147s aipsniai a icles /
LaiMu is biLkis
Ins i u o das línguas Lie u ių
As di eções de pesquisas acadêmicas: oponimica, an oponimica.
dėL kai ku i Lie uVi
VandenVa dŽi kiLMės (ii) ega ding he o igins o some Li huanian hyd onyms (ii) ano ação baseada em
de alhadas in es igações de o igem de locais li o a es esc e endo um ocabulá io de locais li o a es,
o a igo sus en a ou os oponimikos já analisados em abalhos Bldiš kės ẽže as, D abùžis,
D ančiūkas, D audnių ėže as, Dėliškis, Dzindzak (Dindžiak), Ka čiãme is, Kēšà, Kẽš, Ku in, Piauš,
Piaušai, Sama, Sama, Sama, Spi ė, Sā e, Sā e, Sā e, Sa a, Sā e, Sā e, Ga a, Ga a, Ga a, Ga a, S ēnas,
S ēnas, S ēnas, S ēnas, S ēnas, S ēnas, S ēnas, S ēnas, S ēnas, S ēnas, S ēnas, S ēnas, S ēnas,
S ēnas, S ēnas, S ē as, S ē as, S ē as, S ē as, S ē as, S ē as, S ē as, S ē as, e c., e c., e c., e c.,
e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c.
anno a ion he a icle deals wi h he new e sions o name o igins o lakes and i e s such as Bl
diškės ẽže as, D abùžis, D ančiùkas, D audẽnių ẽže as, D õliškis, Dzindzak (Dindžiak), Ka čiãme is,
Kemešà, Kẽmešė, Kemešĩs, Kūnà, Ku inĩs, Ku inlis, Pagužė, Pãi is, Sama, Sama, Sã as, Sã as,
Sãmis, S ã a, S a, S os and which we e p e iously analysed by o he oponymis s; he
esea ch is based on ho ough in es iga ion o he o igins o Li huanian oponyms while compiling
he Li huanian Dic iona y o Toponyms; he new e sions a e ei he based on ends and pa allels
o seman ics (mo i a ion), oponym de i a ion, and o igin o his class, o , in some cases, is based
on new and p e iously unno iced da a ela ed o he au hen ici y and peculia i ies o usage o
o ms o hyd onyms. esMiniai Ve odŽiai: anden a džių kilmė, anden a džių da yba,
anden a džių seman ika.
keyWo ds: o igin o hyd onyms, de i a ion o hyd onyms, seman ics o
hyd onyms.
148 ac a
LaiMu is biLkis
Linguis ica Li huanica LXXI
Os assun os de o igem dos anden a džos li uãos já o am analisados em pa de
an e io es a igos (bilkis 2006: 4762; 2011: 925). um pos e io es udo de o igem dos
localo á dios li uanos esc e endo Li uânia localo á dios diccioná io1 (LVŽ) pe mi e
expo e mais ou os oponimikos abalhos já analisados eže ų e upių a dų naujų
possibilidades de o igem, que baseadas nes a classe oponímijos da ab icação,
o igem, seman icas (mo i ações) endências e analogias ou, em alguns casos, no os
( iksliai, an igamen e desape cė ais) dados, elacionados com a au en iškumu de
o mas de odos. o obje i o do a igo não é e u a an e io men e anunciado
hipó eses de o igem, mas ao lado ap esen a al e na i as undamen ando suas
an agens. Bldiškės ẽže as ež. onš. aleksand o Vanago abalhos compos a a o ma
do nome kildinama de spėjamo alguma ou a luga (pe os, lauko ou e c.) o nome
*Bildiškė, que su ęs de p d. Blda (Vanagas 1981: 64). De aco do Vanagu, al o igem de
anden a džio é ap esen ada e Li uânia localo a džių glodyne (LVŽ i 478). po ém
en euka io 1935 m. onuškio alsčiaus Ū os k. sondino da e a insc i a nesudė inė
des e lezei o nome o ma Bldiškis2. ela mais p o a elmen e é au en iška, o iginada de
lie . bild i ‘emi i uma ce a som a daujando em du e os i ens; inksė i, dundė i3.
