147s aipsniai a icles /
LaiMu is biLkis
L'is i u o delle lingue Lie u ių
Mokslinių ice che di ezioni: oponimica, an oponimica.
dėL kai ku i Lie uVi
VandenVa dŽi kiLMės (ii) ega ding he o igins o some Li huanian hyd onyms (ii) ano azione basa a su
de aglia e ice che sull'o igine dei
ie o a džijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijiji-
jijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijiji-
jijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijiji-
jijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijiji-
jijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijiji-
jijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijiji-
jijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijiji-
jijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijijij
anno a ion he a icle deals wi h he new e sions o name o igins o lakes and i e s such as Bl
diškės ẽže as, D abùžis, D ančiùkas, D audẽnių ẽže as, D õliškis, Dzindzak (Dindžiak), Ka čiãme is,
Kemešà, Kẽmešė, Kemešĩs, Kūnà, Ku inĩs, Ku inlis, Pagužė, Pãi is, Sama a, Sãsp, Samã as,
Sãmis, Sã a, S a, S os and which we e p e iously analyzed by o he oponymis s; he
esea ch is based on ho ough in es iga ion o he o igins o Li huanian oponyms while compiling
he Li huanian Dic iona y o Toponyms; he new e sions a e ei he based on endencies and
pa allels o seman ics (mo i a ion), oponym de i a ion, and o igin o his class, o , in some cases,
is based on new and p e iously unno iced da a ela ed o he au hen ici y and peculia i ies o
usage o o ms o hyd onyms. esMiniai Ve odŽiai: anden a džių kilmė, anden a džių da yba,
anden a džių seman ika.
keyWo ds: o igin o hyd onyms, de i a ion o hyd onyms, seman ics o
hyd onyms.
148 ac a
LaiMu is biLkis
Linguis ica Li huanica LXXI
Paski ų lie u ių anden a džių o igine sogge i sono già s a i analizza i in un paio
p eceden i a icoli (bilkis 2006: 4762; 2011: 925). un ul e io e s udio dell'o igine dei
loco a di li uani sc i endo Li uanian loco a džių žodyną1 (LVŽ) pe me e di
escogi a e e più di al i oponimikų la o i già analizza i eže ų i upių a dų naujų
kilmės galimybių, che suppo a e di ques a classe oponimų da ybos, kilmės,
seman ikos (mo i acijos) endenze e analogiji o, in alcuni casi, nuo i ( iksliau, seniau
nepas ebė ais) da i, ela i i alle o me di suonimi, peculia i à andenos. scopo
dell'a icolo non è nega e p eceden emen e scel i ipo esi di o igine, ma accan o
o ni e al e na i e alidezzando i lo o p anašumus. Bldiškės ẽže as ež. onš.
aleksand o Vanago la o i in o ma compos a il nome kildinama da spėjamo quale al a
posizione (pio a, campo o e c.) il nome *Bildiškė, che so ęs dal p d. Blda (Vanagas 1981:
64). secondo Vanagu, ale o igine dell'acqua nzio iene o ni a e della dizodyna Li uana
dei loco a dzii (LVŽ i 478). pe ò in e uka io 1935 m. onuškio alsčiaus Ū os k. nel
ques iona io del nome della e a isc i a nesudė inė nome di ques o laghe o ma
Bldiškis2. lei p obabilmen e è au en iška, o igina a da lie . bild i ‘eme e e un ce o
suono daujando in sole i ogge i; inksė i, dundė i3. con p eesaga -iškis da
eiksmažodžių pada y ų ie o a džių non c'è mol o, u a ia ale da ybos ipas
possibile, plg. helonimus Bld-iškis s . V n, Spand-iškis lk.
dn: spándy i ‘s a y i spąs us, kilpas, žabangus, Žb-iškis b. Ml : žib i (bilkis 2008: džius
86). dėl seman ikos plg. eže ų a dus Bildẽlis j b, Ba šk is, Ba škė à Š nč, upė a -
Bá škelis, Ba škelỹs d, Ba šk-upỹs, Bá šk-upis D (Vanagas 1981a: 114). D abùžis ež.
sem. Conosci due e sioni di o igine: collega o con la . . D abas, D ab- -enas, p . .
