HANS-HARRY DRÖBIGER

Universität Vilnius,

Kauno humanitarinis fakultetas

Mokslinių tyrimų kryptys: kognityvinė lingvistika, metafora, metonimija, vertimo teorija ir praktika.

APIE VOKIŠKŲ REALIJŲ PAVADINIMŲ VARTOJIMĄ Į LIETUVIŲ KALBĄ IŠVERSTOSE VAIKŲ IR NAMŲ PASAKOSE, KURIAS SUKŪRĖ BROLIAI GRIMMAI

Vokiškų realijų pavadinimų atitikmenys Brolių Grimų Vaikų ir namų pasakų vertimuose į lietuvių kalbą

ANOTACIJA

Straipsnyje nagrinėjamas konceptualiosios metonimijos vaidmuo užtikrinant vokiečių realijų pavadinimų denotacinį ekvivalentiškumą lietuvių kalboje. Taigi juo siekiama tarpdalykiškai susieti vertimo mokslą ir kognityvinę lingvistiką.

Tyrimo objektas – Vaikų ir namų pasakos, kurias sukūrė broliai Grimmai. Jų 200 pasakų sudaro vientisą tyrimo korpusą, o kaip XIX a. tekstai jos yra socialinių ir kultūros istorijos tyrimų šaltinis. Pagrindinis ekvivalentiškumo tyrimo metodas – kalbų lyginimas, grindžiamas realijų pavadinimų leksikografiniu kodifikavimu vokiečių ir lietuvių žodynuose.

Skirsnyje „Teoriniai pagrindai“ trumpai aptariamos pasakos, kultūros, realijų, realijų pavadinimų ir metonimijos sąvokos, taip pat Wernero Kollerio (2011) ekvivalentiškumo tipų sistema. Skirsnyje „Realijų pavadinimai KHM: tarp ekvivalentiškumo ir metonimijos“ aptariamas vokiškų realijų pavadinimų vartojimas lietuviškuose

RAKTAŽODŽIAI: pasaka, broliai Grimmai, realijų pavadinimas, gretimumas, metonimija, ekvivalentiškumas, vokiečių kalba, lietuvių kalba.

RAKTAŽODŽIAI: pasaka, broliai Grimmai, kultūrai būdingi žodžiai, gretimumas, metonimija, ekvivalentiškumas, vokiečių kalba, lietuvių kalba.

Straipsniai / Articles

201

HANS-HARRY DRÖBIGER

Ištyrus pasakų vertimus, lyginant originalą ir vertimus išskiriami trys ekvivalentiškumo tipai: 1. visiškas ekvivalentiškumas, kai metonimija nevaidina jokio vaidmens; 2. ekvivalentiškumas, kai kontiguiteto erdvėje vyksta konceptualūs poslinkiai, pasireiškiantys kaip metoniminis poslinkis, metoniminis iškreipimas ir metoniminis iškraipymas; 3. nulinis ekvivalentiškumas, kuriam būdinga svetimžodžių inkorporacija.

Straipsnį užbaigia išvados, kuriose nurodomos naujos ekvivalentiškumo ir konceptualiosios metonimijos tyrimo galimybės.

ANOTACIJA

Straipsnio tikslas – susieti kognityvinės metonimijos modelį su denotacinio ekvivalentiškumo tipų modeliu žodžio lygmeniu ir patikrinti, kokį aiškinamąjį potencialą kognityvinės metonimijos modelis turi aprašant ir aiškinant žodinių atitikmenų vartojimą Juozas Balčikonis (1938–1939) ir Adomas Druktenis (1999–2001) į lietuvių kalbą išverstose brolių Grimmų pasakose. Plačiąja prasme brolių Grimmų pasakas (GFT) galima laikyti XIX a. vokiškai kalbančių šalių kultūros ir socialinio gyvenimo istorijos šaltiniu.

Su kultūra susiję žodžiai a) žymi tam tikras kultūros žinias, kurios istoriniu požiūriu neatitinka arba ne visiškai atitinka dabartines žinių struktūras, ir b) žymi bendras vokiečių kalba kalbančių šalių bendruomenės kultūros žinias. GFT vertimai parodo, kaip vokiečių kultūros realijos pateikiamos užsienio skaitytojams. Šiame straipsnyje siekiu parodyti, ar ir kaip vertėjai, parinkdami atitikmenis, tinkamai ir adekvačiai suprato su kultūra susijusius žodžius. Taip galima atskleisti, kokios semantinės ir kognityvinės procedūros lemia tam tikrų atitikmenų vartojimą. Lyginant originalą vokiečių kalba su dviem vertimais į lietuvių kalbą galima nustatyti, ar ir kaip originalo tekstų su kultūra susiję žodžiai perteikti vertimuose, ir galiausiai induktyviai padaryti išvadą, kiek konceptualioji metonimija dalyvauja perteikiant su kultūra susijusius žodžius vertimo tekstuose. Šio tyrimo pagrindu galima nustatyti konceptualiosios metonimijos teorijos pokyčius kognityvinės lingvistikos kontekste.

STRAIPSNIO TIKSLAS, TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI

Šio straipsnio tikslas – remiantis svarstymais apie konceptualiąją metonimiją užmegzti sąsajas su Wernerio Kollerio (2011) denotacinio ekvivalentiškumo tipų modeliu ir taip patikrinti, kiek konceptualiosios metonimijos potencialas tinka tiriant, kaip vokiečių realijų pavadinimai perteikiami lietuviškuose brolių Grimmų „Vaikų ir namų pasakų“ vertimuose.

202

Acta Linguistica Lithuanica LXIX

Zur Handhabung deutscher Realienbezeichnungen in den ins Litauische übersetzten Kinder- und Hausmärchen der Brüder Grimm

Brolių Grimmų pasakos, kurias išvertė Juozas Balčikonis ir Adomas Pruktenis. Tyrimo korpusą sudaro brolių Grimmų pasakų rinkinys, pasaulyje išgarsėjęs pavadinimu Vaikų ir namų pasakos (KHM). Nuo pirmojo pasirodymo 1812 m. šis rinkinys buvo išleistas keletu leidimų ir tiražų, kai kurie iš jų buvo gerokai pataisyti. Savo tyrimuose remiuosi 1857 m. paskutiniu autorių prižiūrėtu leidimu su originaliomis brolių Grimmų pastabomis, 2010 m. pakartotiniu leidimu, kuriame pateikiamos 200 kanonizuotų pasakų. Taigi KHM sudaro uždarą korpusą, o tai yra privalumas numatytiems tyrimams, nes pasakų turinio kokybė (kultūros istorijos ir socialinės istorijos šaltinio prasme) ir kalbinė raiška yra glaudžiai susijusios su jų rinkimo, užrašymo ir spausdinimo laikotarpiu (1812–1857). Abu lietuviški vertimai parengti pagal paskutinį autorių prižiūrėtą leidimą, tačiau esama chronologinių ir redakcinių skirtumų. Balčikonio vertimas pasirodė 1938–1939 m., Pruktenio – 1999–2001 m. Balčikonio vertimo leidime (2010) trūksta 20 pasakų¹; Pruktenio vertimo leidimas (1999–2001) yra visas.

