scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

„Aušrai“ 110 metų

Author: Angelė Kaulakienė
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/771/862
Angelé
KAULAKI-
ENE
AUSRAI*
110 METU
Li uiy
nacionali-
no
a gimimo
i8 akos
elaciona-
ja con 19
a.
p ime a
mi ad. Ya
en onces
le u isk-
as caimas
u éjo
é nico
peculia u-
mo
nuo oka,
pasi eisk-
usiq
s ip iu
p isi isi-
mu a
sa osios
lengua y
cul d os.
Didelé
polí ico
de la
escuela
de
isp uima
del pueblo
ue
18571864
m.
j ykiai:
con e s-
aciones
sob e
a éjan-
ciq Zemés
e o ma,
18611864
m.
e o ma
y 18631864
m.
ebelión'.
Po
ebelimo
siau éja-
n i
eacción
i lie u iy
p udos
p ohibim-
as,
ne u js
p ecede-
n o
his o ijo-
je*,
suda é
smigj
lie u iy
kul i ai, e
ypaé
a8 ijai.
Reacció
uzgniauZ-
us
lie u iy
d asinés
kul i os
ugdymo
posibilida-
des, la
nación
pa o éjo
en
p a ajo
k a8 o.
Todél
uzsienio
ilologai
azia o j
Li uania
colec i
mi S an-
¢ios
idiomas,
au osa-
kos
elik y.
Taciau
au inio
a gimimo
Zibu éliai
useno.
Tad
ue em-
en e
e óno en
1882. usy
p ensa,
que,,lie u-
i8cas
newsp a-
s is
aho a es
nejaman-
om
asun o*.
P oyec o
suam
iempo a-
Séiui
pe mi i
jaunyjy
lie u iy
in eligen-
y
pasauliec-
iy ue
madecido
no unos
años. Tad
nenues -
abo que,
nep aéj-
us né
me ams
po miné o
usy
p udos
pa eisci-
mo, 1883
m. ma zo
men.
apa eé el
p ime
Didziajai
Lie u ai
des inado
ménesinis
nelegalus
lie u isk-
as
Zu nalas
(llamado
laik aSéi-
u),,Aus a,
imp udin-
o
la ynisko-
mis
aidémis.
P ime a-
jam
nume iui
mayo ía
a ículo-
sniy
a siun é
dak a as
J.
Basana i-
cius, que
o
numbe io
an aS i-
niame
paglapie
es á
j aSy as
leidéju.
TaGiau ya
y Siame
nume yje
es á a ículosniy, pa eng y y su edaguo y J
Mikéo. En
o as
palab as,,,-
Aus q*
p epa aba
y iSleisda o
unos
edi o es.
Ellos
gau us o
paciy
pa asy us
a ículos
selecciona-
ban,,Aus o-
s*
núme os,
asyda o
espues as
j lai8kus
edacció,
que e an
anunciabad-
os en
cha b iuos-
,,G oma ny-
czia,,,G om-
a u
ska dine",
p izi i éda-
o
imp undini-
mo
abajos y
e ec uaba
odo
nume io
asiniy
ko ek i as.
Tokiy,,AusD-
ainauskas
J. Ausz a y
su
gadyné//Lie-
u iy
nau os
p aei is.
1983. 7.7. P.
649, Me kys
V.
Nelegalioji
lie u iy
imp uda
du an e el
capi alismo
(ligi 1904 m.).
V., 1978, P.
4
Veb a
R.,,Aus o-
s"
idéjinés
o ien ac-
iones//Au-
s a" y
lie u iy
socie in-
is
judéjim-
as 19 a,
inales.
V., 1988. P
44
Ponoc.
1882.
Ho.134.C.
*Dainaus-
kas J.
Min, eik,
P.
647--677.
edi o
osiy ue
cua o
—
J.
Miksas,
J.
Sli ipas,
M.
Jankus,
J
Andziulai is.
J.
