Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. „Pargrubi(j)us“ („G[r]ubrium“, „Pergrubrius“ ir kt.); lie. „maselis“

Straipsniai / Articles 9 ROLANDAS KREGŽDYS Lietuvos kultūros tyrimų institutas Direzioni di ricerche scientifiche: antica religione baltă e mitologia, šaltiniotyra; paragonamoji baltì e altre lingue indoeuropatiche grammatica, etimologia. BALT MITONIM KILM: VAK. BL. PARUBI(J)USGR (G[R]UBRIUM, PERGRUBRIUS K IRT. ); LIE. MASELIS Origin of the Baltic Mythonyms: West Balt. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius, etc.), Lith. maselis ANOTACIJA Straipsnyje pateikiama XVI a. pradžios vakarų baltų religijos ir kultūros šaltinyje Sūdu bookgelė minimos mitologemos Pargrubij (A, B), Pargrubius (B, C) e sue vari di (Grubrium [A], Gubrium [C], Pergrubrius [D, ε] e kt.) nonché lietuvių Užgavėnių personažo įvardijimo maselis (LKŽe) faktografinė bei etimologinė analizė. Brevemente sviscerati si trovano le peculiarità fattografica della fonte cultura balta occidentale Sūduvių knygelė nonché il fenomeno Azazelio (Užgavėnių judėjo kaukės prasmė). WORDIAI ESMINIAI: mitonimas; teonimas; semitismo; Sūduvių knygelė; Pargrubij, Pargrubius, Pergrubrius, Grubrium; maselis. ANNOTATION The article deals with the etymological analysis of the West Baltic mythologeme Pargrubij (A, B) Pargrubius (B, C), including its alternative forms Grubrium (A), Gubrium (C), Pergrubrius (D, ε), etc., and Lithuanian mythonym maselis / ‘a man dressed in the clothes of Shrovetide mummers. It also presents a short review of the realia concerning The Yatvigian book and introduces the so called Phenomenon of Azazel (name of the place or the power to which one ROLANDAS KREGŽDYS 10 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII of the goats in the Temple service of the Day of Atonement has to be sent), i.e. a scapegoat icon reflected in the data collected in the Dictionary of Lithuanian Language, which is also traced in Shrovetide rites that lasted three day before the Lenten fast which begins on Ash Wednesday (Shrove Tuesday in Lithuania). KEYWORDS: mythonym, theonym; Hebraism; “The Yatvigian book”; Pargrubij, Pargrubius, Pergrubrius, Grubrium; maselis. 0. ĮVADAS. SŪDUVIŲ KNYGELĖS FAKTOGRAFIJOS YPATUMAI. AZAZELIO FENOMENAS (UŽGAVĖNIŲ JUDĖJO KAUKS PRASM) In uno dei più significativi (factografia autenticità aspettu) occidentali fonti culturali baltiche Sūduvių knygelėje1 (apie lo e liter. plačiau cf. Kregždys 2009) i dati forniti sono di particolare importanza2 , mat molti dei più tardi rappresentanti pio baltų religijos ir mitologijos tyrėjų (dažnai ir kūrėjų resp. kabinetinės midell'epotartologia) rėmėsi menzionato monumento perpassato, citando altri vieni interpretazioni (pavy, dati sulla discussa divinità, secondo Inges Matša, Lukis Praetorijus, remdamasis Johanno Meletijaus [Maleckio] e Martino Murinijaus] [MP I 645]]. Hence, l'unica fonte affidabile, cui si può riferire, ricostruendo vak. bl. Pargrubi(j)us autentica struttura grafemina resp. etimologica raid, mitonimo significato (apie semantiche ricostruiti più ampiamente vedere Bréal 1964: 4856; Mailhammer 2013: 56, 2013a: 20, 23, 25, 27) e sono solo funzioni Sūdu bookgelė. 1 Oppure I pagani sūduvii goio sacrificio con tutte le cerimonie che essi eseguivano (Der vnglaubigen Sudauen ihrer bockheiligung mit sambt andern Ceremonien, so sie tzu brauchen gepflegeth), scritto circa 15201530 m. Il luogo di scrittura anonimo negozialo v tedeschi lingua e gli esatti tempi di creazione sono anche sconosciuti (BRMŠ II 123). 2 Bisogna deplorare che e in questo momento ancora si verificano giovani ricercatori, itin atsainiai valinančių rašytinių šaltinių faktografiją, plg., per esempio, Vytauto Rinkevičiaus (2015: 21) naivų teiginį, neva Knygelės publikavimu pasirūpino ir jos pratarmę (tačiau nebūtinai ir patį parašgelės knyą) tekstė Jeronimas Maleckis. Identito sarebbe evitato tali asserzioni anachronistiche, accentuato che Wilhelmas Mannhardts (1936: 306) già all'inizio XX a. argumentuotai dimostrò, e Ingėša Lukitė (BRMŠ II 125) ancora una volta, basandosi sui principi dell'analisi testuologica 179, fondò l'affermazione che Jeronimas Maleckis solo emise fino a tolli tempi nuora un difflitus kelio di autore sconosciuto veikal (pla. cfr Kregžys: 2009180). Articoli Articles 11 / Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius ir kt.); lie. maselis Inoltre fa trema l'attenzione ad una estremamente importante caratteristica duomenų patikimumo kriterijų, nustatomą remiantis temporaliniu aspektu: iš fattografinè di questo fonte dei conosciuti (deja, non di tutti i sopravvissuti) 10 perrašų (žymų didžiosiami A, B, C, D, E, F, G, H, J, K) e E perrašo secondario varianto bei 5 perspaudų (a, b, c, d, e) affidimi sono attribuiti agli esemplior del manuscritto 1) A, arba I K folianto 736a lp.; tekstas nuo 724a iki 738 lp. – pats verantico A, B, C: perrašas3, perrašai professionalizzati (darsi vedano. Kregždys 2009: 176); 2) B, oppure I E 36 folianto 724a lp., per scritto professionistialaus copijuotojo4; 3) C, oppure Cod. Guelf. 14. 11 Aug. 4 (paghe: fol. 1-17)5, è notevolmente prastότερες qualità: moltissima lakūnų, e alcune pagine in generale sono mancate. Secondo Wilhelmo Mannhardt (1936: 238239), il suo valore trim quartiadaliais menkesnė nei A e B varių (anche zr. 6 izn.). Kiti, o più recenti redazioni *R (D, E, F, G)6, J e vintage degli e di questi gruppi variante ibrido K perrašai, sebbene e migliori condizioni fisiche (istivo non tavusių mitologijos visi [žr. Kregždys 2009: 176–177]), bet ne tokie patikimi faktografijos aspektu resp. dėl galimų inovacijų, sukurtų juos perrašiusių ir savaip medžiagą interpretyrėjų7 (plačiau žr. Kregždys 2009: 176183). Quindi sulla base perrašų forniti criterio di affidabilità delle informazioni, valutissima resp. autentiškiausia è A, B e C nuorašų faktografija. Ja, avett, dovrebbe basarsi, ricostruendo vak. bl. Pargrubi(j)us formaliąją prolytę (resp. determinando teonimo etimologiją) nonché funzioni divinità e potimą sua occidentų baltų panteono subordinacinę pozicję. 