S aipsniai / A icles 121
LAURA GERŽOTAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as, Vilniaus uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: a ealiniai bal ų kalbų y imai,
geoling is ika, dialek ologija.
JAUNŲJŲ ŠIAULIŠKIŲ
IR PANEVĖŽIŠKIŲ
TARMINĖ SAVIMONĖ:
RIBOS MENTALINIUOSE
ŽEMĖLAPIUOSE1
Dialec al Sel -awa eness o he Young
Inhabi an s o Šiauliai and Pane ėžys:
Bo de s in Men al Maps
ANOTACIJA
S aipsnyje ap a iamas jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minės sa imonės y imas.
Ti iamąją medžiagą suda o ienos iš s a biausių pe cep y iosios dialek ologijos užduo-
čių – men alinio a mių žemėlapio – duomenys.
Ta mių pa ibyje a ne oli jo esančiuose mies uose su ink os medžiagos analizė pa o-
dė, kad dialek ologų pa eik a i pap as ojo kalbos a o ojo sa imonėje egzis uojan i d i-
na ė lie u ių a mių klasi ikacijos ski iasi. Jaunieji esponden ai aukš aičių a mei linkę
p iski i ik nedidelę a mė y ininkų da buose nu ody o šios a mės plo o dalį. Nemaža
likusi aukš aičių a mės e i o ija enka a ski ais a miniais iene ais laikomiems dzūkams
i su alkiečiams.
ESMINIAI ŽODŽIAI: pe cep y ioji dialek ologija, men alinis žemėlapis, a mių klasi i-
kacija, e nog a inis egionas
1 Už e ingus pa a imus engian s aipsnį nuoši džiai dėkoju p o . d . Danguolei Mikulėnienei
i doc. d . Dai ai Aliūkai ei.
LAURA GERŽOTAITĖ
122 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
ANNOTATION
The a icle in oduces he esea ch in o he dialec al sel -awa eness o he young inhabi-
an s o he ci ies o Šiauliai and Pane ėžys. The da a o he dialec al men al map, which
is one o he mos impo an asks in pe cep i e dialec ology, se e as esea ch ma e ial.
The analysis o he ma e ial collec ed a he bo de o he dialec s o in he nea by
owns indica ed ha he bina y classi ica ion o he Li huanian dialec s gi en by dialec o-
lo gis s and he one exis ing in he sel -awa eness o he o dina y language use s is di e-
en . The young esponden s end o a ibu e he Aukš ai ian dialec o a small a ea o he
dialec which is speci ied in he wo ks o dialec ologis s. Qui e a la ge emaining e i o y
o he Aukš ai ian dialec goes o he people o Dzūkija and Su alkija which a e consi-
de ed sepa a e dialec al uni s.
KEYWORDS: pe cep ual dialec ology, men al map, classi ica ion o dialec s,
e hnog aphic egion.
XXI a. p adžioje ne ik lie u ių a mė y oje, be i e nologijoje padaugėjo
y imų, apibend inančių ne ik objek y ųjį (moksliškai pag įs ą), be i subjek-
y ųjį (sa imone pa em ą) a mės a egiono aizdą.
Iš kalbininkų kaip gausiausi i išsamiausi minė ini Dai os Aliūkai ės y i-
mai (Aliūkai ė 2007: 211–223; 2008; 2009: 164–179; 2011: 209–220). Juose, e-
mian is pe cep y iosios dialek ologijos eo inėmis nuos a omis, a skleis i ne ik
objek y ieji (mokslininkų ap ašy ieji), be i subjek y ieji (pap as ųjų kalbos
a o ojų su okiami) y ų aukš aičių anykš ėnų a minio kalbėjimo požymiai,
užsimenama i apie subjek y iąsias, eilinio a o ojo sa imonėje egzis uojan-
čias a mes ski iančias izogloses.
Tokių užuominų esama i sa imonės klausimams ski uose e nologų y i-
muose. Be eik p ieš dešim me į ies dialek ologų nu ody u žemaičių i aukš-
aičių a mių pa ibiu Pe o Kalniaus a lik as y imas pa odė, kad „daba iniams
žemaičiams sa e apa inan i a ski ian nuo nežemaičių s a biausias odiklis –
ne gy enamoji e i o ija, […] o ki okia kalba“ (Kalnius 2006: 116). Nus a y a,
kad „absoliu i dauguma esponden ų nežino […] kalbininkų p ipažin os žemai-
čių–aukš aičių a mių ski iamosios ibos […]. Žemai ija, jų manymu, baigiasi
en, ku p asideda ki aip negu mes kalban ys gy en ojai, ku ių kalba, jų many-
mu, y a šiek iek nuk ypusi nuo no mos“ (Kalnius 2006: 116). P iei a p ie iš-
ados, kad „o ien acine linija laikan kalbininkų a mių ski iamąją ibą, sa-
imonės izo ona s y uoja nuo jos į abi puses bend ame be eik 40 km pločio
uože“ (Kalnius 2006: 116). Ge okai susi aukęs Žemai ijos e ninės sa imonės
plo as, į besi o muojančią jo pe i e iją įeina nemaži šiau ės i pie ų žemaičių
S aipsniai / A icles 123
Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė:
ibos men aliniuose žemėlapiuose
a mės pak aščiai su Rie ã o, Palangõs, K e ingõs, Mažekių, Akmẽnės, Raséi-
nių, Tau ags apylinkėmis (Pe ulis 2005: 167–168; Kalnius 2006a: 78–80).
