S aipsniai / A icles 11
ILJA LEMEŠKIN
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: senoji bal ų aš ija i li e a ū a,
lyginamoji olklo is ika, leksikog a ija, bal is ikos is o ija.
DOI: h ps://doi.o g/10.35321/all81-01
SENIAUSIAS BALTŲ TEKSTAS
IR JO ANTROPONIMAI
The Oldes Bal ic Tex and I s An h oponyms
ANOTACIJA
2013 m. Ac a Linguis ica Li huanica puslapiuose bu o pasiūly a (Lemeškin 2013: 11–29)
nauja Bazelio pėdsako (Dini 2004; 2014: 553–558) ling is inė i žan inė in e p e acija pa-
g įs a analogija su dainuojamaisiais, eči a y iniais kū inėliais, a imai giminingais Kalėdų
giesmėms. Naują skai ymą ėmė i ska ino ank aščio me aduomenys esp. nuo ašo da a i-
mas, ku į ašo as kolo one nusp endė specialiai pab ėž i: žodžių junginį in igilia epiphanie
pe kėlė į p iekį, o iš p adžių pa ašy ą a ka pą pe manus illius qui sc ipsi eas pa eikė ėliau.
Didžioji dalis mik o eks ą suda ančių lyčių, a siž elgus į jų o maliuosius požymius bei
įž elgiamas žan ines eks o sa ybes, ado logišką i į ikinamą paaiškinimą, ačiau žodžių
junginio honeaw labonache in e p e acija au o ius nebu o isiškai pa enkin as. Ly is ho-
neaw bu o pe skai y a kaip oc. sg. asmen a džio ‘[An] onijau’ umpinis (Lemeškin 2013:
19–20). Dėl žodžio labonache bu o pa eik a daugiau po encialiai įmanomų, be di b inių
esp. im ų g a inių pa aisų eikalaujančių hipo ezių. Šiame s aipsnyje, laikydamiesi anks-
čiau pasiūly os eks o in e p e acijos, p ie šių žodžių analizės g įšime.
ESMINIAI ŽODŽIAI: seniausias bal ų k. eks as, 1369 m. kolo onas, Bazelio pėdsako
skai ymas, do anų p ašymas, Kalėdų giesmių ad esa as, (i alų)
an oponimai.
ANNOTATION
In 2013, a new linguis ic and gen e- ela ed in e p e a ion o he T ace o Basel (Dini
2004; 2014: 553–558) based on analogy wi h singing, eci a i e, ex s akin o Ch is mas
ca ols was pu o wa d in he pages o Ac a Linguis ica Li huanica (Lemeškin 2013: 11–29).
The new eading was suppo ed and encou aged by he manusc ip ’s me ada a o , speci ical-
ly, e e ence o ime, which was in en ionally emphasized by he sc ibe in he composi ion
ILJA LEMEŠKIN
12 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
o he colophon: he ph ase in igilia epiphanie was mo ed o he on , and he passage pe
manus illius qui sc ipsi eas, which had been w i en i s , was pu down a e wa ds. Consid-
e ing o mal ea u es and gen e- ela ed p ope ies o he ex , mos o he wo d o ms com-
p ising he mic o- ex ound a logical and con incing in e p e a ion; howe e , he au ho
was no ully sa is ied wi h he in e p e a ion o he ph ase honeaw labonache. The wo d
o m honeaw was ead as an abb e ia ed oca i e singula o m o he pe sonal name ‘[An]
ony’ (Lemeškin 2013: 19–20). As ega ds he wo d labonache, mo e po en ially possible,
ye a i icial, hypo heses equi ing se ious g aphical co ec ions, we e p o ided. The a icle
comes back o he analysis o hese wo ds by adhe ing o he ea lie in e p e a ion o he ex .
KEYWORDS: oldes Bal ic ex , colophon o 1369, eading o he T ace o Basel,
plea o gi s, add essee o Ch is mas ca ols, (I alian) an h oponyms.