Basana icius
siun e También
,,Aus ai"
a ículos,
edaga o
1-7
nume ios®,
e a su alma
Aus aTM
susilauke
pla aus
i
lie u iy,
i
ki y au y
socie és
p ipa-
Zinimo.
Es o lo
indica el
i
hecho de
que
Pe e bu ge
lenky habla
éjes
laik as is
K aj*
1883-1887
m.
i8sp in ino incluso
ko espondencias
29
a ículos, en los
i
que el lec o e a
in o mado sob e
,,Aus os*
apa eodym-
a, nue asiai
iSéjusius
sus
núme os,
a ículosn-
iy u inj k .
i
P ime os
,
Aus os* años
bii a ik
subsume a o iy,
69
i8
jy
Impe io
uso
—
64.
J.
Sliipui a ibus
edaguo i
Zu nalo,
p adzioje
1884
m.
u é a
p enume a o iy.
240
Jam
pasi aukus
i§
edi o iy
i
jj
cambii us
J.
& Mikui,
p enume a o iy
beliko él sob e
70.
Ma
J.
Sli ipas
palaiké
glaudzius
ySius
su
Moscú,
Pe e sbu g,
Zemaiciy
lie u iy
in eligen ai-
s,
0
J.
MikSo,
cómo
Mazosios
Li uania
habi aba,
galimybés
e an
muchos
mazesnés*.
Aunque
mismo
J.
MikS
J.
Basana idiui laiske
asé, que u éjes
p enume a o ius,
aiau algunos e an
debingi®. ,,Aus os*
175
pla inación ypaé
paspa éjo,
su gidos a las
p ime as
jy
o ganizaciones de
dis ibución de
p ensa
mundialie inés".
Comuni os
,,AuS ai*
po
isq
Li uania,
sus páginas
anunciaban
a gimimo
idéjas
u éjo
didelj
e ec os a
la sociedad.
Todél,
como
indica
R.
Véb a,
odo
pag is ai
'Aus q‘
puede
llama se
lie u iy
nau os
gy ybés
mani es o'.
Qué ue
gi
aioma
Siame
mani ies e?
Musu
laik asz is,
wieng ik
ka g an
menesio
isZéings,
egul abims
wie a, ku i
di onais
yace
q
<...>.
En pocas
palab as,
laik asz is
musu se á
sólo
swie iszkas,
según
i
isz ekliu
pajegas
i
musu,
a gabgs
Zines ik
isz
wisa inio
de la
ciencia.
Tas
Zines
dandoikdami-
am
lec o ojams
sawo, nos
muchiausei
upinsimes
iszpla i i
en e b oliu
Zines
sob e
sawo
gimines
( au os)
senowes
weikalus,
o
eipogi
sob e
asun os
musu,
comoo
Li uwiu,
sziose
gadynese
<->,
Toda
musu
kinime
(nación)
u e u
eco da
i
conoce -
i
pasejusi
iempo,
que i a
giwenus
an szios
Li uuwos
Zemes,
i
wisus
elizingus
i
desg aamin-
gus
acon eciim-
us, que
a
sziokiu al
budu pada e
musu gimine
al, kokig
szendie
egime
pawede
aquellos
ga gans, en
i
los que nos
je
giwename
<->.
*Va pas.
1903. No 3.
P.25. El
Consejo
de Adminis ación
Véb a R.
Min. eik.
P 45
*Me kys
V,
Lie u os
als ie i-
ai i
imp uda
19.
inales 20
a.
p adzioj-
e. V., 1982.
P 91
*
Basana i-
dius J.
Isz,Ausz-
os"//Vie-
nybe de la
ida
lie u nj-
ky. 1903.
No 51. P.
606. "
Me kys
V.
Lie u os
als iegi-
ai..P. 90-96
"-Veb a
R. Min.
eik. P. 45.
