Zur Handhabung deutscher Realienbe­zeichnungen in den ins Litauische übersetzten „Kinder- und Hausmärchen“ der Brüder Grimm

201straipsniai / articles hans-harry drÖßiger universität Vilnius, geisteswissenschaftliche fakultät kaunas Mokslinių tyrimų kryptys: kognityvinė lingvistika, metafora, metonimija, vertimo teorija ir praktika. Apie tvarkymą vokiečių reaLienbe piešinius į ins Lituanijos vertėZten KINDERUND HAUSMÄRCHEN der brÜder griMM Vokiškų realijų pavadinimų atitikmenys brolių grimų Vaikų ir namų pasakų vertimuose į lietuvių kalbą annotation įnašas užsiima su konceptualios metonymijos vaidmenimi prie denotatyvios Äquivalenz iš Vokietijos realienbezeikimų lietuviškame. jis yra taip bandymas interdisciplininės jungties iš vertimo žinienschvaft ir kognityvinės linguistikos. tyrimo objektas yra vaikaiund namųmärchen brūder grimm, kurie su savo 200 Märchen sudaro uždarą tyrimąskorpus ir kaip teksti XIX jh. šaltinį socialund kultūristorinio tyrinėti reprezentuoti. hauptmethode į tyrimą iš ekvivalencijos yra kalbų palyginimas, paremtas leksikografine kodifikacija iš realienbėrimų vokiečių ir lietuviškų žodynių. skyriuje teoretiniai pagrindai yra apibrėžti sąvokos pasakojimai, kultūra, realien, realienbėrimai, metonymia ir sistema ekvivalenztypenų pagal Werner koller (2011) trumpai išaiškinta. aprašyme realienbezeichnungen in den khM: Zwischen Äquivalenz und Metonymie bus vokiečių realienbezeichnungen in den litauischen schLÜsseLWÖrter: Märchen, brüder grimm, realienbezeichnung, kontiguität, Metonymie, Äquivalenz, deutsche sprache, litauische sprache. keyWords: fairy tale, the brothers grimm, culture-bound words, contiguity, metonymy, equivalence, german language, Lithuanian language. 202 acta hans-harry drÖßiger Linguistica Lithuanica LXIX Märchenübersetzungen tyrinėta. iš originalo ir vertimų palyginimo reklginta, kurios save kaip den drei Äquivalenztypen herausgearbeitet: 1. Vollständige Äquivalenz, bei der die Metonymie keine rolle spielt; 2. Äquivalenz, bei der es konzeptuelle Verschiebungen im kontiguitätsraum metoniminis perkėlimas, metoniminis iškraipymas ir metoniminis iškraipymas pristatyti; 3. nulläquivalenz, kurių hauptmerkmal yra inkorporation iš fremdwordtern sudaro. schlussfolgerungen, in denen auf neue untersuchungsmöglichkeiten zur Äquivalenz und zur konzeptuellen Metonymie hingewiesen wird, schließen den beitrag ab. annotation the aim of the article is to connect the model of cognitive metonymy with the model of types of denotative equivalence on word level to check out the explanational potential of the model of cognitive metonymy for describing and explaining the use and occurance of word equivalents in the Lithuanian translations of the fairy tales of the brothers grimm by juozas balčikonis (19381939) and adomas druktenis (19992001). the brothers grimm fairy tales (gft) can be seen in a wide sense as a source of the history of culture and social life in the german speaking countries of the 19th century. culture-bound words a) refer to a special cultural knowledge, which is in a historical sense not or not completely compatible with the structure of knowledge in our present days, and the translations of the gft present ways of handling of german culture-bound words b) refer to a common cultural