Ty imais nus a y a, kad kalba sa o egioninį kul ū inį apa umą apib ėžia
i aukš aičiai (Sa oniakai ė 2003: 121–126; 2007: 180). Pažymė ina, kad loka-
lizuo i aukš ai iškosios a minės (ne egioninės) sa imonės plo ą nė a pap as-
a, nes kasdienėje kalboje a ojami a mių pa adinimai ik iš dalies su ampa
su dialek ologų eikiamais: žemaičiais abiem a ejais adinama oje pačioje a
be eik oje pačioje e i o ijoje gy enan i žmonių g upė. Aukš aičiais pap as ai
apib ėžiami ik lie u ių a mių klasi ikacijos didžioji dalis aka ų aukš aičių
šiauliškių i y ų aukš aičių. Likusiojo aukš aičių a mės plo o žmonės pap as ai
adinami dzūkais i su alkiečiais (a ba su alkais) (Papau ėly ė, Župe ka 2010:
186–187).
Šio s aipsnio objek as – Šiauli i Pãne ėžio gimnazijos klasių (9–12) moks-
lei ių men aliniai a mių žemėlapiai2.
Tikslas – išanalizuo i ski ingų didmiesčių mokslei ių a minę sa imonę a -
skleidžiančius a mių aizdinius.
Ty imo medžiaga – pagal p ojek ą Bend inės kalbos ie a men aliniame lie u ių
kalbos žemėlapyje3 sukaup i 2844 Šiauli i Pãne ėžio gimnazijų mokslei ių an-
ke iniai užduo ies su žemėlapiu duomenys. S aipsnyje emiamasi y imo me u
pa eng os anke os Ta minio kalbėjimo i bend inės kalbos e inimas 1-osios už-
duo ies medžiaga (ž . 1 pa .).
Žemėlapyje, ku iame sužymė os sa i aldybių ibos i didžioji dalis jų cen-
ų5, mokslei iai u ėjo ne ik pažymė i, ku kalbama a miškai, be i pa ašy i,
kokia a me, į e in i a minį kalbėjimą.
P ojek o me u ne ik Šiauliuosè i Pane ėžyjè, be i ki uose Lie u õs mies-
uose (K e ingojè, B žuose, Kùpiškyje, Me knėje) apklaus ų jaunųjų espon-
den ų anke ų pe žiū a odo, kad žemėlapio užduo is isų mokslei ių a lik a
2 Pe cep y iosios dialek ologijos y imuose men alinio žemėlapio (an. Men al Map) są oka nu o-
doma, koks ie o ės a ie o ių g upių aizdinys iš yškėja eilinių kalbos a o ojų sąmonė-
je. Tokiu būdu a skleidžiama pap as ųjų kalbos bend uomenės na ių e d inė-kalbinė nuo oka
(Die cks 2002: 52; Aliūkai ė 2009: 166). Men alinis a mių žemėlapis (an. Men al Map o Dialec s)
apibūdin inas kaip subjek y usis a mių ski s ymas (Inoue 1999: 161).
3 P ojek as ykdomas Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos lėšomis. P ojek o ado ė doc. d .
Dai a Aliūkai ė.
4 Žemėlapio 1-osios užduo ies nea liko, . y. žemėlapių niekaip nesužymėjo, 10 p oc. Šiauli i
2 p oc. Pãne ėžio mies ų gimnazis ų.
5
Pe cep y iojoje dialek ologijoje aikan žemėlapio echniką (plačiau ž . P es on 1989; 1999;
xxiii–xl; 1999a: 359–373) i iamiesiems pa eikiami uš i (ž . E ans 2002: 76–83) a ba, kad bū ų
leng iau o ien uo is, su didžiausių adminis acinių e i o inių iene ų ibomis (ž . Long 1999:
178), nu ody ais didmiesčiais (ž . Dailey-O’Cain 1999: 228) žemėlapiai.
LAURA GERŽOTAITĖ
124 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
1 PAV. Anke os 1-oji žemėlapio užduo is
2 PAV. Pažymė ų a minių s ičių a p Pãne ėžio mokslei ių pa yzdys (Pn_1_V10)8
S aipsniai / A icles 125
Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė:
ibos men aliniuose žemėlapiuose
labai panašiai. Visi žemėlapiai jaunųjų esponden ų žymė i ejopai. Pi majai
g upei p iski ini žemėlapiai ik su pažymė omis egioninėmis kalbos s i imis a
zonomis6, ku iose kalbama a miškai. Į an ąją g upę pa enka žemėlapiai, ku-
iuose mokslei iai ne ik pažymėjo a mę a ojančias s i is, be i jas kaip
no s į a dijo, pa yzdžiui: žemaičių a mė, žemaičiai, su alkiečiai, aukš aičiai, dzū-
kų a mė i pan. T ečiosios g upės žemėlapiai išsiski ia uo, kad juose lie u ių
kalbos plo as suski s y as a mėmis. Mokslei ių komen a ų as a p ie isų g u-
pių žemėlapių. Tokio žemėlapių g upa imo bus laikomasi i šiame da be. Kie-
k iena iš išski ų g upių, šiuo a eju apiman i Šiauli i Pãne ėžio mokslei ių
žemėlapių duomenis, daly ina smulkiau i ap a ina plačiau.