3 Foliantà sunumeravo Kasparas Hennenbergeris. il suo titolo originale è Der vnglaubigenn/Sudaven ihrer bock/heiligung mit sambt/andern Ceremonienso sie tzu brauchen gepflegeth; [725a lp.]: Der Sudavenn/wourschaity, welcher/Ihren Bock heiliget. Fino al II-oio guerra mondiale è stato conservato nella biblioteca della città Gdansko, donato Gralath governatore della terra. Attualmente più valido A nuorašas è LMAGBR (Ms. 1277; mkrf. nr. 716). 4 Der unglaubigen Su/dauen ihrer Bockheiligung mit sampt andern Ceremonien so/ sie tzu brauchen Pflegenn / /; (725 lp.) Der Sndauen woürsch/kaity, welcher ihren Bock heiligett. Questo trascrizione è stato conservato nella biblioteca della città di Gdansko, attualmente LMAGBR (Ms. 1271; mkrf. nr. 711). 5 Der Sudawen Bockheyligung und ander Ceremonien derselbenn, conservato Wolfenbütelio ducogo Augusto bibliotekoje Germania in manuscripta Augustea konvoliute. *6R segno segnalimi tardivesnio periodo manuscriptarie varianti. Secondo W. Mannhardt (1936: 239240), queste perscise editorialciniu punto di vista comparintini con C nuorašu, mat in esse, come e quest'ultima, non ci sono introduzioni, di alcune parti. 7 Ad esempio, perraso K, o I E 20 folianto (Pruische Chronica), ora LMAGBR (Ms. 1279; mkrf. non), autore alcuni episodi alcuni particolarmente enlarcita, savaip reinterpretato già fino a tol žinotą informaciją. Jame dievų vardų ir funkcijų vardijimas itin komplikuotas dėl kelių rankraščių lyginimo ir mėginimo pateikti vieną variantą. ROLANDAS KREGŽDYS 12 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Altro, in questo articolo gvildenama, mitonimo lie. maselis ‘Užgavėnių papročiais persirengęs žmogus (LKŽe) problema di origine riguarda con Azazelio fenomenu (žr. ulteriormente), mat durante questa festa, vejantą l'inverno e le sue palydovus dal giemo, era aspettasi atsicratarsi di tutti i possibili malefatti, legando la loro genezė non con le proprie attività (resp. nulemtą medio ambiente), ma con fattori esterni (resp. svetimtaučių įtaka), t. y. il farmakko (gr. farmaκός), o il gozio (dar soapap Azazelio). Analizzando mitonimo lie. maselis genezę, è necessario sottolineare che Nors XVIIXVIII a. negli scritti e non menzione persirenginamento, tuttavia in alcuni dei documenti di quel tempo accettabile demone (ischeretita mio R. K.) descrizione molto vicimas Užgavėnių persirengėlio paveikslui (Skrodenis 2009: 11). Hentigi, si può cautamente spettare, che farmako fenomenas (apie lui cfr. 8 Vieno 200 puolusių angelų vadų vardo Azazelis (ir suo variantų: Hazazelis, Azaelis, Azozelis) resp. s. hebr. lzEaz; )[; >, minimo Enocho I-ojoje, o Etiopi, libroje (En I 1236 [tai uno dei più importanti, apokalipsės egzegezei skirtų veikalų, datiojamų 8 išn.) suponavo pejoratyvinės konotacijos (matyt, ir funkcijos) Užgavėnių Antrosios Šventyklos laikotarpiu (žr. EJ VI 442443, tt 608 šiol.)]), il suo origine fino XIX non è atskleista. Pertanto mitonimas viene assegnato ad apeliativi, plg. mitologemos etimologijos interpretimo modius: 1. ‘fido + forteus; 2. ‘ožys è uscito; 3. "cancellazione; 4. ‘ožys + Dievas (plačiau žr. Klein 1987: 468; Штейнбергъ 1878: 346]). Egli troško delle persone dukterų (En I 6.4), insegnè gli uomini karybos amato, a donna puoštis (En I 8.12). Farmako funzione (apie ją plačiau zr. Harrison 1913: 45; Barton 1918: 186) menziona nella letteratura rabbinistica, Biblijoje aramėjų kalba e Kunigų knygoje (16.810, 21 [žr. Davidson 1971: 63; EJ II 763]). 9 La sua caratteristica e indoeuropee, ad esempio, tali tradizioni paisė helėnai (plačiau žr. Harrison 1913: 4445; Burkert 1977: 6466; Cameron 2004: 181; Dougherty 2006: 20; Graf 2009: 88; ulteriormente žr. EJ II 540 763), romėnai (Dunstan 2011: kt; Kuiper 2011: 162; Malitz 2005: 69; ulteriormente žr. Adkins, Adkins 2004: 325) e. In seguito questo fenomeno è stato apposto, per giustificare giudei nauto eksterminazione (plg., per esempio, espulsione da Spagna [1492 m. (Beker 2008: 90)], da Prahos [1400 m.], da Maino [1420, 1438, 1462 m.] e kt. città e stati [žr. EJ VII 523]; pogromus nell'impero russo e holokaustą). Straipsniai / Articles 13 Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius ir kt.); lie. maselis personaggio (?) judėjo10 etiologiją11, determinemtą rappresentanti di questa religione fede verità profanazioni12. 10 Stasio Skrodenio (2009: 37) e Arūno Vaicekausko (2009: 92) sostengono che essi siano stati alcuni degli principali Užgavėnių persirengėlių, specialmente Žemaitijoje. Plg. esclusivissimo semitų tautybės žmonių demonizavimą Velykų festività durante anche Žemaitijoje (plačiau žr. Skrodenis 2009: 1112, 42), che, tenka apgailestauti, fino adesso puoselėjamas Pievėnuose (Mažeikių r.). Saugodami crozii Nukružiuotojo Jėzaus chiesa, questi abitanti del villaggio, disirengati soldai e žydai velykžydžiais, gli ultimi si sforzano di nuovare dall'oggetto sacralio, che suo nonvogessero e nonuttordessero dei cristiani risurrezione. Stessimamente non lo capendo, i partecipanti menzionate festività cęsia medievalmente apparsa Christian blood difamazione (judėjų religijos aspektu) antisemitina tradizione (žr. 12 izn.). 11 Alcuni Užgavėnių festività e maukių ricercatori, presumibilmente, volendo giustificare straniimtaučių personažų paireggiata o discinata immagine, formulano contraddiccini teigini, supojančius aiškias fantasmagorijas, plg.: ...> svetimšalių kaukės nereė tautinės priklausomybės, a средство buvo tik prieš<priešai svetimas […] išryškinti savas. Nelle loro origini žydo <...> kaukės non erano di qualche carattere etnico reiškėjos, e la loro pirminėje semantikoje glūdi mitinis è stato dato le loro caratteristiche etniche o professionali vaizdinys, susijęs su žemiškomis ar požemio dievybėmis – protėvių dvasiomis, namus ar laukus globojančiomis dievybėmis“ (Skrodenis 2009: 39) // „<…> žydo, čigono, ubago personažams riflettere iscompa (Vaicekauskas 2009: 69). Tokių teignin menką fondatezza si può argumentare Užgavėnių festivės partecipe elgsena žiemos e le sue palydovų (persirengėlių) varymu lauk resp. noru atsivratiti maleo (Azazelio fenomenas). Non ceky dei dubbi, che svetimtaučių personažų introdukcija è tardiva, matyt, nulemta medievalmente creata šmeižikiška judėjų nautos religioni e cultura valutazione ideologija (žr. 12 izn.), plg. Užgavėnių žydo kaukės ypatybę, sietiną con cristiani sangue difamacija į nosį įtaisytą vinutę ar adatą, cui perirengėliai, baciuodami le mani degli abitanti del villaggio, le paudžiai įdurdavo (Vaicekauskas 2009: 9293). 