scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. „Pargrubi(j)us“ („G[r]ubrium“, „Pergrubrius“ ir kt.); lie. „maselis“

Rolandas Kregždys

Full text

Straipsniai / Articles 9 ROLANDAS KREGŽDYS Lietuvos kultūros tyrimų institutas Direcciones de investigaciones científicas: vieja religión baltos y mitología, šaltiniotyra; comparaguji baltos y otros indoeuropeos lenguas gramatica, etimologija. BALT MITONIM KILM: VAK. BL. PARUBI(J)USGR (G[R]UBRIUM, PERGRUBRIUS K IRT. ); LIE. MASELIS Origin of the Baltic Mythonyms: West Balt. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius, etc.), Lith. maselis ANOTACIJA Straipsnyje pateikiama XVI a. pradžios vakarų baltų religijos ir kultūros šaltinyje Sūdu bookgelė mencionos mitologemos Pargrubij (A, B), Pargrubius (B, C) y sus variantes (Grubrium [A], Gubrium [C], Pergrubrius [D, ε] y kt.) así como lietuvių Užgavėnių personažo įvardijimo maselis (LKŽe) faktografinė bei etimologinė analizė. Brevemente se resumen los rasgos de la factografía de la fuente de cultura baltos occidentales Sūduvių knygelė así como el fenómeno Azazelio (Užgavėnių judėjo kaukės prasmė). WORLDES ESMINIAI: mitonimas; teonimas; semitismo; Sūduvių knygelė; Pargrubij, Pargrubius, Pergrubrius, Grubrium; and the other species of the genus Pargrubij, Pergrubrium, Pergrubrium and other species of the genus Pargrubij; and the other species of the genus Pargrubij, Pergrubrium and other species of the genus Pargrubii. maselis. ANNOTATION The article deals with the etymological analysis of the West Baltic mythologeme Pargrubij (A, B) Pargrubius (B, C), including its alternative forms Grubrium (A), Gubrium (C), Pergrubrius (D, ε), etc., and Lithuanian mythonym maselis / ‘a man dressed in the clothes of Shrovetide mummers. It also presents a short review of the realia concerning The Yatvigian book and introduces the so called Phenomenon of Azazel (name of the place or the power to which one ROLANDAS KREGŽDYS 10 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII of the goats in the Temple service of the Day of Atonement has to be sent), i.e. a scapegoat icon reflected in the data collected in the Dictionary of Lithuanian Language, which is also traced in Shrovetide rites that lasted three day before the Lenten fast which begins on Ash Wednesday (Shrove Tuesday in Lithuania). KEYWORDS: mythonym, theonym; Hebraism; “The Yatvigian book”; Pargrubij, Pargrubius, Pergrubrius, Grubrium; maselis. 0. ĮVADAS. SŪDUVIŲ KNYGELĖS FAKTOGRAFIJOS YPATUMAI. AZAZELIO FENOMENAS (UŽGAVĖNIŲ JUDĖJO KAUKS PRASM) En uno de los más significativos (factografía autenticidad aspektu) de las fuentes de cultura baltas occidentales Sūduvių knygelėje1 (apie él y liter. plačiau véase Kregždys 2009) los datos presentados son de especial2 importancia, mat muchos de pio baltų religijos ir mitologijos tyrėjų (dažnai ir kūrėjų resp. kabinetinės milos representantes de la época más tardía de la escrituraartología) rėmėsi mencionado monumental repasacajim, citados otros vieni interpretaciones (pavy, datos sobre la discutida divinidad, según Inges Matasha, proporcionados por Praetorijus, remdamasis Johanno Meletijaus [Maleckio] y Martino Murinijaus] [MP I 645]]. Teniendo en cuenta, la única fuente confiable, al cual se puede basar, reconstruyendo vak. bl. Pargrubi(j)us autentica estructura grafemina resp. etimologicamente raid, mitonimo significamiento (apie semantines de la reconstruccion de la palabra de la determinación de la importancia más ampliamente véase Bréal 1964: 4856; Mailhammer 2013: 56, 2013a: 20, 23, 25, 27) y funciones es sólo Sūdu bookgelė. 1 O los infieles sūduvios sacrificio de ciego con todos los ritos que ellos realizaron (Der vnglaubigen Sudauen ihrer bockheiligung mit sambt andern Ceremonien, so sie tzu brauchen gepflegeth), escrito alrededor de 15201530 m. El lugar de escritura anónimo de tienda en lengua vokiečių y la fecha exacta de creación también se desconocen (BRMŠ II 123). 2 Tenemos que lamentarnos que y en este momento todavía se aparenta a los jóvenes investigadores, itin atsainiai valorancias escritinas fuentes faktografía, plg., por ejemplo, Vytauto Rinkevičiaus (2015: 21) teiginį naivų, neva Knygelės publikavimu pasirūpino e jos pratarmę (tačiau nebūtinai ir patį parašgelės knyą) tekstė Jeronimas Maleckis. Idantado se evitase tales afirmaciones anachronistinas, acentúe que Wilhelmas Mannhardts (1936: 306) ya a principios del XX a. argumentuotai demostró, y Ingėša Lukitė (BRMŠ II 125) una vez más, basándose en 179 principios de análisis texológica, fundamentó la afirmación de que Jeronimas Maleckis sólo emitió hasta tolos tiempos nuora el kel publitus de un autor desconocido veikalą (pla. véase Kregždys: 2009180). Artículos Articles 11 / Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius ir kt.); lie. maselis También hay que llamar la atención a una eminentemente importante particularidad duomenų patikimumo kriterijų, nustatomą remiantis temporaliniu aspektu: iš faktografiná de este fuente de los conocidos (deja, no de todos los sobrevivientes) 10 perrašų (žymų didžiosiomis A, B, C, D, E, F, G, H, J, K) y E perrašo secundario variante y ε 5 perspaudų (a, b, c, d, e) confiimios se asignan a los 1) A, arba I K folianto 736a lp.; tekstas nuo 724a iki 738 lp. – pats verejempliorías de la mano del anciano A, B, C: perrašas profesionalistas 3, (dar ver. Kregždys 2009: 176); 2) B, o I E 36 folianto 724a lp., reescrito profesional copijuotojo4; 3) C, o Cod. Guelf. 14. 11 Aug. 4 (pagas: fol. 1-17)5, es significativamente prastteriores de calidad: multitud de lakūnų, y algunas páginas en general son dingę. Según Wilhelmo Mannhardt (1936: 238239), su traducción trim cuartadaliais menkesnė nei A y B variantų (también vé. 6 izn.). Kiti, o más recientes redacciones *R (D, E, F, G)6, J y más anticuados y estos grupos del híbrido variante K perrašai, aunque y mejores condiciones físicas (isliko no tavusių visi [žr. Kregždys 2009: 176–177]), bet ne tokie patikimi faktografijos aspektu resp. dėl galimų inovacijų, sukurtų juos perrašiusių ir savaip medžiagą interpremitologijos tyrėjų7 (plčiau žr. Kregždys 2009: 176183). Así basado perrašų presentados información criterio de confiabilidad, valorissima resp. autentiškiausia es A, B y C nuorašų faktografija. Ja, apyt, debería apoyarse, reconstruyendo vak. bl. Pargrubi(j)us formaliąją prolytę (resp. estableciendo teonimo etimologiją) así funciones de divinidad y posible posición subordinacinę de su vakarų baltų panteono. 