147s aipsniai a icles /
LaiMu is biLkis
li auischen Sp achins i u
Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: oponymika, an h oponimika.
dėL kai ku i Lie uVi
VandenVa dŽi kiLMės (ii) ega ding he o igins o some Li huanian hyd onyms (ii) anno a ion basie end
au de aillie en li auischen o o a dzschen U sp ungs o schungen beim Sch eiben li auische
o o a dzsche Wö nungen, A ikel e helie in ande en oponimiken We ken schon analysie en
eže s und upis namens Bldiš kẽže as, D abùžis, D ančiūkas, D audnių že as, Dliškis, Dzindzak
(Dindžiak), Ka čiãme is, Kẽš, Kẽš, Ku in, Piauželis, Sama, Sama, Sama, Spä is, S ain, Sā a, Sa, Sa, Sā a,
Sā a, Sā a, Sā a, Ga, S äna, S äna, S äna, S äna, S äna, S äna, S äna, S äna, S äna, S äna, S äna,
S äna, S äna, S äna, S ä a, S äna, S äna, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a,
S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a,
S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä a, S ä.
anno a ion he a icle deals wi h he new e sions o name o igins o lakes and i e s such as Bl
diškės ẽže as, D abùžis, D ančiùkas, D audẽnių ẽže as, D õliškis, Dzindzak (Dindžiak), Ka čiãme is,
Kemešà, Kẽmešė, Kemešĩs, Kūnà, Ku inĩs, Ku inlis, Pagužė, Pãi is, Sama, Sã as, Sã as, Sãmis,
Sã a, S a, S mė os and which we e p e iously analysed by o he oponymis s; he esea ch is
based on ho ough in es iga ion o he o igins o Li huanian oponyms while compiling he
Li huanian Dic iona y o Toponyms; he new e sions a e ei he based on endencies and pa allels
o seman ics (mo i a ion), oponym de i a ion, and o igin o his class, o , in some cases, is based
on new and p e iously unno iced da a ela ed o he au hen ici y and peculia i ies o usage o
o ms o hyd onyms. esMiniai WodŽiai: anden a džių kilmė, anden a džių da yba, anden a džių
seman ika.
keyWo ds: o igin o hyd onyms, de i a ion o hyd onyms, seman ics o
hyd onyms.
148 ac a
LaiMu is biLkis
Linguis ica Li huanica LXXI
Paski ų li auische Wasse a džių He kun s hemen wu den schon analysie in
paa en ühe en A ikeln (bilkis 2006: 4762; 2011: 925). wei e e un e suchung de
li auischen o o a dzungen u sp ung sch i end li auische o o a dzungen
wo yn1 (LVŽ) e laub he auszugeben und meh ande e oponimikü a bei en schon
analysie en eže ü und upiü namen neue u sp ungmöglichkei en, die basie e diese
klasse oponimų da bys, u sp ung, seman ikos (mo i a ionen) endenzien und
analogien ode , in einigen Fällen, neuen ( iksliau, äl e nepas ebė ais) Da en,
e bundusen such namen o mü au hen icum, wa os andenumae. Ziel des A ikels
is nich zu wide legen zu o e künde e U sp ungshypo hesen, abe
nebenzu üh en Al e na i en beg ündend ih e p anašumus. Bldiškės ẽže as ež. onš.
aleksand o Vanago a bei en in zusammengese z e o name Fo m kildinama on
spėjamo welche ande e s elle (wiesen, lauko ode an.) o name *Bildiškė, de en ęs
aus p d. Blda (Vanagas 1981: 64). gemäß Vanagu, solche Wasse wa ns He kun wi d
auch o geleg im Lie u os ie o a džių o dony (LVŽ i 478). jedoch zwischenuka io 1935
m. onuškio alsčiaus Ū os k. land namensyno enque e eingesch ieben nesudė inė
dieses ezee s namens o m Bldiškis2. sie wah scheinlich is au hen isch, en s anden
on lie . bild i ‘ausgeben ein gewisses Ge äuschen daužend in s ee es Gegens and;
inksė i, dundė i3. mi P eesaga -iškis aus eiksmažodžių pada y ų o o a džių gib es nich iel, jedoch so Da ybos Typs möglich, plg. helonimus Bld-iškis s . V n, Spand-iškis lk.
