scieee Open visual document viewer

Pr. Skardžiaus terminologijos srities veikla ir jos reikšmė

Stasys Keinys

Full text

PRAEITIES AIDAI S asys KEINYS Li ui 4 kalb os ins i u PR. SKARDZTAUS SRITIES TERMINOLOGIJOS FAIRE Il es à no e que la socié é SKARDZTAUS TERMINOLOGIJOS ai pa ie d'une en ep ise de ab ica ion e de ab ica ion de e minologie. JOS RIQUESME XIX a. gale e ypad pa p emie s is XX a. de5im medius on é é dedamis ac uinds lie u iq e minologijos onda ai. { ai iq s idiq e minus k d, a kd ou selon bend ines langues exigences a naudaba inds jino bl elis ano me o S iesuoliq. Sios nedideles, mais ès da b5dios, didZiqja pa ie nesa anaudi5kos, e spi i uel che , mais e didZiausias a ailleinik é ai J. Jablonskis. nau es a ai esams a siddjusios bend ijos non seulemen ik epejs Nea si ô inai peu de emps ap ès Sio lie u iq kalbo y os classique la mo son coZygis J. Baldikonis a56: ,,Mlsq écoles his o iijoj Jablonskio nom u es amZinai pasilik i. Juk il p emie lui da 6 ne ilc ai lie u iq langues g amma ik4 e skai mus, il da e elle e ki q suje q e minus"l. J. Jablonskis a ec ses S iesuoliais géné os é ablid e e minologies da bq k yp i, nuldmd o a ail4 e bldus, ku iq a leas Zymesnieji ba o Sio da bininkai laikosi iS esmes jusqu Siol. Thd edio de5im medio gale p adei da b4 den ie s lebiniks debousus aux jeunes, P . Ska dZiui. A. Saliui e au es n'on be i dd i p ésen inds lie u iq e minologijos pama q, ni héo iqiq, ni p ak iniq2. Tie onda ai i5 esmds on é é padd i. Nou ellemen une ois a ai ainik ap ès ainik bâ imen paje gs i e minologie des mu s. Di bandiqjq gos be o, e ceux isq n'é ai didelds, padios pi ma uZsidmusios au es a auxis, ad ik6 is, que le a ail i e i q nd n é ai comme. Des ques ions héo iques de e minologie anuome p incipalemen in é ess6josi philosophe l Baldikonis J. P akalba//Jablonskio a5 ai. Kaunas, 1933. T.2. P. VII. 2 Plg. Rosinas A. P anas Ska dZius - scien i ique e bend inds langue ugdy ojas P anias Ska dZius /i - bend inds héo icien du langage e ugdy ojas: Semina o ezds. Vilnius, 1999. P. 5, où il es a i mé que,,Ska dZius aida les oama us héo iques du ai emen du e me". 69 S . Sakauskis, en plus, u djgs e dideliq p ak iniq sumanymq, qui, appa y , e nu aukd g aLiai isi a y 4 héo e ing son e minologie eiki4. O beaucoup ki q e ldjamu emps a a aillé Siokia okip ak ini e minologijos da b4. oki P ieq isq pi ma p a iquesos da bininkq eike q donne e P . Ska dZiq. Thd9 (1899-1915), P anas Ska dZius na i don é é pladiai es p emie s6sios pob pamind es, Sim osios me ind:s écemmen en Li uanie a kalbininkas. Il a enco e eu, que e b e , pabl i ginds e pojablonskinds géné a ionos discipiniu q d iejq Zymiausiq d ide5im o amZiaus p adZios (e pas seulemen elle) kalbininkq, pas un a h ilgiu pelniusiq a ski q m[sq kalbo y os ba q p adininkq Slo g, e J. Jablonskiu même p ipaZis amas bend ines hono ing padios langue o nom iei oui, ce, appa y , ensemble e la e minologie de ce e langue d o ga be). Rlpes ingo e o, ca ce es J. Jablonskio pesdiu P . Ska dZius ensemble a ec A. Saliu (1902-1972) a é é pasiqs as baig i mokslq iVokie ij4, e i5 là abudu ap ès quelques me oq dak a uo i g iZo gs i leu ancienq kauni5kiq p o esso iq da bq. K. Buga alo s déjà kele 4 me q ilsdjosi Vy au o p ospec ombes, bien ô Vie5pa ies Angelas a é é souiedo e q padiq kapq p iglaus am J. Jablonskiui. Si aip ès i e jeunes aux apsuk iems a i eko nemala pa ie elioniq a y q da bq, a ec hommes jais e kalbind e minologijos puse. ba o P adZioje qu'un plus g and Ska dZiui se a é