3 Foliantá sunumeravo Kasparas Hennenbergeris. su título original es Der vnglaubigenn/Sudaven ihrer bock/heiligung mit sambt/andern Ceremonienso sie tzu brauchen gepflegeth; [725a lp.]: Der Sudavenn/wourschaity, welcher/Ihren Bock heiliget. Hasta la II-oyo guerra mundial fue guardado en la biblioteca de la ciudad Gdansko, donado Gralath gobernador de tierra. Actualmente más valioso A nuorašas es LMAGBR (Ms. 1277; mkrf. nr. 716). 4 Der unglaubigen Su/dauen ihrer Bockheiligung mit sampt andern Ceremonien so/ sie tzu brauchen Pflegenn / /; (725 lp.) Der Sndauen woürsch/kaity, welcher ihren Bock heiligett. Este transcrito fue guardado en la biblioteca de la ciudad de Gdansko, actualmente LMAGBR (Ms. 1271; mkrf. nr. 711). 5 Der Sudawen Bockheyligung und ander Ceremonien derselbenn, conservado Wolfenbütelio ducogo Augusto bibliotekoje Alemania manuscripta Augustea konvoliute. *6R señallu marcimi tardlyvesnio periodo manuscriptiniai variantes. Según W. Mannhardt (1936: 239240), estas transcripciones editorialmente punto de vista comparintini con C nuorašu, mat en ellas, como y última, no hay entradas, de algunas partes. 7 Por ejemplo, perraso K, o I E 20 folianto (Pruische Chronica), ahora LMAGBR (Ms. 1279; mkrf. no), autor algunos episodios enormemente ensanchia, savaip reinterpretándose ya hasta tol žinotą informaciją. Jame dievų vardų ir funkcijų vardijimas itin komplikuotas dėl kelių rankraščių lyginimo ir mėginimo pateikti vieną variantą. ROLANDAS KREGŽDYS 12 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Otra, en este artículo gvildenama, mitonimo lie. maselis ‘Užgavėnių costumbres persirengęs žmogus (LKŽe) problema de origen relacionado con Azazelio fenomenu (žr. más adelante), mat durante esta fiesta, vejando el invierno y sus palydovus del kiemo, fue esperasi deshacerse de todas las posibles maldades, relacionando su genez no con sus actividades (resp. nulemtą medio de los factores), sino desde los factores (resp. svetimtaučių įtaka), t. y. y. a través de los farmako (gr. farmacos), o atpirkimo ožio (dar vd. Azazelio). Analizándose mitonimo lie. maselis genezę, es necesario enfatizar que Nors XVIIXVIII a. en escritos y neminación persirenginėjimas, sin embargo en algunos de los documentos de ese tiempo se acuerda el demonio (išretinta mi R. K.) descripción muy cercano Užgavėnių persirengėlio paveikslui (Skrodenis 2009: 11). Teniendo en cuenta esto, se puede cautelosamente spėti, que farmako fenomenas (apie él zr. 8 Vieno 200 puolusių angelų vadų vardo Azazelis (ir sus variantų: Hazazelis, Azaelis, Azozelis) resp. s. hebr. lzEaz; )[; >, minimo Enocho I-ojoje, o Etiopías, libroje (En I 1236 [tai uno de los más importantes, apokalipses 8 išn.) suponavo pejoratyvinės konotacijos (matyt, ir funkcijos) Užgavėnių egzegezei skirtų veikalų, datojamų Antrosios Šventyklos período (žr. EJ VI 442443, tt 608 šiol.)]), el origen hasta XIX no está atskleista. Por lo tanto mitonimas se atribuye a apeliativos, plg. mitologemos etimologías de explicación modos: 1. ‘sólido + fuerte; 2. ‘ožys se fue; 3. Cancelación; 4. ‘ožys + Dievas (plačiau žr. Klein 1987: 468; Штейнбергъ 1878: 346]). Él troško personas dukterų (En I 6.4), enseñé hombres garybos amato, a mujer puoštis (En I 8.12). Farmako función (apie ją plačiau vé. Harrison 1913: 45; Barton 1918: 186) mencion en la literatura rabinistía, Biblijoje aramėjų kalba y Kunigų knygoje (16.810, 21 [žr. Davidson 1971: 63; EJ II 763]). 9 Sus características y indoeuropeíes, por ejemplo, tales tradiciones paisė helėnai (plačiau žr. Harrison 1913: 4445; Burkert 1977: 76 6466; Cameron 2004: 181; Dougherty 2006: 20; Graf 2009: 88; ver más EJ II 540 763), romėnai (Dunstan 2011: kt; Kuiper 2011: 162; Malitz 2005: 69; ver más Adkins, Adkins 2004: 325) y. Más tarde este fenómeno fue apoyada, para justificar judíos nauto eksterminación (plg., por ejemplo, expulsión de España [1492 m. (Beker 2008: 90)], de Prahos [1400 m.], de Maino [1420, 1438, 1462 m.] y kt. ciudades y estados [žr. EJ VII 523]; pogromus en imperio ruso y holokaustą). Straipsniai / Articles 13 Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius ir kt.); lie. maselis personaje (?) judėjo10 etiología11, determinemtą de los representantes de esta religión profanación12. 10 Stasio Skrodenio (2009: 37) y Arūno Vaicekausko (2009: 92) afirman, ellos fueron unos de los principales Užgavėnių persirengėlių, especialmente Žemaitijoje. Plg. exclusirtinio semitų tautybės žmonių demonizavimą Velykų fiesta durante también Žemaitijoje (plačiau žr. Skrodenis 2009: 1112, 42), que, tenka apgailestauti, hasta šiol puoselėjamas Pievėnuose (Mažeikių r.). Saugodami cruzes Nukružiuotojo Jėzaus iglesia, habitantes de este pueblo, disirengadas soldados y žydais velykžydžiais, los últimos se esfuerzan nuevar desde el sagralio objeto, que su no robaran y no estordieran cristianos dios de la resurrección. Mismísimos eso no comprendiendo, mencionadas fiestas partícipes pęsia medieviesamente surgida cristiana sangre difamación (judėjų religiones aspektu) antisemitina tradición (žr. 12 izn.). 11 Algunos Investigadores de Užgavėnių festivas y maukių, al parecer, queriendo justificar alienimtaučių personajejų pairicoada o desprecinama imagendį, formulan afirmaciones contradiccinius, supojančius aiškias fantasmagorijas, plg.: ...> svetimšalių kaukės nereiškė tautinės priklausomybės, a medida que era sólo contra<priešai svetimas savas išryškinti. Sus orígenes […]žydo […] kaukės no eran de algún carácter nacional de reiškėjos, y sus pirminėje semantikoje glūdi mitinis fue otorgado sus vaizdinys, susijęs su žemiškomis ar požemio dievybėmis – protėvių dvasiomis, namus ar laukus globojančiomis dievybėmis“ (Skrodenis 2009: 39) // „<…> žydo, čigono, ubago personažams características étnicas o profesionales reflejar su ísaizda (Vaicekauskas 2009: 69). Tokios teigines menką razonabilidad se puede argumentar Užgavėnių festividad de participantes egsena žiemos y sus palydovų (persirengėlių) varymu lauk resp. noru atisratir el malio (Azazelio fenomenos). No queda dudas de que svetimtaučių personajų introdukcija es tardlyva, matyt, nulemta medievies creada šmeižikiška judėjų nautos religiones y cultura evaluación ideología (žr. 12 izn.), plg. Užgavėnių žydo kaukės ypatybę, sietiną con cristianos sangre difamacija į nosį įtaisytą vinutę ar adatą, mediante la persirengėliai, besčiuodami las manos de los habitantes del pueblo, las paudžiai įdurdavo (Vaicekauskas 2009: 9293). 