Sudurtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija
Full text
243 DALIA SVIDERSKIENĖ L'istituto delle lingue Lietuvių Direzioni di ricerche scientifiche: onomastica (tikrinių žodžių darybos, kilmės, motyvacijos tyrimai). SUDURTINI MARIJAMPOLS APSKRITIES HELONIM MOTIVACIONI Motivation of Compound Helonyms of Marijampolė County ANOTATIA Staipsnyje analizzata sandūros modo padarytų tarpukariu Zemės vardų anketose записytų Marijampolės apskrities helonimų motyvacija. Questa fonte studi toponimizazione è particolarmente adatto, poiché anchette sono sopravvissute зафиксировать onomastinę ситуацию объясняющие описания, vietovardžių pateikėjų commenti, permettenti guardarsi in toponiminę materiale per etninės srities representativesų perierimo, valutazione prizmę. Si cercando iaiškinti pelkėtų luoghi innominijimo dėsningumus, locovardžių analisiè basata topoobjektų nominazione principi, baste paštovaizdžio peculiarità, localiųjų, proprietà, culturinių-istorinių rapporti, esclusione. Attenzione attira e in kalbinės bendruomenės (tautos) rappresentante propriojo aš deklaravimą kalbiniuose vienetuose. Anche per la prima volta toponimiche lituanee distinguere e discutti situaciniai helonimai, quando tipizuata situazione o evento paženklina poco žinomą, menkai familiįstamą objektą. ESMINIAI VODŽIAI: luoghiovardžiai, vandenvardžiai, helonimai, dūrinie, motyvacija, įvardijimo situacija, nominacijos principie, tarpukario periodo. ANNOTATION The article analyzes the motivation of helonyms from Marijampolė County formed by means of compounding and recorded in the Land Names questionnaires during the interwar period. It is an excellent source for the research of toponomination because the questionnaires record the descriptions explaining the onomastic situation and the comments of informants providing place names which enable us to take a look at the
DALIA SVIDERSKIENĖ 244 Acta Linguistica Lithuanica LXXV toponymic material through the prism of experience and evaluations of representatives of the ethnic region. In order to find out the tendencies of naming swampy places, the analysis of place names is based on the distinction of the principles of topoobject nomination according to landscape peculiarities, local, ownership-related, cultural-historical relations. Attention is also paid to the declaration of self by a member of the linguistic community (nation) in linguistic units. It is also the first time when situational helonyms in which a typified si tuation or event marks a little known and poorly familiar object are distinguished and discussed in Lithuanian toponymy. KEYWORDS: place names, hydronyms, helonyms, compounds, motivation, naming situation, nomination principles, interwar period. 0. ĮVADAS Tammerco un certo ploto sandūros modo padarytų helonimų (pelkėtų vietų vardų)1 analizė motivacijos aspektu precedenti intercukario Marijampolės apskriti dei studi locovardžių delybos e punto di vista origine tąsa. Beimučio Bilkio condotte delle Lituanee helonimų ricerche (Bilkis 2008), diversi Lituani aree helonimija analizzato studiazioni toponimiche regionali (Mickienė 2001; Endzelytė 2005; Bartkutė 2008) e in separato articolo (Adamonytė 2013). Parte sudurtine toponimie oikonimų e oronimų è anche ricevuta l'attenzione dei nostri ricercatori (Razmukaitė 2002; Sviderskienė 2006; Kačinaitė 2008). Attenendo all'esistente pelkėtų luoghi e di altre classi (poklasių) sudurtine luoghi nomi ricerche padėtį2, c'è da constatare che uno da farybos modo toponimų motivazione analisi non solo completytus fino adesso attuali e consueti (darebos e origine) aspetti condotti Lituani toponimiji ricerche, ma considerati i dati della coscienza lingubinessa dei consumatori di lingua, aiutusse a rivelare determinato area topovardžių motivazione. Interpukario Paesi nomi dei anketos3, come fonte, nominazioni studiam particolarmente adatte, poiché in essi sono sopravvissute zafixsuoti onomastina situazione spieghananti descrizioni, locovardžių pateikėjų commenti, permettanti guardarsi in toponiminę materiale per etninės srities representativesų esperimento, valutazione prizmę. Inoltre, motivazione nel linguaggio comprendendo e come determinati meccanismo di selezione, questo studio particolarmente paremia Prano Skardžiaus sudurtini parole valę 1 A causa termine sr. Bilkis 1997: 3557. 2 Per la situazione delle helonimme ricerche più ampie c. Bilkis 2008: 2729. 3 Ampliamente per le sostanze utilizzate allo studio vedi anche. Sviderskienė 2015: 170.
Articoli Articles 245 / Sudurtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija argomenti fondamentali: jie a suo carattere principalmente convinga tikslesniam, condensuotesniam e turtingesniam, significmingesniam modo reiškimoa. A causa di questo le parole composite molto spesso hanno molto gausesnį, turtingesnį e allo stesso tempo specialesnį contenuto, negu separate, ancora vienove neaperceptuate parti di parole gruppi. In questo modo le parole composite costituiscono una delle principali speciali dei raiškos <...> mezzi, <...> loro spesso hanno qualcosa sceltata (Skardžius 1943: 396–397). Importante anche l'aspetto locale dell'indagine eseguita. Il fondamento di quest'ultimo costituisce non helonimenti identificazione dei significativi areal, ma determinazione dei mottivacinii segni, loro gerarchia eruclinazione, poiché dėsningas motyvacinii segni ripetizione riflette determinati polinkius del popolo, sferai“ (Gudavičius 2007: 221). Dėstomas nuostatas paremia Aleksandro Vanaattenzione una o altra tikrovė go hidronimikimi semantica rispetto espressa mentis, validi e helonimenti motivanti: sunku immaginare, che costituiscono arealis patys semantiniai fenomenai“. „Juk svarbiausios hidronimų reikšmės – iš prifenomenti antiarealus, neabejotina hidroniminė universal. Parlare si può principalmente solo su diversi categorie semantiche quantitativo (per certo senso e qualitativo) rapporto (Vanagas 1981: 124). Obiettivo dell'articolo iaiškinti sandūros modo padarytų determinto ploto helonimų motyvazione, rivelare tikrovės fragmento categorizacijos kalboje peculiarità, esryškinti pelkėtų luoghi nomi di apparizione motivų hierarchiją, stabilire inserinijimo polinkius. Tiriamaja materiali applicati toponimų darybinės analizės metodas, tiriamõs etninės srities vietovardžių pateikėjų komentarų interpretacijos metodas, komponentinės analizės metodas, aprašomasis metodas su liginamojo metodo elementais. Prima di tutto il materiale studiato è stato valutato mantenendo A. Vanago hidronimų klasei tirti costituite struttururinės-gramatinės klasifikacijos (dėl jos plačiau žr. Vanagas 1970: 2127), che, come mostrano toponimiji Lituani, facilmente adattatoma e altri classi (poklasių) analisi dei nomi dei luoghi. In questo modo è stato distinto determinativie4 deriniai, le cui prime sandhi appelliativi (daiktavardžiai, būdvardžiai e kt.) e onimai (mūsų caso pasitaikė solo personalivardžiai). Poiché i studiamiei locovardi iscritti da viva lingua, bene importantiu etninės srities apeliatyvų, iš kurių jie padaryti, reikšmių išaiškinimo šaltiniu laikyti tiriamõs locovardžių pateikėjų commenti, lydintys luoghi nomius, зафиксисованные Земной имений анкетях. Tuttavia, come indica l'esperienza, i commenti, non esiste assoluutus indiciclis. Gli utenti della lingua spesso si sforzano di escogitare semantinio rapporto e lo applicarci fondando motivazione dei nomi dei luoghi. Quindi fondini 4 Per termine sr. Urbutis 1978: 173.
