Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. „Pargrubi(j)us“ („G[r]ubrium“, „Pergrubrius“ ir kt.); lie. „maselis“

Straipsniai / Articles 9 ROLANDAS KREGŽDYS Lietuvos kultūros tyrimų institutas Direções de pesquisas acadêmicas: velha religião baltas e mitologia, šaltiniotyra; comparativamoji baltos e outros indoeuropeos línguas gramatica, etimologia. BALT MITONIM KILM: VAK. BL. PARUBI(J)USGR (G[R]UBRIUM, PERGRUBRIUS K IRT. ); LIE. MASELIS Origin of the Baltic Mythonyms: West Balt. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius, etc.), Lith. maselis ANOTACIJA Straipsnyje pateikiama XVI a. pradžios vakarų baltų religijos ir kultūros šaltinyje Sūduvios livrosgelė mencionos mitologemos Pargrubij (A, B), Pargrubius (B, C) e suas variões (Grubrium [A], Gubrium [C], Pergrubrius [D, ε] e kt.) e lietuvių Užgavėnių personažo įvardijimo maselis (LKŽe) faktografinė bei etimologinė analizė. Brevemente resumem-se peculiaridades da factografia da fonte de cultura baltas ocidentais Sūduvių knygelė e fenômeno Azazelio (Užgavėnių judėjo kaukės prasmė). NOIMINIAI PAZ: mitonimas; teonimas; semitismo; Sūduvių knygelė; Pargrubij, Pargrubius, Pergrubrius, Grubrium; maselis. ANNOTATION The article deals with the etymological analysis of the West Baltic mythologeme Pargrubij (A, B) Pargrubius (B, C), including its alternative forms Grubrium (A), Gubrium (C), Pergrubrius (D, ε), etc., and Lithuanian mythonym maselis / ‘a man dressed in the clothes of Shrovetide mummers. It also presents a short review of the realia concerning The Yatvigian book and introduces the so called Phenomenon of Azazel (name of the place or the power to which one ROLANDAS KREGŽDYS 10 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII of the goats in the Temple service of the Day of Atonement has to be sent), i.e. a scapegoat icon reflected in the data collected in the Dictionary of Lithuanian Language, which is also traced in Shrovetide rites that lasted three day before the Lenten fast which begins on Ash Wednesday (Shrove Tuesday in Lithuania). KEYWORDS: mythonym, theonym; Hebraism; “The Yatvigian book”; Pargrubij, Pargrubius, Pergrubrius, Grubrium; maselis. 0. ĮVADAS. SŪDUVIŲ KNYGELĖS FAKTOGRAFIJOS YPATUMAI. AZAZELIO FENOMENAS (UŽGAVĖNIŲ JUDĖJO KAUKS PRASM) Em um dos mais significativos (factografia autenticidade aspektu) fontes de cultura baltas do oeste Sūduvių knygelėje1 (apie-o e liter. plačiau cf. Kregždys 2009) apresentados dados são de especial2 importância, mat muitos do mais tarde da pio baltų religijos ir mitologijos tyrėjų (dažnai ir kūrėjų resp. kabinetinės miepotartologia representantes) rėmėsi mencionado monumental repasacão, citados outros umas interpretações (pavy, sobre os dados de discussada divindade, Mat Mat Matė Ingėša, segundo Lukas Praetorijus, remdamasis Johanno Meletijaus [Maleckio] e Martino Murinijaus [MP I 645]). Hence, a única fonte confiável, ao qual se pode basear, reconstruindo vak. bl. Pargrubi(j)us autentica estrutura grafemina resp. etimologicamente raid, mitonimo significado (apie a importância da definição de valor da palavra semanticamente reconstruída mais amplamente ver Bréal 1964: 4856; Mailhammer 2013: 56, 2013a: 20, 23, 25, 27) e existem apenas funções Sūdu bookgelė. 1 Ou Sacrifício de ozo de sūduvias infiéis com todos os ritos que eles realizaram (Der vnglaubigen Sudauen ihrer bockheiligung mit sambt andern Ceremonien, so sie tzu brauchen gepflegeth), escrito sobre 15201530 m. O local de escrita anônimo de um comercialo em língua vokiečių e a data exata de criação também não são conhecidos (BRMŠ II 123). 2 Tenha que lamentar-se que e neste momento ainda ainda se repitam jovens pesquisadores, itin atsainiai avaliando escritas fontes escritas, plg., por exemplo, Vytauto Rinkevičiaus (2015: 21) naivus teiginį, neva Knygelės publikavimu pasirūpino ir jos pratarmę (tačiau nebūtinai ir patį parašgelės knyą) tekstė Jeronimas Maleckis. Identito seria evitado tais afirmações anachronistinas, acentua-se que Wilhelmas Mannhardts (1936: 306) já no início do XX a. argumentuotai provou, e Ingėša Lukitė (BRMŠ II 125) uma vez mais, basando-se em 179 princípios de análise textológica, fundou a alegação de que Jeronimas Maleckis só saíra até toliais nuorais kel kel publitus de autoria desconhecido (pla. ver Kregždys: 2009180). Artigos Articles 11 / Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius ir kt.); lie. maselis Também chamá-se a atenção a uma extremamente importante peculiaridade duomenų patikimumo kriterijų, nustatomą remiantis temporaliniu aspektu: iš faktografinha deste fonte conhecidos (deja, não de todos os remanescentes) 10 perrašų (žymų didžiosiami A, B, C, D, E, F, G, H, J, K) e E perrašo secundário variante e ε 5 perspaudos (a, b, c, d, e) confiam atribuídos aos exemplares de manuais velhos A, 1) A, arba I K folianto 736a lp.; tekstas nuo 724a iki 738 lp. – pats verB, C: tingidas perrašas3, perraš professionalizados (dar ver. Kregždys 2009: 176); 2) B, ou I E 36 folianto 724a lp., reescrito profissional kopijuotojo4; 3) C, ou Cod. Guelf. 14. 11 Aug. 4 (folhas: fol. 1-17)5, é significativamente prastárias qualidade: muita coisa lakūnų, e algumas páginas em geral são dingę. Segundo Wilhelmo Mannhardt (1936: 238239), seu valor trim quartoadaliais menkesnė nei A e B variantų (também consul. 6 izn.). Kiti, ou mais recentes redações *R (D, E, F, G)6, J e mais antigas e desses grupos de híbrido variante K perrašai, embora e melhores condições físicas (istivo não tavusių visi [žr. Kregždys 2009: 176–177]), bet ne tokie patikimi faktografijos aspektu resp. dėl galimų inovacijų, sukurtų juos perrašiusių ir savaip medžiagą interpremitologijos tyrėjų7 (plčiau žr. Kregždys 2009: 176183). Assim, baseado no critério de confiabilidade da informação apresentada por rescrição, valoríssima resp. autentiškiausia é A, B e C nuorašų faktografija. Ja, paryt, deveria basear-se, reconstruindo vak. bl. Pargrubi(j)us formaliąją prolytę (resp. estabelecendo teonimo etimologiją) bem funções de divinidade e a possível subordinacinę posição do seu vakarų baltų panteono. 