1. Funkcinė s uk ū inė 1369 m. kolo ono analizė leidžia many i, kad se-
niausio bal ų eks o už ašymą lėmė žan iniai kolo onų plė ojimo dėsningumai.
XIII–XIV a. aš o adicijoje y a paliudy a ypač sudė ingos ( ęs inės) s uk ū-
os kolo onų, ku eilinio u inio dalį (su įp as ais me aduomenimis) užbaigda o
hegzame as Omnibus omnia non mea sompnia dice e possum „Negaliu isiems
pasako i isų sa o sapnų“. Tiesiogine p asme pe skai y as dekla a y us heg-
zame as a um su a žyda o aiškos lais ę, odėl sk ip o ius jį (hegzame ą i
kolo oną) oliau plė ojo nesup an ama, . y. di b inai sukons uo a a ba mažai
žinoma, aš u (plačiai, isai) ne a ojama, kalba. Ne iešoji okio speci inio kolo-
ono dalis a skleisda o ašančiojo somnium – nuo isų žmonių (išsky us siau ą
a ą kai ku ių išsila inusių gen ainių) slaps omą oškulį (plačiau apie šį kolo o-
nų ipą ž . Lemeškin 2019; 2000).
Išplė o ame kolo one a p nu ody o hegzame o i kalbos pėdsako, ku ie abu-
du suda o ieną isumą, pas ebimas glaudžiausias a pusa io yšis: jeigu sk ip o-
ius nebū ų panaudojęs iškalbingos lo yniškos o muluo ės, su a žiusios jo aiš-
kos lais ę, į ank aš į niekada nebū ų bu ęs į auk as nesup an amas, mįslingas
(plačiosios skai ančiosios audi o ijos sup a imu) eks as. Taigi unkciniu požiū-
iu galima eig i, kad be ašo o nuos a os, aiškiai išsaky os hegzame e, seniau-
sias bal ų eks as niekada nebū ų bu ęs už ašy as. P ie os pačios ka ego ijos ne-
žinomų kalbų p iski inas i šalia esan is okiškas šūkis ihs ich leid. Ši aplinkybė
odo, kad pėdsakas a si ado en, ku okiečių i p ūsų kalbos bu o egzo iškos,
. y. geog a iškai kažku oli nuo p ūsų i okiečių gy enamosios e i o ijos. Bū-
en okiomis sąlygomis ašan ysis po hegzame o Omnibus omnia non mea som-
pnia dice e possum i galėjo šiomis kalbomis „išsaky i“ sa o slaps omą oškulį.
G e inimas su ki ais šios ūšies aš o paminklais a skleidė sk ip o iaus pa-
s angą: nesup an amą kolo ono dalį pagal me ą sude in i su hegzame u. Kel-
no pėdsake (apie 1300 m. popiežiaus G igaliaus IX Dec e ales nuo ašas – Köln,
Dombiblio hek, Codex 130) daniškas d ieilis iac we en ugha iwae aelde wae e /
S aipsniai / A icles 13
Seniausias bal ų eks as i jo an oponimai
haenna li ha wil iac ae [e] „Jeigu būčiau su Ponia šiame pasaulyje, / Tad(a) jos
gy enimą no ėčiau ge b i“ pagal hegzame o Omnibus omnia non mea sompnia
dice e possum pa yzdį bu o iš ęs as į ieną eilu ę: iac we en ugha iwae aelde
wae e haenna li ha wil iac ae a.
1 pa . Kelno pėdsakas
Toks pa s mechanizmas paliudy as i Bazelio pėdsake, ku is pagal hegzame-
o sanda ą bu o pa eik as, o oliau y ėjų i in e p e uojamas kaip hegzame o
dis ichas:
2 pa . Bazelio pėdsakas
Omnibus omnia non mea ʃompnia dice e poʃʃum
Kayle ekyʃe · honeaw labonache hewelyʃe ·
Eg · koy e · poy e · nykoy e · pēnega doy e ·
A siž elgus į i minį sąskambį1, idinį imą ( ekyʃe – hewelyʃe; poy e – doy e;
koy e – nykoy e), kalbos dalių, jų o mų i seman inį pa alelizmą, posmą p a a -
u skaidy i (pagal Kelno pėdsako pa yzdį) i ki aip – į is eilu es:
1 Be asonanso <oy> eilu ėse, a odo, galima įž elg i ali e acijos požymių: Kayle ekyʃe ( honeaw la-
bonache) hewelyʃe · / Eg · koy e · poy e · / nykoy e · pēnega doy e.