DALIA SVIDERSKIENĖ 246 Acta Linguistica Lithuanica LXXV iaiškinimą dei significativi di parole (apeliatyvų) rėmė il fissamento di una o l'altra parola casi vartoseni in altre fonti tarminiuose žodynuose5, Lietuvių kalbos žodyje (toliau LKŽe). Un'importante fonte, supėmęs ricerca motivativa dei toponimi in vari periodi dal lingua viva, iscritytų locovardžių sankaupa (Vietovardžių kartoteka; in seguito VK), è conservata LKI Vardyno fondi6. Principali fonti dei nomi personali dizionarii antroponimiei Lituanei Lituvians pavardžių žodynas (LPŽ), Lietuvių vardų kilmės žodynas (LVKŽ)7, abėcėlinė istorinių asmenvardžių kartoteka, conservata Lituvių kalbos instituto Vardyno fonduose (IAK). L'indagine mostrò che in cerca di appelliivì e personali nomi di base (etimonui) basati neapsieita be lenkų kalbos žodynų8. Isskirtų dūrinių antrieji sandai -bal-, -pelk-, -plyn-, -raist-, mostranti la loro appartenomezza sceltotajam pelkėtų luoghi nomi poklasiu. Pélkė significa ‘klampi luogo con fermingčio watereniu, liūnasʼ. Come visto, in questo significato ustoja terminifisiografici: balà ‘klampi luogo, spesso con standinčiu joje vandeniu; pelkė, raistas; clanas, valkaʼ, plýnė ‘pelkė, raistasʼ, mas fiziografinis terminas pélkė įeina į tam tikrą semantinę paradigmą – pelkėtos vietos reiškia gimininę sąvoką ir apima kitas rūšines sąvokas pavadinančius rastas ‘klampi luogo, appoggiusa arbusti o alberi, pelkė, lieknasʼ. Nel materiale investigativo è stato incluso e nomi di oggetti con antrui sandu -kamp-, fattoario dal apeliativo lie. kapas ʻpakraštysʼ, reiškiančio parte di un determinato spazio la sua kraštą, pakraštį (mostra caso pelkėtų luoghi parte, perché questo paludijo oggettive indicazioni b., rst., зафиксированные в анкетах). Analizzando la materia motivazione aspettu, rifertasi non solo della propria onomastica pratica, t. y. A. Vanago vandenų vardų semantine klasifikacija (plačiau žr. Vanagas 1981: 4153), ma e rusų toponominacijos tyrimuose applicato esempio di classificazione (dėl qualificazione e classificazione žr. Sviderskienė: 2014). In questo articolo solo helonimenti esclusivo di motivi di apparizione nonlimitata. Topoobjektų nominacijos principų (iš)skyrimas ha fornito aggiuntiva semantinį kriterijų aiškinantis locovardžių motyvaciju. Quindi pelkėtų nomi dei luoghi nell'articolo si spartiscono e secondo principi di nominazione: 1) secondo oggetti di peculiarità, 2) secondo oggetti di rapporto con altri oggetti, 3) secondo rapporto con uomo. Tale classificazione onimų è determinata le stesse realizioni caratteristiche e sintomi. Durante lo studio problemiškas apparì una parte helonimų primoio definieziančiojo sando lo status lessinio determinazione apeliativis jis o oniminis (mūsų 5 Per loro cf. lista delle fonti alla fine dell'articolo. 6 Per più su questo fascicolo vedi Maciejauskienė 2002: 57; 2002a: 103105; LVŽ I: XIIIXIX. 7 Nell'articolo queste abbreviazioni sono abbandonate a causa della frequente loro ricorrenza. 8 Per questi cf. lista delle fonti alla fine dell'articolo.
Articoli Articles / 247 Sudurtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija caso antroponiminis). Apparì e di un altro tipo motivazione di iaiškinimo keblesnių casi, sietinų con primojo appelliativino sando polisemija e omonimija. Nonužficcati i commenti dei questionari dei nomi della Terra questa problemà solo aggravato. Metaforica motivacinio segno raiška, come è noto, basata paragione, che da una parte fornisce associacinę direzione, dall'altra libertà di interpretazione. Quindi, non avendo зафиксированных дополнительных данных анкетах, beliko argumentuotai spėlioti, quale peculiarità del luogo inspirava il sorgimento dei nomi dei luoghi perkeltine significato. Poiché dal punto di vista della chiarezza e neaibilità il materiale è desigualytė, nell'articolo vengono assegnati sandūros modo padarytų helonimų du scyriai: aiškias motyvacijos helonimai (I) e dvejopai (keleriopai) paaiškinamas, i.e. ora non del tutto aiškios, motyvacijos helonimai (II). 1.ALCHIOS MOTIVACIONI SUSTANZIONI HELONIMAI 1.1. Secondo le caratteristiche degli oggetti 1.1.1. Su gyvūnų pavadinimais susijusios motyvacijos helonimai – gausiausiai paluditi i nomi dei luoghi analizzati rappresentanti: Añč-balė b. Ss9; Anč-plynė b. KzR: lie. ántis; Avn-a-raistis b. Gdl: lie. ãvinas ʻavių patinasʼ10; Barsùk-raistis rst. Gdl: lie. barsùkas; Bùl-ia-raistis rst. Brb: lie. bùlius ʻkarvių patinasʼ11; Gaidž-iã-raistis b. Ss: lie. gaidỹs; Gérv-a-balė rst. Igl; Gerv-a-raistis 9 Nominazionali semantiche gruppi disposti secondo rappresentantò numero in ciascuno. Helonime articolo nei capitoli spesso si scrivono abėcėlės ordine; altrimenti, purché lo richiedano specifiche della sostanza analizzata. Uno sandas da altro dūriniuose separati brūkšneliu. Vietovardi, affidabilmente sukirčiuoti nei questionari dei nomi della Terra, kirchiuojami. Se traukario dati toponima non sesukirčiuot o il suo kirchiaggio neaiškus, nell'articolo egli nekirčiuojamo. Se priegaidė solleva dubbi, pabraukiamo kirčiuoto skiemens base. Presso tutti i nomi dei luoghi vengono forniti degli oggetti innominati e delle loro localizzazioni riferimenti. Jos bei objektų nuorodų suttoninimų sąrašai da nuovo costituiti non, rifertasi già sudaritais Lietuvos vietovardžių žodynui (toliau LVŽ) scrivere. L'articolo fornisce una lista degli abbreventi utilizzati nell'articolo. 10 Ancora cf. LV IŽ 244245. 11 Žr. LVŽ I 612613, dove greta bendrašaknių vv. apeliativės possibilità di origine ancora riconosciuto e il loro collegamento con nomi personali. Helonimų Bulnė plk. Gir, Pdv; Buliùkas b. Pkn darybos fondamento, manoma, neaiškus (dar zr. Bilkis 2008: 48, 185).
