TERMINOLO-
GIJA IR
LEIDINIAI
La iy
e minologi-
jos
a kymo
p incipai
Tokiu
pa adinimu
p aei ais
me ais
Rygoje
isleis a
La ijos
moksly
akademijos
La iy
kalbos
ins i u e
pa ay a
Zinomas
kalbininkés
i
e minologi-
jos
specialis és
Valen inos
Skujinios
(Valen ina
Skujina)
monog a i-
ja. 1969 m.
apgynusi
ilologijas
moksly
kandida o
dise acijq
i8 la iy
echnikos
e minologi-
jos
suda imo,
lei oli
nebenuk y-
po dal la iy
e minologi-
jos i
gene álnej
e mino y-
os
klausimy
y inejimo,
insieme
mol o mol o
empo
alle dama e
p ak iniams
la iy
e minologi-
jos
a kymo
bei
apsk i ai
kalbos
kul ii os
la o iam.
Tad u a
ijy
desim meG-
iy la sua
a i i à
dedica a
la iy
e minologi-
jai e la iy
lingua
kul i ai.
Daug me y
V. Skujinia
di ige
l'is i u o
Te minolog-
ijos i
kalbos
kul os
g upei, a,
come i8
Sono odos,
gan
a i iijos
La ijos
moksly
akademijos
Te minolog-
ijos
komisijos
mokslinés
sek e o és
do e i.
Nuodugnus
di mol i
eo iniy e
p a iniy
e minolog-
ia
in e ogimy
iSg ildenim-
as in
abbondan i
au o és
scien i iche
pubblicazio-
ni
(s appes,
a icoli,
scien i ici
appo iS-
miss e k .) e
didZiulé
espe ienza
di la o o
p a ico e
desc i end-
in a,,La -
iy
e minologi-
jos
a kymo
p incipy*
bookgoje'.
Monog a-
ie j ade
paaiscin-
a, che
cosa è
e mine,
qualiche
più
impo a-
n i
equisi i
gli
engono
solle a i,
mes as
Z ilgsnis
j la iy
e minol-
ogijas e
sua
ges ione
p incipy
his o ia,
papasak-
o a,
come
aSy as
Sis
eikalas.
Sa o
espe ien-
za V.
Skujinia
sakosi
jgijusi,
pa ecip-
udando a
ci ca 900
j ai iy
e minol-
ogijas
komisijy
posédziy,
analizuo-
dama
ci ca 200
iiks an-
éiy
j ai iau-
siy s i
zodiy
e miny,
conside -
s y y
uose
posédziu-
ose o
pubblic y
e miny
e miny-
nuose. I8
o ale
come
la o o
Sal iniai
su a8y i
31
e miny
Zodynas,
58
e miny
biule eni-
ai e 27 k .
leidiniai.
Quello e
g indzia-
mo
la o o
i8 ados.
Be, si può
di e,
uni e so-
amen e
ip as y e
p ipazin-
y dalyky,
già i éia
au o és
pasaki a
Sis as
nujai.
Pe
esempio,
in de8cia
sui
equisi i
pos a ai
e mini,
essa
dis ingue
lo s esso
equisi o
di
mononim-
ici à,
come
accesybe
sinonimi-
ci à (p.
13).
Gius o, lo
s esso
equisi o
sq okas
eika i '
Skujina
V.
La iesu
e minol-
ogijas
izs ides
p incipi.
--Riga:
Zind ne,
1993. 225 Ipp.
87
unico
e mine
(p incipio
,. iena
sa oka uno
—
e mas") è
anno,
aciau
glaus ai
uno
Zodziu
sugebéjo
jj
iS eiks i
V.
Skujinia
bene
p imoji
P incipale
con enu o
del la o o
iSdes y as
ijuose
cap iuole
~
in e nini
p incipi della
lingua, kalby
ySiy p incipi
p incipi
nonalbinii
i
p incipi. In
gene ale
monog a iaia
biidingas
g iez as
nuoseklus
i
planingumas,
posky ie
u i
i a dijami
Zodziu
aspek as.
Lingue
in e ni
(in aling is ini)
p incipi
(a cui nel
lib o è
p incipal-
men e
dedica o spazio,
p.
29-127)
esaminéjami
lessikos,
seman ica,
onologijas,
mo ologijas,
Zodziy
da ybos
sin aksés
i
a Z ilgiu,
kalby ySiy
(in e ling is iniai,
p.
128—184)
p incipi di
—
in e kalbiniu
( e miny
p es inimo-
si), più
icino ySio
lingua
i
egioniniu
a z ilgiu,
solo
nonlingbinii
(eks aling is iniai,
p.