ILJA LEMEŠKIN
14 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
a) Kayle ekyʃe · hewelyʃe „Skalsink Die e, ė eli!
b) Eg · koy e · poy e · jeigu no i2 – gi dyki e (jį / juos),
c) nykoy e · pēnega doy e · neno i – pinigą duoki e“
Pašalinus „disonansinį“ agmen ą honeaw labonache, ku į galima laiky i a-
kul a y iu, pėdsakas įgyja nugludin ą me inį pa idalą i s uk ū inį ien isumą.
2. Senesnis Bazelio pėdsako „skai ymas“ bu o pasiūly as 1974–1975 m.:
Kayle ekyʃe · honeaw labonache hewelyʃe ·
Eg · koy e · poy e · nykoy e · pēnega doy e ·
„S eikas, pone! Tu nebe ge as dėdelis, –
jeigu no i u ge i, [be ] ne[be]no i u pinigą duo i“
(Schmals ieg 1974; McCluskey, Schmals ieg, Zeps 1975; Mažiulis 1975).
1982 m. šio adicinio „skai ymo“ a ian ą modi ika o W. P. Schmidas:
„S eikas pone! Tu iš ies nebesi [mūsų] ė as,
jei aš no iu ge i, [be ] u isai neno i pinigo duo i“
(Schmid 1982).
S a s an i e i ikuojan iki šiol nub ėž as Bazelio pėdsako g ama inio bei
seman inio su okimo k yp is (kaip pe si liažą i Kalėdų dainų modelį), galima
nesu ik i su są okos skai ymas a ojimu. P asminga paklaus i: kokia y a šios
są okos apib ėž is?
Skai ymas – y a „už ašy o ( u imo) eks o seman inis įp asminimas bei
eks e esančių p asmių su okimas“. Šia p asme a gu, a W. R. Schmals iego,
V. Mažiulio, W. P. Schmido pasiūly i in e p e acijos bandymai y a skai ymai,
ma minė i y ėjai Bazelio pėdsako neskai o, be jį adikaliai pe a ko. Siū-
lomų pa aisų sankaupa pagaliau i duoda pageidaujamą (iš anks o numa y ą)
seman iką. 1974–1975 m. su o muluo as pėdsako su okimas bu o pa em as
modeliu: k eipimasis – ad esa o neigiamas apibūdinimas – šio apibūdinimo pa-
g indimas. Toks pe si liažu g indžiamas „skai ymas“ iš y ėjų pa eikala o aibės
2 F. 63 nupieš as kalėdininkas a ba kalėdininkai.
S aipsniai / A icles 15
Seniausias bal ų eks as i jo an oponimai
pa aisų. Kaip pa yzdį nu odysime V. Mažiulio siūlomus aisymus, ku s eika
lieka iena ienin elė ly is – conj. Eg ‘jei’:
O iginalo ly ys: Pasak V. Mažiulio, eikia aisy i į:
Kayleadj. nom. sg. Kayls a ba Kayles ‘s eikas’
ekyʃesubs . nom. sg. ekys ‘pone’
honeaw p on. 2 a. sg. hu ‘ u’ + ad . neaw ‘ne jau’
labonache adj. nom. sg. labana s ‘ge u is’
hewelyʃesubs . nom. sg. hewelys ‘dėdelis’
Eg –
koy e p aes. 2 a. sg. koy- u ‘no i u’ (su encl. p on. u ‘ u’)
poy e in . po ‘ge i’
nykoy e nykoy- u ž . koy e
pēnegasubs . acc. sg. penigas ‘pinigą’
doy e in . do ‘duo i’
Ski ingos pagal sa o pobūdį pa aisos i jų gausą mo y uojančios p ielaidos
už ik inda o adinamojo skai ymo „sklandumą“. „Įsikišimo“ į ne a „skai omo“
eks ą mas ą a skleidžia oks d ieilio pa idalas, ku iš eilės pa yškin os isos
šiaip a aip page in os ie os:
Kayle ekyʃe · ho-neaw labonache hewelyʃe·
Eg · koy- e · poy e · nykoy- e · pēnega doy e ·
Si uacija, kai iš ienuolikos lyčių „s eika“ lieka ik iena, kai dauguma lyčių
kelis ka us į ai iose ie ose ski ingai aisoma, y a absu diška, nes aip eks o
seman ika nė a ekons uojama, be kons uojama, kaip kons uojamas i pa s
aip „skai omas“ eks as.
