243
DALIA SVIDERSKIENĖ
L'is i u o delle lingue Lie u ių
Di ezioni di ice che scien i iche: onomas ica ( ik inių
žodžių da ybos, kilmės, mo y acijos y imai).
SUDURTINI MARIJAMPOLS
APSKRITIES HELONIM
MOTIVACIONI
Mo i a ion o Compound Helonyms o
Ma ijampolė Coun y
ANOTATIA
S aipsnyje analizza a sandū os modo pada y ų a puka iu Zemės a dų anke ose записy ų
Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija. Ques a on e s udi oponimizazione è
pa icola men e ada o, poiché anche e sono sop a issu e зафиксировать onomas inę
ситуацию объясняющие описания, ie o a džių pa eikėjų commen i, pe me en i gua da si in
oponiminę ma e iale pe e ninės s i ies ep esen a i esų pe ie imo, alu azione p izmę. Si
ce cando iaiškin i pelkė ų luoghi innominijimo dėsningumus, loco a džių analisiè basa a
opoobjek ų nominazione p incipi, bas e paš o aizdžio peculia i à, localiųjų, p op ie à,
cul u inių-is o inių appo i, esclusione. A enzione a i a e in kalbinės bend uomenės
( au os) app esen an e p op iojo aš dekla a imą kalbiniuose iene uose. Anche pe la p ima
ol a oponimiche li uanee dis ingue e e discu i si uaciniai helonimai, quando ipizua a
si uazione o e en o paženklina poco žinomą, menkai amiliįs amą objek ą. ESMINIAI VODŽIAI:
luoghio a džiai, anden a džiai, helonimai, dū inie, mo y acija, į a dijimo si uacija,
nominacijos p incipie, a puka io pe iodo.
ANNOTATION
The a icle analyzes he mo i a ion o helonyms om Ma ijampolė Coun y o med by means
o compounding and eco ded in he Land Names ques ionnai es du ing he in e wa pe iod.
I is an excellen sou ce o he esea ch o oponomina ion because he ques ionnai es
eco d he desc ip ions explaining he onomas ic si ua ion and he commen s o in o man s
p o iding place names which enable us o ake a look a he
DALIA SVIDERSKIENĖ
244 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV oponymic ma e ial h ough he p ism o expe ience and
e alua ions o ep esen a i es o he e hnic egion.
In o de o ind ou he endencies o naming swampy places, he analysis o place names is
based on he dis inc ion o he p inciples o opoobjec nomina ion acco ding o landscape
peculia i ies, local, owne ship- ela ed, cul u al-his o ical ela ions. A en ion is also paid o
he decla a ion o sel by a membe o he linguis ic communi y (na ion) in linguis ic uni s. I is
also he i s ime when si ua ional helonyms in which a ypi ied si ua ion o e en ma ks a
li le known and poo ly amilia objec a e dis inguished and discussed
in Li huanian oponymy.
KEYWORDS: place names, hyd onyms, helonyms, compounds, mo i a ion, na-
ming si ua ion, nomina ion p inciples, in e wa pe iod.
0. ĮVADAS
Tamme co un ce o plo o sandū os modo pada y ų helonimų (pelkė ų ie ų
a dų)1 analizė mo i acijos aspek u p eceden i in e cuka io Ma ijampolės
apsk i i dei s udi loco a džių delybos e pun o di is a o igine ąsa. Beimučio Bilkio
condo e delle Li uanee helonimų ice che (Bilkis 2008), di e si Li uani a ee
helonimija analizza o s udiazioni oponimiche egionali (Mickienė 2001; Endzely ė
2005; Ba ku ė 2008) e in sepa a o a icolo (Adamony ė 2013). Pa e sudu ine
oponimie oikonimų e o onimų è anche ice u a l'a enzione dei nos i ice ca o i
(Razmukai ė 2002; S ide skienė 2006; Kačinai ė 2008). A enendo all'esis en e
pelkė ų luoghi e di al e classi (poklasių) sudu ine luoghi nomi ice che padė į2, c'è
da cons a a e che uno da a ybos modo oponimų mo i azione analisi non solo
comple y us ino adesso a uali e consue i (da ebos e o igine) aspe i condo i
Li uani oponimiji ice che, ma conside a i i da i della coscienza lingubinessa dei
consuma o i di lingua, aiu usse a i ela e de e mina o a ea opo a džių
mo i azione. In e puka io Paesi nomi dei anke os3, come on e, nominazioni
s udiam pa icola men e ada e, poiché in essi sono sop a issu e za ixsuo i
onomas ina si uazione spieghanan i desc izioni, loco a džių pa eikėjų commen i,
pe me an i gua da si in oponiminę ma e iale pe e ninės s i ies
ep esen a i esų espe imen o, alu azione p izmę. Inol e, mo i azione nel
linguaggio comp endendo e come de e mina i meccanismo di selezione, ques o s udio pa icola men e pa emia P ano Ska džiaus sudu ini pa ole alę
1 A causa e mine s . Bilkis 1997: 3557.
2 Pe la si uazione delle helonimme ice che più ampie c. Bilkis 2008: 2729. 3
Ampliamen e pe le sos anze u ilizza e allo s udio edi anche. S ide skienė 2015: 170.
A icoli A icles 245 /
Sudu inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
a gomen i ondamen ali: jie a suo ca a e e p incipalmen e con inga
ikslesniam, condensuo esniam e u ingesniam, signi icmingesniam modo
eiškimoa. A causa di ques o le pa ole composi e mol o spesso hanno mol o
gausesnį, u ingesnį e allo s esso empo specialesnį con enu o, negu
sepa a e, anco a ieno e neape cep ua e pa i di pa ole g uppi. In ques o
modo le pa ole composi e cos i uiscono una delle p incipali speciali dei aiškos <...> mezzi, <...> lo o spesso hanno qualcosa scel a a (Ska džius
1943: 396–397).
Impo an e anche l'aspe o locale dell'indagine esegui a. Il ondamen o di
ques 'ul imo cos i uisce non helonimen i iden i icazione dei signi ica i i a eal, ma
de e minazione dei mo i acinii segni, lo o ge a chia e uclinazione, poiché
dėsningas mo y acinii segni ipe izione i le e de e mina i polinkius del popolo,
s e ai“ (Guda ičius 2007: 221). Dės omas nuos a as pa emia Aleksand o Vana-
a enzione una o al a ik o ė go hid onimikimi seman ica ispe o esp essa
men is, alidi e helonimen i mo i an i: sunku immagina e, che cos i uiscono a ealis
pa ys seman iniai enomenai“. „Juk s a biausios hid onimų eikšmės – iš p i-
enomen i an ia ealus, neabejo ina hid oniminė uni e sal. Pa la e si può
p incipalmen e solo su di e si ca ego ie seman iche quan i a i o (pe ce o
senso e quali a i o) appo o (Vanagas 1981: 124). Obie i o dell'a icolo iaiškin i
sandū os modo pada y ų de e min o plo o helonimų mo y azione, i ela e
ik o ės agmen o ca ego izacijos kalboje peculia i à, es yškin i pelkė ų luoghi
nomi di appa izione mo i ų hie a chiją, s abili e inse inijimo polinkius.
Ti iamaja ma e iali applica i oponimų da ybinės analizės me odas, i iamõs
e ninės s i ies ie o a džių pa eikėjų komen a ų in e p e acijos me odas,
komponen inės analizės me odas, ap ašomasis me odas su liginamojo me odo
elemen ais.
P ima di u o il ma e iale s udia o è s a o alu a o man enendo A. Vanago
hid onimų klasei i i cos i ui e s u u u inės-g ama inės klasi ikacijos (dėl jos
plačiau ž . Vanagas 1970: 2127), che, come mos ano oponimiji Li uani, acilmen e
ada a oma e al i classi (poklasių) analisi dei nomi dei luoghi. In ques o modo è s a o
dis in o de e mina i ie4 de iniai, le cui p ime sandhi appellia i i (daik a a džiai,
būd a džiai e k .) e onimai (mūsų caso pasi aikė solo pe sonali a džiai). Poiché i
s udiamiei loco a di isc i i da i a lingua, bene impo an iu e ninės s i ies
apelia y ų, iš ku ių jie pada y i, eikšmių išaiškinimo šal iniu laiky i i iamõs
loco a džių pa eikėjų commen i, lydin ys luoghi nomius, зафиксисованные Земной
имений анкетях. Tu a ia, come indica l'espe ienza, i commen i, non esis e
assoluu us indiciclis. Gli u en i della lingua spesso si s o zano di escogi a e
seman inio appo o e lo applica ci ondando mo i azione dei nomi dei luoghi. Quindi
ondini 4 Pe e mine s . U bu is 1978: 173.
