Angelé
KAULAKI-
ENE
AUSRAI*
110 METU
Li uiy
nacionali-
no
a gimimo
i8 akos
elaciona-
ja con 19
a.
p ime a
mi ad. Ya
en onces
le u isk-
as caimas
u éjo
é nico
peculia u-
mo
nuo oka,
pasi eisk-
usiq
s ip iu
p isi isi-
mu a
sa osios
lengua y
cul d os.
Didelé
polí ico
de la
escuela
de
isp uima
del pueblo
ue
18571864
m.
j ykiai:
con e s-
aciones
sob e
a éjan-
ciq Zemés
e o ma,
18611864
m.
e o ma
y 18631864
m.
ebelión'.
Po
ebelimo
siau éja-
n i
eacción
i lie u iy
p udos
p ohibim-
as,
ne u js
p ecede-
n o
his o ijo-
je*,
suda é
smigj
lie u iy
kul i ai, e
ypaé
a8 ijai.
Reacció
uzgniauZ-
us
lie u iy
d asinés
kul i os
ugdymo
posibilida-
des, la
nación
pa o éjo
en
p a ajo
k a8 o.
Todél
uzsienio
ilologai
azia o j
Li uania
colec i
mi S an-
¢ios
idiomas,
au osa-
kos
elik y.
Taciau
au inio
a gimimo
Zibu éliai
useno.
Tad
ue em-
en e
e óno en
1882. usy
p ensa,
que,,lie u-
i8cas
newsp a-
s is
aho a es
nejaman-
om
asun o*.
P oyec o
suam
iempo a-
Séiui
pe mi i
jaunyjy
lie u iy
in eligen-
y
pasauliec-
iy ue
madecido
no unos
años. Tad
nenues -
abo que,
nep aéj-
us né
me ams
po miné o
usy
p udos
pa eisci-
mo, 1883
m. ma zo
men.
apa eé el
p ime
Didziajai
Lie u ai
des inado
ménesinis
nelegalus
lie u isk-
as
Zu nalas
(llamado
laik aSéi-
u),,Aus a,
imp udin-
o
la ynisko-
mis
aidémis.
P ime a-
jam
nume iui
mayo ía
a ículo-
sniy
a siun é
dak a as
J.
Basana i-
cius, que
o
numbe io
an aS i-
niame
paglapie
es á
j aSy as
leidéju.
TaGiau ya
y Siame
nume yje
es á a ículosniy, pa eng y y su edaguo y J
Mikéo. En
o as
palab as,,,-
Aus q*
p epa aba
y iSleisda o
unos
edi o es.
Ellos
gau us o
paciy
pa asy us
a ículos
selecciona-
ban,,Aus o-
s*
núme os,
asyda o
espues as
j lai8kus
edacció,
que e an
anunciabad-
os en
cha b iuos-
,,G oma ny-
czia,,,G om-
a u
ska dine",
p izi i éda-
o
imp undini-
mo
abajos y
e ec uaba
odo
nume io
asiniy
ko ek i as.
Tokiy,,AusD-
ainauskas
J. Ausz a y
su
gadyné//Lie-
u iy
nau os
p aei is.
1983. 7.7. P.
649, Me kys
V.
Nelegalioji
lie u iy
imp uda
du an e el
capi alismo
(ligi 1904 m.).
V., 1978, P.
4
Veb a
R.,,Aus o-
s"
idéjinés
o ien ac-
iones//Au-
s a" y
lie u iy
socie in-
is
judéjim-
as 19 a,
inales.
V., 1988. P
44
Ponoc.
1882.
Ho.134.C.
*Dainaus-
kas J.
Min, eik,
P.
647--677.
edi o
osiy ue
cua o
—
J.
Miksas,
J.
Sli ipas,
M.
Jankus,
J
Andziulai is.
J.
Basana icius
siun e También
,,Aus ai"
a ículos,
edaga o
1-7
nume ios®,
e a su alma
Aus aTM
susilauke
pla aus
i
lie u iy,
i
ki y au y
socie és
p ipa-
Zinimo.