Dėmesį KHM realijų pavadinimams lemia tai, kad šie specifiniai leksiniai vienetai a) nurodo į kultūros žinias, kurios istoriniu požiūriu nesuderinamos (arba nebėra suderinamos) su dabartinėmis žinių struktūromis, ir b) nurodo į bendrąsias vokiečių kalbinės ir kultūrinės bendruomenės kultūros žinias. Vertimuose vartojami lietuviški atitikmenys lemia, kaip Lietuvos skaitytojams tampa prieinamos erdvės ir laiko požiūriu svetimos kultūros žinios. Apskritai realijų pavadinimų vertimas susijęs su leksinio-semantinio ekvivalentiškumo tarp dviejų kalbų problema.

Siekiant minėto tikslo – dedukciškai patikrinti Kollerio ekvivalentiškumo tipų modelį, analizuojant žodžius pasakų tekstuose, kuriais remiamasi, iš tekstyno atrenkama pasakų veiksmuose įvardijamus kultūros objektus žyminti leksika. Sprendžiant, ar tai realijų pavadinimai, greta dabartinių ir istorinių vokiečių kalbos žodynų ypač remiamasi Franzo Dorn- onomasiologiniu žodynu.

¹ Trūksta pasakų Nr. 38 „Lapės vestuvės“, 39.2 „Nykštukai. Antroji pasaka“, 39.3 „Nykštukai. Trečioji pasaka“, 41 „Ponas Korbesas“, 42 „Krikštatėvis“, 43 „Ponia Trūdė“, 45 „Nykštuko kelionės“, 66 „Kiškienės nuotaka“, 95 „Senasis Hildebrandas“, 105 „Pasaka apie rupūžę“, 131 „Gražioji Katrinelė ir Pif Paf Poltrė“, 132 „Lapė ir arklys“, 138 „Knoistas ir trys jo sūnūs“, 139 „Brakelio mergaitė“, 140 „Namų tarnai“, 149 „Gaidžio sija“, 150 „Senoji elgetė“, 170 „Dalytis meile ir vargu“, 183 „Milžinas ir siuvėjas“, 190 „Duonos trupiniai ant stalo“.

Straipsniai / Articles

203

HANS-HARRY DRÖßIGER

seiff faktų sistematikai, kultūrinių žinių apimčiai ir turiniui nustatyti². Galiausiai palyginus vokišką originalą su dviem lietuviškais vertimais galima išsiaiškinti, ar ir kaip originale pateiktos realijų žymos su savo kultūrine referencija buvo perteiktos vertimuose, ir induktyviai padaryti išvadą, kiek konceptualioji metonimija dalyvauja tvarkant realijų žymas vertimuose. Galiausiai iš to kyla galimybė modifikuoti kognityvinės lingvistikos požiūrius į konceptualiąją metonimiją.

TEORINIAI PAGRINDAI

1. Pasakos

Pasaka laikoma epiniu žanru (dar vadinama žanru) ir apibūdinama kaip fantastinis, nuo tikrovės nutolęs, įvairialypis pasakojimas, kuris nuo mito skiriasi dievų sferos nebuvimu, o nuo legendos – konkrečių istorinių ir geografinių nuorodų nebuvimu. Pagrindiniais pasakos požymiais paprastai įvardijami erdvės ir laiko neapibrėžtumas, savaime suprantamas gamtos ir priežastingumo dėsnių nepaisymas (pvz., virtimai, kalbantys gyvūnai, augalai ar daiktai) ir pasakų būtybių, tokių kaip milžinai, nykštukai, raganos, drakonai, pasirodymas (plg. Metzler Literatur Lexikon 1990: 292). Vis dėlto pasakose pasitaiko tam tikrų rekvizitų, kurie dažnai gali būti esminė pasakos siužeto dalis, bet bet kuriuo atveju yra pasakoje perteikiamos kultūros (kasdienės, valstybinės ir visuomeninės, dvaro ir pan.) daiktai, taigi jie liudija istorinį autentiškumą. Jei pasakos laikomos kultūros istorijos ir socialinės istorijos šaltiniais (plg. Metzler Literatur Lexikon 1990: 293), KHM būtent dėl šių rekvizitų gali padėti formuoti vaizdinius apie praeities istorines epochas, kurias plačiąja prasme galima vadinti viduramžiais. Tai, kas čia vadinama rekvizitais, yra istoriniai kultūros objektai, į kuriuos nurodoma specialiomis realijų žymomis. Tačiau, žinoma, reikia pažymėti ir tai, kad KHM yra bendro Vokietijos kalbinės ir kultūrinės bendruomenės literatūrinio ir kalbinio paveldo dalis, todėl daugelis leksinių vienetų, kaip bendresnės realijų žymos, taip pat nurodo į bendrą kultūrinį foną.

² Pagal Franz Dornseiff (2004) sistematiką tai dalykinės grupės: 2 „Gyvenimas“; 4 „Dydis, kiekis, skaičius“; 8 „Vieta ir vietos keitimas“; 11 „Mąstymas“; 14 „Menas ir kultūra“; 15 „Gyvenimas kartu“; 16 „Valgymas ir gėrimas“; 18 „Visuomenė“; 19 „Įrankiai, technika“; 20 „Ekonomika, finansai“; 21 „Teisė, etika“; 22 „Religija, anapusinis pasaulis“.