12 Medievales fueron formulados 2 criterios principales (religiones motivaciones), lėmę neapykantą judėjams: 1) acusación de asesinato de Jesús Cristo (žr. Beker 2008: 90); 2) cristianos sangre, neva requerido dvejopom ritoigoms, difamacija 2a) fue afirmada que ellos antes Pesachą (judėjų Eelykas resp. s. hebr. esah resp. xs; P,,pavasario festivé, celebrado el 1521 d. nisano [resp. 10 d. marzo 11 d. abril.] mes, minint judeos liberadavinimiento de egipto esclavitud; Pesacho sacrificadois animal [džn. avinėlis, plg. s. hebr. esaim resp. ~yxis; )P. ‘Pesacho avinėliai, ėriukai; El 3o tratado Mišnos (Brown, Driver, Briggs 2000: 1980; también vé EJ XVI 56) y kt. (akivaizdi engaidinga aliuzija a judíos sacrioto Pesacho avinėlio kraują [plg. s. hebr. ām resp. ~D;) ‘Pesacho (Brown, Driver, Briggs ibd.; dar žr. EJ XV 678–683)]) pagrobia ir nužudo krikščionių vaiką avinėlio kraujas (Brown, Driver, Briggs 2000: 535538)], sacrificación durante elegtą en specialų indą taurę, plg. s. hebr. saf resp. @s; ‘dubuo, taurė [žr. Brown, Driver, Briggs 2000: 1705 1706]), cuyo sangre tienen pila en apeigines duonos tešlą (plg. subst. lie. mãcas 2 [ppr. pl.] ‘velykinis kvietinių miltų prėskas plonas paplotėlis [religinėje žydų buityje] [LKŽe] < jdš. mace resp. hcm ‘bemielės tešlos paplotėlis, kepados de kvietinių, miežinių, kvietinių speltos, ruginių o avžinių harinas; única especie de pan, se come durante Pesachą ← s. hebr. maccāh resp. hC; )m; ‘bemielė panona o pastagas [Weinreich 1977: 199; Brown, Driver, Briggs 2000: 1432; Klein 1987: 374; Wolf 1998: 62; también žr. Velikovsky 1952: 42; EJ XIII 689690]); 2b) también fueron acusados de la santa cruz, Comunión y cristianos santos imágenesdos mušimu virve y badymu vinimis, hasta estos empezėdané a sangrar (žr. Anglickienė 2004: 45; también véase 10 izn.). ROLANDAS KREGŽDYS 14 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII 1. VAK. BL. PARGRUBI(J)US (G[R]UBRIUM, PERGRUBRIUS IR KT.) ETIMOLOGIN RAIDA 1A. FORMALIOJI MITONIMO ANALIS Basándonos Sūduvių knygelėje en los criterios de confiabilidad de los datos (žr. 0 capítulos), es necesario realizar teonimo variantos formaliąją (resp. grapheminę) análisis, i. e. distinguir la más antigua resp. autentiškiausia mitonimo strukturūrinę lytį, reflexuojama A, B, y C perrašuos. Vėlesniuose veikalo manuscritos variantes en los presentados mitonimo formas de discrepancias importantes, determinando caracteringus palabra kitimus y sus dėsningumų sekas. Del total en esta fuente (perrašuas y perspruduas) mencionan 17 teonimo formų, 3 de ellos hipokoristikai (žr. lentelę)13. Mitonimo lytis Perrašo / perspaudo variantas W. Mannhardto veikalo paginacija / perrašo(-ų) autorius Pargrubij A, B 247 profesionalus kopijuotojas Pargrubius B, C 247 profesionalus kopijuotojas (A, B), no se sabe (C) / Grubrium A13 249 profesionalus copiador / Gubrium C 249 no conocido / Perubrius D, εgr 246 Johanas Freibergas (D), no se sabe (ε) Pergrubri D, E, ε 247 Johanas Freibergas (D), Christophas Janas von Weissenfelis (E), no se sabe (ε) Pergrubrium *R, E, J, a 249 Christophas Janas von Weissenfelis / (E), Matthaejus Waisselis (J) Pergrubriüs E246 Christophas Janas von Weissenfelis Pergrubij F 247 Hansas von Kreytzenas Pergrubium F 249 Hansas von Kreytzenas Pergrubius F, G, a, b, c, d 246, 247 Hansas von Kreytzenas (F) / / Lukas Davidas (G) Pergubri J247 Matthaejus Waisselis 13 Viačeslavas Ivanovas y Vladimiras Toporovas (MM II 302) algúnkodėl lugar de la forma Grubrium, proporcionan su propia sugerencia lytį ‡ Grubrius, alegando que está fija en tardyvuos fuentes de escritura (kokios, nenurodoma), aunque tal lytis no está mencionado no solo en Sūdu knygelės perrašuas / bei perspauduose, bet ir vėlesnių autorių veikaluose (žr. toliau). Straipsniai / Articles 15 Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius ir kt.); lie. maselis Mitonimo lytis Perrašo / perspaudo variantas W. Mannhardto veikalo paginacija / perrašo(-ų) autorius Pergubrium J247, 249 Matthaejus Waisselis Pergribrius J246 Matthaejus Waisselis / también conocido como Pergubrium Pergubrius K246 no conocido / Guberium K249 no conocido / Pergrubrij a, b, c, d 247 Basándonos en el discutido mitonimo grafeminio variación manifiestiais peculiaridades (liginando sólo estructuralmente diferentines to mismo manraščio lytis [žr. lentelę]), se puede distinguir egzogenines y endogenines estructurines kaitų tipos (akcentuotina, que su etiología puede ser y natural resp. suponuota de los consumidores de la antigua religión de los ignorantes, y tardlyva, atribuida lapsus calami tipo, t. y. perescritorio; exacli su determinacia, al parecer, no puede [žr. 1 schemą]): I. caitos egzogénicas: I.1. aferezė (suponavusi hipokoristikus): a) Grubrium A ( Pargrubij A) ← *Par-grubius (dėl sonanto epentezės žr. II.3.1 tipą); b) Gubrium C ( Pargrubius C) ← *Grubium ← *Par-grubius (dėl sonanto metatezės žr. II.1 tipą); c) Guberium K ( Pergubrius K [dėl sonanto metatezės žr. II.1 tipą]) ← *Par-grubius (dėl epentezės žr. II.3.1 tipą) ← *Pargrub/īs (plg. Pargrubij A, B Pargrubius / B, C); II. cambios endógenicas: II.1. El Consejo de Administración distancinė sonantų metatezė: Gubrium C (← *Par-grubium [žr. I.1 tipą]) Pargrubius C ← *Pargrubīs (plg. Pargrubij A, B/ Pargrubius B, C); II.2. El distancinas asimiliaciones supusiotas caitos: Pergribrius J (← *Pergr-ubr-i-us [regresivioji]) Pergrubrium J; II.3. La Comisión considera que las medidas adoptadas por el Estado miembro no constituyen ayuda estatal en el sentido del artículo 107, apartado 1, del Tratado. ireguliariosios caitos: II.3.1. El Consejo de Administración paratinių (resp. neetimologinių) sonos epentezė: a) Guberium K Pergubrius K; b) Grubrium A ( Pargrubij A) ← *Pargrubius II.3.2. garsų absorbcija: Pergubri / Pergubrium J (↔ Pergrubrium J) ← *Pergrubrius (plg. Pergribrius J [dėl distancinės asimiliacijos