scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Pr. Skardžiaus terminologijos srities veikla ir jos reikšmė

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Pr. Skardžiaus terminologijos srities veikla ir jos reikšmė

Author: Stasys Keinys
Year: 2000
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/726/817
PRAEITIES AIDAI
S asys KEINYS
Li ui 4 kalb
os
ins i u
PR. SKARDZTAUS
SRITIES
TERMINOLOGIJOS FAIRE Il es à no e que la socié é SKARDZTAUS TERMINOLOGIJOS ai pa ie d'une en ep ise de ab ica ion e de ab ica ion de e minologie.
JOS
RIQUESME
XIX a.
gale e ypad pa p emie s is XX a.
de5im medius on é é dedamis
ac uinds lie u iq e minologijos
onda ai.
{ ai iq s idiq e minus k d, a kd ou selon bend ines langues
exigences a naudaba inds jino bl elis ano me o S iesuoliq. Sios
nedideles, mais ès da b5dios, didZiqja pa ie nesa anaudi5kos,
e spi i uel che , mais e didZiausias a ailleinik é ai J. Jablonskis.
nau es a ai esams a siddjusios bend ijos non seulemen ik epejs
Nea si ô inai peu de
emps ap ès Sio lie u iq
kalbo y os classique la
mo son coZygis
J. Baldikonis a56:
,,Mlsq écoles his o iijoj Jablonskio nom u es amZinai
pasilik i. Juk il p emie lui da 6 ne ilc ai lie u iq
langues g amma ik4 e skai mus, il da e elle e
ki q suje q e minus"l. J. Jablonskis a ec ses
S iesuoliais géné os é ablid e e minologies da bq
k yp i, nuldmd o a ail4 e bldus, ku iq a leas
Zymesnieji ba o Sio da bininkai laikosi iS esmes jusqu
Siol.
Thd edio de5im medio
gale p adei da b4
den ie s lebiniks
debousus aux jeunes,
P . Ska dZiui. A. Saliui e au es n'on
be i dd i p ésen inds lie u iq
e minologijos pama q, ni héo iqiq, ni
p ak iniq2.
Tie onda ai i5 esmds on é é padd i. Nou ellemen une ois
a ai ainik ap ès ainik bâ imen paje gs i e minologie des
mu s. Di bandiqjq gos be o, e ceux isq n'é ai didelds,
padios pi ma uZsidmusios au es a auxis, ad ik6 is, que
le a ail i e i q nd n é ai comme. Des ques ions
héo iques de e minologie anuome p incipalemen
in é ess6josi philosophe l Baldikonis J. P akalba//Jablonskio
a5 ai. Kaunas, 1933. T.2. P. VII.
2
Plg. Rosinas A. P anas Ska dZius -
scien i ique e bend inds langue
ugdy ojas
P anias Ska dZius /i
- bend inds héo icien du
langage e ugdy ojas:
Semina o ezds.
Vilnius, 1999. P. 5, où il es a i mé
que,,Ska dZius aida les oama us héo iques du
ai emen du e me".
69
S . Sakauskis, en plus,
u djgs e dideliq
p ak iniq sumanymq, qui,
appa y , e nu aukd
g aLiai isi a y 4
héo e ing son
e minologie eiki4.
O beaucoup ki q e ldjamu emps a a aillé
Siokia okip ak ini e minologijos da b4.
oki P ieq isq pi ma p a iquesos da bininkq
eike q donne e P . Ska dZiq.
Thd9 (1899-1915), P anas Ska dZius na i don
é é pladiai es p emie s6sios pob pamind es,
Sim osios me ind:s écemmen en Li uanie a
kalbininkas. Il a enco e eu, que e b e , pabl i
ginds e pojablonskinds géné a ionos
discipiniu q d iejq Zymiausiq d ide5im o
amZiaus p adZios
(e pas seulemen elle) kalbininkq, pas un a h ilgiu
pelniusiq a ski q m[sq kalbo y os ba q p adininkq
Slo g, e J. Jablonskiu même p ipaZis amas
bend ines hono ing padios langue o nom iei oui,
ce, appa y , ensemble e la e minologie de ce e
langue d o ga be).