dn: spándy i ‘s a y i spąs us, kilpas, žabangus, Žb-iškis b. Ml : žib i (bilkis 2008: džius
86). dėl seman ikos plg. eže ų a dus Bildẽlis j b, Ba šk is, Ba škė à Š nč, upė a -
Bá škelis, Ba škelỹs d, Ba šk-upỹs, Bá šk-upis D (Vanagas 1981a: 114). D abùžis ež.
sem. Bekann e zwei U sp ungs e sionen: e bunden mi la . . D abas, D ab- -enas,
p . . D ab-inow4, Le . d ab-na ‘liūnas, d abà ‘schlapio schnee d ibimas, d eblius,
d eblys (sa ukynas 1962: 195); schoknis d ablaikoma apo oniniu ode soga a miniu
d ob a ian u, e bunden wi d mi lie . d abùžis, d óbė und manume, dass d ab-,
d obišsi u uliojo aus äl e en leksemü, u ėjusių bend esnę laužymo, d askymo bedeu ung
(Vanagas 1981: 90).
neben genann en He kun smöglichkei en, seh mögliche Ve bindung mi lie .
d abùs ‘ku is eba, d eb i ‘ sein um angenem häu no k ečiančio judesio (dėl
šalčio, baimės e . .), i pė i, i ė i; k a y is, o pė i, un e Wi kung äuße e
K ä e
’. diesen siejimą pa emia hid onimų daybos analogija: plg. besonde kei she s elle s namenen
zugesch iebenen eže ų namen mi diese anschaga Dubùžis dgč, ds, ob, Gilùžis aln, k k, Ml , , s k, Gėlùžis
u (Vanagas 1970:5) 21 seman ika in diesem Fall wä e e bunden mi banguojančiu, d e1 A ikels au o is
Lie u os ie o a džių žodyno eine on au o iä und e an wo ingasis edak o ius. 2 записал учитель
jus inas ūkas aus Ū os k. inwone sjo juozo akima ičiaus.
3 Wo dzs Bedeu ungen angegeben aus LkŽe.
4 B ei e e wegen p üsichsche O o a dzungen *D ab-n-a - *D abn-a ž . / blažienė 2000: 31.
dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii)
149s aipsniai a icles bančiu eže o
pa i šiumi, plg. upė a dį T išikš ė skd :
lie . iš i, la . sê ‘ i pė i, d ebė i,
i ė i /
(Vanagas 1981a: 88), noch plg. . D ebùlė p . V n, D ẽb-a-balis b. Lp, D ẽb-daubis db.
Š k, D eb-ù-balė p . Lzd, D eban ỹs as as s . kl (Vk). D ančiùkas up. klm.
bezogen wi d mi ge manismus d ánka ‘ėdalas, jo alas, pamazgos (Vanagas 1981:
90), jedoch in diesem Fall neaišku, wie šaknies k i o in č. dahe mögliche weise
ein ikimiau sie i mi lie . (skoliniu) d añčy i, d añčin is siaus i, šėl i , d ánča
‘was schėls a. seman ika dann wä e e bunden mi schnelle Wasse ökme,
pu ojančiu andeniu ode pan.
D audẽnių ẽže as ež. Žgč. die o iziellie ende Fo m kann kildin i aus dem nebenen
liegenden Do nam D audẽniai (ž . sa ukynas 1962: 195; Vanagas 1981: 90). jedoch
zwischenuka iu Nama džių und o o a džių kommissiones zusammens ehenden
o o a džių ka o ekoe eingesch iebene einaskai os o m D audẽnio ẽže as, die
wah scheinlich is angeblich kilmininkinė aus D audẽnis, auße dem, solche Fo men
Au zeichnungen esama und nach dem K ieg ge üll en o o a džių ka o ekos ko elėse.
deshalb, wie zeig lebische Sp acheda en, zusammengese z e hyd onims D audẽnių
ẽže as gel eny inis sekund, und au hen isch, ma y , is D audẽnis, en ęs aus lie .