DALIA SVIDERSKIENĖ 248 Acta Linguistica Lithuanica LXXV rst. Brb: lie. gérvė; Kars-balė 2 b. Klvr; Karos-balė b. Klvr: lie. karõsas ʻkaulingoji otvirapūslė karpinių (Cyprinidae) famiglia di pesci, krakė, krekė (Carassius carassius)ʼ; Kiaũl-ia-balė b. Igl, Mrj12: lie. kiaũlė; Kiel-a-balė b. Mrj; Kel-ia-balė b. Ldvn: lie. kelė; Krek-a-balė b. Prn: lie. krkė ʻkarosas (Carassius carassius)ʼ; Kumél-balė b. Lbv, Ss; plk. Ss; Kumel-balė b. Brb: lie. kumelỹs ʻpaaugęs cavklys; eržilasʼ, kumlė ʻnaminis darbinis gyvulys matelė (Equa)ʼ; Kuk-a-balė b. Mrj: lie. kùrka ʻkalakutėʼ; Ož-ia-raistis rst. Prn, Vv: lie. ožỹs ‘ožkos patinasʼ13; Õžk-a-raistis rst. Brb: lie. ožkà; Pap-plynė (< *Papl-plynė) plk. KzR: lie. parplỹs ‘kurklysʼ14; Peld-balė b. Ss: lie. pelda; Šárk-a-balė b. Lbv; Šark-a-raistis rst. Prn: lie. šárka; Špók-a-raistis b. Ss: lie. špókas ʻvarnėnas (Sturnus vulgaris)ʼ; Strn-a-plynė b. KzR: lie. strna; Varn-a-balė b. Klvr; Varn-a-balė b. Klvr; Várn-a-plynė b. KzR; Varn-ã-plynė rst. KzR; Varn-a-plynė b. KzR: lie. ʻvarnavarnini famiglia uccelstis grumkomis e scudomi plunksnomis (Corvus corone)ʼ, vanas ʻvarnini famiglia grande scudostis, kranklys, juodvarnis (Corvus corax)ʼ; Všt-a-balė b. Mrj: lie. vištà; Žalč-ia-balė b. Brb: lie. žaltỹs ʻnenuodingas į gyvatę panašus roplys (Natrix); qualunque animale appartenente alle serpentiʼ; Žvrbl-ia-raistis rst. Brb: lie. žvrblis. 1.1.2. In Tiriam area iscrivi qualche helonimai, nominati secondo i loro apimtį (gabaritus): Ddž-balė b. Igl, KzR, Mrj; rst. KzR; Ddž-plynė b. KzR presso balovardžio Ddžbalė KzR Velniakalnio girininkijos sondetto nella schiltina indicazione dell'oggetto si scrive grande bala. Sulla base di questa informazione su denotatą, si può ritenere che vv. fondinis parola lie. ddis, -ė (-, -, didžià) significa ‘gymus nella sua portata, stambusʼ. Būdvardis lgas be spazio semos ha e quantità semą. Presto per questa ragione e A. Vanagas dveva, qualificando e classificando idronimus, padarytus dall'ultimo aggettivo: se considerarli più rappresentanti della configurūracine significazioni (caip pailgus hidroobjektus), o della portata (gabaritiškumo) significazioni15. Considerando che topoobgetto come ilgas può essere qualificato indipendentemente helonimai (kaip e hidronimai), il cui primo sandad ilg-, nell'articolo qualificati come nuo jo padėties erdvėje, nes svarbesni yra objekto dalių kiekybiniai santykiai, nominati per volume (gabaritus): Ìlg-a-balė b. KzR, Lbv, Prn; rst. Igl; Ilg-a-balė b. Lbv; Ilg-a-plynė rst. KzR; Ìlg-a-raistis rst. Gdl; 12 Užakusi; anticamente qui presto primaveraį ganyvano kiaules scrive Dambraukos k. anketoje. 13 Poiché il nome raisto iscritto nel questionario Prienų-Ašmintos girininkijos, non atmina collegamento con lie. ožỹs ‘stirninasʼ possibilità. 14 A causa pelkėvardžio darybos ancora sr. Bilkis 2008: 296. Qui è valutato come preesagettatosi. 15 Anche cf. 1981 Vanagas: 108.
Articoli Articles 249 / Sudurtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija Ilg-a-raistis b. Prn; 2 rst. Prn, rst. Šil; Ilg-a-kampis b. KzR: lie. lgas, -à ʻkas tęsiasi į ilgumą, tolį (erdvėje)ʼ. Altre rappresentanti del burio semantico analizzati motivazione del minorumo dell'acqua helonimai16: Saũs-balė rst. Igl; Saũs-plynė b. KzR; 3 rst. KzR; Saus-plynė 2 rst. KzR: lie. saũsas, -à ‘be drėgmės, senza acqua, nesušlapęs, изdjiūvęsʼ. Vatens profumo motivazione helonimas зафиксирован только один Gil--balė b. Lbv. Būdwardis gilùs (kaip ir lgas) be spazio semos (plg. gilia) ha e quantità semą. In questo caso, probabilmente, e aggiornuata questaroji. 1.1.3. Con le denominazioni delle piante legate motivazioni helonimai abbondanza poco nusleidžia vyvūniniams: Alksn-io-balė b. Prn: lie. aksnis; Bérž-balė b. Klvr: lie. béržas; Bul-ia-raistis b. Brb: lie. builỹs ʻa pianta, che cresce in palkėtes luoghiʼ (DKŽ 39), lie. bulė ʻbalos zolė, simile a samanasʼ, lie. bulis, builỹs ʻskėtinių famiglia pianta (Chaerefolium); pelkinis gailis (Ledum palustre)ʼ; Gail-ia-raistis b. Krsn: lie. galė ʻpelkėtų pušynų, durpynų stipriu skapu planta (Ledum palustre)ʼ; Geguž-balė b. Krsn: lie. geguž ‘tutte erbe che crescono nei pudimiʼ; Y-vã- -raistis rst. Šil forse sietino con le. iwagluosnisʼ (SJP II 116, VII 587), ʻgluosnių specie (Salix caprea)ʼ (LLKŽ 162); Kanã-plynis (< *Kanãpl-plynis) b. Prn: lie. kanãplė ‚cultura vegetale, dal suo stelo ottenuto fiboštas, e dai semi pressato aliejus (Cannabis sativa)ʼ; Karkl-a-balė b. Mrj: lie. kaclass; Nendrn-balė b. Mrj: lie. néndrinis, -ė, nendrnis, -ė, plg. nèndrė ‘plante acquatico della famigliavarpinių ilgu tuščiaviduriu stiebu (Phragmites communis)ʼ; Plov-a-balė b. Krsn: lie. plovà, plõvos ʻvatenyje crescenti erbe, mauraiʼ; Pùp-a-balė b. Igl; Pùp-a-raistis rst. Brb: lie. pupà. Quanto un'altra semantica a questo pogrupi si attribuisce balovardis: Lapn-balė Mrj: lie. lapnė ʻlapuota vytis, šakaʼ. Šunskų girininkijos anketo dati, bala appugusi juodalksniai. Dal mottvuotės17 spiega che nominacinis podalies žymis čia reiškiamas metonimiškai visumos ir dalies santykio pamatu: augalo (lapuotas vyties, šakos) il nome sostituirà tutto il pianto (juodalksnio) nome. Un altro helonimo primo sandad da oggetti kuopą reiškiančio nome del luogo18: Beržýn-balė b. Krsn: lie. beržýnas ʻberžų miškasʼ, beržỹnė ʻberžų miškas; luogo dove molti beržų cresʼ (motivuotė anticamente stato beržynas). 16 Per tale qualificazione semantica degli idronimi e classificazione cfr. 1981 Vanagas: 108110. 17 Konkretūs motivyvacijos casi nsecomi termine motyvuotė (dėl suo c. Drotvinas 1987: 33). 18 A. Vanago teigimi, hidronimai, origę da kuopinė significazione nomi di piante, ha luogo, nella quale quei piante molti, significato. Ma quegli luogo non necessariamente è l'acqua stessa, perché si parla non di piante acquatiche. Ma, comunque che sia, questa specie topoobjetti sono descritti secondo le piante <...> (ancora c. 1981 Vanagas: 90).