knowledge of the community of german speaking countries. for foreign readers. in this article i want to show, if and how the translators achieved a correct and appropriate understanding of the culture-bound words by choosing equivalents. this allows to show what semantic and cognitive procedures stand behind the use of certain equivalents. by comparing the german original with the two Lithuanian translations it is possible to work out if and how the culture-bound words of the original texts are rendered in the translations, and finally to inductively conclude how far the conceptual metonymy takes part in rendering of culture-bound words in the target texts. investigating this, there can be established modifieinLeitung: ZieL, tyrimo objektas ir metodai des beitragos dabartinio beitragos tikslas cations in the theory of conceptual metonymy in the framework of cognitive linguistics. susideda iš to, miminant į konceptualinę metonymiją nuorodas į modelį denotatyvių ekvivalenztypių pagal Werner koller (2011) sukurti ir tuo patikrinti, iniek kiek potencial konceptualinės metonymijos yra tinkamas, į vokiečių realienbėrimų tvarkymą lietuviškuose vertimuose Zur handhabung deutscher realienbe zeichnungen in den ins Litauische übersetzten Kinderund Hausmärchen der brüder grimm 203straipsniai articles namų pasakojimai brolių grimm iš juozas balčikonis ir adomas Pranas druktenis būti taikomi. tyrimąskorpus sudaro Märchensammlung der brüder grimm, kuri po pavadinimu Kinderund Hausmärchen (khM) visame pasaulyje žinoma tapo. šis rinkinys turi nuo pirmojo pasirodyti 1812 keletą, iš dalies aiškiai perdirbtos išleidimų ir leidimų patirt. kuri 200 kanonizuotų pasakojimų turi. iš to kyla, kad khM uždarą korpusą sudaro, kas už intendiuotus tyrimus yra naudinga, nes turintinė kokybė (ir kultūristorinio ir socialistinio šaltinio) ir kalbinė in meinen untersuchungen stütze ich mich auf die Ausgabe letzter Hand mit den Originalanmerkungen der Brüder Grimm von 1857, in einer neuauflage von 2010, sukūrimas pasakojimų glaudžiai prie laikotarpio jų rinkimo, rašytinės fikiravimo ir spaudkėjimo (18121857) yra susiję. abu lietuviški vertimai pagrįsti ant leidimo paskutinės rankos, tačiau yra chronologinių ir editorialinių skirtumų nustatyti. vertimas iš balčikonis atsirado 19381939, kuri iš druktenis 19992001. balčikonis (2010) vertimo leidime trūksta 20 pasakojimų1; druktenis (19992001) vertimo leidimas yra išsamus. į realienbėrimus khM yra pagrįsta tuo, kad šie specifiniai leksikaliniai vienetai a) į kultūrines žinias referiuoti, kuris istorinėje prasme ne (daugiau) prie žinių struktūrų dabartės kompatibilus yra ir b) į bendrą kultūrinę žinią vokiečių kalbund kulturgemeinschaft nuorodu. vertimuose panaudoti lietuviški ekvivalentai įtakoja to erdviniu ir laikiniu požiūriu svetimo kultūrinio žinios Lietuvos skaitytojams dispongbarmavimą. apskritai yra realienbėrimų tvarkymas verčiant su problemą leksikalisch-semantinės ekvivalencijos tarp dviejų kalbų susijusi. Norint pasiekti minėtą tikslą modelį ekvivalenztypių pagal koller deduktyviai per žodžio analizę patikrinti į pagrindu išdėstytus pasakojimų tekstus yra žodgut, kuris kultūrinius objektus pasakojimuose pavadina, iš tekstkorpus nustatoma, tačiau kaip sprendžiantis pagrindas, ar tai