204

Acta Linguistica Lithuanica LXIX

Zur Handhabung deutscher Realienbezeichnungen in den ins Litauische übersetzten Kinder- und Hausmärchen der Brüder Grimm

2. Kultūra, realijos, realijų žymos

Haß-Zumkehr, remdamasi naujesne ir platesne Hanseno kultūros samprata³, kultūros sąvoką apibūdina taip:

Ji „peržengia politinius ir socialinius veiksnius ir apima socialinių aplinkų vertybines nuostatas bei orientacijas ir jų konstruktyvų pobūdį. Socialinės grupės kultūrines orientacijas ne tik pasyviai „perima“, bet ir aktyviai keičia bei perduoda.“ (Haß-Zumkehr 2001: 2)

Panašiai Cavagnoli teigia, kad kalbą galima suvokti ir kaip kultūros produktą, ir kaip kultūrinių vaizdinių atspindį bei perteikimo priemonę; o kultūra apima visas elgesio schemas, vertybes ir patirtis (plg. Cavagnoli 2005: 79 f.). Šis „įtraukimas“ arba „apėmimas“ nurodo į vadinamąsias fonines žinias, kurios iš esmės prisideda prie kalbinės ir kultūrinės bendruomenės formavimosi. Taigi žinios neįsivaizduojamos be kultūros. O žinių perdavimas kalba, pavyzdžiui, verčiant, iš principo visada yra ir kultūros perdavimas⁴. Kultūra yra „daugiasluoksnė reikšmingų ženklų sistema, padedanti orientuotis atitinkamame pasaulyje (...) Į šią orientavimosi funkciją įtrauktos ir esminės egzistencinės vertybės, ir kasdieniškesnės, praktiškesnės konvencijos.“ (Haß-Zumkehr 2001: 15)

Tai reiškia: 1. Kultūra suteikia orientaciją – kultūroje reikia orientuotis. 2. Kultūrinės žinios yra konvencionalizuotos ir tam tikra forma kodifikuotos kalbinėje ir kultūrinėje bendruomenėje. 3. Kultūra kaip žinių erdvė turi stabilių ir interpretuojamų komponentų (plg. Haß-Zumkehr 2001: 16 f.). Tinkamai perteikti fonines kultūrines žinias kalba galima įvairiais būdais, pavyzdžiui, įvairių rūšių apibrėžtimis tekstuose (taip pat ir specialiuosiuose tekstuose), dvikalbiuose ir daugiakalbiuose specializuotuose žodynuose bei enciklopedijose, o verčiant – vartojant kodifikuotus ekvivalentus arba, jei jų nėra, taikant ekvivalentų kūrimo procedūras.

Remiantis šia plačia kultūros samprata, kultūros dalimi galima laikyti ne tik objektus, asmenų veiksmus, objektų, asmenų ir veiksmų savybes / požymius, bet ir moralines, estetines, valines bei utilitarines sąvokas.

Tokia plati kultūros samprata logiškai lemia ir platų realijų sąvokos supratimą. Jei vadovaujamasi bendruoju realijų apibrėžimu

³ Bibliografische Angaben zu Hansen. s. Haß-Zumkehr (2001).

⁴ Dornseiff (1964: 305 f.) nannte dies „Kulturübertragung“, und zwar im Sinne einer „erfreulichen Bereicherung im Begriffsvorrat“ einer Zielsprache.

Straipsniai / Articles

205

HANS-HARRY DRÖßIGER

als kulturspezifische Gegenstände und Handlungen (vgl. Nord 1993: 224) sowie als Identitätsträger einer nationalen/ethnischen Kultur im weitesten Sinne (vgl. Snell-Hornby et al. 1999: 288) folgt, wird zunächst klar,

„kad realijos per se ir de facto priklauso kalbinės ir kultūrinės bendruomenės žinių bagažui, šiame žinių bagaže gali būti apibrėžtos ir visuomet yra prieinamos komunikacijai, t. y. į jas galima nurodyti ir jomis remtis pasitelkiant atitinkamus pavadinimus. Dėl šios – kartais ir išskirtinės – priklausomybės kalbinei ir kultūrinei bendruomenei realijos ir jų pavadinimai kelia specifinę vertimo arba (plačiau) kalbinio tarpininkavimo problemą.“ (Drößiger 2010: 36 f.)

Nordas rekomenduoja, kai būtina tvarkytis su realijų pavadinimais, taikyti „aiškinamąjį vertimą“, kad būtų galima pateikti nuorodų į „kultūrinį įsišaknijimą“ išeities kalboje (plg. Nord 1993: 226).

Tačiau kognityvinės lingvistikos terminais kalbant, siekiama kultūrines žinias vienos kalbinės ir kultūrinės bendruomenės kitos padaryti prieinamas mąstymui ir taip perteikiamas kalba, neketinant iš esmės keisti tikslinės kalbos ir kultūros kultūrinių žinių sistemos. KHM atveju tai susiję su pirmiau minėtais dviejų rūšių kultūrinėmis žiniomis.

Neatsižvelgiant į įvairius realijų ⁵ir jų pavadinimų klasifikavimo modelius, remiantis paprasta pasakų pasakojimo struktūra (plg. Kindlers neues Literatur-Lexikon 1996: 916) indukciniu būdu galima išskirti tam tikras realijų kategorijas, atitinkančias pasakos pasakojimo komponentus. Šie komponentai yra veikėjai, veiksmo vieta, veiksmo laikas, veiksmo eiga, veikėjų rekvizitai, vietos ir veiksmai.

Terminas „realijų pavadinimas“ yra mėginimas sujungti lingvistines ir vertimo mokslo sampratas apie šį reiškinį. Taigi realijų pavadinimai buvo ir yra įvardijami, be kita ko, taip: „svetimi žodžiai“ (H. Paul, W. Schmidt), „skoliniai“ (W. Schmidt), „pavadinimo egzotizmas“ (T. Schip­pan, H. Glück), „šaliai būdingos realijos“ (W. Fleischer), „egzotizmai“ (Ch. Römer / B. Matzke), „realijų žodis / realijų pavadinimas“ (E. Riesel, Ch. Nord).⁶ Terminas realijų pavadinimas turėtų būti vartojamas plačiąja,

⁵ Eines der Modelle wäre das von Влахов/Флорин (s. 2009: 49–72), auf das aber hier aus Platzgründen nicht eingegangen werden kann. Ebenso geeignet sind systematische Darstellungen des Wortschatzes, wie sie für das Deutsche in Gestalt von systematischen Wörterbüchern, z. B. von Dornseiff Der deutsche Wortschatz nach Sachgruppen, entwickelt wurden.

⁶ Išsamių realijų pavadinimų sąvokos paaiškinimų ir konkrečių šaltinių nuorodų ieškokite Drößiger (2010: 36–52), kur pateikiau įvairių lingvistikos ir vertimo mokslo krypčių sampratas.

