TERMINOLO-
GIJA IR
LEIDINIAI
La iy
e minologi-
jos
a kymo
p incipai
Tokiu
pa adinimu
p aei ais
me ais
Rygoje
isleis a
La ijos
moksly
akademijos
La iy
kalbos
ins i u e
pa ay a
Zinomas
kalbininkés
i
e minologi-
jos
specialis és
Valen inos
Skujinios
(Valen ina
Skujina)
monog a i-
ja. 1969 m.
apgynusi
ilologijas
moksly
kandida o
dise acijq
i8 la iy
echnikos
e minologi-
jos
suda imo,
ela oli
nebenuk y-
po desde
la iy
e minologi-
jos e da
e mino y-
os ge al
klausimy
y inejimo,
jun o mui o
mui o
empo
ali dama e
p ak iniams
la iy
e minologi-
jos
a kymo
bei
apsk i ai
kalbos
kul ii os
abalhosa-
ms. Tad
oda ijy
desim meG-
iy sua
a i idade
dedicada
la iy
e minologi-
jai e la iy
linguagem
kul i ai.
Daug me y
V. Skujinia
lide a
ins i u o
Te minolog-
ia e cul o de
linguagem
g upei, ai,
como i8
Sono odos,
gan
a i idades
da
Academia
La ijas
moksly
Te minolog-
ijos
komisijos
mokslinés
sek e o és
unções.
Nuodugnus
de mui as
eo iniy e
p a iniy
e minolog-
ia
ques ionimy
iSg ildenim-
as em
abundan es
au o és
cien í icos
publicações
(s apalho-
s, a igos,
cien í icos
in o mesS-
mes e k .) e
didZiulé
expe iência
de abalho
p á ico e
desc end i-
n a,,La iy
e minologi-
jos
a kymo
p incipy*
bookgoje'.
Monog a-
iias
j ade
paaiscin-
a, o que
é e mo,
quie mais
impo a-
n es
equisi -
os lhe
le an a-
m,
mes as
Z ilgsnis
j la iy
e minol-
ogijas e
sua
ges ão
p incipy
his o ia,
papasak-
o a,
como
aSy as
Sis
eikalas.
Sa o
expe ii-
ma V.
Skujinia
sakosi
jgijusi,
pa icip-
udando
de ce ca
de 900
j ai iy
e minol-
ogijas
komisijy
posédziy,
analizuo-
dama de
ce ca de
200
iiks an-
éiy
j ai iau-
siy s i
zodiy
e miny,
conside -
s y y
uose
posédziu-
ose ou
public y
e miny-
ynuose. I8
o al
como
abalho
Sal iniai
su a8y i
31
e miny
Zodynas,
58
e miny
biule eni-
ai e 27 k .
leidiniai.
En ão e
g indzia-
mos
abalho
i8 ados.
Be,
pode-se
dize ,
uni e so-
amen e
ip as y e
p ipazin-
y dalyky,
já i éia
au o és
pasaki a
Sis as
no as.
Po
exemplo,
em
aciocín-
io sob e
as
exigênci-
as
le an ad-
as pa a
os
e mos,
ela
dis ingue
a mesma
exigência
de
mononim-
ismo,
como
apêsie ao
sinonimi-
sm (p. 13).
Jus iça, o
mesmo
equisi o
sq okas
eika i '
Skujina
V.
La iesu
e minol-
ogijas izs ides p incipi. --Riga: Zind ne, 1993. 225 Ipp.
87
um
e mo
(p incípio
,. iena
sa oka um
—
e mas") é
elho,
aciau
glaus ai um
Zodziu
sugebéjo
jj
iS eiks i
V.
Skujinia
bene
p imei oji
P incipal
con eúdo do
abalho
iSdes y as
ijuose
cap iuose
~
in iniai
p incípios da
linguagem,
kalby ySiy
p incípios
não kalbiniai
i
p incípios.
Em ge al
monog a ia
biidingas
g iez as
nuoseklus
i
planingumas,
posky ie
odos
i a dijami
Zodziu
aspek as.
Línguas
In e nas
(in aling is iniai)
p incípios
(eles no
li o
p incipal-
men e
dedicados espaço,
p.
29-127)
examinéjami
lexicos,
semân icas,
onologijas,
mo ologijas,
Zodziy
da ybos
sin aksés
i
a Z ilgiu,
kalby ySiy
(in e ling is iniai,
p.
128—184)
p incípios
—
en ekalbiniu
( e miny
skolinimosi),
do mais
p óximo
ySio lingua
i
egionaliniu
a z ilgiu, só
não-lingbinhi
(eks aling is iniai,
p.
185-197)
p incípios
apZ elg i de
aco do ce os
ce os au o és
o iginalmen e
a ibuídos
p incípios
cien iscidade,
cien í ico
—
o denamen o,
specialis y
kalbininky
colabo ação,
i
e mide inimo,
sociedades de ida
e his ó ia de
ny
in o mações.