yra realiniai pavadinimai, šalia dabartinių ir istorinių vokiečių žodynų, ypač onomasiologinio žodynų knygoje Franz Dorn 39.1 trūksta pasakojimų nr 38 die frau füchsin, die Wichtelmänner. Antrasis Märchen, 39.3 die Wichtelmänner. drittes pasakojimas, 41 herr korbes, 42 der herr gevatter, 43 frau trude, 45 daumerlings wanderschaft, 66 häsichenbraut, 95 der alte hildebrand, 105 Märchen von der unke, 131 die schöne katrinne und Pif Poltrie, 132 der fuchs und das Pferd, 138 knoist und seine drei, 139 das Mädchen von brakel, 140 das Hausgesinde, 149 dernennenbal, 170 die alte belf, Liebe und teilen, 130 die riese und der schneider, 130 die drei knoist und seine drei, 150 das Mädchen von brakel, 140 die das Hausgesinde, 149 derdernenbrauchen, 170 die Lieb und die Lieb und die Schneider, 190 die die Schneider 204 acta Linguistica Lithuanica LXIX lietuviškų vertimų gali galutinai išsiaiškinti, ar ir hans-harry drÖßiger kaip originalo duoti realienbėrimai su jų kultūrinėreferencija vertimuose buvo seiff zur feststellung der sachverhaltssystematik zu umfang und inhalt des kulturellen Wissens dient2. durch den textvergleich von deutschem original mit den beiden atspindėti, taip kad induktiviai schlussfolgert gali būti, iniek kiek konceptualioji metonimija į realienbėrimų tvarkymą vertimuose dalyvauja. iš to atsiranda galiausiai galimybės prie modifikavimo kognionslinguistinių požiūrių į konceptualinę metonymiją. teorinės pagrindLagen 1. Märchen pasakojimas laikoma kaip epinė gattung (auch genre) ir yra čiabei charakterizuojama kaip phantastische, realitätsüberhobene, variable pasakojimas, kuri save nuo mythos dėl to trūksta diettersfere ir nuo sage dėl to trūksta konkretinių istorinių ir geografinės nuorodos abriminti. kaip hauptkennzeichen des Märchens yra bendrai vadinamas raumund laiklessybė, panaikinimas naturund kausalėsekes kaip viena savaime suprantamumas (z. b. vertimuotės, kalbanti žirgai, augalai ar objektai) ir tai atsiradimas fabelwesen kaip riesen, zwerge, hexen, drachen (vgl. Metzler Literatur Lexikon 1990: 292). tuo pačiu metu pasirodo pasakojimuose tam tikri rekvizitai, kurie dažnai esminės dalies pasakojimų veiklo gali būti, kurie bet bet kokiu atveju objektai per pasakojimą tarpininkaujamos kultūros (visadienės, valstybinės-visuomeninės, höfinės kultūros u. ä.) yra ir taip indizą istoriniam autenticumui sudaro. vienas seka įžvalgą iš pasakojimų kaip kultūristorinių ir socialistinių šaltinių (vsl. Metzler Literatur Lexikon 1990: 293), gali khM būtent per tų rekvizitų, skirtų išradimui vaizdų apie atsilikusias istorines epochas, kurie save i. w. s. kaip viduramžius apibūdinti, būti panaudoti. tai, kas čia rekvizitai vadinama, yra tie istoriniai kultūrosobjektai, į kurią specialiais realienbėgimais referiuojama. tačiau yra žinoma taip pat nustatyti, kad khM vieną dalį bendro literarischsprachlichen paveldo vokiečių kalbosund kulturgemeinschaft reprezentuoti ir kad tuo daugybė leksikalių vienetų kaip bendresni realienbezeikimai taip pat į bendrą kultūrinį foną referiuoti. 2 tai yra pagal systematiką franz dornseiff (2004) apie sachgrupes 2 Leben, 4 größe, Menge, Zahl, 8 ort and ortsveränderung, 11 das denken, 14 kunst and kultur, finanzen, 21 recht, ethik, 22 religion, übersinnliches. 