Filologas, kai eks e nė a nu ašymo klaidų požymių, u i siek i nein azinio
eks o skai ymo, o ai eda p ie iš esmės ki okios eks o pe skai ymo s a egijos:
s eikinimasis – mandagus k eipimasis (kalėdininko į šeimininką) a du i pagal
socialinį požymį – impe a y u iš eikš as liepimas-p ašymas.
3. Nein azinis Bazelio pėdsako skai ymas ska ina eliminuo i p oblemas, iš-
kylančias in e p e uojan honeaw i labonache. Ly is honeaw laikoma ypač p o-
blemiška: „Only ‘ honeaw’, in spi e o he nume ous in e p e a i e hypo he-
ses su ounding i , has emained a he obscu e“ (A doino 2016: 13). Iki šiol
mažai ak ualizuo as lieka Ch. S ango ko espondencijoje su W. R. Schmals ie-
gu iš eikš as aiškinimas, pagal ku į honeaw žymi konk e ų asmenį (An) onijaus

ILJA LEMEŠKIN
16 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
a du: „[T]honeaw is qui e obscu e o me. Can i be a oc. sg. o a nomi-
nal u-s em, pe haps a p ope name?“ (pagal Dini 2000: 201); „S ang (pe sonal
communica ion) hinks ha honeaw migh be a p ope name. I so, hen he
couple may be abou he sc ibe himsel , e.g. „To you heal h, si ! An hony is
a ine ellow [...]“ (McCluskey, Schmals ieg, Zeps 1975: 162). Be Ch. S ango i
W. R. Schmals iego, okią galimybę s a s o A. Bammesbe ge is (Bammesbe ge
1998: 125–126), P. U. Dinis (Dini 2000: 398), I. Lemeškinas (Lemeškin 2013:
21; 2017: 96), be a me a kaip eo inį bei neį ikinamą F. Ko land as (Ko land
1998: 128). Su F. Ko land u, ku is nepa eikė jokių a gumen ų sa o eiginiui
pag įs i, negalima su ik i.
Asmen a džio iden i ika imą lemia pozicija i unkcinė s uk ū inė eks o
analizė. Ly is honeaw eina po e ike inio in e j. *kaileis īkīs „Skalsink Die e“
i p ieš oka y u iš eikš ą k eipinį a si į ė ą hewelyʃe, ji na ū aliai p ie sa-
ęs „ aukia“ an oponimą. Asmen a džiui palanki pozicija – a p in e j. Kayle
ekyʃe i oc. sg. hewelyʃe – anda a i ikmenį lie . pa alelėje Buk sweykas ku-
mey (VUB, . 102-JR4: 63), ku ią dėl Bazelio pėdsako nu odė A. Nepokupnas
(Непокупный 1979: 167)3. P ūsų kalbos kons ukcija ski iasi ik uo, kad ją
p aplečia konk e aus „kalbinamojo“ asmens a das.