égs K. B[ga, exemple enco e pasa$ ina, P . bien, comme lui add, p ocheie communiqué a ec J. Jablonskiu3. Son enco e en Allemagne enco e app enan dans les ai uels p emie s a icles de langue il aiiquai essayd sui e,,Kalbos i seno es" a- Sy ojo de plus, p addjo pe5io i, ski damasis. Tokiq pape5iojimq (ne p adZiq pddomis, i5 neindan nom, quelques-uns J. Jablonskio is paka ojamq) ilgokai ne engd p oposi ions, au déjà depuis K. B gos P . Tie peiojimai, non aimen s, end oi s Ska dZius. même son i 5enybes odymai que lui (pab eZimai, J. Jablonskis lui nusileidgs) e main enan , ap ès 60-70 me q, ne pa ai ni su isammen pag ls i, ni au emps e au lieu Juolab que lui même pe5io ojas, ni di e. b damas jeunes, ni pagy engs, nea odoes bend ines bu gs sc upulieux kal Ska dZius Vilnius,1997. "1.2.P. L6. P . Rink iniai a5 ai. 70 a osenos i an ume e ou ni u e moins uni és ou au se ge ojas paisy ojas. P isid6 i au a ail de e minologie P . Ska dZiui se a ekg enco e é udian Li uane uni e si é (dia mokesi depuis 1923 m. au ens jusqu 7925 m. lapk idio mdn. ce sa ). p op e occasion À p opos sep yniasde5im penkmedio ,,Aidq" L:u nale publié dans a icle e ,,Mano g a a il lui a ail" même a5d ainsi:,,<...> d auge a ec Jablonskiu lui [J. - S . K.] di bau e minologies qui chez commission, elle assemblai e à laquelle aS sec o ia au, aybos komisijoje, liga i aZiuodamas i uZsieni"a. i dliau ku ilaik4 jouge a ec lui enco e di bau Vdliau, ke i ajame de5im me yje, déjà ap ès J. Jablonskio mo ,1935 m. subu e dans Lie u iq kalbos d augijoje. P . Ska dZius ado a o à la sec ion Te minologie. Comme oi i5 ano me o ,,Gim osios kalbos" laik ab yje pa eik p aneq5imq, a sekcija s a s d p o . S . Salkauskio p épa o Zodyno ,,Bend oji philosophie e minija" e minus, aussi bien du spo ( u bolo, k ep5inio, diuoZimo), akiq ligq e ea o e minq pluo5 us. D'ailleu s, le plusZ Sios sec ions a ail é ai ,,Bend oji philosophie e minija", dans laquelle ai5kiai ma i i5manandiq kalbininkq ina5as. p emie jou Zodyno d'ailleu s, Thi, es acon ée déjà le ,,P a a ies" sakiniu:,,Lemia:u imp uddiamas iloso ines [=lilo o ijos - S . K] e minijos aps a s ymas, e p idmimas i5 aisymas, supplemen ymas es e ec uusi Lie u iq Kalbos pi mas s ambesnis a ail, ku iy a D augijos (LKD) Te minologijos Sekcija (TS), suda y a i5 pi mininko doc. P . Ska dZiaus, sec é ai eus A. Vaidiulaidio e na iq: Zodyno édi eu J. Baldikonio, pulk. J. M. Lau inaidio, doc. A. Salio e p o . S . Salkauskio. sp gs i i5 ce, Kokio g andeu é ai ce a ail, possible comme là même passe a, à Zodyno p épa a ion no es, conseilsimais sy ilymas A. Damb auskas, d . J. Pankauskas, es que lui a é é a ec ée pa 35 posedZiq po 2 al. kiel ienas"5. En plus, p isidejg p ela as é êque M. Reinys, p o . V. Sezemanas, p o . J. Vabalas-Gudai is e dailininkas suki dia o P . Ska dZius, A. Va nas, o a dedamus e minus qui Siaip ou am ,,e a déjà beaucoup a aillé à l'amélio a ion du aini"6. a Là même. 5 Salkauskis S . Vilnius, Ten Ra5 ai. 1991. T 2.P.726. 6 oa . P. 21. 