D ab-inow4, le . d ab-na ‘liūnas, d abà ‘šlapio sniego d ibim, d eblius, d eblys
(sa ukynas 1962: 195); šaknis d ablaikoma apo oniniu o anche a miniu d ob a ian u,
collega a con lie . d abùžis, d óbė e manoma, che d ab-, d obišsi u uliojo da più
ecchie leksemų, u ėjusių bend esnę laužimo, d askimo signi ica o
(Vanagas 1981: 90).
beside indica e possibili à di o igine, mol o plausibile connessione con lie .
d abùs ‘ku is eba, d eb i ‘ esse e comp end o equno k ečiančio judesio
(dėl šalčio, baimės e . .), i pė i, i ė i; k a y is, o pė i, agendo a o ze
es e ne
’. ale siejimą pa emia hid onimų da ybos analogia: plg. ca a e is ica dei de en o i a ibui i eže ų
nomi con ques a apposaga Dubùžis dgč, ds, ob, Gilùžis aln, k k, Ml , , s k, Gėlùžis u (Vanagas 1970: 215).
seman ica in ques o caso sa ebbe lega a con banguojančiu, d e1 a icolo au o e è uno dei au o i del
dizodyno ie o a džių della Li uania e esponsabile edi o is. 2 записал учитель jus inas ūkas из Ū os
k. esiden ejo juozo akima ičiaus.
3 I signi ica i delle pa ole indica e da LkŽe.
4 Plačiau pe p ūsiškų ie o a džių *D ab-n-a - *D abn-a ž . / blažienė 2000: 31.
dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii)
149s aipsniai a icles bančiu eže o
pa i šiumi, plg. upė a dį T išikš ė skd :
lie . iš i, la . sê ‘ i pė i, d ebė i,
i ė i /
(Vanagas 1981a: 88), da plg. . D ebùlė p . V n, D ẽb-a-balis b. Lp, D ẽb-daubis db.
Š k, D eb-ù-balė p . Lzd, D eban ỹs as as s . kl (Vk). D ančiùkas up. klm.
collega o con ge manismo d ánka ‘ėdalas, jo alas, pamazgos (Vanagas 1981: 90),
pe ò in ale caso neaišku, come šaknies k i o in č. quindi o se en a ikimiau
sie i con lie . (skoliniu) d añčy i, d añčin is siaus i, šėl i , d ánča
‘cas šėls a. seman ica allo a sa ebbe lega a con eloce acqua ėkme, pu ojančiu
andeniu o pan.
D audẽnių ẽže as ež. Žgč. la o ma u iciale può kildin i dal icino illaggio si ua o nome
D audẽniai (ž . sa ukynas 1962: 195; Vanagas 1981: 90). pe ò auka iu Pa a džių e
loco a džių commissioni accol e loco a džių ka o ekoje isc i a unaaskai os o ma
D audẽnio ẽže as, che p obabilmen e è p esumibilmen e kilmininkinė da D audẽnis, ol e
a ciò, ali o ma isc izioni esama e dopo gue a iempi e loco a džių ka o ekos
ko elėse. pe ciò, come indicano i da i della lingua i i a, composi o id onimas D audẽnių
ẽže as conside a ey inas secondiniu, a au en iškas, ma y , è D audẽnis, de i a o da
lie . d aũs i (d aũdė) ‘ saky i, che ko neda y ų, neleis i, įspė i, gin i; non pe me e e
usa e (kuo), chiud i
’. ale possibili à suppo a anden a džių da ybos analogia: hid onimai su p eesaga
-enis papli ę ame s esso sammo dei zemaičių aseiniškių plo e (anche e Žygaičiuose!),
come e D audẽnis (ž . Vanagas 1970: 132133, 398). ol e a ques o, è possibile o a e
seman inių pa allelių plg. su lie . d aũs i neabejo inai connusį upė a dį D aũs inė a .