DALIA SVIDERSKIENĖ
246 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV iaiškinimą dei signi ica i i di pa ole (apelia y ų)
ėmė il issamen o di una o l'al a pa ola casi a oseni in al e on i a miniuose
žodynuose5, Lie u ių kalbos žodyje ( oliau LKŽe). Un'impo an e on e, supėmęs
ice ca mo i a i a dei oponimi in a i pe iodi dal lingua i a, isc i y ų loco a džių
sankaupa (Vie o a džių ka o eka; in segui o VK), è conse a a LKI Va dyno ondi6.
P incipali on i dei nomi pe sonali diziona ii an oponimiei Li uanei Li u ians
pa a džių žodynas (LPŽ), Lie u ių a dų kilmės žodynas (LVKŽ)7, abėcėlinė is o inių
asmen a džių ka o eka, conse a a Li u ių kalbos ins i u o Va dyno onduose
(IAK). L'indagine mos ò che in ce ca di appellii ì e pe sonali nomi di base (e imonui)
basa i neapsiei a be lenkų kalbos žodynų8. Isski ų dū inių an ieji sandai -bal-,
-pelk-, -plyn-, - ais -, mos an i la lo o appa enomezza scel o ajam pelkė ų luoghi
nomi poklasiu. Pélkė signi ica ‘klampi luogo con e mingčio wa e eniu, liūnasʼ. Come
is o, in ques o signi ica o us oja e mini isiog a ici: balà ‘klampi luogo, spesso
con s andinčiu joje andeniu; pelkė, ais as; clanas, alkaʼ, plýnė ‘pelkė, ais asʼ,
mas iziog a inis e minas pélkė įeina į am ik ą seman inę pa adigmą – pelkė-
os ie os eiškia gimininę są oką i apima ki as ūšines są okas pa adinančius
as as ‘klampi luogo, appoggiusa a bus i o albe i, pelkė, lieknasʼ. Nel ma e iale
in es iga i o è s a o incluso e nomi di ogge i con an ui sandu -kamp-, a oa io dal
apelia i o lie. kapas
ʻpak aš ysʼ, eiškiančio pa e di un de e mina o spazio la sua k aš ą, pak aš į
(mos a caso pelkė ų luoghi pa e, pe ché ques o paludijo ogge i e indicazioni b.,
s ., зафиксированные в анкетах).
Analizzando la ma e ia mo i azione aspe u, i e asi non solo della p op ia
onomas ica p a ica, . y. A. Vanago andenų a dų seman ine klasi ikacija (plačiau
ž . Vanagas 1981: 4153), ma e usų oponominacijos y imuose applica o esempio di
classi icazione (dėl quali icazione e classi icazione ž . S ide skienė: 2014). In ques o
a icolo solo helonimen i esclusi o di mo i i di appa izione nonlimi a a. Topoobjek ų
nominacijos p incipų (iš)sky imas ha o ni o aggiun i a seman inį k i e ijų
aiškinan is loco a džių mo y aciju. Quindi pelkė ų nomi dei luoghi nell'a icolo si
spa iscono e secondo p incipi di nominazione: 1) secondo ogge i di peculia i à, 2)
secondo ogge i di appo o con al i ogge i, 3) secondo appo o con uomo. Tale
classi icazione onimų è de e mina a le s esse ealizioni ca a e is iche e sin omi.
Du an e lo s udio p oblemiškas appa ì una pa e helonimų p imoio de inieziančiojo
sando lo s a us lessinio de e minazione apelia i is jis o oniminis (mūsų
5
Pe lo o c . lis a delle on i alla ine dell'a icolo. 6 Pe più su ques o ascicolo edi
Maciejauskienė 2002: 57; 2002a: 103105; LVŽ I: XIIIXIX. 7 Nell'a icolo ques e
abb e iazioni sono abbandona e a causa della equen e lo o ico enza. 8 Pe
ques i c . lis a delle on i alla ine dell'a icolo.
A icoli A icles / 247
Sudu inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
caso an oponiminis). Appa ì e di un al o ipo mo i azione di iaiškinimo
keblesnių casi, sie inų con p imojo appellia i ino sando polisemija e omonimija.
Nonuž icca i i commen i dei ques iona i dei nomi della Te a ques a p oblemà
solo agg a a o. Me a o ica mo i acinio segno aiška, come è no o, basa a
pa agione, che da una pa e o nisce associacinę di ezione, dall'al a libe à di
in e p e azione. Quindi, non a endo зафиксированных дополнительных данных
анкетах, beliko a gumen uo ai spėlio i, quale peculia i à del luogo inspi a a il
so gimen o dei nomi dei luoghi pe kel ine signi ica o.
Poiché dal pun o di is a della chia ezza e neaibili à il ma e iale è desigualy ė,
nell'a icolo engono assegna i sandū os modo pada y ų helonimų du scy iai:
aiškias mo y acijos helonimai (I) e d ejopai (kele iopai) paaiškinamas, i.e. o a
non del u o aiškios, mo y acijos helonimai (II).
1.ALCHIOS MOTIVACIONI SUSTANZIONI
HELONIMAI
1.1. Secondo le ca a e is iche degli ogge i
1.1.1. Su gy ūnų pa adinimais susijusios mo y acijos helonimai – gau-
siausiai paludi i i nomi dei luoghi analizza i app esen an i: Añč-balė b. Ss9; Anč-plynė b. KzR: lie.
án is; A n-a- ais is b. Gdl: lie. ã inas ʻa ių pa inasʼ10; Ba sùk- ais is s . Gdl: lie. ba sùkas;
Bùl-ia- ais is s . B b: lie. bùlius ʻka ių pa inasʼ11; Gaidž-iã- ais is b. Ss: lie. gaidỹs; Gé -a-balė
s . Igl; Ge -a- ais is 9 Nominazionali seman iche g uppi dispos i secondo app esen an ò nume o
in ciascuno. Helonime a icolo nei capi oli spesso si sc i ono abėcėlės o dine; al imen i, pu ché lo
ichiedano speci iche della sos anza analizza a. Uno sandas da al o dū iniuose sepa a i
b ūkšneliu. Vie o a di, a idabilmen e suki čiuo i nei ques iona i dei nomi della Te a, ki chiuojami.
Se auka io da i oponima non sesuki čiuo o il suo ki chiaggio neaiškus, nell'a icolo egli
neki čiuojamo. Se p iegaidė solle a dubbi, pab aukiamo ki čiuo o skiemens base. P esso u i i
nomi dei luoghi engono o ni i degli ogge i innomina i e delle lo o localizzazioni i e imen i. Jos bei
objek ų nuo odų su oninimų są ašai da nuo o cos i ui i non, i e asi già suda i ais Lie u os
ie o a džių žodynui ( oliau LVŽ) sc i e e. L'a icolo o nisce una lis a degli abb e en i u ilizza i
nell'a icolo.
10 Anco a c . LV IŽ 244245.
11 Ž . LVŽ I 612613, do e g e a bend ašaknių . apelia i ės possibili à di o igine anco a
iconosciu o e il lo o collegamen o con nomi pe sonali. Helonimų Bulnė plk. Gi , Pd ; Buliùkas b.
Pkn da ybos ondamen o, manoma, neaiškus (da z . Bilkis 2008: 48, 185).

DALIA SVIDERSKIENĖ
248 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
s . B b: lie. gé ė; Ka s-balė 2 b. Kl ; Ka os-balė b. Kl : lie. ka õsas ʻkaulingoji
o i apūslė ka pinių (Cyp inidae) amiglia di pesci, k akė, k ekė (Ca assius
ca assius)ʼ; Kiaũl-ia-balė b. Igl, M j12: lie. kiaũlė; Kiel-a-balė b. M j; Kel-ia-balė b. Ld n:
lie. kelė; K ek-a-balė b. P n: lie. k kė ʻka osas (Ca assius ca assius)ʼ; Kumél-balė b.