DALIA SVIDERSKIENĖ 250 Acta Linguistica Lithuanica LXXV 1.1.4. Fiziografines motivivazioni helonimai. Queste peläkėtų in sequenza dei nomi dei luoghi (forma, mantika susijusi su dugno ir paviršiaus (dangos) fiziografinėmis charakteristiconfiguratura o etc.)19. 1.1.4.1. Užicsuati due topoobjectti, nomi gavę per il fondo peculiarità: Grįst- -a-balė 2 b. Ss20: lie. grstas ʻrąstas tilto (cammio, klojimo...) grindini, grindaʼ (motyvuotė senovėje stata grįsta medžiais). Greta questi, pare, si possa discutere e altri nomi degli oggetti analizzati, acquisiti a causa delle caratteristiche della superficie, poichè paviršius helonimų caso più spesso e è fondo21. Come visto successivamente, della parte dūrinių apibrėžiančiuoju sandu può essere nsakomas nonligus dugnas paviršius (1) Kùpst-a-balė b. Vv: lie. / kùpstas (motivazione segnois espreso direttamente); Park-a-balė b. Ss: lie. párkai ʻtokia pelle liga, itžai, šašaiʼ22 (motivazione segno espressišt metaforiškai nelygumai, eskilimai come šašai)23 e pauperiaus fondo kokybė (2) Šlýn-a-raistis rst. Brb: lie. šlýnas ʻpilkšvai melsvas o balkšvas glitus molis con organichini materiali priemaišimi <...>ʼ. 1.1.4.2. Più avanti discuterimi topoobjectti nominare secondo formà. Molti di loro il motivacinio segno del raiška metaforinė. Greičiausiai a causa della superficiata escogubta pelkėta luogo ricevette i nomi Bõsiaraistis e Plaũčiabalė. Croccato, ispuūtęs superficius potrebbe essere a causa delle piante dangos o turpias strato24. Bs-ia-raistis rst. Šil25: lie. bõsas ʻstatinė, bačkaʼ26 tale vv. motivacijos aiškinimą paremia ir tiriamame plote da vivosios lingua iscrita frase: Išsipūtus karvė kaip bõsas Gs27. nome interno organo (lie. plaũčiai ʻkvėpavimo organasʼ). Questo pavartoto 19 Plg. A. Vanago disposizione per quanto hidronimenti motivazione: sebbene idrooggetto fisiograficamente può essere descritto variamente, di una importanti caratteristiche idrooggetto è configuratura e fondo qualit (plg. Vanagas 1981: 67). Šioje grupėje minėtino balovardžio Plaũč-ia-balė Krsn motyvacijos pamatas – 20 Vv. iscritti Nuoragėlių e Pavengliskos villaggi questionari. 22 Serbentiškių k. anketos informanto 21 Straipsnio autorė už šį pastebėjimą dėkoja slaptajam recenzentui. testimoniim. 23 A. Vanago studiime hidronimai, descriventi topoobjectus secondo frantų apaugimą determinata vegetija, secondo frantų nikumą o etc., vengono presentati ambiente descrivinančios reikšmės hidronimų poskyryje (žr. Vanagas 1981: 112113). 24 Rispetto a questa affermazione cfr. Jarašius 2012: 60. 25 Liepaloto k. anketo dati, precedentemente lì era molto storų alksnių, dai quali lavorava bosus-statines. Questo testimonio informante ottimo esempio di motivazione intermedia, quando il segno motivante (issipūtęs) dei rappresentanti del campo etninės viene assegnato a un altro denotatue (non topoobjecttu, ma nello luogo crescenti alksni). 26 Ancora cf. LVŽ I 541. 27 Motivazioni aiškinimus pagrindžiančių sakinių santrumpos come LKŽe. Queste separatamente non si elencano.
Articoli Articles 251 / Sudurtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija sudarant vietos vardą perkeltine reikšme, regis, ne tik dėl asociacijos pagal forma, ma e secondo la funzione. Pogrupį papildo qualche oggetto dell'area studiato, nominuati per causa essidėstimo (konfigūracijos) spaziò: Krỹž-balė b. Prn: lie. krỹžius ʻkryžmų linijų figūraʼ (DŽe); Kuk-ia-balė b. Prn: lie. altrikis ‘kablys, vąšasʼ. Uno balovardžio motyvacinis segnoimis espr expressštas būdvardžiu: Ku-balė (< *Kup-balė) b. Lbv: lie. kupas, -à ʻkreivas, lenktasʼ (KzRŠŽ II 405), ʻlenktas, sulinkęs, kreivasʼ28. 1.1.5. Altri oggetti nomi ricevettero a causa della superficie del fondo dell'acqua colorato. Poiché informantų liudijimų, pagrindžiančių raisto vardo Raudón-plynė KzR atsiradimą, neužfiksuota, motivativaciju tentoma perprasti sulla base tiriamame plote iscritto preesaginio balovardžio Raudõnė Krsn motyvuote: greta balos esenti terva è rusva colorata e baloj appare rudys. Da essa si può prevedere che raudõnu, -a (rausvù, -à) più probabilmente chiamate palkėte luoghi, nelle quali sono esmolpuse minerali di ferro e a causa scarsa palkėta terra con durpių priemaišami. Come e descritito caso, a causa della superficie, che probabilmente era pilkšvai melsvo molio colore, topoobjektas ricevette nomeą Palš-a-raistis rst. Brb: lie. pálšas, -à, pašas ʻpilkšvasʼ Mrj (plg. Šlýnaraistis rst. Brb: lie. šlýnas ʻpilkšvai melsvas oppure balkšvas glitus molis con organichini materiali priemaišimi <...>ʼ). Questo gruppoè apildo dai nomi di luoghi con il primo sandu juod-: Júod-balė b. KzR; Júod-a-raistis rst. Brb; Júod-a-raistis plk. Igl; Juod-raistis rst. Vv; rst. Šil. Gli ultimi due locovardžius lydintys commenti registrati nei questionari: priaugęs alksnių, ma šlapias si scrive Skriaudžių k. (Vv), nel questionario; altra (Šil) indagine secondo, raisto terra buoda durpė. Come è noto, durpių colore […] tamsiai ruda, lie. júodas, -à significa ʻanglies colori, tamsusʼ (LKŽe). Ko gero, questo motivazione spezzimento meglio supemia raistavardžio Júodraistis gretybė Rùdraistis, iscritta Mauručių k. anketoje Júod-raistis Rùd-raistis Vv. Ispancolvi, tamsusʼ, ma e vari vari sfumaggi di colori scuri (mūsų caso tamsiai maroni). Pertanto sia a singoli che ad altri oggetti fiksuotos helonimų poros aiškėja, kad leksema júodas reiškia ne tik ʻanglies con sandu determinacino i nordvardi potrebbero essere assegnati a causa del buio colore dell'acqua o del suolo29. 28 D'altra parte, forse įmanomas vv. motivazione spiegazione, basato altra lie. kupas, -à significato ‘su iskilimu, kauburiu, nelygumuʼ. Quest'ultimo spėjimo ebbe da rinunciare, poiché da vivaia lingua studiamame plote iliustracinių sakinių, paliudijančių menėto būdvaržio vartoseną in questo significato, nonžuescritita. Informantų testimonianze nel questionario anche non uzfiksuoti. 29 I. S. Prosvirnina, tyrusi rusų sudėtinių vietovardžių peculiarumą, osservi che vandenvardis Juoda upelė (Черная речка) terminologizavosi. Toponiminis termis juoda upelė (черная речка) significa upes juodu vandeniu, surenkančias balų vandenis, upes, tekančias atkampiomis luoghi, anche anche šaltiniuotas, neužšąlančias upes, upes, cui žiotys šaltiniai. Qui tyrėja appareemia di altro rusų toponimija ricercatore E. M. Murzajevo opinione: juodų upelių sono molti, ma non esiste nė una didelės upės (dar zr. Просвирнина 2001: 47).
