PRAEITIES AIDAI
S asys KEINYS
Li ui 4 kalb
os
ins i u
PR. SKARDZTAUS
SRITIES
TERMINOLOGIJOS FAIRE Il es à no e que la socié é SKARDZTAUS TERMINOLOGIJOS ai pa ie d'une en ep ise de ab ica ion e de ab ica ion de e minologie.
JOS
RIQUESME
XIX a.
gale e ypad pa p emie s is XX a.
de5im medius on é é dedamis
ac uinds lie u iq e minologijos
onda ai.
{ ai iq s idiq e minus k d, a kd ou selon bend ines langues
exigences a naudaba inds jino bl elis ano me o S iesuoliq. Sios
nedideles, mais ès da b5dios, didZiqja pa ie nesa anaudi5kos,
e spi i uel che , mais e didZiausias a ailleinik é ai J. Jablonskis.
nau es a ai esams a siddjusios bend ijos non seulemen ik epejs
Nea si ô inai peu de
emps ap ès Sio lie u iq
kalbo y os classique la
mo son coZygis
J. Baldikonis a56:
,,Mlsq écoles his o iijoj Jablonskio nom u es amZinai
pasilik i. Juk il p emie lui da 6 ne ilc ai lie u iq
langues g amma ik4 e skai mus, il da e elle e
ki q suje q e minus"l. J. Jablonskis a ec ses
S iesuoliais géné os é ablid e e minologies da bq
k yp i, nuldmd o a ail4 e bldus, ku iq a leas
Zymesnieji ba o Sio da bininkai laikosi iS esmes jusqu
Siol.
Thd edio de5im medio
gale p adei da b4
den ie s lebiniks
debousus aux jeunes,
P . Ska dZiui. A. Saliui e au es n'on
be i dd i p ésen inds lie u iq
e minologijos pama q, ni héo iqiq, ni
p ak iniq2.
Tie onda ai i5 esmds on é é padd i. Nou ellemen une ois
a ai ainik ap ès ainik bâ imen paje gs i e minologie des
mu s. Di bandiqjq gos be o, e ceux isq n'é ai didelds,
padios pi ma uZsidmusios au es a auxis, ad ik6 is, que
le a ail i e i q nd n é ai comme. Des ques ions
héo iques de e minologie anuome p incipalemen
in é ess6josi philosophe l Baldikonis J. P akalba//Jablonskio
a5 ai. Kaunas, 1933. T.2. P. VII.
2
Plg. Rosinas A. P anas Ska dZius -
scien i ique e bend inds langue
ugdy ojas
P anias Ska dZius /i
- bend inds héo icien du
langage e ugdy ojas:
Semina o ezds.
Vilnius, 1999. P. 5, où il es a i mé
que,,Ska dZius aida les oama us héo iques du
ai emen du e me".
69
S . Sakauskis, en plus,
u djgs e dideliq
p ak iniq sumanymq, qui,
appa y , e nu aukd
g aLiai isi a y 4
héo e ing son
e minologie eiki4.
O beaucoup ki q e ldjamu emps a a aillé
Siokia okip ak ini e minologijos da b4.
oki P ieq isq pi ma p a iquesos da bininkq
eike q donne e P . Ska dZiq.
Thd9 (1899-1915), P anas Ska dZius na i don
é é pladiai es p emie s6sios pob pamind es,
Sim osios me ind:s écemmen en Li uanie a
kalbininkas. Il a enco e eu, que e b e , pabl i
ginds e pojablonskinds géné a ionos
discipiniu q d iejq Zymiausiq d ide5im o
amZiaus p adZios
(e pas seulemen elle) kalbininkq, pas un a h ilgiu
pelniusiq a ski q m[sq kalbo y os ba q p adininkq
Slo g, e J. Jablonskiu même p ipaZis amas
bend ines hono ing padios langue o nom iei oui,
ce, appa y , ensemble e la e minologie de ce e
langue d o ga be).
Rlpes ingo e o, ca ce es J. Jablonskio pesdiu P . Ska dZius
ensemble a ec A. Saliu (1902-1972) a é é pasiqs as baig i mokslq
iVokie ij4, e i5 là abudu ap ès quelques me oq dak a uo i g iZo
gs i leu ancienq kauni5kiq p o esso iq da bq. K. Buga alo s déjà
kele 4 me q ilsdjosi Vy au o p ospec ombes, bien ô Vie5pa ies
Angelas a é é souiedo e q padiq kapq p iglaus am J. Jablonskiui.