12 Nel Medioevo sono stati formulati 2 criteri principali (religiche motivazioni), lėmę neapykantą judėjams: 1) accusa di assassinio di Gesù Cristo (žr. Beker 2008: 90); 2) cristiani sangue, neva necessario dvejopom cerimognom, difamacija 2a) è stata affermata che essi prima Pesachą (judėjų Velykas resp. s. hebr. esah resp. xs; P,,pavasario festae, celebrata 1521 d. nisano [resp. 10 d. 11 d. aprile] mese, menint idilevavinimento dei judei dall'Egitto schiavitù; Pesacho sacrificatois animale [džn. avinėlis, plg. s. hebr. esaim resp. ~yxis; )P. ‘Pesacho avinėliai, ėriukai; 3° trattato Mišna (Brown, Driver, Briggs 2000: 1980; anche cfr. EJ XVI 56) e kt. (akivaizdi fraidinga alluzija in judei sacrioto Pesacho avinėlio kraują [plg. s. hebr. ām resp. ~D;) ‘Pesacho avinėlio kraujas (Brown, Driver, Briggs 2000: 535538)], sacrificio durante scelta nella (Brown, Driver, Briggs ibd.; dar žr. EJ XV 678–683)]) pagrobia ir nužudo krikščionių vaiką specialų indą taurę, plg. s. hebr. saf resp. @s; ‘dubuo, taurė [žr. Brown, Driver, Briggs 2000: 1705 1706]), il cui sangue Pula in apeigine di panos tešlą (plg. subst. lie. mãcas 2 [ppr. pl.] ‘velykinis kvietinių miltų prėskas plonas paplotėlis [religinėje žydų buityje] [LKŽe] < jdš. mace resp. hcm ‘bemielės tešlos paplotėlis, kepato da kvietinių, miežinių, kvietinių speltos, ruginių o avžinių farine; unica specie di pane, mangiata per Pesachą ← s. hebr. maccāh resp. hC; )m; ‘bemielė panona o toragas [Weinreich 1977: 199; Brown, Driver, Briggs 2000: 1432; Klein 1987: 374; Wolf 1998: 62; dar. žr Velikovsky 1952: 42; EJ XIII 689690]); 2b) sono stati anche accusati di santa croce, Comunione e cristiani dei sant'immagine mušimu virve e badymu vinimis, finché questi cominciėvano a sanguaggiare (žr. Anglickienė 2004: 45; anche cfr. 10 izn.). ROLANDAS KREGŽDYS 14 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII 1. VAK. BL. PARGRUBI(J)US (G[R]UBRIUM, PERGRUBRIUS IR KT.) ETIMOLOGIN RAIDA 1A. FORMALIOJI MITONIMO ANALIZ Sulla base Sūduvių knygelėje forniti dati criteri di affidabilità (žr. 0 kapitų), necessario effettuare teonimo varianti formaliąją (resp. grafeminę) analisi, t. i. distinguere la più antica resp. autentiškiausią mitonimo strukturūrinę lytį, reflektuojamą A, B, e C perrašuose. Vėlesniuose veikalo manuscrittativi varianti presentati in mitonimo forme non corrispondimenti importanti, stabilendo caratteristingu parola kitimus e loro dėsningumų sekas. Del tutto in questa fonte (perrašues e persprudues) menzionati 17 teonimo formų, 3 di loro hipokoristikai (žr. lentelę)13. Mitonimo lytis Perrašo / perspaudo variantas W. Mannhardto veikalo paginacija / perrašo(-ų) autorius Pargrubij A, B 247 professionalus kopijuotojas Pargrubius B, C 247 professionalus kopijuotojas (A, B), non so (C) / Grubrium A13 249 professionus copiatore / Gubrium C 249 non noto / Perubrius D, εgr 246 Johanas Freibergas (D), sconosciuto (ε) Pergrubri D, E, ε 247 Johanas Freibergas (D), Christophas Janas von Weissenfelis (E), sconosciuto (ε) Pergrubrium *R, E, J, a 249 Christophas Janas von Weissenfelis / (E), Matthaejus Waisselis (J) Pergrubriüs E246 Christophas Janas von Weissenfelis Pergrubij F 247 Hansas von Kreytzenas Pergrubium F 249 Hansas von Kreytzenas Pergrubius F, G, a, b, c, d 246, 247 Hansas von Kreytzenas (F) / / Lukas Davidas (G) Pergubri J247 Matthaejus Waisselis 13 Viačeslavas Ivanovas e Vladimiras Toporovas (МНМ II 302) kažkodėl invecej forme Grubrium, forniscono la loro stessa sguardata lytį ‡ Grubrius, sostenendo che essa è fissata in tardi fonti di scrittura (kokiuose, nenurodoma), sebbene tale lytis non sia menzionato non solo in Sūdu knygelės perrašu / bei perspauduose, bet ir vėlesnių autorių veikaluose (žr. toliau). Straipsniai / Articles 15 Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius ir kt.); lie. maselis Mitonimo lytis Perrašo / perspaudo variantas W. Mannhardto veikalo paginacija / perrašo(-ų) autorius Pergubrium J247, 249 Matthaejus Waisselis Pergribrius J246 Matthaejus Waisselis / Pergubrius K246 non noto / Guberium K249 non noto / Pergrubrij a, b, c, d 247 Sulla base di discorso mitonimo grafeminio variazione evidente peculiarità (liginando solo strutturicamente diferentine to stesso manraščio lytis [žr. lentelę]), si possono distinguere egzogeninės e endogeninės strukturinių kaitų tipi (akcentuotina, che la loro etiologija può essere e naturale resp. supposta dei consumatori della vecchia religione, e tardlyva, attribuita lapsus calami tipui, t. per riconoscimento y. per scrittura; precli loro determinazione, apparently, non può [žr. 1 schemą]): I. cambi egogeniche: I.1. aferezė (suponavusi hipokoristikus): a) Grubrium A ( Pargrubij A) ← *Par-grubius (dėl sonanto epentezės žr. II.3.1 tipą); b) Gubrium C ( Pargrubius C) ← *Grubium ← *Par-grubius (dėl sonanto metatezės žr. II.1 tipą); c) Guberium K ( Pergubrius K [dėl sonanto metatezės žr. II.1 tipą]) ← *Par-grubius (dėl epentezės žr. II.3.1 tipą) ← *Pargrub/īs (plg. Pargrubij A, B Pargrubius / B, C); II. caitos endogenei: II.1. distancinė sonantų metatezė: Gubrium C (← *Par-grubium [žr. I.1 tipą]) Pargrubius C ← *Pargrubīs (plg. Pargrubij A, B/ Pargrubius B, C); II.2. distanziali assimiliazioni suppuotte caitos: Pergribrius J (← *Pergr-ubr-i-us [regresyvioji]) Pergrubrium J; II.3. ireguliariosios caitos: II.3.1. paratinių (resp. neetimologinių) voci epentezė: a) Guberium K Pergubrius K; b) Grubrium A ( Pargrubij A) ← *Pargrubius ← *Pargrub/īs; bius (plg. Pargrubius B, C II.3.2. garsų absorbcija: Pergubri / Pergubrium J (↔ Pergrubrium J) ← *Pergrubrius (plg. Pergribrius J [dėl