Angelé
KAULAKIENE
»AUSRAI*
110
METU
Lie u iy
au inio
a gimimo
i8 akos
siejasi
su
19
a.
pi maja
puse.
Jau
ada
le u iskas
kaimas
u éjo
e ninio
sa i umo
nuo oka,
pasi eiskusiq
s ip iu
p isi isimu
p ie
sa osios
kalbos
i
kul d os.
Didelé
poli inio
au os
isp usimo
mokykla
bu o
1857—1864
m.
j ykiai:
kalbos
apie
a éjanciq
Zemés
e o ma,
1861—1864
m.
e o ma
i
1863—1864
m.
sukilimas'.
Po
sukilimo
siau éjan i
eakcija
i
lie u iy
spaudos
d audimas,
ne u js
p e-
ceden o
is o ijoje*,
suda é
smigj
lie u iy
kul i ai,
i
ypaé
a8 ijai.
Reak-
cijai
uzgniauZus
lie u iy
d asinés
kul i os
ugdymo
galimybes,
au a
s o éjo
an
p a ajos
k a8 o.
Todél
uzsienio
ilologai
azia o
j
Lie u a
ink i
mi S an¢ios
kalbos,
au osakos
elik y.
Taciau
au inio
a gimimo
Zibu éliai
useno’.
Tad
sma kiai
klydo
1882
m.
usy
spauda,
kad
,,lie u i8kas
laik as is
daba
y a
nejmanomas
daly-
kas“*.
P ojek as
sa am
laik aSéiui
leis i
jaunyjy
lie u iy
in eligen y
pasaulieciy
bu o
b andinamas
ne
ienus
me us’.
Tad
nenuos abu,
kad,
nep aéjus né
me ams
po
miné o
usy
spaudos
pa eiskimo,
1883
m.
ko o
men.
pasi odé
pi masis
Didziajai
Lie u ai
ski as
ménesinis
nelegalus
lie u iskas
Zu nalas
( adinamas
laik aSéiu)
,,Aus a,
spausdin as
lo y-
niskomis
aidémis.
Pi majam
nume iui
dauguma
s aipsniy
a siun é
dak a as
J.
Basana-
icius,
ku is
o
nume io
an aS iniame
puslapyje
y a
j aSy as
leidéju.
TaGiau
jau
i
Siame
nume yje
y a
s aipsniy,
pa eng y
i
su edaguo y
J
Mikéo.
Ki aip
a ian ,
,,Aus q*
pa engda o
i
iSleisda o
keli
edak o iai.
Jie
gau us
a
paciy
pa asy us
s aipsnius
a inkda o
,,Aus os*
nume-
iams,
asyda o
a sakymus
j
lai8kus
edakcijai,
ku ie
bu o
skelbiami
sky iuose
,,G oma nyczia“,
,,G oma u
ska dine",
p izi i éda o
spausdi-
nimo
da bus
i
a likda o
iso
nume io
asiniy
ko ek i as.
Tokiy
,,Aus-
Dainauskas
J.
Ausz a
i
jos
gadyné//
Lie u iy
au os
p aei is.
1983.
7.7.
P.
649,
Me kys
V.
Nelegalioji
lie u iy
spauda
kapi alizmo
laiko a piu
(ligi
1904
m.).
V.,
1978,
P.
4
Veb a
R.
,,Aus os"
idéjinés
o ien acijos//
Aus a"
i
lie u iy
isuomeninis
judéjimas
19
a,
pabaigoje.
V., 1988.
P.
44
“Ponoc.
1882.
Ho.134.C.
*Dainauskas
J.
Min,
eik,
P.
647--677.
os“
edak o iy
bu o
ke u i
—
J.
Miksas,
J.
Sli ipas,
M.
Jankus,
J
Andziulai is.
J.
Basana icius
siun e
,,Aus ai"
s aipsnius,
edaga o
1-7
nume ius®,
bu o
jos
siela
»Aus a™
susilauke
pla aus
i
lie u iy,
i
ki y
au y
isuomenés
p ipa-
Zinimo.