185-197)
p incipi apZ elg i
secondo
de e mina i ce u
au o és
o iginalmen e
assegna i p incipi
di scien i ici à,
scien i ico
o dinamen o,
—
specialis y
kalbininky
collabo azione,
e mide inimo,
i
socie àes i a ed
s o ia della
in o mazioni.
ny
Knygoje
g ildenami, in
gene ale
iman ando, bemaz
u i
i
impo an iieji
e minologiji
eo ia della
p a ica ques ioni,
ieni placiau, al i
s u iau.
S a s ydama,
da ydama is adas,
Skujinia
p incipalmen e si
basa la iy usy
i
e minologijos
y inéjimai.
jy
V.
i
Ques o non è
di icile capi e,
enendo
p esen e che
l'ogge o della
monog a ia
cos i uisce i
la o i di
e minologia,
e e ua i in
Le onia negli
ul imi qua i
desim meéus
(nuo m.),
1946
ma ypaé,
come ao
pa i
V.
Skujinia,
1961--1990
m.
nel pe iodo,
quando la
s essa
au o é è
di e ame-
n einé
ju
daly é.
Li e a ii os
sq aie
pamine a
i
12
lie u iy
kalbininky
da by bei
leidiniy isy
sq ase
(4,5%
minimy
da by),
ques o
K.
Gai enio,
J.
Klima i-
Giaus k .
i
a icoli,
A.
Kaulakienés,
A.
Sabaliausko,
A.
Vanago k .
i
dise acijy
au o e e a ai.
Bje,
li a iski
pubblica o
A.
Kaulakienés.
,,Sudu iniai
e iniai
s aipsnis
lie u iy
poli echnikos
e minijoje*,
ma y , pe
klaida
li e a ii os
sq a8q
j
j ay as
usi8kai.
Sia p oga
u bu ale
di e che
e iniy
a ymas
consumo è
uno
i
i8
y
negausiy
klausimy,
da ku iy
nel suo
lib oje
V.
Skujinia
appa ibojo
(p.
130-131),
zinoma, non
con ando
y, che non
u ono
i
Sios
monog a ia di
ogge o
( e mi-
ny
Va osenos,
e my
Ques ioni
di
composizione Zodyny).
Vienu
al u
lib oje
S ys elia
koks
lie u iska
e mine
a
i oks
a as.
S o un-
ne
a amen -
e, u i
lo o sono
bidingi.
Pa yzdai,
p.
130,
pa lando di
galéjima g e in i
ski ingy kalby
e minus bei,
pa e, menziona o
la iy p ieSdelio
a uizione con
usy p ieSdéliu
jy
o6eslie u iy mu-
(a ma oSana
o6esno aumsanne
nuplaukinimas k .),
adiau ale
nu a ojimas
usu iy
e minologijoje
anokai non
i
conside a a
esemplosa della
lingua a e ma
—
che angly
—
designe , la iy
i
designe s, usy
wuanuep lie u iai
a oja
b aiZyojas ime
ins ead
sep eaunx
88
ogge o,
p.
166
i
( emiamasi
A.
Kaulakienés
moksly
kandida o
dise azione
au o e e a u,
ma là
Si pa la di
non
app op ia-
mg
u ilizza e il
nome del disposi i o).
Apsk i a
g e inimy in
su
al e lingue
nel lib o,
do e è
necessa ia,
non e i a a,
sebbene
i
ne
o
au o és
siek a.
Il suo scopo è
s a o o ni e
sinch oninj
idinj pacios
la iy
e minologia
baklés plé os
immagine,
ques o bene
a y a
i
i
V.
Skujinios
lib o
da e o
u ininga,
cos i uis-
ce p ogy
i
paciam
le i ojui
mas i i,
a s y i,
insieme
au o e
su
sp es i
neaiSkius
ino
a
Siol
insu icien e-
men e
is e us
ques ioni di
e minologia,
al ol a
i
pasigin¢i i.
Au o e isu mol o
soggiska,
ne usciaZodZiauja,
sageba glaus ai
dés y i men is
iska paaiskin i.
i
Te minologia
i
della scienza
linguis ica
equisi iimy
monog a ia
ispe a si
accu a amen -
e.
Kad bii y
giadziai e
capiam io,
alcune cose
p esen
anco a
schemiami
i
(speciosa
lexicoclassi -
icazione,
comunego
lingu
Zodyno
i
e minologijos
san ykis k . ).
i
Scelan
lib o,
susida é
jspiidis,
che
kalbinés
sanda os
a Z ilgiu
la iy
e minija
ko
ge o
nemazai
di e isce
dal lie u iy
e minijos.
Dalis la iy
e miny si
ede ge okai
sudé ingesnés
is ai8kos,
pa oje
jy
Zodziy
junginiai
(sudé iniai
e minai)
legg okai
pe i ia i
di iniais.