Knygoje
g ildenami, em
ge al iman , bemaz
odas
i
impo an es
ques ões da eo ia
da e minologia
p á icaas, umas
placiau, ou os
es eu iau.
S a s ydama,
da ydama is adas,
Skujinia
p incipalmen e
baseia la iy usy
i
e minologijos
y inéjimais.
jy
V.
i
Is o não é
di ícil de
en ende ,
endo em
men e que o
obje o da
monog a ia
cons i ui
abalhos de
e minologia,
ealizados na
Le ónia nos
úl imos qua is
desim meéus
(nuo m.),
1946
mas
ypaé,
como ao
pa i
V.
Skujinia, no
1961--1990
m.
pe íodo,
quando a
p óp ia
au o é é
di e amen-
einé
ju
daly é.
Li e a ii os
sq aie
pamine a
i
12
lie u iy
kalbininky
da by bei
leidiniy isy
sq ase
(4,5%
minimy
da by), isso
K.
Gai enio,
J.
Klima i-
Giaus k .
i
a igos,
A.
Kaulakienés,
A.
Sabaliausko,
A.
Vanago k .
i
dise acijy
au o e e a ai.
Bje,
Li u iski
publicado
A.
Kaulakienés.
,,Sudu iniai
e iniai
s aipsnis
lie u iy
poli echnikos
e minijoje*,
ma y , pe
klaida
li e a ii os
sq a8q
j
j ay as
usi8kai.
Sia p oga
u bu ale
dize que
e iniy
doymas
consumo é
um
i
i8
y
negausiy
klausimy,
desde
ku iy seu
li oje
V.
Skujinia
apa eibo
(p.
130-131),
zinoma,
sem
con a y,
que não
i
o am
Obje o des a
monog a ia
( e mi-
ny
Va osenos,
e my
Ques ões
de
composição Zodyny).
Vienu
nou u
li oje
S ys elia
como
le u iska
e mo é
a
ou o
ac oas.
In elizm-
ne
en e,
odos
eles são
bidingi.
Pa yzdai, alando
p.
130,
sob e galéjima
g e in i ski ingy
kalby e minus
bei, pa e,
menciona la iy
p ieSdelio
a e ição com
usy p ieSdéliu
jy
o6eslie u iy mu-
(a ma oSana
o6esno aumsanne
nuplaukinimas k .),
adiau al
nu a ojamen o
usyi iy
e minologijoje
há longokai não é
i
conside ado
exempla da
linguagem
—
a i ma-se que
—
angly designe ,
i
la iy designe s,
usy wuanuep
lie u iai a oja
b aiZyojas ime
ins ead
sep eaunx
88
sujei o,
p.
166
i
( emiamasi
A.
Kaulakienés
moksly
kandida o
dise ação
au o e e a u,
mas lá
Fala-se de
não
ap op iamg
usa nome
do
disposi i o nomea).
Apsk i a
g e inimy
su
em ou as
línguas no
li o, onde é
necessá io,
não e i ada,
embo a
i
ne
o
au o és
siek a.
Seu obje i o
oi o nece
sinch oninj
idinj pacios
la iy
e minologia
baklés plé os
imagem, isso
bem a a y a
i
i
V.
Skujinios
li o
ealmen e
u ininga,
cons i ui
p ogy
i
paciam
lei o a o-
jui
mas i i,
a s y i,
jun o
su
au o e
sp es i
neaiSkius
a
a é
Siol
insu icien em-
en e is i us
ques ões de
e minologia,
às ezes
pasigin¢i i.
i
Au o e isu mui o
subjeciska,
ne usciaZodZiauja,
sageba glaus ai
dés y i men is
iska paaiskin i.
i
Te minologia da
i
ciência
linguagem
exigimy
monog a ia
segue-se
exa amen e.
Kad bii y
aki aizdziau e
en endiamio,
algumas i ens
da ainda
esquemas
i
(specialos
lexicica
classi icao,
do comum
linguagem
Zodyno
i
e minologia
elaçãois k . ).
i
Skai an
li o,
susida é
jspiidis,
que
kalbinés
sanda os
a Z ilgiu
la iy
e minija
ko
ge o
nemazai
di e e do
lie u iy
e minijos.
Dalis la iy
e miny
apa ece
ge okai
sudé ingesnés
is ai8kos,
alboje
jy
Zodziy
junginiai
(sudé iniai
e minai)
acil okas
ali iam
di iniais.