206

Acta Linguistica Lithuanica LXIX

Zur Handhabung deutscher Realienbezeichnungen in den ins Litauische übersetzten Kinder- und Hausmärchen der Brüder Grimm

plačiąja prasme, neįtraukiant „svetimumo“ kriterijaus, kuris labai dažnai pasitelkiamas leksikologijoje ir stilistikoje kaip vaizdavimo kriterijus, nes tai leidžia susieti su genealoginiais kalbos tyrimais, kurie bendrumus tarp indoeuropiečių kalbinių ir kultūrinių bendruomenių pabrėžia labiau nei jų skirtumus.

3. Ekvivalentiškumo tipai ir metonimija

Die Systematik der denotativen Äquivalenztypen nach Koller (s. 2011: 230–243) orientiert sich an den Äquivalenzbeziehungen zwischen den Lexemen zweier Sprachen (vgl. Koller 2011: 230), so dass die Anwendung dieser Systematik auf die Handhabung von Realienbezeichnungen im Rahmen von Übersetzungen sinnvoll erscheint. Eine gewisse Analogie zwischen den Äquivalenztypen nach Koller und den Auffassungen zur Metonymie (eine Übersicht hierzu s. Drößiger 2004: 30) führt zu der Schlussfolgerung, dass das Potenzial der Metonymie (des Kontiguitätsraumes) bei der Suche nach Äquivalenten für bestimmte Bezeichnungen der Ausgangssprache (AS) in einer Zielsprache (ZS) angewendet werden kann. Die folgende Übersicht verdeutlicht die gemeinte Analogie:

1 LENTELĖ. Ekvivalentiškumo tipai ir metonimija (šaltinis: straipsnio autorius)

Ekvivalentiškumo tipas (pagal Koller) | Metonimijos tipai / poslinkiai gretimumo erdvėje Vienas su vienu atitiktis | Metonimija negalima arba nereikalinga, nes išeities kalba ir tikslinė kalba turi semantiškai ekvivalentiškus pavadinimus; tai apima ir konotacinį bei pragmatinį ekvivalentiškumą, pvz., vok. Ungeheuer > liet. siaubūnas⁷ Vienas su daugeliu atitiktis | Tikslinėje kalboje vartojami skirtingi tam tikros gretimumo erdvės leksemai, o išeities kalboje tam vartojamas daugiareikšmis leksemas, pvz., vok. Frau > liet. moteris (pagrindinė reikšmė, priešprieša „vyrui“), žmona (sutuoktinė, ištekėjusi moteris), šeimininkė (namų šeimininkė, viešnia), ponia (kreipinys). Daugelis su vienu atitiktis | Keli išeities kalbos leksemai perteikia gretimumo erdvės dalį, o tikslinėje kalboje vartojamas hiperoniminis leksemas, pvz., vok. Kammer, Stube, Zimmer > liet. kambarys.

⁷ Visi pateikti pavyzdžiai iš KHM (vokiškas originalas ir vertimai į lietuvių kalbą).

Straipsniai / Articles

207

HANS-HARRY DRÖßIGER

Ekvivalentiškumo tipas (pagal Koller)

Metonimijos tipai / perkėlimai gretimumo erdvėje

Atitikmuo „vienas už nulį“

Šaltinio kalbos leksiniam vienetui vertimo kalboje nėra atitikmens, tačiau vertimo kalboje į šaltinio kalbos leksinio vieneto reikšmę galima nurodyti pasitelkiant kitokius įvardijimo būdus, pvz., vok. ein rechtes Höllenfeuer > liet. baisiai prikūrenta. Tokiais atvejais galima stebėti, pavyzdžiui, metoniminį priežasties ir pasekmės ryšį.

Atitikmuo „vienas už dalį“

Šaltinio kalbos leksiniam vienetui vertimo kalboje parenkamas leksinis vienetas, kuris nurodo tik dalį šaltinio kalbos leksinio vieneto reikšmės; tai paprastai atitinka metoniminį visumos ir dalies ryšį, pvz., vok. Keller > liet. pogrindis.

Tam tikrų realijų ir jų pavadinimų unikalumas vienoje kalbinėje ir kultūrinėje bendruomenėje dažnai verčia vertėją ieškoti būdų, kaip adekvačiai ir atsižvelgiant į adresatą (plg. Drößiger 2011: 7 f.; Drößiger 2012: 8 f.) perteikti vokiškus realijų pavadinimus. Tai taikytina ir metonimijos teikiamoms galimybėms, nes pirmiau minėtos atskiros procedūros neleidžia teoriškai aprašyti visų metonimijos tipų, faktiškai taikomų išverstuose tekstuose. Taip yra dėl pačios metonimijos prigimties, nes „metonimija (arba gretimumas) taip pat yra procesas, leidžiantis kalbėtojams / rašytojams iš dalies kūrybiškai modifikuoti turimas žinias (...)“ (Drößiger 2007: 175).

Kartais vertėjas šiuo atveju persistengia, t. y. perkėlimas gretimumo erdvėje nueina per toli, todėl sutrinka dalykinio adekvatumo ir atsižvelgimo į adresatą pusiausvyra; dėl to nebegalima kalbėti apie „perkėlimą“ įprastine šio žodžio prasme (žr. toliau poskyrį apie metoniminį iškraipymą).

REALIJŲ PAVADINIMAI KHM: TARP EKVIVALENCIJOS IR METONIMIJOS

Žinios apie kasdienio gyvenimo socialinėse bendruomenėse pagrindus, apie kultūrinį, ekonominį, dvasinį ir socialinį gamtos potencialą, apie būties įvaldymą darbo ir dvasinių

208

Acta Linguistica Lithuanica LXIX

Zur Handhabung deutscher Realienbezeichnungen in den ins Litauische übersetzten Kinder- und Hausmärchen der Brüder Grimm

veiksmų pavidalu reiškiamos kalbai būdingais leksiniais vienetais, tačiau jos sudaro bendras žinias didelėse geografinėse erdvėse, todėl, vartojant pirmiau minėtą plačią kultūros sąvoką, galima teigti, kad kiekviena ide. kalbinė ir kultūrinė bendruomenė susikūrė savitą žodyną bendriesiems kultūrinio fono komponentams įvardyti.