Si aip ès i e jeunes aux apsuk iems a i eko nemala pa ie
elioniq a y q da bq, a ec hommes jais e kalbind e minologijos
puse.
ba o
P adZioje qu'un plus g and
Ska dZiui se a é égs K. B[ga,
exemple enco e pasa$ ina, P .
bien, comme lui add, p ocheie
communiqué a ec J. Jablonskiu3.
Son enco e en Allemagne enco e
app enan dans les ai uels
p emie s a icles de langue il
aiiquai essayd sui e,,Kalbos i
seno es" a-
Sy ojo de plus, p addjo pe5io i,
ski damasis. Tokiq pape5iojimq (ne
p adZiq pddomis, i5 neindan nom,
quelques-uns J. Jablonskio
is paka ojamq) ilgokai ne engd
p oposi ions, au déjà depuis K. B gos
P . Tie peiojimai,
non aimen s, end oi s
Ska dZius.
même son i 5enybes
odymai que lui
(pab eZimai, J. Jablonskis lui nusileidgs) e
main enan , ap ès 60-70 me q, ne pa ai ni
su isammen pag ls i, ni au emps e au lieu
Juolab que lui même pe5io ojas, ni di e.
b damas jeunes, ni
pagy engs, nea odoes
bend ines bu gs
sc upulieux kal Ska dZius
Vilnius,1997. "1.2.P. L6.
P . Rink iniai a5 ai.
70
a osenos
i an ume e
ou ni u e
moins
uni és ou au
se ge ojas paisy ojas.
P isid6 i au a ail de e minologie P . Ska dZiui se a
ekg enco e é udian Li uane uni e si é (dia mokesi
depuis 1923 m. au ens jusqu
7925 m. lapk idio mdn. ce sa
).
p op e occasion
À p opos
sep yniasde5im penkmedio
,,Aidq" L:u nale
publié dans
a icle e
,,Mano g a a il lui
a ail"
même a5d ainsi:,,<...>
d auge a ec
Jablonskiu lui [J.
- S . K.] di bau e minologies qui chez commission,
elle assemblai e à laquelle aS sec o ia au,
aybos komisijoje, liga i aZiuodamas i uZsieni"a.
i dliau ku ilaik4 jouge a ec lui enco e di bau
Vdliau, ke i ajame de5im me yje, déjà ap ès J.
Jablonskio mo ,1935 m. subu e dans Lie u iq
kalbos d augijoje.
P .
Ska dZius ado a o à la sec ion Te minologie. Comme oi i5 ano me o
,,Gim osios kalbos"
laik ab yje pa eik
p aneq5imq, a
sekcija s a s d
p o . S . Salkauskio
p épa o
Zodyno
,,Bend oji philosophie e minija" e minus, aussi bien du
spo ( u bolo, k ep5inio, diuoZimo), akiq ligq e ea o
e minq pluo5 us. D'ailleu s, le plusZ
Sios sec ions a ail
é ai ,,Bend oji philosophie
e minija", dans laquelle ai5kiai
ma i i5manandiq kalbininkq ina5as.
p emie jou Zodyno
d'ailleu s, Thi, es acon ée déjà le
,,P a a ies" sakiniu:,,Lemia:u
imp uddiamas iloso ines
[=lilo o ijos - S . K] e minijos
aps a s ymas, e p idmimas
i5 aisymas, supplemen ymas es
e ec uusi Lie u iq Kalbos
pi mas s ambesnis a ail, ku iy a
D augijos (LKD) Te minologijos
Sekcija (TS), suda y a i5 pi mininko
doc.
P . Ska dZiaus, sec é ai eus A. Vaidiulaidio e na iq: Zodyno édi eu J.
Baldikonio, pulk. J. M. Lau inaidio, doc. A. Salio e p o .
S . Salkauskio. sp gs i i5 ce, Kokio g andeu é ai ce a ail, possible
comme là même passe a, à Zodyno p épa a ion no es,
conseilsimais sy ilymas A. Damb auskas, d . J. Pankauskas, es
que lui a é é a ec ée pa 35 posedZiq po 2 al. kiel ienas"5. En plus,
p isidejg p ela as é êque M. Reinys, p o . V. Sezemanas, p o . J.
Vabalas-Gudai is e dailininkas suki dia o P . Ska dZius, A. Va nas, o
a
dedamus e minus qui Siaip ou am
,,e a déjà
beaucoup
a aillé à
l'amélio a ion
du aini"6.
a
Là même.
5
Salkauskis S .