DALIA SVIDERSKIENĖ Acta Linguistica Lithuanica LXXV 258 2. DABAR NE VISAI AIŠKIOS MOTYVACIJOS SUDURTINIAI HELONIMAI Tenendo uningų analisi delle disposizioni, dispositate all'introduzione dell'articolo e applicate al primo gruppo rappresentanti, tentoma interpretare questi helonimų motivazione. In alcuni casi, a causa di informazioni aggiuntive, paremianche una o altra motivazione spiegazione versione, scontos, apsirita solo possibilità constatavimu. 2.1. Non del tutto chiaro dūrinių primo sando del darybos fonda lessinis pobūdis, la sua appartenenza apeliativų o antroponimų classei: Barn-plynė rst. KzR: lie. barnas ʻavinas, tekisõʼ62 avd. Barõnas, lie. plýnė ʻpelkė, raistasʼ63; Mrk-a-balė b. KzR: lie. morkà, mõrkas avd. Mõrkus64; Ragaiš-balė rst. Prn: lie. ragašis ʻrupių kvietinių ar miežinių miltų duona, karaišisʼ65 pvd. / Ragašis; Rož-balė b. Mrj66: lie. rõžė ʻvandens lelija (Nymphaea)ʼ, per causa semantica plg. vv. con Rožýnas b. Dg (VK), che, apparis, potrebbe essere sietinas con lie. rõžė ʻt. p.ʼ67 pvd. / Róžas, plg. pvd. Rožnas. 2.2. Un altro possibile dvejopos motivativa della locovardžių gruppo anche nonusi. Qui ingannomas helonimų motyvacijos interpretazione sulla base sia una, sia un'altra fondamentale parola significato: Bais-raistis b. Vv: lie. baisùs, - ʻkeliantis baimę, gąsdinantisʼ emotiono valutazione significato helonimas68 lie /. baisùs, - ʻmolto grandeʼ motivativa secondo i parametri dell'oggetto (dydį); Čỹst-a-balė b. Lbv; Čyst-a-balė b. Igl: lie. čỹstas, -à ʻšvarus, nesuterštasʼ al luogo il nome assegnato 62 Poiché entrambe le possibilità di spiegazione motivativa sono tikėtine, esse sono presentate greta separando una dalla altra contractuale segno, reiškiančiu kita vertus, possibile motivazione iš. Questa scelta l'ha letta il desiderio evitare estremamente frequente questo combinazione di parole perutojimo nell'articolo e bereikalingo espėtimo della portata dell'articolo. 63 Ancora cf. LVŽ I 379380, dove spėjamai viene presentata un'altra versione di origine is lie. barõnas ʻbajorų titulas, inferiore per il grafo; persona, che ha quel titolo. 64 LPŽ dati, nell'area in esame registrata pvd. Morknas (žr. LPŽ II 271), greta esaminati toponimi localizazioni e Morklis (žr. ten pat, 270). 65 Apeliatyvinės origine caso motyvacinis segnois, anot rusų tyrėjo N. V. Ovčiaro (Sverdlovskas), sietina con acquedinio žuvingumu (plačiau žr. Овчар 1991: 62, 71). D'altra parte, forse possibile spiegare la motivazione del raistavardggio e a causa possibilmente rotonda della forma topoobject. 66 Informanto segnimo, anticu possess uomo Rožėnas. I dati LPŽ lo confermano greta considerati toponimi localizazioni questa surnamè зафиксирована (žr. LPŽ II 625). 67 Altip L. Bilkio si collega con lie. rožýnas ‘luota, dove vengono coltivate rožėsʼ (žr. Bilkis 2008: 282). 68 Per la valutazione emotiva significanza idronimų vedi anche. 1981 Vanagas: 115116.
Straipsniai / Articles 259 Sudurtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija per qualità dell'acqua69 lie. čỹstas, -à ʻtuščiasʼ70 al luogo il nome può essere assegnato per un'altra ragione: bala be pesuvies71; Degùs-balė b. Klvr: lie. dgus o etc., plg. dègti ‘būti ugnies veikiamam, nykti ugnyje, liepsnotiʼ72 [Samaninės durpos bene dẽga, solo nekaitrios Gs; Balos dega, cosa vuole, che le montagne non bruttessero Dkš] (possibile motivazione aiškinimas išdegusi bala) lie /. dègti ‘švytėti, žėrėti, blizgėti, spindėtiʼ, plg. già dega giaarom del soleleidzio kraštai V. Myk-Put. (possibile spiegazione motivativa a causa delle caratteristiche dell'acqua balosa). Tas-plynė b., plk. KzR: lie. tamsùs, - ʻkuris non luminosa colori, juosvasʼ. Sulla base di questa fondamentale parola significato, si può supporre che helonimai ricevettero nomi a causa di determinate caratteristiche dell'acqua, t. y. a causa neskaidraus acqua. Poiché balos nome iscritto Runkių girininkijos sondetto, forse possibile e altra motivyvacijos spiegazione versione per topoobjectto apspviestumo / neapspviestumo. In questo caso vv. potrebbe essere sietinas con lie. tamsùs, - significato ʻmenkai apspviesta o neapspviestaʼ. 2.3. A causa uniforme raiškos leksemų, contenenti diversi significati (lie. kul, kùlė ʻmedinis įrankis kalti tvoklėʼ lie. kul, kùlė ʻkrepšys viduryje bradinio, in cui sulenda pesce; žvejų samtisʼ), andare galinčių determintivinio darinio Kùl-ia-raistis rst. Vv primmuoju sandu, inmanomas dvejopas il suo motivacijos spiegninim. Skiltingas leksemų réikšmės realizza differentemente motivacijos aiškinimą: secondo formą (konfigurūraciją) o secondo gylį. Nell'ultimo caso metaforico spaziino innominazione fondamento costituirebbero verticalità, distanza, ėjimo da superficie giù componente, plg. Púodžiaplynė b. KzR e Púodžiaraistis b. KzR (dell'essi cfr. I. 1.1.8). Purtroppo, non avendo tikslesniji dati su denotatà, su geografes paštovaizdžio peculiarità nonché dati su innominijim situazione, determinare esattamente, che dai menzionati segni abbia ispirato il nome del luogo Kùliaraistis apparizione, impossibile. 2.4. Saviti raiškos punto di vista ancora due balovardzii Lašn-balė b. Mrj: lie. lašinia ʻpoodinis carne di carne (ppr. kiaulės) strato adibalų; juok.73 menk. grasso corporeʼ; Smeton-balė b. Prn: lie. smetonà ʻgrietinė; grietinėlėʼ. A causa di questi helonimenti mė ʻiš grietinės gaunami standūs riebalaiʼ, plg. semantikos plg. Sviestãkalnis kln. Klvr, Svestinė pv. Lbv. Žodžio svestas reikšsakinį, zarašytą from smulkiosios tautosakos Žemė kai svestas ʻderlinga, bene įdirbtaʼ. Dal significato si vede che il buresto, come e lašiniai, grietinė, sono riebalai, o riebùs, - significa ‘turintis gausiai 69 Dar plg. čysta: Čysta nusimazgojau manias Kt. 70 Dar plg. Nė gyvulio, nieko nėr čystà žemė Prn; Oi difficile difficile al grigiam mielium midur čysto laukelio Mrs. 71 A causa di tale vandenvardžių motyvazione spekinimo rusų toponimijoje anche cfr. Овчар 1991: 62, 71. 72 Per vv. darybos e origine ancora sr. LVŽ II 191. 73 Pažymos (santrumpos) come LKŽe, esse separatamente non siiaškinamo.