d aũs i (d aũdė) ‘ saky , dass ko neda y ų, neleis i, įspė i, gin i; e hinde n zu nu zen
(kuo), ü bin e
’. solche Möglichkei pa emi Wasse wa džių da i s Analogie: hid onimai mi Beesaga
-enis papli ę ame selbe südlichen un e aičių aseiniškių plo e (genug und
Žygaičiuose!), wie und D audẽnis (ž . Vanagas 1970: 132133, 398). auße dem, kann man
inden und seman ischen pa allelių plg. mi lie . d aũs i neabejo inai zugusį upė a dį
D aũs inė a . in diesem all ezee o und do namen en s ehungsch onologie wä e
olgende: hid onimas D audẽnis → oikonimas D audẽniai → sekunda is hid onimas
D audẽnių ẽže as. basie end diese Ve sion wi d zwei elha des Do es Namens
D audẽniai kildigung aus a d. *D audẽnis und en sp echend solch Pe sonennamens
Rekons uk ion aus oikonimo (plg. sa ukynas 1962: 195; zinke ičius 2008: 85, 280).
D õliškis (D óliškis?) up. Šl. e klä end upė a djis he kun bezweiß sich
geschlech es au en iskum, maneme, dass es sein kann spälesse übe da binys aus
d õlikis ‘saikas g ūdams seikė i’ (Vanagas 1981: 99). ačiau oks ly ies pasikei imas
*D olikis, de aus lie . phone isch nich imas, auße dem, wie zeig lebosios
sp achda en, so genann wi d nich nu upė, abe und nahe essiende ie a. dahe
D õliškis (D óliškis?) wah scheinlich is au hen iška Fo m, sie ina mi šiauliškių plo e
e wende em apelia i em d aliúo i ‘ei i, a → o e s andan als schaknies balsien kai ,
plg. lie . õliuo is, óliuo is ‘ sa i aliau i, ausdykau i, dūk i, šėl i
, õlis ‘ sa i alė, nepoklusnumas : alià. beme k inas au me ksamkei in das, dass
zwischenuka io Šiaulių alsčiaus Ž igų k. un e ė a džių anke e p a es a do za
ašy ojas5 auch beme k , jog a do ado bėgančio, . y. d aliuojančio, Wasse .
deshalb kann ge a en, dass lie . d aliúo i konn e eiks i und *‘g ei ai gehen, begen i.
5 записала учитель Люudas osipauskas aus Ž igų k.wohne jo an ano emeikos.
150 ac a
LaiMu is biLkis
Linguis ica Li huanica LXXI
Dzindzak Dindžiak o . up. jz. nich ganz kla , ob Dzindzak is a minė, ode au hen iška, .
i. e imologische, ly is: manche, dass o izius upėnamis Dindžiak kann sein
hype no malismus aus Dzindzak ode Džindžiak, die mögliche weise sudu inė, ih e e s e
Sandes sie inas mi lie . džiñdžė, džndžė ‘naminė deg inė, und as s amm aus aksake ė;
liūne kiau a s elle, mo kių ode endigenden zauch i eže ų ge inge Wasse läche (Vanagas
1981: 86, 37). ande e sei s wi d behaup e , daß jieznas nich wes liche dzūkü
e i o ium is , dahe Dzindzak kann zeigen ühe wa usse g öße es wes liche
dzūkü läche, i. e. dieses gä es gil e mine, abe nega i i gendein . e bindung mi
An ang des XX Jah hunde s aus ame ikos zu ückkeh enden emig an en a siež u wo
83 džiñdžė (Vi kauskas: 1984). da ane kann wi d, dass Dzindzak nich de heu igen
aka ischen dzūkų lo e is , könn e e als au hen isch sudu iniu . be ach e
we den, dessen e s e Sandas sie ins mi lie . dziñ, dzn ‘cin, din (skambėjimui nusaky i),
dzindz i, dziñdzin i ‘skambė i, dindė i, dzingė i, o zwei e Sandas mi lie . dzàk
(cakka ojan nusakomas kanopů bildes bėgan , jojan ) cak (s aigiam judesiui
nusaky i) , dzàko i ‘g ei ai gehen; wegen seman ik plg. . Dziñdziliai (Dzndziliai?) kln. gdl:
dzindziliúo i ‘skambė i, dzingiliuo i, Dzindz-iù-balis b. gdž: dzindz i, dziñdzin i ‘skambė i,
dindė i, dzingė i, Skabalas kln. Šll, Skambnės s . kš und Eináu as up. g z, Einkė p ., s .