15 „Zusammenleben“, 16 „essen und trinken“, 18 „gesellschaft“, 19 „geräte, technik“, 20 „Wirtschaft, Zur handhabung deutscher realienbe zeichnungen in den ins Litauische übersetzten Kinderund Hausmärchen der brüder grimm 205straipsniai articles / 2. kultūriniai, realieniai, realienbezeikiniai haß-zumkehr, kuri sau naujesnio, išplėstinio kultūros sąvokos iš hansen bedient3, apibūdina kultūros sąvoką taip: jis eina už politinių-socialinių faktorų ir įtraukia vertstymus ir orientierimus socialinių milieus taip pat jų konstruktivinį charakterį. kultūrinės orientierijos yra socialinių grupių ne tik rezeptiviai ‘implementuojamos‘, bet eben taip pat aktyviai keičiamos ir tradietuojamos. (haß-Zumkehr 2001: 2) cavagnoli vertina panašiu būdu į, kad kalba tiek kaip produktas vienos kultūros kaip ir kaip veidrodis ir mediumas kultūrinių vaizdų gali būti suprantamas; ir kultūroje įskaičiuoti bet kokias elgesio schemas ir vertybes bei patirtis (vgl. cavagnoli 2005: 79 f.). šio einbeziežti ar įskaitant referiuoja į tai sog. pagrindinęžinią, kuris esminiai į išraišką kalbosund kulturgemeinsmės dalyvauja. Taigi yra žinojimas be kultūros ne galimas. ir žiniųtransferis mittel kalba, z. b. kai verčiant, yra principiškai visada taip pat transferas kultūros4. kultūra yra daugiasluoksnio sistema reikšmingų ženklų, kurie padeda tai, kad save atitinkamame pasaulyje išsiaiškintų (...) į šią orientierungsprestatą yra tiek egzistenciškai pagrindinės vertės įtrauktos kaip ir įprastinės-praktinesnės konvencijos. (haß-Zumkehr 2001: 15) tai reiškia: 1. kultūra suteikia orientavimą į vieną kultūrą reikia man save orientuoti. 2. kultūrinės žinios yra konvenalizuota ir tam tikra forma į kalbąund kulturgemeinschaft kodifikuojama. 3. kultūra kaip Wissensraum turi stabili ir interpretuojamos (vgl. haß-Zumkehr 2001: 16 f.) komponentes. reikalinga pažanga kultūrinio pagrindo žinių gali būti pasiekta įvairiais būdais, z. b. per apibrėžimus įvairių rūšies tekstuose (taip pat fachtexten), du ir daugiakalbiuose Fachwörterbüchern ir fachenzyklopädien ir verčiant per naudojimą kodifikuotų ekviivalente arba jų trūkumo per procedūras į kūrimą ekvivalentų. remiantis šiuo plačiu kultūros sąvoka yra įmanoma ne tik objektus, veiksnius iš asmenų, savybes savybes iš objektų, asmenų ir veiksmų, bet ir moralines, estetines, voluntatyvias ir utilitaristines koncepcijas kaip dalį kultūros suprasti. toks toliau kultūros sąvoka veda tada logiškai į platų supratimą sąvokos realien. Jei vienas bendro definition of realien 3 bibliografinės nurodymai į hansen s. haß-Zumkehr (2001). 4 dornseiff (1964: 305 f.) pavadino tai kulturų perdavimas, ir būtent į erfreulichen praturtinimo sąvoksvorrat tikslinės kalbos prasme. 206 hans-harry drÖßiger acta Linguistica Lithuanica LXIX als kulturspezifische gegenstände und handlungen (vgl. nord 1993: 224) sowie kaip tapatybėsnešėjas nacionalinės/etninės kultūros plačiausia prasme (vgl. snell-hornby et al. 1999: 288), sekia, iš pradžių tampa aišku, dėl to, kad realien per se ir de facto priklauso prie žiniosbestando kalbos ir kulturgemeinsties, vidaus šio žiniosbestando definiuojami ir ten visada komunikativiai yra prieinami, taigi su atitinkamais pavadinimais į juos galima referiuoti ir rekuriruoti. dėl šios retkarčiais taip pat išskirtinės priklausomybės į kalbą