DALIA SVIDERSKIENĖ 260 Acta Linguistica Lithuanica LXXV campi (is raštų), ‘sodrus, tarpus, vešlusʼ, per cui ancora plg. maisto medžiagų augalams, trąšus, įtręštasʼ (apie žemę), plg. Riebūs kai Šakių nome dei prati Taukióji Mrj (lie. taukióji, plg. taukùs, - ‘vešlus, tarpusʼ). Altrustando, tale interpretazione, pareis, semantiticamente artimesnis terrėvardžiam (dar plg. Lašinýnas drb. ž. Klvr). Pelkėtų motivazione dei nomi dei luoghi spiegare tinkamèsnės, ko forse, interazioni con qualità dell'acqua74 o pesci gausa75, e forse e superficio fondo (kaip strossnio) qualybe. Kuri motyvazione spiegazione versione bepasitvirtintų, aišku una: metaforų ištakos srities (maisto produktų pavadinimų)76 trasfereliųjų požymių raiška balovardžių Lašnbalė, Smetonbalė darybinėje struktūroje (jų vidinėje formoje) sfruttata siekiant pabrėžti pauperiaus dugno vandens kokybę. 2.5. Non del tutto chiiskia motivazione balovardis Skálk-a-balė KzR, probabilmente sietinas con apslavintu *skalka, plg. lie. skalà ʻskeltinis xakalys, bruciato pasišviesti o ugniai institukurti, balanaʼ. A causa semantica plg. nella stessa medesima indagine girininkia di Velniakalnio iscrittuta il nome del monte Skalkakalnis KzR, il cui mottvuotė per vidurį persiskyręs. Quindi l'ultimo locovardis, sulla base menėtu pateikėjo testimoniim, valutatiino come gavęs vardą a causa della sua forma e distintiinas configurūracinės significanze toponimam. Poiché balovardzio motivuotè nel questionario non gižfiksuata, si può solo spėjamai supporre, che egli forse valutarina come išsišakojusios forma topoobjektas, o varstyti per altri di questo nominacinio unità di apparizione ragioni. Raisto di nome Smal-ia-raistis Šil struttura, nella sua forma interna zafisuata leksema smalà77. A. Vanagas hidroobjektų nomus, i cui darybos fondamento smalà, valuta come acqua qualità significanze hidronimus (žr. Vanagas 1981: 102)78. L' onomasto l'apriscisione l'ha presa una delle aktualizazioni pusi caratteristica della acqua clampumas, plg. sakinį da Lituvians tautosakos handraštyno: Tu jodamas rasi ampia upę, smalačią tekan Lš (dell'omaggio a questo fraschio sr. LKŽe), dar plg. kiant raistui vardą, ko gero, poteva essere aktualizuata sia smalos konsekvensia, t. 74g. Pl in un altro plotefikato upwardį Ragasgalės Dt (LUE 135V), che Van Tokse assegna di qualità dell'acqua hidron (žr 1981: 102). lie. klampùs, - ʻsunkiai tekantis, tąsus (apie skysčius)ʼ. Mūsų manymu, sutei75 Plg. Mėsinė rst. Žž (VK). 76 Gli studi etnografici dei sistemi alimentari testimoniano che i significati alimentari si disidrano in tutti gli esseri umani steri (Mintz Du Bois, cit. da Čepaitienė 2013: 255). Inoltre, etnologė sosteneva, occasioni festive mangiato cibo migliore, che, statoetišku supratimu, era gribesime e densiere: più adibalų, grietinės, buresto (dar vedere ten. ib, 266). 77 Lie. smalà ‘kaitinimu ottenuta derva, degutasʼ, ‘dervaʼ (DKŽ 129). LKŽe riferisce, in un'altra area Lituana viene usato appelliativo smãlis, smalỹs ‘velnias, nelabasis (keikiant)ʼ: Na, dov'eri ti ora smãlis porta? Dl. 78 Dar plg. ir vandenvardžius su darybos pamatu dervà; jie šio mokslininko semantiškai vertinami anche anche come acqua qualità significazioni vandenų nomda (anche zr. Vanagas 1981: 101).
Articoli Articles / 261 Sudurtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija y. clampumas, sia la sua colorva79, t. y. tamsumas80. Pertanto, senza Pajiesio girininkia questionario inforficiati informantì testimoniamenti, esattamente dire, in quale denotato segno (o forse e in entrambi) fisiche caratteristiche o colore è stata presa in considerazione processo nominazione81, è difficile. Ancora uno non del tutto chiaro dal punto di vista della nominazione caso raisto nome Vargn-balė KzR: lie. vargõnai ʻpuchiamasis clavišinis strumento di musicaʼ. Poiché nessunie informantų liudijimai nonžfiksuoti, plg. sakinį, записантую из живой языка LKŽe: Mūs klebonas kap vargõnas gieda Vlk82, però ancora plg. lie. vargonadantis, -ė ʻkas negražiais, dideliais dantimisʼ [Pažinom brolius vargonadančius Btr], lie. vargonliai prk. ‘clabbaggio klostės Sn83. Quindi rimane non chiara, se a causa del corpo d'acqua scemziati suoni, o a causa della sua forma, o a causa nelygaus fondo surfaces, o ancora per quali altri (attualmente sconosciuti) ragioni, topoobjektas è stato chiamato Vargõnbale da perkeltine significato pavartito nome strumento musicos. 2.6. Affinché fosse argumentatoi spiegata helonimų con meškmotivacija, servirebbero informantų paliudijimų. Sfortunatamente, nessun commenti, oltre a quello che meškos bambini vedžiodavę, nei questionari nonžfiksuata. Poiché, del naturalista lituano Tado Ivanausko teigimu, l'ultimo lokys in Lituania scattato l 1883; lokiai solo retargumentas dei nomi dei luoghi Mẽšk-a-balė b. Mrj; Mešk-ã-balė b. Klvr; karčiais užklysta iš kitur (plg. cit. iš Papaurėlytė-Klovienė 2007: 91), pastarasis Mẽšk-a- -raistis rst. Gdl; 2 plk. Krsn84; Mešk-a-raistis rst. Brb collegsi per con i luoghi di vita di quest'animale, sembra, meno plausibile. Nominazioni unitàose con 79 Prisciriando helonimus semantiniam tipo per colore, turima galvole per terra surfaces rūšies, colori dell'acqua plg. I. 1.1.5 reprezentantus. 81 Nello stesso medesimo Pajiesio girininkijos questioneto iscritto il raisto nome Júodvandenis Šil. Perché realija è stata così nominata, chiaramente mostra la sua forma interna a causa del nero acqua. 82 80 Dar plg. lie. smalnis, -ė ‘prk. juodas, tamsusʼ. Vandens garsų reikšmės hidronimų A. Vanagas è zafiksavęs per 85 (dell'essi cfr. Vanagas 1981: 114115). Greta esaminabili vv. localizazioni Čepkelių raisto grožybėm apdainuare Mardasavo dainininko Petro Zalansko poetiniame kūrinyje Gudo šalis menzionos balos burbeklės [paryškinta mano D. S.] plačiau zr. Vaitkevičienė 2012: 34, 35. Mokslininkė ha preparato un articolo sul motivo del rapporto lettoto Girdėti luogo e essere estgirstam. 83 Konstantinas A. Heinas (Rusija), studiato Vologodsko srities toponimus, osserva che topoobjektų palyginimai con strumenti di musica possono essere ispirati proprio topoobjektto o della forma della superficie della terra, per modo di lavoramento della terra. Per esempio, il relieve collvoto e i topobietti rantasi si sciàcojosi avvincono come Armonika, Armonikos (Гармошки, Гармонь), area di terra nonisyklinga trapecijos forma può essere chiamata Guslėmis (Гусли) [guslės styginis rusų liaudies instrumentas, panašus into kankles; le sue stačiakampio, sparno e kt. pavidalo D. S.] e pan. (plačiau žr. Гейн 2014: 73). 84 Išlandžių k. anketos duomenimis vv. meškos vaikus vedžiodavę.