Ling is inį Bazelio pėdsako skai ymą (kol kas ienin elį; ki ų bandymų, mū-
sų manymu, negalima laiky i skai ymu, nes ai y a di b inės ling is inės ein-
e p e acijos), jo sukonk e inimą oliau lemia i ališkas Bazelio pėdsako a si adi-
mo kon eks as4. Seniausias bal ų kalbų eks as, da uo inas 1369 m., kildinamas
iš P ahos lie u ių kunigaikščio Bu au o aplinkos, o pa s šio pėdsako už ašymas
siejamas su 1368–1369 m. impe a o iaus Ka olio IV, ka alienės i jų palydo ų
kelione į Romą. N. O esme’o eikalo pe ašymas u i bū i susijęs su akademine
1368–1369 m. P ahos uni e si e o aplinka. Su a pačia is o ine kul ū ine aplin-
ka bus susijęs i Bazelio pėdsako kū ėjas, ačiau pa s pėdsakas (kaip kolo ono
sudė inė dalis) į užbaigiamą a pabaig ą nuo ašą, ko ge o, bu o į e p as ki u –
Toskanoje (išsamiau apie įmanomas eks o a si adimo aplinkybes i kon eks ą ž .
Lemeškin 2017; 2019).
3 Uk ainiečių bal is o a si ik inai as as už ašas y a aip pa susijęs su knygų pa ašymo aplinkybėmis:
Jokingas ey buwa zmogus, ku is szy a kniga aszie. Buk sweykas kumey. Taip ki as asmuo eaga o į
me ikų ak ų knygą pa ašiusį kunigą.
4 Čia ypač eikia pab ėž i, kad i ališkas pėdsako a si adimo kon eks as nebu o di b inai pa ink-
as, . y. specialiai „a as as“ am, kad „išaiškin ų“ paslap ingų honeaw labonache kilmę. Is o inis
kon eks as bu o nus a y as nep iklausomai i ge okai ėliau (2013 – > 2017); a čiau įsižiū ėjus į
o iginalą (į poziciją, palankią onimų ealizacijai), bu o pasiūly a a i inkama ling is inė šių žodžių
in e p e acija.
S aipsniai / A icles 17
Seniausias bal ų eks as i jo an oponimai
Plačiai papli ęs k ikš a a dis An onio Toskanoje bu o egulia iai umpina-
mas iki Tonio /ˈ onjo/. Tai odo kad i šie pagal laiką a imi pa yzdžiai, paim i
iš ko puso Co pus OVI dell’I aliano an ico:
1 Simin endi, a. 1333 ( osc.) L. 12 3, 74.25
giacea (ques o sa uo pad e), mandai lo col ello pe gli ianchi di colui che spog-
lia a. Tonio e Teleboas giacciono mo i pe la mia spada. Quelli a ea p ima po a o
lo amo con
2 C onaca sen. (1202–1362), c. 1362 123.6
schale e in o o pe una ines a e upeno due uscia pe ole e amaza e Mino e
Tonio e ’l Po ina igliuoli di mise Meio Talomei. E quando chos o o sen i o el bus-
so del
3 C onaca sen. (1202–1362), c. 1362 127.41
inì e nondimeno i mo ì IIII pe sone: e uno el quale a e a nome Sano di Tonio,
lig i ie e, mise uocho in san o Pa olo da la o di e so el Chanpo, e none a dendo
4 Doc. imol., 1350–1367 Debi o i 16.1.1360 355.11
pe 2 ci ioli da le lode, pexò l. 1½: s. 9 a . 124 . Tonio Ta agno di’ a e e pe
468 asadelli de legne de salexe, a s. 40 .C.: mon a
5 Doc. imol., 1383–1385 Spese 21.11.1384 345.2
pe a e pon ela e la s azone ch’è cho gle adi de Peni enzia che la ene Tonio da
le Sele pe a e e pe una cholona e pe mu a e Gos olo in somo
6 Doc. imol., 1383–1385 Spese 21.11.1384 345.
una cholona e pe mu a e Gos olo in somo L. VIIII e chosì pa el di o Tonio a
mais i ochomene pe la mi ade L. IIII, s. X.
Baigmuo -eaw okiu a eju a i ik ų oka y o o mą.