3 Foliantá sunumeravo Kasparas Hennenbergeris. o seu título original é Der vnglaubigenn/Sudaven ihrer bock/heiligung mit sambt/andern Ceremonienso sie tzu brauchen gepflegeth; [725a lp.]: Der Sudavenn/wourschaity, welcher/Ihren Bock heiliget. Até o II-oio guerra mundial ele foi guardado na biblioteca da cidade de Gdansko, doado Gralath governador da terra. Actualmente o mais valioso A nuorašas é LMAGBR (Ms. 1277; mkrf. nr. 716). 4 Der unglaubigen Su/dauen ihrer Bockheiligung mit sampt andern Ceremonien so/ sie tzu brauchen Pflegenn / /; (725 lp.) Der Sndauen woürsch/kaity, welcher ihren Bock heiligett. Este transcrição foi guardado na biblioteca da cidade de Gdansko, atualmente LMAGBR (Ms. 1271; mkrf. nr. 711). 5 Der Sudawen Bockheyligung und ander Ceremonien derselbenn, conservado Wolfenbütelio ducogo Augusto bibliotekoje Alemanha manuscripta Augustea konvoliute. *6R sinalho marcimi atraslyvesnio período manuscripcionais variantes. Segundo W. Mannhardt (1936: 239240), essas transcrições editorialmente comparintini com C nuorašu, mat nelas, como e latterame, não há introduções, de algumas partes. 7 Por exemplo, perraso K, ou I E 20 folianto (Pruische Chronica), agora LMAGBR (Ms. 1279; mkrf. não), autor alguns episodos extremamente engrossa, savaip reinterpretado já até então žinotą informaciją. Jame dievų vardų ir funkcijų vardijimas itin komplikuotas dėl kelių rankraščių lyginimo ir mėginimo pateikti vieną variantą. ROLANDAS KREGŽDYS 12 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Outra, neste artigo gvildenama, mitonimo lie. maselis ‘Užgavėnių costumes perirengęs žmogus (LKŽe) problema de origem relacionado com o fenômeno Azazelio (žr. mais adiante), mat durante esta festa, vejando o inverno e seus palydovus do quemo, foi esperasi atirar-se de todas as possíveis maldades, ligando sua genez não com suas atividades (resp. nulemtą mediocridade), mas com fatores externos (resp. svetimtaučių įtaka), t. y. visibilitas farmako (gr. farmacos), ou atpirkimo ozio (dar vadis). Analizando mitonimo lie. maselis genezę, é necessário enfatizar que Nors XVIIXVIII a. escritos e nem menção persirenginamento, porém em alguns em documentos daquele tempo concorda-se demônio (ischretinta meu R. K.) descrição muito próximo Užgavėnių persirengėlio paveikslui (Skrodenis 2009: 11). Hence, pode-se cautelosamente spėti, que farmako fenomenas (apie ele zr. 8 Vieno 200 puolusių angelų vadų vardo Azazelis (ir seus variantų: Hazazelis, Azaelis, Azozelis) resp. s. hebr. lzEaz; )[; >, minim Enocho I-ojoje, ou da Etiópia, livro (En I 1236 [tai um dos mais importantes, apokalipses egzegezei skirtų veikalų, datojamų Antrosios Šventyklos 8 išn.) suponavo pejoratyvinės konotacijos (matyt, ir funkcijos) Užgavėnių periodā (žr. EJ VI 442443, tt 608 šiol.)]), origem até XIX não está atskleista. Portanto mitonimas classifica-se a apeliativos, plg. mitologemos etimologias de interpretação modos: 1. ‘sólido + forte; 2. ‘ožys saiu; 3. "Canulação; 4. ‘ožys + Dievas (plačiau žr. Klein 1987: 468; Штейнбергъ 1878: 346]). Ele troško pessoas filteras (En I 6.4), ensinou homens a belíssimo ofato, e mulher puoštis (En I 8.12). Farmako função (apie ją plačiau ver Harrison 1913: 45; Barton 1918: 186) menciona na literatura rabinistinha, Biblijoje aramėjų kalba e Kunigų knygoje (16.810, 21 [žr. Davidson 1971: 63; EJ II 763]). 9 Suas características e indoeuropeiais, por exemplo, tais tradições paisė helėnai (plačiau žr. Harrison 1913: 4445; Burkert 1977: 6466; Cameron 2004: 181; Dougherty 2006: 20; Graf 2009: 88; ver ainda EJ II 540 763), romėnai (Dunstan 2011: kt; Kuiper 2011: 162; Malitz 2005: 69; ver também Adkins, Adkins 2004: 325) e. Mais tarde este fenômeno foi apeliu, para justificar judês nauto eksterminação (plg., por exemplo, exiliamento de Espanha [1492 m. (Beker 2008: 90)], de Prahos [1400 m.], de Maino [1420, 1438, 1462 m.] e kt. cidades e estados [žr. EJ VII 523]; pogromus no império russo e holocaustą). Straipsniai / Articles 13 Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius ir kt.); lie. maselis personagem (?) judėjo10 etiologiją11, nulemtą representantes desta religião dos verdadeiros crença profanação12. 10 Stasio Skrodenio (2009: 37) e Arūno Vaicekausko (2009: 92) afirmam, eles foram uns dos principais Užgavėnių persirengėlių, especialmente Žemaitijoje. Plg. excepcional demonizavimento de pessoas de nacionalidade semitas durante Velykų festa também em Žemaitijoje (plačiau žr. Skrodenis 2009: 1112, 42), que, tenka desgrailestauti, até agora puoselėjamas Pievėnuose (Mažeikių r.). Saugodami cruzes Nukružiuotojo Jėzaus igreja, deste aldeia habitantes, disirengadas soldados e žydais velykžydžiais, os últimos se esforçam nuvear do sacraliojo objeto, que seu não roubassem e não estupdytų cristãos deus da ressurreição. Prossimamente isso não percebendo, os participantes da mencionada festividade tęsia medievais surgida cristãos sangue difamação (judėjų religiões aspektu) tradição antisemítica (žr. 12 изn.). 11 Alguns Investigadores de Užgavėnių festas e maukių, presumivelmente, querendo justificar a estranimtaučių personážų pairada ou desprecinama imagem, formulam afirmações contradidcinius, supojanços aiškias fantasmagorijas, plg.: ...> svetimšalių kaukės nereiškė tautinės priklausomybės, a medida foi só contra<priešai svetimas savas. Suas origens […]žydo […] kaukės não eram de algum caráter nacional de reiškėjos, e suas pirminėje semantikoje glūdi mitinis foi dado suas vaizdinys, susijęs su žemiškomis ar požemio dievybėmis – protėvių dvasiomis, namus ar laukus globojančiomis dievybėmis“ (Skrodenis 2009: 39) // „<…> žydo, čigono, ubago personažams características étnicas ou profissionais refletir isquizda (Vaicekauskas 2009: 69). Tokių teigins menką fundamentação pode argumentar Užgavėnių festa de participantes egsena žiemos e suas palydovų (persirengėlių) varymu lauk resp. noru atirratiti malio (Azazelio fenomenas). Nekyla dúvidas, que svetimtaučių personažų introdukcija é tardlyva, matyt, nulemta medieviais criada šmeižikiška judėjų nautos religões e cultura avaliação ideologija (žr. 12 изn.), plg. Užgavėnių žydo kaukės peculiaridade, sietiną com cristãos sangue difamação į nosį įtaisytą vinutę ar adatą, pela qual perirengėliai, beciuando as mãos dos habitantes do aldeia, elas paudžiai įduravam (Vaicekauskas 2009: 9293). 