Angelé
KAULAKI-
ENE
AUSRAI*
110 METU
Li uiy
nacional
egene i-
mo
i8 akos
elaciona-
ja com 19
a.
p imei a
me ade.
Já en ão
le u isk-
as
aldeimas
u éjo
é nico
peculia u-
mo
nuo oka,
pasi eisk-
usiq
s ip iu
p isi isi-
mu à
sa osios
linguagem
e
cul d os.
Didelé
escola
polí ico
de
isp uima
do po o
oi
18571864
m.
j ykiai:
pala as
sob e
a éjan-
ciq Zemés
e o ma,
18611864
m.
e o ma
e 18631864
m.
e olilim-
as'. Po
e olilimo
siau éja-
n i
eação e
lie u iy
p udos
p ohibim-
as,
ne u js
p ecede-
n o
his o ijo-
je*,
suda é
smigj
lie u iy
kul i ai, e
ypaé
a8 ijai.
Reacção
uzgniauZ-
us
lie u iy
d asinés
kul i os
ugdymo
possibilid-
ades,
nau a
pa o eio
sob e
p a axa
k a8 o.
Todél
uzsienio
ilologai
azia o j
Li uânia
col i
mi S an-
¢ios
idiomas,
au osa-
kos
elik y.
Taciau
nacioninio
a gimimo
Zibu éliai
useno.
Tadamen-
e e ada
em 1882 a.
usy
imp ensa,
que,,lie u-
i8cas
newsp a-
s is
ago a é
nejaman-
om
coisa*.
P oje o
pa a seu
empo a-
Séiui
deixa
jaunyjy
lie u iy
in eligen-
y
pasauliec-
iy oi
madecido
não umus
anos. Tad
nenues -
abo que,
nep aéj-
us né
me ams
po miné o
usy
p udos
pa eisci-
mo, 1883
m. ma ço
men.
apa eé o
p imei o
Didziajai
Lie u ai
des inado
ménesinis
nelegalus
lie u isk-
as
Zu nalas
(chamado
laik aSéi-
u),,Aus a,
imp usdi-
o
la ynisko-
mis
aidémis.
P imei o-
jam
nume iui
maio ia
a igosn-
iy
a siun é
dak a as
J.
Basana i-
cius, que
o
nume io
an aS i-
niame
paglapie
es á
j aSy as
leidéju.
TaGiau já
e Siame
nume yje
es á
a igosniy, pa eng y e su edaguo y J
Mikéo. Em
ou as
pala as,,,-
Aus q*
p epa a a
e iSleisda o
alguns
edi o es.
Eles gau us
ou paciy
pa asy us
a igos
seleciona -
am,,Aus o-
s*
nume iams,
asyda a
espos as
j lai8kus
edacção,
que e am
anunciados
em
cap iuos,,G-
oma nycz-
ia,,,G oma-
u
ska dine",
p izi i éda-
o
imp usdini-
mo
abalhos e
ealiza a
odo
nume io
asiniy
ko ek i as.
Tokiy,,AusD-
ainauskas
J. Ausz a e
sua
gadyné//Lie-
u iy
au os
p aei is.
1983. 7.7. P.
649, Me kys
V.
Nelegalioji
lie u iy
imp uda no
pe íodo
capi alis a
(ligi 1904 m.).
V., 1978, P.
4
Veb a R.,
"Aus os"
idéjinés
o ien aç-
ões//Aus-
a" e
lie u iy
mo éjim-
as público
19 a, inal.
V., 1988. P
44
Ponoc.
1882.
Ho.134.C.
*Dainaus-
kas J.
Min, eik,
P.
647--677.
edi o
osiy oi
qua o
—
J.
Miksas,
J.
Sli ipas,
M.
Jankus,
J
Andziulai is.
J.
Basana icius
siun e
,,Aus ai"
a igos,
edaga o
1-7
nume ios®,
e a sua
alma
Aus aTM
susilauke
pla aus
i
lie u iy,
i
ki y au y
isuomenés
p ipa-
Zinimo.
Is o
indica o
i
a o de
que
Pe e bu ge
lenky ala
éjes
jo nal as -
is
K aj*
1883-1887
m.
i8sp in ino mesmo
ko espondenças
29
a igos, nos quais
i
o lei o e a
in o mado sob e
,,Aus os*
apa eodym-
a, no ai
iSéjusius
seus
núme os,
a igosniy
u inj k .
i
P imei os
,
Aus os* anos
bii a só
subsume a o iy,
69
i8
jy
no impé io
usso
—
64.
J.
Sliipui chegus
edaguo i
Zu nalo,
p adzioje
1884
m.
u é a
p enume a o iy.
240
Jam
pasi aukus
i§
edi o iy
i
jj
subs i ui us
J.
& Mikui,
p enume a o iy
beliko él sob e
70.
Ma
J.
Sli ipas
supo é
glaudzius
ySius
su
Moscou,
Pe e sbu g,
Zemaiciy
lie u iy
in eligen ai-
s,
0
J.
MikSo,
como
Mazosios
Li uânia
esiden e,
galimybés
o am
mui o
mazesnés*.