I. VISIŠKA EKVIVALENCIJA – BE METONIMIJOS

Palyginus KHM vertimus į lietuvių kalbą su vokišku originalu, matyti, kad abiejose kalbose vartojami pagrindiniai žodžiai tiems kultūriniams kasdienio gyvenimo objektams įvardyti, kurie didžiąja dalimi ne kildinami iš bendro ide. pagrindinio žodyno, iš kurio būtų susiformavę kaip kalbai būdingi žodžiai; veikiau kiekviena kalba susikūrė savus žodžių kamienus ir, priklausomai nuo konkrečios kalbos morfologinių ypatybių, pagrindinius žodžius. Dėl to šiose kalbose susidarė visiškai ekvivalentiški leksiniai vienetai, kurių vartojimas vertimuose nekelia problemų, nes jie atitinka ir dalyką, ir adresatą.

2 LENTELĖ. Visiškai ekvivalentiški realijų pavadinimai (šaltinis: straipsnio autorius)

VOKIŠKAI LIETUVIŠKAI VOKIŠKAI LIETUVIŠKAI Axt kirvis Nadel adata Besen šluota Ofen krosnis Brot duona Schloss dvaras, pilis Garn siūlai Schnur virvė Glocke varpas Stube pirkia Herd židinys Wiege lopšys Hof kiemas Witwe našlė Kasten skrynia Zwirn siūlas

Kai kurie pavyzdžiai gali būti laikomi skoliniais iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą, atsiradusiais dėl tam tikrų istorinių aplinkybių:

Straipsniai / Articles

209

HANS-HARRY DRÖßIGER

3 LENTELĖ. Skoliniai iš vokiečių kalbos (šaltinis: straipsnio autorius)

VOKIŠKAI⁸

>

LIETUVIŠKAI⁹

VOKIŠKAI

>

LIETUVIŠKAI

grafas

>

grafas

ratas

>

ratas

kunigaikštis

>

hercogas

rėmas

>

rėmas

kreida

>

kreida

salė

>

salė

sklypas

>

latas

Ir, žinoma, pagrindinių žodžių srityje galima rasti pavyzdžių, rodančių bendrus skolinius iš kitų, dažniausiai senesnių indoeuropiečių kalbų, todėl tokiais atvejais iš tiesų galima kalbėti apie indoeuropietišką paveldėtą žodyną:

4 LENTELĖ. Indoeuropietiškas paveldėtas žodynas (šaltinis: straipsnio autorius)

VOKIŠKAI

LIETUVIŠKAI

VOKIŠKAI

LIETUVIŠKAI

ąžuolas

ąžuolas

pypkė

pypkė

kambarys

kambarys

duktė

duktė / dukra

katilas

katilas

durys

durys

karūna

karūna

Zucker

cukrus

Tik naujesni vokiečių kalbos realijų pavadinimai, ypač žodžiai, atsiradę darybos būdu, dažniausiai – suduriant žodžius, kelia vertimo problemų. Jas galima išspręsti tik tuomet, jei tikslinės kultūros kalboje randama panašių (ekvivalentiškų) dalykų, liudijančių skirtingų kalbinių ir kultūrinių bendruomenių kultūrinės raidos bendrumus (amatų, valdymo formų, kasdienių daiktų, statybos, transporto priemonių ir kt.). Iliustracijai pateikiami keli KHM pavyzdžiai iš aprangos srities:

⁸ Nors daroma prielaida, kad Kreide ir Graf į germanų kalbas galėjo būti pasiskolinti iš viduramžių arba vulgariosios lotynų kalbos, man atrodo, kad šių žodžių paplitimas germanų kalbose, jų reikšmės kaita iki šiandieninės reikšmės ir germanų bei baltų kalbų arealų geografinė kaimynystė yra tinkamas paaiškinimas, kodėl jie buvo pasiskolinti į lietuvių kalbą – jei ne vien iš vokiečių kalbos, tai bent iš germanų šakos indoeuropiečių kalbų šeimoje.

⁹ Lietuvių leksikos paliudijimų tik retais atvejais randama Lietuvių kalbos žodyne (LKŽ). Aiškių leksikografinių paliudijimų pateikia brolių Grimmų Deutsche Wörterbuch (DWB) (plg. http://dwb.uni-trier.de/de/ [2013-02-27]) ir Duden. Herkunftswörterbuch; bibliografinius duomenis žr. literatūros sąraše.

210

Acta Linguistica Lithuanica LXIX

Zur Handhabung deutscher Realienbezeichnungen in den ins Litauische übersetzten Kinder- und Hausmärchen der Brüder Grimm

5 LENTELĖ. Lietuviški vokiškų dūrinių atitikmenys (šaltinis: straipsnio autorius)

DEUTSCH LITAUISCH DEUTSCH LITAUISCH Kaufmannskleider pirklių drabužiai Pelzrock kailinėliai Brauthemd vestuvių marškiniai Holzschuhe medinės klumpės Lumpenrock skarnalái Bratenrock apsiaustas

Tačiau reikia pažymėti, kad lietuviškame vertime iš Bratenrock¹⁰ trūksta kai kurių sąvokos elementų arba jie yra prarasti, nes vartojamas lietuviškas leksemas apsiaustas apskritai reiškia paltą arba viršutinį drabužį.

II. METONIMINIS EKVIVALENTIŠKUMAS – POSLINKIAI GRETIMUMO ERDVĖJE

KHM vertimai į lietuvių kalbą rodo, kad vokiškų realijų pavadinimų reikšmės ne visada perteiktos ekvivalentiškai (neatsižvelgiant į neteisingas ar praleistas vertimų leksemas). Šiuos atvejus, kai vartojami lietuviški pavadinimai pasižymi metoniminiu ekvivalentiškumu, o kartu prarandamos su išeities kalba susijusios kultūrinės žinios, todėl vertimai yra tinkami adresatui, bet nebeadekvatūs dalykiniu požiūriu, galima suskirstyti į tokius tipus.

1. Metoniminis perkėlimas

Pirmiau pateiktame pavyzdyje Bratenrock lietuviškame vertime pasirinktas pavadinimas atitinka šį metonimijos atvejį, nes lietuviškame tekste vietoj tikslesnio vokiško leksemo, turinčio tam tikrų socialinių ir vartosenos konotacijų, vartojamas apsiaustas, kuris yra tokio drabužio hiperonimas.

Lietuviškame tekste pavartojus hiperonimus, prarandamos konotacijos (pvz., vok. Wanst pejoratyvinis atspalvis) arba nuorodos į sąvokų patikslinimus, pavyzdžiui, rūšis ar tipus, kurie vokiečių kalboje labai dažnai aptinkami pirmajame

¹⁰Bratenrock buvo vyriškas drabužis, dėvėtas ypač per iškilmingas progas XIX a.; jis dar vadintas Gehrock. Pagal DUW, pavadinime Bratenrock esama „pasenusio, juokingo“ komponento.