12 Na Idade Média foram formulados 2 principais critérios (religionais motivações), lėmę neapykantą judėjams: 1) acusação de assassinato de Jesus Cristo (žr. Beker 2008: 90); 2) cristãos sangue, neva necessário dvejopom cerimigoms, difamacija 2a) foi afirmada que eles antes Pesachą (judėjų Elykas resp. s. hebr. esah resp. xs; P,,pavasario festae, comemora-se 1521 d. nisano [resp. 10 d. 11 d. abril.] mês, minint judėjų libertadavinimento do egito escravidão; Pesacho sacrificadois animal [džn. avinėlis, plg. s. hebr. esaim resp. ~yxis; )P. ‘Pesacho avinėliai, ėriukai; 3o traktato Mišnos (Brown, Driver, Briggs 2000: 1980; também consulte EJ XVI 56) e kt. (akivaizdi falaidinga aliuzija em judês sacrioto Pesacho avinėlio kraują [plg. s. hebr. ām resp. ~D;) ‘Pesacho avinėlio kraujas (Brown, (Brown, Driver, Briggs ibd.; dar žr. EJ XV 678–683)]) pagrobia ir nužudo krikščionių vaiką Driver, Briggs 2000: 535538)], sacrificação durante escolhtą em specialų indą taurę, plg. s. hebr. saf resp. @s; ‘dubuo, taurė [žr. Brown, Driver, Briggs 2000: 1705 1706]), cujo sangue pila em apeigines doonos tešlą (plg. subst. lie. mãcas 2 [ppr. pl.] ‘velykinis kvietinių miltų prėskas plonas paplotėlis [religinėje žydų buityje] [LKŽe] < jdš. mace resp. hcm ‘bemielės tešlos paplotėlis, kepados de kvietinių, miežinių, kvietinių speltos, ruginių ou avžinių farinhas; única espécie de pão, comida por Pesachą ← s. hebr. maccāh resp. hC; )m; ‘bemielė doona ou taragas [Weinreich 1977: 199; Brown, Driver, Briggs 2000: 1432; Klein 1987: 374; Wolf 1998: 62; ainda žr. Velikovsky 1952: 42; EJ XIII 689690]); 2b) também foram acusados de santa cruz, Comunhão e cristãos santos imagensdos mušimu corve e badymu vinimis, até estes começêvam a sanguar (žr. Anglickienė 2004: 45; ainda véra 10 izn.). ROLANDAS KREGŽDYS 14 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII 1. VAK. BL. PARGRUBI(J)US (G[R]UBRIUM, PERGRUBRIUS IR KT.) ETIMOLOGIN RAIDA 1A. FORMALIOJI MITONIMO ANALIS Com base no critério de confiabilidade dos dados apresentados na Sūduvių knygelėje (žr. 0 capítulos), necessário realizar teonimo variantų formaliąją (resp. grafeminę) análise, i. e. distinguir a mais antiga resp. autentiškiausia mitonimo strukturūrinę lytį, reflektuojamą A, B, e C perrašuos. Vėlesniuose veikalo manuscripcionais variantes apresentados mitonimo formas de inconsistências importantes, estabelecendo caracteringus palavra kitimus e seus dėsningumų sekas. Do total nesta fonte (perrašuas e perspraduas) mencionam 17 formões teonimo, 3 deles hipokoristikai (žr. lentelę)13. Mitonimo lytis Perrašo / perspaudo variantas W. Mannhardto veikalo paginacija / perrašo(-ų) autorius Pargrubij A, B 247 professionalus kopijuotojas Pargrubius B, C 247 professionalus kopijuotojas (A, B), não conhecido (C) / Grubrium A13 249 copiador profissionalus / Gubrium C 249 não conhecido / Perubrius D, εgr 246 Johanas Freibergas (D), desconhecido (ε) Pergrubri D, E, ε 247 Johanas Freibergas (D), Christophas Janas von Weissenfelis (E), desconhecido (ε) Pergrubrium *R, E, J, a 249 Christophas Janas von Weissenfelis / (E), Matthaejus Waisselis (J) Pergrubriüs E246 Christophas Janas von Weissenfelis Pergrubij F 247 Hansas von Kreytzenas Pergrubium F 249 Hansas von Kreytzenas Pergrubius F, G, a, b, c, d 246, 247 Hansas von Kreytzenas (F) / / Lukas Davidas (G) Pergubri J247 Matthaejus Waisselis 13 Viačeslavas Ivanovas e Vladimiras Toporovas (МНМ II 302) kažkoděl lugar da forma Grubrium, fornecem a sua própria sugalvoto lytį ‡ Grubrius, alegando que ela está captada em tardyvuos fontes de escrita (kokios, nenurodoma), embora tal lytis não esteja mencionado não só em Sūdu knygelės perrašuas / bei perspauduose, bet ir vėlesnių autorių veikaluose (žr. toliau). Straipsniai / Articles 15 Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius ir kt.); lie. maselis Mitonimo lytis Perrašo / perspaudo variantas W. Mannhardto veikalo paginacija / perrašo(-ų) autorius Pergubrium J247, 249 Matthaejus Waisselis Pergribrius J246 Matthaejus Waisselis / Pergubrius K246 não conhecido / Guberium K249 não conhecido / Pergrubrij a, b, c, d 247 Com base em discutido mitonimo grafeminio variação evidências peculiaridades (ligando só struktūriamente diferentines to mateix manraščio lytis [žr. lentelę]), pode-se distinguir egzogeníne e endogeníne estruturas kaitų tipos (akcentuotina, que sua etiologia pode ser e natural resp. supposta linguagem dos consumidores da antiga religião, e tardlyva, atribuída lapsus calami tipui, t. y. performação. exacli sua determinação, apyt, não pode [žr. 1 schemą]): I. Exogênicas caitos: I.1. aferezė (suponavusi hipokoristikus): a) Grubrium A ( Pargrubij A) ← *Par-grubius (dėl sonanto epentezės žr. II.3.1 tipą); b) Gubrium C ( Pargrubius C) ← *Grubium ← *Par-grubius (dėl sonanto metatezės žr. II.1 tipo); c) Guberium K ( Pergubrius K [dėl sonanto metatezės žr. II.1 tipą]) ← *Par-grubius (dėl epentezės žr. II.3.1 tipą) ← *Pargrub/īs (plg. Pargrubij A, B Pargrubius / B, C); II. caitos endogênicas: II.1. distancinė sonantų metatezė: Gubrium C (← *Par-grubium [žr. I.1 tipą]) Pargrubius C ← *Pargrubīs (plg. Pargrubij A, B/ Pargrubius B, C); II.2. distancárias assimiliações supostas caitos: Pergribrius J (← *Pergr-ubr-i-us [regresyvioji]) Pergrubrium J; II.3. ireguliariosios caitos: II.3.1. paratinių (resp. neetimologinių) sonsos epentezė: a) Guberium K Pergubrius K; b) Grubrium A ( Pargrubij A) ← *Pargrubius ← *Pargrub/īs; bius (plg. Pargrubius B, II.3.2. garsų absorbcija: Pergubri / Pergubrium J (↔ Pergrubrium J) ← *Pergrubrius (plg. Pergribrius J [dėl distancinės asimiliacijos žr. II.2 