distancinės asimiliacijos žr. II.2 tipą]) ← *Pargru- [dėl sonanto epentezės žr. II.3.1 tipą]) ← *Pargrub/īs; D, E, ε Pergrubrium *R, E, J, a II.3.3. analogijos suponuotos kaitos: Pergrubius D, ε / Pergrubriüs E / PergruPergrubij F bri Pergrubium F Pergrubius F, G, a, b, c, d Pergubri J Pergubrium J, Pergribrius J, Pergubrius K, Pergrubrij a, b, c, d Pargrubij A, B Pargrubius B, C ← *pargrub/īs con primo sando / / ROLANDAS KREGŽDYS 16 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII šaknies balsio kaita -a- > -ematyt, secondo analogia con pr. percunis ‘perkūnas14 E 50 (per l'attuale leksema cf. PEŽ III 265266). Sulla base degli stabiliti dessi di utilizzo di altri mitonimi, si può prudentemente affermare che tutte le apvocate lytis suppone prolytę *Pargrubīs: Vėlesni autori (taip pat e Sūduvių knygelės *R variantų perrašinėtojai [žr. lentelę II]) nurodo suoip interpretato mitonimo lytis (kartizzando la loro morfologia, kaitimo secondo il sistema declinacinė della lingua cesama): Malis-Sandeckis form of sggrubrio (per datum 58 [BRŠM II 20], [BRŠ II II II II II II]), Perti Perdatus Perijkov […]grubrium (per nom. gen. J. Jonas]), Skyrk […]grubrium [BR II] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] Jonas Bretkūnas – Pergrubrius (nom. sg. [BRMŠ II 307]), Aleksandras Guagninis – Pergrubiusa (gen. sg.), Pergrubi (nom. sg.), Pergrubios, Pergrubiusie (voc. sg. [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] [SR] 1 SHEMA. Vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius e kt.) grafeminių kaitų sisteminė sklaida 6 II.3.3. analogia supposti caitos: Pergrubius D, ε Pergrubriüs E Pergrubri D, E, ε Pergrubrium *R, E, J, a Pergrubij F Pergrubium F Pergrubius F, G, a, b, c, d Pergubrium J, Pergribrius J, Pergrubrius K, Pergrubrij a, b, c, d Pargrubij A, B Pargrubius B, C PE *Pargrubis con il primo analogo sando - balaksio / a- / < - permetyt, change with E1450 E. Pergubrium J, Pergrubrium J, Pergrubrius J, Pergubrius K, Pergrubrij a, b, c, PE *Pargrubis per per per l'analogo sando E. Sulla base degli stabiliti mitonimo kitimų dėsninguma, si può cautamente affermare, che tutte discusse lytis suppõe prolytę *Pargrub/īs: 1 SHEMA. Vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius e kt.) grafeminių kaitų sisteminė sklaida Gli autori più brevi (taip pat e Sūduvių knygelės *R variantų perrašinėtojai [žr. lentelę]) indicano savaip interpretato lytis mitonimo (karate volte keisdami la loro morfologia, kaitydami le parole secondo il sistema declinacinę del linguaggio usato): Jonas Maleckis-Sandeckis III fornisce la forma Pergrub (dat. [BRŠ II 203]), Bretkūnas Pergrubrius (nom. sg [BRŠ II 307]), Pergrubrij (gen. sg], Pergrubrium (BRŠ II 582]), Peras Christophoras N. Pergubrio (nom. sg. [BRŠ II Aleksandras Guagninis – Pergrubiusa (gen. sg.), Pergrubi (nom. sg.), Pergrubios, Pergrubiusie (voc. sg. [BRMŠ II 482]), Motiejus Strijkovskis – Pergrubius (nom. sg.), Pergrubiusa (gen. sg.), Pergrubios, Pergrubiusie (voc. sg. [BRMŠ II 512, 515–516]), Jonas Lasickis – Pergrubrio (dat. sg.), 72]), Mathias Pergubrius (nom. sg. 144) Mathias S. vak. bl. *Pargrub/īs pr. percunis ‘perkūnas per- < paregzogeninės kaitos analogija β aferezė α 5 Grubrium αβ3 Pargrubij Pargrubius / Pergubrius β1β5 metatezė β1 Gubrium αβ1 Guberium αβ3 endogenes caitos epentezė β3 Pergrubius / Pergrubriüs Pergrubri / Pergrubrium Pergrubij Pergrubium / Pergrubius Pergubri / Pergubrium, Pergribrius, Pergubrius, Pergrubrij β5… absorbzione β4 assimilazione β2 Pergribrius β2β3 Pergrubrium β3β5 Pergubri Pergubrium β4β5 / Articoli Articles 17 / Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius ir kt.); lie. maselis Wolfgangas Christophoras Nettelhorstas – Pergubrio (abl. sg. [BRMŠ III 72]), Matas Pretorijus Pergubrius (nom. sg.), Pergubrio (dat. sg.), Pergrubrii (gen. sg.), Pergrubrius (nom. sg.), Pergrubrio (dat. sg.), Pergrubio (dat. sg.), Pergrubrius (nom. sg.), Pergibrius (gen. sg.), Perguberis (nom. sg. IV [šventė pavadinimas]) (BRŠ III 104, 121, 134, 142, 147, 147, 179, 183, 197), Laurencijus Pergruberis (bis. sb. [Macc. sg. 456]), Stas Fridrichas Pergubris [perg. BRŠ] (nom. Teodoras Narbutas (1835: 5861) indica materiškos lyties dievybės nomi Grubite Pergrubie. 1B. VAK. BL. PARUBI(J)US (G[R]UBRIUM, PERGRUBRIUS IR KT.) KILMS APRAŠAS Rimantas Balsys (2006: 5760) elenca molto dettagliatamente tutti i ligšiolini tentativi di rivelare la parola della divinità baltas delle uscite in discussione: a) M. Pretorijus formą Pergubrius veda da: a1) verb. lie. ‡ paguberu15 (plg. Wiespatie, Diewe, pagu-beru/ ora lauka mana etc. pristok us, i. e. Gott, jetzt he-/be ich an oder will {be}arbeiten meinen Acker Herr Viešpatie Dieve, ora cominciadu oppure ketinu įdirbti suo campo [MP III 500501; dar zr. / BRMŠ III 183, 289]); a2) deziderativino azionimavodio Per gū berū (plg. durch pervaryk, įdirbk mi quella terra bene; pergubyk, iszgubyk man gerrai, Knete ihn woll durch perminkyk ją dobrze (MP III 264265; anche cfr. BRMŠ III 141, 256); b) Simonas Daukantas (1993: 78) mitonimą interpreta come verb. lie. perėti i sub. lie. grūdas dūrinį; c) T. Narbutas (1835: 58), attribuiręs dievą sūduvių lietuvių deivėms (žr. 1a poskyrį), indica proprio creatoą prolytę ‡ Grubios ogrod kwiatowy i „perguberu dirwą“ / „Ich will jetzo den Acker durcharbei-/ten lassen“ – „noriu dabar lauką įdirbti“; „pergubyk tą em“ i. e. „Arbeit mir die Erde gutt owocowy; d) Algirdas Julius Greimas (1990: 454455), basirandosi Mikalojaus Akelaičio spėjimu su la possibile mitonimo sąsają su verb. lie. grubtie ‘grubti (incidente, dell'ultimo autoriaus kažkodėl nemini), sostiene, che divinità nomeà bisogno kildinti is sub. lie. gras ‘placčiaosto gruod, dal freddo suonate duro della terra luoba, formata dall'acqua scongelata pašalo grazie; 15 I. Lukšaitės teigimu (MP I 645), della parola della lingua lituanea, galėjusio suponuoti mitonimą Pergubrius, M. Pretorijus nepateikė. ROLANDAS KREGŽDYS 24 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII 34,3]) la cui orakulà santissimo ąžuolą ( παλαιὰ φηγός) alcuni