Latvių terminologijos tvarkymo principai

TERMINOLOGIJA IR LEIDINIAI Latviy terminologijos tvarkymo principai Tokiu pavadinimu praeitais metais Rygoje isleista Latvijos moksly akademijos Latviy kalbos institute para’yta Zinomos kalbininkés ir terminologijos specialistés Valentinos Skujinios (Valentina Skujina) monografija. 1969 m. apgynusi filologijos moksly kandidato disertacijq i8 latviy technikos terminologijos sudarymo, ji toli nebenukrypo nuo latviy terminologijos ir bendrosios terminotyros klausimy tyrinejimo, kartu labai daug laiko skirdama ir praktiniams latviy terminologijos tvarkymo bei apskritai kalbos kultiiros darbams. Tad visa trijy desimtmeGiy jos veikla skirta latviy terminologijai ir latviy kalbos kultirai. Daug mety V. Skujinia vadovauja instituto Terminologijos ir kalbos kulttros grupei, eina, kaip i8 Sono rodos, gan veiklios Latvijos moksly akademijos Terminologijos komisijos mokslinés sekretorés pareigas. Nuodugnus daugelio teoriniy ir praktiniy terminologijos klausimy iSgvildenimas gausiuose autorés moksliniuose skelbiniuose (straipsniuose, straipsneliuose, moksliniuose praneSimuose ir kt.) bei didZiulé praktinio darbo patirtis ir apibendrinta ,,Latviy terminologijos tvarkymo principy* knygoje'. Monografijos jvade paaiskinta, kas yra terminas, kokie svarbiausi reikalavimai jam keliami, mestas Zvilgsnis j latviy terminologijos ir jos tvarkymo principy istorija, papasakota, kaip raSytas Sis veikalas. Savo patyrima V. Skujinia sakosi jgijusi, dalyvaudama apie 900 jvairiy terminologijos komisijy posédziy, analizuodama apie 200 tiikstanéiy jvairiausiy sri¢iy terminy, svarstyty tuose posédziuose ar paskelbty terminy Zodynuose. I8 viso kaip darbo Saltiniai sura8yti 31 terminy Zodynas, 58 terminy biuleteniai ir 27 kt. leidiniai. Tuo ir grindziamos darbo i8vados. Be, galima sakyti, visuotinai iprasty ir pripazinty dalyky, jau iréia autorés pasakyta Sis tas naujai. Pavyzdziui, ra8ydama apie terminams keliamus reikalavimus, ji skiria tokj mononimiskumo reikalavima, kaip priesybe sinonimiskumui (p. 13). Tiesa, pats tas reikalavimas sqvokas reikati ' Skujina V. Latviesu terminologijas izstrides principi. -- Riga: Zindtne, 1993. — 225 Ipp. 87 vienu terminu (principas ,.viena savoka — vienas terminas") yra senas, taciau glaustai vienu Zodziu sugebéjo jj iSreiksti V. Skujinia bene pirmoji Pagrindinis darbo turinys iSdestytas trijuose skyriuose ~ vidiniai kalbos principai, kalby rySiy principai ir nekalbiniai principai. Apskritai monografijai biidingas grieztas ir nuoseklus planingumas, poskyriai visi ivardijami Zodziu aspekras. Vidiniai kalbos (intralingvistiniai) principai (jiems knygoje skirta daugiausia vietos, p. 29-127) nagrinéjami leksikos, semantikos, fonologijos, morfologijos, Zodziy darybos ir sintaksés atZvilgiu, kalby rySiy (interlingvistiniai, p. 128—184) principai — tarpkalbiniu (terminy skolinimosi), artimiausio rySio kalbos ir regioniniu atzvilgiu, tik nekalbiniai (ekstralingvistiniai, p. 185-197) principai apZvelgti pagal tam tikrus autorés originaliai skiriamus principus — moksliskumo, mokslinio tvarkymo, specialisty ir kalbininky bendradarbiavimo, terminy derinimo, visuomenes gyvenimo bei istorijos ir informacijos. Knygoje gvildenami, apskritai imant, bemaz visi