Žl , Enupis up. Žm (Vk).
Ka čiãme is up. Šd. Man nimm an, dass upė a dis su umpėjęs on *Ka čemã- ie is >
*Ka čiãm ie is (dial. *Ka čiãm e is) > Ka čiãme is und en ęs aus lie . ka čemà ‘smuklė
und ie à (‘ka čemos s elle) (Vanagas 1981: 147). solche Auslegung de He kun e heb
und šiokies solche Zwei el phe inischem sowie seman ischem S andpunk : neáiškios
inių paki imų p iežas ys, o okia mo y acija (‘ka čemos ie a’) labiau ik ų žemė-
genann en Fone a djien ode Wohnungso ennamen, abe nich Wasse a djien.
dahe möglich ein ande es Namens de S öme: aus lie . ká is ‘olgas honas medis,
i p is, scha a, kačius ‘kelmas, ke as und mès i (mẽ a, mẽ ė) ‘s ies i olyn, hochyn,
nied igyn; en e nen, nich meh belaiky i (ne eich iges, ungelegenem); lassen,
g amzdin i in andenį ( inklą, meške ę, inka ą). solche u sp üngliche Möglichkei seh
un e umia da ybiisch und seman isch analogiški dū inne Kanãp-ia-me kis ež. jnšM,
Plaũš-mi kis up. skd und pan. (Vanagas 1981a: 117 118). seman ikos aus Sich , es is
hyd oobjek o paskun ü anzeigende Name: luss, in den gewo en, na dinamas ka ys
ode kelmai, noch plg. . Ká č-ia-pie is k m., p . sdk. Kemešà, Kẽmešė up. Lkm, Kemešỹs
ež. Lkm. abejojan wegen Fo men au hen ich igkei (a Kemėšà, Kẽmėšė, Kemėšỹs)
e binden wi mi lie . kemša, kemšis, kemšius ‘g iozdiškas mensch und gel en als
kon igū acischen Bedeu ungs hyd onimais (Vanagas 1981: 152). E s ens
beme kenswe , dass au hisches Fo men is Kemešà, Kẽmešė, Kemešỹs, denn
einheimische Bewohne anden a džių p eesagos e a ia umpą. deshalb Ve bindung
mi genann en Appella i en wie iel zwei elha wegen P eßagas balsių nich apa um.
ielleich hal eny ini P eesagų -eša, -ešė, -ešys ediniais und sie ini mi lie . kãmas ‘
kamuolys, gniūž ė, gu olys; Kabin
, kém-sas ‘ kups as und kildin ini aus bal . *kem-‘gniauž i(s) (Mažiulis 1993:
100103). in diesem Fall wegen de Seman ik plg. upė a dį Gniužà Pbs: gniùž i ‘
link i; smuk i; kniub i; gleb i; schwpnė i; mažė i, slūg i (Vanagas 1981a: 55).
dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii)
151s aipsniai a icles /
Kūnà ež., up. Š nč. siejamas mi lie . kunė ‘klampi bala, liūnas (Vanagas 1981: 172),
jedoch solchen apelia i es gib es Lie u ių Sp ache Wodyne, sein Siche umas
zwei innig. ielleich anden a dis sie inas mi lie .
kö pe nas ‘ mensch ode
ie isches o ganismum und
kildin inas aus bal . *kū- *kēu-
/
‘
deng i(s),
lenk i(s)
< ide.