com p eesaga -iškis de eiksmažodžių pada y ų luga o a džių não há mui o, po ém al
da ybos ipas possí el, plg. helonimus Bld-iškis s . V n, Spand-iškis lk.
dn: spándy i ‘s a y i spąs us, kilpas, žabangus, Žb-iškis b. Ml : žib i (bilkis 2008: džius
86). dėl seman ikos plg. eže ų a dus Bildẽlis j b, Ba šk is, Ba škė à Š nč, upė a -
Bá škelis, Ba škelỹs d, Ba šk-upỹs, Bá šk-upis D (Vanagas 1981a: 114). D abùžis ež.
sem. Conhecem duas e sões de o igem: elacionado com la . . D abas, D ab- -enas,
p . . D ab-inow4, le . d ab-na ‘liūnas, d abà ‘šlapio sniego d ibimas, d eblius, d eblys
(sa ukynas 1962: 195); šaknis d ablaikoma apo oniniu ou mesmo a miniu d ob a ian u,
elacionjama com lie . d abùžis, d óbė e manoma, que d ab-, d obišsi u uliojo de mais
an igas leksemų, u ėjusių bend esnę laužimo, d askimo signi icado
(Vanagas 1981: 90).
além das mencionadas possibilidades de o igem, mui o possi el ligação com lie .
d abùs ‘ku is eba, d eb i ‘ se ab ang o eqüno k ečiančio judesio (dėl
šalčio, baimės e c. .), i pė i, i ė i; k a y is, i pė i, sob a ação de o ças
ex e nas
’. esse siejimen o pa emia hid onimos da ob a analogia: plg. a ibu inos eže ų nomes com es a apesaga
Dubùžis dgč, ds, ob, Gilùžis aln, k k, Ml , , s k, Gėlùžis u (Vanagas 1970:5) 21 semân ica nes e caso se ia
elacionada com banguojančiu, d e1 a igo au o é um dos au o es e esponsá el edi o ius do
diccioná io ie o a džių da Li uânia. 2 zap asé mes e jus inas ūkas de Ū os k. esiden e juozo
akima ičiaus.
3 Os signi icados das pala as indicam-se de LkŽe.
4 Espalha mais po p ūsichos localo a dzes *D ab-n-a - *D abn-a ž . / blažienė 2000: 31.
dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii)
149s aipsniai a icles bančiu eže o
pa e šiumi, plg. upė a dį T išikš ė skd :
lie . iš i, la . sê ‘ i pė i, d ebė i,
i ė i /
(Vanagas 1981a: 88), ainda plg. . D ebùlė p . V n, D ẽb-a-balis b. Lp, D ẽb-daubis db.
Š k, D eb-ù-balė p . Lzd, D eban ỹs as as s . kl (Vk). D ančiùkas up. klm.
associado com o ge manismo d ánka ‘ėdalas, jo alas, pamazgos (Vanagas 1981: 90),
po ém nesse caso neaišku, como šaknies k i o em č. po an o al ez
en ou ikimiau sie i com lie . (skoliniu) d añčy i, d añčin is siaus i, šėl i , d ánča
‘cas šėls a. semân ica en ão se ia elacionada com ápida água ėkme,
pu ojančiu andeniu ou pan.