in ale caso il lago e la c onologia dell'appa izione dei nomi del illaggio sa ebbe ale:
id onimas D audẽnis → oikonimas D audẽniai → seconda io id onimas D audẽnių
ẽže as. in base a ques a e sione di en a dubbia il kildina ion del nome del illaggio
D audẽniai da a d. *D audẽnis e co isponden emen e ale cognome pe sonale
icos uzione da oikonimo (plg. sa ukynas 1962: 195; zinke ičius 2008: 85, 280). D õliškis
(D óliškis?) up. Šl. spegnendo l'o igine upė a džio dubejojama gende s au en iškumu,
si manona che ques o può esse e successiuni pe di binys da *D olikis, che da lie .
d õlikis ‘saikas g ūdams seikė i’ (Vanagas 1981: 99). ačiau oks ly ies pasikei imas
one ialmen e non può, ol e a ciò, come indicano da i della i osa lingua, così si
chiama non solo upė, ma e accan o esis ie e pie a. pe ciò D õliškis (D óliškis?)
p obabilmen e è au en iška o ma, sie ina con šiauliškių plo e usa o appellia i o
d aliúo i ‘ei i, a → o sup an ando come šaknies balsių kai ą, plg. lie . õliuo is,
óliuo is ‘ sa i aliau i, išdykau i, dūk i, šėl i
, õlis ‘ sa i alė, nepoclusnumas : alià. a i ino l'a enzione nel a o che
auluka io Šiaulių alsčiaus Ž igų k. žemė a džių sonde o del nome pascos pe
sc i ojas5 ile a anche che il nome è na o da bėgančio, i. e. d aliuojančio, acqua.
pe ciò si può gue a e, che lie . d aliúo i po e a eikš i e *‘g ei ai anda e, bėg i. 5
записала учитель Люudas osipauskas из Жвигų k. esiden ejo an ano emeikos.
150 ac a
LaiMu is biLkis
Linguis ica Li huanica LXXI
Dzindzak Dindžiak o . up. jz. non del u o chia o se Dzindzak è a minė, o au en iška, i. e.
e imologinė, ly is: si i iene che il upė e is u iciale Dindžiak possa esse e
ipe no malismo da Dzindzak o Džindžiak, che o se sudu inė, la sua p ima sandza sie ina
con lie . džiñdžė, džndžė ‘naminė deg inė, e ‘as kilęs dal aksake ė; liūne kiau a luogo,
palkių o inigian i ing ossa e eže ų piccol a ea d'acqua (Vanagas 1981: 86, 37). dall'al a
pa e, si a e ma che jieznas non è e i o io dei aka ų dzūkų, quindi Dzindzak può
mos a e p eceden emen e u usį di maggio e a ea dei aka ų dzūkų, i. e. ques o gy is
iene conside a o e mine, ma nega o qualsiasi . legame con inizialmen e XX secolo da
ame os sug įžusių emig an ų a i ež u 83 džiñdžė (Vi kauskas: 1984). poiché si iconosce
che Dzindzak non esis e nell'a uale a ea dei aka ų dzūkų, lo si po ebbe conside a e
au en išku sudu iniu ., il cui p imo sandas sie inas su lie . dziñ, dzn ‘cin, din
(skambėjimui nusaky i), dzindz i, dziñdzin i ‘skambė i, dindė i, dzingė i, o secondo
sandas su lie . dzàk ‘ (cakka ojan nusakomas kanopų bildesys bėgan , jojan ); cak
(s aigiam judesiui nusaky i) , dzàko i ‘g ei ai anda e; pe seman ica plg. . Dziñdziliai
(Dzndziliai?) kln. gdl: dzindziliúo i ‘skambė i, dzingiliuo i, Dzindz-iù-balis b. gdž: dzindz i,
dziñdzin i ‘skambė i, dindė i, dzingė i, Skabalas kln. Šll, Skambnės s . kš e Eináu as up.
g z, Einkė p ., s . Žl , Enupis up. Žm (Vk).