žr. II.2 tipą]) ← *Pargru- ← *Pargrub/īs; bius (plg. Pargrubius B, C [dėl sonanto epentezės žr. II.3.1 tipą]) ← II.3.3. analogijos suponuotos kaitos: Pergrubius D, ε / Pergrubriüs E / Pergru- *Pargrub/īs; D, E, ε Pergrubrium *R, E, J, a Pergrubij F bri Pergrubium F Pergrubius F, G, a, b, c, d Pergubri J Pergubrium J, Pergribrius J, Pergubrius K, Pergrubrij a, b, c, d Pargrubij A, B Pargrubius B, C ← *Pargrub/īs con el primer sando de / / ROLANDAS KREGŽDYS 16 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII šaknies balsio kaita -a- > -ematyt, según analogia con pr. percunis ‘perkūnas14 E 50 (por esta leksema véase PEŽ III 265266). Basándonos en los establecidos désningumas de otros usos mitonimo, puede decirse con cautela que todas las abordos lytis suponúa prolytę *Pargrubīs: Vėlesni autores (también y Sūduvių knygelės *R variantų perrašinėtojai [žr. lentelę]) nurodo su propio interpretado mitonimo lytis (kartaismai their morfologija, kaitdamien according to the declinacinę system of the keisamos language): Malvocis-Sandeckis form sggrubrio (perdatus sg. 58 [BRM II 20], [BR II II II II II II II]), Per Per Perdatus Perijkov […]grubrium (perdatus sg]), Jonas (nom.) [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] Jonas Bretkūnas – Pergrubrius (nom. sg. [BRMŠ II 307]), Aleksandras Guagninis – Pergrubiusa (gen. sg.), Pergrubi (nom. sg.), Pergrubios, Pergrubiusie (voc. sg. [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] [GB] 1 SHEMA. Vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius y kt.) grafeminių kaitų sisteminė sklaida 6 II.3.3. El Estado miembro en que se encuentre la empresa deberá presentar una declaración de conformidad con el artículo 107, apartado 1, del Tratado. la analogía supusidas canitos: Pergrubius D, ε Pergrubriüs E Pergrubri D, E, ε Pergrubrium *R, E, J, a Pergrubij F Pergrubium F Pergrubius F, G, a, b, c, d Pergubrium J, Pergribrius J, Pergrubrius K, Pergrubrij a, b, c, d Pargrubij A, B Pargrubrius B, C PE *Pargrubis con el primer sando analógico - balaksio / a- / < - permetyt, change with E14 E45 E. (per per per per per per per per per per per per per per per per per per per per per per per per per per per leks this lemos a, a, b, c, d < < 265 < 26). Basándonos establecidos mitonimo kitimų dėsningumas, se puede cautelosamente alegar, que todas discutas lytis suponuoja prolytę *Pargrub/īs: 1 SHEMA. Vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius y kt.) grafeminių kaitų sisteminė sklaida Los autores más leales (taip pat y Sūduvių knygelės *R variantų perrašinėtojai [žr. lentelę]) indican savaip interpretado lytis mitonimo (kartais keisdami jų morfologiją, kaitydami žodžius pagal vartojamos kalbos deklinacinę sistemą): Jonas Maleckis-Sandeckis III proporciona formą Pergrubrium (dat. [BRŠ II. 203]), Bretkūnas Pergrubrius (nom. sg [BRŠ II. 307]), Pergrubrij (gen. sg.), Pergrubrium (BRŠ II. 122] 58), Pergrubrium (nom. sg. [BRŠ II. 72]), Wolfgang Aleksandras Guagninis – Pergrubiusa (gen. sg.), Pergrubi (nom. sg.), Pergrubios, Pergrubiusie (voc. sg. [BRMŠ II 482]), Motiejus Strijkovskis – Pergrubius (nom. sg.), Pergrubiusa (gen. sg.), Pergrubios, Pergrubiusie (voc. sg. [BRMŠ II 512, 515–516]), Jonas Lasickis – Pergrubrio (dat. sg.), Nettelhorst Pergrubrium (nom. sg. 149) Pergrubrium (nom. 149) Precosten, que es el más poderoso de los libros, se puede decir que fue el más poderoso; véase el gr. vak. bl. *Pargrub/īs pr. percunis ‘perkūnas per- < paregzogenines kaitos analogija β aferezė α 5 Grubrium αβ3 Pargrubij Pargrubius / Pergubrius β1β5 metatezė β1 Gubrium αβ1 Guberium αβ3 endogénicas caitos epentezė β3 Pergrubius / Pergrubriüs Pergrubri / Pergrubrium / / también Pergrubij Pergrubium / también Pergrubius Pergubri también conocido como Pergrubius Pergubrium, Pergribrius, Pergubrius, Pergrubrij β5… absorción β4 asimiliación β2 Pergribrius β2β3 Pergrubrium β3β5 Pergubri Pergubrium β4β5 / Artículos Articles 17 / Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius ir kt.); lie. maselis Wolfgangas Christophoras Nettelhorstas – Pergubrio (abl. sg. [BRMŠ III 72]), Matas Pretorijus Pergubrius (nom. sg.), Pergubrio (dat. sg.), Pergrubrii (gen. sg.), Pergrubrius (nom. sg.), Pergrubrio (dat. sg.), Pergrubio (dat. sg.), Pergrubio (nom. sg.), Pergibrius (gen. sg.), Perguberis (nom. sg. IV [šventė pavadinimas]) (BRŠ III 104, 121, 134, 142, 147, 14 17, 183, 197), Laurencijus Pergruberis (bis. sb [Macc. sg. 456]), Fr Fr Fr Fridrichas Perguberis Pergbr [nom. sg. 199]). Teodoras Narbutas (1835: 5861) indica moteriškos lyties dievybės nombres Grubite Pergrubie. 1B. VAK. BL. PARUBI(J)US (G[R]UBRIUM, PERGRUBRIUS IR KT.) KILMS APRAŠAS Rimantas Balsys (2006: 5760) enumera muy detalladamente todos los ligšiolinius intento de revelar el origen del nombre de la divinidad baltos de las vakaras en discusión: a) M. Pretorijus formą Pergubrius lleva de: a1) verb. lie. ‡ paguberu15 (plg. Wiespatie, Diewe, pagu-beru/ ahora lauka mana etc. pristok nos, i. e. Herr Gott, jetzt he-/be ich an oder will {be}arbeiten meinen Acker Viešpatie Dieve, ahora empezadu o ketinu įdirbti su campo [MP III 500501; dar zr. / BRMŠ III 183, 289]); a2) deziderativo del adverbo Per gū berū (plg. durch pervaryk, įdirbk me esa tierra bien; pergubyk, iszgubyk man gerrai, Knete ihn woll durch perminkyk ją dobrze (MP III 264265; también vé. BRMŠ III 141, 256); b) Simonas Daukantas (1993: 78) mitonimą interpreta como verb. lie. porėti i sub. lie. grūdas dūrinį; c) T. Narbutas (1835: 58), atribuyrás sūduvių dievą lietuvių deivėms (žr. 1a poskyrį), indica su propio creurtą „perguberu dirwą“ / „Ich will jetzo den Acker durcharbei-/ten lassen“ – „noriu dabar lauką įdirbti“; „pergubyk tą em“ i. e. „Arbeit mir die Erde gutt prolytę ‡ Grubios ogrod kwiatowy i owocowy; d) Algirdas Julius Greimas (1990: 454455), basirándose Mikalojaus Akelaičio spėjimu sobre la posible mitonimo sąsają con verb. lie. grubtie ‘grubti (por cierto, último autorious kažkodėl nemini), afirma, que divinidad nombre la necesita kildinti de sub. lie. gruas ‘placčiaos gruodos, de la helada helada tierra luoba, formados por el deshielo de agua pašalo gracias; 15 I. Lukšaitės teigimu (MP I 645), de la palabra de la lengua lituanas, galėjusio suponuoti mitonimą Pergubrius, M. Pretorijus