D audẽnių ẽže as ež. Žgč. a o ma o icial pode kildin i do adjacen e aldeia nome
D audẽniai (ž . sa ukynas 1962: 195; Vanagas 1981: 90). po ém en euka iu Pa a džių e
localo a džių comissão cole adas localo a džių ka o ekoe insc i a umaaskai os
o ma D audẽnio ẽže as, que p o a elmen e é supos amen e kilmininkinė de D audẽnis,
além disso, ais o mas de insc ições esama e após a gue a enche am localo a džių
ka o ekos ko elėse. po an o, como mos am dados da língua i a, compos o
hid onimas D audẽnių ẽže as conside y inas secundiniu, e au en iškas, ma y , é
D audẽnis, o iginęs de lie . d aũs i (d aũdė) ‘ saky i, que ko neda y ų, neleis i, įspė i,
gin i; impedi usa (kuo), o bin i
’. al possibilidade pa emia da da yba anden a džių analogia: hid onimai com
p eesaga -enis papli ę ame mesmo mesmo sul dos zemaičių aseiniškių plo e (a é e
Žygaičiuose!), como e D audẽnis (ž . Vanagas 1970: 132133, 398). além disso, é possí el
encon a e seman inos pa alelos plg. com lie . d aũs i neabejo inai ligusį upė a dį
D aũs inė a . nesse caso o lago e a c onologia de apa ição dos nomes da aldeia se ia a
seguin e: hid onimas D audẽnis → oikonimas D audẽniai → secundá io hid onimas
D audẽnių ẽže as. com base nes a e são o na-se du idoso o nome da aldeia
D audẽniai kildinimas de a d. *D audẽnis e, espec i amen e, al sob enome
econs uído de oikonimo (plg. sa ukynas 1962: 195 85, zinke ičius 2008: 280). D õliškis
(D óliškis?) up. Šl. aiškinan upė a džio o igem duejojama gen es au en iškumu,
manome, que isso pode se mais a de pe di binys de *D olikis, que de lie .
d õlikis ‘saikas g ūdams seikė i’ (Vanagas 1981: 99). ačiau oks ly ies pasikei imas
one iquemen não pode, além disso, como indica dados da língua i a, assim chama-se
não só upė, mas e ao lado esen i me a. po an o D õliškis (D óliškis?) p o a elmen e
é au en iška o ma, sie ina com šiauliškių plo e usado um apelia i o d aliúo i ‘ei i, a →
o en endendo como šaknies balsių kai ą, plg. lie . õliuo is, óliuo is ‘ sa i aliau i,
изdykau i, dūk i, šėl i
, õlis ‘ sa i alė, impoclusnumas : alià. a enção ina ao a o de que en e o
in e uka io Šiaulių alsčiaus Ž igų k. zemė a džių enque o pe os o nome p a
esc i o 5 ambém no a que o nome su giu de bėgančio, i. i. d aliuojančio, água.
po an o pode ado a , que lie . d aliúo i podia eikš i e *‘g ei ai i , bėg i. 5 zap asé
mes e Liudas osipauskas de Ž igų k. esiden ejo an ano emeikos.
150 ac a
LaiMu is biLkis
Linguis ica Li huanica LXXI
Dzindzak Dindžiak o . up. jz. não es á bem cla o se Dzindzak é a minė, ou au en iška, i. e.
e imologinė, ly is: ac edi a-se que o upė a dis o icial Dindžiak pode se hipe no malizmo
de Dzindzak ou Džindžiak, que al ez sudu inė, sua p imei a sandas sie inas com.
džiñdžė, džndžė ‘naminė deg inė, e ‘as eio do aksake ė; liūne kiau a luga , pânquias ou
acigian es zaug i eže ų pequena á ea de água (Vanagas 1981: 86, 37). po ou o lado,
a i ma-se que jieznas não é e i ó io dos aka ų dzūkų, po an o Dzindzak pode
mos a an e io men e bu usį mais g ande á ea dos aka ų dzūkų, i. e. es e gêmeo é
conside ada e mine, mas nega i o qualque qualque . conexão com o início do século
XX de ame icos sug įžusių emig an ų a i ež u 83 džiñdžė (Vi kauskas: 1984). uma ez que
se econhece que Dzindzak não exis e na a ual á ea de aka ų dzūkų, ele pode ia se
conside ado au en išku sudu iniu ., cujo p imei o sandas sie inas com lie . dziñ, dzn
‘cin, din (skambėjimui nusaky i), dzindz i, dziñdzin i ‘skambė i, dindė i, dzingė i, o
segundo sandas com lie . dzàk (cakka ojan nusakomas kanopų bildes bėgan , jojan );
cak (s aigiam judesiui nusaky i) , dzàko i ‘g ei ai ei i; po semân ica plg. . Dziñdziliai
(Dzndziliai?) kln. gdl: dzindziliúo i ‘skambė i, dzingiliuo i, Dzindz-iù-balis b. gdž: dzindz i,
dziñdzin i ‘skambė i, dindė i, dzingė i, Skabalas kln. Šll, Skambnės s . kš e Eináu as up.
g z, Einkė p ., s . Žl , Enupis up. Žm (Vk).
