Angelé
KAULAKI-
ENE
AUSRAI*
110 METU
Li uiy
nazionale
a ginimo
i8 akos si
collega
con 19 a.
p ima
me à. Già
allo a
le u iska
illaggio
u éjo
e nico
pecu umo
nuo oka,
pasi eisk-
usiq
o eu
p isi isi-
mu a
sa osios
lingua e
kul d os.
Didelé
poli ico
scuola di
isp uimo
del popolo
u
18571864
m.
j ykiai:
delle
pa ole su
a éjan-
ciq Zemés
e o ma,
18611864
m.
e o ma
e 18631864
m.
ibellima-
s'. Po
ibilimo
siau éja-
n i
eazione
i lie u iy
p udos
d audima-
s,
ne u js
p ecede-
n o
is o ijoj-
e*,
suda é
smigj
lie u iy
kul i ai, i
ypaé
a8 ijai.
Reaczio-
ne
uzgniauZ-
us
lie u iy
d asinés
kul i os
ugdymo
possibili -
à, la
nazione
s o e o
su p a a
e a8 o.
Todél
uzsienio
ilologi
azia o j
Lie u a
colle i
mi S an-
¢ios
lingua,
au osa-
kos
elik y.
Taciau
au inio
a gimimo
Zibu éliai
useno.
Tad
no e olm-
en e
e oneo l.
1882 usy
s ampa,
che,,lie u-
i8cas
gio n as-
is o a è
non
manco
cosa*.
P oge o
a suo
empo a-
Séiui
pe me
jaunyjy
lie u iy
in eligen-
y
pasauliec-
iy è s a o
ipina o
non unus
anni. Tad
nenues -
abo che,
nep aéj-
us né
me ams
po miné o
usy
p udos
pa eisci-
mo, 1883
m. ma zo
men.
appa é
p imo
Didziajai
Lie u ai
des ina o
ménesinis
nelegalus
lie u isk-
as
Zu nalas
(chiama o
laik aSéi-
u),,Aus a,
s ampdi-
o
la ynisko-
mi
aidémis.
P imaja-
mui
nume i
maggio a-
nza
a icolin-
iy
a siun é
dak a as
J.
Basana i-
cius, che
a ha
numbe io
an aS -
zionale
paglapie è
j aSy as
leidéju.
TaGiau già
e Siame
nume yje
è
a icolini-
y,
pa eng y
e
su edag-
uo y J
Mikéo. In
al e
pa ole,,,Au-
s q*
p epa a a
e iSleisda o
qualche
edi o ia.
Essi gau us
o paciy
pa asy us
a icoli
seleziona -
a,,Aus os*
nume iam,
asyda a
ispos e j
lai8kus
edazione,
che e ano
annuncia i
in
cap iu,,,G -
oma nyczi-
a,,,G oma u
ska dine",
p izi i éda-
o la o i di
s ampadini-
mo e
esegui a a
u o
nume io
asiniy
ko ek i as.
Tokiy,,AusD-
ainauskas
J. Ausz a e
la sua
gadyné//Lie-
u iy
nau os
p aei is.
1983. 7.7. P.
649, Me kys
V.
Nelegalioji
lie u iy
s ampa nel
pe iodo
capi alis i-
co (ligi 1904
m.). V., 1978,
P.
4
Veb a
R.,,Aus o-
s"
idéjinés
o ien ac-
ijos//Aus-
a" i
lie u iy
isuome-
ninis
judéjim-
as 19 a,
inale. V.,
1988. P 44
Ponoc.
1882.
Ho.134.C.
*Dainaus-
kas J.
Min, eik,
P.
647--677.
edi o
osiy e a
qua o
—
J.
Miksas,
J.
Sli ipas,
M.
Jankus,
J
Andziulai is.
J.
Basana icius
siun e
,,Aus ai"
a icoli,
edaga o
1-7
nume ius®,
e a la sua
anima
Aus aTM
susilauke
pla aus
i
lie u iy,
i
ki y au y
isuomenés
p ipa-
Zinimo.
Ques o lo
indica il
i
a o
che
Pe e bu ge
lenky pa la
éjes
gio n as is
K aj*
1883-1887
m.
i8sp essiano
pe ino
29
ko espondencijas
i
a icoli, nei quali il
le o e e a
in o ma o su
,,Aus os*
appa odym-
a, nuo ai
iSéjusius
suo nume i,
a icoliniy
u inj k .
i
I p imi
,
Aus os* anni
bii a solo
p enume a o iy,
69
i8
jy
nell'impe o
usso
—
64.
J.
Sliipui a i us
edaguo i
Zu nalo,
p adzioje
1884
m.
u é a
p enume a o iy.
240
Jam
pasi aukus
i§
edi o iy
i
jj
cambii us
J.
Mikui,
p enume a o iy
beliko él su
70.
Ma
J.
Sli ipas
palaiké
glaudzius
ySius
su
Mosca,
Pe e sbu g,
Zemaiciy
lie u iy
in eligen ai-
s,
0
J.
MikSo,
come
Mazosios
Li uano
esiden e,
galimybés
e ano mol i
mazesnés*.