nepateikė. ROLANDAS KREGŽDYS 24 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII 34,3]), cuya orakulá santo ąžuolą ( παλαιὰ φηγός) algunos investigadores llaman pačia más anticuada de los sacralinių oficiigos Heladoje (plačiau žr. Harrison 1913: 22, 31, 34; Lhôte 2006: 4956). En esta localivé viaudavo helėnai, quintys conocer el futuro, merecer diosos favorancía y pan. Pronoschaudavo zynia y zynės, escritorios fuentes nombrados por varios hieronimais: 1) gr. ἀνιπτόπους ‘Dzeuso orakulo zynys Dodonėje nepalantando cojos; 2) gr. Σελλοὶ ἀνιπτόποδες ‘Dodonès habitantes autóctonai, rūpinęsi Dzeuso orakulu neplaunantys kojų; 3) gr. Τόμουροι ‘Dodonės Dzeuso žyniai (←? *Τομάρουροι [Chantraine IV1 1124) [su šaknies -άρabsorbcija] < top. gr. Τόμαρος ‘Tomaro montaña Dodonėje [Pape II 1540] [? < top. gr. Τόμις Τομεύς Τομεῦς Τόμοι ir kt. [žr. Pape ibd.] + gr. ρος [jon. ορος] ‘kalnas [kitaip explica Hjalmar Friskas (II 909): τομάρ-ουροι ορος ‘sargas] ~ Τοῦμοραι ‘Dodonės Dzeuso orakulas [Pape ibd.] /]); 4) gr. πέλειαι ‘žynės ateities spėjikės (? Dodonėje) ← πέλεια ‘tamsios coloros silvestris carvelis (Columba oenas) (žr. Il. 16. 234 131, 1171, 1380, 1563; pl. Kregždys 2012: 117, 161, 221, 495496; LS Крегждис 2011: 284). Ellos požemio25 Dzeuso26 resp. Ζες καταχθόνιος (Pape I 441; también zr. Лосев 1957: 46, 123; Иванов 1994: 19, 332; también zr. Kregždys 2012: 92, 138, 487488) volí spėdavo, basándose Dodonės ąžuolo lapų šlamėjimu (Кагаровъ 1913: 104). similares a la voluntad de los dioses aiškindavo resp. spėdavo ateitį, basdamiesi ąžuolo27 deus rōbus (~ lo. Jū[p]piter) lapų šlamesiu y celtas (Phythyon, Soes, Bennighof 2002: 91; también véase Labai Filipbee 1961 43,: 75). Talos mantikos de rituigos (būrimo de árbol hojas) buta y en italikos habitados áreas, sin embargo en los escritos romėnų están registrados sólo el cuento de la futura spėjimą, basado topolio, y no ąžuolo hojas diferentes tonalidades (Штаерман 1987: 271). Los alemanes del norte creían que su santoasis uosis (arbor vitae axis mundi = s. isl. Yggdrasill) anuncia sobre el fin del mundo sus hojas drebėjimu y šlamėjimu (žr. Davidson 1990: 191; también vé Kregždys 2012: 266, 327, 430, 470). Por cierto, como y senos prūsų, helėnų sacrificio ritual también características de sangre (y de personas) sacrificios, con las cuales se procuró evitar espasios puolimo (plg. mitą 25 T. y. lunarinės, o no soliarinės dievybės, plg. uranistines sferos Dzeuso epitetus: Ζες νεφεληγερέστικτα ‘Dzeusas debesų rinkėjas, Ζες οράνιος ‘dangios Dzeusas (žr. Il. IV 30; Od. I 63; Pape I 442). 26 Similares etiologías divinidad, por ejemplo, Ditą (lo. Dīs Dīs pater) ‘Plutonas resp. požemio diwas lo. Di(ē)spiter ‘Jupiteris; Plutonas, garbino y italikai (plačiau žr. Kregždys 2012: 373). 27 Plg. s. bret. [s.] korn. / dar ‘ąžuolas, air. daur ‘t. p., gal. *dera, *d(e)rullia ‘t. p. (žr. Pedersen 1909: 144; Matasović 2009: 91; IEW 214217; Buck 1988: 4849; Gamkrelidze, Ivanov II 525526; Lucht 2007: 401402, 404). El nombre de los autores de este libro es el siguiente: Straipsniai / Articles 25 Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius ir kt.); lie. maselis sobre el maligno demoną Forbantą [gr. Φόρβας (žr. Pape II 1643)], habitusį ąžuole y kabinusį asesinytų personas cabeza en sus šakų [Кагаровъ 1913: 107]). El mencionamiento del referente mitológico jolė también podría ser asociado con la esfera de actividades del dios Perkūno, mat požemio Dzeuso (resp. chtoninės sferos dievo) etiología (žr. Kregždys 2012: 92, 138) suponía protohelėnų lunariną dievybę, sus funciones próximas al Lituano Mėnuli, que […]...>. estimula en la superficie de la tierra las partes vegetales, tąs y stiregebų bei varpų aug (JBR II 26; vé también Kregždys 2012: 233). Eytų baltai (litauviai) daržoves sėjo y plantino per delčią, que sus raíznys (resp. šakniavaisiai) fuera sólidas, i. i. atribución funcioncinei de la jovenate 2 SCHEMA. Vak. bl. *Garburv/īs funciones etiología 2002: 91; más vé. Filip 1961: 43, 75). Talos mantikos de rituigos (būrimo de árbol hojas) buta y en italikos habitados áreas, sin embargo en los escritos romėnų están registrados sólo el cuento de la futura spėjimą, basado topolio, y no 13 ąžuolo27 – deus rōbus (~ lo. Jū[p]piter) – lapų šlamesiu ir keltai (Phythyon, Soesbee, Bennighof ąžuolo hojas diferentes tonalidades (Штаерман 1987: 271). Los alemanes del norte creían que su santo uosis (arbor vitae axis mundi = s. isl. Yggdrasill) anuncia sobre el mundo acabigo sus hojas drebėjimu y šlamėjimu (žr. Davidson 1990: 191; aún vé. Kregždys 2012: 266, 327, 430, 470). Por cierto, como y viejos prūsų, helėnų sacrificio rito también características sangre (ir de personas) sacrificios, con las que se procuró evitar espasios puolimo (plg. mitą sobre piktąjį demoną Forbantą [gr. Φόρβας (žr. Pape II 1643)], viviusį ąžuole y kabinus nužudį de personas a cabeza en su shakų [Кагаровъ 1913: 107]). 27 Plg. s. bret. [s.] korn. / dar ‘ąžuolas, air. daur ‘t. p., gal. *dera, *d(e)rullia ‘t. p. (žr. 1909 Pedersen: 144; Matasović 2009: 91; IEW 214217; Buck 1988: 4849; Gamkrelidze, Ivanov II 525526; Lucht 2007: 401402, 404). Mėnulis lunarinė dievybė A Jū(p)piter ‘déu deldiego Bα Jū(p)piter Stygius = Pluto Aαβ C delčia herolė α ąžuolo hojas šlamėjimas β Ζες χθόνιος Bαβ vegetación de la parte bajoeminia de las plantas paλαιὰ φηγός keltų deus rōbus bl. Rickoiot šventykla Ζεὺς καταχϑόνιος Aαβ lapai β vegetación de la šventasis ąžuolas – arbor mundi *‘medis – būrėjas, burtų medis’ β geras derlius vak. bl. *Garburv/īs ABαβ superficie de las plantas italikų *perkus ‘Perkūno medis = ąžuolas „priverčia augti lapus ir žolę“ „varai žiemą lauk“ pr. Patollo Aβ būrimo de árbol hojas baltų griausmo dievas Perkūnas Bα raguotas Perkūnas Aα fertilinė funkcija α mantinė funkcija β Ζεὺς νεφεληγερέτης / οὐράνιος Bα ragai Saulė soliarinė dievybė B oraculo Dodonesa jovatis ROLANDAS KREGŽDYS 26 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII fue atribuida buena vegetación de la parte superficial de las plantas, a delčios požeminės partes (žr. JBR II 177). Basándonos a mencionados argumentos, se puede formular atsargią baltų griausmo diivo dualistinės kongruencinės genezės prelaidą (plg. lietuvių griausmo diivo Perkūno y raguoto Perkūno raguoto senio [? pr Patulo] sąsają, basado identišku italikų Jū(p)piter ‘dangaus dievas Jū(p) piter Stygius ‘lo del mundo subterráneo Jupiter = Pluto genetine kongruencia]), plg. en las viejas oraciones Lituanas a la luna nueva mención no de Dios, y Perkūno reinalidad (žr. Kregždys 2012: 138, 373). Ilgaini el mitonimo funcionciné motivacia pudo ser olvidada (caip Perkūno dualistinė genezė, dendroniminis referentas bei lunarinio kulto tradicija) debido onimo itin gausių fonotaktinių kaitų, suponavusių significancio de los elementos estructurinos ryšio praradimą bei religioneskoj pr. Beresnevičius 1995: zr 103118). Por lo tanto teonimas tomado a percibir y como vegetación comienzos (impulsą proporciona Perkūno primaverainis žaibas), y cosechaus divinidad (lunarinio culto reminiscencia). Reziumando, se puede hacer atsargią prelaidą, que vak. bl. *Garburv/īs (→ *Pargrub/īs) ‘dios, expulsando el invierno, forzando a crecer hojas y hierba y determinando buena la derrías (< *‘medis būrėjas, burtų medis) es uno de muchos epitetos Perkūno (dar. grimas, žr.: 1990 45 suponuojantes archaicísimas funciones sakralinį referentą mantroním totemą, ornamento y helė, celta, norte germanų (galų ir italikų). Por lo tanto, este mitonío puede būtų priskirti baltų ir išvardytų ide. tautų izomitologemoms. 2. LIE. MASELIS ‘UŽGAVĖNIŲ PAPROČIAIS PELENGS HOMOG LKŽe nurodoma, kad rytų aukštaičių panevėžiškių plote – Šeduvos apylinkėse es consumido (ar cadaise vartotas) Užgavėnių festives participio persirengėlio įvardijimas maselis. Basándose presentado este género lexicografico aprašu (nenurodoma, que la palabra fuera skolinys), el dicodyno lietuvių leksikos veldiniams. Pritarti tokiam sprendimui nėra lengva dėl kesudarytojai lo atribuye lių priežasčių: 1) suponuoti rytų aukštaičių plote pasacindo asimiliacinio suff. lie. -ala- > -ela- (žr. Skardžius I 175176) caso de consumo, i. y. vesti este palabra desde sub. lie. mãsalas 3b (sm.) ‘kas kuo masinam, obligas; dvėseliena a los cazados viñedos luioti DŽ; LL 272; ‘ant kabliuko kabinamas comida a peces luioti meškeriojant rš (LKŽe) no debido a tal connotación funcional Užgavėnių šventės personažo falta de fijación; 2) vislumbrarse presente creybinio alternantą sub. lie. masẽnis, -ė 2 (smob.) ‘k a s ma si na Als, J (LKŽe) resp. verb. lie. mãsinti (-yti), -ina, -ino K, masnti, -na, -no 1. (tr) Artículos Articles 27 / Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius ir kt.); lie. maselis ‘t au k ti en s ave, v i l ioti, ž avėt i, gu ndy ti Jms, Kv y kt. ; 2. (refl.) ‘t rok š ti ko, susivilioti J; 3. (tr.) ‘kalbinti, vadinti, kviesti al sués, viliojant kuo Brs, Slnt, J, M. Valanč, S. Dauk y kt. ; 4.tr.) ‘tratarse de extraer, extraer Grdm; 5. (tr.) ‘žadinti norą kuo, daodant pamėginti Kal; 6. (tr., intr.) ‘menguoti, engaudinėti D. Pošk, Skd, Dr, Pln, Kam, J, (tr.) ‘erzinti, tyčiotis G 20 (LKŽe) suff. -elvedinio (plačiau žr. Skardžius I 176177, 235) también no puede no solo debido sub. lie. masẽnis, -ė semantísticas diferenciaciones realizados de oficios aspektu, pero y debido ya mencionado esta festividad personajes noūdingo funcionalcinio hiperonimo ‘viliotojas, menagis, engavikas o erzintojas (žr. Vaicekauskas 2009: 6768). Deciendo leksemos lie. maselis problema de origen, atención llamtinas en identiškos morfologicas estructura de pavardes lie. Masẽlis (LPŽ II 171) consumo en la misma zona dialectística, i. i. rytų aukštaičių panevėžiškių plote Pumpėnuose (Pasvalio r.), Panevėžyje, Raguelyje (Panevėžio rvoje), Žeimelyje (Pakruojo r.). Lietuvių pavardžių žodyno (LPŽ II 172) autorios teigimu, este onimas puede ser vedado de hipokoristikų: le. (← Maś avd. le. Mateusz), vo. Maaß, Maas (← avd. vo. Thomas). De estos dos discutibles apellidos de origen de la explicación de las variantes confiime más sería el segundo, mat hipózesa autores nepaaiškino (resp. neiliustravo alternativas ejemplos) spėjamo slavizmo frikatyvinių ś → s kaitos. Sin embargo y germanismo vartosenes spėjimu confiararse muy difícil, mat posible este apelledes etiologico fundamento lie. maselis ‘Užgavėnių costumbrejas žmogus’ (tokia hipotezė kažkodėl apskritai nesvarstoma) nesuponuoja vokiečių tautybės personažo – tokio šios šventės dalyvio nemini joks etnologas. Remiantis vos ne pagrindinio Užgavėnių šventės persirengėlio, judėjų taupersirengęs tybės personažo, estatus durante la fiesta fueron vestimos y representantes de esta nación imituojančios kaukės (pavyčin, prekeivio [Beresnevičius 2005:7; 39 más amplamente véase 0 poskyrį, 10 izn.]), puede escalarse atsargią prelaidá sobre semitismo, y no germanismo (matyt, y no slavismo [žr. jd] anteriormente vartosenos reflexos), t. y. y supotinas retrogradizías: avd. Massel (plg. avd. Sam Massell, Jr. [EJ XIII 667] < vak. jdš. massel maššel ‘laimė, sėkmė /; estrellaynas [plg. Lötzsch 1992: 115116] ryt / jdš. mazal resp. lzm ‘t. p. [wwa;)ja;dla;)s. 2011: 354, 569] < v. hebr. mazzāl resp. lZ; )m; ‘planeta; asteriza; éxito; patrimonio [Stern 2000: 129; Jastrow II 755]) → lie. maselis ‘Užgavėnių costumbrejas trasirengęs žmogus. 3. APIBENDRINIMAS Basándose en consecuventualiosa resp. estructuralés de la etimología de estudio principios (apie ellos plačiau vé. Mailhammer 2013: 4, 2013a: 9, 11]), antes presentando ROLANDAS KREGŽDYS 28 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII características de origen concretas leksema, es necesario tener en cuenta: (1) la fuente en la que se menciona la palabra, peculiaridades formaliuosas resp. evaluarlo según los principios de metodología verificativa; (2) las diferencias estructurales de la misma palabra, tratando de determinar la forma primaria; (3) la gramatica formalicia factorante predisponencio importancia, idant sería evitada sistema de lengua noūdingos hechos constatación o formulaociones. La formación de conjunciones lexicográficas, basada dispozityvia estructurales leksinių lizdų (žr. Corseriu 1967: 297; Mailhammer 2013: 3; también véase Bussmann 2006: 673674) sistema, selectivamente marcando y o indicando una deuda de palabras de origen extraña (etiologicamente fundamentada), es en parte yding, suponiendo una posible mistificación de las palabras grįstus y introducción de traducciones en la base del léxico heredado. 