Tai
odo
i
as
ak as,
kad
Pe e bu ge
lenky
kalba
éjes
laik as is
»K aj*
1883-1887
m.
i8spausdino
ne
29
ko espondencijas
i
s aipsnius,
ku iuose
skai y ojas
bu o
in o muojamas
apie
,,Aus os*
pasi odyma,
naujai
iSéjusius
jos
nume ius,
s aipsniy
u inj
i
k .”
Pi maisiais
,
Aus os*
me ais
bii a
ik
69
p enume a o iy,
i8
jy
Rusijos
impe ijoje
—
64.
J.
Sliipui
a ykus
edaguo i
Zu nalo,
1884
m.
p adzioje
u é a
240
p enume a o iy.
Jam
pasi aukus
i§
edak o iy
i
jj
pakei us
J.
Mik&ui,
p enume a o iy
beliko
él
apie
70.
Ma
J.
Sli ipas
palaiké
glaudzius
ySius
su
Mask os,
Pe e bu go,
Zemaiciy
lie u iy
in eligen-
ais,
0
J.
MikSo,
kaip
Mazosios
Lie u os
gy en ojo,
galimybés
bu o
daug
mazesnés*.
No s
pa s
J.
MikSas
J.
Basana idiui
laiske
asé,
kad
u éjes
175
p enume a o ius,
a¢iau
kai
ku ie
jy
bu o
skolingi®.
,,Aus os*
pla i-
nimas
ypaé
paspa éjo,
a si adus
pi mosioms
pasaulie inés
spaudos
pla-
inimo
o ganizacijoms"”.
Papli us
,,AuS ai*
po
isq
Lie u a,
jos
pusla-
piuose
skelbiamos
a gimimo
idéjos
u éjo
didelj
po eiki
isuomenei.
Todél,
kaip
nu odo
R.
Véb a,
isai
pag is ai
,Aus q‘
galima
adin i
lie u iy
au os
gy ybés
mani es u".
Kas
gi
bu o
aioma
Siame
mani es e?
»Musu
laik asz is,
wieng
ik
ka g
an
menesio
isZéings,
egul
apims
q
wie a,
ku i
di onais
guli
<...>.
T umpai
sakan ,
laik asz is
musu
bus
ik
swie iszkas,
i
pagal
isz ekliu
i
pajegas
musu,
a gabgs
Zines
ik
isz
wisa inio
mokslo.
Tas
Zines
su eikdami
skai y ojams
sawo,
mes
daugiau-
sei
upinsimes
iszpla in i
a p
b oliu
Zines
apie
sawo
gimines
( au os)
senowes
weikalus,
o
eipogi
apie
eikalus
musu,
kaipo
Lie uwiu,
sziose
gadynese
<->,
Visa
musu
gimine
( au a)
u e u
a min i
i
pazin i
p aejusi
laika,
ku i
i a
giwenus
an
szios
Lie uwos
Zemes,
i
wisus
laimingus
i
nelaimingus
a si ikimus,
ku ie
sziokiu
a
okiu
budu
pada e
musu
gimine
okia,
kokig
szendie
egime
i
pawede
je
iems
a gams,
ku iuose
mes
giwename
<->.
*Va pas.
1903.
N .
3.
P.25.
”
Véb a
R.
Min.
eik.
P.
45
*Me kys
V,
Lie u os
als ie iai
i
spauda
19.
pabaigoje
20
a.
p adzioje.
V.,
1982.
P.
91
*
Basana idius
J.
Isz
,Ausz os"
gy enimo//
Vienybe
lie u njky. 1903.
N .
51.
P.
606.
"
Me kys
V.
Lie u os
als iegiai..P.
90-96
"-Veb a
R.
Min.
eik.
P.
45.
53
Toliaus
apie
da bq
,,Ausz os"
kalbedami,
u ime
pamine i
i
ai,
jo8
me$
ne
u2simi szime
ink i
i
ap aszine i
wisokius
lie uwiszkus
senowes
paminklus
i
liekanas
(kas
liko),
isz
ku iu
galima
pazin i
giwenima,
buda,
daba,
senowiszka
ikibe
musu
seneliu.