Lb , Ss; plk. Ss; Kumel-balė b. B b: lie. kumelỹs ʻpaaugęs ca klys; e žilasʼ, kumlė
ʻnaminis da binis gy ulys ma elė (Equa)ʼ; Kuk-a-balė b. M j: lie. kù ka ʻkalaku ėʼ;
Ož-ia- ais is s . P n, V : lie. ožỹs ‘ožkos pa inasʼ13; Õžk-a- ais is s . B b: lie.
ožkà; Pap-plynė (< *Papl-plynė) plk. KzR: lie. pa plỹs ‘ku klysʼ14; Peld-balė b. Ss: lie.
pelda; Šá k-a-balė b. Lb ; Ša k-a- ais is s . P n: lie. šá ka; Špók-a- ais is b. Ss: lie.
špókas ʻ a nėnas (S u nus ulga is)ʼ; S n-a-plynė b. KzR: lie. s na; Va n-a-balė b.
Kl ; Va n-a-balė b. Kl ; Vá n-a-plynė b. KzR; Va n-ã-plynė s . KzR; Va n-a-plynė b.
KzR: lie. ʻ a na a nini amiglia uccels is g umkomis e scudomi plunksnomis (Co us
co one)ʼ, anas ʻ a nini amiglia g ande scudos is, k anklys, juod a nis (Co us
co ax)ʼ; Vš -a-balė b. M j: lie. iš à; Žalč-ia-balė b. B b: lie. žal ỹs ʻnenuodingas į
gy a ę panašus oplys (Na ix); qualunque animale appa enen e alle se pen iʼ;
Ž bl-ia- ais is s . B b: lie. ž blis.
1.1.2. In Ti iam a ea isc i i qualche helonimai, nomina i secondo i lo o apim į
(gaba i us): Ddž-balė b. Igl, KzR, M j; s . KzR; Ddž-plynė b. KzR p esso balo a džio
Ddžbalė KzR Velniakalnio gi ininkijos sonde o nella schil ina indicazione
dell'ogge o si sc i e g ande bala. Sulla base di ques a in o mazione su deno a ą,
si può i ene e che . ondinis pa ola lie. ddis, -ė (-, -, didžià) signi ica ‘gymus nella
sua po a a, s ambusʼ.
Būd a dis lgas be spazio semos ha e quan i à semą. P es o pe ques a agione e A. Vanagas d e a,
quali icando e classi icando id onimus, pada y us dall'ul imo agge i o: se conside a li più
app esen an i della con igu ū acine signi icazioni (caip pailgus hid oobjek us), o della po a a
(gaba i iškumo) signi icazioni15. Conside ando che opoobge o come ilgas può esse e quali ica o
indipenden emen e helonimai (kaip e hid onimai), il cui p imo sandad ilg-, nell'a icolo quali ica i come
nuo jo padė ies e d ėje, nes s a besni y a objek o dalių kiekybiniai san ykiai,
nomina i pe olume (gaba i us): Ìlg-a-balė b. KzR, Lb , P n; s . Igl; Ilg-a-balė b. Lb ; Ilg-a-plynė s . KzR;
Ìlg-a- ais is s . Gdl; 12 Užakusi; an icamen e qui p es o p ima e aį gany ano kiaules sc i e
Damb aukos k. anke oje. 13 Poiché il nome ais o isc i o nel ques iona io P ienų-Ašmin os
gi ininkijos, non a mina collegamen o con lie. ožỹs ‘s i ninasʼ possibili à.
14 A causa pelkė a džio da ybos anco a s . Bilkis 2008: 296. Qui è alu a o come p eesage a osi.
15 Anche c . 1981 Vanagas: 108.
A icoli A icles 249 /
Sudu inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
Ilg-a- ais is b. P n; 2 s . P n, s . Šil; Ilg-a-kampis b. KzR: lie. lgas, -à ʻkas
ęsiasi į ilgumą, olį (e d ėje)ʼ.
Al e app esen an i del bu io seman ico analizza i mo i azione del mino umo
dell'acqua helonimai16: Saũs-balė s . Igl; Saũs-plynė b. KzR; 3 s . KzR;
Saus-plynė 2 s . KzR: lie. saũsas, -à ‘be d ėgmės, senza acqua, nesušlapęs,
изdjiū ęsʼ. Va ens p o umo mo i azione helonimas зафиксирован только один
Gil--balė b. Lb . Būdwa dis gilùs (kaip i lgas) be spazio semos (plg. gilia) ha e
quan i à semą. In ques o caso, p obabilmen e, e aggio nua a ques a oji.
1.1.3. Con le denominazioni delle pian e lega e mo i azioni helonimai abbondanza poco
nusleidžia y ūniniams: Alksn-io-balė b. P n: lie. aksnis; Bé ž-balė b. Kl : lie. bé žas;
Bul-ia- ais is b. B b: lie. builỹs ʻa pian a, che c esce in palkė es luoghiʼ (DKŽ 39), lie.
bulė ʻbalos zolė, simile a samanasʼ, lie. bulis, builỹs ʻskė inių amiglia pian a
(Chae e olium); pelkinis gailis (Ledum palus e)ʼ; Gail-ia- ais is b. K sn: lie. galė
ʻpelkė ų pušynų, du pynų s ip iu skapu plan a (Ledum palus e)ʼ; Geguž-balė b. K sn:
lie. geguž ‘ u e e be che c escono nei pudimiʼ; Y- ã- - ais is s . Šil o se sie ino
con le. iwagluosnisʼ (SJP II 116, VII 587), ʻgluosnių specie (Salix cap ea)ʼ (LLKŽ 162);
Kanã-plynis (< *Kanãpl-plynis) b. P n: lie. kanãplė ‚cul u a ege ale, dal suo s elo
o enu o iboš as, e dai semi p essa o aliejus (Cannabis sa i a)ʼ; Ka kl-a-balė b.
M j: lie. kaclass; Nend n-balė b. M j: lie. nénd inis, -ė, nend nis, -ė, plg. nènd ė ‘plan e
acqua ico della amiglia a pinių ilgu uščia idu iu s iebu (Ph agmi es communis)ʼ;
Plo -a-balė b. K sn: lie. plo à, plõ os ʻ a enyje c escen i e be, mau aiʼ; Pùp-a-balė b.
Igl; Pùp-a- ais is s .
B b: lie. pupà.
Quan o un'al a seman ica a ques o pog upi si a ibuisce balo a dis:
Lapn-balė M j: lie. lapnė ʻlapuo a y is, šakaʼ. Šunskų gi ininkijos anke o da i,
bala appugusi juodalksniai. Dal mo uo ės17 spiega che nominacinis podalies
žymis čia eiškiamas me onimiškai isumos i dalies san ykio pama u: augalo
(lapuo as y ies, šakos) il nome sos i ui à u o il pian o (juodalksnio) nome.
Un al o helonimo p imo sandad da ogge i kuopą eiškiančio nome del luogo18: Be žýn-balė b. K sn:
lie. be žýnas ʻbe žų miškasʼ, be žỹnė ʻbe žų miškas; luogo do e mol i be žų c esʼ (mo i uo ė
an icamen e s a o be žynas). 16 Pe ale quali icazione seman ica degli id onimi e classi icazione
c . 1981 Vanagas: 108110. 17 Konk e ūs mo i y acijos casi nsecomi e mine mo y uo ė (dėl suo c.
D o inas 1987: 33). 18 A. Vanago eigimi, hid onimai, o igę da kuopinė signi icazione nomi di pian e, ha
luogo, nella quale quei pian e mol i, signi ica o. Ma quegli luogo non necessa iamen e è l'acqua
s essa, pe ché si pa la non di pian e acqua iche. Ma, comunque che sia, ques a specie opoobje i
sono desc i i secondo le pian e <...> (anco a c.