ir kultūrą bendruomenią realiai ir jų pavadinimai yra specifinis vertimo arba (algemeineriai) kalbos tarpininko problema. nungen, "aiškinantį vertimą atlikti, kad būtų galima duoti užuominų į "kulturinį įterpimą išėjimo kalboje (vgl. nord 1993: 226). tačiau in kognionslinguistiniu būdu formuluota, eina apie tai, kultūrines žinias vienos kalbų ir kulturgmeinship kitos dvasingai prieinamos ir (drößiger 2010: 36 f.) nord empfiehlt für den fall der notwendigkeit des umgangs mit realienbezeichtuo pačiu kalbiniu komunikaciojamas padaryti, be kultūrinio žinios sistemos tikslinės kalbos ir -kultūros tvariai modifikuoti norėti. imle der khM paveikia tai die o. g. dvi artenis kultūrinės žinios. nepaisant įvairių klasifikavimo modelių iš realien5 ir jų žymėjimų, galima dėl paprastos pasakojimo struktūros pasakojimų (vgl. kindlers naujas literatūros-Lexikon 1996: 916) induktyviai tam tikras kategorijas iš realien išdirbti, kurios su pasakojimo komponentais pasakojime korresponduoja. šie komponentai yra asmenys, veiksmo vieta, veiksmo laikas, handelungsverlauf, rekvizitai asmenų, vietos ir veiksmai. terminus realienbezeikinimas yra bandymas, lingvistines ir vertimųmokslines aušras į šį fenomeną suvienyti. taip patirtas ir patirtas realienbėgmenys u. a. šios terminologinės fasės: fremde wörter (h. Paul, W. schmidt), Lehngut (W. schmidt), bėgmenysexotismus (t. schippan, h. glück), landestypische realien (W. fleischer), exotismen (ch. römer b. Matzke), realienbėgmenys (e riesel, ch. nord).6 terminus Realienbėgmenys turėtų būti priimtas perviršijantį, ne gali. taip pat tinkami sisteminiai žodynų paveikslėliai, 6 Apie ištobulintas išaiškinimus į sąvoką realienbėrimų ir į konkrečius šaltinių nurodymus aš nurodo į drößiger (2010: 3652), kur aš įžengiau į suvokimus iš įvairių disciplinų lingvistikos ir vertimo vadybos. 5 eines der Modelle wäre das von Влахов/Флорин (s. 2009: 49–72), auf das aber hier aus Platzgründen wie sie für das deutsche in gestalt von systematischen Wörterbüchern, z. b. von dornseiff Der deutsche Wortschatz nach Sachgruppen, entwickelt wurden. Zur handhabung deutscher realienbe zeichnungen in den ins Litauische übersetzten Kinderund Hausmärchen der brüder grimm 207straipsniai articles bendras lesart naudojami, be to […]fremdumo[…] kriterijus, kuris labai dažnai leksikologijoje ir stilistikos kaip vaizdymokriterium yra priimtas, į žaidimą atvesti, nes tuo ryšys prie genealoginio kalbostyrimo tampa įmanomas, kuris bendrąsias tarp ide /. kalbųund kulturgemeinybės stipriau akcentuota kaip skirtumai tarp jų. 3. Äquivalenztypen ir metonymie sistematiką denotatyvių äquivalenztypen pagal koller (s. 2011: 230243) orientuojasi į äquivalenzbėrimus tarp lexemenų dviejų sprahandhabung iš realienbėrimų rėmuose išverstų prasmingai. tam tikra analogija chen (vgl. koller 2011: 230), so dass die anwendung dieser systematik auf die tarp ekvivalenztypių pagal koller ir įžangų į metonymiją (eina apžvalga šiuo klausimu s. drößiger 2004: 30) veda prie išvados, kad potencial metonymie (des kontiguitetsraumes) prie paieškos po ekvivalentais tam tikriems žymėjimams iškastinės kalbos (as) tikslinėje kalboje gali būti taikomas (Zs). toliau pateikta apžvalga paaiškinia numatytą analogiją: tabeLLe 1. Äquivalenztypen ir metonymie (Šaltinis: autor des beitrages) vienas-tu-viens-atitinkamas jokia metonymie įmanoma ar reikalinga, nes as ir Zs turi semantiniu požiūriu äquivalentes žymes; tai įtraukia taip pat konnotatyvinę ir pragmatinę ekvivalenciją, z. b. dt. Ungeuer > lit. Äquivalenztyp (nach koller) Metonymietypen / Verschiebungen im kontiguitätsraum siaubūnas. 