Vilnius, Ten
Ra5 ai. 1991. T 2.P.726.
6
oa . P. 21.
71
,,Bend oji
philosophie
lai ienas
meilleu sq kq
en euka io
e minija" es
e minq esmds
Zodynq, i5 consumé les plus impo an s
ou
nds bend ines de la langue de ou ni u e
main enan i-
des eicules.
O ce es le
plus g and
Sio du
adinap ip-
aZinimo i odymas.
a ail Tai,
que ne mojo in e na ional du e me, odos, aki aizd1iai émoija
Zodyne
engdjq siekim4 g ynin i adiau cela le plus même apsk i ai kalb4,
ne a d'un
benidomus d in6s Zingsnis. Siuoynu de l'his oi e de ou ni u e du
langage pai ikinamai alisa a, que ous5kai ne eis s son ceux ano mo
cela), possible i5 eik5 i pas ou ce qui n'qoma ais,, a u iniais" ou
e p ésen ies Zmonds (baje, aussi bien e kalbininkai), qui sou en ai
dou e, indique les di s pu is ins
p é enden lie u iq kalboje n'an comme i5 eik5 i ou ce (a esan
même que o ne i a dijimais pasakiki4 en e . Zodynas, sans aucun
(pa les g yninamuosius)
engdjq assius.
Kalbamu
isideme inas
a Z ilgiu e
aimen ès idomus es e po
35 me q depuis,,Bend osios iloso ijos
e minijos" appa i ionne de eikago en 1973 m.
i5leis as P . Ska dZiaus Zodynas
,,Lie u i5ki in e na ionauxiniq ZodZiq co espondmenys". Sio a ail
que,,Zmoi ade co ec emen a5oma, nds, enseigndami equisams
é ime langues e susipaZing a ec espec i ees ile es
u ilise sulie u in q Lodi q, qui asociaciniu b du daZnai déjà
di é en du espec i e in e na ionalq pakainiqLiq. Si p a ique ypad
in e na ionaleine e minologlja, daLnai i5 iso n6 a pe daug linkg
ema quée s e u , où i5ei iai iSmok omis we imomi langues daZnai
mieux e iasi, que leu s na i s, ypad lesquelles no s specialybds
domaine"T. ie5ko i lie u i5kq
Hélas, hélas! Ne souhai imas u ilise e ypad pakai alq ès bldingas
non seulemen , comme a5o P . Ska dZius, i5ei iams, mais e au
moins nemaLai pa à eikliqjq padios Li uanie science, echnikos,
ikybos, poli ikos e k . s idiq Zmoniq. E dia pa ois même
long empsokai 'a de l'aime ini pas une4 isili usi,, a p au inink4",
que Li u i5kas e me, si il lui n'applique pas déjà a d oi g ê e
u ilisé pi mybd, au moins
Salia ce emp un o,
in e na ional,
même pas
sou en i ou e me.
,,Lie u i5kq
in e na ionaleiniq
Zodyne maZdaug iks andio a p au iniq L,odli 4
LodLi4a i ikmenq" p ésen ée
lie u i5ki adéqumenys. NemaZa pa ie jq es bien
déjà de plus long emps commun ines langue
a osenoje paZis-
7
Ska dZius P . Rink iniai
a5 ai. Vilnius. 1998. T. 3.P.437.
12
ami nauj ad a ai ou même
i oses langues LodLia|
exemple: abai i as - gaub s,
abscisas abs ine icija
- pulinys, - blai ybe,
abs akcija - a saja,
abzdcas e k . Ths Zodynas,
lequel, sans dou e, es aussi
- pa ag aphe a padd i g ynin i lie u iq
siek-
kalb4, es ès galo impo an XX a.
suje ine lie u iq langueba, laquelle
i ai aus skoliniq, adinamq
beaucoup u ilisée es pe nelyg pouko
in e au iniais ZodZiais. Daba ine
ga bingai suje ine langue skoliniais nd
anks esniq Sim mediq aS q langue.
combien ne maZiau es uZ e 5 a negu
na5esnd uZ passéi o amZiaus e Sio
pa ie q skoliniq niekuo nd a p ak ge a
S iesuomenes y as lauk p adZios i5
ba ba ybes.
des langues Thd pa lée P .
Ska dZiaus li e, laquelle,
d'ailleu s, s'appuie su la
,,Daba inds m4,
p épa a ion edi4 Li u iq langues Zodyno" leidi-
Sim medio impo an e
bend ines e eikybai.
e minoi po ke i dio
D'ailleu s, comme des
ebd a ès ac uelle
a osenni de langue e
logies e en géné al
S . Salkauskio philosophie
publiée p ie5
e minija",,,Bend oji
5e-
Siasde5im a ec
i 5um me q.