Ka čiãme is up. Šd. Si i iene che upė a dis su umpėjęs da *Ka čemã- ie is >
*Ka čiãm ie is (dial. *Ka čiãm e is) > Ka čiãme is i kilęs da lie . ka čemà ‘smuklė i
ie à (‘ka čemos ie a) (Vanagas 1981: 147). ale in e p e azione dell'o igine solle a e
šioki dei ali dubbi one iniu nonché seman inio pun o di is a: neáiškios indica i
inių paki imų p iežas ys, o okia mo y acija (‘ka čemos ie a’) labiau ik ų žemė-
one a dji o nomi di abi azioni, ma non anden a dji. pe ciò possibile un'al a o igine del
nome di ques o uscello: da lie . ká is ‘olgas plonas medis, i p is, ša a, kačius
‘kelmas, ke as e mès i (mẽ a, mẽ ė) ‘s ies i olyn, aukš yn, žemyn; imuo e e,
nonelaiky i (ne equisi i o, inapp op ia o); pe me , g amzdin i in andenį ( inklą,
meške ę, inka ą). ale possibili à di o igine mol o sup ema da ybiamen e e
seman ichamen e analogiški dū inie Kanãp-ia-me kis ež. jnšM, Plaũš-mi kis up. skd e
pan. (Vanagas 1981a: 117 118). seman ica dal pun o di is a, è un id oobge o des ina o:
uselis, in cui me amos, na dinamos ka ys o kelmai, anco a plg. . Ká č-ia-pie is k m.,
p . sdk. Kemešà, Kẽmešė up. Lkm, Kemešỹs ež. Lkm. abejojan pe le o me au en ici à
(a Kemėšà, Kẽmėšė, Kemėšỹs) si collegano con lie . kemša, kemšis, kemšius
‘g iozdiškas žmogus e conside a i hid onimais con igu ū acinės eikšmės (Vanagas
1981: 152). P ima di u o da no a e che le au en iche o me sono Kemešà, Kẽmešė,
Kemešỹs, nes esiden i locali anden a džių p eesagos e a ia umpą. quindi il legame
con indica i appella i i quan o dubbioso a causa p ecessaga balsių nonpa ismo. o se
ene y ini p eesagų -eša, -ešė, -ešys ediniais e sie ini su lie . kãmas ‘ kamuolys,
gniūž ė, gu olys; cabina
, kém-sas ‘ kups as bei kildin ini is bal . *kem-‘gniauž i(s) (Mažiulis 1993: 100103).
in ques o caso pe la seman ica plg. upė a dį Gniužà Pbs: gniùž i ‘ link i;
smuk i; kniub i; gleb i; debpnė i; piccoli, slūg i (Vanagas 1981a: 55).
dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii)
151s aipsniai a icles /
Kūnà ež., up. Š nč. siejamo con lie . kunė ‘klampi bala, liūnas (Vanagas 1981: 172), pe ò
ale apelia i o non esis e Li u ians lingua dizodyne, il suo ik umas dubbioo ino.
o se anden a dis sie inas con pi.
co ponas ‘ o ganismo umano
o animale e kildin inas da bal .
*kū- *kēu- /
‘
deng i(s),
lenk i(s)
< ide.
*(s)ku- (: *-ou-:
*--)
(ž . Mažiulis 1993: 169, 183184; plg. LiV 561). La seman ica del nome in ques o caso
sie ina con la con igu azione degli ogge i acqua ici lenk umu o pan. Ku inỹs up.