Es o lo
indica el
i
hecho de
que
Pe e bu ge
lenky habla
éjes
laik as is
K aj*
1883-1887
m.
i8sp in ino incluso
ko espondencias
29
a ículos, en los
i
que el lec o e a
in o mado sob e
,,Aus os*
apa eodym-
a, nue asiai
iSéjusius
sus
núme os,
a ículosn-
iy u inj k .
i
P ime os
,
Aus os* años
bii a ik
subsume a o iy,
69
i8
jy
Impe io
uso
—
64.
J.
Sliipui a ibus
edaguo i
Zu nalo,
p adzioje
1884
m.
u é a
p enume a o iy.
240
Jam
pasi aukus
i§
edi o iy
i
jj
cambii us
J.
& Mikui,
p enume a o iy
beliko él sob e
70.
Ma
J.
Sli ipas
palaiké
glaudzius
ySius
su
Moscú,
Pe e sbu g,
Zemaiciy
lie u iy
in eligen ai-
s,
0
J.
MikSo,
cómo
Mazosios
Li uania
habi aba,
galimybés
e an
muchos
mazesnés*.
Aunque
mismo
J.
MikS
J.
Basana idiui laiske
asé, que u éjes
p enume a o ius,
aiau algunos e an
debingi®. ,,Aus os*
175
pla inación ypaé
paspa éjo,
su gidos a las
p ime as
jy
o ganizaciones de
dis ibución de
p ensa
mundialie inés".
Comuni os
,,AuS ai*
po
isq
Li uania,
sus páginas
anunciaban
a gimimo
idéjas
u éjo
didelj
e ec os a
la sociedad.
Todél,
como
indica
R.
Véb a,
odo
pag is ai
'Aus q‘
puede
llama se
lie u iy
nau os
gy ybés
mani es o'.
Qué ue
gi
aioma
Siame
mani ies e?
Musu
laik asz is,
wieng ik
ka g an
menesio
isZéings,
egul abims
wie a, ku i
di onais
yace
q
<...>.
En pocas
palab as,
laik asz is
musu se á
sólo
swie iszkas,
según
i
isz ekliu
pajegas
i
musu,
a gabgs
Zines ik
isz
wisa inio
de la
ciencia.
Tas
Zines
dandoikdami-
am
lec o ojams
sawo, nos
muchiausei
upinsimes
iszpla i i
en e b oliu
Zines
sob e
sawo
gimines
( au os)
senowes
weikalus,
o
eipogi
sob e
asun os
musu,
comoo
Li uwiu,
sziose
gadynese
<->,
Toda
musu
kinime
(nación)
u e u
eco da
i
conoce -
i
pasejusi
iempo,
que i a
giwenus
an szios
Li uuwos
Zemes,
i
wisus
elizingus
i
desg aamin-
gus
acon eciim-
us, que
a
sziokiu al
budu pada e
musu gimine
al, kokig
szendie
egime
pawede
aquellos
ga gans, en
i
los que nos
je
giwename
<->.
*Va pas.
1903. No 3.
P.25. El
Consejo
de Adminis ación
Véb a R.
Min. eik.
P 45
*Me kys
V,
Lie u os
als ie i-
ai i
imp uda
19.
inales 20
a.
p adzioj-
e. V., 1982.
P 91
*
Basana i-
dius J.
Isz,Ausz-
os"//Vie-
nybe de la
ida
lie u nj-
ky. 1903.
No 51. P.
606. "
Me kys
V.
Lie u os
als iegi-
ai..P. 90-96
"-Veb a
R. Min.
eik. P. 45.
53
Toliaus
ace ca
da bq
,,Ausz os"
hablando,
enemos que
aco da
i
es o, su8
me$
u2simi szime
ne
ecol i
ap aszine i
i
wisokius
lie uwiszkus
senowes
monumen kl-
us
i
emanen e
(cas quedó),
isz ku iu se
puede
pazin i
giwenima,
buda, daba,
senowiszka
ikibe musu
seneliu.