*(s)ku- (: *-ou-:
*--)
(ž . Mažiulis 1993: 169, 183184; plg. LiV 561). Namens seman ika in diesem Fall sie ina mi
Wasse objek enskon igu ie ung lenk um ode pan. Ku inỹs up. g , Ku inlis ež.
kl , Lkm. e binden mi lie . ku inỹs ‘ e e inų šeimos ukš is (Te ao u ogallus)
(Vanagas 1981: 175). Nach eine Ve sion wü de Wasse wa dzei bes ehen aus
Tie ümanennung: e s e ohne zusä zlichen Da bie ungsmi el, und an as mi
neposesy ines Bedeu ungs Beesaga -ėlis. jedoch solche
anden a dzungen e s aue ungsmodus is sel en. i gendin ode nich siche iau
wä e hid onimus zuge eil Eigenscha enhal e n Namenn und siee i mi lie . ku inas
‘ ku čias , ku ina ‘ aklinai, öllig
’. dann es wä e aklinas, . i. ankan is, eže as und nes ip ios s o ės, džiūs an i
upė. solche seman iken eže s namen seh gausu, plg. Ãklas Lb , Vp, dnk, Aklẽlis
gdž, Lp, ud, Aklù is Š nčl und k . (Vanagas 1981a: 54), pass eiko und upė a džių,
plg. Ãklė dbg, imb , k š (LueV 2).
Paguž up. Šd. De Name kildig sich on einem ande en spėjamai wa wesio O o a džio
*Pagužė (Vanagas 1981: 238), jedoch solch oponimos ealie ehlend, ehe
wah scheinliche , dass is o dėlio pa edinys, en ęs aus a d. Gùžas, Gužỹs. es wä e pe
menschlichen, pa a de gužas, gužys, e dän ließende bäelis ode pan. De Name Gùžas,
un e ande en O en, e b ei e usi und Šedu os apylinkėse (ž . LPdb), dahe solche
Möglichkei de He kun öllig möglich. Pãspi is up. Šd. De Name gil als Vo eil des
pa ediniu aus a d. Sp is, Spi ỹs (Vanagas 1981: 247), abe so ein Pseudonym bekann nu
südliche Li uanien (LPdb), in his o ischen Dokumen en zumindes so lange auch keine
Da en inde , dass sie äl e wä e e b ochen in Šedu os umgelinknissen. deshalb
ielleich zu e liche e schein e Ve bindung mi lie . paspi ió i ‘kiek nep ima y i,
paspi ỹs ‘gana spi as, nep ima an is, wegen seman ikos plg. upė a dį Ãklė dbg, imb , k š (LueV 2).
Sama à up. dgč, Sama à, Sãmė up. onš, Samã as ež. dgč, Ml , Sãmis ež. onš. spėje ,
dass Wasse wa dzki behiel e Wo es sãmana Fo m sam-, plg. sam i: ap-sam i
‘apsamano i (Vanagas 1981: 289290). ande e sei s, kann sein mi šaknies balsių kai a
und sie ini mi lie . sém i (sẽmia) ‘im i, pil i skysčių, kabin i bi alų; zazlie i, windy i <
bal . *sem- ‘(ap)sem i (Mažiulis 1997: 5658). balsių kai os schaknyje zeig Möglichkei
lie . samùs ‘ku iuo kann iel pasem i; dem bequem sem i, samáu i ‘sams y i; mi
samčiu udeln isch, samúo i ‘sams y i, sám is ‘ kaušas i alui sem i; da in
ele annendes Maß; kaušas Wasse ü sam i aus bo ies; au a ko gespann ne z
ü ische ode äge zu angen b aidan , g aibš as . seman ika (mo i acija) o
allem könn e sein e bunden mi apsėmim, einliegim, übe lu ung, plg. des gleichen wie
und andenwa dze mi sam-, südliche aukš aičių, lo o T aniùs ež. b : n i ‘ kel i,
ielė i wasse eniui; gausiai, k ä ig ekė i, lie is, lau i, ennen; sein zulie am,
apsem am
’

152 ac a
LaiMu is biLkis
Linguis ica Li huanica LXXI
(Vanagas 1981a: 72), noch plg. Py esà up. Ps: pý i ‘ ilž i; wie iel pa in i (Vanagas 1981:
260). zwei ens, Wasse s ėmimo, sėmimo mo i ai auch inmanomi, plg. helonimą
Sém-p ūdis b. V (bilkis 2008: 138), ag onimą Sėmyklà p . M k (Vk). Sãga as ež. s j.
spėje , dass es sein kann spä e e assimiliacinis (dis ak ische assimilia ion?)