To
delei
inkejai
dainu,
pasaku
i
.
paminklu
pagal
we ibe
i
swa buma
as
musu
laik asz ije
wie os
sawo
da bams.
Pasakodami
apie
p aei ing
senowes,
mes
nep aleisime
p oga
nepas!-
kalbéje
su
skai i ojeis
apie
eikalus
musu
au os
szioje
gadineje.
Naudingi
wel
pamokinimai
i
Zines
a
ai
isz
no u os a ba
p igim ies
mokslo,
a
ai
isz
ukes wedimo
(ag onomijos)
a
ai
isz
wais ijimo
(dak a is es)
i
.,
as
musu
,,Ausz oj
wisuome
pa alpos
wie a
(1883,
1)".
No s
kei ési
,,AuS os“
edak o iai
i
au o iai,
aciau
J.
Basana iciaus
nuos a os,
pa eik os
,,P iekalboje“,
bu o
laikomasi
i
éliau.
Be
abejo,
daugiausia
s aipsniy
i8spausdin a
is o ijos,
kul ii os,
S ie imo
klausi-
mais.
Y a
Siek
iek
s aipsniy,
ku iuose
ap a iami
i
kalbos
dalykai.
Dauguma
jy
ski a
lie u iy
pa a déms,
a dams
i
Lie u os
ie o a -
dziams
nag iné i
(,Daukan o
p a a dé"
(1885,
2-3),
,.Lie u iszkos
p a a dés*
(1885,
9),
,Lie u iszkuju kunigaikszcziu
a dai*
(1885,
7
—8),
,,Va das
seno és
Lie u os
aldonu‘
(1885,
6),
,,Tik iejie
a dai
neku iu
ie u
Lie u oje“
(1884, 10
—11),. ienas
ki as
—
e imologijos
(.P adiia
lie u iszkos
kalbos“
(1885,
4
—5),
,,
Vokiszkasis
i
lo ynisz-
kasis
Vokiecziu
a das*
(1885,
10—11),
leksikos
(,,Apie
neku iu
Zodziu
a ojima®
(1885,
6),
,,Keli
lie u iszki
Zodzei*
(1885,
7-8),
,,Kul i--
yp i*
(1886,
2),
a8ybos
(,,Lie u iu
aszlia a"
(1884,
1—
2
—3)
daly-
kams
ap a i,
Tad
minin
,,Aus os*
d ideSim me j,
,,Va pe“
isai
pag is ai
bu o
a8oma,
jog
,,Aus ai*
,, eikéjo
p amin i
akus
ne
ik
asybai,
be
i
kalbai.
No si bu o
iséjusios
kelios
lie u iskos
knygos
(Valanéiausko
i
Daukan-
o)
suge a
lie u iska
kalba,
be jos
bu o
sunkiai
gaunamos,
oki iems
isai
neZinomos.
Todél
<->
min ims
i8 eiks i
p i ukda o
Zodziy
i
eikéjo
jie
su e i.
Ypaé
suaki aizdziu
e miny akumu
susidii é
mokslo
populia inimo
s aipsniy
au o iai.
Jie
s engési
kuo
pap as¢iau
i
sup an amiau
ap a i
ienos
a
ki os
mokslo
s i ies
dalykus,
paai8kin i
skolin us
e minus,
pa eik i
jiems
lie u isky
a i ikmeny,
S ai
kaip
A.
K i8¢iukai is
ap a ia
‘Skliaus uose
nu ody i
,AuS os™
me ai
i
nume is.
Cia
i
ki u
eks as
pa eik as
au en iskas
Ragyba
i
sky yba
ne aisy a
Ss.
Musu
aSyba
i
kalba
(1883--1903)/
Va pas.
1903.
N .
3.
P.
60.