To
delei
inkejai
dainu,
pasako
i
.
paminklu
según
we ibe
i
swa buma
as musu
laik asz ije
wie os
sawo
da bams.
Con ándoda-
mi sob e
p aei ing
senowes,
noso os
nep alisime
opga
nepas!kalbé-
je lec in en
su
es a cha la
sob e
asun osus
musu nau os
szioje
gadineje.
Wel ú iles
enseñanzas
i
Zines es o isz
a
no u os o
na u aleza
de ciencia,
es o isz ukes
wedimo
a
(ag onomías)
a
es o isz
wais ijimo
(dak a is es)
i
., as musu
,,Ausz oj
wisuome
pa alpos
wie a
(1883,
1)".
No s
kei ési
,,AuS os
edac o es
i
au o es,
aciau
J.
Basana iciaus
disposiciones,
p esen adas
,,P iekalboje,
ue laikomasi
éliau.
i
Be
abejo,
p incipalme-
n e
a ículosniy
i8spausdin a
his o ias,
kul ii os,
S ie imo
cues iones.
Exis e
Siek an o
a ículos-
niy, en los
que se
discu en
i
emas de
la lengua.
Pluguna
jy
lie u iy
pa a déms
des inada,
a los nomb es
i
Lie u os
ie o a -
dziams
nag iné i
(,Daukan o
p a a dé'
(1885,
2-3),
,.Lie u iszkos
p a a dés*
(1885,
9),
,Lie u iszkuju kunigaikszcziu
a dai*
(1885,
7
—8),
Nomb e
seno és ,,
gobe no-
nu de Li uania‘
(1885,
6),
,,Tik iejie
nomb es
no engo
luga
Li uania
(1884, 10
11),. ienas
o o
—
e imologías
(.P adiia
lie u iszkos
kalbos
(1885,
4
—5),
,,
Vokiszkasis
i
la yniszka-
sis
Vokziuiec
nomb e*
(1885,
10—11),
lexicicos
(,,Apie no
engo
Zodziu
a ojima®
(1885,
6),
,,Keli
lie u iszki
Zodzei*
(1885,
7-8),
,,Kul i- -
yp i*
(1886,
2),
a8ybos
(Lie u iu
aszlia a"
(1884,
1—
2
—3)
emas
pa a
discu i ,
Tad minin
,,Aus os*
d ideSim me j-
,,,Va pe isai
pag is ai ue
a8oma, que
,,Aus ai*
,, eikéjo
p amin i
akus
ne
sólo
asybai,
pe o
i
kalbai.
No si bu o
iséjusios
kelias
lie u iskos
lib os
(Valanéiausko
i
Daukan o)
suge a
Li u iska
habla,
be jas
ue on
di ícilmen-
e
ob enidas,
oki iems
del odo
neZinomas.
Todél
<->
min ims
i8 eiks i
p i ukda o
Zodziy
i
necesi é-
jo ellos
su e i.
Ypaé
suaki aizdziu
e miny akumu
susidii é ciencia
popula a inimo
a ículosniy
au o es.
Ellos
a anési lo
más pedicio
en enden am-
i
io de discu i
una o a á ea
cien í ica,
a
api8kin i
p es in us
e minus, a
ellos
lie u isky
a i ikmeny,
S ai como
A.
K i8¢iukai is
discuia
‘Skliaus-
ues
indica ,A-
uS osTM
año e
nume is.
Cía y en
o o
luga el
ex o
ci ado es
au én ico
Ragyba y
sky yba
ne aisy-
a
Ss.
Musu aSyba habla
a i me ica,
i
his o ijq,
(1883--1903)/
Va pas.
1903.
No.
3.
P.
60.
54
geog a ijg
a igo,,Ma éma i-
kiszkas
Zemés
ap aszim-
as*
(1884,
5-6).