Ap ès la Seconde gue e mondiale, a sid gs USA e
ne ece an pas de aduc eu du a ail, P .
Ska dZius inige biblio ekininkys ds écoles4 e
bien ô commença de a aille dans la p incipale
os Salies bibli ekoe
du Cong ès
(joje i5di bo 15 me q, jusqu'en 1971
m.8). Biblikininko i5scolaison e
a ail se a ldmgs p ès de 200
Zodyno a iclesniq olume
biblikininkys es e minq Zodynelio
suda ym4. Ths Zodyndlis a é é
publié en 1961 JAV a jai in oje
,,Gim ojoje
kalboje"e.
ji, au o iaus
Zodliais, seulemen é oi s
i a dijimai, ou ni anglq, p ancuzq
okiediq Sunkalbq co espondmenys,
biblikininkys es dd i lie u i5ki pladiau
(ne eikalams) e a ojamq s4 okq
ce ains e mes glus ai paai5kin i.
ku, pladiau ne y in6jus, b q di e, ou
P . Ska dZiaus u iliso asi
1956 m. en
suda y u
Li uanie I.
Kisino
i5leis u
Zodyndliu,,Bibli-
o ekind e bibliog a ind e minologija"
- combien pa Seb adali P .
Ska dZiaus inkindlio e minq
esuda o a ec I. Kisino Zodyndliu
su ampan s e mes, une au e
au emen , exempleZiui, ou nie
a ininkns ka-
s4 oka P . Ska dZiaus i a dée
(ou dublikn as), an inis du oius,
join inis aldgas, supplemen ns e
k ., o I. Kisino Zodynelyje
- dold as, conjoin a i o is
8
Ska dZius P . Rink iniai as ai. T.2.P.24,29
e
P édi ame
P .
ediame
,,Rink iniq
Ska dZiaus a5 q" ome
(p.3I542a)
73
=bend adu o is
- S . K.], é es inis ca aldgas, supplémen . Dalis P .
Ska dZiaus adide q e minq en Li uanie comme e
biblio ekininklbd,,llb a ianship, lib a y science",
dallmenys,,callig aphic ypes", li ega",
ou nepaZis ami, puz. : esjnas,,ad esq li e",
e angelynas,,e angelijq oyage ai is,,book o
a el, i ine a y", n o ai pa-ininkas
,,copy s ", sal<ynas,,pasakq skolykld,,lending depa men , lending
li ega", oom, loon depa men " e k . En géné al Sio inkinelio P .
e da ybos es pa nonp aisos biblio ekininlcjbi, (p.x.: dailmenys,
Ska dZiaus naujybds, saky i, nep igijo, pa ie a Z ilgiu possible jq
slc ajilli,,b oadshee , b oadside, lyshee , Be o, dia lea le ").
ide a okiq e minq, qui en Li uanie e alo s, e
main enan ne pe me en pas de u ilise , puz. :
i ulas,,knygos a članka an a5 e", i ulai e ldpas
nomina ion,,, i le page" (Lie u iq jezika i
li e a u os ins i u o Te minologijos komisijos
pa i in as a o i i I. Kisino Zodyneli ide as
s i es specialis q e u ilisé). Thd Sis P . Ska dZiaus
e minas an ai inis ldpas,jis géné alemen Sios
da belis b[ i considé é gale q comme plus g andnes
i akos ne u djgs en a ion e minologijos
Tiep iside i p ie biblio ekininlys ds ple ojimo.
sa, peu b u ilingueu il é ai
Amé ica lie u iq kalbai.
NemaZai
i ai iq s idiq
(c'es
combien plus gal
echnikos) e minq P .
Ska dZius son langues es aisgs gausies ainsi siulgs
p a iques suje s des inéseses des a icles e
plu ô se a mdggs lui ai e e minus negu jq ieSko i
a iclesnels. I5 jq susida d ispudis que le lebininkas
Zmoniq (liaudies)
ge oka pa lan .
Gal e del o
son siuliniq pa ie pladiau nep igijo.
ces a icles dans les
ou e naudingq odandiq, comme
a iclesnelie s Ki a e us, peu
plus la ge pobldZio pa a imq,
e minologijos da bas Pa yzdZiui,
di b inas, ku ia k yp imi suk inas.