Žemėlapiai su juose pažymė omis kalbinėmis s i imis, ku iose kalba-
ma a miškai. Pab aukdami, apib aukdami a ski ų kalbinių s ičių cen us a
nuspal indami isą ienos a ki os zonos plo ą, ku iame kalbama a miškai,
be nenu odydami, kokia a me, žemėlapius y a pažymėję 54 p oc. Šiauli i
26 p oc. Pãne ėžio mies o mokslei ių7 (ž . 2 pa .).
8Didžiausią šios žemėlapių g upės dalį suda o okie, ku iuose pažymė os
kalbinės zonos pap as ai be ku iam kalbos a o ojui asocijuojasi a gali asoci-
juo is su konk ečia a me (dažnai i e nog a iniu egionu).
Many ina, kad i in dažnai, ypač Šiauli mokslei ių, a miškais nu ody i o-
kie Vaka ų Lie u õs kalbiniai cen ai kaip Plùngė i Telšia, esan ys Žemai ijos
e ninio sa imonės a ealo b anduolyje, neabejo inai mokslei ių u ėjo bū i su-
sie i su žemaičių a me (a Žemai ijos e nog a iniu egionu). Be šių, ik iausiai
aip pa žemai iškais laiky i žemėlapyje gana dažnai pažymė i i g e imi cen ai,
pa yzdžiui: Mažekiai, K e ingà, Šilãlė9.
Pažymė os aukš aičių a mės ie o ės a i ien isą plo ą suda ančios jų
g upės, kaip odo isų anke ų pe žiū a, mokslei ių sa imonėje iš dalies a i
6 An. Regional Speech Zones (ž . P es on 1999: xxxi ).
7 Siekian neišk eip i ikslių duomenų p ocen ais, neaiškiai sužymė i žemėlapiai neį auk i. Jie
suda o 6 p oc. isų žemėlapių.
8 S aipsnyje a ojami i iamųjų kodiniai umpiniai: Šiaul – Šiauli gimnazijos, Pn – Pãne ė-
žio gimnazijos i iamieji. B ūkšneliais išski i skaičiai žymi ski ingoms klasėms p iklausančių
mokslei ių g upes. M i V aidėmis nu ody a i ųjų ly is. Po aidžių esan ys skaičiai žymi an-
ke ų nume ius.
9 Labai iksliai pasaky i, ku ios a miškai kalbančios ajonų sa i aldybės mokslei ių nu ody-
os dažniausiai ( . y. pa eik i s a is inius duomenis) nebu o galima dėl kelių juos suklaidinu-
sių žemėlapio elemen ų: ajonų sa i aldybių cen ų pa adinimų pa eikimo ie os, pa yzdžiui,
Akmẽnės. Šis už ašas, ikė ina, mokslei ių sie as ne su jam p iski os, be su a čiau jo esančios
Telši ajono sa i aldybės e i o ija. Many ina, kad žymėjimą mokslei iams apsunkino da i
ai, kad kai ku ių žemėlapyje apib ėž ų sa i aldybių cen ai nenu ody i, pa yzdžiui: Rie ã o,
Tau ags, Pak úojo, Kùpiškio a Ukme gs.
LAURA GERŽOTAITĖ
126 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
isiškai su ampa su Aukš ai ijos e nog a inio egiono ibomis. Todėl neabejo i-
nai su šia a me ( . y. aukš aičių) abiejų mies ų mokslei ių u ėjo bū i siejamos
žemėlapiuose ypač dažnai jų pažymė os šiau ės, šiau ės y inėje Lie u õs da-
lyje esančios ie o ės: Pas alỹs, B žai, Pane ėžỹs, U enà, Rõkiškis, Anykščia,
Mol ai i Ignalinà.
Pie inėje i pie aka inėje lie u ių kalbos plo o dalyse (ž . 2 pa .), kaip odo
mokslei ių žymėjimai žemėlapiuose, a miškai dažniausiai kalbama Vilka š-
kio, Ma ijámpolės, Aly aũs, Lazdjų a da i Va ėnõs apylinkes apimančiame
plo e. Nesan komen a ų, aigi be papildomos in o macijos, sunku pasaky i, su
kokia a me (aukš aičių) a egionu (Dzūkija a Su alkija) galėjo bū i siejami į
minė ą plo ą įeinan ys kalbinių s ičių cen ai.