ricercatori chiamano la pičia antica sacralinių ritiigų Heladoje (plačiau žr. Harrison 1913: 22, 31, 34; Lhôte 2006: 4956). In questa locovè viaggiudavo helėnai, norintys scoprire avvenimenti, mernyti deiò favorevolezza e pan. Pranašaudavo zynia e zynės, scritytiniuose fonti introdotti da diversi hieronimais: 1) gr. ἀνιπτόπους ‘Dzeuso orakulo zynys Dodonėje non lavandantis kojų; 2) gr. Σελλοὶ ἀνιπτόποδες ‘Dodonės abitanti autochtonai, rūpinęsi Dzeuso orakulu neplaunantys kojų; 3) gr. Τόμουροι ‘Dodonės Dzeuso žyniai (←? *Τομάρουροι [Chantraine IV1 1124) [su šaknies -άρabsorbcija] < top. gr. Τόμαρος ‘Tomaro il monte Dodonėje [Pape II 1540] [? < top. gr. Τόμις Τομεύς Τομεῦς Τόμοι ir kt. [žr. Pape ibd.] + gr. ρος [jon. ορος] ‘kalnas [kitaip spiega Hjalmar Friskas (II 909): τομάρ-ουροι ορος ‘sargas] ~ Τοῦμοραι ‘Dodonės Dzeuso orakulas [Pape ibd.] /]); 4) gr. πέλειαι ‘žynės ateities spėjikės (? Dodonėje) ← πέλεια ‘tamsios coloros wildnis karvelis (Columba oenas) (žr. Il. 16. 234 131, 1171, 1380, 1563; pl. LS Kregždys 2012: 117, 161, 221, 495496; Крегждис 2011: 284). Jie požemio25 Dzeuso26 resp. Ζες καταχθόνιος (Pape I 441; ancora zr. Лосев 1957: 46, 123; Иванов 1994: 19, 332; ancora zr. Kregždys 2012: 92, 138, 487488) volì spėdavo, basandosi Dodonės ąžuolo lapų šlamėjimu (Кагаровъ 1913: 104). similiamente dei dei volì aiškindavo resp. spėdavo ateitį, basdamiesi ąžuolo27 deus rōbus (~ lo. Jū[p]piter) lapų šlamesiu e celti (Phythyon, Soes, Bennighof 2002: 91; cfr. Labai Filipbee 1961 43,: 75). Tali mantikos cerimigoni (būrimo da leggio fogli) buita e in italikų abitate località, però negli scritti romėnai sono registrati solo racconto di futuro spėjimą, basato topolio, e non ąžuolo fogų differenti nuancie (Штаерман 1987: 271). I tedeschi settentrionali credevano che il loro santoasis uosis (arbor vitae axis mundi = s. isl. Yggdrasill) notizia sulla fine del mondo suoi foghi drebėjimu e šlamėjimu (žr. Davidson 1990: 191; ancora cfr. Kregždys 2012: 266, 327, 430, 470). Peraltro, come e senzii prūsų, helėnų sacrificio rituale anche caratteristica sangue (e delle persone) sacrifici, con cui si cercava evitare dvasių puolimo (plg. mitą 25 T. y. lunarinės, a ne soliarinės dievybės, plg. uranistinės sferos Dzeuso epitetus: Ζες νεφεληγερέσκατα ‘Dzeusas debesų rinkėjas, Ζες οράνιος ‘dangiis Dzeusas (žr. Il. IV 30; Od. I 63; Pape I 442). 26 Analogia etiologia della divinità, ad esempio, Ditą (lo. Dīs Dīs pater) ‘Plutonas resp. požemio dievas lo. Di(ē)spiter ‘Jupiteris; Plutonas, garbino ir italikai (plačiau zr. Kregždys 2012: 373). 27 Plg. s. bret. [s.] korn. / dar ‘ąžuolas, air. daur ‘t. p., gal. *dera, *d(e)rullia ‘t. p. (žr. Pedersen 1909: 144; Matasović 2009: 91; IEW 214217; Buck 1988: 4849; Gamkrelidze, Ivanov II 525526; Lucht 2007: 401402, 404). Straipsniai / Articles 25 Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius ir kt.); lie. maselis di piktąjį demoną Forbantą [gr. Φόρβας (žr. Pape II 1643)], vissusį ąžuole e kabinusį nužudytų žmonių galvas ant his šakų [Кагаровъ 1913: 107]). Il mitologinio referente zolė menzionamento potrebbe anche essere legato con la sfera di attività del dio Perkūno, mat požemio Dzeuso (resp. chtoninės sferos dievo) etiologia (žr. Kregždys 2012: 92, 138) suppone la divinità lunarinę protohelėnų, con le sue funzioni proximamente a Mėnuli, che […]...> stimula le parti vegetali presenti sulla superficie della terra, tąs yregebų bei varpų aug (JBR II 26; vedi anche Kregždys 2012: 233). Eytų baltai (litauvii) daržoves sėjo e impiino per delčią, che le loro radici (resp. šakniavaisiai) fosse solide, i. i. functioncinei attribuzione della giovinezza 2 SCHEMA. Vak. bl. *Garburv/īs funzioni etiologija 2002: 91; ancora zr. Filip 1961: 43, 75). Tali mantikos cerimigoni (būrimo da leggio fogli) buita e in italikų abitate località, però negli scritti romėnai sono registrati solo racconto di futuro spėjimą, basato topolio, e non ąžuolo fogų differenti nuancie 13 ąžuolo27 – deus rōbus (~ lo. Jū[p]piter) – lapų šlamesiu ir keltai (Phythyon, Soesbee, Bennighof (Штаерман 1987: 271). I tedeschi settentrionali credevano che il loro santo uosis (arbor vitae axis mundi = s. isl. Yggdrasill) notizia sulla fine del mondo suoi foghi drebėjimu e šlamėjimu (žr. Davidson 1990: 191; ancora zr. Kregždys 2012: 266, 327, 430, 470). By the way, come e anųjų prūsų, helėnų sacrificio rituale anche caratteristica sangue (ir delle persone) sacrifici, con cui si cercava evitare spirasių puolimo (plg. mitą su piktąjį demoną Forbantą [gr. Φόρβας (žr. Pape II 1643)], abitusį ąžuole e kabinus nužudį delle persone sulle teste su suo šakų [Кагаровъ 1913: 107]). 27 Plg. s. bret. [s.] korn. / dar ‘ąžuolas, air. daur ‘t. p., gal. *dera, *d(e)rullia ‘t. p. (žr. 1909 Pedersen: 144; Matasović 2009: 91; IEW 214217; Buck 1988: 4849; Gamkrelidze, Ivanov II 525526; Lucht 2007: 401402, 404). Mėnulis lunarinė dievybė A Jū(p)piter ‘dio del dangaus Bα Jū(p)piter Stygius = Pluto Aαβ C delčia zolė α ąžuolo fogli schlamėjimas β Ζες χθόνιος Bαβ vegetazione della parte sotteminea delle piante paλαιὰ φηγός keltų deus rōbus bl. Rickoiot šventykla Ζεὺς καταχϑόνιος Aαβ lapai β vegetazione della šventasis ąžuolas – arbor mundi *‘medis – būrėjas, burtų medis’ β geras derlius vak. bl. *Garburv/īs ABαβ superficiale delle piante italikų *perkus ‘Perkūno medis = ąžuolas „priverčia augti lapus ir žolę“ „varai žiemą lauk“ pr. Patollo Aβ būrimento da albero fogli baltų griausmo dievas Perkūnas Bα raguotas Perkūnas Aα fertilinė funkcija α mantinė funkcija β Ζεὺς νεφεληγερέτης / οὐράνιος Bα ragai Saulė soliarinė dievybė B oraculo Dodonese jovatis ROLANDAS KREGŽDYS 26 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII è stata attribuita buona vegetazione delle superficiali parti delle piante, a delčios požeminės parti (žr. JBR II 177). Sulla base di menzionati argomenti, si può formulare atsargią baltų griausmo dio dualistinės kongruencinės genezės prelaidą (plg. lietuvių griausmo dio Perkūno e raguoto Perkūno raguoto senio [? pr Patulo] sąsają, sulla base identišku italikų