DALIA SVIDERSKIENĖ 262 Acta Linguistica Lithuanica LXXV mešk-, ko, forse, possono essere registrate altre caratteristiche di questo zwierie legate a maggiori che solite realijiet (in questo caso heloobjektų) dimensioni85. Quali altri segni di motivazione potrebbero ispirare la nascita del nome locale, oggi è difficile dire86. Raistavardis Mẽšk-a-kampis KzR, a causa nonžfiksuati motivativazione spieghinanti descrì anche non c'è eccezione. Aleksandros J. Baranovos teigimo, luogovardis Медвежий Угол (semantiticamente artimas nostro Mškakampiui) abbastanza frequente e rusų toponimijoje. Anot tyrėjos, Медвежий значение ʻnuoшalus, atkampusʼ (глухой, отдалённый), kampas (yгол) qui pavartotas perkeltine значение ʻužkampisʼ (местность, обычно глухая) (anche zr. Баранова 2012). Otra rusų lingvistė I. S. Prosvirnina osserva che strudūs semantiniai sudėtinių toponimų dėmenų relazioni possono nullimitare la loro frazeologizazione (Просвирнина 2001: 44)87. Sulla base di ciò che è stato detto, e avendo in mente ciò che skirting nelle lingue equivalentiški parole possono sollevare diverse associazioni, e leksinis fonas ha tautinę specifiką (Gudavičius 2009: 101), il nome di luogo Mškakampis dal punto di vista motivazione finora valutato come neaiškus. Una è akivaizdu sia dei vietovardžio Lituani, sia rusų toponimijos reprezentante semantica ha complesso carattere. Questa groupę, pare, appolda nomi di luoghi con il primo sandužyd. Trempinių k. anketos secondo, bala Žỹd-balė Lbv nome ricevette a causa šienaujamas šerinės [= prastos D. S.] žolės. Per ragioni simili i nomi potevano essere assegnati e ad altri topoobject registrati nelle anchetture intercukario. Poiché dati, consententi giudicare su implicitaria valutazione motivazione nei questionari non zaffissata, rimane e altra possibilità di interpretazione motivazione helonimai Žỹd-balė b. Lbv, Krsn, Mrj, Šil; rst. KzR; Žyd-balė b. Klvr; Žyd-a-raistis b. Krsn, užrašyti Zemės vardų anketose, potrebbero essere valutati come posesyvinės reikšmės vv., cui primojo sando etimonas lie. žỹdas, -ė ʻžydų tautybės žmogusʼ. Quest'ultima versione paremia con studiamo acota sietini dati demografici: studiamoji etninė sritis periodo intersukario descrüdeva come tautiškai mišri terpė, 1923 m. dati del censimento generale della popolazione, Marijampolės apskrityje viveo 6,42 % jueų88. 85 Plg. dell'esame ploto vv. : Kurapkelis kl. Gdl: lie. kurapkà; Rupužkelis kl. KzR: lie. rupùžė. Come indicano queste nominazionali unità, gli viventi creaturi kurapka e rupūžė sono piccoli, forse per questa ragione precisamente i loro nomi parozzati processo inserimenti per indicare microscopi più del solito topoobjektų (kelių) (plg. Sviderskienė 2015: 182). 86 A causa dei sudurtini funghi denomininamenti con meškmotivacijos lietuvių mikonimų nominacijos sistemoje sr. Lubienė 2012: 111112. 87 Questo, pare, valga anche nel caso presente. 88 Dėl šių ir kitų demografinių duomenų dar žr. Subačius 2009: 228.
Articoli Articles 263 / Sudurtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija Pogrupyje trattate anche dūrinie Šùn-a-balė b. Klvr; Šùn-ia-balė b. Mrj: lie. šuõ, šùns89; Vilk-a-balė 2 b. Brb: lie. vikas90. Sebbene registri di questionari, che permettano di giudicare sulla implicita motivazione valutativa, non siano stati trovati, la parte osservata dei nomi di luoghi ją probabilmente ha91. Negativa valutazione dei luoghi, ko presumo, nulimto cattive qualità della terra schlapiõs, non adatte agricolturai, nienteam tikusios quella local vegetazioni o pan. 3. RESULTAT APTARIMAS 3.1. La più grande nominazione varietàorove si contraddistinge sandūros modo fatto helonimai secondo oggetti caratteristiche (192 % 64 / Givūnų nominazioni ispirarono 38 (20%) pelkėtų luoghi innominijimus. Il materiale analizzato mostrò, che vivūniniams toponimim caratteristici implicitnej motivyvacijos segni conotazione e dydis. Come è noto, questi segni aiuta iaiškinti testimonianti degli informant. A causa dell'ultima povertà alcuni dei segni potrebbe essere rimasti non svelti. e quindi il numero rappresentantì del pogrupio parlativo, per lo meglio, non è accurati. Grazie (gabaritų) (dėl lungumo1292, grandumo5, profondumo1, acqua mažumo, t. i. secumo7) nominate 25 (13 %) aree pelkėte. Isolitamente spesso fissato lunghì. Augalų pavadinimai ispirato 14 (7 %) pelkėtų luoghi nominazione. A causa eccezionali caratteristiche fisiografiche (dugno surfaces peculiarità5, forma escidėstimo spvėje5) i nomi ricevette 10 (5%) oggetti. / Nel nome degli topobject fatti mediante sandūros dell'area tiriamoci si registrano i seguenti rappresentanti delle categorie di colore: buodas6, maron2, rudonas1, palšas1 (dal totale 10 (5 %)). I primi tre pluriareikšmiai. Jais nsakoma pelkėtų luoghi superficio fondo del acqua colore. / 89 A causa dei sudurtini nomi di piante con šunmotivazione Lituvians fitonimų nominacijos sistema in ancora sr. Gritėnienė 2010: 163181. Jūratės Lubienės teigini, in lingue lituane tipiškiausias particolarmente negativa connotazione nel sistema mikonimų trasmitto è zoonimas shuo (plg. Lubienė 2012: 111). 90 Il nome del fiume Волчьи Воды (Rusija) ha pejorativę significato, indicando che la sua acqua non è adatta a bere (anche cfr. Березович 1991: 86). Secondo Lubienė, ritonimi e mikonimi di lingua russa negativo emotivo viene particolarmente evidentemente trasmesso precisamente dal nome di lupo, le piante velenose o funghi chiamati vilkiniais (Lubienė 2012: 111). 91 Questa decisione è supportata da Aloyzo Gudavičiaus asserzioni animvūnai kalboje paprastai vertono negativamente (Gudavičius 2007: 87) e studi di motivazione dei litavians fitonimų ir mikonimų (plačiau žr. Gritėnienė 2006; 2010: 163181; Lubienė 2012: 99122). 92 Scutius in basso indicano numero rappresentantò.
DALIA SVIDERSKIENĖ 264 Acta Linguistica Lithuanica LXXV 95% 4, i nomi, sietini con leksemmi velnias7, pekla1, vaidyklė1, più probabilmente nulminti stesse pelkėtų nomi dei luoghi classes (poklasio) specifikos93. Sulla base della qualità dell'acqua dei palkėtų luoghi, nominati 7 (4 %) topooggettoti: per l'acqua clampum (tàsmu)1, liquiscità1, trasparcità1 e kt. (del totale 5). Altre nominazioni sono nate pelkėtų luoghi acqua per descrivere il acqua secondo materiali, oggetti nomi, dei quali affluenzi si trova nell'acqua2. / Užicciati 3 (1,5 %) helonimai, reiškiantys padėtį erdvėje. Uno di loro il significato che si trova altai1, altri che si trovano bassi2. Un caso testimonia che il palkitata luogo è stato nominato a causa fisiche acqua stato. 3.2. Secondo rapporto con altri oggetti i luoghi bagnėti nominati ben che meno (23 13 %): Da questi abbondano attestare possesività e luogo motivazione helonimai15. E essi sono i dominanti di questa importanza (65%). Aplinkù descriventi motivazioni helonimų4 e helonimų, nusakančių luogo peculiarità secondo ciò che in essa è4, fixuojama meno. 3.3. Per l'ultima intensivesè nominazione degli oggetti analizzati per proprietà e culturali-storici rapporti (43 % 23 / Assoluti maggioranza per proprietà. 3.4. Peculiarità semantica si distingue nel materiale studiato forfiorata microsistema Šiknãbalė e Uodeglė, apparsa a causa tra se stesso relativi oggetti di essiestamento nello spazio, e situacinie helonimai, apparse a causa menco oggetti di cognizione. Rezultatì discussione mostrò, che durante lo studio è stata esaiškinta sandūros modo padarytų helonimų motyvacijos įvairovė, atskleistat tikrovės fragmento kategorizazione del linguaggio peculiarituma, escryškinta pelkėtų luoghi nomi di apparizione motiv hierarchia. In quegli casi, quando lo spazio culturale è di carattere territoriale, proprio, chiuso, culturine e sicuro spazio, normalmente considerata abitanti delle persone, che si oppone a ciò che è oltre le sue mura (miškui, <...>) estrimai, apvirai nekultūrinei spazio (J. Lotman, cit. 93 Masi izulionytė 2008: 77). gi, remiantis surinktos medžiagos analize, galima daryti atsargią išvadą: balos, pelkės, raistai ir Taikitos vlapios luoghi popolo rappresentų, ko gero, percepokiami come tarpinė zona, atsiverianti kitokybei. Virginija Masiulionytė, cercando di stabilire se nella cultura lituana si possa parlare di simboli di confine, contrassegnanti il passaggio da un spazio all'altro (autrice i termini šiapus e anapus marchino non solo il mondo dei vivi e dei morti, essi vengono utilizzati e per descrivere spazi propri e estranei), osserva che sia ta panakoje, sia frazeologia gnosti si imbatte con altri mondi di rappresentanti dei paesaggio: boschi, balchi, barchi, raiskis e, pelkės ne proprio mondo (pla. see Masiulionytė 2008: 7791). Poiché il tema e keltos scopo di questo articolo con quello che è detto, non si riferiscono direttamente, si limita a osservėjimo, che in futuro più ampio folklorico nonché etnologico contesto sostengessero e aiutassero ricerche toponimiche di tipo parlativo tiksliau atskleisti motyvacijos ypatumus ir dėsningumus.