tipą]) ← *PargruC [dėl sonanto epentezės žr. II.3.1 tipą]) ← *Pargrub/īs; D, E, ε Pergrubrium *R, E, J, II.3.3. analogijos suponuotos kaitos: Pergrubius D, ε / Pergrubriüs E / Pergrua Pergrubij F bri Pergrubium F Pergrubius F, G, a, b, c, d Pergubri J Pergubrium J, Pergribrius J, Pergubrius K, Pergrubrij a, b, c, d Pargrubij A, B Pargrubius B, C ← # # # # # ROLANDAS KREGŽDYS 16 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII šaknies balsio kaita -a- > -ematyt, segundo analogia com pr. percunis ‘perkūnas14 E 50 (pelo presente leksemos cf. PEŽ III 265266). Com base nos estabelecidos dêsningumas de outros usos do mitonimo, pode-se dizer cautelosamente que todas as lytis apontadas suponão prolytę *Pargrubīs: Vėlesni autores (também e Sūduvių knygelės *R variantų perrašinėtojai [žr. lentelę II]) nurodo seu próprio interpretado mitonimo lytis (kartaismosmos de acordo com o sistema de declinacinė da língua keisama): Malvocis-Sandeckis forma sggrubrio (perdat. sg. 58 [BRŠM II 20], [BRŠ II II II II II]), Perti Perdatus Perijkov grubrium (perdat. sg]), Jonas (nom. sggrus (gen. gen. 48), Schubert grubrium (BR II) e Schubert grubrium (gr. 14), Jonas Bretkūnas – Pergrubrius (nom. sg. [BRMŠ II 307]), Aleksandras Guagninis – Pergrubiusa (gen. sg.), Pergrubi (nom. sg.), Pergrubios, Pergrubiusie (voc. sg. see 459 [M]. 1 SHEMA. Vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius e kt.) grapheminių kaitų sisteminė sklaida 6 II.3.3. supostos caitos de analogia: Pergrubius D, ε Pergrubriüs E Pergrubri D, E, ε Pergrubrium *R, E, J, a Pergrubij F Pergrubium F Pergrubius F, G, a, b, c, d Pergubrium J, Pergribrius J, Pergrubrius K, Pergrubrij a, b, c, d Pargrubij A, B Pargrubrius B, C PE *Pargrubis com o primeiro sando analógico - balaksio / a- / […] - - Pergubnis, E, E, E, E, E, E, E, E, E. Pergubrium J. Pergubrium J, Pergubrium J, Pergubrium J, Pergubrium J, Pergubrium A, B, B, B, C. Com base nos estabelecidos mitonimo kitimų dėsningumas, pode-se cautelosamente afirmar, que todas as abertas lytis suponuoja prolytę *Pargrub/īs: 1 SHEMA. Vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius e kt.) grapheminių kaitų sisteminė sklaida Autores mais velhos (taip pat e Sūduvių knygelės *R variantų perrašinėtojai [žr. lentelę]) indicam savaip interpretado lytis mitonimo (kartais keisdami their morfologiją, kaitydami žodžius pagal vartojamos kalbos deklinacinę sistemą): Jonas Maleckis-Sandeckis III fornece formą Pergrub (dat. [BRŠ II 203]), Bretkūnas Pergrubrius (nom. sg [BRŠ II 307]), Pergrubrij (gen. sg], Pergrubrium (BRŠ II 582]), Peras Christophoras N. Pergubrio (nom. [BRŠ II 72]), Mathias Pergubrius Aleksandras Guagninis – Pergrubiusa (gen. sg.), Pergrubi (nom. sg.), Pergrubios, Pergrubiusie (voc. sg. [BRMŠ II 482]), Motiejus Strijkovskis – Pergrubius (nom. sg.), Pergrubiusa (gen. sg.), Pergrubios, Pergrubiusie (voc. sg. [BRMŠ II 512, 515–516]), Jonas Lasickis – Pergrubrio (dat. sg.), (nom. 143) Mathias S. S. S. vak. bl. *Pargrub/īs pr. percunis ‘perkūnas per- < paregzogeninės kaitos analogija β aferezė α 5 Grubrium αβ3 Pargrubij Pargrubius / Pergubrius β1β5 metatezė β1 Gubrium αβ1 Guberium αβ3 endogênicas caitos epentezê β3 Pergrubius / Pergrubriüs Pergrubri / Pergrubrium Pergrubij Pergrubium / Pergrubius Pergubri / Pergubrium, Pergribrius, Pergubrius, Pergrubrij β5… absorção β4 asimilação β2 Pergribrius β2β3 Pergrubrium β3β5 Pergubri Pergubrium β4β5 / Artigos Articles 17 / Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius ir kt.); lie. maselis Wolfgangas Christophoras Nettelhorstas – Pergubrio (abl. sg. [BRMŠ III 72]), Matas Pretorijus Pergubrius (nom. sg.), Pergubrio (dat. sg.), Pergrubrii (gen. sg.), Pergrubrius (nom. sg.), Pergrubrio (dat. sg.), Pergrubio (dat. sg.), Pergrubus (nom. sg.), Pergibrius (gen. sg.), Perguberis (nom. sg. IV [šventė pavadinimas]) (BRŠ III 104, 121, 134, 142, 147, 14 17, 183, 197), Laurencijus Pergruberis (bis. sb [Macc. sg. 456]), Fr Fr Fr Fridrichas Pergubris [perg. BRŠ] (nom. Teodoras Narbutas (1835: 5861) indica os nomes de divindade do sexo femeriškos Grubite Pergrubie. 1B. VAK. BL. PARUBI(J)US (G[R]UBRIUM, PERGRUBRIUS IR KT.) KILMS APRAŠAS Rimantas Balsys (2006: 5760) lista muito detalhadamente todos os ligshiolinius tentaginimus revelados em discussão da origem do nome de uma das deidades baltas: a) M. Pretorijus formą Pergubrius veda de: a1) verb. lie. ‡ paguberu15 (plg. Wiespatie, Diewe, pagu-beru/ agora lauka mana etc. pristok nos, i. e. Herr Gott, jetzt he-/be ich an oder will {be}arbeiten meinen Acker Viešpatie Dieve, agora começadu ou ketinu įdirbti seu campo [MP III 500501; ainda sr. / BRMŠ III 183, 289]); a2) deziderativo do verbmaodulo Per gū berū (plg. durch pervaryk, įdirbk me aquela terra bem; pergubyk, iszgubyk man gerrai, Knete ihn woll durch perminkyk ją dobrze (MP III 264265; também cf. BRMŠ III 141, 256); b) Simonas Daukantas (1993: 78) mitonimą interpreteia como verb. lie. perėti e sub. lie. grūdas dūrinį; c) T. Narbutas (1835: 58), atribuindo sūduvias dievą lietuvių deivėms (žr. 1a poskyrį), indica seu próprio criurtą prolytę „perguberu dirwą“ / „Ich will jetzo den Acker durcharbei-/ten lassen“ – „noriu dabar lauką įdirbti“; „pergubyk tą em“ i. e. „Arbeit mir die Erde gutt ‡ Grubios ogrod kwiatowy i owocowy; d) Algirdas Julius Greimas (1990: 454455), basirando-se Mikalojaus Akelaičio spėjimu sobre a possível mitonimo sąsają com verb. lie. grubtie ‘grubti (a propósito, do último autorus kažkodėl nemini), afirma, que deusidade nome a precisa kildinti de sub. lie. gruas ‘simplesíssima gruodas, da geada solidificada da terra luoba, formada a partir da água congelada pašalo graças; 15 I. Lukšaitės teigimu (MP I 645), da palavra da língua lituânica, galėjusio suponuoti mitonimą Pergubrius, M. Pretorijus nepateikė. ROLANDAS KREGŽDYS 24 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII 34,3], cuja orakulá santo o ąžuolą ( παλαιὰ φηγός) alguns pesquisadores chamam a mais velha lugar de sagralinių cerimigos Heladoje (plačiau žr. Harrison 1913: 22, 31, 34; Lhôte 2006: 4956). Para esta localovê viajeudavo helėnai, querintys descobrir a futura, merecer os deus favorancia e pan. Pranašaudavo žyniai e žynės, escritórios em fontes avisados por vários hieronimais: 1) gr. ἀνιπτόπους ‘Dzeuso orakulo žynys Dodonėje nepunantis kojų; 2) gr. Σελλοὶ ἀνιπτόποδες ‘Dodonès habitantes indígenas, rūpinęsi Dzeuso orakulu neplaunantys kojų; 3) gr. Τόμουροι ‘Dodonės Dzeuso žyniai (←? *Τομάρουροι [Chantraine IV1 1124) [su šaknies -άρabsorbcija] < top. gr. Τόμαρος ‘Tomaro montanha Dodonėje [Pape II 1540] [? < top. gr. Τόμις Τομεύς Τομεῦς Τόμοι ir kt. [žr. Pape ibd.] + gr. ρος [jon. ορος] ‘kalnas [kitaip explica Hjalmar Friskas (II 909): τομάρ-ουροι ορος ‘sargas] ~ Τοῦμοραι ‘Dodonės Dzeuso orakulas [Pape ibd.] / ~); 4) gr. πέλειαι ‘žynės ateities spėjikės (? Dodonėje) ← πέλεια ‘tamsios coloros selvagem corvelis (Columba oenas) (žr. Il. 16. 