53
Toliaus
ace ca
da bq
,,Ausz os"
hablando,
enemos que
aco da
i
es o, su8
me$
u2simi szime
ne
ecol i
ap aszine i
i
wisokius
lie uwiszkus
senowes
monumen kl-
us
i
emanen e
(cas quedó),
isz ku iu se
puede
pazin i
giwenima,
buda, daba,
senowiszka
ikibe musu
seneliu.
To
delei
inkejai
dainu,
pasako
i
.
paminklu
según
we ibe
i
swa buma
as musu
laik asz ije
wie os
sawo
da bams.
Con ándoda-
mi sob e
p aei ing
senowes,
noso os
nep alisime
opga
nepas!kalbé-
je lec in en
su
es a cha la
sob e
asun osus
musu nau os
szioje
gadineje.
Wel ú iles
enseñanzas
i
Zines es o isz
a
no u os o
na u aleza
de ciencia,
es o isz ukes
wedimo
a
(ag onomías)
a
es o isz
wais ijimo
(dak a is es)
i
., as musu
,,Ausz oj
wisuome
pa alpos
wie a
(1883,
1)".
No s
kei ési
,,AuS os
edac o es
i
au o es,
aciau
J.
Basana iciaus
disposiciones,
p esen adas
,,P iekalboje,
ue laikomasi
éliau.
i
Be
abejo,
p incipalme-
n e
a ículosniy
i8spausdin a
his o ias,
kul ii os,
S ie imo
cues iones.
Exis e
Siek an o
a ículos-
niy, en los
que se
discu en
i
emas de
la lengua.
Pluguna
jy
lie u iy
pa a déms
des inada,
a los nomb es
i
Lie u os
ie o a -
dziams
nag iné i
(,Daukan o
p a a dé'
(1885,
2-3),
,.Lie u iszkos
p a a dés*
(1885,
9),
,Lie u iszkuju kunigaikszcziu
a dai*
(1885,
7
—8),
Nomb e
seno és ,,
gobe no-
nu de Li uania‘
(1885,
6),
,,Tik iejie
nomb es
no engo
luga
Li uania
(1884, 10
11),. ienas
o o
—
e imologías
(.P adiia
lie u iszkos
kalbos
(1885,
4
—5),
,,
Vokiszkasis
i
la yniszka-
sis
Vokziuiec
nomb e*
(1885,
10—11),
lexicicos
(,,Apie no
engo
Zodziu
a ojima®
(1885,
6),
,,Keli
lie u iszki
Zodzei*
(1885,
7-8),
,,Kul i- -
yp i*
(1886,
2),
a8ybos
(Lie u iu
aszlia a"
(1884,
1—
2
—3)
emas
pa a
discu i ,
Tad minin
,,Aus os*
d ideSim me j-
,,,Va pe isai
pag is ai ue
a8oma, que
,,Aus ai*
,, eikéjo
p amin i
akus
ne
sólo
asybai,
pe o
i
kalbai.
No si bu o
iséjusios
kelias
lie u iskos
lib os
(Valanéiausko
i
Daukan o)
suge a
Li u iska
habla,
be jas
ue on
di ícilmen-
e
ob enidas,
oki iems
del odo
neZinomas.
Todél
<->
min ims
i8 eiks i
p i ukda o
Zodziy
i
necesi é-
jo ellos
su e i.
Ypaé
suaki aizdziu
e miny akumu
susidii é ciencia
popula a inimo
a ículosniy
au o es.
Ellos
a anési lo
más pedicio
en enden am-
i
io de discu i
una o a á ea
cien í ica,
a
api8kin i
p es in us
e minus, a
ellos
lie u isky
a i ikmeny,
S ai como
A.
K i8¢iukai is
discuia
‘Skliaus-
ues
indica ,A-
uS osTM
año e
nume is.
Cía y en
o o
luga el
ex o
ci ado es
au én ico
Ragyba y
sky yba
ne aisy-
a
Ss.
Musu aSyba habla
a i me ica,
i
his o ijq,
(1883--1903)/
Va pas.
1903.
No.
3.
P.
60.