Ne
un caso ali
di iniai lie u iy
pa boje bi y
semplicemen e
nejmanomi, che
e, esempioziui, la
s essa
e minologia
e mininai
de iskop e mins
,,b ikSneli-
nis
(con
b akSneliu
asomas)
e mis",
hib id e mins
,,hib idinis e mias,
inicialsalik enis,,san -
ampa,
salik en e mins,,sudu-
inis e mas,
s upinajumsalik enis
,su auk inis
Zodis, ampinys",
e mina
kon eks nea ka iba
,, e mino
indipendenza dal
con es o,
e minda inajums
, e minas da inys",
e minda inaSana_, e miny
da yba", e minelemen s
,,sudé iné
e mine pa e,
a dkop e mins
,,sudé inis
e minas*
i
k .
Tokiais suoi
polinkiais
la iy
e minija
sa à
panaSesne
okiediy,
j
0ne
a imiausiy
j
giminaigiy
lie u iy
e minija.
I kai quali
ques ioni della
eo ia la iy
e minologijoje
al imen i
comp endami.
Te miny
da ybos
biidais,
be
i
noi jp as y
mo ologiniy
Zodziy
da ybos
bidy
(p iesagy,
galiiniy,
p ieSdéliy
i
di iniy
da ybos),
V.
Skujinia
empo
i
kon e sija
(Zodziy o me
a
pe éjima ki a
bahasa dali,
j
e minologijoje
pap as ai
sudaik a a déjima
subiid a déjima),
sepa a cijq
i
(au o é così
chiama
lie u isky
e my
da yboje del
u o non si
applica
a galing, o
e og adine,
da yba)
apelia y acija
i
(il e o
nome
pa e si a
dal nome
comune,
pa yzdziui,
Oms oms
—
,*
i
ne omas
89
Rainis ~
ainis ik-
a,
Va mana
papi s
a man
papi s,, -
a manas,
p.
100).
Li uiy
kalbo y oje
nejp as a
se i ai kalbé i
su eiksmy
nomiinimy da
di ec ly
daik a a dziy
(aplenkian
eiksmazodj),
insieme is
i8
dél o
aggiungenda-
n e
eiksmazodz-
io p eesaga,
come che,
esempioziui,
qual
ciema osana,
ac iongy en -
ie * esas
pada y as
iSul a a s,
gy en ie ée*
i8 ol e su
suma%odzio
p eesaga -0i
daik a a dzio
p ies -Sana (p
84), o solo
skolodziniy
g ama inimo
(p ide oma
gal inimo), one
kon e sijos-
ku lie u iy
bi y izio
akul a i is
giminéskai bei
daik a a dis,
come che
ie ak (p 98;
zaga la iski
apu u izi) -
des ina i ai
pa ecipan i
del linguaggio,
ma ques o
non è
conside a o.
Ne eejo ina,
che e ingg
lib o ha
ice u o non
solo
kalbininkai,
j ai iy s iciy
la iy
e minologij-
os
a ky ojai,
consuma o i,
kalbos
kul i os
da bininkai,
cui ja au o é
i sky é (p. 4,
25), ma e
s esso la iy
kalbos
mokslas bei
bend oji
e mino y a.
Quan o più
sa à okiy
app o ondug-
niy sepa i a
lingua
e minologij-
as y inéjimy,
an o
e mesné,
moksliskesné
sa à
comuneji
e minologij-
as eo ija,
ku i, be y
a ski y kalby
y inéjimy,
a ody y
come
di b iniy,
lingom i§ Sono
p ime amy
daZ
nesu inkanéiy
wi h ik uoju
kalby
eikala imu,
jy
a osenaim-
y, aisykliy i
eiginiy
inkinys.
Ty inéjan
a ski y kalby
e minus, jy
sis emi, kalby
ySiy, in ine e
nekalbiniy
eiksniy
j aka,
pap as ai
paaiskéja,
che y
eikala imy,
aisykliy jokiu
biidu non può
absoluu in i.
Te minologij-
a, come e
s essa lingua,
è i en e,
cangian e
ei8kinys, la
sua al eimas
anco
osse imesn-
is uz mol i
ki y sis ema
linguis ico
daliy ki img,
ol e a
ques o, più
dipende dalla
alinga
Zmoniy
a i i à.
Tu o ques o
g azia ede e
e i8 V.
Skujinias lib i.
Tadi o
piace e di
le u a,
pe skai¢ius,,-
La iy
e minologij-
os a kymo
p inciples,
pe augo j
dziaugsma del
kaimyny
e minologij-
os i mielos
kolegés
sékmés.
S .
KEINYS
Li uana
collezio-
ne di
isica
san auky lingua
Li ua os izikos
inkinys, il cui
isdeSim me is
è s a o
paminé as p ie§
d ejus me us',
coun a isiky
ki y mokslo
s i¢iy specialis y
solo
i
ne
in Li uania,
ma
i
uzsienyje.
I i gli
a icoli
sono
s ampa i
a
usy angly
USpalis
K.
isikos
Lie u os
inkinio"
is akos//
Fisiche
Zinios.
1991.
No.
1.
P.
18-19,
90