234 131, 1171, 1380, 1563; plačiau žr. Kregždys 2012: 117, 161, 221, 495496; LS Крегждис 2011: 284). Eles požemio25 Dzeuso26 resp. Ζες καταχθόνιος (Pape I 441; ainda zr. Лосев 1957: 46, 123; Иванов 1994: 19, 332; ainda zr. Kregždys 2012: 92, 138, 487488) vai a spėdavo, baseandoesi Dodonės ąžuolo lapų šlamėjimu (Кагаровъ 1913: 104). semelhantemente deus vaiam aiškindavo resp. spėdavo ateitį, baseandoesi ąžuolo27 deus rōbus (~ lo. Jū[p]piter) lapų šlamesiu e celtas (Phythyon, Soes, Bennighof 2002: 91; ver também Filippa Labaibee 1961 43,: 75). Tais mantikos de cerimônias (būrimo de árvore folhas) buta e em italikos habitadas áreas, porém nos escritos romėnais são registrados apenas narrativa sobre futuro spėjimą, baseado topolio, e não ąžuolo folhas diferentes tonalidades (Штаерман 1987: 271). Os alemães do norte acreditavam que seu santoasis uosis (arbor vitae axis mundi = s. isl. Yggdrasill) anuncia sobre o fim do mundo seus folhos drebėjimu e šlamėjimu (žr. Davidson 1990: 191; mais vê Kregždys 2012: 266, 327, 430, 470). By the way, como e velhos prūsų, helėnų sacrifício ritual também caracteristicas sangue (e pessoas) sacrifícios, pelas quais se procurou evitar devasios puolimo (plg. mitą 25 T. y. lunarinės, e não soliarinės dievybės, plg. uranistinės sferos Dzeuso epitetus: Ζες νεφεληγερέστικτα ‘Dzeusas nebesų rinkėjas, Ζες οράνιος ‘dangias Dzeusas (žr. Il. IV 30; Od. I 63; Pape I 442). 26 Similares etiologias deusybę, por exemplo, Ditą (lo. Dīs Dīs pater) ‘Plutonas resp. požemio devas lo. Di(ē)spiter ‘Jupiteris; Plutonas, garbino e italikai (plačiau žr. Kregždys 2012: 373). 27 Plg. s. bret. [s.] korn. / dar ‘ąžuolas, air. daur ‘t. p., gal. *dera, *d(e)rullia ‘t. p. (žr. Pedersen 1909: 144; Matasović 2009: 91; IEW 214217; Buck 1988: 4849; Gamkrelidze, Ivanov II 525526; Lucht 2007: 401402, 404). Straipsniai / Articles 25 Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius ir kt.); lie. maselis sobre o maligno demoną Forbantą [gr. Φόρβας (žr. Pape II 1643)], habitusį ąžuole e kabinusį nužudytų pessoas cabeças sobre seu shakų [Кагаровъ 1913: 107]). A menção do referente mitológico erva também poderia ser ligada com a esfera de atividades do deus Perkūno, mat požemio Dzeuso (resp. chtoninės sferas dievo) etiologia (žr. Kregždys 2012: 92, 138) suppõe uma divindade lunariná protohelėnų, estimulando com suas funções a próxima dos lituanos Mėnuli, que […]...>. partes da planta na superfície da terra, tąs yregebų bei varpų aug (JBR II 26; ver ainda Kregždys 2012: 233). Eytų baltai (litauvia) daržoves sėjo e plantino per delčią, que suas raiznys (resp. šakniavaisiai) fosse sólidas, i. i. atribuição funcioncinei da jovemate 2 SCHEMA. Vak. bl. *Garburv/īs funções etiologia 2002: 91; mais vé. Filip 1961: 43, 75). Tais mantikos de cerimônias (būrimo de árvore folhas) buta e em italikos habitadas áreas, porém nos escritos romėnais são captados apenas narrativa sobre futuro spėjimą, baseado topolio, e não ąžuolo 13 ąžuolo27 – deus rōbus (~ lo. Jū[p]piter) – lapų šlamesiu ir keltai (Phythyon, Soesbee, Bennighof folhas diferentes tonalidades (Штаерман 1987: 271). Os alemães do norte acreditavam que seu santo uosis (arbor vitae axis mundi = s. isl. Yggdrasill) anuncia sobre o mundo fim seu folhas drebėjimu e šlamėjimu (žr. Davidson 1990: 191; mais vé. Kregždys 2012: 266, 327, 430, 470). By the way, como e velhos prūsų, helėnų sacrifício ritual também características sangue (e pessoas) sacrifices, pelas quais se procurou evitar devasios invasimo (plg. mitą sobre piktąjį demoną Forbantą [gr. Φόρβας (žr. Pape II 1643)], viverusį ąžuole e kabinus nužudį pessoas mortos sobre seus shakų [Кагаровъ 1913: 7 10]. 27 Plg. s. bret. [s.] korn. / dar ‘ąžuolas, air. daur ‘t. p., gal. *dera, *d(e)rullia ‘t. p. (žr. 1909 Pedersen: 144; Matasović 2009: 91; IEW 214217; Buck 1988: 4849; Gamkrelidze, Ivanov II 525526; Lucht 2007: 401402, 404). Mėnulis lunarinė dievybė A Jū(p)piter ‘déu do céu Bα Jū(p)piter Stygius = Pluto Aαβ C delčia zolė α ąžuolo folhas šlamėjimas β Ζες χθόνιος Bαβ vegetação da parte substreminha das plantas paλαιὰ φηγός keltų deus rōbus bl. Rickoiot šventykla Ζεὺς καταχϑόνιος Aαβ lapai β vegetação italikų da parte šventasis ąžuolas – arbor mundi *‘medis – būrėjas, burtų medis’ β geras derlius vak. bl. *Garburv/īs ABαβ superficial das plantas *perkus ‘Perkūno medis = ąžuolas „priverčia augti lapus ir žolę“ „varai žiemą lauk“ pr. Patollo Aβ borrimento de árvore folhas baltų griausmo dievas Perkūnas Bα raguotas Perkūnas Aα fertilinė funkcija α mantinė funkcija β Ζεὺς νεφεληγερέτης / οὐράνιος Bα ragai Saulė soliarinė dievybė B oraculo Dodonês jovatis ROLANDAS KREGŽDYS 26 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII foi atribuída boa vegetação das superficiais partes das plantas, a delčios požeminės partes (žr. JBR II 177). Com base a menėdos argumentos, pode formular-se atsargią baltų griausmo devo dualistinės kongruencinės genezės prelaidą (plg. lietuvių griausmo devo Perkūno e raguoto Perkūno raguoto senio [? pr Patulo] sąsają, baseado identišku italikų Jū(p)piter ‘dangaus dievas Jū(p) piter Stygius ‘do mundo subterrâneo