Ka čiãme is up. Šd. Ac edi a-se que upė a dis su umpėjęs de *Ka čemã- ie is >
*Ka čiãm ie is (dial. *Ka čiãm e is) > Ka čiãme is e kilęs do lie . ka čemà ‘smuklė e
ie à (‘ka čemos luga ) (Vanagas 1981: 147). al explicação de o igem c ia e šiokias ais
dú idas one iniu bem seman iniu pon o de is a: neáiškios indicados one a djiam ou
inių paki imų p iežas ys, o okia mo y acija (‘ka čemos ie a’) labiau ik ų žemė-
luga es de habi ação nomes, mas não anden a djiam. po an o possí el ou a o igem
do nome des e iacho: de lie . ká is ‘olgas lonas madei a, i p is, xa a, kačius
‘kelmas, ke as e mès i (mẽ a, mẽ ė) ‘s ies i olyn, aukš yn, baixyn; emo e ,
nebelaiky i (ne equin o, inadequado); pe mi i , g amzdin i em andenį ( inklą, meške ę,
inka ą). al possibilidade de o igem mui o pa emia da ybiamen e e seman iicamen e
analogiški dū inia Kanãp-ia-me kis ež. jnšM, Plaũš-mi kis up. skd e pan. (Vanagas 1981a:
117 118). semân ica do pon o de is a, isso hid oobje o des inação indicando nome:
iaelis, em que me amos, na dinamos ka ys ou kelmai, ainda plg. . Ká č-ia-pie is k m.,
p . sdk. Kemešà, Kẽmešė up. Lkm, Kemešỹs ež. Lkm. abejojan po causa das o mas
au en icidade (a Kemėšà, Kẽmėšė, Kemėšỹs) associamos com lie . kemša, kemšis,
kemšius ‘g iozdiškas žmogus e conside am con igu igū acinės eikšmės hid onimais
(Vanagas 1981: 152). P imei amen e no á el, que as o mas au én icas são Kemešà,
Kẽmešė, Kemešỹs, pois mo ado es locais anden a džių p eesagos e a ia umpą.
po an o a ligação com e e idos apela i os quan o du idoso po causa p ecessaga
balsias nãoapa ismo. al ez laiky ini p eesagų -eša, -ešė, -ešys ediniais e sie ini com
lie . kãmas ‘ kamuolys, gniūž ė, gu olys; cabine
, kém-sas ‘ kups as e kildin ini de bal . *kem-‘gniauž i(s) (Mažiulis 1993: 100103).
nesse caso po causa semân ica plg. upė a dį Gniužà Pbs: gniùž i ‘ link i;
smuk i; kniub i; gleb i; apnė i; mažė i, slūg i (Vanagas 1981a: 55).
dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii)
151s aipsniai a icles /
Kūnà ež., up. Š nč. siejamos com lie . kunė ‘klampi bala, liūnas (Vanagas 1981: 172),
po ém al apelia i o não exis e Lie u ių kalbos žodyne, seu ik umas dú idainas.
al ez anden a dis sie inas com p ecip.
co ponas ‘ o ganismo
humano ou animal e kildin inas
de bal . *kū- *kēu- /
‘
deng i(s),
lenk i(s)
< ide.
*(s)ku- (: *-ou-:
*--)
(ž . Mažiulis 1993: 169, 183184; plg. LiV 561). Semân ica do nome nes e caso sie ina com
con igu ação de obje os de água lenk umu ou pan. Ku inỹs up. g , Ku inlis ež. kl ,
Lkm. associamos com lie . ku inỹs ‘ e e inų šeimos paukš is (Te ao u ogallus)
(Vanagas 1981: 175). Segundo al e são os anden a dzes se iam compos os de
nomeamen o animal: p imei o sem adicionais da ybos meios, e an as com
neposesy inės signi icações p eesaga -ėlis. po ém al modo de assen amen o
anden a džių é a o. algumain ou não ce aio se ia hid onimus a ibui
ca ac e ís icas de en o es de nomes e sie i com lie . ku inas ‘ ku čias , ku ina ‘
aklinai, comple amen e
’. en ão isso se ia aklinas, i. i. ankan is, eže as e nes ip ios s o ės, džiūs an i
upė. ais semân icas eže ų nomos mui o gausu, plg. Ãklas Lb , Vp, dnk, Aklẽlis
gdž, Lp, ud, Aklù is Š nčl e k . (Vanagas 1981a: 54), passaiko e upė a džių, plg.