1981 Vanagas: 90).
DALIA SVIDERSKIENĖ
250 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
1.1.4. Fiziog a ines mo i i azioni helonimai. Ques e peläkė ų in sequenza dei nomi dei luoghi ( o ma,
man ika susijusi su dugno i pa i šiaus (dangos) iziog a inėmis cha ak e is i-
con igu a u a o e c.)19. 1.1.4.1. Užicsua i due opoobjec i, nomi ga ę pe il ondo peculia i à:
G įs - -a-balė 2 b. Ss20: lie. g s as ʻ ąs as il o (cammio, klojimo...) g indini, g indaʼ (mo y uo ė
seno ėje s a a g įs a medžiais). G e a ques i, pa e, si possa discu e e e al i nomi degli ogge i
analizza i, acquisi i a causa delle ca a e is iche della supe icie, poichè pa i šius helonimų caso
più spesso e è ondo21. Come is o successi amen e, della pa e dū inių apib ėžiančiuoju sandu
può esse e nsakomas nonligus dugnas pa i šius (1) Kùps -a-balė b. V : lie. / kùps as (mo i azione
segnois esp eso di e amen e); Pa k-a-balė b. Ss: lie. pá kai ʻ okia pelle liga, i žai, šašaiʼ22
(mo i azione segno esp essiš me a o iškai nelygumai, eskilimai come šašai)23 e paupe iaus ondo
kokybė (2) Šlýn-a- ais is s . B b: lie. šlýnas ʻpilkš ai mels as o balkš as gli us molis con o ganichini
ma e iali p iemaišimi <...>ʼ. 1.1.4.2. Più a an i discu e imi opoobjec i nomina e secondo o mà.
Mol i di lo o il mo i acinio segno del aiška me a o inė. G eičiausiai a causa della supe icia a
escogub a pelkė a luogo ice e e i nomi Bõsia ais is e Plaũčiabalė. C occa o, ispuū ęs
supe icius po ebbe esse e a causa delle pian e dangos o u pias s a o24. Bs-ia- ais is s . Šil25:
lie. bõsas ʻs a inė, bačkaʼ26 ale . mo i acijos aiškinimą pa emia i i iamame plo e da i osios
lingua isc i a ase: Išsipū us ka ė kaip bõsas Gs27. nome in e no o gano (lie. plaũčiai ʻk ėpa imo
o ganasʼ). Ques o pa a o o 19 Plg. A. Vanago disposizione pe quan o hid onimen i mo i azione:
sebbene id oogge o isiog a icamen e può esse e desc i o a iamen e, di una impo an i
ca a e is iche id oogge o è con igu a u a e ondo quali (plg. Vanagas 1981: 67).
Šioje g upėje minė ino balo a džio Plaũč-ia-balė K sn mo y acijos pama as –
20 V . isc i i Nuo agėlių e Pa engliskos illaggi ques iona i. 22 Se ben iškių k. anke os in o man o
21 S aipsnio au o ė už šį pas ebėjimą dėkoja slap ajam ecenzen ui.
es imoniim. 23 A. Vanago s udiime hid onimai, desc i en i opoobjec us secondo an ų apaugimą
de e mina a ege ija, secondo an ų nikumą o e c., engono p esen a i ambien e
desc i inančios eikšmės hid onimų posky yje (ž . Vanagas 1981: 112113).
24 Rispe o a ques a a e mazione c . Ja ašius 2012: 60.
25
Liepalo o k. anke o da i, p eceden emen e lì e a mol o s o ų alksnių, dai quali la o a a
bosus-s a ines. Ques o es imonio in o man e o imo esempio di mo i azione in e media, quando il
segno mo i an e (issipū ęs) dei app esen an i del campo e ninės iene assegna o a un al o
deno a ue (non opoobjec u, ma nello luogo c escen i alksni).
26 Anco a c . LVŽ I 541.
27 Mo i azioni aiškinimus pag indžiančių sakinių san umpos come LKŽe. Ques e
sepa a amen e non si elencano.
A icoli A icles 251 /
Sudu inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
suda an ie os a dą pe kel ine eikšme, egis, ne ik dėl asociacijos pagal
o ma, ma e secondo la unzione.
Pog upį papildo qualche ogge o dell'a ea s udia o, nominua i pe causa essidės imo
(kon igū acijos) spaziò: K ỹž-balė b. P n: lie. k ỹžius ʻk yžmų linijų igū aʼ (DŽe);
Kuk-ia-balė b. P n: lie. al ikis ‘kablys, ąšasʼ. Uno balo a džio mo y acinis segnoimis
esp exp essš as būd a džiu: Ku-balė (< *Kup-balė) b. Lb : lie. kupas, -à ʻk ei as,
lenk asʼ (KzRŠŽ II 405), ʻlenk as, sulinkęs, k ei asʼ28. 1.1.5. Al i ogge i nomi
ice e e o a causa della supe icie del ondo dell'acqua colo a o. Poiché in o man ų
liudijimų, pag indžiančių ais o a do Raudón-plynė KzR a si adimą, neuž iksuo a,
mo i a i aciju en oma pe p as i sulla base i iamame plo e isc i o p eesaginio
balo a džio Raudõnė K sn mo y uo e: g e a balos esen i e a è us a colo a a e
baloj appa e udys. Da essa si può p e ede e che audõnu, -a ( aus ù, -à) più
p obabilmen e chiama e palkė e luoghi, nelle quali sono esmolpuse mine ali di e o e
a causa sca sa palkė a e a con du pių p iemaišami. Come e desc i i o caso, a
causa della supe icie, che p obabilmen e e a pilkš ai mels o molio colo e,
opoobjek as ice e e nomeą Palš-a- ais is s . B b: lie. pálšas, -à, pašas
ʻpilkš asʼ M j (plg. Šlýna ais is s . B b: lie. šlýnas ʻpilkš ai mels as oppu e
balkš as gli us molis con o ganichini ma e iali p iemaišimi <...>ʼ). Ques o g uppoè
apildo dai nomi di luoghi con il p imo sandu juod-: Júod-balė b. KzR; Júod-a- ais is s .
B b; Júod-a- ais is plk. Igl; Juod- ais is s . V ; s . Šil.
Gli ul imi due loco a džius lydin ys commen i egis a i nei ques iona i: p iaugęs alksnių, ma šlapias
si sc i e Sk iaudžių k. (V ), nel ques iona io; al a (Šil) indagine secondo, ais o e a buoda du pė.
Come è no o, du pių colo e […] amsiai uda, lie. júodas, -à signi ica ʻanglies colo i, amsusʼ (LKŽe).
Ko ge o, ques o mo i azione spezzimen o meglio supemia ais a a džio Júod ais is g e ybė
Rùd ais is, isc i a Mau učių k. anke oje Júod- ais is Rùd- ais is V . Ispancol i, amsusʼ, ma e a i
a i s umaggi di colo i scu i (mūsų caso amsiai ma oni). Pe an o sia a singoli che ad al i ogge i
iksuo os helonimų po os aiškėja, kad leksema júodas eiškia ne ik ʻanglies
con sandu de e minacino i no d a di po ebbe o esse e assegna i a causa del buio colo e dell'acqua
o del suolo29. 28 D'al a pa e, o se įmanomas . mo i azione spiegazione, basa o al a lie. kupas,
-à signi ica o ‘su iskilimu, kaubu iu, nelygumuʼ. Ques 'ul imo spėjimo ebbe da inuncia e, poiché da
i aia lingua s udiamame plo e ilius acinių sakinių, paliudijančių menė o būd a žio a oseną in
ques o signi ica o, nonžuesc i i a. In o man ų es imonianze nel ques iona io anche non
uz iksuo i. 29 I. S. P os i nina, y usi usų sudė inių ie o a džių peculia umą, osse i che
anden a dis Juoda upelė (Черная речка) e minologiza osi. Toponiminis e mis juoda upelė (черная
речка) signi ica upes juodu andeniu, su enkančias balų andenis, upes, ekančias a kampiomis
luoghi, anche anche šal iniuo as, neužšąlančias upes, upes, cui žio ys šal iniai. Qui y ėja
appa eemia di al o usų oponimija ice ca o e E. M. Mu zaje o opinione: juodų upelių sono mol i,
ma non esis e nė una didelės upės (da z . Просвирнина 2001: 47).
DALIA SVIDERSKIENĖ
Ac a Linguis ica Li huanica LXXV 258
2. DABAR NE VISAI AIŠKIOS MOTYVACIJOS
SUDURTINIAI HELONIMAI
Tenendo uningų analisi delle disposizioni, disposi a e all'in oduzione
dell'a icolo e applica e al p imo g uppo app esen an i, en oma
in e p e a e ques i helonimų mo i azione. In alcuni casi, a causa di
in o mazioni aggiun i e, pa emianche una o al a mo i azione spiegazione
e sione, scon os, apsi i a solo possibili à cons a a imu.