Embo a
p óp io
J.
MikS
J.
Basana idiui laiske
asé, que u éjes
p enume a o ius,
aiau alguns e am
de ingi®. ,,Aus os*
175
pla inação ypaé
paspa éjo,
su gidos às
p imei as
jy
o ganizações
mundialie inés de
dis ibuição de
imp udos".
P ecli us
,,AuS ai*
po
isq
Li uânia,
suas
páginas
anunciam
a gimimo
idéias
u éjo
didelj
impaciki
soomenei.
Todél,
como
indica
R.
Véb a,
oda
pag is ai
'Aus q‘
pode se
chamado
lie u iy
nau os
gy ybés
mani es o'.
O que oi
gi
aioma
Siame
mani es e?
Musu
laik asz is,
wieng ik
ka g an
menesio
isZéings,
egul apims
wie a, ku i
di onais
guli
q
<...>.
Em esumo,
laik asz is
musu se á
só
swie iszkas,
de aco do
isz ekliu
i
pajegas
musu,
i
a gabgs
Zines só
isz
wisa inio
ciência.
Tas
Zines
a ibuikando
lei o ojams
sawo, nós
mul idiausei
upinsimes
iszpla i i
en e b oliu
Zines
sob e
sawo
kinines
(nau os)
senowes
weikalus,
o
eipogi
sob e
asun os
musu,
comoo
Li uwiu,
sziose
gadynese
<->,
Toda
musu
amília
(nação)
u e u
lemb a --
i
se
conhece-
i i
p aejusi
empo,
que i a
giwenus
an szios
Li uuwos
Zemes,
i
wisus
elizingus
i
desg aamin-
gus
acon eciim-
us, que
a
sziokiu al
budu pada e
musu gimine
al, kokig
szendie
egime
pawede
aqueles
ga gans,
i
nos quais
je
mes
giwename
<->.
*Va pas
1903.
Núme o 3.
P.25.
Véb a R.
Min. eik.
P 45
*Me kys
V,
Lie u os
als ie i-
ai i
imp uda
19. no
inal 20 a.
p adzioj-
e. V., 1982.
P 91
*
Basana i-
dius J.
Isz,Ausz-
os"//Vie-
nybe ida
lie u nj-
ky 1903.
No 51. P.
606. "
Me kys
V.
Lie u os
als iegi-
ai..P. 90-96
"-Veb a
R. Min.
eik. P. 45.
53
Toliaus
sob e
da bq
,,Ausz os"
alando,
emos de
lemb a -nos
i
isso, jo8 me$
u2simi szime
ecol i
ne
ap aszine i
wisokius
i
lie uwiszkus
senowes
monumen kl-
us
emanescen-
i
e
(cas icou),
isz ku iu
pode
conhecin i
giwenima,
buda, daba,
senowiszka
ikibe musu
a eliu.
To
delei
inkejai
sainu,
pasaku
i
.
paminklu
segundo
we ibe
i
swa buma
as musu
laik asz ije
wie os
sawo
da bams.
Con ando
sob e
p aei ing
senowes,
nós não
pe cais
opo unida-
de
nepas!kalbé-
su
je nessa
le is sob e
asun os
musu naçoje
s gadineje.
Bem U ilizes
Ensinamen-
os
i
Zines isso isz
a
no u os ou
na u eza da
ciência, isso
isz ukes
wedimo
a
(ag onomias)
a
isso isz
wais ijimo
(dak a is es)
i
., as musu
,,Ausz oj
wisuome
pa alpos
wie a
(1883,
1)".
No s
kei ési
,,AuS os
edi o es
i
au o es,
aciau
J.
Basana iciaus
disposições,
ap esen adas
,,P iekalboje,
oi laikomasi
éliau.
i
Be
abejo,
p incipalme-
n e
a igosniy
i8sp essdin-
a his ó ias,
kul ii os,
S ie imo
ques ões.
Exis e
Siek an o
a igosniy,
nos quais
discussam
assun os
i
da língua.
Mul idão
jy
lie u iy
pa a déms
des inada,
nomes
i
Lie u os
ie o a -
dziams
nag iné i
(,Daukan o
p a a dé'
(1885,
2-3),
,.Lie u iszkos
p a a dés*
(1885,
9),
,Lie u iszkuju kunigaikszcziu
a dai*
(1885,
7
—8),
Nome
seno és ,,
go e no-
nu da Li uânia‘
(1885,
6),
,,Tik iejie
nomes
não enho
luga
na Li uânia
(1884, 10
11),.um ou o
e imologias
—
(.P adiia
lie u iszkos
kalbos
(1885,
4
—5),
,,
Vokiszkasis
i
la yniszka-
sis
Vokziuiec
nome*
(1885,
10—11),
léxico
(,,Apie
não enho
Zodziu
a ojima®
(1885,
6),
,,Keli
lie u iszki
Zodzei*
(1885,
7-8),
,,Kul i- -
yp i*
(1886,
2),
a8ybos
(Lie u iu
aszlia a"
(1884,
1—
2
—3)
assun os
pa a
discu i ,
Tad minin
,,Aus os*
d ideSim me j-
,,,Va pe oda
pag is ai e a
a8oma, que
,,Aus ai*
,, eikéjo
p amin i
akus só
ne
asybai,
mas
albai.
i
No si bu o
iséjusios
algumas
li os
lie u iskos
(Valanéiausko
i
Daukan o)
suge a
lie u iska
língua,
be jas
o am
di íceis
ob enidas,
oki iems
absolu am-
en e
neZinomas.