Ãklė dbg, imb , k š (LueV 2).
Paguž up. Šd. O nome kildinha de ou o spėjamai bu isio localo a džio *Pagužė (Vanagas
1981: 238), po ém al oponimo ealie ausen e, mais p o á el que seja um é an edėlio
pa edinys, su ęs de a d. Gùžas, Gužỹs. isso se ia po humano, pa a de gužas, gužys,
e a luindo iaelis ou pan. O sob enome Gùžas, en e ou os luga es, di undusi e
Šedu os apylinkėse (ž . LPdb), o nando al possibilidade de o igem comple amen e
possí el. Pãspi is up. Šd. O nome é conside ado p e ixo pa ediniu de a d. Sp is, Spi ỹs
(Vanagas 1981: 247), mas al sob enê conhecida só sul da Li uânia (LPdb), em documen os
his ó icos pelo menos a é ago a ambém não encon a dados, que ela mais an igamen e
osse usada Šedu os apelinkėse. po isso al ez mais iel pa ece ia a ligação com lie .
paspi ió i ‘kiek nep ima y i, paspi ỹs ‘gana spi as, nep ima an is, po causa
semân ica plg. upė a dį Ãklė dbg, imb , k š (LueV 2).
Sama à up. dgč, Sama à, Sãmė up. onš, Samã as ež. dgč, Ml , Sãmis ež. onš.
espėjam-se que anden a džiai manquei da pala a sãmana o mà sam-, plg. sam i:
ap-sam i ‘apsamano i (Vanagas 1981: 289290). ou a pa e, pode se com šaknies balsių
kai a e sie ini com lie . sém i (sẽmia) ‘im i, pil i skysčių, kabin i bi alų; zazlie i,
windy i < bal . *sem- ‘(ap)sem i (Mažiulis 1997: 5658). balsių kai os šaknyje indica
possibilidade de p ecip. samùs ‘ku iuo pode mui o paseme ; pelo qual con o á el
sem i, samáu i ‘sams y i; com samčiu apanha peixe, samúo i ‘sams y i, sám is ‘
kaušas i alui sem i; nele é mino; kaušas pa a água a sem i de bo ia; sob e a ko
a i ado ede pa a peixes ou ejos caudan b aidan , g aibš as . semân ica
(mo i ação) acima de udo pode ia se elacionada com abso imen o, inundamen o,
inundamen o, plg. do mesmo como e anden a džiai com sam-, pie ų aukš aičių, á ea
T aniùs ež. b : n i ‘ kil i, daugė i andeniui; gausiai, b a kamen e ekė i, lie is,
plūs i, ugi; se zalie am, apsem am
’

152 ac a
LaiMu is biLkis
Linguis ica Li huanica LXXI
(Vanagas 1981a: 72), ainda plg. Py esà up. Ps: pý i ‘ ilž i; quan o pa in i (Vanagas 1981:
260). segundo aus, água ėmimo, sėmimo mo i ai ambém įmanomi, plg. helonimą
Sém-p ūdis b. V (bilkis 2008: 138), ag onimą Sėmyklà p . M k (Vk). Sãga as ež. s j.