Da keliolikoje šios g upės žemėlapių Šiauli mies o mokslei iai (Pãne ėžio
mokslei ių žemėlapiuose oks žymėjimas neuž iksuo as) nu odė, kad a miškai
kalbama ik jų gim ųjų Šiauli ( . y. kalbinės gim inės10) a , ečiau, da i g e-
imų apylinkių, pa yzdžiui: Plùngės, Telši, Akmẽnės, Kemės, Rad liškio,
e i o ijoje. Many ina, kad mokslei iams kalbinė gim inė galėjo asocijuo is su
d ejopa a mine aiška – žemaičių ( ai odo į aka us nuo Šiauli pažymė os
da i Plùngės, Telši apylinkės) i aukš aičių (Rad liškio) ne ik odėl, kad ji
nelabai ski iasi nuo pačių a ojamos. Ta miniu požiū iu okiai kele iopai kal-
binei aiškai jų sąmonėje įsi i in i galėjo padė i dėl ele izijos, adijo, spaudos
susi o ma ęs žinojimas, kad Šiauli egionas nė a nei isiškai žemai iškas, nei
isiškai aukš ai iškas.
Kai ku iuose žemėlapiuose (iš abiejų mies ų jų y a po lygiai) nu ody a, kad
a miškai kalbama isoje, be eik isoje Lie u ojè (a i inkamai ji apib auk a i-
sa a ba be eik isa) a ik didžiuosiuose šalies mies uose i jų apylinkėse. Su
jokia a me juose mokslei iai neiden i ika o kai ku ių idu inėje (Kėdáinių,
Ukme gs, Jona õs, Ši in i Kaišiado i) a pie y inėje (Š enčioni, Vl-
niaus, Šačininkų) Lie u õs dalyse esančių s ičių. Tai aiškin ina uo, kad mies-
ai, ku iuose so ie mečiu s a y os didžiulės, sąjunginio pa aldumo gamyklos,
nelaiky os a minėmis zonomis, į ku ias di b i su ažiuoda o ne ik aplinkinių
mies ų gy en ojai. Pie y inė lie u ių kalbos plo o dalis, ku ioje daug ki akal-
bių gy en ojų, ne dialek ologų žemėlapiuose bu usi uščia. Iki pa XXI a. p a-
džios egionų a miškumo klausimas lie u ių a mė y oje nekel as (ž . Mikulė-
nienė, Meiliūnai ė 2014).
Šios g upės žemėlapiai nebu o labai gausiai komen uojami. Daugiausia i
gana išsamiai sa o žemėlapius pakomen a o Pãne ėžio mokslei iai. Nedide-
lių ski umų a p ski ingų mies ų mokslei ių požiū ių galima įž elg i. Šiau-
li mokslei ių žemėlapiuose dominuoja eigiami, daugiausia apibend inamojo
10 An. Linguis ic Homeland (ž . Die cks 2002: 51).
S aipsniai / A icles 127
Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė:
ibos men aliniuose žemėlapiuose
pobūdžio komen a ai, pa yzdžiui: „Visos a mės y a g ažios, nes ai y a pali-
kimas. Jos isos sa o iškos i ski iasi nuo bend inės kalbos“ (Šiaul_1(2)_M13),
„Visas a mes e inu eigiamai. Žmogus kiek ienas y a unikalus i jį jo a -
mė puošia“ (Šiaul_2(2)_M16), „Visos a mės y a ski ingos i sa aip įdomios“
(Šiaul_2(2)_M13). Be o, Šiauli mies o mokslei ių eigimu, žemaičių a mės
plo e, aip pa žemai iškose, no s i neį a dy ose, kalbinėse s i yse kalbama
nelabai sup an amai i ne aisyklingai, be g ažiai: „Žemai iška a mė man y a
sa o iškai g aži, no s nė a labai aisyklinga“ (Šiaul_1(2)_M11), „Žemaičių kal-
bą skai au sudė ingą, „išk aipy a“, be g ažia. O mes šiauliečiai kalbame „nu-
ki s omis galūnėmis“ (Šiaul_3(3)_V16), „[Mažeikių, Plungės, Telšių] g aži,
ne aisyklinga“11.
Pãne ėžio mokslei ių žemėlapių pak aščiuose y auja a ski oms s i ims su-
ašy i komen a ai. Ta miškumas į e inamas ne ik pagal k i e ijus: g ažu a ne-
g ažu, aisyklinga a ne aisyklinga, be i sup an ama a nesup an ama, juokin-
ga, įdomu, keis a: „[Šiaulių] g aži“, „[Pane ėžio] juokinga“, „[U enos] neg aži,
ne aisyklinga“, „[Kauno] g aži, aisyklinga“ (Pn_1_M20), „[Rie a o] labai g a-
ži, ne aisyklinga“, „[Pane ėžio] a mė juokinga, e zinan i ausis, ne aisyklinga“
(Pn_1_M19). Vos keliuose žemėlapiuose nu ody a, kad Pãne ėžio, aigi kalbi-
nės gim inės, apylinkių kalba y a ne aisyklinga (Pn_1_V10, Pn_1_M19).
Pas ebė ina, kad žemaičių a mės ne aisyklingumas abiejų mies ų moks-
lei ių sąmonėje asocijuojasi su nesup an amumu (da ž . Aliūkai ė, Š a cienė
2009: 269), ačiau kokiu, plačiau nepaaiškinama. Aukš aičių a mės ne aisy-
klingumas g indžiamas kalbinėmis p iežas imis, pi miausia „nuki s omis“ a ba,
kaip eigiama, „nukandamomis“ galūnėmis.