g , Ku inlis ež. kl , Lkm. si colleghi con lie . ku inỹs ‘ e e inų šeimos paukš is
(Te ao u ogallus) (Vanagas 1981: 175). Secondo ale e sione anden a dzii
sa ebbe o cos i ui i dal nome dell'animale: p imo senza ul e io i daybos mezzi, e
an as con neposesy inės signi ica i i p eesaga -ėlis. u a ia ale modo di
asso bimen o anden a dzii è a o. kažin o non ce o più sa ebbe hid onimus
a ibui i ai nomi dei de en o i ca a e is iche e sie i con lie . ku inas ‘ ku čias ,
ku ina ‘ aklinai, comple amen e
’. allo a ques o sa ebbe aklinas, i. i. ankan is, eže as e nes ip ios s o ės,
džiūs an i upė. ali seman ica eže ų a dų mol o gausu, plg. Ãklas Lb , Vp, dnk,
Aklẽlis gdž, Lp, ud, Aklù is Š nčl e k . (Vanagas 1981a: 54), pasquiko e
upė a džių, plg. Ãklė dbg, imb , k š (LueV 2).
Paguž up. Šd. Il nome kildinamas dal al o spėjamai exi io loco a dgio *Pagužė (Vanagas
1981: 238), u a ia ale oponimo ealmen e non essendo, più ico enza che sia un
an e idėlio pa edinys, de i ęs da a d. Gùžas, Gužỹs. ques o sa ebbe pe umano, pa a de
gužas, gužys, e a co en e uselis o pan. Il nome Gùžas, a al i luoghi, di usa e
Šedu os apylinkėse (ž . LPdb), quindi ale possibili à di o igine comple amen e possibile.
Pãspi is up. Šd. Il nome è conside a o p epos o pa ediniu da a d. Sp is, Spi ỹs
(Vanagas 1981: 247), ma ale su nameè conosciu a solo sud della Li uania (LPdb), nei
documen i s o ici almeno in cosí non si o a da i, che lei an icamen e sa ebbe usa a
Šedu os apylinkėse. quindi o se più c edibile semb e ebbe connessione con lie .
paspi ió i ‘kiek nep ima y i, paspi ỹs ‘gana spi as, nep ima an is, pe causa
seman ica plg. upė a dį klė dbg, imb , k š (LueV 2).
Sama à up. dgč, Sama à, Sãmė up. onš, Samã as ež. dgč, Ml , Sãmis ež. onš. spėjano
che anden a džiai man enisse del pa ola sãmana o mà sam-, plg. sam i: ap-sam i
‘apsamano i (Vanagas 1981: 289290). al a pa e, può esse e con šaknies balsių kai a e
sie ini su lie . sém i (sẽmia) ‘im i, pil i skysčių, kabin i bi alų; zalie i, windy i < bal .
*sem- ‘(ap)sem i (Mažiulis 1997: 5658). balsių kai os šaknyje indica possibili à p ecip.
samùs ‘ku iuo si può mol o pasemin i; con cui comodo sem i, samáu i ‘sams y i; con
samčiu ca u a e pesce, samúo i ‘sams y i, sám is ‘ kaušas i alui sem i; in esso
e menan e quan i à; kaušas acquai smi i da ba ia; sul a ko eso un ne o pe pesci
o pe zi pe caduca e b aidan , g aibš as . seman ica (mo i azione) sop a u o
po ebbe esse e lega a con occupėmimo, in asiammo, inondamen o, plg. dello s esso
come e anden a džiai con sam-, pie ų aukš aičių, es o T aniùs ež. b : n i ‘ kil i,
daugė i andeniui; gausiai, b ampiai ekė i, lie is, lusso i, uggi e; esse e zalie am,
apsem am
’

152 ac a
LaiMu is biLkis
Linguis ica Li huanica LXXI
(Vanagas 1981a: 72), da plg. Py esà up. Ps: pý i ‘ ilž i; quan o pa in i (Vanagas 1981:
260). secondo a, di acqua ėmimo, sėmimo mo i ai anche įmanomi, plg. helonimą
Sém-p ūdis b. V (bilkis 2008: 138), ag onimą Sėmyklà p . M k (Vk). Sãga as ež. s j.
spėja a che possa esse e successo e assimiliacinis (dis ak inė asimiliacija?)