L940 m., uZdjus ussams,,,Gim ojoje kalboje"
épondan i ques ionim4,,A i5 ik qjq
e a o inas k obalsis? ", il aSe que
pa ois quelqu nei odinedamas a de di e e
même isakin6 i u ilise pas Juki, e obalsi, e
ce e occasion jus emen ou e leçond:
,,(...) sumaningesnieji kalbininkai leu s eigims
Zmoniq langue pa emia données, oddl ceux qui
langue a osens amélio emen , u d q leu s
eulen posi i emen p idd i à m[sq bend inds
suje s à nou elle o amoosius plus la ge
pob idZio ie-
Sai lig Siol a o asis pag is i e
isakinejamas bldas à ce e a ai e
peu en u nemaLa Zalos Si ès
ai5kiai kodel pladiai di e, suje es
ai5kiai e J. Jablonskio ai e"10.
nebe ikgs; Siaipjau indi iduus e
74
esp i e s ylei men is u djo bu i ès
ukalbos e oliucijos aplinkybemis, j4
impo an e anuome pasaky a p add es
bien iside i i gal 4 d q e ac uels
commandin is ou nybos p ipaZinejai.
Thm ik y héo ie de e minologie ski q a iclesniq P . Ska dZius
n S a aSgs, nd a nd pladiau ku q héo ies suje q nag inejgs,
s a s gs. Il, pa aî , da an age n'essigilino I e minologies
peculia umus, e mes posés exigences. Les ques ions de
Te minologie isq p emiè e il kele, se basan au commun du
pa lo y os, bend inds de la langue ou nybos sup a im, . y. ainsi
même, comme e au es suje s de langue no minimo.
Thdiau, comme di , P . Ska dZiaus a icles e a iclesnels
con iennen p iba s S anemaLai auksiniq mindiq e e aikliq
apibend inimq, ingq pa a imq, s a biq e e minologie héo ie. Tues
suje sus eike q kuome pladiau sépa émen expy ine i.
Ap ès la Seconde gue e mondiale,
is deSim is ma u os me q i an
dans uZsieniuose, dia, e yneje, P .
Ska dZius neu djo an i akos,
combien josbu q galejgs u e i pa
d'au es en i ybemis.
D oi e,joknygos, niai é aien
paZis ami e ou nisseu s de langue,
e e minologams, eux on é é
pag indiniai lie u iq pld os, ugdymo
u ilisés, adiau e minologijas
a aux on é é e ec ués lui padiam
di ec emen nepa i uan , ces
a aux yko Salia Li uanie,
s ebd ojo. Lui beliko de ce que se ai
lui, en epais ès c i i5ko, même
us aus obse ojo aidmuo.
gal
Mais, au il du
emps bdgum,
ce c i ikumes
ema qués
esoi emen
- ce ains i5 peik i Li uanien kalbininkq
commenZiq
eikybos a auxi,
exempleL iii,,,Daba inds lie u iq kalbos
Zodynas", dliau Tiejau on é é minimi
ou e a o anciai.
sa, en Li uanie depuis
Se5 o de5im medio
midu io gausokai
leidZiamus e minq
Zodynus
P . Ska dZius comme e
negi domis nemadiomis nuleido.
Mais nemaZai aid,
Zadin i e kel i
e minologies
i5ei ijos
ép ou an is cul [ 4.
Siuo a Z ilgiu ès e
main enan pas
impo an pamokomis
seulemen i5ei iams
bios ebd a ses
ema ques del P.
O in ai es
m.,,Gim ojoje kalboje" pa eik5 q ddl e minq mindiq omanas, no eli
a osenos, upoema, in en ê e que anglq kalboje ieLodLiai ei5kia
k4 1958 e ddl o nepadedan ys e même obudan S/s s e ima kul l a"
communiu i o si ly-
,,su
(del
"' Ska dZius P . Rink iniai
aS ai. 3. P.
-1.
797-798.
75
a keis i pu nai Li u i5kais P .