Žemėlapiai su pažymė omis i a miniu požiū iu į a dy omis s i imis.
Nuo pi mosios g upės žemėlapių an osios g upės žemėlapiai ski iasi uo, kad
juose mokslei iai (Šiauli – 18 p oc., Pãne ėžio – 38 p oc.) da i pa ašė, kokia
a me kalbama jų išski uose kalbiniuose egionuose (ž . 3 pa .).
Čia, kaip i pi mosios g upės žemėlapiuose, daugiausia pažymė i ( ai a si-
spindi Šiauli mokslei ių anke ose) i su žemaičių a me gana leng ai susie i
Vaka ų Lie u õs kalbinių s ičių cen ai: Plùngė, Telšia, K e ingà i ki i. Apie
Šiauliùs, . y. kalbinės gim inės apylinkėse, ano jų, kalbama aukš ai iškai. Tokios
mokslei ių nuos a os, kaip „šiaulie iška a mė y a g aži“ (Šiaul_1(2)_M07),
„g aži, nes pa i kalbu ja“ (Šiaul_3(3)_M06), odo, kad adinamasis a mės men-
ka e iškumo kompleksas12 nebūdingas, i iamieji jaučiasi kalbiškai saugūs. Visgi
11 Mokslei ių komen a us – ai, kas aisyklinga, nebū inai e inama eigiamai – pa i ina Fu-
mio Inoque įž algos, iš y us Didžiosios B i anijos esponden ų a mių aizdinius (Inoue 1999:
152).
12 An. Dialec (in e io i y) Complex (ž . Inoue 1999: 148).
LAURA GERŽOTAITĖ
128 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
nuos a os gim ųjų apylinkių a ž ilgiu išsaky os e ai abiejų mies ų mokslei ių
žemėlapiuose. Sunku pasaky i, a , emian is didesniu jų skaičiumi, šis pas ebė-
jimas aip pa pasi i in ų.
P o o ipines aukš ai iškas kalbines zonas dažniau nu odė Pãne ėžio mies o
mokslei iai. Jų žemėlapiuose dažnai išski as i gim ųjų Pãne ėžio apylinkių
plo as. Jame a ojama a minė kalba mokslei ių e inama kiek didesniame,
g e imų šnek ų plo us apimančiame kon eks e, pa yzdžiui, Pas alyjè i Pane-
ėžyjè a ojama aukš aičių a mė jiems y a „neg aži, ne aisyklinga, nuki s os
galūnės“ (Pn_1_M57), Rad liškyje, Pane ėžyjè, Anykščiuosè, U enojè – „la-
bai g aži, man pa inka“ (Pn_1_M57). Be Pãne ėžio, aukš ai iškais nu odomi
da kelių egionų – B žų, Pãs alio, Anykšči – cen ai.
Likusioje lie u ių kalbos plo o dalyje jau kalbama ne aukš aičių a me, be ,
kaip ma y i iš mokslei ių komen a ų, e nog a iniu pag indu išski omis su al-
kiečių i dzūkų a mėmis. Mokslei ių žiniomis, su alkiečių a me daugiausia
kalbama apie Kazl Rdą, Ma ijámpolę i Vilka škį, o dzūkų – Dzūkijos kul-
ū inio egiono b anduolyje (Ragauskai ė, Daugi das 2010–2011: 23) esančiose
Va ėnõs, Aly aũs apylinkėse.
Pažymė ina, kad didelė ap a iamai g upei p iski ų žemėlapių dalis moks-
lei ių sužymė a labai neaiškiai. Vienuose žemėlapiuose, ku iuose gana aiškiai
3 PAV. Žemėlapiuose pažymė ų i su a me susie ų s ičių pa yzdys (Pn_1_M06)
S aipsniai / A icles 129
Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė:
ibos men aliniuose žemėlapiuose
pažymė os i iksliai pa adin os a minės s i ys, isada lieka i okių, p ie ku ių
a apie ku ias nepa ašy a nieko (ž . 4 pa .).
Ki uose žemėlapiuose daugiausia Pãne ėžio mokslei iai į ai iais būdais iš-
sky ę kalbinius egionus, ku iuose, jų manymu, kalbama a miškai, žemėlapių
k aš uose jų a mę pap as ai apibūdinda o aip: „šiau ės y ų Lie u oje kalba-
ma aukš ai iškai. Šiau ės aka uose – žemai iškai“ (Šiaul_2(2)_M02, Pn_1_
M15) (ž . 5 pa .).
Pačiuose žemėlapiuose (ž . 5 pa .) ienai a ki ai a mei p iski os nuspal in-
os s i ys dažnai nė a aiškiai a ski os. Iš okių žemėlapių sunku sup as i, ku
y a mokslei ių įsi aizduo a iba a p šiau ės aka ų ( . y. žemaičių) i y ų ( . y.
aukš aičių), odėl apie mokslei ių su ok ą kai ku ių kalbinių s ičių a minę p i-
klausomybę, aigi i mokslei ių a minę sa imonę, sudė inga sp ęs i.