Rlpes ingo e o, ca ce es J. Jablonskio pesdiu P . Ska dZius
ensemble a ec A. Saliu (1902-1972) a é é pasiqs as baig i mokslq
iVokie ij4, e i5 là abudu ap ès quelques me oq dak a uo i g iZo
gs i leu ancienq kauni5kiq p o esso iq da bq. K. Buga alo s déjà
kele 4 me q ilsdjosi Vy au o p ospec ombes, bien ô Vie5pa ies
Angelas a é é souiedo e q padiq kapq p iglaus am J. Jablonskiui.
Si aip ès i e jeunes aux apsuk iems a i eko nemala pa ie
elioniq a y q da bq, a ec hommes jais e kalbind e minologijos
puse.
ba o
P adZioje qu'un plus g and
Ska dZiui se a é égs K. B[ga,
exemple enco e pasa$ ina, P .
bien, comme lui add, p ocheie
communiqué a ec J. Jablonskiu3.
Son enco e en Allemagne enco e
app enan dans les ai uels
p emie s a icles de langue il
aiiquai essayd sui e,,Kalbos i
seno es" a-
Sy ojo de plus, p addjo pe5io i,
ski damasis. Tokiq pape5iojimq (ne
p adZiq pddomis, i5 neindan nom,
quelques-uns J. Jablonskio
is paka ojamq) ilgokai ne engd
p oposi ions, au déjà depuis K. B gos
P . Tie peiojimai,
non aimen s, end oi s
Ska dZius.
même son i 5enybes
odymai que lui
(pab eZimai, J. Jablonskis lui nusileidgs) e
main enan , ap ès 60-70 me q, ne pa ai ni
su isammen pag ls i, ni au emps e au lieu
Juolab que lui même pe5io ojas, ni di e.
b damas jeunes, ni
pagy engs, nea odoes
bend ines bu gs
sc upulieux kal Ska dZius
Vilnius,1997. "1.2.P. L6.
P . Rink iniai a5 ai.
70
a osenos
i an ume e
ou ni u e
moins
uni és ou au
se ge ojas paisy ojas.
P isid6 i au a ail de e minologie P . Ska dZiui se a
ekg enco e é udian Li uane uni e si é (dia mokesi
depuis 1923 m. au ens jusqu
7925 m. lapk idio mdn. ce sa
).
p op e occasion
À p opos
sep yniasde5im penkmedio
,,Aidq" L:u nale
publié dans
a icle e
,,Mano g a a il lui
a ail"
même a5d ainsi:,,<...>
d auge a ec
Jablonskiu lui [J.
- S . K.] di bau e minologies qui chez commission,
elle assemblai e à laquelle aS sec o ia au,
aybos komisijoje, liga i aZiuodamas i uZsieni"a.
i dliau ku ilaik4 jouge a ec lui enco e di bau
Vdliau, ke i ajame de5im me yje, déjà ap ès J.
Jablonskio mo ,1935 m. subu e dans Lie u iq
kalbos d augijoje.
P .
Ska dZius ado a o à la sec ion Te minologie. Comme oi i5 ano me o
,,Gim osios kalbos"
laik ab yje pa eik
p aneq5imq, a
sekcija s a s d
p o . S . Salkauskio
p épa o
Zodyno
,,Bend oji philosophie e minija" e minus, aussi bien du
spo ( u bolo, k ep5inio, diuoZimo), akiq ligq e ea o
e minq pluo5 us. D'ailleu s, le plusZ
Sios sec ions a ail
é ai ,,Bend oji philosophie
e minija", dans laquelle ai5kiai
ma i i5manandiq kalbininkq ina5as.
p emie jou Zodyno
d'ailleu s, Thi, es acon ée déjà le
,,P a a ies" sakiniu:,,Lemia:u
imp uddiamas iloso ines
[=lilo o ijos - S . K] e minijos
aps a s ymas, e p idmimas
i5 aisymas, supplemen ymas es
e ec uusi Lie u iq Kalbos
pi mas s ambesnis a ail, ku iy a
D augijos (LKD) Te minologijos
Sekcija (TS), suda y a i5 pi mininko
doc.