Ska dZius e minais). Th p ga
ela ionshipq sépa es d'au es
langues e jq ques ion de
pladiau i5si a 6 e minq
cons ance. Il aSe: ce ains
e minus a -
su
,,S'il nous p endons o i pas comme si nous les sommes ip a g ou ling
u ilise , mais comme les les u ilise ou di é emmen pa exemple.
les anglais ou les amé ikiédins, alo s nous coupe ons les ela ions
di ec es a osena a ec m sq communine e ce bldu ai5kiai
succulbse ons m sqinisusiZinojim4, e pa ce ai nous nous
apposse ons e bienimes mu uellemen aux cul lo s si a
pasisa inim4. commencons p y sak4 ou k4 quoi panaaus u ilise
lig5iolinien omain place, c'es en même emps nous didZiai
apsunkinsime ce que sup as i isa musq lig
Siol isu , li e a l os his o iijoj ou manudliux, a é é di acon é su
omanus; ce, ainsi aisan , nous sommes ou sans besoin suje és
à deux ou di é en s suje s, Siuo cas, apysak4 e oman4 ou I is
no elg e apsakym 4. ddl o, ce chemin allan , la cul u e é angè e
nous plus nep ia d q: sans ame ikiediai a ec anglais son ejg e
oddl neimano isai dokiais, di é en s chemins comme nous, ma m[sq
ei qjqq keli comme equan adapilq/ i à anglosaksiniq. P z.
depuis long emps
Li uanie a é é e bod a u ilisé d i i g e n a s,,di igu eu , e
son angli5kas cho o ou o ches o edejas", co espondance
c o n duc o ,,di igen as" es olénaux mlsq
déjà de si long emps muzikos eikalq kl ejas appelé
konduk o iu,, aquinien palydo ". Ou S ai el: mlsq kalboj
composi o ium, e son angli5cas co espondan c o m p o s i
o (ki diuojamas skiemuo
- -) po d a ik,, aidZiq
inkdjas".
Non, nous déjà ni di igen o, ni o z i o i a u s, ni o m a n o, ni o e I d
s, ni ko m p n o e m o s, ni pamphle o, ni ki q pana5iq in e na ionaleiniq
plusegalime i5siZadd i
s e imybiq ik del ce, que ses anglq ou ku ioj au ej é imoj kalboj
a un au eoki eik4Smg comme m isq kalboj. (...)
p
Ils son ous mlsq kalboj, a un ce ain déjà
de ons con inue à u ilise , ca ils
isigalejg adi ions, e oddl nous les
s'illus en pa ai emen
di ec emen ini,aum bu de bu - m isq
mu uiniam e uni e sel susiZinojim"l1. Cia
am ydia ide a ilgoka P . Ska dZiaus
a icle
,,Es ce
pasengs
main enan , la:uLas?"
i5 auka, ca
po qua eq de5im mediq,
déjà e padioje de plus
en ou easi
langues
p écisémen ,
Lodiiq a os-
en
Li uanie,
' Ten pa .
P.285-286.
76
nosmin pe e sinkq, aklai sekandiq a padia P . Ska dZiaus
mine 4ja anglq pa le e ou nepaisandiq, que cela seulemen
empêdoam ge esniam lie u iq ki s au e comp éhensionimui.
P . Ska dZius ai5kiq ai5kiausiai pa odd, que ce n' langues ou,
enco e ilsliau pa lan , klys kelis.
ple oissemen
oie, o Sun akis
Vi an en Amé ique, blai iau negu beaucoup qui main enan il où qui
kalbq appo sus.
pakiliai e spa diai anglinamoje en Li uanie app écia lie u iq e anglq
P . Ska dZiaus hé i age es Zenklus e
nea ségeable du bend ines lie u iq langue
ou ni u e, ugdymo e ple ojimo ac i i és.
E puisque les e mininai
son ès impo an e e
is impo an djan i
sudd ind ce e pa ie de
langue, pas di icile à
comp end e, codel
e minologies suje s de
son consac ée i5 ies beaucoup ddmesio.
Reçu 1999 09 20
TIIE TERMINOLOGICAL
ACTIVTIIES OF PR. a é é c éé pa le SKARDZIUS AND
TIIEIR SIGNIFICANCE
Summa y
This a icle e iews he main
o ganisa ional and p ac ical wo k o
he Li huanian linguis P anas in he
Ska diius (1899-1975) huania and Ame ica a e he second wo ld wa . F om his
ield o e minolog , done in U -
p e- ila wo k, his pa icipa ion in p epa a ion o he philosophe S . Salkauskis'
dic iona y "Gene al e minology o philosophy" s ands ou . P . Ska dZius'book
"Li huanian equi alen s o
In e na ional wo ds" in he USA in 1"973 is discussed and he collec ion o published
om P . Ska dZius a icles on pa icula e ms, e.g. he impo ance o
he e ms o lib a ianship is analysed. A en ion is u ned o some opical hough s
subs an ia ing he in oduc ion o e ms, o keep o he p inciples o cons ancy and
adi ion.
77