2.1. Non del u o chia o dū inių p imo sando del da ybos onda lessinis pobūdis, la
sua appa enenza apelia i ų o an oponimų classei: Ba n-plynė s . KzR: lie. ba nas
ʻa inas, ekisõʼ62 a d. Ba õnas, lie. plýnė ʻpelkė, ais asʼ63; M k-a-balė b. KzR: lie.
mo kà, mõ kas a d. Mõ kus64; Ragaiš-balė s . P n: lie. agašis ʻ upių k ie inių a
miežinių mil ų duona, ka aišisʼ65 p d. / Ragašis; Rož-balė b. M j66: lie. õžė ʻ andens
lelija (Nymphaea)ʼ, pe causa seman ica plg. . con Rožýnas b. Dg (VK), che, appa is,
po ebbe esse e sie inas con lie. õžė ʻ . p.ʼ67 p d. / Róžas, plg.
p d. Rožnas.
2.2. Un al o possibile d ejopos mo i a i a della loco a džių g uppo anche nonusi. Qui ingannomas
helonimų mo y acijos in e p e azione sulla base sia una, sia un'al a ondamen ale pa ola
signi ica o: Bais- ais is b. V : lie. baisùs, - ʻkelian is baimę, gąsdinan isʼ emo iono alu azione
signi ica o helonimas68 lie /. baisùs, - ʻmol o g andeʼ mo i a i a secondo i pa ame i dell'ogge o
(dydį); Čỹs -a-balė b. Lb ; Čys -a-balė b. Igl: lie. čỹs as, -à ʻš a us, nesu e š asʼ al luogo il nome
assegna o 62 Poiché en ambe le possibili à di spiegazione mo i a i a sono ikė ine, esse sono
p esen a e g e a sepa ando una dalla al a con ac uale segno, eiškiančiu ki a e us,
possibile mo i azione iš. Ques a scel a l'ha le a il deside io e i a e es emamen e equen e
ques o combinazione di pa ole pe u ojimo nell'a icolo e be eikalingo espė imo della po a a
dell'a icolo.
63 Anco a c . LVŽ I 379380, do e spėjamai iene p esen a a un'al a e sione di o igine is lie.
ba õnas ʻbajo ų i ulas, in e io e pe il g a o; pe sona, che ha quel i olo. 64 LPŽ da i, nell'a ea in
esame egis a a p d. Mo knas (ž . LPŽ II 271), g e a esamina i oponimi localizazioni e Mo klis (ž .
en pa , 270). 65 Apelia y inės o igine caso mo y acinis segnois, ano usų y ėjo N. V. O čia o
(S e dlo skas), sie ina con acquedinio žu ingumu (plačiau ž . Овчар 1991: 62, 71). D'al a pa e,
o se possibile spiega e la mo i azione del ais a a dggio e a causa possibilmen e o onda della
o ma opoobjec . 66 In o man o segnimo, an icu possess uomo Rožėnas. I da i LPŽ lo con e mano
g e a conside a i oponimi localizazioni ques a su namè зафиксирована (ž . LPŽ II 625). 67 Al ip L.
Bilkio si collega con lie. ožýnas ‘luo a, do e engono col i a e ožėsʼ (ž . Bilkis 2008: 282). 68 Pe la
alu azione emo i a signi icanza id onimų edi anche. 1981 Vanagas: 115116.

S aipsniai / A icles 259
Sudu inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
pe quali à dell'acqua69 lie. čỹs as, -à ʻ uščiasʼ70 al luogo il nome può esse e
assegna o pe un'al a agione: bala be pesu ies71; Degùs-balė b. Kl : lie. dgus o e c.,
plg. dèg i ‘bū i ugnies eikiamam, nyk i ugnyje, liepsno iʼ72 [Samaninės du pos bene
dẽga, solo nekai ios Gs; Balos dega, cosa uole, che le mon agne non b u esse o Dkš]
(possibile mo i azione aiškinimas išdegusi bala) lie /. dèg i ‘š y ė i, žė ė i, blizgė i,
spindė iʼ, plg. già dega giaa om del soleleidzio k aš ai V. Myk-Pu . (possibile
spiegazione mo i a i a a causa delle ca a e is iche dell'acqua balosa). Tas-plynė b.,
plk. KzR: lie. amsùs, - ʻku is non luminosa colo i, juos asʼ. Sulla base di ques a
ondamen ale pa ola signi ica o, si può suppo e che helonimai ice e e o nomi a
causa di de e mina e ca a e is iche dell'acqua, . y. a causa neskaid aus acqua.
Poiché balos nome isc i o Runkių gi ininkijos sonde o, o se possibile e al a
mo i y acijos spiegazione e sione pe opoobjec o apsp ies umo /
neapsp ies umo. In ques o caso . po ebbe esse e sie inas con lie. amsùs, -
signi ica o ʻmenkai apsp ies a o neapsp ies aʼ. 2.3. A causa uni o me aiškos
leksemų, con enen i di e si signi ica i (lie. kul, kùlė ʻmedinis į ankis kal i oklėʼ lie.
kul, kùlė ʻk epšys idu yje b adinio, in cui sulenda pesce; ž ejų sam isʼ), anda e
galinčių de e min i inio da inio Kùl-ia- ais is s . V p immuoju sandu, inmanomas
d ejopas il suo mo i acijos spiegninim. Skil ingas leksemų éikšmės ealizza
di e en emen e mo i acijos aiškinimą: secondo o mą (kon igu ū aciją) o secondo
gylį. Nell'ul imo caso me a o ico spaziino innominazione ondamen o cos i ui ebbe o
e icali à, dis anza, ėjimo da supe icie giù componen e, plg. Púodžiaplynė b. KzR e
Púodžia ais is b. KzR (dell'essi c . I. 1.1.8). Pu oppo, non a endo ikslesniji da i su
deno a à, su geog a es paš o aizdžio peculia i à nonché da i su innominijim
si uazione, de e mina e esa amen e, che dai menziona i segni abbia ispi a o il nome
del luogo Kùlia ais is appa izione, impossibile.
2.4. Sa i i aiškos pun o di is a anco a due balo a dzii Lašn-balė b. M j: lie. lašinia ʻpoodinis ca ne di
ca ne (pp . kiaulės) s a o adibalų; juok.73 menk. g asso co po eʼ; Sme on-balė b. P n: lie. sme onà
ʻg ie inė; g ie inėlėʼ. A causa di ques i helonimen i mė ʻiš g ie inės gaunami s andūs iebalaiʼ, plg.
seman ikos plg. S ies ãkalnis kln. Kl , S es inė p . Lb . Žodžio s es as eikš-
sakinį, za ašy ą om smulkiosios au osakos Žemė kai s es as ʻde linga, bene įdi b aʼ. Dal
signi ica o si ede che il bu es o, come e lašiniai, g ie inė, sono iebalai, o iebùs, - signi ica ‘ u in is
gausiai 69 Da plg. čys a: Čys a nusimazgojau manias K . 70 Da plg. Nė gy ulio, nieko nė čys à žemė
P n; Oi di icile di icile al g igiam mielium midu čys o laukelio
M s.
71 A causa di ale anden a džių mo y azione spekinimo usų oponimijoje anche c . Овчар
1991: 62, 71. 72 Pe . da ybos e o igine anco a s . LVŽ II 191. 73 Pažymos (san umpos) come
LKŽe, esse sepa a amen e non siiaškinamo.
DALIA SVIDERSKIENĖ
260 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV campi (is aš ų), ‘sod us, a pus, ešlusʼ, pe cui anco a plg.
mais o medžiagų augalams, ąšus, į ęš asʼ (apie žemę), plg. Riebūs kai Šakių
nome dei p a i Taukióji M j (lie. aukióji, plg. aukùs, - ‘ ešlus, a pusʼ). Al us ando, ale
in e p e azione, pa eis, seman i icamen e a imesnis e ė a džiam (da plg. Lašinýnas d b. ž.