P . Ska dZiaus, sec é ai eus A. Vaidiulaidio e na iq: Zodyno édi eu J.
Baldikonio, pulk. J. M. Lau inaidio, doc. A. Salio e p o .
S . Salkauskio. sp gs i i5 ce, Kokio g andeu é ai ce a ail, possible
comme là même passe a, à Zodyno p épa a ion no es,
conseilsimais sy ilymas A. Damb auskas, d . J. Pankauskas, es
que lui a é é a ec ée pa 35 posedZiq po 2 al. kiel ienas"5. En plus,
p isidejg p ela as é êque M. Reinys, p o . V. Sezemanas, p o . J.
Vabalas-Gudai is e dailininkas suki dia o P . Ska dZius, A. Va nas, o
a
dedamus e minus qui Siaip ou am
,,e a déjà
beaucoup
a aillé à
l'amélio a ion
du aini"6.
a
Là même.
5
Salkauskis S .
Vilnius, Ten
Ra5 ai. 1991. T 2.P.726.
6
oa . P. 21.
71
,,Bend oji
philosophie
lai ienas
meilleu sq kq
en euka io
e minija" es
e minq esmds
Zodynq, i5 consumé les plus impo an s
ou
nds bend ines de la langue de ou ni u e
main enan i-
des eicules.
O ce es le
plus g and
Sio du
adinap ip-
aZinimo i odymas.
a ail Tai,
que ne mojo in e na ional du e me, odos, aki aizd1iai émoija
Zodyne
engdjq siekim4 g ynin i adiau cela le plus même apsk i ai kalb4,
ne a d'un
benidomus d in6s Zingsnis. Siuoynu de l'his oi e de ou ni u e du
langage pai ikinamai alisa a, que ous5kai ne eis s son ceux ano mo
cela), possible i5 eik5 i pas ou ce qui n'qoma ais,, a u iniais" ou
e p ésen ies Zmonds (baje, aussi bien e kalbininkai), qui sou en ai
dou e, indique les di s pu is ins
p é enden lie u iq kalboje n'an comme i5 eik5 i ou ce (a esan
même que o ne i a dijimais pasakiki4 en e . Zodynas, sans aucun
(pa les g yninamuosius)
engdjq assius.
Kalbamu
isideme inas
a Z ilgiu e
aimen ès idomus es e po
35 me q depuis,,Bend osios iloso ijos
e minijos" appa i ionne de eikago en 1973 m.
i5leis as P . Ska dZiaus Zodynas
,,Lie u i5ki in e na ionauxiniq ZodZiq co espondmenys". Sio a ail
que,,Zmoi ade co ec emen a5oma, nds, enseigndami equisams
é ime langues e susipaZing a ec espec i ees ile es
u ilise sulie u in q Lodi q, qui asociaciniu b du daZnai déjà
di é en du espec i e in e na ionalq pakainiqLiq. Si p a ique ypad
in e na ionaleine e minologlja, daLnai i5 iso n6 a pe daug linkg
ema quée s e u , où i5ei iai iSmok omis we imomi langues daZnai
mieux e iasi, que leu s na i s, ypad lesquelles no s specialybds
domaine"T. ie5ko i lie u i5kq
Hélas, hélas! Ne souhai imas u ilise e ypad pakai alq ès bldingas
non seulemen , comme a5o P . Ska dZius, i5ei iams, mais e au
moins nemaLai pa à eikliqjq padios Li uanie science, echnikos,
ikybos, poli ikos e k . s idiq Zmoniq. E dia pa ois même
long empsokai 'a de l'aime ini pas une4 isili usi,, a p au inink4",
que Li u i5kas e me, si il lui n'applique pas déjà a d oi g ê e
u ilisé pi mybd, au moins
Salia ce emp un o,
in e na ional,
même pas
sou en i ou e me.