,,Daug i a
mokslu
koZnas
i
isz sob e
ka-no ,
ju
mokina.
Así i a
a i mé ica;
mokina
ji
skai liy; la
his o ia ya
su is o o
ipo de
ciencia: en
ella
encon am-
os, como
o a sik
gi eno al
o o ipo
gimin@,
cuales
ue on en
a
ella las
dis imas,
cuales isz
cuales
p iZas ies
kélé ka es
i
( inos),
<>,
Taipgi i a
ciencia
sob e
i
Zeme; esa
ciencia se
llama
geog a ía;
él ap aszo
Zeme,
como
ji
iszsi odo,
donde
i
kokie
Zmonés
gi ena
i
kumi
uzsiima.
Geog apija,
es
Zodis
nelie u iszkas;
lie u iszkai
diciendo es o
se á
—
Zemés
ap aszima'.
Tadiau
o ma
a
escoge i
eikiama
e mina
né a an
sencilla.
Te miny
cons i uimi-
en o
di icul ades
uzsimenama
unoame,,Au-
s os*
kalbiniy
a ículosniy Sob e
(1885,
6).
,Musu
habla
ecien e-
men e aún
empecio
de se
apliquada
al mokslu,
ai-gi
uz
neku ie
lie u iszki
Zodzei da
isiszkai
ne
nu ikusei
egula men-
i
e es án
consumidos;
an élkei
susi incame
okeis
ocasiones
su
que que
pacziu
kalboje
di ícil son
desen añ-
a kokj
que e
Zodj uZ is
a i auk om
niimonéms, dél
o-gi p isieina
i
p amany i
nue a, pe o
al abajo
né a muy
ác us: ka a
con ici
pakla i
algunas muy
lipszny nedaily
jnukal i*
ne
i
ne
i
Zodj
<->“,
Taéiau au o es
y edi o es,
quienes u éjo
ge esng
kalbing
nuo okq
o alesnj
sen ido de la
lengua na i a y
i
ue susipazing
ano me o
abajos
ling is ikos,
suda yda o
ykusiy
e miny,
su
p zykładziui,
angla iksz e,
di b u e,
js a as,,js a-
ymas
juodmena‘,ju-
odas da",
moksla y is,m-
okslininkas",
pe i szis,pe -
eklius,
poblidis,
ka ak e is,
poblis'* . .pli.
i
Miné ame
a ículo se
indica uno
i
e minijos
de apa ición
Sal iniy, Man
eía que
muy bu u
p o szalj
p a e s u,
si
lec o o jai
ne
apga sin u
Ausz oje su
i
nue a nue a
a as us
en e
Zmoniu
buenus
i
eque ing-
us Zodzius,
p idéje su
sob e
pasa ga*.
ju
Sis
Sal inis eliau
mucho
iSsamiau ue
discu éno miisy
e minologías
eó ico p o .
S .
Salkauskio',
Vadinasi,,,Aus-
a ue sólo
nue o
ac ualinés
ne
lie u iyd in
li e a u aés,
o bend inés,
lengua aidos
e apo
undamen éj-
a"®, pe o
i ai iy mokslo
s igiy
e minijos,
las cuales
iS aky se
i
pueden
localiza ya
,,Kelei yje,
plé o oja.
'* Plg,
Dainausk-
as J. Min.
eik. P.
717-718. La
Comisión
conside a
que las
medidas
adop adas
po el
Es ado
miemb o
no
cons i uy-
en ayuda
es a al en el sen ido del a ículo 107, apa ado 1, del T a ado. 'Salkauskis S. Ras ai, V., 1991. T.2. P. 24-31 Palionis
J.
Dél
,Aus os*
aidmens
lie u iy
li e a u ad -
inés en la
his o ia del lenguaje//
Aus a"
i
lie u iy
ju ídico
judgjim-
as 19 a,
inales.
V., 1988. P.
189.
55