Kl ). Pelkė ų mo i azione dei nomi dei luoghi spiega e inkamèsnės, ko o se, in e azioni con
quali à dell'acqua74 o pesci gausa75, e o se e supe icio ondo (kaip s ossnio) qualybe. Ku i
mo y azione spiegazione e sione bepasi i in ų, aišku una: me a o ų iš akos s i ies (mais o
p oduk ų pa adinimų)76 as e eliųjų požymių aiška balo a džių Lašnbalė, Sme onbalė
da ybinėje s uk ū oje (jų idinėje o moje) s u a a siekian pab ėž i paupe iaus dugno
andens kokybę. 2.5. Non del u o chiiskia mo i azione balo a dis Skálk-a-balė KzR, p obabilmen e
sie inas con apsla in u *skalka, plg. lie. skalà ʻskel inis xakalys, b ucia o pasiš ies i o ugniai
ins i uku i, balanaʼ. A causa seman ica plg. nella s essa medesima indagine gi ininkia di
Velniakalnio isc i u a il nome del mon e Skalkakalnis KzR, il cui mo uo ė pe idu į pe sisky ęs.
Quindi l'ul imo loco a dis, sulla base menė u pa eikėjo es imoniim, alu a iino come ga ęs a dą
a causa della sua o ma e dis in iinas con igu ū acinės signi icanze oponimam. Poiché
balo a dzio mo i uo è nel ques iona io non giž iksua a, si può solo spėjamai suppo e, che egli
o se alu a ina come išsišakojusios o ma opoobjek as, o a s y i pe al i di ques o
nominacinio uni à di appa izione agioni. Rais o di nome Smal-ia- ais is Šil s u u a, nella sua
o ma in e na za isua a leksema smalà77. A. Vanagas hid oobjek ų nomus, i cui da ybos
ondamen o smalà, alu a come acqua quali à signi icanze hid onimus (ž . Vanagas 1981: 102)78. L'
onomas o l'ap iscisione l'ha p esa una delle ak ualizazioni pusi ca a e is ica della acqua
clampumas, plg. sakinį da Li u ians au osakos hand aš yno: Tu jodamas asi ampia upę, smalačią
ekan Lš (dell'omaggio a ques o aschio s . LKŽe), da plg. kian ais ui a dą, ko ge o, po e a
esse e ak ualizua a sia smalos konsek ensia, . 74g. Pl in un al o plo e ika o upwa dį Ragasgalės
D (LUE 135V), che Van Tokse assegna di quali à dell'acqua hid on (ž 1981: 102).
lie. klampùs, - ʻsunkiai ekan is, ąsus (apie skysčius)ʼ. Mūsų manymu, su ei-
75 Plg. Mėsinė s . Žž (VK).
76 Gli s udi e nog a ici dei sis emi alimen a i es imoniano che i signi ica i alimen a i si disid ano in
u i gli esse i umani s e i (Min z Du Bois, ci . da Čepai ienė 2013: 255). Inol e, e nologė sos ene a,
occasioni es i e mangia o cibo miglio e, che, s a oe išku sup a imu, e a g ibesime e densie e: più
adibalų, g ie inės, bu es o (da ede e en. ib, 266). 77 Lie. smalà ‘kai inimu o enu a de a, degu asʼ,
‘de aʼ (DKŽ 129). LKŽe i e isce, in un'al a a ea Li uana iene usa o appellia i o smãlis, smalỹs
‘ elnias, nelabasis (keikian )ʼ: Na, do 'e i i o a smãlis po a? Dl.
78 Da plg. i anden a džius su da ybos pama u de à; jie šio mokslininko seman iškai e inami
anche anche come acqua quali à signi icazioni andenų nomda (anche z . Vanagas 1981: 101).
A icoli A icles / 261
Sudu inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
y. clampumas, sia la sua colo a79, . y. amsumas80. Pe an o, senza Pajiesio
gi ininkia ques iona io in o icia i in o man ì es imoniamen i, esa amen e
di e, in quale deno a o segno (o o se e in en ambi) isiche ca a e is iche o
colo e è s a a p esa in conside azione p ocesso nominazione81, è di icile.
Anco a uno non del u o chia o dal pun o di is a della nominazione caso ais o
nome Va gn-balė KzR: lie. a gõnai ʻpuchiamasis cla išinis s umen o di musicaʼ.
Poiché nessunie in o man ų liudijimai nonž iksuo i, plg. sakinį, записантую из живой
языка LKŽe: Mūs klebonas kap a gõnas gieda Vlk82, pe ò anco a plg. lie.
a gonadan is, -ė ʻkas neg ažiais, dideliais dan imisʼ [Pažinom b olius
a gonadančius B ], lie. a gonliai p k. ‘clabbaggio klos ės Sn83. Quindi imane non
chia a, se a causa del co po d'acqua scemzia i suoni, o a causa della sua o ma, o a
causa nelygaus ondo su aces, o anco a pe quali al i (a ualmen e sconosciu i)
agioni, opoobjek as è s a o chiama o Va gõnbale da pe kel ine signi ica o
pa a i o nome s umen o musicos.
2.6. A inché osse a gumen a oi spiega a helonimų con meškmo i acija, se i ebbe o in o man ų
paliudijimų. S o una amen e, nessun commen i, ol e a quello che meškos bambini edžioda ę, nei
ques iona i nonž iksua a. Poiché, del na u alis a li uano Tado I anausko eigimu, l'ul imo lokys in Li uania
sca a o l 1883; lokiai solo e a gumen as dei nomi dei luoghi Mẽšk-a-balė b. M j; Mešk-ã-balė b. Kl ;
ka čiais užklys a iš ki u (plg. ci . iš Papau ėly ė-Klo ienė 2007: 91), pas a asis
Mẽšk-a- - ais is s . Gdl; 2 plk. K sn84; Mešk-a- ais is s . B b collegsi pe con i luoghi di i a di
ques 'animale, semb a, meno plausibile. Nominazioni uni àose con 79 P isci iando helonimus seman iniam
ipo pe colo e, u ima gal ole pe e a su aces ūšies, colo i dell'acqua plg. I. 1.1.5 ep ezen an us. 81
Nello s esso medesimo Pajiesio gi ininkijos ques ione o isc i o il ais o nome Júod andenis Šil. Pe ché
ealija è s a a così nomina a, chia amen e mos a la sua o ma in e na a causa del ne o acqua. 82
80 Da plg. lie. smalnis, -ė ‘p k. juodas, amsusʼ.
Vandens ga sų eikšmės hid onimų A. Vanagas è za iksa ęs pe 85 (dell'essi c . Vanagas 1981: 114115).
G e a esaminabili . localizazioni Čepkelių ais o g ožybėm apdainua e Ma dasa o dainininko Pe o
Zalansko poe iniame kū inyje Gudo šalis menzionos balos bu beklės [pa yškin a mano D. S.] plačiau z .
Vai ke ičienė 2012: 34, 35. Mokslininkė ha p epa a o un a icolo sul mo i o del appo o le o o Gi dė i
luogo e esse e es gi s am.
83 Kons an inas A. Heinas (Rusija), s udia o Vologodsko s i ies oponimus, osse a che
opoobjek ų palyginimai con s umen i di musica possono esse e ispi a i p op io opoobjek o o
della o ma della supe icie della e a, pe modo di la o amen o della e a. Pe esempio, il elie e
coll o o e i opobie i an asi si sciàcojosi a incono come A monika, A monikos (Гармошки,
Гармонь), a ea di e a nonisyklinga apecijos o ma può esse e chiama a Guslėmis (Гусли) [guslės
s yginis usų liaudies ins umen as, panašus in o kankles; le sue s ačiakampio, spa no e k . pa idalo D. S.] e pan.
(plačiau ž . Гейн 2014: 73).
84 Išlandžių k. anke os duomenimis . meškos aikus edžioda ę.
DALIA SVIDERSKIENĖ
262 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV mešk-, ko, o se, possono esse e
egis a e al e ca a e is iche di ques o zwie ie lega e a maggio i che soli e
ealijie (in ques o caso heloobjek ų) dimensioni85. Quali al i segni di
mo i azione po ebbe o ispi a e la nasci a del nome locale, oggi è di icile
di e86.