,,Lie u i5kq
in e na ionaleiniq
Zodyne maZdaug iks andio a p au iniq L,odli 4
LodLi4a i ikmenq" p ésen ée
lie u i5ki adéqumenys. NemaZa pa ie jq es bien
déjà de plus long emps commun ines langue
a osenoje paZis-
7
Ska dZius P . Rink iniai
a5 ai. Vilnius. 1998. T. 3.P.437.
12
ami nauj ad a ai ou même
i oses langues LodLia|
exemple: abai i as - gaub s,
abscisas abs ine icija
- pulinys, - blai ybe,
abs akcija - a saja,
abzdcas e k . Ths Zodynas,
lequel, sans dou e, es aussi
- pa ag aphe a padd i g ynin i lie u iq
siek-
kalb4, es ès galo impo an XX a.
suje ine lie u iq langueba, laquelle
i ai aus skoliniq, adinamq
beaucoup u ilisée es pe nelyg pouko
in e au iniais ZodZiais. Daba ine
ga bingai suje ine langue skoliniais nd
anks esniq Sim mediq aS q langue.
combien ne maZiau es uZ e 5 a negu
na5esnd uZ passéi o amZiaus e Sio
pa ie q skoliniq niekuo nd a p ak ge a
S iesuomenes y as lauk p adZios i5
ba ba ybes.
des langues Thd pa lée P .
Ska dZiaus li e, laquelle,
d'ailleu s, s'appuie su la
,,Daba inds m4,
p épa a ion edi4 Li u iq langues Zodyno" leidi-
Sim medio impo an e
bend ines e eikybai.
e minoi po ke i dio
D'ailleu s, comme des
ebd a ès ac uelle
a osenni de langue e
logies e en géné al
S . Salkauskio philosophie
publiée p ie5
e minija",,,Bend oji
5e-
Siasde5im a ec
i 5um me q.
Ap ès la Seconde gue e mondiale, a sid gs USA e
ne ece an pas de aduc eu du a ail, P .
Ska dZius inige biblio ekininkys ds écoles4 e
bien ô commença de a aille dans la p incipale
os Salies bibli ekoe
du Cong ès
(joje i5di bo 15 me q, jusqu'en 1971
m.8). Biblikininko i5scolaison e
a ail se a ldmgs p ès de 200
Zodyno a iclesniq olume
biblikininkys es e minq Zodynelio
suda ym4. Ths Zodyndlis a é é
publié en 1961 JAV a jai in oje
,,Gim ojoje
kalboje"e.
ji, au o iaus
Zodliais, seulemen é oi s
i a dijimai, ou ni anglq, p ancuzq
okiediq Sunkalbq co espondmenys,
biblikininkys es dd i lie u i5ki pladiau
(ne eikalams) e a ojamq s4 okq
ce ains e mes glus ai paai5kin i.
ku, pladiau ne y in6jus, b q di e, ou
P . Ska dZiaus u iliso asi
1956 m. en
suda y u
Li uanie I.
Kisino
i5leis u
Zodyndliu,,Bibli-
o ekind e bibliog a ind e minologija"
- combien pa Seb adali P .