espėjase que pode se mais a de assimiliacinis (dis ak inė asimiliacija?) da inho de
*Zaga as, que conside ai inas jo ingizmu de *Žaga as: žàg i ‘ e š i algį, andenį,
la . zag ‘blogai o que aze ; oub i. po ém ao mesmo no ada, jog e šaknis sagy a
possí el, plg. p . a d. Sage (Vanagas 1981: 286, 396). ou a ez, anden a dis al ez
pa en eado com lie . sagà ‘ em kilpą (skylu ę) ne iamas sk i uliukas pa a a a
oupas; kilpa, ąsa pa a ama a , sãgas ‘ kilpa, ąsa pa a ama a
< sèg i ‘ kabin i, ixin i (smeig uku, aga a, e c.) ou desim i algo p ikabin ą; um
com ou o kabin i, jun i, sie i (saga, sag imi e e c.) ou a kabin i
, p .
sagis < * sagas […] sag is […] […] conseguimo ins umen o[…] […](su)segimas[…] […]
segimas (Mažiulis 1997: 3536). Vanden a džio mo i ação pode ia se elacionada
com o obje o con igu ação: suseg as o mas, i. i. de duas pa es, jun ando-se
po susiau amen o, susidedan is, eže as ou pan. S a up. kpč, S os ež. Lp.
Mais c edí el é conside ada o igem de k. búgos minimo peixos nome do s a ‘
maža blizgan i žu elė, gos ando de nada con a co en eę
(Vanagas 1981: 315). po ém esses
aqua ná ios pode iam se
elacionados com signi ica i os mais
abs a os lie . s i ‘ kie ė i,
da y is nelanksčiam (pp . djiūs an );
s ing i, kie ė i (pp . šąlan , ės an )
< bal .
*-s u
*s i -
*s e -‘
s andė i e pan. /
’
(Mažiulis 1997: 163–164). okiu a eju seman ika bū ų pa em a nejud iu,
sus ingusiu supe ície d'água, plg. o mesmo sudos alç aiços alo o
co espondmenis seman ines S ángė, S ángis: s angùs
‘
s andus,
nelanks -
us, s ang us up.
M k, V n (Vanagas, 1981: 313).
IVaŠDOS compos o hid onimas Bldiškės ẽže as mais p o a elmen e é secundá io,
sussu ado de au en iškos o ma Bldiškis, que su giu de lie . bild iiš ‘da uma ce a
som a daujando em du e os i ens; inksė i, dundė i. eže o a dą D abùžis, sem
ou as possibilidades de o igem, é possí el sie i com lie . d a bùs
‘ku is eba, d eb i ‘ se ab angido eqüno k ečiančio judesio (dėl šalčio, baimės,
e c. .), i pė i, i ė i; k a y is, i pė i, a uando a o ças ex e nas upė a džio
D ančiùkas ligação com ge manizmu d ánka ‘ėdalas, jo alas, pamazgos dú idosino
’.
de ido à šaknies p iebalsių č: k ne apa umo, po an o ele c edenimiau sie i com
lie .
(skoliniu) d añčy i, d añčin is ‘
siaus i, šėl i , d ánča ‘cas
šėls a.
compos o hid onimą D audẽnių ẽže as o malmen e pode kildin i do izinho nome da
aldeia si uada D audẽniai, po ém, como indicam dados i os da língua, au en iška
dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii)
153s aipsniai a icles sua o ma é D audẽnis, o iginada de lie . d aũs i (d aũdė) ‘
saky i, que co neda y ų, neleis i, įspė i, gin i /; impedi usa (kuo), zagin i upė a dis
D õliškis (D óliškis?) p o a elmen e é au en iškas, sie inas com lie . d aliúo i ‘ei i.
Conside a -o à medida o iginusį de *D olikis, que de lie . d õlikis ‘saikas g ūdams
’.
seikė i, não há azão an o po causa de disco dância one ina, quan o po causa
de dados da língua i a.
nome do io Dzindzak pode se au ên ico sudu inis hid onimas, cujo p imei o
sandas sie inas com lie . dziñ, dzn ‘cin, din (skambėjimui nusaky i), dzindz i, dzñdzin i
‘skambė i, dindė i, jojing, o segundo sandas com lie .àk ‘cak (ka an an oj nusakys
bdes bėgan , bilan ); cak ( apidam mo imen o pa a unsali )
, dzàko i
‘g ei ai i .