7 vienas-tu-daug-atitinkimas Zs yra skirtingi lexeme tam tikro kontiguybės paviršiaus naudojamas, kuo už tai as yra polysemes lexem yra, z. b. dt. > Frau moteris lit. (grundbedeutung in opposition zu „Mann“), žmona (ehefrau, verheiratete frau), šeimininkė (hausfrau, gastgeberin), ponia (anrede). Daugelis-tu-viens-atitinkamas Keletas lexeme der as atstovauja vieną iškirpimą vieno kontiguybės erdvės, tačiau Zs yra hyperonymisches lexem naudojamas, z. b. dt. Kammer, Stube, Zimmer > lit. kambarys. 7 visi nurodyti pavyzdžiai iš khM (vokiečių originalas ir lietuviški vertimai). 208 acta hans-harry drÖßiger Linguistica Lithuanica LXIX Äquivalenztyp (nach koller) Metonymietypen / Verschiebungen im kontiguitätsraum vienas-tu-null-atitinkimas už vieną lexemą der as egzistuoja jokis ekvivalentas in der Zs, tačiau in der Zs į as-lexems reikšmę mithilba kitų pavadinimų procedūrų gali būti referiertas, z. b. dt. teises Höllenfeuer > lit. baisiai prikūrenta. in talcherart fällen yra pavyzdžiui viena metonyminė relation des typo Ur s a c h e -Wi r k U n g stebėti. vienas-tu-teil-atitinkamasis už lexemą as yra Zs lexem kaip ekvivalentas naudojamas, kuris tik į vieną dalį reikšmės as-lexems referiuoja, kas taisyklėje metonyminės relation ga n z e s -Te i l atitinka, z. b. dt. Keller > lit. pogrindis. konkrečių realienų ir jų žymenų unikalumas vidaus kalbosund kulturgmeinschaft dažnai priverčia vertėją prie to, ieškoti procedūrų, kad sachgerecht ir adresatengerecht (vgl. drößiger 2011: 7 f.; drößiger 2012: 8 f.) su vokiečių realienb žymenimis elgtis. tai susiję taip pat galimybes, kurią metonymija siūlo, nes o. g. atskiros prozedūros leidžia tai ne, visus verčiamuose tekstuose iš tikrųjų praktikuotus metonyminius tipus teoriniu būdu atsispindinti. priežastis tam yra metonymijos būtybėje, nes es tai prie metonymijos (resp. kontiguitet) taip pat yra apie vieną procesą, kuris tai kalbėtojams/rašytojams leidžia, in z. t. kūrybiniu būdu tą duotą žinią modifikuoti (...). (drößiger 2007: 175) Kartais šauna vertėjas tuo virš tikslo, t. y. perkėlimas kontiguybės erdvėje yra per toli į priekį varomas, taip kad pusiausvyras iš subjekte teisingumas ir adresatengerechtingumas yra sutrikdytas, kas veda prie to, kad ne daugiau įprastoje prasme iš vėžimo galima kalbėtis (s. u. skyrius apie metoniminį iškraipymą). reaLienbeZnaikinimai į khM: ZVischen ÄQuiVaLenZ und MetonyMie žinias apie kasdienio gyvenimo socialinėse bendruomenėse pagrindus, apie kultūrinį, ekonominį, dvasinį ir socialinį potencialą gamtos, apie daseino meistriškumą darbo ir dvasinės i. VoLLÄstndige ÄQuiVaLenZ jokių MetonyMie tai pasirodo khM vertimuose į lietuvišką palyginus su originalu, kad šiuose abiejuose kalbų žodžiais už tų kultūrinių visuotinių objektų pavadinimą yra prieinami, kurie į bendrą dalį nėra. grundwortschatz grįžti, Zur handhabung deutscher realienbe zeichnungen in den ins Litauische übersetzten Kinderund Hausmärchen der brüder grimm 