da inino da *Zaga as, che conside i inas jo ingizmu da *Žaga as: žàg i ‘ e š i
algį, andenį, la . zag ‘blogai cosa a e; ub i. pe ò insieme no a a, yog e šaknis
sagy a possibile, plg. p . a d. Sage (Vanagas 1981: 286, 396). l'al a pa e, anden a dis
o se impa en a o con lie . sagà ‘ in kilpą (skylu ę) ne iamas sk i uliukas pe i es i i
s inge e; kilpa, ąsa kam issa e , sãgas ‘ kilpa, ąsa kam issa e
< sèg i ‘ kabin i, issa e (smeig uku, aga a, e c.) o ogli i cosa p ikabin ą; uno
con l'al o kabin i, un i, sie i (saga, sag imi, e c.) o a kabin i
, p .
sagis < * sagas ‘sag is < ‘suegimo s umen o < *‘(su)segimas < *‘ segimas
(Mažiulis 1997: 3536). Vanden a džio mo i azione po ebbe esse e lega a con
l'ogge o con igu a u a: suseg a o me, i. e. da due pa i, collegan i pe
susiau amen o, susidedan is, eže as o pan. S a up. kpč, S os ež. Lp. Più
edele è conside a a l'o igine da k. būgos minimo pesci del nome s a ‘ maža
blizgan i žu elė, che ama a nuo a e con o co en e
(Vanagas 1981: 315). u a ia ques i
acqua e gi po ebbe o esse e
collega i con signi ica i più as a i
lie . s i ‘ kie ė i, da y is
nelanksčiam (pp . djiūs an ); s ing i,
kie ė i (pp . šąlan , ės an )
< bal .
*-s u
*s i -
*s e -‘
s andė i e pan. /
’
(Mažiulis 1997: 163–164). okiu a eju seman ika bū ų pa em a nejud iu,
sus ingusiu supe icie d'acqua, plg. o s esso pie ų aukš aičių plo o
co ispondmenis seman ini S ángė, S ángis: s angùs
‘
s andus,
nelanks -
us, s ang us up.
M k, V n (Vanagas, 1981: 313).
IVaŠDOS composi o id onimo Bldiškės ẽže as p obabilmen e è seconda io, sus o ma o
da au en iškos o ma Bldiškis, che è de i a a da lie . bild iiš ‘da i un ce o suono
daužan in sole i ogge i; inksė i, dundė i. eže o a dą D abùžis, senza al e
possibili à di o igine, possibile si con lie . d a bùs
‘ku is eba, d eb i ‘ esse e comp endu o equno k ečiančio judesio (dėl šalčio,
baimės e . .), i pė i, i ė i; k a y is, i pė i, agendo alle o ze es e ne
upė a džio D ančiùkas connessione con ge manizmu d ánka ‘ėdalas, jo alas,
’.
pamazgos dubi ino a causa šaknies p iebalsių č: k nonapa umo, quindi lo c edim più
sie i con lie .
(skoliniu) d añčy i, d añčin is ‘
siaus i, šėl i , d ánča ‘kas
šėls a.
compos o hid onimą D audẽnių ẽže as o malmen e si può kildin i dal icino nome del
illaggio si ua o D audẽniai, u a ia, come indicano da i i osi, au en iška ies nome
dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii)
153s aipsniai a icles la sua o ma è D audẽnis, de i a a da lie . d aũs i (d aũdė) ‘
di ei, che ko neda y ų, neleis i, įspė i, gin i; / non pe me e e usa e (kuo), chigin i
upė a dis D õliškis (D óliškis?) p obabilmen e è au en iškas, sie inas su lie .
d aliúo i ‘ei i. Conside a lo p esso o iginusì da *D olikis, che da lie . d õlikis
’.
‘saikas g ūdams seikė i, non esis e mo i o sia a causa di disco danza one ica, sia
a causa dei da i della lingua i a.