da inung aus *Zaga as, de alsy inas jo ingizmu aus *Žaga as: žàg i ‘ e š i algį,
andenį, la . zag ‘blogai was zu un; s ehl i. jedoch gleichzei ig beme k wi d, jog
und schaknis sagy a möglich, plg. p . a d. Sage (Vanagas 1981: 286, 396). ande e sei s,
anden a dis mögliche weise e wand is mi lie . sagà ‘ in kilpą (skylu ę) ne iamas
sk i uliukas ü kleide zu schnü en; kilpa, ąsa kam be es igen , sãgas ‘ kilpa, ąsa kam
be es igen
< sèg i ‘ kabin i, be es igen (smeig uku, nada a, e c.) ode abnehmen was
p ikabin ą; einen mi einem ande en kabin i, e binden, sie i (saga, sag imi und
so.) ode a kabin i
, p .
sagis < * sagas ‘sag is < ‘zusegimo Mi el < *‘(su)segimas < *‘ segimas (Mažiulis
1997: 3536). Vanden a džio mo i a ion könn e sein e bunden mi
Objek kon igu ie ung: suseg es Fo men, i. i. aus zwei Teilen, e bindennden pe
susiau igung, susidedan is, eže as ode pan. S a up. kpč, S os ež. Lp. Am
glaubwü digs en gil He kun aus k. būgos minimo ischens namens s a ‘
maža blizgan i žu elė, lieb es zu schwimmen gegen s omę
(Vanagas 1981: 315). jedoch diese
Wasse we ge könn en sein
e bunden mi abs ak e en
Bedeu ungen lie . s i ‘ kie ė i,
da y is nelanksčiam (pp . djiūs an );
s ing i, kie ė i (pp . šąlan , ės an )
< bal .
*-s u
*s i -
*s e -‘
s andė i und pan. /
’
(Mažiulis 1997: 163–164). okiu a eju seman ika bū ų pa em a nejud iu,
sus ingusiu Wasse obe lüssumi, plg. des gleichen südlichen hochs ačių lo os
seman ischen Übe einsmenis S ángė, S ángis: s angùs
‘
s andus,
nelanks -
us, s ang us up.
M k, V n (Vanagas, 1981: 313).
IVaŠDOS zusammengese z e hyd onimas Bldiškės ẽže as is wah scheinlich
sekundä , suscha ęs aus au en iškos Fo m Bldiškis, die en s anden on lie . bild iisch
‘dau ich ein gewisses Ge äuschen daužend in s ee es Dingen; inksė i, dundė i. eže o
a dą D abùžis, ohne ande en U sp ungsmöglichkei en, möglich zu sie i mi lie . d a bùs
‘ku is eba, d eb i ‘ sein um ass em häu igno k ečiančio judesio (dėl šalčio,
baimės e . .), i pė i, i ė i; k a y is, i pė i, wi kend äuße en k ä en
upė a džio D ančiùkas e bindung mi ge manismus d ánka ‘ėdalas, jo alas,
’.
pamazgos zweo nis wegen šaknies p iebalsiů č: k ne apa umus, dahe ihn ü ikimiau
siee i mi lie .
(skoliniu) d añčy i, d añčin is ‘
siaus i, šėl i , d ánča ‘kas
šėls a.
den zusammengese z en hid onimą D audẽnių ẽže as o mell kann kildin i aus dem
nebenen liegenden Do namens D audẽniai, jedoch, wie zeigen lebliche Sp ache,
dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii)
153s aipsniai a icles seine Fo m is D audẽnis, en usiem aus lie . d aũs i
(d aũdė) ‘ sag en, dass ko neda y ų, neleis i, įspė i, gin i /; nich nu zen lassen
(kuo), ü gin i upė a dis D õliškis (D óliškis?) höchs ens is au hen icisch, sie inas
mi lie . d aliúo i ‘ei i. Zu hal en ihn bei en usį aus *D olikis, de aus lie . d õlikis
’.