Straipsniai / Articles

211

HANS-HARRY DRÖBIGER

determinatyvinių dūrinių dėmenyje, prarandamos. Šį pirmąjį tipą vadinu metoniminiu perkėlimu: vertimuose vartojamas gretimumo srityje esančio bendresnio pavadinimo žymuo. Daugiau šio pirmojo tipo pavyzdžių iš KHM vertimų į lietuvių kalbą yra¹¹:

6 LENTELĖ. Metoniminis perkėlimas (šaltinis: straipsnio autorius)

VOKIŠKAI

LIETUVIŠKAI

Wanst

pilvas

Windhund

šuo [tik Balčikonio vertime]

Schlafgemach

kambarys [tik Balčikonio vertime]

Backofen

krosnis

Užpakalinės durys, namų durys, vartai

durys

Kepta dešra

dešra

2. Metoniminis iškraipymas

Antrąjį metoniminio ekvivalentiškumo tipą vadinu metoniminiu iškraipymu; šiai kategorijai galima priskirti tradiciniuose metonimijos tyrimuose aprašomus reiškinius – judėjimą gretimumo erdvėje, pavyzdžiui, objektas – veikla su objektu, priežastis – pasekmė, visuma – objektyviosios savybės / visumos dalys ir pan.

Toliau pateikiami atskiri atvejai iš KHM ir leksinės raiškos priemonės, aptinkamos kaip „ekvivalentai“ vertimuose į lietuvių kalbą, iliustruoja šį metoniminį iškraipymą, nors ne visada galima tiksliai nustatyti, kodėl vertėjas nusprendė vartoti tokius metoniminius iškraipymus.

• KHM 1: vok. „(...) tada ji paėmė auksinį rutulį, metė jį aukštyn ir vėl pagavo; ir tai buvo jos mėgstamiausias žaislas¹² > liet. „(...) pasiėmusi aukso sviedinį, žaisdavo.“ (Balčikonis) – Čia metoniminis iškraipymas vyksta tarp objekto ir veiksmo su objektu, nes žaisti yra veiksmažodis, atitinkantis vokiečių spielen.“

¹¹ Tiesa, kai kurie iš šių pavyzdžių pasitaiko tik pavieniui, tačiau kaip tik todėl jie svarbūs atskiriant atvejų tipus. Pavyzdžiui, Balčikonis žodį Hintertür taip pat išvertė užpakalinės durys.

¹² Cituojamo KHM leidimo rašyba ir skyryba ne visada atitinka šiandien įprastas taisykles. Realijos pavadinimą kursyvu išskyrė straipsnio autorius.

212

Acta Linguistica Lithuanica LXIX

Zur Handhabung deutscher Realienbezeichnungen in den ins Litauische übersetzten Kinder- und Hausmärchen der Brüder Grimm

• KHM 11: vok. „Tačiau nutiko taip, kad tos šalies karalius surengė didelę medžioklę miške.“ > liet. „Kartą ten medžiojo tos šalies karalius.“ (Balčikonis) – Metoniminis iškraipymas čia vyksta tarp įvykio ir veiksmo įvykio metu, nes liet. veiksmažodis medžioti atitinka vok. veiksmažodį jagen.“

• KHM 5: vok. „Tada vilkas nuėjo pas krautuvininką ir nusipirko didelį gabalą kreidos.“ > liet. „Tada vilkas nubėgo į krautuvę, nusipirko didelį gabalą kreidos (...)“ (Balčikonis) – Metoniminis iškraipymas čia susijęs su asmens ir jo veiksmų vietos santykiu, nes krautuvė yra lietuviškas žodžio (Kram)Laden atitikmuo.

• KHM 6: vok. „(...) išima šaunamąjį ginklą, kuris turi būti įkištas į dėklą (...)“ > liet. „(...) ištrauktų pistoletą, kuris bus užkištas už apynasrio (...)“ (Balčikonis) – Metoniminis iškraipymas čia įvyko nuo vieno to paties hiperonimo Schusswaffe kohiponimo pereinant prie kito.

• KHM 25: vok. „Aušrinė atsistojo, davė jai vištos kojelę ir tarė: „Jei neturėsi šios kojelės¹³, negalėsi atrakinti stiklo kalno (...)“ > liet. „O aušros žvaigždė atsistojo, padavė jai raktelį ir tarė: – Jei tu neturėsi to raktelio, negalėsi atrakinti stiklo kalno (...)“ (Balčikonis) – Metoniminis iškraipymas čia įvyko tarp objekto ir jo funkcijos.

• KHM 14: vok. „Kai prasidėjo šventė, įėjo trys keistais drabužiais apsirengusios merginos (...)“ > liet. „Prasidėjus iškilmėms, į salę įėjo trys keistai apsirengusios moteriškės (...)“ (Balčikonis) – Metoniminis iškraipymas peržengia lietuvių kalboje priimtiną apibendrinimą, nes vertime prarasti sąvokos komponentai, į kuriuos nurodo vokiškas žodis Jungfer¹⁴, kadangi liet. moteriškė reiškia suaugusią moterį.

3. Metoniminis iškraipymas

Trečiąjį metoniminio ekvivalentiškumo tipą vadinu metoniminiu iškraipymu; jis pasireiškia tada, kai judėjimas gretimumo erdvėje taip toli pažengia, kad esminiai semantiniai originalo komponentai-

¹³ DWB: „hinkel, n. jauna višta (...)“ (http://woerterbuchnetz.de/cgi-bin/WBNetz/genFOplus.tcl?sigle=DWB&lemid=GH09066 [2013-07-08]). Hinkelbeinchen atitinkamai yra jaunos vištos kojos pavadinimas.

¹⁴ DWB: „2) jungfer, remiantis jaunos šeimininkės sąvoka (...), priešpriešinant ją vyresnei, tikrajai namų šeimininkei, pirmiausia reiškia netekėjusią namų dukterį, vėliau apskritai netekėjusią moterį – garbingą kreipinį, kuriam šiandien vartojame visą jungfrau arba, kai labiau norima pabrėžti titulą (plg. 3) (...)“ (http://woerterbuchnetz.de/DWB/?sigle=DWB&mode=Vernetzung&lemid=GJ01376 [2012-12-10]

Straipsniai / Articles

213

HANS-HARRY DRÖßIGER

leksiniais vienetais pašalinami, todėl nebeįmanoma tinkamai nurodyti objektų ir taip perduoti žinių. Dėl to kyla nesusipratimų ir klaidingų interpretacijų. Vertėjo sprendimą rinktis tokias semantiškai iškreipiančias žymenas ne visada galima įtikinamai paaiškinti, juolab kad lietuvių kalboje, t. y. vertimo kalboje, esama tinkamų atitikmenų.