Anche
s esso
J.
MikS
J.
Basana idiui laiske
asé, che u éjes
p enume a o ius,
a¢iau alcuni e ano
debingi®. ,,Aus os*
175
dis ibuzione ypaé
paspa éjo,appa -
endo alle p ime
mondiie inés
jy
o ganizzazioni di
dis ibuzione
s ampa".
Pe clus
,,AuS ai*
po
isq
Li uania, le
sue pagine
annuncia e
iguimimo
ideje
u éjo
didelj
in luici
collomenei.
Todél,
come
indica
R.
Véb a,
u a
pag is ai
'Aus q‘ si
può
chiama e
lie u iy
nau os
gy ybés
mani es o'.
Cosa è
gi
s a a
aioma
Siame
mani es e?
Musu
laik asz is,
wieng ik
ka g an
menesio
isZéings,
egul apims
wie a, ku i
di onais
guli
q
<...>.
In b e e
pa lando,
laik asz is
musu sa à
solo
swie iszkas,
secondo
i
isz ekliu
pajegas
i
musu,
a gabgs
Zines ik
isz
wisa inio
della
scienza.
Tas
Zines
dandoikdami
le o ojams
sawo, noi
mol eiausei
upinsimes
iszpla i i a
b oliu
Zines su
sawo
gimine
( au os)
senowes
weikalus,
eipogi su
o
a a ius
musu,
kaipo
Li uwiu,
sziose
gadynese
<->,
Tu o
musu
pa en ine
(nau a)
u e u
ico da-
i
e
conosci
passeju-
si empo,
che i a
giwenus
an szios
Li uuwos
Zemes,
i
wisus
o ingus
i
desg aamin-
gus
a iziimus,
che sziokiu
a
così budu
pada e
musu gimine
aka, kokig
szendie
egime
pawede a
quei po ghi,
nei quali
i
mes
je
giwename
<->.
*Va pas
1903.
Nume o 3.
P.25.
Véb a R.
Min. eik.
P 45
*Me kys
V,
Lie u os
als ie i-
ai i
spauda
19. ine 20
a.
p adzioj-
e. V., 1982.
P 91
*
Basana i-
dius J.
Isz,Ausz-
os"//Vie-
nybe i a
lie u nj-
ky 1903.
No. 51. P.
606. "
Me kys
V.
Lie u os
als iegi-
ai..P. 90-96
"-Veb a
R. Min.
eik. P. 45.
53
Toliaus
ci ca
da bq
,,Ausz os"
pa lando,
dobbiamo
ico da e
i
ques o, suo8
me$
u2simi szime
ne
accoglie e
ap aszine i
i
wisokius
lie uwiszkus
senowes
monumklus
es i
i
(cas è
imas o),
isz cuiu si
può pazin i
giwenima,
buda, daba,
senowiszka
ikibe musu
noneliu.
To
delei
inkejai
dainu,
pa ako
i
.
paminklu
secondo
we ibe
i
swa buma
as musu
laik asz ije
wie os
sawo
da bams.
accon oda-
mi di
p aei ing
senowes, noi
non
manchie e-
mo p aga
nepas!kalbé-
je nella
su
le is di
a a ius
musu nau os
szioje
gadineje.
Wel Use oli
Insegnamen-
i
i
Zines ques o
a
isz no u os o
na u a di
scienza,
ques o isz
ukes wedimo
a
(ag onomiji)
a
ques o isz
wais ijimo
(dak a is es)
i
., as musu
,,Ausz oj
wisuome
pa alpos
wie a
(1883,
1)".
No s
chei ési
,,AuS os
edi o i
i
au o i
au o i, aciau
J.
Basana iciaus
disposizioni,
de e
,,P iekalboje,
è s a o
laikomasi
i
éliau.
Be
abejo,
p incipalme-
n e
a icoliniy
i8sp essdin-
a s o ie,
kul ii os,
S ie imo
ques ioni.
È
Siek an o
a icoliniy,
nei quali
discussia-
mo
i
sogge i
della lingua.
Plu ali à
jy
lie u iy
pa a déms
dedica a,
nomi
i
Lie u os
ie o a -
dziams
nag iné i
(,Daukan o
p a a dé'
(1885,
2-3),
,.Lie u iszkos
p a a dés*
(1885,
9),
,Lie u iszkuju kunigaikszcziu
a dai*
(1885,
7
—8),
Nome
seno és ,,
Li uonu
aldonu‘
(1885,
6),
,,Tik iejie
nomi non
a e o
pos o
in Li uania
(1884, 10
11),. ienas
al o
—
e imologijas
(.P adiia
lie u iszkos
kalbos
(1885,
4
—5),
,,
Vokiszkasis
i
la yniszka-
sis
Vokziuiec
nome*
(1885,
10—11),
lexicosi
(,,Apie
non po o
Zodziu
a ojima®
(1885,
6),
,,Keli
lie u iszki
Zodzei*
(1885,
7-8),
,,Kul i- -
yp i*
(1886,
2),
a8ybos
(Lie u iu
aszlia a"
(1884,
1—
2
—3)
ques ioni
pe
discu e e,
Tad minin
,,Aus os*
d ideSim me j-
,,,Va pe u a
pag is ai e a
a8oma, che
,,Aus ai*
,, eikéjo
p amin i
akus
ne
solo
asybai,
ma albai.
i
No si bu o
iséjusios
kelias
lie u iskos
lib i
(Valanéiausko
i
Daukan o)
suge a
lie u iska
lingua,
be ji
e ano
di icilmen-
e
o enu e,
oki iem del
u o
neZinomas.