‘saikas g ūdams seikė i, is nich G undlage sowohl wegen phe inische
Nich einklang, wie wegen lebisches Sp achda en.
au hen iška ės name Dzindzak kann sein au hen isches sudu inis hid onimas,
dessen e s e Sand sie inas mi lie . dziñ, dzn ‘cin, din (skambėjimui nusaky i),
dzindz i, dzñdzin i ‘skambė i, dindė i, jojing, o zweasis Sand mi lie .àk ‘cak
(ka an an nusak oj kanopys bdes bėgan , bilan ); cak (schnellem Bewegem zu
unsag en)
, dzàko i
‘g ei ai gehen.
upė a dis Ka čiãme is kann sein nich su umėjęs aus *Ka čemã- ie is >
*Ka čiãm ie is (dial. *Ka čiãm e is) > Ka čiãme is: ka čemà ‘smuklė und ie à
(‘ka čemos O ), abe en s anden aus lie . ká is ‘langes schonas medis, i p is,
scha a, kačius ‘kelmas, ke as und mès i (mẽ a, mẽ ė) ‘s ies i olyn, hochyn, niede un;
ne inkamą); leis i, g amzdin i į andenį ( inklą, meške ę, inka ą)’.
en e nen, nebelaiky i (ne eikalingą, hid onimus Kemešà, Kẽmešė, Kemešỹs kann sie mi
lie . kãmas ‘ kamuolys, gniūž ė, gu olys. Kabin
, kém-sas
‘
kups as
und
kildin i
aus bal .
*kem-‘gniauž i(s).
ezee o und löß
name Kūnà
mögliche weise
e wand es mi
lie . kūnas ‘
menschlichen ode ie ulio o ganismas
und
kildin inas
aus bal .
*kū-
*kēu-‘ deng i(s), lenk i(s) /.
hid onimai Ku inỹs, Ku inlis ielmeh is nich gy ūninės U sp ungs, abe
zugesch iebenin besonde kei shal igen Namenen und sie ini mi lie .
ku inas ‘ ku čias , ku ina
‘ aklinai,
öllig .
upė a dį Paguž e aimiau kildin i nich aus einem ande en spėjamai wa besio
o o a djis *Pagužė, abe aus a d. Gùžas, Gužỹs. Pãspi is höchs ens is nich
pe sön e nischen, und apelia y ine es U sp ungs hyd onimas, sie inas mi lie .
paspi ió i ‘kiek nep ima y i, paspi ỹs ‘gana spi as, nep ima an is. Vandenwa džiai
Sama à, Sãmė, Samã as, Sãmis ielleich sie ini mi lie . sém i (sẽmia) ‘im i, pil i skysčių,
kabin i bi alų; zaslie i, windy i < bal . *em- ‘(ap)sem i. ezee o Name Sãga as ehe is
nich sekundä on *Zaga as, abe e wand mi lie . sagà ‘ in kilpą (skylu ę) ne iamas
sk i uliukas kleide n zu schließen; kilpa, ąsa kam zu be es igen
, sãgas ‘ kilpa, ąsa kam be es igen < sèg i ‘ kabin i, es in i (smeig uku,
nada a und so.) ode annehmen was p ikabin ą; einen mi einem ande en
kabin i, e binden, sie i (saga, sag imi und so.) ode a kabin i
, p . sagis
< * sagas
[…]sag is-
[…]
[…]zusegi-
mo Mi el
*‘(su)Se-
gimas <
*‘
Segimas .
Vandenwa džiai S a, S os kann sein e bunden mi lie . s i ‘ kie ė i, da y is
nelanksčiam (pp . djiūs an ); s i i, kie ė i (pp . šąlan , ės an ) < bal .
*s u -*s i -/*s e ŠaL iniai und Li e a Ū a bilkis Lai mu is 2006: wegen de S ing on
einigen li auischen Wasse wa dzien. Bal ų onomas ikos Un e suchungen. Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 4762. bilkis Laimu is 2008: Lie u ių helonimų da yba.
P iesaginiai und p iesagė ieji helonimai.