Keletas pavyzdžių:

KHM 2: vok. „(...) mane krikštatėviu paprašė būti mano Base (...)“ > liet. „(...) kviečia mane draugė į krikštynas (...)“ (Balčikonis) – Pasirinkus žodį draugė (pažodžiui – „draugė“), panaikinama giminystės reikšmės komponentė; tinkamas atitikmuo būtų liet. pusseserė.

KHM 4: vok. „»Aš tave jau nutversiu«, – tarė Unhold“ > liet. „– Aš tave pamokysiu, – tarė ilgabarzdis.“ (Balčikonis) – Liet. ilgabarzdis (pažodžiui – „ilgabarzdis“) prarandami pavojaus ir blogio reikšmės komponentai; tinkamas atitikmuo būtų liet. pabaisa, kurį vertėjas kitur KHM tekstuose yra pavartojęs.

KHM 6: vok. „„Tada ji sušuko: „Oi, kokie gražūs aukso dirbiniai!““ > liet. „– O, kokie gražūs daiktai! – sušuko ji (...)“ (Balčikonis) – Prarandama nuoroda į medžiagą ir aukso vertės suvokimas, nes lietuviškas pavadinimas (pažodžiui „gražūs daiktai“) nurodo, kad auksiniai daiktai tikriausiai yra gražūs, tačiau ne kiekvienas gražus daiktas yra iš aukso; tikslus lietuviškas atitikmuo būtų aukso daiktai.

KHM 9: vok. „(...) tarė karaliui: ‘Tai paprasta Bettelmädchen, kurią parsivedei (...)’“ > liet. „(...) sakydama savo sūnui: – Tu vedei elgetos dukterį (...)“ (Balčikonis). Pažodžiui čia kalbama apie „elgetos dukterį“, tačiau tai metoniminis iškraipymas, nes pačiame tekste per se nesakoma, kad įvardijama mergina iš tikrųjų yra elgetos duktė; tik nurodoma, kad išoriškai ji atrodo kaip elgeta.

III. NULINIS ATITIKMUO – SVETIMŲ ŽODŽIŲ INCORPORACIJA

Kitos kalbinės ir kultūrinės bendruomenės kultūrinių žinių perteikimas savosios bendruomenės nariams labai dažnai vyksta tiesiogiai perimant tam tikrus leksinius vienetus, nes vertimo kalbos kultūroje nėra atitikmenų, kuriuos būtų galima nustatyti kalbinės genealogijos požiūriu. KHM vertimuose tai yra Germanismen, kurie vertimo kalbos

214

Acta Linguistica Lithuanica LXIX

Zur Handhabung deutscher Realienbezeichnungen in den ins Litauische übersetzten Kinder- und Hausmärchen der Brüder Grimm

Tekste jos buvo įterptos be papildomų sintaksinių-semantinių sąsajų, tokių kaip aiškinimas, parafrazė ar pan. Ypač asmenų ir matų / kiekių / monetų kategorijose šie realijų pavadinimai pateikiami kaip „įtvirtinti“ svetimžodžiai, morfologiškai, o kartais ir fonetiškai-fonologiškai įtraukti į ZS:

7 LENTELĖ. Svetimžodžių perėmimas į lietuvių kalbą (šaltinis: straipsnio autorius)

VOKIŠKAI

LIETUVIŠKAI

VOKIŠKAI

LIETUVIŠKAI

Taler

taleris

Herzog

hercogas

Baron

baronas

Mauschel

maūšelis

Graf

grafas

Tačiau šiuo atveju nėra nuoseklumo, nes ne visi monetų pavadinimai perimami kaip germanizmai; Taler, matyt, dėl didesnio žinomumo yra išimtis. Neperimami monetų pavadinimai yra Batzen (KHM 15) ir Heller (KHM 4), kuriuos, taikant metoniminį perkėlimą, lietuviškame tekste pakeičia hiperonimai, pvz., vok. Batzen > liet. pinigėliai; vok. Scheidemünze > liet. smulkiai.

IŠVADOS

Realijų pavadinimų KHM rinkinyje registravimas ir aprašymas ne tik padeda geriau suprasti tam tikras pasakų detales, bet ir rekonstruoti pasakose perteikiamas žinias, o tai leidžia jas palyginti su dabartinėmis žiniomis apie kasdienius daiktus, socialinius santykius ir kt. Šia prasme pasakas iš tiesų galima laikyti socialinės istorijos ir kultūros istorijos šaltiniu. Tačiau tam būtina plati kultūros samprata ir platus realijų bei jų pavadinimų supratimas. Šios dvi prielaidos neišvengiamai veda prie sisteminės KHM analizės realijų pavadinimų požiūriu: ji apima ne tik ypač ryškius pavadinimus, aiškiai kontrastuojančius su dabartine mūsų kultūra, bet ir tuos realijų pavadinimus, kurie nurodo į mūsų bendros, didžiąja dalimi bendros europinės kultūros pagrindus.

Lingvistiniu požiūriu paaiškėjo, kad vertimo teorijoje vartojamą žodyno lygmens ekvivalentiškumo modelį, tokį kaip Kollerio, galima derinti su leksinėmis-semantinėmis ar kognityvinės lingvistikos kategorijomis, pavyzdžiui, met-

Straipsniai / Articles

215

HANS-HARRY DRÖßIGER

onimija, siekiant geriau aprėpti ir aprašyti tam tikrų žodyno sričių tvarkymą verčiant. Tokie deriniai lemia atitinkamų teorinių konstrukcijų pokyčius, pavyzdžiui, vertimo teorijos leksinį ekvivalentiškumo modelį galima supaprastinti iki trijų ekvivalentiškumo tipų: (1) visiškas ekvivalentiškumas, (2) metoniminis ekvivalentiškumas kaip judėjimas gretimumo erdvėje, (3) nulinis ekvivalentiškumas, dėl kurio gali tekti perimti svetimžodžius.

Kognityvinės lingvistikos metonimijos teorinėms prieigoms taip pat gali būti taikomos patikros ir pokyčiai, nes metoniminių perkėlimų, iškraipymų ir deformacijų skirtis rodo, kad gretimumo erdvės sandarą ir procesus reikia toliau tirti, kad būtų galima pateikti tikslesnių teiginių apie žmogaus žinias apskritai.