Rais a a dis Mẽšk-a-kampis KzR, a causa nonž iksua i mo i a i azione
spieghinan i desc ì anche non c'è eccezione. Aleksand os J. Ba ano os eigimo,
luogo a dis Медвежий Угол (seman i icamen e a imas nos o Mškakampiui)
abbas anza equen e e usų oponimijoje. Ano y ėjos, Медвежий значение
ʻnuoшalus, a kampusʼ (глухой, отдалённый), kampas (yгол) qui pa a o as
pe kel ine значение ʻužkampisʼ (местность, обычно глухая) (anche z . Баранова
2012). O a usų ling is ė I. S. P os i nina osse a che s udūs seman iniai
sudė inių oponimų dėmenų elazioni possono nullimi a e la lo o azeologizazione
(Просвирнина 2001: 44)87. Sulla base di ciò che è s a o de o, e a endo in men e ciò
che ski ing nelle lingue equi alen iški pa ole possono solle a e di e se
associazioni, e leksinis onas ha au inę speci iką (Guda ičius 2009: 101), il nome di
luogo Mškakampis dal pun o di is a mo i azione ino a alu a o come neaiškus.
Una è aki aizdu sia dei ie o a džio Li uani, sia usų oponimijos ep ezen an e
seman ica ha complesso ca a e e.
Ques a g oupę, pa e, appolda nomi di luoghi con il p imo sandu- žyd. T empinių k.
anke os secondo, bala Žỹd-balė Lb nome ice e e a causa šienaujamas še inės [=
p as os D. S.] žolės. Pe agioni simili i nomi po e ano esse e assegna i e ad al i
opoobjec egis a i nelle anche u e in e cuka io. Poiché da i, consen en i
giudica e su implici a ia alu azione mo i azione nei ques iona i non za issa a,
imane e al a possibili à di in e p e azione mo i azione helonimai Žỹd-balė b.
Lb , K sn, M j, Šil; s . KzR; Žyd-balė b. Kl ; Žyd-a- ais is b. K sn, už ašy i
Zemės a dų anke ose, po ebbe o esse e alu a i come posesy inės eikšmės
., cui p imojo sando e imonas lie. žỹdas, -ė ʻžydų au ybės žmogusʼ. Ques 'ul ima
e sione pa emia con s udiamo aco a sie ini da i demog a ici: s udiamoji e ninė
s i is pe iodo in e suka io desc üde a come au iškai miš i e pė, 1923 m. da i del
censimen o gene ale della popolazione, Ma ijampolės apsk i yje i eo
6,42 % jueų88.
85 Plg. dell'esame plo o . : Ku apkelis kl. Gdl: lie. ku apkà; Rupužkelis kl. KzR: lie. upùžė. Come
indicano ques e nominazionali uni à, gli i en i c ea u i ku apka e upūžė sono piccoli, o se pe
ques a agione p ecisamen e i lo o nomi pa ozza i p ocesso inse imen i pe indica e mic oscopi
più del soli o opoobjek ų (kelių) (plg. S ide skienė 2015: 182). 86 A causa dei sudu ini unghi
denomininamen i con meškmo i acijos lie u ių mikonimų nominacijos sis emoje s . Lubienė 2012:
111112.
87 Ques o, pa e, alga anche nel caso p esen e.
88 Dėl šių i ki ų demog a inių duomenų da ž . Subačius 2009: 228.
A icoli A icles 263 /
Sudu inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
Pog upyje a a e anche dū inie Šùn-a-balė b. Kl ; Šùn-ia-balė b. M j: lie. šuõ,
šùns89; Vilk-a-balė 2 b. B b: lie. ikas90. Sebbene egis i di ques iona i, che
pe me ano di giudica e sulla implici a mo i azione alu a i a, non siano s a i
o a i, la pa e osse a a dei nomi di luoghi ją p obabilmen e ha91. Nega i a
alu azione dei luoghi, ko p esumo, nulim o ca i e quali à della e a schlapiõs, non
ada e ag icol u ai, nien eam ikusios quella local ege azioni o pan.
3. RESULTAT APTARIMAS
3.1. La più g ande nominazione a ie ào o e si con addis inge sandū os
modo a o helonimai secondo ogge i ca a e is iche (192 % 64 /
Gi ūnų nominazioni ispi a ono 38 (20%) pelkė ų luoghi innominijimus. Il ma e iale
analizza o mos ò, che i ūniniams oponimim ca a e is ici implici nej
mo i y acijos segni cono azione e dydis. Come è no o, ques i segni aiu a
iaiškin i es imonian i degli in o man . A causa dell'ul ima po e à alcuni dei
segni po ebbe esse e imas i non s el i. e quindi il nume o app esen an ì
del pog upio pa la i o, pe lo meglio, non è accu a i.
G azie (gaba i ų) (dėl lungumo1292, g andumo5, p o ondumo1, acqua mažumo, .
i. secumo7) nomina e 25 (13 %) a ee pelkė e. Isoli amen e spesso issa o lunghì.
Augalų pa adinimai ispi a o 14 (7 %) pelkė ų luoghi nominazione. A causa eccezionali
ca a e is iche isiog a iche (dugno su aces peculia i à5, o ma escidės imo
sp ėje5) i nomi ice e e 10 (5%) ogge i. / Nel nome degli opobjec a i median e
sandū os dell'a ea i iamoci si egis ano i seguen i app esen an i delle ca ego ie di
colo e: buodas6, ma on2, udonas1, palšas1 (dal o ale 10 (5 %)). I p imi e
plu ia eikšmiai. Jais nsakoma pelkė ų luoghi supe icio ondo del acqua colo e. /
89 A causa dei sudu ini nomi di pian e con šunmo i azione Li u ians i onimų nominacijos sis ema in
anco a s . G i ėnienė 2010: 163181. Jū a ės Lubienės eigini, in lingue li uane ipiškiausias
pa icola men e nega i a conno azione nel sis ema mikonimų asmi o è zoonimas shuo (plg.
Lubienė 2012: 111). 90 Il nome del iume Волчьи Воды (Rusija) ha pejo a i ę signi ica o, indicando che la
sua acqua non è ada a a be e (anche c . Березович 1991: 86). Secondo Lubienė, i onimi e mikonimi di
lingua ussa nega i o emo i o iene pa icola men e e iden emen e asmesso p ecisamen e dal
nome di lupo, le pian e elenose o unghi chiama i ilkiniais (Lubienė 2012: 111). 91 Ques a decisione è
suppo a a da Aloyzo Guda ičiaus asse zioni anim ūnai kalboje pap as ai e ono nega i amen e
(Guda ičius 2007: 87) e s udi di mo i azione dei li a ians i onimų i mikonimų (plačiau ž . G i ėnienė
2006; 2010: 163181; Lubienė 2012: 99122). 92 Scu ius in basso indicano nume o app esen an ò.

DALIA SVIDERSKIENĖ
264 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
95% 4, i nomi, sie ini con leksemmi elnias7, pekla1, aidyklė1, più p obabilmen e
nulmin i s esse pelkė ų nomi dei luoghi classes (poklasio) speci ikos93. Sulla
base della quali à dell'acqua dei palkė ų luoghi, nomina i 7 (4 %) opoogge o i:
pe l'acqua clampum ( àsmu)1, liquisci à1, aspa ci à1 e k . (del o ale 5). Al e
nominazioni sono na e pelkė ų luoghi acqua pe desc i e e il acqua secondo
ma e iali, ogge i nomi, dei quali a luenzi si o a nell'acqua2. / Užiccia i 3 (1,5
%) helonimai, eiškian ys padė į e d ėje. Uno di lo o il signi ica o che si o a
al ai1, al i che si o ano bassi2. Un caso es imonia che il palki a a luogo è
s a o nomina o a causa isiche acqua s a o.
3.2. Secondo appo o con al i ogge i i luoghi bagnė i nomina i ben che meno (23
13 %): Da ques i abbondano a es a e possesi i à e luogo mo i azione
helonimai15. E essi sono i dominan i di ques a impo anza (65%). Aplinkù
desc i en i mo i azioni helonimų4 e helonimų, nusakančių luogo peculia i à
secondo ciò che in essa è4, ixuojama meno.
3.3. Pe l'ul ima in ensi esè nominazione degli ogge i analizza i pe
p op ie à e cul u ali-s o ici appo i (43 % 23 / Assolu i maggio anza pe
p op ie à.
3.4. Peculia i à seman ica si dis ingue nel ma e iale s udia o o io a a
mic osis ema Šiknãbalė e Uodeglė, appa sa a causa a se s esso ela i i ogge i di
essies amen o nello spazio, e si uacinie helonimai, appa se a causa menco ogge i di
cognizione. Rezul a ì discussione mos ò, che du an e lo s udio è s a a esaiškin a
sandū os modo pada y ų helonimų mo y acijos į ai o ė, a skleis a ik o ės
agmen o ka ego izazione del linguaggio peculia i uma, esc yškin a pelkė ų luoghi
nomi di appa izione mo i hie a chia.