Tos pačios Bazelio pėdsako a si adimo aplinkybės – Siena, 1369 m., T ijų Ka-
alių iš aka ės – leidžia onimų spek e elegan iškai ( . y. be jokių pa aisų) įmin i
p oblemišką ly į labonache, nes joje „p asi e žia“ ki as i alų kalbos an oponi-
mas – Toskanoje ypač populia i (ne iki šių dienų) pa a dė Bonacci /boˈna :ʃi/,
ku i XIII–XIV a. bu o už ašoma su dig a u <ch> a ika ai žymė i (La son 1988),
p z., pagal Co pus OVI dell’I aliano an ico:
Doc. sen., 1277–1282 - pag. 280, iga 30
a sse e Ris o o del Se a pe ac u a d’ una cha a di mille lib e da Gulielmo Bo-
nachi. Ancho III lib. e XIIII sol. e IIII den. nel dì ai signo i de la
Klausimų kelia ik dėmuo la-, ku is suponuoja mo e iškosios giminės žymi-
mąjį a ikelį. A odo, kad ašan ysis pasi ėmė plačiai a ojamais esp. ie oje
ILJA LEMEŠKIN
18 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
gi dė ais an oponimais, be nesu aldė i alų kalbos a ikelių: ie oje debonachi
(de´ [dei < di + i] Bonacci „iš Bonačių [giminės]“; dėl šio an oponimo išk aipy-
mo da plg. Guglielmo dei Bonacci > Leona dus i [ . y. ilius] Bonacci > Leona do
Fibonacci) me o sume imais (siekian iskiemenės pėdos) p aleidęs p ielinksnį
į ašė a ikelį la.
Ki a e us, pa a dės Bonachi ( edinio iš asmen a džių ipo Bono, Boni o,
O obono, Omobono, Giambono...) kilmė bu o isiems aiški: bon- < bonus (plg.
i al. bonaccia, idu . la. bonacia ‘ yka’ – pagal malus pa e imologizuo as mala-
cia ‘ yki jū a’). Tu in omenyje, kad Bazelio pėdsakas žaismingai ęsia kolo o-
ną (lude e sc ip o ea ), bū ų galima čia įž elg i i iš adingą šaknies dublia imą:
labonache = lab-bon-ache „lab-Bonie is, ge asis Ge u is“. Toks skai ymas esp.
pe dė ai nuolankus k eipinys, ku is a um paaiškina ki am p ūsui ly ies bona-
che eikšmę, inka kalėdojimo si uacijai, nes ad esa as, no in gau i ge ų do anų,
u i bū i page b as: honeaw labonache hewelyſe „An onijau Lab-ge u i ė eli“.
Taigi paslap ingą žodžių junginį honeaw labonache galima ak uo i kaip ho-
neaw la bonache a ba honeaw la(b)bonache „[An] onijau [iš] Bonačių [giminės] /
[An] onijau Labge u i“. P oblemiškas dig a as <ch> bū inai eikalauja aisymo
ik bal ų kalbų a ž ilgiu, ačiau p ie Bazelio pėdsako nė a edakcinės pas abos,
kad isi čia pa eik i žodžiai a s o auja p ūsų kalbos leksikos iš ekliams. Neno -
malus bal is ikos požiū iu dig a as, s o in is a p e ike inio in e j. *kaileis īkīs
„Skalsink Die e“ i oka y u iš eikš o k eipinio hewelyʃe, y a im as a gumen-
as, ku is bū en šioje pozicijoje ska ina įž elg i s e imos kalbos in a pą – esp.
i alų kalbos an oponimą, už ašy ą sa o ašyba. O kaip ki aip XIV a. p ūsas
u ėjo už ašinė i ki ų kalbų onimus? Siekis ki akalbį elemen ą aplie u in i y a
da uojamas ge okai ėliau. Dėl nuos a os kažką „app ūsin i“ ap a iamuoju lai-
ko a piu negali bū i ne kalbos.