209straipsniai articles veiksniai nors randa kalbosspesifiniuose leksikaliskuose vienetuose savo išraišką, tačiau sudaro bendrą žinią dideliems geografinėms erdvėms, taip kad naudojant des o. g. plačią kultūros sąvoką gali būti postuliuojama, kad kiekviena ide. kalbund kulturgemeinschaft savo žodžėlį už pavadinimą bendrųjų komponentų kultūrinio fonas išsivystė. iš ko jie save būtų kalbospesifiniu būdu išsivystė, bet kad kiekviena kalba savo žodstamos ir priklausomai nuo morfologinės charakteristikos atitinkamos kalbos grundwörter išsivystė. pasekmės to yra visiškai äquivalente lexeme šiose kalbose, kurių naudojimas vertimuose jokių problemų nepateikia, nes jie tiek sachgerecht kaip ir adresatengerecht yra. tabeLLe 2. Visiškai äquivalente realienbezeikymai (Šaltinis: autor des beitrages) vokiečių Litauisch vokiečių Litauisch Axt kirvis nadel adata Besen šluota Ofen krosnis Brot duona Schloss dvaras, pilis Garn siūlai Schnur virvė Glocke varpas Stube pirkia Herd židinys Wiege lopšys Hof kiemas Witwe našlė Kasten skrynia Zwirn siūlas kai kurie pavyzdžiai gali būti laikomi ištraukimais iš vokiečių į lituanų dėl tam tikrų istorinių sąlygų: 216 acta Linguistica Lithuanica LXIX onymie gali būti kombinuojama, kad hans-harry drÖßiger susidorojimą su tam tikru žodžatzbeÄquivalenzmodell į tris Äquivalenztypus gali būti supaprastinta: (1) visiška Äquivalenz, (2) metoniminė Äquivalenz kaip judėjimai reichen im rahmen von Übersetzungen besser zu erfassen und zu beschreiben. aus solchen kombinationen erwachsen Veränderungen in den jeweiligen theoretischen konstrukten, z. b. dass ein übersetzungswissenschaftliches lexikalisches kontiguybės erdvėje, (3) nulläquivalenz, kuri gali priversti į svetimvokimą. už kognionslinguistines teorijosapsisprendimus į metonymiją ateina taip pat peržiūrėjimai ir pokyčiai į svarstymą, nes metoniminių perkėlimų, iškraipymų ir iškraipymų skirtumas rodo, kad įmonė ir procesai kontiguybės erdvėje toliau turi būti ištirtas, kad geriau teiginiai apie žmogišką žinią apskritai galėtų erengti. QueLLen broliai gr imai 19992001: Vaikų ir namų pasakos 14. iš vokiečių kalbos vertė adomas Pranas druktenis. Vilnius: alma littera. Brolių Grimų Pasakos 12. 2010. iš vokiečių kalbos vertė juozas balčikonis [original translation: 19381939]. kaunas: Vaiga. grimm jacob, grimm Wilhelm 2010: Kinderund Hausmärchen. leidimas paskutinė ranka su originaliniais brūderų grimm pastabomis. Su vienu anhang visų, ne visuose leidiniuose paskelbtų pasakojimų ir kilmės įrodymų hrsg. von heinz rölleke. 3 bde. [original: 1857] [= khM]. stuttgart: reclam. fachLiteratur cavagnoli stefania 2005: Nuo Paradigma prie įgyvendinimo: tas bozner model. Žiniostransferas per kalbą kaip socialinė problema, hrsg. von gerd antos, sigurd Wichter. frankfurt/Main: Peter Lang, 7789. dornseiff franz 1964: kalba ir kalbėtojas, hrsg. nuo jürgen Werner. Leipzig: koehler & amelang. drößiger hans-har r y 2004: pastebėjimai į komunikatyvinę ir kognityvinę charakteristiką metonymie vokiečių kalba. Kalbų studijos 5, 3040. drößiger hans-harry 2007: Metaphorik ir metonymie vokiečių. Tyrimai į diskurspotencial semantisch-kognitiver Räume. hamburg: dr. kovač. drößiger hans-har r y 2010: Zum begriff und zu Problemen der realien und ihrer bezeichnungen. Vertimo studijos 