Dzindzak può esse e au en iškas sudu inis hid onimas, il cui p imo sandas sie inas
con lie . dziñ, dzn ‘cin, din (skambėjimui nusaky i), dzindz i, dzñdzin i ‘skambė i,
dindė i, jojing, o secondoandas sandas con lie .àk ‘cak (ka an an oj nusak kanopys
bdes bėgan , bilan ); cak ( apidoam mo emi pe unsace e)
, dzàko i
‘g ei ai anda e.
upė a dis Ka čiãme is può esse e non su upėjęs da *Ka čemã- ie is > *Ka čiãm ie is
(dial. *Ka čiãm e is) > Ka čiãme is: ka čemà ‘smuklė e ie à (‘ka čemos ie a), ma
o iginęs da lie . ká is ‘ilgas plonas medis, i p is, ša a, kačius ‘kelmas, ke as e mès i
(mẽ a, mẽ ė) ‘s ies i olyn, al iyn, basyn; elimina e, nebelaiky i (ne eikalingą, hid onimus
ne inkamą); leis i, g amzdin i į andenį ( inklą, meške ę, inka ą)’.
Kemešà, Kẽmešė, Kemešỹs si può conne e e lie . kãmas ‘ kamuolys, gniūž ė, gu olys;
cabina
, kém-sas
‘
kups as
e kildin i
da bal .
*kem-‘g-
niauž i(s).
lago e iume nome
Kūnà o se
cogna o con lie .
kūnas ‘ umano o
animale o ganismas
e
kildin inas
da bal .
*kū-
*kēu-‘ deng i(s), lenk i(s) /.
hid onimai Ku inỹs, Ku inlis piu os o è non gy ūninės o igine, ma
assegnini a ibu i ca a e is i dei de en o i nomi e sie ini con lie .
ku inas ‘ ku čias , ku ina
‘ aklinai,
comple -
amen e .
upė a dį Paguž a idimio kildin i non da un al o spėjamai exi io loco a dgio *Pagužė, ma
da a d. Gùžas, Gužỹs. Pãspi is più p obabilmen e è non pe sonalnine, e apelia i ina di
o igine hid onima, sie ino su lie . paspi ió i ‘kiek nep ima y i, paspi ỹs ‘gana spi as,
nep ima an is. Vanden a džiai Sama à, Sãmė, Samã as, Sãmis o se sie ini su lie . sém i
(sẽmia) ‘im i, pil i skysčių, kabin i bi alų; zalie i, windy i < bal . *em- ‘(ap)sem i. il nome
lage o Sãga as piu os o non è seconda io da *Zaga as, ma pa en e con lie . sagà ‘ in
kilpą (skylu ę) ne iamas sk i uliukas pe i es i i s inge e; kilpa, ąsa kam issa e
, sãgas ‘ kilpa, ąsa kam issa e < sèg i ‘ kabin i, a e min i (smeig uku,
aga a, e c.) o oli ii cosa p ikabin ą; uno con l'al o kabin i, un i, sie i
(saga, sag imi, e c.) o a kabin i
, p . sagis
< * sagas
‘sag is <
‘sucegi-
mo
s umen-
o
*<‘su)se-
gima < *‘
segima .
Vanden a džiai S a, S os può esse e ela i i con lie . s i ‘ kie ė i, da y is
nelanksčiam (pp . djiūs an ); s i, kie ė i (pp . šąlan , ės an ) < bal .
*s u -*s i -/*s e ŠaL iniai i Li e a Ū a bilkis Lai mu is 2006: pe causa di alcune
Li uanie s ing a džių o igine. Bal ų onomas ikos s udi. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 4762. bilkis Laimu is 2008: Lie u ių helonimų da yba. P iesaginiai e
p eesagė ieji helonimai.