Jū(p)piter ‘dangaus dievas Jū(p) piter Stygius ‘lo zemezio mondo Jupiteris = lo Pluto genetine kongruencija]), plg. nelle vecchie preghiere lituane al nuovo mese menzionamento non di Dio, e Perkūno reamismo (žr. Kregždys 2012: 138, 373). Ilgaini mitonimo funcinè motivazione poteva essere dimosta (caip Perkūno dualistinė genezė, dendroniminis referentas bei lunarinio kulto tradicija) a causa onimo itin gausių fonotaktinių kaitų, suponavusių significativo degli elementi strutturali praradimento del ryšio bei religiose pr. Beresnevičius (vedi 103118). Pertanto teonimas preso a percepire e come vegetazioni inizi (impulsą fornisce Perkūno primaverainis žaibas), e della collia divinità (lunarinio culto reminiscencia). Resiumuendo, si può fare atsargią prelaidą, che vak. bl. *Garburv/īs (→ *Pargrub/īs) ‘dio, scagionatore dell'inverno, costringente a crescere foglie e erba e determinante buona derlis (< *‘medis būrėjas, burtų medis) è uno dei molti epitet perkūno (dar. Greek žr.: 1990 45 suponuojančių archaic sakralistikos funkcijos mantronimus totemą, garbį ir helė, celta, nord germanų (galų ir italikų). Hence, questo mitonimento è possibile būtų priskirti baltų ir išvardytų ide. tautų izomitologemoms. 2. LIE. MASELIS ‘UŽGAVĖNIŲ PAPROČIAIS PELENGS PERSOMOG LKŽe nurodoma, kad rytų aukštaičių panevėžiškių plote – Šeduvos apylinkėse è consumato (ar kadaise vartotas) Užgavėnių festivės dalivio persirengėlio įvardijimas maselis. Sulla base fornito al presente genere lessicografico aprašu (nenurodoma, che la parola fosse skolinys), il ordinyodatojai lo attribuisce lių lietuvių leksikos veldiniams. Pritarti tokiam sprendimui nėra lengva dėl kepriežasčių: 1) supponoti rytų aukštaičių plote appaicente assimiliacinio suff. lie. -ala- > -ela- (žr. Skardžius I 175176) consumo caso, t. y. vesti questo parola da sub. lie. mãsalas 3b (sm.) ‘kas kuo masinant, dovullas; dvėseliena ai cacciati vili per allioti DŽ; LL 272; ‘ant kabliuko kabinamas cibo ai pesci allioti meškeriojant rš (LKŽe) non è possibile a causa di tale conotazione funzionale Užgavėnių šventės personažo mancanza di fissazione; 2) intravedere presente arybinio alternantà sub. lie. masẽnis, -ė 2 (smob.) ‘k a s ma si na Als, J (LKŽe) resp. verb. lie. mãsinti (-yti), -ina, -ino K, masnti, -na, -no 1. (tr.) Articoli Articles 27 / Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius ir kt.); lie. maselis ‘t au k ti nella s ave, v i l ioti, ž avėt i, gu ndy ti Jms, Kv e kt. ; 2. (refl.) ‘t rok š ti ko, susivilioti J; 3. (tr.) ‘calbinti, chiamiti, kviesti a se stesso, viliojant kuo Brs, Slnt, J, M. Valanč, S. Dauk e kt. ; 4.tr.) ‘cercherà di estordio, estorbi Grdm; 5. (tr.) ‘žadinti norą kuo, daodant pamėginti Kal; 6. (tr., intr.) ‘meluoti, enganudinėti D. Pošk, Skd, Dr, Pln, Kam, J, (tr.) ‘erzinti, tyčiotis G 20 (LKŽe) suff. -elvedinio (plačiau zr. Skardžius I 176177, 235) anche non si può non solo a causa sub. lie. masẽnis, -ė semantiche differenzioni eseguiti dei riti aspetti, ma e a causa già menzionato di questa festa personaggi nonūdingo funcinio iperonimo ‘viliotojas, menagis, impostvikas o erzintojas (žr. Vaicekauskas 2009: 6768). Decidendendo leksemos lie. maselis problema di origine, attenzione attirtina in identiškos morfologinės struktūras pavardės lie. Masẽlis (LPŽ II 171) utilizzo nella stessa zona dialettistica, i. y. rytų aukštaičių panevėžiškių plote Pumpėnuose (Pasvalio r.), Panevėžyje, Raguelyje (Panevėžio rvoje), Žeimelyje (Pakruojo r.). Lietuvių pavardžių žodyno (LPŽ II 172) autorių teigimu, questo onimas può essere vedato da hipokoristikų: le. (← Maś avd. le. Mateusz), vo. Maaß, Maas (← avd. vo. Thomas). Da questi due discussi varianti di spiegazione dell'origine della surname affidime più sarebbe il secondo, mat hypothzės autorie nepaaiškino (resp. neiliustravo alternativi esempi) spėjamo slavizmo frikatyvinių ś → s kaitos. Nonostante e germanismo vartosenes spėjimu fidarsi molto difficile, mat possibile questa surname etiologico base lie. maselis ‘Užgavėnių costriciami žmogus’ (tokia hipotezė kažkodėl apskritai nesvarstoma) nesuponuoja vokiečių tautybės personažo – tokio šios šventės dalyvio nemini joks etnologas. Remiantis vos ne pagrindinio Užgavėnių šventės persirengėlio, judėjų taupersirengęs tybės personažo, status durante festa sono state indosimos e rappresentanti di questa nazione imituojančios kaukės (pavyčin, prekeivio [Beresnevičius 2005:7; 39 plačiau žr. 0 poskyrį, 10 izn.]), è possibile escogitare atsargią prelaidà su semitismo, e non germanismo (matyt, e non slavismo [žr. jd]), t. reflexonu supotinasine retrogradazijas ant: avd. Massel (plg. avd. Sam Massell, Jr. [EJ XIII 667] < vak. jdš. massel maššel ‘laimė, sėkmė /; stelleynas [plg. Lötzsch 1992: 115116] ryt / jdš. mazal resp. lzm ‘t. p. [wwa;)ja;dla;)s. 2011: 354, 569] < v. hebr. mazzāl resp. lZ; )m; ‘planeta; asterica; successo; patrimonio [Stern 2000: 129; Jastrow II 755]) → lie. maselis ‘Užgavėnių abrociais perirengęs žmogus. 3. APIBDRINIMAS Sulla base dei principi di studio della konsekventualiosa resp. struttururinesa etimologia (apie loro plačiau cfr. Mailhammer 2013: 4, 2013a: 9, 11]), prima presentando ROLANDAS KREGŽDYS 28 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII specifiche leksema caratteristiche di origine, necessario tener conto di: (1) della fonte in cui si menziona la parola, peculiarità formali risp. valutare lo secondo i principi della metodologia verificativa; (2) le differenze strutturali delle vari della stessa parola, cercando di determinare la forma primaria; (3) formali della grammatica predisponendo un fattore, idant sarebbe evitata sistema linguistico nonuddingų fatti di constatazione o formulozioni. La costituzione di lexicografiche congiunzioni, dispositive via strutturini leksinių lizdų (žr. Corseriu 1967: 297; Mailhammer 2013: 3; anche zr. Bussmann 2006: 673674) sistema, basato selectivamente segnalint e o indicant una debita di parole di origine straniera (etiologiniu fondamento), è in parte yding, supponendo possibili mistificazioni grįstus ver.inimus e introdukzioni di parole nella base leksika ereditata. 