Pi mosios i ypač an osios g upės žemėlapiai (ne i neaiškiai sužymė i) o-
do, kad mokslei ių sąmonėje gana s ip iai įsi i inusi ne ik d ina ė (žemaičių
i aukš aičių), be e nog a iniu pag indu susida y a ke u na ė a mių sis ema:
žemaičiai, aukš aičiai, dzūkai, su alkiečiai (su alkai) (ž . 6 pa .)13.
13 Tokie pa ys ezul a ai gau i i ian jaunųjų žemaičių, aip pa į ai ių mies ų s uden ų nuos a as
(Aliūkai ė 2011: 211; 2013: 12).
4 PAV. Žemėlapyje sužymė o i a mėms (ne)p iski o plo o pa yzdys (Pn_1_M83)
LAURA GERŽOTAITĖ
136 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
8 PAV. Pa ibio s ičių a minė p iklausomybė Šiauli mokslei ių požiū iu
S aipsniai / A icles 137
Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė:
ibos men aliniuose žemėlapiuose
9 PAV. Pa ibio s ičių a minė p iklausomybė Pãne ėžio mokslei ių požiū iu
LAURA GERŽOTAITĖ
138 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
Iš o, kas pasaky a, aiškėja, kad kai ku ių jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių
žemėlapiuose labai s y uoja žemaičių a mės geog a inių ibų su okimas: ie-
nuose žemėlapiuose žemaičių plo o iba nežymiai a kiek labiau nukeliama į
y us, ki uose – šis plo as ge okai susiau inamas į aka us.
Ty ime daly a usiems jaunuoliams bu o sudė inga apib ėž i aukš aičių a -
mės a ealą. Mokslei iai, kaip ma y i iš žemėlapių i jų komen a ų, ski ia ik
aukš ai išką šiau ės i šiau ės y ų Lie u õs plo ą ( aigi be eik isą e nog a i-
nę Aukš ai iją), ku iame, kaip nu odoma, dažniau kalbama aukš aičių, ge okai
ečiau šiau ės aukš aičių, y ų aukš aičių a mėmis (ž . 7 pa .). Labai panašiai
aukš aičių a mės plo as apib ėž as i ki uose Lie u õs mies uose ykdy o y i-
mo me u apklaus ų mokslei ių žemėlapiuose.
I in e ai Šiauli i Pãne ėžio, aip pa i ki ų mies ų mokslei iai pažymė-
jo, kad i pie aka inėje Lie u õs dalyje kalbama aukš ai iškai (Šiaul_2(3)_V08,
Šiaul_2(3)_V10). Vy aujan ys pie aka inio lie u ių kalbos plo o į a dijimai
y a su alkų a mė (Šiaul_2(2)_M08), su alkai (Šiaul_2(3)_M04), su alkie iška
(Pn_1_M01), su alkiečių (Pn_1_M42). Tai, ano Rimos Bakšienės (Bakšienė
2015: 8), odo, kad „ e inan iš eilinio a o ojo pozicijų, su alkiečiai laiky ini
a ski u a miniu iene u, eilinio a o ojo sa imonėje nė a įp as a juos p iski i
aukš aičiams“.
A ski u a miniu iene u laiky ini i dzūkai, a ba a miniu požiū iu pie-
ų aukš aičiai, ku ių plo as žemėlapiuose mokslei ių apib ėž as a ski ai a ba
ka u su minė ų su alkiečių. Šiuos du plo us jaunieji apklausos daly iai ypač
bu o linkę maišy i22. Kai ku ie ki ų mies ų, pa yzdžiui, B žų, gimnazijoms
a s o aujan ys p ojek o me u apklaus i mokslei iai, kaip ma y i iš jų žemėla-
pių, pa ašė iesiog nežinan ys, kokia a me kalbama šiame plo e a ba jo i isai
nepažymėjo.
Žemėlapių pak aščiuose esan ys negausūs Šiauli mokslei ių komen a-
ai (p imin ina, kad šiai g upei bu o galima p iski i labai nedaug žemėlapių)
a mių a ž ilgiu nesiski ia nuo an osios g upės žemėlapiuose esančių šiauliš-
kių mokslei ių p ie ašų. Žemaičių a mė jiems – „labai g aži, žinoma, sunkiai
sup an ama, be ik oji (ne aisyklinga)“ (Šiaul_2(3)_M07). Aukš aičių a mė,
ypač ai ma y i iš Pãne ėžio gimnazis ų požiū io, y a gim oji, odėl g ažiau-
sia, a imiausia („Ry ų aukš aičių a mė. Ji man a imiausia“ (Pn_1_V53)), su-
p an amiausia („[…] man žmonių iš Aukš ai ijos kalba labiausiai sup an ama“
(Pn_1_M80), „Aukš ai iškai – mano manymu, pa i sup an amiausia a mė“
(Pn_1_V22)) i aisyklingiausia, nes „[…] labiausiai p imena bend inę kalbą“
(Pn_1_M52).
22 Panašius ezul a us ga o Žil y is Šaknys: jaunosios ka os pa eikėjams ypač sunkiai sekėsi api-
b ėž i Dzūkijos egiono ibas (Šaknys 2012: 135).