54
geog a ijg
a igo,,Ma éma i-
kiszkas
Zemés
ap aszim-
as*
(1884,
5-6).
,,Daug i a
mokslu
koZnas
i
isz sob e
ka-no ,
ju
mokina.
Así i a
a i mé ica;
mokina
ji
skai liy; la
his o ia ya
su is o o
ipo de
ciencia: en
ella
encon am-
os, como
o a sik
gi eno al
o o ipo
gimin@,
cuales
ue on en
a
ella las
dis imas,
cuales isz
cuales
p iZas ies
kélé ka es
i
( inos),
<>,
Taipgi i a
ciencia
sob e
i
Zeme; esa
ciencia se
llama
geog a ía;
él ap aszo
Zeme,
como
ji
iszsi odo,
donde
i
kokie
Zmonés
gi ena
i
kumi
uzsiima.
Geog apija,
es
Zodis
nelie u iszkas;
lie u iszkai
diciendo es o
se á
—
Zemés
ap aszima'.
Tadiau
o ma
a
escoge i
eikiama
e mina
né a an
sencilla.
Te miny
cons i uimi-
en o
di icul ades
uzsimenama
unoame,,Au-
s os*
kalbiniy
a ículosniy Sob e
(1885,
6).
,Musu
habla
ecien e-
men e aún
empecio
de se
apliquada
al mokslu,
ai-gi
uz
neku ie
lie u iszki
Zodzei da
isiszkai
ne
nu ikusei
egula men-
i
e es án
consumidos;
an élkei
susi incame
okeis
ocasiones
su
que que
pacziu
kalboje
di ícil son
desen añ-
a kokj
que e
Zodj uZ is
a i auk om
niimonéms, dél
o-gi p isieina
i
p amany i
nue a, pe o
al abajo
né a muy
ác us: ka a
con ici
pakla i
algunas muy
lipszny nedaily
jnukal i*
ne
i
ne
i
Zodj
<->“,
Taéiau au o es
y edi o es,
quienes u éjo
ge esng
kalbing
nuo okq
o alesnj
sen ido de la
lengua na i a y
i
ue susipazing
ano me o
abajos
ling is ikos,
suda yda o
ykusiy
e miny,
su
p zykładziui,
angla iksz e,
di b u e,
js a as,,js a-
ymas
juodmena‘,ju-
odas da",
moksla y is,m-
okslininkas",
pe i szis,pe -
eklius,
poblidis,
ka ak e is,
poblis'* . .pli.
i
Miné ame
a ículo se
indica uno
i
e minijos
de apa ición
Sal iniy, Man
eía que
muy bu u
p o szalj
p a e s u,
si
lec o o jai
ne
apga sin u
Ausz oje su
i
nue a nue a
a as us
en e
Zmoniu
buenus
i
eque ing-
us Zodzius,
p idéje su
sob e
pasa ga*.
ju
Sis
Sal inis eliau
mucho
iSsamiau ue
discu éno miisy
e minologías
eó ico p o .
S .
Salkauskio',
Vadinasi,,,Aus-
a ue sólo
nue o
ac ualinés
ne
lie u iyd in
li e a u aés,
o bend inés,
lengua aidos
e apo
undamen éj-
a"®, pe o
i ai iy mokslo
s igiy
e minijos,
las cuales
iS aky se
i
pueden
localiza ya
,,Kelei yje,
plé o oja.
'* Plg,
Dainausk-
as J. Min.
eik. P.
717-718. La
Comisión
conside a
que las
medidas
adop adas
po el
Es ado
miemb o
no
cons i uy-
en ayuda
es a al en el sen ido del a ículo 107, apa ado 1, del T a ado. 'Salkauskis S. Ras ai, V., 1991. T.2. P. 24-31 Palionis
J.
Dél
,Aus os*
aidmens
lie u iy
li e a u ad -
inés en la
his o ia del lenguaje//
Aus a"
i
lie u iy
ju ídico
judgjim-
as 19 a,
inales.
V., 1988. P.
189.
55