Ska dZiaus inkindlio e minq
esuda o a ec I. Kisino Zodyndliu
su ampan s e mes, une au e
au emen , exempleZiui, ou nie
a ininkns ka-
s4 oka P . Ska dZiaus i a dée
(ou dublikn as), an inis du oius,
join inis aldgas, supplemen ns e
k ., o I. Kisino Zodynelyje
- dold as, conjoin a i o is
8
Ska dZius P . Rink iniai as ai. T.2.P.24,29
e
P édi ame
P .
ediame
,,Rink iniq
Ska dZiaus a5 q" ome
(p.3I542a)
73

=bend adu o is
- S . K.], é es inis ca aldgas, supplémen . Dalis P .
Ska dZiaus adide q e minq en Li uanie comme e
biblio ekininklbd,,llb a ianship, lib a y science",
dallmenys,,callig aphic ypes", li ega",
ou nepaZis ami, puz. : esjnas,,ad esq li e",
e angelynas,,e angelijq oyage ai is,,book o
a el, i ine a y", n o ai pa-ininkas
,,copy s ", sal<ynas,,pasakq skolykld,,lending depa men , lending
li ega", oom, loon depa men " e k . En géné al Sio inkinelio P .
e da ybos es pa nonp aisos biblio ekininlcjbi, (p.x.: dailmenys,
Ska dZiaus naujybds, saky i, nep igijo, pa ie a Z ilgiu possible jq
slc ajilli,,b oadshee , b oadside, lyshee , Be o, dia lea le ").
ide a okiq e minq, qui en Li uanie e alo s, e
main enan ne pe me en pas de u ilise , puz. :
i ulas,,knygos a članka an a5 e", i ulai e ldpas
nomina ion,,, i le page" (Lie u iq jezika i
li e a u os ins i u o Te minologijos komisijos
pa i in as a o i i I. Kisino Zodyneli ide as
s i es specialis q e u ilisé). Thd Sis P . Ska dZiaus
e minas an ai inis ldpas,jis géné alemen Sios
da belis b[ i considé é gale q comme plus g andnes
i akos ne u djgs en a ion e minologijos
Tiep iside i p ie biblio ekininlys ds ple ojimo.
sa, peu b u ilingueu il é ai
Amé ica lie u iq kalbai.
NemaZai
i ai iq s idiq
(c'es
combien plus gal
echnikos) e minq P .
Ska dZius son langues es aisgs gausies ainsi siulgs
p a iques suje s des inéseses des a icles e
plu ô se a mdggs lui ai e e minus negu jq ieSko i
a iclesnels. I5 jq susida d ispudis que le lebininkas
Zmoniq (liaudies)
ge oka pa lan .
Gal e del o
son siuliniq pa ie pladiau nep igijo.
ces a icles dans les
ou e naudingq odandiq, comme
a iclesnelie s Ki a e us, peu
plus la ge pobldZio pa a imq,
e minologijos da bas Pa yzdZiui,
di b inas, ku ia k yp imi suk inas.
L940 m., uZdjus ussams,,,Gim ojoje kalboje"
épondan i ques ionim4,,A i5 ik qjq
e a o inas k obalsis? ", il aSe que
pa ois quelqu nei odinedamas a de di e e
même isakin6 i u ilise pas Juki, e obalsi, e
ce e occasion jus emen ou e leçond:
,,(...) sumaningesnieji kalbininkai leu s eigims
Zmoniq langue pa emia données, oddl ceux qui
langue a osens amélio emen , u d q leu s
eulen posi i emen p idd i à m[sq bend inds
suje s à nou elle o amoosius plus la ge
pob idZio ie-
Sai lig Siol a o asis pag is i e
isakinejamas bldas à ce e a ai e
peu en u nemaLa Zalos Si ès
ai5kiai kodel pladiai di e, suje es
ai5kiai e J. Jablonskio ai e"10.
nebe ikgs; Siaipjau indi iduus e
74
esp i e s ylei men is u djo bu i ès
ukalbos e oliucijos aplinkybemis, j4
impo an e anuome pasaky a p add es
bien iside i i gal 4 d q e ac uels
commandin is ou nybos p ipaZinejai.
