u s P r a n a s 1996 [1943]: Lietuvių kalbos žodžių daryba. – Pranas Skardžius. Rinktiniai raštai 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996.

S t u n d ž i a B o n i f a c a s 2009: Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija. Vilnius: Universiteto leidykla.

TopNames5000. Internete: http://christoph.stoepel.net/geogen/v3/Software.aspx (2012-03-19).

U r b o n a v i č i ū t ė A s t a 2005: Klaipėdos krašto lietuviškos ir vokiškos profesinės kilmės pavardės etnolingvistiniu požiūriu. – Filologija 10, 84–88.

V a n a g a s A l e k s a n d r a s 1999: Pavardės. – Lietuvių kalbos enciklopedija, red. Vytautas Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 466–472.

W e n s k u s R e i n h a r d 1990: Namengebung und Namenwechsel im nordöstlichen Ostpreußen in der frühen Neuzeit. – Altpreußische Geschlechterkunde, Neue Folge 20, 27–142.

Z i n k e v i č i u s Z i g m a s 1977: Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje. Vilnius: Mokslas.

Z i n k e v i č i u s Z i g m a s 2008: Lietuvių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

Su profesija susiję asmenvardžiai Prūsijos lietuvių kalboje

S A N T R A U K A

Kaip rodo šis tyrimas, su profesija susiję asmenvardžiai ir Prūsijos lietuvių kalboje sudaro atskirą asmenvardžių klasę. Jų tiesioginė, t. y. nemetonominė ir nemetaforinė, vartosena neleidžia jų priskirti pravardžių klasei. Tiesiogiai su profesija susiję asmenvardžiai yra kilę iš apeliatyvų, žyminčių profesijas, ir iliustruoja šiai leksikos klasei būdingą darybą, plg. darybos afiksų –ius, –ininkas bei –ėjas vedinius ir dūrinius. Kita su profesija susijusių asmenvardžių grupė ki-

62

Acta Linguistica Lithuanica LXVI

Berufsnamen im Preußisch-litauischen

lusi iš slavų (lenkų ir baltarusių) kalbų ir iš profesijų pavadinimų, įvairiais laikotarpiais paskolintų iš vokiečių kalbos.

Straipsnyje siūloma su profesija susijusių asmenvardžių dvylikos lygių klasifikacija leidžia juos diferencijuoti pagal atitinkamą profesinę sritį. Statistinė analizė parodė, kad su profesija susiję asmenvardžiai, reiškiantys profesijas pagal amatininkų gamybos sritį (pvz.: Schmied ‘kalvis’, Schneider ‘siuvėjas’, Töpfer ‘puodžius’, Böttcher ‘drozėjas’, Sattler ‘balnius’, Radmacher ‘račius’, Schumacher ‘batsiuvys’, Gerber ‘kailiadirbys’ ir Tischler ‘stalius’), yra itin dažni.

Ne visos pavardės, kurios gali būti kildinamos iš profesijos ir tarnybos pavadinimų, interpretuotinos kaip tiesiogiai su profesija susiję asmenvardžiai. Retkarčiais jas galima aiškinti kaip pravardes.

Gauta 2012 m. sausio 7 d.

CHRISTIANE SCHILLER

Humboldt-Universität zu Berlin

Institut für deutsche Sprache und Linguistik

Unter den Linden 6, D-10099 Berlin, Deutschland

[email protected]

Straipsniai / Articles

63