Jupiter = lo Pluto genetine kongruencija]), plg. nas antigas orações lituanas ao novo mês menção não do Deus, e do reino Perkūno (žr. Kregždys 2012: 138, 373). Ilgaini o mitonimo funkcinė motyvacija podia ser esquesta (caip Perkūno dualistinė genezė, dendroniminis referentas bei lunarinio kulto tradicija) por causa onimo itin gausių fonotaktinių kaitų, suponavusių significamino dos elementos estruturais praradimą ryšio bei religiūnai reformos (pr. Beresnevičius 1995: žr 103118). Portanto teonimas tomado a perceber e como vegetação iniciais (impulsão dá Perkūno primaverais žaibas), e da colheita divinidade (lunarinio culto reminiscencia). Resiumuindo, é possível fazer atsargią pressuposta, que vak. bl. *Garburv/īs (→ *Pargrub/īs) ‘deus, espalhando o inverno, forçando a crescer folhas e erva e determinando boa colheita (< *‘medis būrėjas, burtų medis) é um dos muitos epitetos Perkūno (dar. grimas, žr.: 1990 45 suponuojantes archaicismo de função sakralinį referentą mantroním totemą, ornamento e helė, celta, norte germânico (galês e italiano). Hence, este mitonimento é possível būtų priskirti baltų ir išvardytų ide. tautų izomitologemoms. 2. LIE. MASELIS ‘UŽGAVĖNIŲ PAPROČIAIS PELEGINS HOMOG LKŽe nurodoma, kad rytų aukštaičių panevėžiškių plote – Šeduvos apylinkėse é consumido (ar cadaise vartotas) Užgavėnių festivės participio persirengėlio įvardijimas maselis. Com base apresentado deste gênero lexikografico aprašu (nenurodoma, que a palavra fosse skolinys), o lietuvių leksikos veldiniams. Pritarti tokiam sprendimui nėra lengva dėl kesudodynotojai o atribui lių razões: 1) suponuoti rytų aukštaičių plote pastaikantį asimiliacinio suff. lie. -ala- > -ela- (žr. Skardžius I 175176) caso de consumo, i. y. vesti este termo de sub. lie. mãsalas 3b (sm.) ‘kas kuo masinam, deveras; dvėseliena para os caçados vim ilioti DŽ; LL 272; ‘ant kabliuko kabinamas comida aos peixes lioti meškeriojant rš (LKŽe) não deve devido à tal conotação funcional Užgavėnių šventės personažo falta de fixação; 2) enxergar presente doybinio alternantą sub. lie. masẽnis, -ė 2 (smob.) ‘k a s ma si na Als, J (LKŽe) resp. verb. lie. mãsinti (-yti), -ina, -ino K, masnti, -na, -no 1. (tr) Artigos Articles 27 / Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius ir kt.); lie. maselis ‘t au k ti em s ave, v i l ioti, ž avėt i, gu ndy ti Jms, Kv e kt. ; 2. (refl.) ‘t rok š ti ko, susivilioti J; 3. (tr.) ‘kalbinti, vadinti, kviesti a si mesmo, viliojant kuo Brs, Slnt, J, M. Valanč, S. Dauk e kt. ; 4.tr.) ‘tentar extrair, extrair Grdm; 5. (tr.) ‘žadinti norą kuo, daodant pamėginti Kal; 6. (tr., intr.) ‘menguoti, enganudinėti D. Pošk, Skd, Dr, Pln, Kam, J, (tr.) ‘erzinti, tyčiotis G 20 (LKŽe) suff. -elvedinho (plačiau žr. Skardžius I 176177, 235) também não pode não só por causa sub. lie. masẽnis, -ė semantinas diferenças executados de cerigos aspektu, mas e por causa já mencionado desta festividade personagems nãoūdingo funcionalcinio hiperonimo ‘viliotojas, melagis, enganvikas ou erzintojas (žr. Vaicekauskas 2009: 6768). Decidente leksemos lie. maselis problema de origem, atenção chamartinas em identiškos morfologicas estrutura da pavardes lie. Masẽlis (LPŽ II 171) uso na mesma zona dialectística, i. i. rytų aukštaičių panevėžiškių plote Pumpėnuose (Pasvalio r.), Panevėžyje, Raguelyje (Panevėžio rvoje), Žeimelyje (Pakruojo r.). Lietuvių pavardžių žodyno (LPŽ II 172) autorios teigimo, este onimas pode ser vedado de hipokoristikų: le. (← Maś avd. le. Mateusz), vo. Maaß, Maas (← avd. vo. Thomas). Dos estes dois discutidas sobrenome origem interpretação variantes mais confiável seria o segundo, mat hipotzês autores nepaaiškino (resp. neiliustravo exemplos alternativos) spėjamo slavizmo frikatyvinių ś → s kaitos. No entanto e germanismo vartosenes spėjimu acreditar muito difícil, mat possível desta pavredes etiologico fundamento lie. maselis ‘Užgavėnių costumes žmogus’ (tokia hipotezė kažkodėl apskritai nesvarstoma) nesuponuoja vokiečių tautybės personažo – tokio šios šventės dalyvio nemini joks etnologas. Remiantis vos ne pagrindinio Užgavėnių šventės persirengėlio, judėjų tautransirengęs tybės personažo, status durante a festa foram vestimos e desta nação representantes imituojanças kaukės (pavyčin, prekeivio [Beresnevičius 2005:7; 39 mais amplamente ver 0 poskyrį, 10 изn.]), é possível expor a atsargią prelaidá sobre semitismo, e não germanismo (matyt, e não slavismo [žr. jd] reflexos anterior), t. y. y suponinas retrogradizations: avd. Massel (plg. avd. Sam Massell, Jr. [EJ XIII 667] < vak. jdš. massel maššel ‘laimė, sėkmė /; estrelaynas [plg. Lötzsch 1992: 115116] ryt / jdš. mazal resp. lzm ‘t. p. [wwa;)ja;dla;)s. 2011: 354, 569] < v. hebr. mazzāl resp. lZ; )m; ‘planeta; asteriz; sucesso; turtas [Stern 2000: 129; Jastrow II 755]) → lie. maselis ‘Užgavėnių costumes transirengęs žmogus. 3. APIBENDRINIMAS Com base nos princípios de estudo konsekventualiosios resp. strukturūrinės etimologia (apie eles plačiau voir Mailhammer 2013: 4, 2013a: 9, 11]), antes de apresentar ROLANDAS KREGŽDYS 28 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII características de origem de uma determinada leksema, é necessário ter em conta: (1) a fonte em que se menciona a palavra, peculiaridades formaliucios resp. avaliá-lo de acordo com os princípios da metodologia verificicacional; (2) as diferenças estruturais de variantes da mesma palavra, esforçando-se determinar a forma primitiva; (3) a importância do fator predisponenciante da gramatica formaliciosa, idant seria evitada sistema de linguagem nebūdingos factos constatação ou formuloções. Compilação de conjunções lexicográficas, dispositivevia estruturais leksinių lizdų (žr. Corseriu 1967: 297; Mailhammer 2013: 3; ainda consulte Bussmann 2006: 673674) sistema, selectivamente marcando e com base ou indicando dívida de palavras de origem estranha (etiologicamente fundamentado), é em parte yding, supondo possivelmente mistificação de palavras grįstus e introdução de versões na base do léxico herdado. 