Thm ik y héo ie de e minologie ski q a iclesniq P . Ska dZius
n S a aSgs, nd a nd pladiau ku q héo ies suje q nag inejgs,
s a s gs. Il, pa aî , da an age n'essigilino I e minologies
peculia umus, e mes posés exigences. Les ques ions de
Te minologie isq p emiè e il kele, se basan au commun du
pa lo y os, bend inds de la langue ou nybos sup a im, . y. ainsi
même, comme e au es suje s de langue no minimo.
Thdiau, comme di , P . Ska dZiaus a icles e a iclesnels
con iennen p iba s S anemaLai auksiniq mindiq e e aikliq
apibend inimq, ingq pa a imq, s a biq e e minologie héo ie. Tues
suje sus eike q kuome pladiau sépa émen expy ine i.
Ap ès la Seconde gue e mondiale,
is deSim is ma u os me q i an
dans uZsieniuose, dia, e yneje, P .
Ska dZius neu djo an i akos,
combien josbu q galejgs u e i pa
d'au es en i ybemis.
D oi e,joknygos, niai é aien
paZis ami e ou nisseu s de langue,
e e minologams, eux on é é
pag indiniai lie u iq pld os, ugdymo
u ilisés, adiau e minologijas
a aux on é é e ec ués lui padiam
di ec emen nepa i uan , ces
a aux yko Salia Li uanie,
s ebd ojo. Lui beliko de ce que se ai
lui, en epais ès c i i5ko, même
us aus obse ojo aidmuo.
gal
Mais, au il du
emps bdgum,
ce c i ikumes
ema qués
esoi emen
- ce ains i5 peik i Li uanien kalbininkq
commenZiq
eikybos a auxi,
exempleL iii,,,Daba inds lie u iq kalbos
Zodynas", dliau Tiejau on é é minimi
ou e a o anciai.
sa, en Li uanie depuis
Se5 o de5im medio
midu io gausokai
leidZiamus e minq
Zodynus
P . Ska dZius comme e
negi domis nemadiomis nuleido.
Mais nemaZai aid,
Zadin i e kel i
e minologies
i5ei ijos
ép ou an is cul [ 4.
Siuo a Z ilgiu ès e
main enan pas
impo an pamokomis
seulemen i5ei iams
bios ebd a ses
ema ques del P.
O in ai es
m.,,Gim ojoje kalboje" pa eik5 q ddl e minq mindiq omanas, no eli
a osenos, upoema, in en ê e que anglq kalboje ieLodLiai ei5kia
k4 1958 e ddl o nepadedan ys e même obudan S/s s e ima kul l a"
communiu i o si ly-
,,su
(del
"' Ska dZius P . Rink iniai
aS ai. 3. P.
-1.
797-798.
75
a keis i pu nai Li u i5kais P .
Ska dZius e minais). Th p ga
ela ionshipq sépa es d'au es
langues e jq ques ion de
pladiau i5si a 6 e minq
cons ance. Il aSe: ce ains
e minus a -
su
,,S'il nous p endons o i pas comme si nous les sommes ip a g ou ling
u ilise , mais comme les les u ilise ou di é emmen pa exemple.
les anglais ou les amé ikiédins, alo s nous coupe ons les ela ions
di ec es a osena a ec m sq communine e ce bldu ai5kiai
succulbse ons m sqinisusiZinojim4, e pa ce ai nous nous
apposse ons e bienimes mu uellemen aux cul lo s si a
pasisa inim4. commencons p y sak4 ou k4 quoi panaaus u ilise
lig5iolinien omain place, c'es en même emps nous didZiai
apsunkinsime ce que sup as i isa musq lig
Siol isu , li e a l os his o iijoj ou manudliux, a é é di acon é su
omanus; ce, ainsi aisan , nous sommes ou sans besoin suje és
à deux ou di é en s suje s, Siuo cas, apysak4 e oman4 ou I is
no elg e apsakym 4. ddl o, ce chemin allan , la cul u e é angè e
nous plus nep ia d q: sans ame ikiediai a ec anglais son ejg e
oddl neimano isai dokiais, di é en s chemins comme nous, ma m[sq
ei qjqq keli comme equan adapilq/ i à anglosaksiniq. P z.