‘
s andė i
i e c.
ac a Linguis ica
LaiMu is biLkis
Li huanica LXXI 154
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
bilkis Laimu i s 2011: un'al a ol a pe alcune Li uanie anden a džių o igine. Bal ų
onomas ikos s udi 2. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 925. blažien ė g asilda 2000: die
bal ischen o snamen im samland. Hyd onymia Eu opaea. sonde band 2. s u ga : anz
s eine Ve lag. LIV Lexikon de indoge manischen Ve ben. un e Lei ung on helmu ix und de
Mi a bei iele ande e bea bei e on Ma in kümmel, homas zehnde , eine Lipp, b igi e
schi me . zwei e, e wei e e und e besse e au lage bea bei e on Ma in kümmel LkŽe
Lie u ių kalbos žodynas ( . iXX, 19412002): elek oninis a ian . edac o ių kolegija: ge ūda
und helmu ix. Wiesbaden: d . Ludwig eiche Ve lag, 2001.
nak inienė ( y . edak o ė), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas,
jolan a zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. Accesso in e ne : www.lkz.l
LPdb Da abase dei su nomiji Li uanici. P iega in e ne : pa a des.lki.l LueV
Lie u os TSR upių i eže ų a dynas. Vilnius: S a ybna poli ická a ědecká
li e a u y ydačka, 1963.
LVŽ i Li uano diziona io loco a dzii 1. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. Mažiulis
Vy au as 1993: P ūsų kalbos e imologijos žodynas 2. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų
pubblica o ia.
Mažiulis Vy au as 1997: P ūsų kalbos e imologijos žodynas 4. Vilnius: Mokslo e
encyclopedijų publybos ins i u o.
sa ukynas b onys 1962: eže ų a dai. Lie u ių kalbo y os klau simai 5, 191198. Vanagas
aleksand as 1970: Li uania TSR hid onimų da yba. Vilnius: Mokslas. Vanagas
aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas. Vilnius: Mokslas. Van alagas
ek sand as 1981a: Lie u ių hid onimų seman ika. Li uanei pa lo y os domande 21, 4153.
Vi kauska s Vy au a s 1984: Vanagas a. Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas. Vilnius:
Mokslas, 1981. 408 p. ( ecenzia). Bal is ica 20(1), 8288. Vk Vie o a džių, accol i da i osios
lingua, ka o eka (conse a o Li u ians lingua ins i u o Va dyno sky iuje).
zinke ičius zigmas 2008: Lie u ių asmen a džiai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii)
s aipsniai a icles
su uMPiniMai aln alan à
(Mol ų .) ob obẽliai ( õkiškio .)
Õnuškis ( ãkų .) b. bala Pbs
bu imónys (aly a. 155s.) Psũ
(Vlniaus .) dgč degùčiai (za as
(za as .) dn nemunlio
(kė àinių .) d dinkai
(Šačininkų .)
ež. eže as s . ais a gdl
ud udnià (Va ėnõs .) gdž
g uzdžia (Šiauli .) sem
imb ib adas (za as .) skd sku
skaud l ( au ags .) j b ba
s j s jaja (Lazė .) jj jj .)
kln. – kalnas
kl kl iškės
Šilãlė kl ka anėnai
(Š enčioni .) Š k
.) k m. a bami
k š ku šnai (Šiauli
.) Š nčl
kš kaišiadó ys up.
(u enõs .) u
Liubã as
(kal a jos sa .)
lk. leggnas
Lkm Liñkmenys (ignalnos .) V
Léipalingis (d ùskininkų sa .)
djai Žl Laz a ia (Mol ų .) Ml
M k Me kėnė (Va ėnõs .)
o a iógala ( aséinių .) onš
Pabáiskas (ukme gs .) b
Pas alỹs db / dauba p . pas a
dbg dubingia (Mol ų .) ieš
.) d ad liškis ds dùse os
ad liškis (b žų .) d do nu
gudẽliai (Ma ijámpolės sa .)
gudžinai (kėdáinių .) sdk
sudekiai (u enõs .) g z
semelškės (elek sa nų.)
jnškioM niškis (Mol ų .) sk
j
Šl – Šiaulia
(kaišiado i .) Šll
Ša ekiai (Plùngės
Š nč Š enčiónys
Š enčionliai
(Š enčioni .)
upė k k kùk iškės
u enà Lb
Vp Vẽp iai
(ukme gs .)
(dk .) V n Va ėnà
Vei e ia (P enų .) Lp
Žgč Žygáičiai ( au ags .) Lzd
Mol ai Žm Žemiai (jona õs .)