4. IŠVADOS 1. Sūduvių knygelėje menciona mitologema vak. bl. Pargrubi(j)us (e suas variantes G[r]ubrium, Pergrubrius e kt sp.), suponėtina, suponuoja tal raidada etimológica: vak. bl. *Pargr/īs ‘deus, espalhando o inverno, forçando a crescer žolę bei lemiantis gerą derlių’ ← *Gar-brub/īs ‘t. p.’ ← *Gar-bruv/īs ‘t. p.’ ← *Gar-burv/īs *‘medis – būrėjas, burtų medis’ ← pr. garian ‘medis’ E 628 + pr. *burv- *‘būrimas, spėjimas; ženklas’. folhas e 2. Vak. bl. *Garburv/īs (→ *Pargrub/īs) ‘deus, escovarão o inverno, forçando a crescer folhas e erva e demiantis gerą derlių (< *‘medis būrėjas, burtos medis) é um dos muitos epitetos Perkūno. 3. Semema *‘medis būrėjas, burtų medis suponuoja mantinės funções sakraliną referentą dendroniminį totemą, garbintą e helėnų, keltų, šiaurės germanų (talvez e italikų). 4. Lie. maselis ‘Užgavėnių papročiais perirengęs žmogus é semitismo, vestinas de avd. jdš. Massel. LITERATŪRA Adkins Lesley, Adkins Roy A. 2004: Handbook to Life in Ancient Rome. New York: Facts On File, Inc. Anglickienė Laima 2004: Judėjų įvaizdis lietuvių folklore: viduramžiškų prietarų atspindžiai. – Tautosakos darbai 21(28), 41–53. Baldžius Juozas 2005: Rinktiniai raštai. Etnologijos ir tautosakos baruose. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Straipsniai / Articles 29 Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius ir kt.); lie. maselis Balsys Rimantas 2006: Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios: nuo apeigos iki prietaro. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Barton George A. 1918: The Religion of Israel. New York: The Macmillan Company. Beker Avi 2008: Chosen: the history of an idea, the anatomy of an obsession. New York: Palgrave Macmillan. Beresnevičius Gintaras 1995: Baltų religinės reformos. Vilnius: Taura. Beresnevičius Gintaras 2004: Lietuvių religija ir mitologija. Sisteminė studija. Vilnius: Tyto alba. Beresnevičius Gintaras 2005: Meditacija, kontempliacija, ekstremalios būklės: Lietuva ir Rytai. – Kultūrologija 12, 397–416. Berneker Erich 1896: Die preussische Sprache. Texte, Grammatik, etymologisches Wörterbuch. Strassburg: Verlag von Karl J. Trübner. Běťáková Marta Eva, Blažek Václav 2012: Encyklopedie baltské mytologie. Praha: Libri. Blažek Václav, Běťáková Marta Eva 2014: Prussian *Grubrius ‘god of spring and vegetation’ in perspective of the Italic pantheon. – Baltistica 49(2), 345–356. Blažienė Grasilda 2005: Baltische Ortsnamen in Ostpreußen. Stuttgart: Franz Steiner Verlag. Bréal Michael 1964: Semantics: Studies in the Science of Meaning. New York: Dover Publications. BRMŠ I–IV – Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai, sud. Norbertas Vėlius. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla (t. 1–2), Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (t. 3–4), 1996–2005. Brown Francis, Driver R. S., Briggs Charles 2000: Enhanced Brown-Driver-Briggs Hebrew and English Lexicon, with an appendix containing the Biblical Aramaic, based on the lexicon of William Gesenius as translated by Edward Robinson, by Francis Brown, with the cooperation of S. R. Driver and Charles A. Briggs. Based on the 1906 edition originally published by Clarendon Press: Oxford. Washington (electronic edition). Brückner Alexander 1904: Starożytna Litwa. Warszawa: Druk K. Kowalewskiego. Buck Carl Darling 1988: A Dictionary of selected Synonyms in the pricipal Indo-European Languages. Chicago & London: The University of Chicago Press. Būga I–III – Kazimieras Būga. Rinktiniai raštai 1–3, sud. Zigmas Zinkevičius. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958–1961. ROLANDAS KREGŽDYS 30 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Burkert Walter 1977: Griechische Religion der archaischen und klassischen Epoche. Stuttgart & Mainz: Verlag W. Kohlhammer. Bussmann Hadumod 2006: Routledge Dictionary of Language and Linguistics. London and New York: Routledge. Cameron Alan 2004: Greek Mythography in the Roman World. Oxford & New York: Oxford University Press, Inc. Chantraine I–IV1–2 – Pierre Chantraine. Dictionnaire étymologique de là langue grecque. Histoire des mots. Paris: Éditions Klincksieck (1 (A–Δ) – 1968, 2 (E–K) – 1970, 3 (Λ–Π) – 1974, 4(1) (P–ϒ) – 1977, 4(2) (Φ–Ω et index) – 1980). Coseriu Eugenio 1967: Lexikalische Solidaritäten. – Poetica 1, 293–303. Daukantas Simonas 1993: Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių. Vilnius: Ethnos. Davidson Gustav 1971: A Dictionary of Angels: Including the Fallen Angels. New York: Free Press. Davidson H. R. Ellis 1990: Gods and Myths of Northern Europe. London: Penguin Books. Delamarre Xavier 2003: Dictionnairede la langue Gauloise. Une approche linguistique du vieux-celtique continental. Paris: Editions Errance. Dini Pietro Umberto 2000: Baltų kalbos. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Dini Pietro Umberto 2010: Elementi di mitologia baltica. – Polifemo 10, 101–126. Dini Pietro Umberto 2014: Foundations of Baltic Languages. Vilnius: Vilnius University. Dougherty Carol 2006: Prometheus. London & New York: Routledge Taylor & Francis Group. Dunstan William E. 2011: Ancient Rome. Lanham & Plymouth, UK: Rowman & Littlefield Publishers, Inc. Dusburgietis Petras 2005: Prūsijos žemės kronika. Vilnius: Versus aureus. DvŽ I–II – Dieveniškių šnektos žodynas 1–2. Autoriai: Laima Grumadienė, Danguolė Mikulėnienė, Kazys Morkūnas, Aloyzas Vidugiris. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005–2010. Straipsniai / Articles 31 Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius ir kt.); lie. maselis EJ I–XXII – Encyclopaedia Judaica 1–22. Fred Skolnik, Editor in Chief. Michael Berenbaum, Executive Editor. Detroit & London: Thomson & Gale, USA; Keter Publishing House LtD., Jerusalem, 2007. Frisk I–III – Hjalmar Frisk. Griechisches Etymologisches Wörterbuch 1–3. Heidelberg: Carl Winter Universitätsverlag, 1960. Gamkrelidze, Ivanov I–II – Thomas V. Gamkrelidze, Vjačeslav V. Ivanov. Indo-European and the Indo-Europeans. A Reconstruction and Historical Analysis of a Proto-Language and a Proto-Culture 1–2. Berlin & New York: Mouton de Gruyter, 1995. Gerullis Georg 1922: Die altppreußischen Orstnamen. Berlin und Leipzig: Vereinigung wissenschaftlicher Verleger. Graf Fritz 2009: Apollo. London and New York: Routledge. Greimas Algirdas Julius 1990: Tautos atminties beieškant. Vilnius & Chicago: Mokslas. Grunau Simon 1876: Preussishe Chronik. Die preussischen Geschichtschreiber des XVI und XVII Jahrhunderts. Bd. 1, herausg. von M. Perlbach. Leipzig: Verlag von Duncker & Humblot. Harrison Jane Ellen 1913: The Religion of Ancient Greece. London: Constable & Company LTD. IEW – Julius Pokorny. Indogermanisches etymologisches Wörterbuch 1–2. Bern und München: A. Francke AG-Verlag, 1959–1969. Il. – Ὁμήρου ‘Ἰλιάς’ Jastrow I–II – Marcus Jastrow. A Dictionary of the Targumim, The Talmud Babli and Yerushalmi, and the Midrashic Literature. London & New York: Luzac & Co., G. P. Putnam’s Sons, 1903. JBR I–V – Jonas Balys. Raštai 1–5, par. Rita Repšienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998–2004. JBŽ I–III – Jokūbas Brodovskis. Lexicon Germanico=Lithvanicvm et Lithvanico=- Germanicvm. Rankraštinis XVIII amžiaus žodynas, 1–3, par. Vincentas Drotvinas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. Jonas Kabelka 1982: Baltų filologijos introduz. Vilnius: Mokslas. Ernest Klein 1987: A coprehensive etymological Dictionary of the Hebrew Language for Readers of English. Jerusalem & Tel Aviv: Eisenbrauns. Kolczyński Jarosław 1996: Trójnożna koza. Uwagi o symbolice trójnożności. – Ethnografia Polska 40(12), 81107. ROLANDAS KREGŽDYS 32 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Kregždys Rolandas 2009: Sūduvių knygelė vakarų baltų religões e cultura fonte. parte I: formalioji analie. Lituanistica 55 (34 [7980]), 174187. croniką e outras históricas Kregždys Rolandas 2009a: Pr. Romow pagal Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės interpretações até nossos tempos (toponimo etimologinė analizė, localização). Antiga cultura baltas 8. Vilnius: Kronta, 122187. Kregždys Rolandas 2010: M. Stryikowskio veikalo Kronika Polska, Litewska, Żmódzka i wszystkiej Rusi teonimai: Chaurirari. Acta Linguistica Lithuanica 6263, 5081. Kregždys Rolandas 2011: Baltiškųjų teonimų perteikimo ir dievų funkcijų nustatimo problematika Jano Łasickio veikale De diis Samagitarvm cæterorvmque Sarmatarum, & falsorum Christianorum. Item de religione Armeniorum: Salaus, Klamals, Atlaibos, Tawals. Perspectives of Baltic Philology II. Poznań: Wydawnictwo Rys, Kuiper Kathleen 2011: Ancient Rome: from Romulus and Remus to the Visigoth 101–121. Kregždys Rolandas 2012: Baltų mitologemų etimologijos žodynas I: Kristburgo sutartis. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas. invasion. New York: Rosen Educational Services, LLC. Kuzavinis Kazys 1964: Prūsų fala. Vilnius: Vilniaus estatal pedagógico instituto. Laurinkienė Nijolė 1990: Mito atšvaitai Lituvians kalendorinėse dainose. Vilnius: Vaga. LE IXXXVII Enciclopédia Lituânica 137. Bostonas: Enciclopédia Lituânica publicação, 19531985. Lhôte Éric 2006: Les lamelles oraculaires de Dodone. Genève: Droz. LKŽe Lietuvių kalbos žodynas (t. 120, 19412002) variante eletrônico. Segunda publicação eletrônica. Red. kolegija: G. Naktinienė e kt. Vilnius: Instituto das Lítuvias, 2013. LMAGBR Academia Polaca de Ciências Biblioteca Gdansko Rankraščių skyrius. Lötzsch Ronald 1992: Duden Jiddisches Wörterbuch (2., durchgesehene Auflage). Mannheim & Zürich: Dudenverlag. LP IŽII Dicionário de sobrenomes Lituães 12. Vilnius: Mokslas, 19851989. Lucht Martina 2007: Der Grundwortschatz des Altirischen. Inaugural-Dissertation zur Erlangung der Doktorwürde der Philosophischen Fakultät der Rheinischen Friedrich-Wilhelms-Universität zu Bonn. Bonn: Rheinischen Friedrich-Wilhelms-Universität. LVŽ III... Dicionário de locais de Lituânia 12. Vilnius: Instituto das Lítuvias, 2014… Artigos Articles 33 / Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius ir kt.); lie. maselis Mailhammer Robert 2013: Introduction: Etymology beyond word histories. – Lexical and Structural Etymology. Beyond Word Histories. Ed. Robert Mailhammer, Boston & Berlin: Walter de Gruyter, Inc., 17. Mailhammer Robert 2013a: Towards a framework of contact etymology. Lexical and Structural Etymology. Beyond Word Histories. Ed. Robert Mailhammer, Boston & Berlin: Walter de Gruyter, Inc., 931. Malitz Jürgen 2005: Nero. Oxford: Blackwell Publishing. Mannhardt Wilhelm 1936: Letto-Preussische Götterlehre. Riga: Herausgegeben von der Lettisch-Literärischen Gesellschaft. Matasović Ranko 2009: Etymological dictionary of proto-Celtic. & Leiden Boston: Brill. Mažiulis Vytautas 1966: Prūsų língua monumentlai. Vilnius: Mintis. Mažiulis Vytautas 2004: Prūsų kalbos istorinė gramatika. Vilnius: Vilniaus universitária editora. Mierzyński Antoni 1900: Romowe. Poznań: Drukarnia dziennika poznańskiego. MP IIV Matas Pretorijus. Prūsijas įdomybės, ou Prūsijos regykla 14. Parengė Ingė Lukšaitė. Vilnius: Pradai (t. 1 1999), Instituto de História da Lituânia publicação (t. 2 2004, t. 3 2006, t. 4 2011). Narbutt Teodor 1835: Dzieje starożytne narodu litewskiego. Tom 1. Mitologia litewska. Wilno: A. Marcinowski. Od. μήρου δυσσείη Pape III Dr. W. Papes Wörterbuch der griechischen Eigennamen 12 (I: ακ; II: λω). Braunschweig: Druck und Verlag von Fried. Bieweg & Sohn, 1911. Pedersen Holger 1909: Vergleichende Grammatik der keltischen Sprachen. Erster Band. Einleitung und Lautlehre. Göttingen: Vandenhoeck und Ruprecht. PEŽ IIV Vytautas Mažiulis. Dicionário da etimologia da língua prússia 14. Vilnius: Mokslas (t. 1), Mokslo i enciklopedijų leidykla (t. 2, 3), Mokslo i enciklopedijų leidybos institutas (t. 4), 19881997. Phythyon John R., Soesbee Ree, Bennighof Mike 2002: Celtic Age. Roleplaying the Myths, Heroes and Monsters of the Celts. Virginia Beach: Avalanche Press LTD. Przybytek Rozalia 1993: Ortsnamen baltischer Herkunft im südlichen Teil Ostpreußens. Stuttgart: Franz Steiner Verlag.