depuis long emps
Li uanie a é é e bod a u ilisé d i i g e n a s,,di igu eu , e
son angli5kas cho o ou o ches o edejas", co espondance
c o n duc o ,,di igen as" es olénaux mlsq
déjà de si long emps muzikos eikalq kl ejas appelé
konduk o iu,, aquinien palydo ". Ou S ai el: mlsq kalboj
composi o ium, e son angli5cas co espondan c o m p o s i
o (ki diuojamas skiemuo
- -) po d a ik,, aidZiq
inkdjas".
Non, nous déjà ni di igen o, ni o z i o i a u s, ni o m a n o, ni o e I d
s, ni ko m p n o e m o s, ni pamphle o, ni ki q pana5iq in e na ionaleiniq
plusegalime i5siZadd i
s e imybiq ik del ce, que ses anglq ou ku ioj au ej é imoj kalboj
a un au eoki eik4Smg comme m isq kalboj. (...)
p
Ils son ous mlsq kalboj, a un ce ain déjà
de ons con inue à u ilise , ca ils
isigalejg adi ions, e oddl nous les
s'illus en pa ai emen
di ec emen ini,aum bu de bu - m isq
mu uiniam e uni e sel susiZinojim"l1. Cia
am ydia ide a ilgoka P . Ska dZiaus
a icle
,,Es ce
pasengs
main enan , la:uLas?"
i5 auka, ca
po qua eq de5im mediq,
déjà e padioje de plus
en ou easi
langues
p écisémen ,
Lodiiq a os-
en
Li uanie,
' Ten pa .
P.285-286.
76
nosmin pe e sinkq, aklai sekandiq a padia P . Ska dZiaus
mine 4ja anglq pa le e ou nepaisandiq, que cela seulemen
empêdoam ge esniam lie u iq ki s au e comp éhensionimui.
P . Ska dZius ai5kiq ai5kiausiai pa odd, que ce n' langues ou,
enco e ilsliau pa lan , klys kelis.
ple oissemen
oie, o Sun akis
Vi an en Amé ique, blai iau negu beaucoup qui main enan il où qui
kalbq appo sus.
pakiliai e spa diai anglinamoje en Li uanie app écia lie u iq e anglq
P . Ska dZiaus hé i age es Zenklus e
nea ségeable du bend ines lie u iq langue
ou ni u e, ugdymo e ple ojimo ac i i és.
E puisque les e mininai
son ès impo an e e
is impo an djan i
sudd ind ce e pa ie de
langue, pas di icile à
comp end e, codel
e minologies suje s de
son consac ée i5 ies beaucoup ddmesio.
Reçu 1999 09 20
TIIE TERMINOLOGICAL
ACTIVTIIES OF PR. a é é c éé pa le SKARDZIUS AND
TIIEIR SIGNIFICANCE
Summa y
This a icle e iews he main
o ganisa ional and p ac ical wo k o
he Li huanian linguis P anas in he
Ska diius (1899-1975) huania and Ame ica a e he second wo ld wa . F om his
ield o e minolog , done in U -
p e- ila wo k, his pa icipa ion in p epa a ion o he philosophe S . Salkauskis'
dic iona y "Gene al e minology o philosophy" s ands ou . P . Ska dZius'book
"Li huanian equi alen s o
In e na ional wo ds" in he USA in 1"973 is discussed and he collec ion o published
om P . Ska dZius a icles on pa icula e ms, e.g. he impo ance o
he e ms o lib a ianship is analysed. A en ion is u ned o some opical hough s
subs an ia ing he in oduc ion o e ms, o keep o he p inciples o cons ancy and
adi ion.
77