54
a i me ika,
is o ijq,
geog a ijg
s aipsnyje
,,Ma éma ikiszkas
Zemés
ap-
aszimas*
(1884,
5-6).
,,Daug
i a
mokslu
i
koZnas
isz
ju
apie
ka-no ,
mokina.
Taip
i a
a i mé ika;
ji
mokina
skai liy;
is o ija
jau
su is
ki oks
mokslas:
joje
andame,
kaip
ki a
sik
gi eno
okia
a
ki okia
gimin@,
kokie
bu o
joje
nesu ikimai,
kokias
i
isz
kokios
p ieZas ies
kélé
ka es
( ainas),
<>,
Taipgi
i a
mokslas
i
apie
Zeme;
as
mokslas
adinamas
geog apija;
jis
ap aszo
Zeme,
kaip
ji
iszsi odo,
ku
i
kokie
Zmonés
gi ena
i
kumi
uzsiima.
Geog apija,
ai
Zodis
nelie u iszkas;
lie u iszkai
sakan
ai
bus
—
Zemés
ap aszimas".
Tadiau
suda y i
a
pa ink i
eikiama
e mina
né a
aip
pap as a.
Apie
e miny
suda ymo
sunkumus
uzsimenama
iename
,,Aus os*
kalbiniy
s aipsniy
(1885,
6).
,Musu
kalba
neseniai
da
p adejo
bu i
aikinama
p ie
mokslu,
uz
ai-gi
neku ie
lie u iszki
Zodzei
da
ne
isiszkai
nu ikusei
i
aisyklingai
y a
a ojami;
ankei
él
susi inkame
su
okeis
a ejais,
kad
pacziu
kalboje
sunku
y a
a as i
kokj
no in
Zodj
uZ is
a i auk oms
niimonéms,
i
dél o-gi
p isieina
p amany i
nauja,
be
oks
da bas
né a
labai
leng us:
ne
ka a
inkasi
paklys i
i
ka ais
ne
labai
lipszny
i
nedaily
jnukal i*
Zodj
<->“,
Taéiau
au o iai
bei
edak o iai,
ku ie
u éjo
ge esng
kalbing
nuo okq
i
i esnj
gim osios
kalbos
jausma
bei
bu o
susipazing
su
ano
me o
ling is ikos
da bais,
suda yda o
ykusiy
e miny,
pa yzdziui,
angla-
iksz e,
di b u e,
js a as
,,js a ymas‘,
juodmena
,juodas
daik as",
moksla y is
,mokslininkas",
pe i szis
,pe eklius“,
pobiidis
,,cha ak-
e is“,
p iepliidis'*
i
. .
Miné ame
s aipsnyje
nu odomas
i
ienas
e minijos
a si adimo
Sal iniy,
Man
ma osi,
kad
labai
bu u
ne
p o
szalj
i
p a e s u,
jeigu
skai y ojai
apga sin u
Ausz oje
sa o
naujai
a as us
a p
Zmoniu
ge us
i
eikalingus
Zodzius,
p idéje
sa o
an
ju
pasa gas*.
Sis
Sal inis
eliau
daug
iSsamiau
bu o
ap a as
miisy
e minologijos
eo e iko
p o .
S .
Salkau-
skio'’,
Vadinasi,
,,Aus a“
bu o
ne
ik
naujo
daba inés
lie u iy
li e a d inés,
a ba
bend inés,
kalbos
aidos
e apo
pag indéja"®,
be
i
i ai iy
mokslo
s igiy
e minijos,
ku ios
iS aky
galima
ap ik i
jau
,,Kelei yje,
plé o oja.
'*
Plg,
Dainauskas
J.
Min.
eik.
P.
717-718.
"Salkauskis
S.
Ras ai,
V.,
1991.
T.2.
P.
24-31
“Palionis
J.
Dél
,Aus os*
aidmens
lie u iy
li e a d inés
kalbos
is o ijoje//
Aus a"
i
lie u iy
isuomeninis
judgjimas
19
a,
pabaigoje.
V.,
1988.
P.
189.
55