Todél
<->
min ims
i8 eiks i
p i ukda o
Zodziy
i
ichiéjo
jie
su e i.
Ypaé
suaki aizdziu
e miny akumu
susidii é scienza
popula a inimo
a icoliniy
au o iai.
Essi
s en essi
quan o più
acciso
i
capi amio
discu e e una
al a a ea
a
scien i ica,
api8kin i
p es i us
e minus, lo o
lie u isky
a i ikmeny,
S ai come
A.
K i8¢iukai is
discuia
‘Skliaus-
i nelle
indica e,-
AuS os-
TM anni e
nume is.
Cia e
al o e il
es o
ipo a-
o è
au en ico
Ragyba e
sky yba
ne aisy-
a
Ss.
Musu aSyba pa la
a i me ica,
i
is o ijq,
(1883--1903)/
Va pas.
1903.
No.
3.
P.
60.
54
geog a ijg
a icolo,,Ma éma-
ikiszkas
Zemés
ap aszim-
as*
(1884,
5-6).
,,Daug i a
mokslu
koZnas
i
isz su
ka-no ,
ju
mokina.
Taip i a
a i me ica;
mokina
ji
skai liy;
s o ia già
su is
un'al a
scienza: i
o aamo,
come al a
sik gi eno
ale unokia
gimin@,
qualiche ne
sono s a e
disco die,
quali isz
a
quali
p iZas ies
kélé ka es
i
( ainas),
<>,
Taipgi i a
scienza di
i
Zea; quella
scienza si
chiama
geog a ia;
egli
ap aszo
Zeme,
come
ji
iszsi odo,
do kokie
i
Zmonés
gi ena
i
kumi
uzsiima.
Geog apija,
cioè
Zodis
nelie u iszkas;
lie u iszkai
dicendo ques o
sa à
—
Zemés
ap aszimas'.
Tadiau
o ma e
a
scelli i
eikiama
e mina
né a così
semplice.
Te miny
cos i uime-
n o
di icumus
uzsimenama
unoame,,Au-
s os*
kalbiniy
a icoliniy
(1885,
6).
,Musu
lingua
ecen e-
men e
anco a
comincia-
o
d'esse e
apposi a
uz
al mokslu,
ai-gi
neku ie lie u iszki
Zodzei da
isiszkai
ne
nu ikusei
egola men-
i
e sono
consuma i;
an élkei
susi incame
okeis casi
che che
su
pacziu
kalboje
di icile
sono
o a e
kokj
deside
Zodj uZ is
a auk om
niimonéms, dél
o-gi p isieina
i
p amany i
nuo a, ma ale
la o o né a
mol o acili:
ka a con ici
pakli i qualche
ol a mol o
lipszny nedaily
jnukal i*
ne
i
ne
i
Zodj
<->“,
Taéiau au o i
bei eda o i,
che u éjo
ge esng
kalbing
nuo okq
e mesnj
senso della
lingua na i a e
i
e a susipazing
ano me o
lingu is ikos
la o iis,
suda yda o
ykusiy
e miny,
su
p zykładziui,
angla iksz e,
di b u e,
js a as,,js a-
ymas
juodmena‘,ju-
odas da",
moksla y is,m-
okslininkas",
pe i szis,pe -
eklius,
poblidis,
ka ak e is,
poblis'* . .pli.
i
Miné ame
a icolo
indica o uno
i
e minì
dell'appa izi-
one Sal iniy,
Man si ede,
che mol o
bu u p o
szalj
p a e s u,
pu ché
ne
le o i ajai
apga sin u
i
Ausz oje
nella sua
nuo aia
a as us
a
Zmoniu
ge us
i
necessing-
us Zodzius,
p idéje sul
suo
pa a ga*.
ju
Sis
Sal ini eliau
mol o iSsamiau
è s a o
discu a o miisy
e minologiji
eo iko p o .
S .
Salkauskio',
Vadinasi,,,Aus-
a e a solo
nuo o
a uinés
ne
lie u iyd in
li e a és, o
bend inés,
lingua aidos
e apo
ondamen éj-
a"®, ma i ai iy
mokslo s igiy
e miniji,
delle quali
iS aky si può
o a già
i
,,Kelei yje,
plé o oja.
'* Plg,
Dainausk-
as J. Min.
eik. P.
717-718.
'Salkauskis
S. Ras ai,
V., 1991. T.2.
P. 24-31
Palionis
J.
Dél
,Aus os*
aidmens
lie u iy
li e a d inés
kalbos
is o ijoje//
Aus a"
i
lie u iy
pubblico
judgjim-
as 19 a,
alla ine.
V., 1988. P.
189.
55