upė a dis Ka čiãme is pode se não su umėjęs de *Ka čemã- ie is > *Ka čiãm ie is
(dial. *Ka čiãm e is) > Ka čiãme is: ka čemà ‘smuklė e ie à (‘ka čemos место), mas
o iginęs de lie . ká is ‘algas plonas medis, i p is, ša a, kačius ‘kelmas, ke as e mès i
(mẽ a, mẽ ė) ‘s ies i olyn, al oyn, baixoyn; emo idos, nebelaiky i (ne eikalingo,
ne inkamą); leis i, g amzdin i į andenį ( inklą, meške ę, inka ą)’.
hid onimus Kemešà, Kẽmešė, Kemešỹs pode sie i com lie . kãmas ‘ kamuolys, gniūž ė,
gu olys; cabine
, kém-sas
‘
kups as
e kildin i
de bal .
*kem-‘g-
niauž i(s).
lezei o e io nome
Kūnà al ez
pa en esco com
lie . kūnas ‘
o ganismo humano
ou animal
e
kildin inas
de bal .
*kū-
*kēu-‘ deng i(s), lenk i(s) /.
hid onimai Ku inỹs, Ku inlis an es é não gy ūninės de o igem, mas
a ibuídos a ibuição de i ula es e sie ini com lie . ku inas ‘ ku čias ,
ku ina
‘ aklinai,
comple -
amen e .
upė a dį Paguž con iimiau kildin i não de ou o spėjamai exu io localo a džio *Pagužė,
mas de a d. Gùžas, Gužỹs. Pãspi is p o a elmen e é não pe sonal a dinas, e apelia i ena
o igem hid onimas, sie inas com lie . paspi ió i ‘kiek nep ima y i, paspi ỹs ‘gana
spi as, nep ima an is. Vanden a džiai Sama à, Sãmė, Samã as, Sãmis al ez sie ini com
lie . sém i (sẽmia) ‘im i, pil i skysčių, kabin i bi alų; zalie i, windy i < bal . *sem-
‘(ap)sem i. o nome do lezei o Sãga as an es não é secundá io de *Zaga as, mas
pa en eado com lie . sagà ‘ em kilpą (skylu ę) ne iamas sk i uliukas pa a ece oupas;
kilpa, ąsa pa a ama a
, sãgas ‘ kilpa, ąsa kam ixa i i < sèg i ‘ kabin i, a i ma in i (smeig uku,
aga a, e c.) ou i i ii algo p ikabin ą; um com ou o kabin i, jun i, sie i
(saga, sag imi e e c.) ou a kabin i
, p . sagis
< * sagas
‘sag is <
‘segum
ins ume-
n o
*<‘(su)s-
egimas <
*‘
segimas .
Vanden a džiai S a, S os pode se elacionado com lie . s i ‘ kie ė i, da y is
nelanksčiam (pp . djiūs an ); s ing i, kie ė i (pp . šąlan , ės an ) < bal .
*s u -*s i -/*s e ŠaL iniai i Li e a Ū a bilkis Lai mu is 2006: po causa de algumas
on es anden a džių li uanas. Bal ų onomas ikos pesquisas. Vilnius: Ins i u o das
Lí u ias, 4762. bilkis Laimu is 2008: Lie u ių helonimų da yba. P iesaginiai e
p essesagė ieji helonimai.
‘
s andė i
e e c.
ac a Linguis ica
LaiMu is biLkis
Li huanica LXXI 154
Vilnius: Ins i u o das línguas Li uãs.
bilkis Laimu i s 2011: mais uma ez po causa de algumas li uãs anden a džių o igem. Bal ų
onomas ikos pesquisas 2. Vilnius: Ins i u o das Lí u ias, 925. blažien ė g asilda 2000: die
bal ischen o snamen im samland. Hyd onymia Eu opaea. sonde band 2. s u ga : anz
s eine Ve lag. LIV Lexikon de indoge manischen Ve ben. un e Lei ung on helmu ix und de
Mi a bei iele ande e bea bei e on Ma in kümmel, homas zehnde , eine Lipp, b igi e
schi me . zwei e, e wei e e und e besse e au lage bea bei e on Ma in kümmel LkŽe
Lie u ių kalbos žodynas ( . iXX, 19412002): ele ônico a ian e. edi o ias colegia: ge ūda
und helmu ix. Wiesbaden: d . Ludwig eiche Ve lag, 2001.