3, 3652. Zur handhabung deutscher realienbe zeichnungen in den ins Litauische übersetzten Kinderund Hausmärchen der brüder grimm 217straipsniai articles drößiger hans-har r y 2011: terminologija in theorie and practice unter dem besonderen Aspekt der interkulturellen Kommunikation. / Inostrannye jazyki v vys ej kole 2(17), drößiger hans-har r y 2012: realien, jos žymėjimai ir aspektai 5–13. interkulturaliteto. Kalbų studijos 20, 511. haß-Zumkehr ulrike 2001: Deutsche Wörterbücher Brennpunkt von Sprachund Kulturgeschichte. berlin, new york: de gruyter. išlage. tübingen: francke. Kindlers neues Literatur-Lexikon 1996: bd. 6. hrsg. von Walter jens. München: kindler. koller Werner 2011: Einführung in die Übersetzungswissenschaft. 8., neubearbeitete Metzler Literatur Lexikon 1990: hrsg. von günther ir irmgard schweikle. 2., perdirbtas leidimas. stuttgart: Metzler. nord christiane 1993: Įėjimas į funkcinį verčiau. tübingen, basel: francke. snell-hornby M., hönig h. g., kußmaul P., schmitt P. a. (hrsg.) 1999: Translation. Handbook 2., pagerintas leidimas. tübingen: stauffenburg. Влахов Сергей, Флорин Сидер 2009: Непереводимое в переводе. Москва: Р. Валент. WÖrterbÜcher dornseiff franz 2004: Der deutsche Wortschatz nach Sachgruppen. 8., visiškai naujai apdirbtas leidimas iš uwe Quasthoff. berlin, new york: de gruyter. Duden. Das Herkunftswörterbuch 2005: 3., visiškai naujai apdirbtas ir išplėstas leidimas (cd-roM). Mannheim: bibliographisches institut & f. a. brockhaus ag. Duden. Deutsches Universalwörterbuch 2006: 6., perdirbtas ir išplėstas leidimas (cd-roM) [= duW]. Mannheim: bibliographisches institut & f. a. brockhaus ag. grimm jacob, grimm Wilhelm 19982004: Deutsches Wörterbuch. [original: 18521960] [= dWb]. urL: http://www.dwb.uni-trier.de/ [2013.02.22.] Lietuvių kalbos žodynas, elektroninis variantas, redaktorių kolegija: gertrūda naktinienė (vyr. red.), jonas Paulauskas, ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. Prieiga internete: www.lkz.lt. [2013.02.22]. 218 acta hans-harry drÖßiger Linguistica Lithuanica LXIX Vokiškų realijų pavadinimų atitikmenys brolių grimų Vaikų ir namų pasakų vertimuose į lietuvių kalbą santrauka tenka metonimijai. Metonimija gali būti sąmoningai pavartota ieškant atitikmens, antra vertus, metonimija gali tapti išeitimi, kai atitikmenų lietuvių kalboje nėra. dalis brolių grimų pasakose esančių realijų pavadinimų Šio straipsnio tikslas – remiantis rinktiniais pavyzdžiais apžvelgti vokiškų realijų pavadinimų atitikmenų vartojimą juozo balčikonio ir adomo Prano druktenio į lietuvių kalbą verstose brolių grimų Vaikų ir namų pasakose. Vartojant realijų pavadinimų atitikmenis, didelis vaidmuo ypatingi tuo, kad žymi informaciją, nebeatitinkančią šiuolaikinio žmogaus žinių. taigi nuo lietuviškų atitikmenų parinkimo priklauso tai, kaip lietuvis skaitytojas supras šį jam erdvės ir laiko atžvilgiu svetimą kultūrinį pasaulį. atitikmens parinkimas susijęs su bet kurių dviejų kalbų leksinės-semantinės ekvivalencijos problema. Pasitelkiant lietuviškus atitikmenis straipsnyje įvertinami Wernerio kollerio (2011) atitikmenų tipai. Įteikta 2013 m. liepos 5 d. hans-harry drÖßiger Vilniaus universitetas, Kauno humanitarinis fakultetas Muitinės g. 8, LT-44280 Kaunas, Lietuva [email protected]