QUELLEN

B r o l i a i G r i m a i 1999–2001: Vaikų ir namų pasakos 1–4. Iš vokiečių kalbos vertė Adomas Pranas Druktenis. Vilnius: Alma littera.

Brolių Grimų Pasakos 1–2. 2010. Iš vokiečių kalbos vertė Juozas Balčikonis [Original der Übersetzung: 1938–1939]. Kaunas: Vaiga.

G r i m m J a c o b, G r i m m W i l h e l m 2010: Kinder- und Hausmärchen. Ausgabe letzter Hand mit den Originalanmerkungen der Brüder Grimm. Mit einem Anhang sämtlicher, nicht in allen Auflagen veröffentlichter Märchen und Herkunftsnachweisen hrsg. von Heinz Rölleke. 3 Bde. [Original: 1857] [= KHM]. Stuttgart: Reclam.

FACHLITERATUR

C a v a g n o l i S t e f a n i a 2005: Vom Paradigma zur Umsetzung: Das Bozner Modell. – Wissenstransfer durch Sprache als gesellschaftliches Problem, hrsg. von Gerd Antos, Sigurd Wichter. Frankfurt/Main: Peter Lang, 77–89.

D o r n s e i f f F r a n z 1964: Sprache und Sprechender, hrsg. von Jürgen Werner. Leipzig: Koehler & Amelang.

D r ö ß i g e r H a n s-H a r r y 2004: Bemerkungen zur kommunikativen und kognitiven Charakteristik der Metonymie im Deutschen. – Kalbų studijos 5, 30–40.

D r ö ß i g e r H a n s-H a r r y 2007: Metaphorik und Metonymie im Deutschen. Untersuchungen zum Diskurspotenzial semantisch-kognitiver Räume. Hamburg: Dr. Kovač.

D r ö ß i g e r H a n s-H a r r y 2010: Zum Begriff und zu Problemen der Realien und ihrer Bezeichnungen. – Vertimo studijos 3, 36–52.

216

Acta Linguistica Lithuanica LXIX

Zur Handhabung deutscher Realienbezeichnungen in den ins Litauische übersetzten Kinder- und Hausmärchen der Brüder Grimm

Drößiger Hans-Harry 2011: Terminologie in Theorie und Praxis unter dem besonderen Aspekt der interkulturellen Kommunikation. – Inostrannye jazyki v vys ej kole 2(17), 5–13.

Drößiger Hans-Harry 2012: Realien, ihre Bezeichnungen und Aspekte der Interkulturalität. – Kalbų studijos 20, 5–11.

Haß-Zumkehr Ulrike 2001: Deutsche Wörterbücher – Brennpunkt von Sprach- und Kulturgeschichte. Berlin, New York: de Gruyter.

Kindlers neues Literatur-Lexikon 1996: Bd. 6. Hrsg. von Walter Jens. München: Kindler.

Koller Werner 2011: Einführung in die Übersetzungswissenschaft. 8., neubearbeitete Auflage. Tübingen: Francke.

Metzler Literatur Lexikon 1990: Hrsg. von Günther und Irmgard Schweikle. 2., überarbeitete Auflage. Stuttgart: Metzler.

Nord Christiane 1993: Einführung in das funktionale Übersetzen. Tübingen, Basel: Francke.

Snell-Hornby M., Hönig H. G., Kußmaul P., Schmitt P. A. (Hrsg.) 1999: Handbuch Translation. 2., verbesserte Auflage. Tübingen: Stauffenburg.

Влахов Сергей, Флорин Сидер 2009: Непереводимое в переводе. Москва: Р. Валент.

WÖRTERBÜCHER

Dornseiff Franz 2004: Der deutsche Wortschatz nach Sachgruppen. 8., völlig neu bearbeitete Auflage von Uwe Quasthoff. Berlin, New York: de Gruyter.

Duden. Das Herkunftswörterbuch 2005: 3., völlig neu bearbeitete und erweiterte Auflage (CD-ROM). Mannheim: Bibliographisches Institut & F. A. Brockhaus AG.

Duden. Deutsches Universalwörterbuch 2006: 6., überarbeitete und erweiterte Auflage (CD-ROM) [= DUW]. Mannheim: Bibliographisches Institut & F. A. Brockhaus AG.

Grimm Jacob, Grimm Wilhelm 1998–2004: Deutsches Wörterbuch. [Original: 1852–1960] [= DWB]. URL: http://www.dwb.uni-trier.de/ [2013.02.22.]

Lietuvių kalbos žodynas, elektroninis variantas, redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. red.), Jonas Paulauskas, Rიტutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. Prieiga internete: www.lkz.lt. [2013.02.22].

Straipsniai / Articles

217

HANS-HARRY DRÖBIGER

Vokiškų realijų pavadinimų atitikmenys Brolių Grimų Vaikų ir namų pasakų vertimuose į lietuvių kalbą

SANTRAUKA

Šio straipsnio tikslas – remiantis rinktiniais pavyzdžiais apžvelgti vokiškų realijų pavadinimų atitikmenų vartojimą Juozo Balčikonio ir Adomo Prano Druktenio į lietuvių kalbą verstose brolių Grimų Vaikų ir namų pasakose. Vartojant realijų pavadinimų atitikmenis, didelis vaidmuo tenka metonimijai. Metonimija gali būti sąmoningai pavartota ieškant atitikmens, antra vertus, metonimija gali tapti išeitimi, kai atitikmenų lietuvių kalboje nėra.

Dalis brolių Grimų pasakose esančių realijų pavadinimų ypatingi tuo, kad žymi informaciją, nebeatitinkančią šiuolaikinio žmogaus žinių. Taigi nuo lietuviškų atitikmenų parinkimo priklauso tai, kaip lietuvis skaitytojas supras šį jam erdvės ir laiko atžvilgiu svetimą kultūrinį pasaulį. Atitikmens parinkimas susijęs su bet kurių dviejų kalbų leksinės-semantinės ekvivalencijos problema. Pasitelkiant lietuviškus atitikmenis straipsnyje įvertinami Wernerio Kollerio (2011) atitikmenų tipai.

Įteikta 2013 m. liepos 5 d.

HANS-HARRY DRÖBIGER

Vilniaus universitetas, Kauno humanitarinis fakultetas

Muitinės g. 8, LT-44280 Kaunas, Lietuva

[email protected]

218

Acta Linguistica Lithuanica LXIX