Todél
<->
min ims
i8 eiks i
p i ukha a
Zodziy
i
p ecisé-
jo eles
su e i.
Ypaé
suaki aizdziu
e miny akumu
susidii é ciência
popula a inimo
a igosniy
au o es.
Eles ensaiési o
mais simples
pe gun ou
en endeam
i
iam discu i
de uma ou a
á ea
a
cien í ica,
pai8kin i
e minus
emp en us,
lhes le u isky
a i ikmeny,
S ai como
A.
K i8¢iukai is
discuia
‘Skliaus-
ues
indica ,A-
uS osTM
ano e
nume is.
Cia e em
ou o
ex o
ci ado é
au ên i-
co
Ragyba e
sky yba
ne aisy-
a
Ss.
Musu aSyba ala
a i me ica,
i
his o ijq,
(1883--1903)/
Va pas.
1903.
No.
3.
P.
60.
54
geog a ijg
a igo,,Ma éma i-
kiszkas
Zemés
ap aszim-
as*
(1884,
5-6).
,,Daug i a
mokslu
koZnas
i
isz sob e
ka-no ,
ju
mokina.
Taip i a
a i mé ica;
mokina
ji
skai liy;
his ó ia já
su is ou a
ciência: nela
encon am-
os, como
ou a sik
gi eno al
ou okia
gimin@,
quais que
o am nela
discó ima-
s, quais isz
a
quais
p iZas ies
kélé ka es
i
( ainos),
<>,
Taipgi i a
ciência
sob e
i
Zeme; essa
ciência é
chamada
geog a ia;
ele ap aszo
Zeme,
como
ji
iszsi odo,
onde
i
kokie
Zmonés
gi ena
i
kumi
uzsiima.
Geog apija,
isso
Zodis
nelie u iszkas;
lie u iszkai
dizendo isso
se á
—
Zemés
ap aszimas'.
Tadiau
cons i u-
a
i
escolhia-
ma
eikiama
e mina
né a ão simples.
Te miny
o mação
di iculdum-
us
uzsimenama
umame,,Aus-
os*
kalbiniy
a igosniy Sob e
(1885,
6).
,Musu ala
ecen e-
men e
ainda
comecou a
se
ape ada
ao mokslu,
isso-gi
uz
neku ie
lie u iszki
Zodzei da
isiszkai
ne
nu ikusei
egula men-
i
e são
consumidos;
an élkei
nos
nosi ecame
okeis
su
ocasiões
que que
pacziu
kalboje
di ícil são
acha kokj
que e
Zodj uZ is
a i auk om
niimonéms, dél
o-gi p isieina
i
p amany i
no a, mas al
abalho né a
mui o á us:
ka a con asi
po qual i às
ezes mui o
lipszny nedaily
jnukal i*
ne
i
ne
i
Zodj
<->“,
Taéiau au o es
e edi o es, que
u éjo
ge esng
kalbing
nuo okq
o alesnj
sen imen o da
língua na i a e
i
oi susipazing
ano me o
abalhos
lingu is icas,
suda yda o
ykusiy
e miny,
su
p zykładziui,
angla iksz e,
di b u e,
js a as,,js a-
ymas
juodmena‘,
juodas da",
moksla y is,m-
okslininkas",
pe i szis,pe -
eklius,
poblidis,
cha ac e is,
poblis'* . .pli.
i
Miné ame
a igo
indica-se um
i
e miniação
de
apa ecimen-
o Sal iniy,
Man ê-se
que mui o
bu u p o
szalj
p a e s u,
ne
caso
lei o os
i
apga sin u
Ausz oje
sua no aia
a as us
en e
Zmoniu
bons
i
necessá i-
os Zodzius,
p idéie
sob e seu
pa a ga*.
ju
Sis
Sal inis eliau
mui o iSsamiau
oi abo ado
miisy
e minologias
eó ico p o .
S .
Salkauskio',
Vadinasi,,,Aus-
a oi só no o
a ualinés
lie u iyd in
ne
li e a u aés,
ou bend inés,
linguagem
aidos e apo
undamen éj-
a"®, mas
i ai iy mokslo
s igiy
e minijos,
cuja iS aky
pode
encon a -se
i
já
,,Kelei yje,
plé o oja.
'* Plg,
Dainausk-
as J. Min.
eik. P.
717-718.
'Salkauskis
S. Ras ai,
V., 1991. T.2.
P. 24-31
Palionis
J.
Dél
,Aus os*
aidmens
lie u iy
li e a u ad -
inés
linguagem na his ó ia//
Aus a"
i
lie u iy
socie in-
is
judgjim-
as 19 a, no
inal. V.,
1988. P.
189.
55