S aipsniai / A icles 139
Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė:
ibos men aliniuose žemėlapiuose
IŠVADOS
Šiaulių i Pane ėžio mies uose apklaus ų gimnazijos klasių mokslei ių že-
mėlapio užduo ies pag indu su ink ų duomenų analizės ezul a ais daugeliu
a eju p iei a p ie okių pačių pagal pe cep y iosios dialek ologijos p incipus
jau a lik ų y imų iš adų.
Didžioji jaunųjų kalbos a o ojų dalis žemėlapyje gana iksliai sužymėjo i
pa adino daugiausia abejonių nekeliančias, p o o ipines žemaičių i aukš aičių
a mių s i is. Nemažoje žemėlapių dalyje nu ody a, kad a miškai kalbama ik
gim osiose a da i jas supančiose apylinkėse.
P iešingai nei eigiama e nologų y imuose, mokslei iams gana ge ai žino-
ma lie u ių a mių – aukš aičių i žemaičių – sis ema: dialek ologijoje iš es-
a jas ski ian i iba nemaža dalimi su ampa su žemėlapiuose a sispindinčiomis
jaunųjų esponden ų su okimo izoglosėmis.
Į jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių sa imonėje susi o ma usį aukš aičių a -
mės plo ą įeina ik dialek ologinio ski s ymo aka ų aukš aičiai šiauliškiai i
y ų aukš aičių dalis. Su aukš aičių a me nesisiejan is likęs lie u ių kalbos
plo as pa adinamas e nog a inius egionus apib ėžiančiais su alkiečių (a ba su-
alkų) i dzūkų pa adinimais.
LITERATŪRA
Aliūkai ė Dai a 2007: Ta minio kalbėjimo es e inė e ė: nuos a ų y imas. –
Teks ai i kon eks ai 1, 211–223.
Aliūkai ė Dai a 2008: Ta minio kalbėjimo sup an amumas: ap io inės eilinių kal-
bos bend uomenės na ių nuos a os. – Lie u ių kalba 2. P ieiga in e ne e: h p://www.
lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/4/4.
Aliūkai ė Dai a 2009: Pe cep y iniai dialek ų y imai: men alinis žemėlapis. –
Respec us Philologicus 15(20), 164–179.
Aliūk ai ė Dai a 2011: Jaunųjų žemaičių aiškos idealai: sąmoningosios nuos a os. –
Respec us Philologicus 20(25), 209–220.
Aliūkai ė Dai a 2013: Ho izon alusis i e ikalusis kalbos kon inuumo skaidumas:
XXI amžiaus kalbėjimo a ian ai pap as ojo kalbos e in ojo požiū iu. – Taikomoji kal-
bo y a 2. P ieiga in e ne e: h p:// aikomojikalbo y a.l /l /2013/03/ho inzon alusis-i - e -
ikalusis-kalbos-kon inuumo-skaidumas-xxi-amziaus-kalbejimo- a ian ai-pap as ojo-kal-
bos- e in ojo-poziu iu.
LAURA GERŽOTAITĖ
140 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
Aliūkai ė Dai a, Me ky ė E ika 2009: Socioling is inis a minių kodų aisy-
klingumo y imas. – Kalbos kul ū a 82, 259–274.
Bakšienė Rima 2015: Ta minio kalbėjimo sa i e ė i gy ybingumas: XXI a. p a-
džios Šakių i Ju ba ko šnek os. – Lie u ių kalba 9. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u-
iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iewFile/172/140.
Dailey-O’Cain Jenni e 1999: The Pe cep ion o Pos -Uni ica ion Ge man Regi-
onal Speech. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by Dennis R. P es on. Ams-
e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 227–242.
Die cks Willy 2002: Men al Maps. Linguis ic-Geog aphic Concep s. – Handbook
o Pe cep ual Dialec ology 2, ed. by Daniel Long, Dennis R. P es on. Ams e dam, Phi-
ladelphia: John Benjamins Publishing Company, 51–70.
E ans Be sy 2002: A i udes o Mon eal S uden s owa ds Va ie ies o F ench. –
Handbook o Pe cep ual Dialec ology 2, ed. by Daniel Long, Dennis R. P es on. Ams e -
dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 71–93.
Inoue Fumio 1999: Subjec i e Dialec Di ision in G ea B i ain. – Handbook o Pe -
cep ual Dialec ology 1, ed. by Dennis R. P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Ben-
jamins Publishing Company, 161–176.
Inoue Fumio 1999a: Classi ica ion o Dialec s by Image. – Handbook o Pe cep ual
Dialec ology 1, ed. by Dennis R. P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins
Publishing Company, 147–159.
Kalnius Pe as 2006: Aukš ai ijos i Žemai ijos pa ibio ie inių gy en ojų sa imo-
nė. – Lie u os e nologija 6(15), 95–121.
Kalnius Pe as 2006a: Aukš ai iškumas lie u iškosios apa ybės kon eks e. – Aukš-
aičių apa umo paieškos, sud. Vi alija Vasiliauskienė. Kaunas: Žiemgalos leidykla,
66–88.
K upickai ė Do ilė, Ba anauskienė Vik o ija 2013: Regioniniai kalbų a o-
jimo Lie u os mies uose ypa umai. – Mies ai i kalbos 2. Socioling is inis Lie u os žemė-
lapis, sud. Meilu ė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 9–20.