‘
s andė i
und pan.
ac a Linguis ica
LaiMu is biLkis
Li huanica LXXI 154
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
bilkis Laimu i s 2011: noch einmal wegen einige li auische anden a džių U sp ungs. Bal ų
onomas ikos Un e suchungen 2. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 925. blažien ė g asilda 2000:
die bal ischen o snamen im samland. Hyd onymia Eu opaea. sonde band 2. s u ga : anz
s eine Ve lag. LIV Lexikon de indoge manischen Ve ben. un e Lei ung on helmu ix und de
Mi a bei iele ande e bea bei e on Ma in kümmel, homas zehnde , eine Lipp, b igi e
schi me . zwei e, e wei e e und e besse e au lage bea bei e on Ma in kümmel LkŽe
Lie u ių kalbos žodynas ( . iXX, 19412002): elek onische Va ian . edak o ien kollegie:
und helmu ix. Wiesbaden: d . Ludwig eiche Ve lag, 2001.
ge ūda nach inienė ( y . edak o ė), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as
Vi kauskas, jolan a zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. Zugang in e ne :
www.lkz.l
LPdb Lie u ių paa lžių da abase. P ieiga in e ne : pa a des.lki.l LueV
Lie u os TSR upien und eže ų a dynas. Vilnius: S aa ybliche poli ische und
wissenscha liche Li e a u e lag, 1963.
LVŽ i Lie u os ie o a džių slo ennik 1. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008.
Mažiulis Vy au as 1993: P ūsų Sp ache e imologijos Wö e yns 2. Vilnius: Mokslo und
enzyklopedien出版社.
Mažiulis Vy au as 1997: P ūsų Sp ache e imologijos Wö e yns 4. Vilnius: Mokslo und
enzyklopedijų Ve lagsins i u .
sa ukynas b onys 1962: eže ų a dai. Lie u os kalbo y os klau simai 5, 191198. Vanagas
aleksand as 1970: Lie u os TSR hid onimų da yba. Vilnius: Mokslas. Vanagas
aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų e imologische Wo yns. Vilnius: Mokslas. Van
alagas ek sand as 1981a: Lie u ių hid onimų seman ika. Lie u os kalbo y os F agen
21, 4153.
Vi kauska s Vy au a s 1984: Vanagas a. Lie u ių hid onimų e imologische Wo yns.
Vilnius: Mokslas, 1981. 408 p. (Bewe ung). Bal is ica 20(1), 8288. Vk Vie o a džių,
eingesamm e aus ži osios Sp ache, ka o eka (siche Lie u ių kalbos ins i u o
Va dyno sky iuje).
zinke ičius zigmas 2008: Lie u ių asmen a džiai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii)
s aipsniai a icles
su uMPiniMai aln alan à
(Mol ų .) ob obẽliai ( õkiškio .)
Õnuškis ( ãkų .) b. bala Pbs
bu imónys (aly a. 155s.) Psũ
(Vlniaus .) dgč degùčiai (za as
(za as .) dn nemunlio
(kė àinių .) d dninkai
(Šačininkų .)
ež. eže as s . ais as gdl
ud udnià (Va ėnõs .) gdž
g uzdžia (Šiauli .) sem
imb ib adas (za as .) skd jn
skdas skaud l ( au ags .) j b
ba s j s i jajaja (Lazės .)
kln. – kalnas
kl kl iškės
Šilãlė kl ka anėnai
(Š enčioni .) Š k
.) k m. S aume
k š ku šnai (Šiauli
.) Š nčl
kš kaišiadó ys up.
(u enõs .) u
Liubã as
(kal a jos sa .)
lk. leichnas
Lkm Liñkmenys (ignalnos .) V
Léipalingis (d ùskininkų sa .)
djai Žl Laz a ia (Mol ų .) Ml
M k Me kėnė (Va ėnõs .)
ode a iógala ( aséinių .) onš
Pabáiskas (ukme gs .) b
Pas alỹs db. / dauba p . pe a
dbg dubingia (Mol ų .) ieš
.) d ad liškis ds dùse os
ad liškis (b žų .) d do nu
gudẽliai (Ma ijámpolės sa .)
gudžinai (kėdáinių .) sdk
sudekiai (u enõs .) g z
semelškės (elek sa nų.)
skuškioM niškis (Mol ų .)
jz .) j s
Šl – Šiaulia
(kaišiado i .) Šll
Ša ekiai (Plùngės
Š nč Š enčiónys
Š enčionliai
(Š enčioni .)
upė k k kùk iškės
u enà Lb
Vp Vẽp iai
(ukme gs .)
(dk .) V n Va ėnà
Vei e ia (P enų .) Lp
Žgč Žygáičiai ( au ags .) Lzd
Mol ai Žm Žemiai (jona õs .)