Ne
um caso ais
di iniai lie u iy
alboje bi y
simplesmen e
nejamanomi, que
e, exempziui, a
mesma
e minologia
e mininai
de iskop e mins
,,b ikSneli-
nis
(com
b akSneliu
asomas)
e mus",
hib id e mins
,,hib idinis e mias,
inicialsalik enis,,san -
ampa,
salik en e mins,,sudu-
inis e mas,
s upinajumsalik enis
,su auk inis
Zodis, ampinys",
e mina
kon eks nea ka iba
,, e mo
independência de
con ex o,
e minda inajums
, e minas da inys",
e minda inaSana_, e miny
da yba", e minelemen s
,,sudé iné pa e
e mo,
a dkop e mins
,,sudé inis
e mas*
i
k .
Tokiais
seus
polinkiais
la iy
e minija
se á
panaSesne
j
okiediy,
0ne
j
a imiausiy
giminaigiy
lie u iy
e minija.
I kai quais
ques ões da
eo ia la iy
e minologijoje
de ou a o ma
en endam.
Te miny
da ybos
biidais,
be
i
nos jp as y
mo ologiniy
Zodziy
da ybos
bidy
(p iesagy,
galiiniy,
p ieSdéliy
i
di iniy
da ybos),
V.
Skujinia
empo
i
kon e sija
(Zodziy o my
a
pe éjima ki a
kalbos dali,
j
e minologijoje
pap as ai
sudaik a a déjima
subiid a déjima),
sepa a cijq
i
(au o é assim
chama
lie u isky
e my
da yboje não
se aplica à
odo a galing,
ou
e og adine,
da yba)
apelia y ação
i
(nome eal
pa e s ima
pelo nome
geniniu,
exempziui,
Oms oms
—
,*
i
ne omas
89
Rainis ~
ainis ik-
a,
Va mana
papi s
a man
papi s,, -
a manas,
p.
100).
na língua
Li uiyo y oje
nejo mas a
se iamen e
ala é i
sob e ações
nomeinimy
mais
di e amen e
daik a a dziy
(aplenkian
i8
eiksmazodj),
jun o is
dél o
adiedan e
eiksmazodz-
io p eesaga,
como que,
exempziui,
qual
ciema osana,
ac iongy en -
ie * esas
pada y as
iSul a a s,gy-
en ie ée* i8
ezes
su%odzio
p eesaga -0i
daik a a dzio
p ies -Sana (p
84), ou apenas
skoliniy
g ama inimo
(p ide oma),
one kon e sio
gal kui iy bi y
bidi izio
akul a i is
giminéskai bei
daik a a d,
como que
ie ak (p 98;
zaga iski
zagai izii
apple i izii -
pa a os
pa icipan es
da língua
lie uya), mas
isso não é
conside ado.
Neabejo ina,
que e ingg
li o ecebeu
não só
kalbininkai,
j ai iy s iciy
la iy
e minologij-
os
a ky ojai,
consumido e-
s, kalbos
kul i os
da bininkai,
aos quais ja
au o é i
sky é (p. 4, 25),
mas e mesmo
la iy kalbos
mokslas bei
bend oji
e mino y a.
Quão mais
se á okiy
p o undugniy
sepa i as
linguagem
e minologias
y inéjimy,
an o
o eesné,
moksliskesné
se á uma
eo ia ge al
e minologij-
as, qui, be y
a ski y kalby
y inéjimy,
a ody y
como
di b iniy,
idiomas i§
Sono
p ime amy
daZ
nesu inkanéiy
wi h ik uoju
kalby
eikala ima,
jy
a osenaim-
y, aisykliy i
eiginiy
inkinys.
Ty inéjan
a ski y kalby
e minus, jy
sis emas,
kalby ySiy,
inalmen e e
nekalbiniy
eiksniy
j aka,
pap as ai
paaiskéja,
que y
eikala imy,
aisykliy jokiu
biidu não pode
absoliu in i.
Te minologij-
a, como e
mesma língua,
é um i o,
a ian e
ei8kinys, sua
ou ais ainda
obse imes
uz mui os ki y
sis ema de
linguagem
daliy ki img,
além disso,
mais depende
de alingas
Zmoniy
a i idades.
Tudo isso
g azia e e i8
V. Skujinias
li os. Tad
p aze do
lei o,
pe skai¢ius,,-
La iy
e minologij-
os a kymo
p inciples,
pe augo j
dziaugsma del
kaimyny
e minologij-
os i mielos
kolegés
sékmés.
S .
KEINYS
Colleção
de ísica
li uana
san au-
ky kalba
Li uu os isikos
inkinys, cujo
isdeSim me is
oi paminé as
p ie§ d ejus
me us',
conside a-se
isiky ki y
mokslo s i¢iy
specialis y só
i
ne
na
Li uânia,
i
mas uzsienyje.
Nele os
a igos
imp imiam--
se usy
a
angly
USpalis
K.
ísico
Li uano"
desejos//
Físicos
Zinios.
1991.
No.
1.
P.
18-19,
90