4. IŠVADOS 1. Sūduvių knygelėje minima mitologema vak. bl. Pargrubi(j)us (e le sue varianti G[r]ubrium, Pergrubrius e kt sp.), suponėtina, suponuoja tale raidologia etimologica: vak. bl. *Pargr/īs ‘dio, che scopa l'inverno, che fa crescere le foglie žolę bei lemiantis gerą derlių’ ← *Gar-brub/īs ‘t. p.’ ← *Gar-bruv/īs ‘t. p.’ ← *Gar-burv/īs *‘medis – būrėjas, burtų medis’ ← pr. garian ‘medis’ E 628 + pr. *burv- *‘būrimas, spėjimas; ženklas’. e 2. Vak. bl. *Garburv/īs (→ *Pargrub/īs) ‘dio, scovarante l'inverno, forziante a crescere foglie e erba e dimiantis gerą derlių (< *‘medis būrėjas, burtų medis) è uno di molti epitet Perkūno. 3. Semema *‘medis būrėjas, burtų medis suppõe mantinės funkcijos sakraliną referentą dendroniminį totemą, garbintą e helėnų, keltų, šiaurės germanų (forse e italikų). 4. Lie. maselis ‘Užgavėnių papročiais persirengęs žmogus è semitismo, vestinas da avd. jdš. Massel. LITERATŪRA Adkins Lesley, Adkins Roy A. 2004: Handbook to Life in Ancient Rome. New York: Facts On File, Inc. Anglickienė Laima 2004: Judėjų įvaizdis lietuvių folklore: viduramžiškų prietarų atspindžiai. – Tautosakos darbai 21(28), 41–53. Baldžius Juozas 2005: Rinktiniai raštai. Etnologijos ir tautosakos baruose. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Straipsniai / Articles 29 Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius ir kt.); lie. maselis Balsys Rimantas 2006: Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios: nuo apeigos iki prietaro. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Barton George A. 1918: The Religion of Israel. New York: The Macmillan Company. Beker Avi 2008: Chosen: the history of an idea, the anatomy of an obsession. New York: Palgrave Macmillan. Beresnevičius Gintaras 1995: Baltų religinės reformos. Vilnius: Taura. Beresnevičius Gintaras 2004: Lietuvių religija ir mitologija. Sisteminė studija. Vilnius: Tyto alba. Beresnevičius Gintaras 2005: Meditacija, kontempliacija, ekstremalios būklės: Lietuva ir Rytai. – Kultūrologija 12, 397–416. Berneker Erich 1896: Die preussische Sprache. Texte, Grammatik, etymologisches Wörterbuch. Strassburg: Verlag von Karl J. Trübner. Běťáková Marta Eva, Blažek Václav 2012: Encyklopedie baltské mytologie. Praha: Libri. Blažek Václav, Běťáková Marta Eva 2014: Prussian *Grubrius ‘god of spring and vegetation’ in perspective of the Italic pantheon. – Baltistica 49(2), 345–356. Blažienė Grasilda 2005: Baltische Ortsnamen in Ostpreußen. Stuttgart: Franz Steiner Verlag. Bréal Michael 1964: Semantics: Studies in the Science of Meaning. New York: Dover Publications. BRMŠ I–IV – Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai, sud. Norbertas Vėlius. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla (t. 1–2), Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (t. 3–4), 1996–2005. Brown Francis, Driver R. S., Briggs Charles 2000: Enhanced Brown-Driver-Briggs Hebrew and English Lexicon, with an appendix containing the Biblical Aramaic, based on the lexicon of William Gesenius as translated by Edward Robinson, by Francis Brown, with the cooperation of S. R. Driver and Charles A. Briggs. Based on the 1906 edition originally published by Clarendon Press: Oxford. Washington (electronic edition). Brückner Alexander 1904: Starożytna Litwa. Warszawa: Druk K. Kowalewskiego. Buck Carl Darling 1988: A Dictionary of selected Synonyms in the pricipal Indo-European Languages. Chicago & London: The University of Chicago Press. Būga I–III – Kazimieras Būga. Rinktiniai raštai 1–3, sud. Zigmas Zinkevičius. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958–1961. ROLANDAS KREGŽDYS 30 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Burkert Walter 1977: Griechische Religion der archaischen und klassischen Epoche. Stuttgart & Mainz: Verlag W. Kohlhammer. Bussmann Hadumod 2006: Routledge Dictionary of Language and Linguistics. London and New York: Routledge. Cameron Alan 2004: Greek Mythography in the Roman World. Oxford & New York: Oxford University Press, Inc. Chantraine I–IV1–2 – Pierre Chantraine. Dictionnaire étymologique de là langue grecque. Histoire des mots. Paris: Éditions Klincksieck (1 (A–Δ) – 1968, 2 (E–K) – 1970, 3 (Λ–Π) – 1974, 4(1) (P–ϒ) – 1977, 4(2) (Φ–Ω et index) – 1980). Coseriu Eugenio 1967: Lexikalische Solidaritäten. – Poetica 1, 293–303. Daukantas Simonas 1993: Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių. Vilnius: Ethnos. Davidson Gustav 1971: A Dictionary of Angels: Including the Fallen Angels. New York: Free Press. Davidson H. R. Ellis 1990: Gods and Myths of Northern Europe. London: Penguin Books. Delamarre Xavier 2003: Dictionnairede la langue Gauloise. Une approche linguistique du vieux-celtique continental. Paris: Editions Errance. Dini Pietro Umberto 2000: Baltų kalbos. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Dini Pietro Umberto 2010: Elementi di mitologia baltica. – Polifemo 10, 101–126. Dini Pietro Umberto 2014: Foundations of Baltic Languages. Vilnius: Vilnius University. Dougherty Carol 2006: Prometheus. London & New York: Routledge Taylor & Francis Group. Dunstan William E. 2011: Ancient Rome. Lanham & Plymouth, UK: Rowman & Littlefield Publishers, Inc. Dusburgietis Petras 2005: Prūsijos žemės kronika. Vilnius: Versus aureus. DvŽ I–II – Dieveniškių šnektos žodynas 1–2. Autoriai: Laima Grumadienė, Danguolė Mikulėnienė, Kazys Morkūnas, Aloyzas Vidugiris. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005–2010. Straipsniai / Articles 31 Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius ir kt.); lie. maselis EJ I–XXII – Encyclopaedia Judaica 1–22. Fred Skolnik, Editor in Chief. Michael Berenbaum, Executive Editor. Detroit & London: Thomson & Gale, USA; Keter Publishing House LtD., Jerusalem, 2007. Frisk I–III – Hjalmar Frisk. Griechisches Etymologisches Wörterbuch 1–3. Heidelberg: Carl Winter Universitätsverlag, 1960. Gamkrelidze, Ivanov I–II – Thomas V. Gamkrelidze, Vjačeslav V. Ivanov. Indo-European and the Indo-Europeans. A Reconstruction and Historical Analysis of a Proto-Language and a Proto-Culture 1–2. Berlin & New York: Mouton de Gruyter, 1995. Gerullis Georg 1922: Die altppreußischen Orstnamen. Berlin und Leipzig: Vereinigung wissenschaftlicher Verleger. Graf Fritz 2009: Apollo. London and New York: Routledge. Greimas Algirdas Julius 1990: Tautos atminties beieškant. Vilnius & Chicago: Mokslas. Grunau Simon 1876: Preussishe Chronik. Die preussischen Geschichtschreiber des XVI und XVII Jahrhunderts. Bd. 1, herausg. von M. Perlbach. Leipzig: Verlag von Duncker & Humblot. Harrison Jane Ellen 1913: The Religion of Ancient Greece. London: Constable & Company LTD. IEW – Julius Pokorny. Indogermanisches etymologisches Wörterbuch 1–2. Bern und München: A. Francke AG-Verlag, 1959–1969. Il. – Ὁμήρου ‘Ἰλιάς’ Jastrow I–II – Marcus Jastrow. A Dictionary of the Targumim, The Talmud Babli and Yerushalmi, and the Midrashic Literature. London & New York: Luzac & Co., G. P. Putnam’s Sons, 1903. JBR I–V – Jonas Balys. Raštai 1–5, par. Rita Repšienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998–2004. JBŽ I–III – Jokūbas Brodovskis. Lexicon Germanico=Lithvanicvm et Lithvanico=- Germanicvm. Rankraštinis XVIII amžiaus žodynas, 1–3, par. Vincentas Drotvinas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. Jonas Kabelka 1982: Baltų filologijos įvadas. Vilnius: Mokslas. Ernest Klein 1987: A coprehensive etymological Dictionary of the Hebrew Language for Readers of English. Jerusalem & Tel Aviv: Eisenbrauns. Kolczyński Jarosław 1996: Trójnożna koza. Uwagi o symbolice trójnożności. – Ethnografia Polska 40(12), 81107. ROLANDAS KREGŽDYS 32 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Kregždys Rolandas 2009: Sūduvių knygelė vakarų baltų religioni e cultura fonte. parte I: formalioji analisi. Lituanistica 55 (34 [7980]), 174187. kroniką e altre storiche interpretazioni Kregždys Rolandas 2009a: Pr. Romow pagal Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės fino ai nostri tempi (toponimo etimologica analisi, localizzazione). Antica cultura balta 8. Vilnius: Kronta, 122187. Kregždys Rolandas 2010: M. Stryikowskio negozio Kronika Polska, Litewska, Żmódzka i wszystkiej Rusi teonimai: Chaurirari. Acta Linguistica Lithuanica 6263, 5081. Kregždys Rolandas 2011: Baltiškųjų teonimų perteikimo e dievų funkcijų nustatimo problematika Jano Łasickio veikale De diis Samagitarvm cæterorvmque Sarmatarum, & falsorum Christianorum. Item de religione Armeniorum: Salaus, Klamals, Atlaibos, Tawals. Perspectives of Baltic Philology II. Poznań: Wydawnictwo Rys, Kuiper Kathleen 2011: Ancient Rome: from Romulus and Remus to the Visigoth invasion. New York: 101–121. Kregždys Rolandas 2012: Baltų mitologemų etimologijos žodynas I: Kristburgo sutartis. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas. Rosen Educational Services, LLC. Kuzavinis Kazys 1964: Prūsų lingua. Vilnius: Vilniaus Stato pedagogico istituto. Laurinkienė Nijolė 1990: Mito atšvaitai lietuvių kalendorinėse dainose. Vilnius: Vaga. LE IXXXVII Enciclopedia Lietuvių 137. Bostonas: Enciclopedia Lietuvių editrice, 19531985. Lhôte Éric 2006: Les lamelles oraculaires de Dodone. Genève: Droz. LKŽe Lietuvių kalbos žodynas (t. 120, 19412002) variante elettronico. Seconda uscita elettronica. Red. kolegija: G. Naktinienė e kt. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013. LMAGBR Rankraščių skyrius della Biblioteca Gdansko dell'Accademia polacco delle scienze. Lötzsch Ronald 1992: Duden Jiddisches Wörterbuch (2., durchgesehene Auflage). Mannheim & Zürich: Dudenverlag. LP IŽII Dizionario dei surnomiji Lituanici 12. Vilnius: Mokslas, 19851989. Lucht Martina 2007: Der Grundwortschatz des Altirischen. Inaugural-Dissertation zur Erlangung der Doktorwürde der Philosophischen Fakultät der Rheinischen Friedrich-Wilhelms-Universität zu Bonn. Bonn: Rheinischen Friedrich-Wilhelms-Universität. LVŽ III... Dictionnaire des lieux nomes 12. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014… Articoli Articles 33 / Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius ir kt.); lie. maselis Mailhammer Robert 2013: Introduction: Etymology beyond word histories. – Lexical and Structural Etymology. Beyond Word Histories. Ed. Robert Mailhammer, Boston & Berlin: Walter de Gruyter, Inc., 17. Mailhammer Robert 2013a: Towards a framework of contact etymology. Lexical and Structural Etymology. Beyond Word Histories. Ed. Robert Mailhammer, Boston & Berlin: Walter de Gruyter, Inc., 931. Malitz Jürgen 2005: Nero. Oxford: Blackwell Publishing. Mannhardt Wilhelm 1936: Letto-Preussische Götterlehre. Riga: Herausgegeben von der Lettisch-Literärischen Gesellschaft. Matasović Ranko 2009: Etymological dictionary of proto-Celtic. & Leiden Boston: Brill. Mažiulis Vytautas 1966: Prūsų kalbos paminklai. Vilnius: Mintis. Mažiulis Vytautas 2004: Prūsų kalbos istorinė gramatika. Vilnius: Vilniaus universitys edikla. Mierzyński Antoni 1900: Romowe. Poznań: Drukarnia dziennika poznańskiego. MP IIV Matas Pretorijus. Prūsijas įdomybės, o Prūsijos regykla 14. Parengė Ingė Lukšaitė. Vilnius: Pradai (t. 1 1999), Lithuanian historias institute publykla (t. 2 2004, t. 3 2006, t. 4 2011). Narbutt Teodor 1835: Dzieje starożytne narodu litewskiego. Tom 1. Mitologia litewska. Wilno: A. Marcinowski. Od. μήρου δυσσείη Pape III Dr. W. Papes Wörterbuch der griechischen Eigennamen 12 (I: ακ; II: λω). Braunschweig: Druck und Verlag von Fried. Bieweg & Sohn, 1911. Pedersen Holger 1909: Vergleichende Grammatik der keltischen Sprachen. Erster Band. Einleitung und Lautlehre. Göttingen: Vandenhoeck und Ruprecht. PEŽ IIV Vytautas Mažiulis. Prūsų linguaggio etimologia dictionario 14. Vilnius: Mokslas (t. 1), Mokslo ir encyclopedijų leidykla (t. 2, 3), Mokslo i encyclopedijų leidybos institutas (t. 4), 19881997. Phythyon John R., Soesbee Ree, Bennighof Mike 2002: Celtic Age. Roleplaying the Myths, Heroes and Monsters of the Celts. Virginia Beach: Avalanche Press LTD. Przybytek Rozalia 1993: Ortsnamen baltischer Herkunft im südlichen Teil Ostpreußens. Stuttgart: Franz Steiner Verlag.