svarbieji terminologijos teorijos ir praktikos klausimai, vieni jy placiau, kiti siauriau. Svarstydama, darydama isvadas, V. Skujinia daugiausia remiasi latviy ir rusy terminologijos tyrinéjimais. Tai nesunku suprasti, turint galvoje, kad monografijos objekta sudaro terminologijos darbai, Latvijoje atlikti per pastaruosius keturis desimtmeéius (nuo 1946 m.), bet ypaé, kaip rao pati V. Skujinia, 1961--1990 m. laikotarpiu, kai pati autoré yra tiesioginé ju dalyvé. Literatiiros sqraie pamineta ir 12 lietuviy kalbininky darby bei leidiniy (4,5% visy sqrase minimy darby), tai K. Gaivenio, J. KlimaviGiaus ir kt. straipsniai, A. Kaulakienés, A. Sabaliausko, A. Vanago ir kt. disertacijy autoreferatai. Beje, lietuviskai paskelbtas A. Kaulakienés. straipsnis ,,Sudurtiniai vertiniai lietuviy politechnikos terminijoje*, matyt, per klaida j literatiiros sqra8q jraytas rusi8kai. Sia proga turbut verta pasakyti, kad vertiniy darymas ir vartojimas yra vienas i8 ty negausiy klausimy, nuo kuriy savo knygoje V. Skujinia atsiribojo (p. 130-131), zinoma, neskaitant ty, kurie ir nebuvo Sios monografijos objektas (terminy Vartosenos, terminy Zodyny sudarymo klausimai). Vienur kitur knygoje Svystelia koks lietuviskas terminas ar kitoks faktas. Deja, ne visi jie yra bidingi. Pavyzdaiui, p. 130, kalbant apie galéjima gretinti skirtingy kalby terminus bei, jy dalis, minimas latviy prieSdelio atsutikimas su rusy prieSdéliu o6esir lietuviy mu- (atmafoSana — o6esnoraumsanne — nuplaukinimas ir kt.), tadiau toks nuvartojimas lietuviy terminologijoje senokai nelaikomas pavyzdingos kalbos 88 dalyku, p. 166 teigiama, kad angly designer, latviy dizainers, rusy wuanuep vietoje lietuviai vartoja braiZyojas ir rusy atitikmeniu laika sepreaunx (remiamasi A. Kaulakienés moksly kandidato disertacijos autoreferatu, bet ten Snekama apie neteikiamg vartoti prietaiso pavadinima). Apskritat gretinimy su kitomis kalbomis knygoje, kur reikia, nevengiama, nors ir ne to autorés siekta. Jos tikslas buvo pateikti sinchroninj vidinj pacios latviy terminologijos baklés ir plétros vaizda, ir tai gerai padaryta V. Skujinios knyga tikrai turininga, sudaro progy ir paciam skaitytojui mastyti, svarstyti, kartu su autore spresti neaiSkius ar iki Siol nepakankamai istirtus terminologijos klausimus, kartais ir pasigin¢yti. Autore visur labai dalykiska, netusciaZodZiauja, sugeba glaustai déstyti mintis ir viska paaiskinti. Terminologijos ir mokslo kalbos reikalavimy monografijoje laikomasi tiksliai. Kad biity akivaizdziau bei suprantamiau, kai kurie dalykai pateikti dar ir schemomis (specialiosios leksikos skirstymas, bendrojo kalbos Zodyno ir terminologijos santykis ir kt.). Skaitant knyga, susidaré jspiidis, kad kalbinés sandaros atZvilgiu latviy terminija ko gero nemazai skiriasi nuo lietuviy terminijos. Dalis latviy terminy rodosi gerokai sudétingesnés israi8kos, jy kalboje Zodziy junginiai (sudétiniai terminai) lengvokai keitiami dirriniais. Ne vienu atveju tokie diriniai lietuviy kalboje bity tiesiog nejmanomi, kad ir, pavyzdziui, patios terminologijos terminai defiskoptermins ,,brikSnelinis (su brakSneliu rasomas) terminas", hibridtermins ,,hibridinis termias“, inicialsaliktenis ,,santrampa, saliktentermins ,,sudurtinis terminas“, strupinajumsaliktenis ,sutrauktinis Zodis, trampinys", termina kontekstneatkariba ,,termino nepriklausymas nuo konteksto“, termindarinajums ,terminas darinys", termindarinaSana_,terminy daryba", terminelements ,,sudétiné termino dalis“, vardkoptermins ,,sudétinis terminas* ir kt. Tokiais savo polinkiais latviy terminija bus panaSesne j vokiediy, 0ne j artimiausiy giminaigiy lietuviy terminija. Irkai kurie teorijos klausimai latviy terminologijoje kitaip suprantami. Terminy darybos biidais, be ir mums jprasty morfologiniy Zodziy darybos bidy (priesagy, galiiniy, prieSdéliy ir diriniy darybos), V. Skujinia laiko ir konversija (Zodziy ar formy peréjima j kita kalbos dali, terminologijoje paprastai sudaiktavardéjima ir subiidvardéjima), separa cijq (autoré taip vadina lietuvisky terminy daryboje visai netaikoma atgaling, arba retrogradine, daryba) ir apeliatyvacija (tikrinio vardo pavertima bendriniu pavadinimu, pavyzdziui, Oms — oms ,omas* ir net 89 Rainis ~ rainistika, Vatmana papirs vatman papirs ,,vatmanas”, p. 100). Lietuviy kalbotyroje nejprasta rimtai kalbéti apie veiksmy pavadinimy daryma tiesiai i8 daiktavardziy (aplenkiant veiksmazodj), kartu vis délto pridedant ir veiksmazodzio priesaga, kaip kad, pavyzdziui, koks ciematosana ,,gyvenvietinimas* esas padarytas iS ciemats ,gyvenvietée* i8 karto su veiksma%odzio priesaga -0ir daiktavardzio priesaga -Sana (p. 84), arba tik skoliniy gramatinimo (priderinimo), one konversijos dalyku lietuviy kalbotyroje bity laikomas bidvardzio vyriskosios giminés bei daiktavardzio sutapimas, toks, kaip kad latviy fakultativs (p. 98; lietuviskai tie Zodziai aplietuvinti skirtingai -- fakultatyvus ir fakultatyvas, bet tai nelaikoma galtiniy darybos dalyku). Neabejotina, kad vertingg knyga gavo ne tik kalbininkai, jvairiy sriciy latviy terminologijos tvarkytojai, vartotojai, kalbos kultiros darbininkai, kuriems ja autoré ir skyré (p. 4, 25), bet ir pats latviy kalbos mokslas bei bendroji terminotyra. Kuo daugiau bus tokiy nuodugniy atskiros kalbos terminologijos tyrinéjimy, tuo tvirtesné, moksliskesné bus bendroji terminologijos teorija, kuri, be ty atskiry kalby tyrinéjimy, atrodyty kaip dirbtiniy, kalboms i§ Sono primetamy daZniausiai nesutinkanéiy su tikruoju kalby gyvenimu, jy vartosena reikalavimy, taisykliy ir teiginiy rinkinys. Tyrinéjant atskiry kalby terminus, jy sistemas, kalby rySiy, pagaliau ir nekalbiniy veiksniy jtaka, paprastai paaiskéja, kad ty reikalavimy, taisykliy jokiu biidu negalima absoliutinti. Terminologija, kaip ir pati kalba, yra gyvas, kintantis rei8kinys, jos kitimas net pastebimesnis uz daugelio kity kalbos sistemos daliy kitimg, be to, daugiau priklauso nuo valingos Zmoniy veiklos. Visa tai graziai matyti ir i8 V. Skujinios knygos. Tad skaitymo malonumas, perskai¢ius ,,Latviy terminologijos tvarkymo principus, peraugo j dziaugsma del kaimyny terminologijos ir mielos kolegés sékmés. St. KEINYS »Lietuvos fizikos rinkinio“ santrauky kalba »Lietuvos fizikos rinkinys“, kurio trisdeSimtmetis buvo paminétas prie§ dvejus metus', skaitomas fiziky ir kity mokslo sri¢iy specialisty ne tik Lietuvoje, bet ir uzsienyje. Jame straipsniai spausdinami rusy ar angly USpalis K. Lietuvos fizikos rinkinio" istakos// Fiziky Zinios. 1991. Nr. 1. P. 18-19, 90