nak inienė ( y . edak o ė), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas,
jolan a zaba skai ė. Vilnius: Ins i u o das Lí u ias, 2005. Accesso à in e ne : www.lkz.l
LPdb Base de dados de sob enomes Li uães. P iega na in e ne :
pa a des.lki.l LueV Lie u os TSR upių i eže ų a dynas. Vilnius:
Es a ybna poli ická a ědecká li e a ū a publikla, 1963.
LVŽ i Dicioná io de locais de Li uânia 1. Vilnius: Ins i u o das Lí u ias, 2008. Mažiulis
Vy au as 1993: P ūsų kalbos e imologijos slo ynas 2. Vilnius: Mokslo e enciklopedijų
publikla.
Mažiulis Vy au as 1997: P ūsų kalbos e imologijos slo ynas 4. Vilnius: Mokslo e
enciklopedijas ins i u o de publicação.
sa ukynas b onys 1962: eže ų a dai. Li u ians kalbo y os klau simai 5, 191198.
Vanagas aleksand as 1970: Li uânia TSR hid onimų da yba. Vilnius: Mokslas. Vanagas
aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas. Vilnius: Mokslas. Van alagas
ek sand as 1981a: Li u ians hid onimų seman ika. Li u ians kalbo y os ques ões 21,
4153.
Vi kauska s Vy au a s 1984: Vanagas a. Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas. Vilnius:
Mokslas, 1981. 408 p. ( e isão). Bal is ica 20(1), 8288. Vk Vie o a džių, cole adas de i a
língua, ka o eca (sal ado Ins i u o Li uânico de língua Va dyno depa amen o).
zinke ičius zigmas 2008: Li uães nomes pessoais. Vilnius: Ins i u o das línguas Li uãs.
dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii)
s aipsniai a icles
su uMPiniMai aln alan à
(Mol ų .) ob obẽliai ( õkiškio .)
Õnuškis ( ãkų .) b. bala Pbs
bu imónys (aly a. 155s .) Psũ
(Vlniaus .) dgč degùčiai (za as
(za as .) dn nemunlio
(kė àinių .) dnk dninkai
(Šačininkų .)
ež. eže as s . ais a gdl
ud udnià (Va ėnõs .) gdž
g uzdžia (Šiauli .) sem
imb ib adas (za as .) skd sku
skaud ko l ( au ags .) j b
ba kas s j ži ja (Lazė .) jz
kln. – kalnas
kl kl iškės
Šilãlė kl ka anėnai
(Š enčioni .) Š k
.) k m. a bamai
k š ku šnai (Šiauli
.) Š nčl
kš kaišiadó ys up.
(u enõs .) u
Liubã as
(kal a jos sa .)
lk. leannas
Lkm Liñkmenys (ignalnos .) V
Léipalingis (d ùskininkų sa .)
djai Žl Laz a ia (Mol ų .) Ml
M k Me kėnė (Va ėnõs .)
ou a iógala ( aséinių .) onš
Pabáiskas (ukme gs .) b
Pas alỹs db / dauba p . p a a
dbg dubingia (Mol ų .) ieš
.) d ad liškis ds dùse os
ad liškis (b žų .) d do nu
gudẽliai (Ma ijámpolės sa .)
gudžinai (kėdáinių .) sdk
sudekiai (u enõs .) g z
semelškės (elek sa nų.)
jnškioM niškis (Mol ų .) sk
.) j j
Šl – Šiaulia
(kaišiado i .) Šll
Ša ekiai (Plùngės
Š nč Š enčiónys
Š enčionliai
(Š enčioni .)
upė k k kùk iškės
u enà Lb
Vp Vẽp iai
(ukme gs .)
(dc .) V n Va ėnà
Vei e ia (P enų .) Lp
Žgč Žygáičiai ( au ags .) Lzd
Mol ai Žm Žemiai (jona õs .)