LKA I – Lie u ių kalbos a lasas 1. Leksika, a s. ed. Kazys Mo kūnas. Vilnius: Moks-
las, 1977.
Long Daniel 1999: Geog aphical Pe cep ion o Japanese Dialec Regions. – Hand-
book o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by Dennis R. P es on. Ams e dam, Philadelphia:
John Benjamins Publishing Company, 177–198.
S aipsniai / A icles 141
Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė:
ibos men aliniuose žemėlapiuose
Mikulėnienė Danguolė, sud. i au ., Meiliūnai ė Viole a, sud. i au .
2014: XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai
i jų komen a ai). Vilnius: B iedis.
Papau ėly ė Sil ija, Župe ka Kazimie as 2010: Lie u os e ninių s ičių gy-
en ojų cha ak e io b uožai kalbos pasaulė aizdyje. – Kalbos kul ū a 83, 185–201.
Pe ulis Valdas 2005: Žemai ijos e ninės sa imonės egiono e d inė s uk ū a. –
Geog a ijos me aš is 38(1), 163–175.
P es on Dennis 1989: Pe cep ual Dialec ology: Nonlinguis s’ Views o A eal Linguis ics.
Do d ech : Fo is.
P es on Dennis 1999: In oduc ion. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by
Dennis R. P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company,
xxiii–xl.
P es on Dennis 1999a: A Language A i ude App oach o he Pe cep ion o Regi-
onal Va ie y. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by Daniel Long, Dennis R.
P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 359–373.
Ragauskai ė Alma, Daugi das Vidman as 2010–2011: Dzūkijos kul ū inis e-
gionas. – Annales Geog aphicae 43–44, 16–28.
Ramonienė Meilu ė, K upickai ė Do ilė 2013: Į adas. Mies ai i sociolin-
g is ika. – Mies ai i kalbos 2. Socioling is inis Lie u os žemėlapis, sud. Meilu ė Ramo-
nienė. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 9–20.
Sa oniakai ė Vida 2003: Aukš aičiai apie sa o adicinę kul ū ą. – Tau osakos da -
bai 18(25), 120–133.
Sa oniakai ė Vida 2007: Bend a, be sa a: apie šiuolaikinius aukš aičius. – Lie-
u os kul ū a. Aukš ai ijos pap očiai, sud. Rasa Paukš y ė-Šaknienė, Vida Sa oniakai ė,
Žil y is Šaknys, I ma Šidiškienė. Vilnius: LII leidykla, 120–133.
Šaknys Žil y is 2012: E nog a iniai egionai Lie u oje: šiuolaikinio jaunimo po-
žiū is. – Tau osakos da bai 43, 126–142.
LAURA GERŽOTAITĖ
142 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
Dialec al Sel -awa eness o he Young
Inhabi an s o Šiauliai and Pane ėžys:
Bo de s in Men al Maps
SUMMARY
The dialec al images ha e eal he dialec al sel -awa eness o he schoolchild en o
wo ci ies – Šiauliai and Pane ėžys – a e discussed in he a icle. A ques ionnai e designed
acco ding o he p inciples o sociolinguis ics, dialec ology and pe cep i e dialec ology
se ed as a esea ch ool. The da a collec ed acco ding o he i s ask in he ques ion-
nai e – he men al map – we e d awn on in his wo k. Mos a en ion was de o ed o he
analysis o he subjec i e maps (exis ing only in he sel -awa eness o he o dina y lan-
guage use ), which e ealed he Li huanian dialec al classi ica ion.
The analysis o he da a o he ask o he map collec ed in he ci ies o Šiauliai and
Pane ėžys in mos cases led o he same conclusions which had al eady been d awn when
employing he me hods o pe cep i e dialec ology.
In he gi en map mos young language use s a he p ecisely ma ked and named he
a eas o he p o o ypical Samogi ian and Aukš ai ian dialec s, which aised no doub s. I
was poin ed ou in he g ea e pa o he maps ha he dialec s we e only spoken in na i e
a eas o also in he su ounding en i ons. The schoolchild en we e a li le mo e in a ou
o he no e y egula bu beau i ul dialec o he Samogi ian dialec al a ea o he dialec
o he neighbou ing Šiauliai egion.
Con a y o some e hnologis s’ esea ch, he analysis o he da a ga he ed in bo de
owns demons a ed ha he schoolchild en a e a he well awa e o he bo de be ween
he Li huanian dialec s – Samogi ian and Aukš ai ian – d awn in dialec ology. Ne e he-
less, he bina y classi ica ion o Li huanian dialec s gi en by dialec ologis s and he one
exis ing in he sel -awa eness o he na e language use is di e en . In he sel -awa eness
o he young esponde s he language a ea a ibu ed o he Aukš ai ian dialec encom-
passes one- hi d o he a ea o his dialec only. Qui e a la ge a ea o he es o he Sou h-
e n and Sou h-wes e n dialec ological Aukš ai ian is comp ised o he people o Su alkija
and Dzūkija who a e conside ed dialec al uni s by o dina y language use s.
Į eik a 2016 m. sausio 8 d.
LAURA GERŽOTAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308, Vilnius, Lie u a
lau a.ge zo ai [email protected]