Articoli Articles 265 / Sudurtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija 4. IŠVADOS Pelkėtų luoghi nomi analisiè è condotta di questa classe (poklasio) sistema lingubinesa sandaros (struktūros) e storico, etnico, socialino carattere ekstralingvistinių veiksnių visuma reciproco rapporti. I loro osservamento è condizione necessaria giustificando i nomi dei luoghi motivazione interpretimi. Sandūros modo padarytų helonimų motyvacijos analizė (anche zr. 3. Rezultatų aptarimas) ha aiutato rivelare polinkius dell'introduzione di luoghi pelkėtų in una certa area. Si è stabilito che per le stesse caratteristiche delle realijiet nominare 64 % degli oggetti, per il rapporto con l'uomo 23 %, per il rapporto delle realijiet tirtate con altri oggetti 13 %. Ciascuno di loro dominanti denunciano su rappresentanti della lingua comunità e attenzione a una o altrai sfrovè di realtà. Nominazione principio, sietino con paštovaizdžio peculiaritàmi, persvara legato con la stessa realijiet pelkėtų luoghi specifica. Pelkėtų luoghi nomų selectionimu lėmė visualieji (regimieji) osservėjimai. Gli attributi degli oggetti, più distinguenti questi sia dall'ambiente, sia da burio altri topoobject, reiškiami direttamente e indirettamente. Metaforialmente insertivijama in modo convincinamio, sužadinate ulteriori associazioni. Il trasferimento base si sceglie tipischissimo di una o altre caratteristica reiškėjas (caidrume silabras, clampumo, tamsumo smala e kt.) facilmente comprensibile rappresentante della comunita lingbinesa. così modo fissato per amžius susiklostès nautos pasaulėvaizdis, relativo con etninės srities (tautos) rappresentų materialine bei dvasine kultūra. Nominacinie unità Pkliaraistis, Vaidykraistis, Vélniaplynė e kt. (del totale 4,5%) mostrato stereotipiškas, emocialmente sfigurato luogo immaginazione e negativa valutazione, nonkreipiando attenzione a distintiamo specificfines peculiarità dei luoghi nominuojati. Purtroppo, la maggior parte dūrinių con velnpirmajame se sande užrašyta girininkijų anketose. Regis, tokiu būdu kalbiniuose vienetuo- (mūsų caso locovardji) fissojamo savų e svetimų spazi dei confini. Secondo le loro caratteristiche fisiche e funzionali analizzabili topobjecti dei linguaggi consumatori sono percepiti come aventi uno spazio interno (Vélniabliūdis: vélnias, blidas ‘dubuo; in esso telpanti quantitàʼ e kt.) e come edvės, che si relazionano con l'ambiente: (a) altri oggetti (Beržýnbalė, Daržabalė, Tiltabalė e kt.) e (b) l'uomo (Duidžiabalė, Jõnbalė, Kedžiabalė, Micraistis e kt.). Durante lo studio notato il fenomeno, quando leksema júodas, correnti definirėziančiuoju dūrinio sandu, significa non solo ʻanglies colori, tamsusʼ, ma e tamsių colori atspalvius (mūsų caso tamsiai rudos), leksema rùdas ʻjuodas, tamsusʼ etc., kt., interpretetuotinas come polimotivacija. Pelkėtų luoghi nomi analisi dei aspettu motivazione ha aiutato a rivelare jo (kalbos vartotojo, tam tikros etninės srities kalbinės bendruomenės atstovo) invardytopozizione in relazione con heloobjektais: objektivyą secondo il suo realius būties legšius con pelkėtami luoghi (lokativini, posesivini e kt.), e subjektyvią secondo
DALIA SVIDERSKIENĖ 266 Acta Linguistica Lithuanica LXXV del proprio rapporto (dažniausiai valinamojo) con uno o altro elemento paštovaizdžio esprraišką. Kalbinės bendruomenės (nautos) rappresentante del proprio as dichiarazione nelle unità di nomina incoraggiamento in futuro effettuare un certo luogovardžių classificazione, basata topoobjektų nominacijos principii e apparizione motivų esclusionimu, korekcijas, t. i. supplementi, padėsiančius aprėpti toponimijos įvairovę. In questa classificazione dei luoghi iškos lietuvių toponimikoje per la prima volta (kiek è conosciuta) distinguiti bei discutti situaciniai locovardžiai, locovardžių mikrosistemos. OBJETT NUOROD KITI IR SUPRUMPINIMAI avd. cognome pv. pieva b. bala pvd. pavrė drb. ž. lavorama žemė rst. raistas k. villaggio t. taria kln. collnas v. nome plk. pelkė vv. luogovardis
Articolni Articles 267 Sudurtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija LOCALIZACIJOS NUOROD / ABBORNIMAI Brb Balbiẽriškis (Prenų r.) Brt Batninkai (Vilkavškio r.) Dg Daũgai (Alytaũs r.) Dl – Déltuva (Ukmergs r.) Dmk Domekava (Kaũno r.) Ds Dùsetos (Zaras r.) Dt Dotnuvà (Kėdáinių r.) Gdl Gudẽliai (Marijámpolės sav. ter.) Gir Grininkai (Taurags r.) Grš Grškabūdis (Šaki r.) Igl Igliškliai (Marijámpolės sav. ter.) Jrb Jùrbarkas Jrgž Jùrgežeriai (Kalvarjos sav. ter.) Klvr Kalvarijà (Marijámpolės sav. ter.) Krsn Krosnà (Lazdjų r.) Kt Ketùrvalakiai (Vilkavškio r.) KzR Kazl Rūdà Lbv Liubãvas (Kalvarjos sav. ter.) Ldvn – Liudvinãvas (Marijámpolės sav. ter.) Lp – Léipalingis (Drùskininkų sav. ter.) Mrj Marijámpolė Pdv Pãdievytis (Šilãlės r.) Pdvn Padovinỹs (Marijámpolės sav. ter.) Pkn Pakúonis (Prenų r.) Prn Prenai Ss Sasnavà (Marijámpolės sav. ter.) Šil Šilavótas (Prenų r.) Šn Šunska (Marijámpolės sav. ter.) Vlkv Vilkavškis Vv Veiveria (Prenų r.) Žž Žiežmãriai (Kaišiadori r.)