4. IŠVADOS 1. Sūduvių knygelėje mencion mitologema vak. bl. Pargrubi(j)us (y sus variantes G[r]ubrium, Pergrubrius y kt sp.), suponėtina, suponuoja tal raidom etimológica: vak. bl. *Pargr/īs ‘dios, que despoja el invierno, que hace crecer las hojas y 2. žolę bei lemiantis gerą derlių’ ← *Gar-brub/īs ‘t. p.’ ← *Gar-bruv/īs ‘t. p.’ ← *Gar-burv/īs *‘medis – būrėjas, burtų medis’ ← pr. garian ‘medis’ E 628 + pr. *burv- *‘būrimas, spėjimas; ženklas’. Vak. bl. *Garburv/īs (→ *Pargrub/īs) ‘dios, escovarán el invierno, forzando a crecer hojas y hierba y demiantis gerą derlių (< *‘medis būrėjas, burtų medis) es uno de muchos epitetos Perkūno. 3. Semema *‘medis būrėjas, burtų medis suponuoja mantines funciones sakralinį referentą dendroniminį totemą, garbintą y helėnų, keltų, šiaurės germanų (tal vez y italikų). 4. Lie. maselis ‘Užgavėnių papročiais persirengęs žmogus es semitismo, vestinas de avd. jdš. Massel. LITERATŪRA Adkins Lesley, Adkins Roy A. 2004: Handbook to Life in Ancient Rome. New York: Facts On File, Inc. Anglickienė Laima 2004: Judėjų įvaizdis lietuvių folklore: viduramžiškų prietarų atspindžiai. – Tautosakos darbai 21(28), 41–53. Baldžius Juozas 2005: Rinktiniai raštai. Etnologijos ir tautosakos baruose. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Straipsniai / Articles 29 Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius ir kt.); lie. maselis Balsys Rimantas 2006: Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios: nuo apeigos iki prietaro. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Barton George A. 1918: The Religion of Israel. New York: The Macmillan Company. Beker Avi 2008: Chosen: the history of an idea, the anatomy of an obsession. New York: Palgrave Macmillan. Beresnevičius Gintaras 1995: Baltų religinės reformos. Vilnius: Taura. Beresnevičius Gintaras 2004: Lietuvių religija ir mitologija. Sisteminė studija. Vilnius: Tyto alba. Beresnevičius Gintaras 2005: Meditacija, kontempliacija, ekstremalios būklės: Lietuva ir Rytai. – Kultūrologija 12, 397–416. Berneker Erich 1896: Die preussische Sprache. Texte, Grammatik, etymologisches Wörterbuch. Strassburg: Verlag von Karl J. Trübner. Běťáková Marta Eva, Blažek Václav 2012: Encyklopedie baltské mytologie. Praha: Libri. Blažek Václav, Běťáková Marta Eva 2014: Prussian *Grubrius ‘god of spring and vegetation’ in perspective of the Italic pantheon. – Baltistica 49(2), 345–356. Blažienė Grasilda 2005: Baltische Ortsnamen in Ostpreußen. Stuttgart: Franz Steiner Verlag. Bréal Michael 1964: Semantics: Studies in the Science of Meaning. New York: Dover Publications. BRMŠ I–IV – Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai, sud. Norbertas Vėlius. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla (t. 1–2), Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (t. 3–4), 1996–2005. Brown Francis, Driver R. S., Briggs Charles 2000: Enhanced Brown-Driver-Briggs Hebrew and English Lexicon, with an appendix containing the Biblical Aramaic, based on the lexicon of William Gesenius as translated by Edward Robinson, by Francis Brown, with the cooperation of S. R. Driver and Charles A. Briggs. Based on the 1906 edition originally published by Clarendon Press: Oxford. Washington (electronic edition). Brückner Alexander 1904: Starożytna Litwa. Warszawa: Druk K. Kowalewskiego. Buck Carl Darling 1988: A Dictionary of selected Synonyms in the pricipal Indo-European Languages. Chicago & London: The University of Chicago Press. Būga I–III – Kazimieras Būga. Rinktiniai raštai 1–3, sud. Zigmas Zinkevičius. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958–1961. ROLANDAS KREGŽDYS 30 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Burkert Walter 1977: Griechische Religion der archaischen und klassischen Epoche. Stuttgart & Mainz: Verlag W. Kohlhammer. Bussmann Hadumod 2006: Routledge Dictionary of Language and Linguistics. London and New York: Routledge. Cameron Alan 2004: Greek Mythography in the Roman World. Oxford & New York: Oxford University Press, Inc. Chantraine I–IV1–2 – Pierre Chantraine. Dictionnaire étymologique de là langue grecque. Histoire des mots. Paris: Éditions Klincksieck (1 (A–Δ) – 1968, 2 (E–K) – 1970, 3 (Λ–Π) – 1974, 4(1) (P–ϒ) – 1977, 4(2) (Φ–Ω et index) – 1980). Coseriu Eugenio 1967: Lexikalische Solidaritäten. – Poetica 1, 293–303. Daukantas Simonas 1993: Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių. Vilnius: Ethnos. Davidson Gustav 1971: A Dictionary of Angels: Including the Fallen Angels. New York: Free Press. Davidson H. R. Ellis 1990: Gods and Myths of Northern Europe. London: Penguin Books. Delamarre Xavier 2003: Dictionnairede la langue Gauloise. Une approche linguistique du vieux-celtique continental. Paris: Editions Errance. Dini Pietro Umberto 2000: Baltų kalbos. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Dini Pietro Umberto 2010: Elementi di mitologia baltica. – Polifemo 10, 101–126. Dini Pietro Umberto 2014: Foundations of Baltic Languages. Vilnius: Vilnius University. Dougherty Carol 2006: Prometheus. London & New York: Routledge Taylor & Francis Group. Dunstan William E. 2011: Ancient Rome. Lanham & Plymouth, UK: Rowman & Littlefield Publishers, Inc. Dusburgietis Petras 2005: Prūsijos žemės kronika. Vilnius: Versus aureus. DvŽ I–II – Dieveniškių šnektos žodynas 1–2. Autoriai: Laima Grumadienė, Danguolė Mikulėnienė, Kazys Morkūnas, Aloyzas Vidugiris. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005–2010. Straipsniai / Articles 31 Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius ir kt.); lie. maselis EJ I–XXII – Encyclopaedia Judaica 1–22. Fred Skolnik, Editor in Chief. Michael Berenbaum, Executive Editor. Detroit & London: Thomson & Gale, USA; Keter Publishing House LtD., Jerusalem, 2007. Frisk I–III – Hjalmar Frisk. Griechisches Etymologisches Wörterbuch 1–3. Heidelberg: Carl Winter Universitätsverlag, 1960. Gamkrelidze, Ivanov I–II – Thomas V. Gamkrelidze, Vjačeslav V. Ivanov. Indo-European and the Indo-Europeans. A Reconstruction and Historical Analysis of a Proto-Language and a Proto-Culture 1–2. Berlin & New York: Mouton de Gruyter, 1995. Gerullis Georg 1922: Die altppreußischen Orstnamen. Berlin und Leipzig: Vereinigung wissenschaftlicher Verleger. Graf Fritz 2009: Apollo. London and New York: Routledge. Greimas Algirdas Julius 1990: Tautos atminties beieškant. Vilnius & Chicago: Mokslas. Grunau Simon 1876: Preussishe Chronik. Die preussischen Geschichtschreiber des XVI und XVII Jahrhunderts. Bd. 1, herausg. von M. Perlbach. Leipzig: Verlag von Duncker & Humblot. Harrison Jane Ellen 1913: The Religion of Ancient Greece. London: Constable & Company LTD. IEW – Julius Pokorny. Indogermanisches etymologisches Wörterbuch 1–2. Bern und München: A. Francke AG-Verlag, 1959–1969. Il. – Ὁμήρου ‘Ἰλιάς’ Jastrow I–II – Marcus Jastrow. A Dictionary of the Targumim, The Talmud Babli and Yerushalmi, and the Midrashic Literature. London & New York: Luzac & Co., G. P. Putnam’s Sons, 1903. JBR I–V – Jonas Balys. Raštai 1–5, par. Rita Repšienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998–2004. JBŽ I–III – Jokūbas Brodovskis. Lexicon Germanico=Lithvanicvm et Lithvanico=- Germanicvm. Rankraštinis XVIII amžiaus žodynas, 1–3, par. Vincentas Drotvinas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. Jonas Kabelka 1982: Baltos filologías introducción. Vilnius: Mokslas. Ernest Klein 1987: A coprehensive etymological Dictionary of the Hebrew Language for Readers of English. Jerusalem & Tel Aviv: Eisenbrauns. Kolczyński Jarosław 1996: Trójnożna koza. Uwagi o symbolice trójnożności. – Ethnografia Polska 40(12), 81107. ROLANDAS KREGŽDYS 32 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Kregždys Rolandas 2009: Sūduvių knygelė vakarų baltų religiones y cultura fuente. parte I: formalioji análisis. Lituanistica 55 (34 [7980]), 174187. croniką y otras históricas Kregždys Rolandas 2009a: Pr. Romow pagal Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės interpretaciones hasta nuestros tiempos (toponimo etimologinė analizė, localización). La antigua cultura baltos 8. Vilnius: Kronta, 122187. Kregždys Rolandas 2010: M. Stryikowskio tienda Kronika Polska, Litewska, Żmódzka i wszystkiej Rusi teonimai: Chaurirari. Acta Linguistica Lithuanica 6263, 5081. Kregždys Rolandas 2011: Baltiškųjų teonimų perteikimo y Dievų funkcijų nustatimo problematika Jano Łasickio veikale De diis Samagitarvm cæterorvmque Sarmatarum, & falsorum Christianorum. Item de religione Armeniorum: Salaus, Klamals, Atlaibos, Tawals. Perspectives of Baltic Philology II. Poznań: Wydawnictwo Rys, Kuiper Kathleen 2011: Ancient Rome: from Romulus and Remus to the Visigoth 101–121. Kregždys Rolandas 2012: Baltų mitologemų etimologijos žodynas I: Kristburgo sutartis. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas. invasion. New York: Rosen Educational Services, LLC. Kuzavinis Kazys 1964: Prūsų habla. Vilnius: Vilniaus estatal pedagógico instituto. Laurinkienė Nijolė 1990: Mito atšvaitai lietuvių kalendorinėse dainose. Vilnius: Vaga. LE IXXXVII Enciclopedia Lituvias 137. Bostonas: Enciclopedia Lituánea Editorial, 19531985. Lhôte Éric 2006: Les lamelles oraculaires de Dodone. Genève: Droz. LKŽe Lietuvių kalbos žodynas (t. 120, 19412002) variante electrónico. Segunda edición electrónica. Red. kolegija: G. Naktinienė y kt. Vilnius: Lituvians idioma instituto, 2013. LMAGBR Academia de Ciencias de Polonia Biblioteca Gdansko Rankraščių skyrius. Lötzsch Ronald 1992: Duden Jiddisches Wörterbuch (2., durchgesehene Auflage). Mannheim & Zürich: Dudenverlag. LP IŽII Diccionario de apellidos Lituáneos 12. Vilnius: Mokslas, 19851989. Lucht Martina 2007: Der Grundwortschatz des Altirischen. Inaugural-Dissertation zur Erlangung der Doktorwürde der Philosophischen Fakultät der Rheinischen Friedrich-Wilhelms-Universität zu Bonn. Bonn: Rheinischen Friedrich-Wilhelms-Universität. LVŽ III... Diccionario de los lugaresovries lituanos 12. Vilnius: Instituto de la lengua Lietuvių, 2014… Artículos Articles 33 / Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius ir kt.); lie. maselis Mailhammer Robert 2013: Introduction: Etymology beyond word histories. – Lexical and Structural Etymology. Beyond Word Histories. Ed. Robert Mailhammer, Boston & Berlin: Walter de Gruyter, Inc., 17. La Comisión considera que las medidas adoptadas por el Estado miembro en cuestión no constituyen ayuda estatal en el sentido del artículo 107, apartado 1, del Tratado. Mailhammer Robert 2013a: Towards a framework of contact etymology. Lexical and Structural Etymology. Beyond Word Histories. Ed. Robert Mailhammer, Boston & Berlin: Walter de Gruyter, Inc., 931. La Comisión considera que las medidas en cuestión no constituyen ayuda estatal en el sentido del artículo 107, apartado 1, del Tratado. Malitz Jürgen 2005: Nero. Oxford: Blackwell Publishing. Mannhardt Wilhelm 1936: Letto-Preussische Götterlehre. Riga: Herausgegeben von der Lettisch-Literärischen Gesellschaft. Matasović Ranko 2009: Etymological dictionary of proto-Celtic. Leiden & Boston: Brill. Mažiulis Vytautas 1966: Prūsų lengua monumentlai. Vilnius: Mintis. Mažiulis Vytautas 2004: Prūsų kalbos istorinė gramatika. Vilnius: Vilniaus universityk publicka. Mierzyński Antoni 1900: Romowe. Poznań: Drukarnia dziennika poznańskiego. MP IIV Matas Pretorijus. Prúsijas įdomybės, o Prūsijos regykla 14. Parengė Ingė Lukšaitė. Vilnius: Pradai (t. 1 1999), Instituto de historia de Lituania editorial (t. 2 2004, t. 3 2006, t. 4 2011). Narbutt Teodor 1835: Dzieje starożytne narodu litewskiego. Tom 1. Mitologia litewska. Wilno: A. Marcinowski. Od. μήρου δυσσείη Pape III Dr. W. Papes Wörterbuch der griechischen Eigennamen 12 (I: ακ; II: λω). Braunschweig: Druck und Verlag von Fried. Bieweg & Sohn, 1911. Pedersen Holger 1909: Vergleichende Grammatik der keltischen Sprachen. Pedersen Holger 1909: Vergleichende Grammatik der keltischen Sprachen. Pedersen Holger 1909: Vergleichende Grammatik der keltischen Sprachen. Pedersen Holger 1909: Vergleichende Grammatik der keltischen Sprachen. Erster Band. Einleitung und Lautlehre. Göttingen: Vandenhoeck y Ruprecht. PEŽ IIV Vytautas Mažiulis. Prūsų lenguaje etimologías diccionario 14. Vilnius: Mokslas (t. 1), Mokslo y enciklopedías editorial (t. 2, 3), Mokslo y enciklopedías instituto de publicación (t. 4), 19881997. Phythyon John R., Soesbee Ree, Bennighof Mike 2002: Celtic Age. Roleplaying the Myths, Heroes and Monsters of the Celts. Virginia Beach: Avalanche Press LTD. Przybytek Rozalia 1993: Ortsnamen baltischer Herkunft im südlichen Teil Ostpreußens. Stuttgart: Franz Steiner Verlag.