Taigi i alų onimų iden i ikaciją seniausiame bal iškame eks e lemia šie
a gumen ai:
a. Dig a o <ch> už ašymą negalima paaiškin i nu ašymo klaida, nes pėdsa-
kas ne u i nu ašy o eks o sa ybių (požymių). Rašančiojo akyse, ausyse jis u ė-
jo u ė i am ik ą one inę eikšmę.
b. Bazelio 1369 m. kolo onas nė a geog a iškai p i iš as p ie konk ečios ie-
os, . y. galima Bazelio pėdsako a si adimo geog a ija y a pla i – esp. jame ga-
lėjo bū i a siž elg a į kokią no s s e imą ie inę kalbą.
c. Asmen a džio iden i ika imą lemia pozicija, ku i ska ina an oponimų
pa a ojimą: po e ike inio in e j. *kaileis īkīs „Skalsink Die e“ i p ieš oka y-
u iš eikš ą k eipinį a si į ė ą hewelyʃe.
d. P oblemiška bal ų kalbų požiū iu ly is labonache y a pa eik a šalia mįslin-
go žodžio honeaw. Jeigu šalia ienos painios o mos (p ūsų kalbos požiū iu),
S aipsniai / A icles 19
Seniausias bal ų eks as i jo an oponimai
g e in os (jau Ch. S ango) su k ikš a a džiu An onijus, a ojama ki a paini ly-
is, bū ina pi miausia ik in i, a ai nė a s e imos kilmės onimas, nes po os a ba
kelių onimų a ojimas iš eilės ( a das + p( )a a dė; a das + ė a a dis; a das
+ ka oikonimas) y a dėsningas i labai dažnas eiškinys. Tai paaiškina, kodėl bū-
en šioje ie oje, . y. a p in e j. i oka y u iš eikš o k eipinio, s o i d i mi-
glo os (p ūsų kalbos a ž ilgiu) ly ys ka u:
Kayle ekyʃe · honeaw labonache hewelyʃe ·
Eg · koy e · poy e · nykoy e · pēnega doy e ·
e. Mįslingų lyčių nein azinis pe skai ymas – i alų onimų požiū iu – ge ai
ko eliuoja su anksčiau apib ėž u is o iniu Bazelio pėdsako a si adimo kon eks u:
P ahos Bu au o d a as (1365–1380) i ilgalaikis šio d a o bu imas Toskanoje
bū en – 1368–1369 m.
. Nu ody ų onimų už ašymas anda ikslių a i ikmenų duomenų bazėje
Co pus OVI dell’I aliano an ico.
g. Asmen a džius ska ina įž elg i žan inis aspek as. Kalėdų dainose asmen-
a džiai bu o įp as as eiškinys (Lemeškin 2013). Randama didelė jų į ai o ė:
A lauskas, A lauskienė, Ba isa, Bielinis, Čelna, Igno as, Janule ičienė, Kaspa a-
ičius, Kašė a, Saikauskas, Kaba as, Vala ka, Vala kienė, Velička, Adelė, Gab iu-
kas, Juozas, Pe u is (KL 357, 345 A); Bal amiejus, G inke ičienė, Tamošius,
Žukauskas, Žukauskienė (KL 357, 345 B).
LITERATŪRA
A doino Diego 2016: In e p e ing and ansla ing Old P ussian mic o- ex s: he
T ace o Basel. – Ve imo S udijos 9, 7–20.
Bammesbe ge Al ed 1998: Anme kungen zum Basele Epig amm. – Bal is ik:
Au gaben und Me hoden. Heidelbe g: C. Win e , 121–126.
Co pus OVI dell’I aliano an ico. P ieiga in e ne e: h p://ga oweb.o i.cn .i /
(S(j 3myz 3h3slmh453zzwo 45))/Ca Fo m01.aspx.
Dini Pie o Umbe o 2000: Sul ‘F ammen o di Basilea’ e al i inedi i nel ca eggio
a Ch . S ang e W. R. Schmals ieg. – Res Bal icae 6, 195–209.
Dini Pie o Umbe o 2004: No a e minologica: come chiama e la sc i a in p us-
siano an ico di Basilea? – Res Bal icae 10, 243–246.
Dini Pie o Umbe o 2014: Founda ions o Bal ic Languages. Vilnius: Eug imas.