In quegli casi, quando lo spazio cul u ale è di ca a e e e i o iale, p op io, chiuso, cul u ine e
sicu o spazio, no malmen e conside a a abi an i delle pe sone, che si oppone a ciò che è ol e le sue
mu a (miškui, <...>) es imai, ap i ai nekul ū inei spazio (J. Lo man, ci . 93 Masi izuliony ė 2008: 77).
gi, emian is su ink os medžiagos analize, galima da y i a sa gią iš adą: balos, pelkės, ais ai i
Taiki os lapios luoghi popolo app esen ų, ko ge o, pe cepokiami come a pinė zona, a si e ian i
ki okybei. Vi ginija Masiuliony ė, ce cando di s abili e se nella cul u a li uana si possa pa la e di
simboli di con ine, con assegnan i il passaggio da un spazio all'al o (au ice i e mini šiapus e
anapus ma chino non solo il mondo dei i i e dei mo i, essi engono u ilizza i e pe desc i e e spazi
p op i e es anei), osse a che sia a panakoje, sia azeologia gnos i si imba e con al i mondi di
app esen an i dei paesaggio: boschi, balchi, ba chi, aiskis e, pelkės ne p op io mondo (pla. see
Masiuliony ė 2008: 7791). Poiché il ema e kel os scopo di ques o a icolo con quello che è de o, non si
i e iscono di e amen e, si limi a a osse ėjimo, che in u u o più ampio olklo ico nonché
e nologico con es o sos engesse o e aiu asse o ice che oponimiche di ipo pa la i o
iksliau a skleis i mo y acijos ypa umus i dėsningumus.
A icoli A icles 265 /
Sudu inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
4. IŠVADOS
Pelkė ų luoghi nomi analisiè è condo a di ques a classe (poklasio) sis ema
lingubinesa sanda os (s uk ū os) e s o ico, e nico, socialino ca a e e
eks aling is inių eiksnių isuma ecip oco appo i. I lo o osse amen o è
condizione necessa ia gius i icando i nomi dei luoghi mo i azione in e p e imi.
Sandū os modo pada y ų helonimų mo y acijos analizė (anche z . 3. Rezul a ų
ap a imas) ha aiu a o i ela e polinkius dell'in oduzione di luoghi pelkė ų in una
ce a a ea. Si è s abili o che pe le s esse ca a e is iche delle ealijie nomina e
64 % degli ogge i, pe il appo o con l'uomo 23 %, pe il appo o delle ealijie
i a e con al i ogge i 13 %. Ciascuno di lo o dominan i denunciano su
app esen an i della lingua comuni à e a enzione a una o al ai s o è di eal à.
Nominazione p incipio, sie ino con paš o aizdžio peculia i àmi, pe s a a lega o con
la s essa ealijie pelkė ų luoghi speci ica. Pelkė ų luoghi nomų selec ionimu lėmė
isualieji ( egimieji) osse ėjimai. Gli a ibu i degli ogge i, più dis inguen i ques i
sia dall'ambien e, sia da bu io al i opoobjec , eiškiami di e amen e e
indi e amen e. Me a o ialmen e inse i ijama in modo con incinamio, sužadina e
ul e io i associazioni. Il as e imen o base si sceglie ipischissimo di una o al e
ca a e is ica eiškėjas (caid ume silab as, clampumo, amsumo smala e k .)
acilmen e comp ensibile app esen an e della comuni a lingbinesa. così modo
issa o pe amžius susiklos ès nau os pasaulė aizdis, ela i o con e ninės s i ies ( au os) app esen ų ma e ialine bei d asine kul ū a.
Nominacinie uni à Pklia ais is, Vaidyk ais is, Vélniaplynė e k . (del o ale 4,5%)
mos a o s e eo ipiškas, emocialmen e s igu a o luogo immaginazione e nega i a
alu azione, nonk eipiando a enzione a dis in iamo speci ic ines peculia i à dei
luoghi nominuoja i. Pu oppo, la maggio pa e dū inių con elnpi majame se
sande už ašy a gi ininkijų anke ose. Regis, okiu būdu kalbiniuose iene uo-
(mūsų caso loco a dji) issojamo sa ų e s e imų spazi dei con ini. Secondo le lo o
ca a e is iche isiche e unzionali analizzabili opobjec i dei linguaggi
consuma o i sono pe cepi i come a en i uno spazio in e no (Vélniabliūdis: élnias,
blidas ‘dubuo; in esso elpan i quan i àʼ e k .) e come ed ės, che si elazionano con
l'ambien e: (a) al i ogge i (Be žýnbalė, Da žabalė, Til abalė e k .) e (b) l'uomo
(Duidžiabalė, Jõnbalė, Kedžiabalė, Mic ais is e k .). Du an e lo s udio no a o il
enomeno, quando leksema júodas, co en i de ini ėziančiuoju dū inio sandu,
signi ica non solo ʻanglies colo i, amsusʼ, ma e amsių colo i a spal ius (mūsų caso
amsiai udos), leksema ùdas ʻjuodas, amsusʼ e c., k ., in e p e e uo inas
come polimo i acija.
Pelkė ų luoghi nomi analisi dei aspe u mo i azione ha aiu a o a i ela e
jo (kalbos a o ojo, am ik os e ninės s i ies kalbinės bend uomenės a s o o)
in a dy opozizione in elazione con heloobjek ais: objek i yą secondo il suo ealius
bū ies legšius con pelkė ami luoghi (loka i ini, posesi ini e k .), e subjek y ią secondo
DALIA SVIDERSKIENĖ
266 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV del p op io appo o (dažniausiai
alinamojo) con uno o al o elemen o paš o aizdžio esp aišką.
Kalbinės bend uomenės (nau os) app esen an e del p op io as dichia azione nelle
uni à di nomina inco aggiamen o in u u o e e ua e un ce o luogo a džių
classi icazione, basa a opoobjek ų nominacijos p incipii e appa izione mo i ų
esclusionimu, ko ekcijas, . i. supplemen i, padėsiančius ap ėp i oponimijos
į ai o ę. In ques a classi icazione dei luoghi iškos lie u ių oponimikoje pe la p ima
ol a (kiek è conosciu a) dis ingui i bei discu i si uaciniai loco a džiai, loco a džių mik osis emos.
OBJETT NUOROD
KITI IR SUPRUMPINIMAI a d. cognome
p . pie a b. bala p d. pa ė d b. ž.
la o ama žemė s . ais as k.
illaggio . a ia kln. collnas . nome
plk. pelkė . luogo a dis
A icolni A icles 267
Sudu inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija
LOCALIZACIJOS NUOROD /
ABBORNIMAI
B b Balbiẽ iškis (P enų .)
B Ba ninkai (Vilka škio .)
Dg Daũgai (Aly aũs .)
Dl – Dél u a (Ukme gs .)
Dmk Domeka a (Kaũno .)
Ds Dùse os (Za as .)
D Do nu à (Kėdáinių .)
Gdl Gudẽliai (Ma ijámpolės sa . e .)
Gi G ininkai (Tau ags .)
G š G škabūdis (Šaki .)
Igl Igliškliai (Ma ijámpolės sa . e .)
J b Jù ba kas
J gž Jù geže iai (Kal a jos sa . e .)
Kl Kal a ijà (Ma ijámpolės sa . e .)
K sn K osnà (Lazdjų .)
K Ke ù alakiai (Vilka škio .)
KzR Kazl Rūdà
Lb Liubã as (Kal a jos sa . e .)
Ld n – Liud inã as (Ma ijámpolės sa . e .)
Lp – Léipalingis (D ùskininkų sa . e .)
M j Ma ijámpolė
Pd Pãdie y is (Šilãlės .)
Pd n Pado inỹs (Ma ijámpolės sa . e .)
Pkn Pakúonis (P enų .)
P n P enai
Ss Sasna à (Ma ijámpolės sa . e .)
Šil Šila ó as (P enų .)
Šn Šunska (Ma ijámpolės sa . e .)
Vlk Vilka škis
V Vei e ia (P enų .)
Žž Žiežmã iai (Kaišiado i .)