71 ,,Bend oji philosophie lai ienas meilleu sq kq en euka io e minija" es e minq esmds Zodynq, i5 consumé les plus impo an s ou nds bend ines de la langue de ou ni u e main enan i- des eicules. O ce es le plus g and Sio du adinap ip- aZinimo i odymas. a ail Tai, que ne mojo in e na ional du e me, odos, aki aizd1iai émoija Zodyne engdjq siekim4 g ynin i adiau cela le plus même apsk i ai kalb4, ne a d'un benidomus d in6s Zingsnis. Siuoynu de l'his oi e de ou ni u e du langage pai ikinamai alisa a, que ous5kai ne eis s son ceux ano mo cela), possible i5 eik5 i pas ou ce qui n'qoma ais,, a u iniais" ou e p ésen ies Zmonds (baje, aussi bien e kalbininkai), qui sou en ai dou e, indique les di s pu is ins p é enden lie u iq kalboje n'an comme i5 eik5 i ou ce (a esan même que o ne i a dijimais pasakiki4 en e . Zodynas, sans aucun (pa les g yninamuosius) engdjq assius. Kalbamu isideme inas a Z ilgiu e aimen ès idomus es e po 35 me q depuis,,Bend osios iloso ijos e minijos" appa i ionne de eikago en 1973 m. i5leis as P . Ska dZiaus Zodynas ,,Lie u i5ki in e na ionauxiniq ZodZiq co espondmenys". Sio a ail que,,Zmoi ade co ec emen a5oma, nds, enseigndami equisams é ime langues e susipaZing a ec espec i ees ile es u ilise sulie u in q Lodi q, qui asociaciniu b du daZnai déjà di é en du espec i e in e na ionalq pakainiqLiq. Si p a ique ypad in e na ionaleine e minologlja, daLnai i5 iso n6 a pe daug linkg ema quée s e u , où i5ei iai iSmok omis we imomi langues daZnai mieux e iasi, que leu s na i s, ypad lesquelles no s specialybds domaine"T. ie5ko i lie u i5kq Hélas, hélas! Ne souhai imas u ilise e ypad pakai alq ès bldingas non seulemen , comme a5o P . Ska dZius, i5ei iams, mais e au moins nemaLai pa à eikliqjq padios Li uanie science, echnikos, ikybos, poli ikos e k . s idiq Zmoniq. E dia pa ois même long empsokai 'a de l'aime ini pas une4 isili usi,, a p au inink4", que Li u i5kas e me, si il lui n'applique pas déjà a d oi g ê e u ilisé pi mybd, au moins Salia ce emp un o, in e na ional, même pas sou en i ou e me. ,,Lie u i5kq in e na ionaleiniq Zodyne maZdaug iks andio a p au iniq L,odli 4 LodLi4a i ikmenq" p ésen ée lie u i5ki adéqumenys. NemaZa pa ie jq es bien déjà de plus long emps commun ines langue a osenoje paZis- 7 Ska dZius P . Rink iniai a5 ai. Vilnius. 1998. T. 3.P.437. 12 ami nauj ad a ai ou même i oses langues LodLia| exemple: abai i as - gaub s, abscisas abs ine icija - pulinys, - blai ybe, abs akcija - a saja, abzdcas e k . Ths Zodynas, lequel, sans dou e, es aussi - pa ag aphe a padd i g ynin i lie u iq siek- kalb4, es ès galo impo an XX a. suje ine lie u iq langueba, laquelle i ai aus skoliniq, adinamq beaucoup u ilisée es pe nelyg pouko in e au iniais ZodZiais. Daba ine ga bingai suje ine langue skoliniais nd anks esniq Sim mediq aS q langue. combien ne maZiau es uZ e 5 a negu na5esnd uZ passéi o amZiaus e Sio pa ie q skoliniq niekuo nd a p ak ge a S iesuomenes y as lauk p adZios i5 ba ba ybes. des langues Thd pa lée P . Ska dZiaus li e, laquelle, d'ailleu s, s'appuie su la ,,Daba inds m4, p épa a ion edi4 Li u iq langues Zodyno" leidi- Sim medio impo an e bend ines e eikybai. e minoi po ke i dio D'ailleu s, comme des ebd a ès ac uelle a osenni de langue e logies e en géné al S . Salkauskio philosophie publiée p ie5 e minija",,,Bend oji 5e- Siasde5im a ec i 5um me q. Ap ès la Seconde gue e mondiale, a sid gs USA e ne ece an pas de aduc eu du a ail, P . Ska dZius inige biblio ekininkys ds écoles4 e bien ô commença de a aille dans la p incipale os Salies bibli ekoe du Cong ès (joje i5di bo 15 me q, jusqu'en 1971 m.8). Biblikininko i5scolaison e a ail se a ldmgs p ès de 200 Zodyno a iclesniq olume biblikininkys es e minq Zodynelio suda ym4. Ths Zodyndlis a é é publié en 1961 JAV a jai in oje ,,Gim ojoje kalboje"e. ji, au o iaus Zodliais, seulemen é oi s i a dijimai, ou ni anglq, p ancuzq okiediq Sunkalbq co espondmenys, biblikininkys es dd i lie u i5ki pladiau (ne eikalams) e a ojamq s4 okq ce ains e mes glus ai paai5kin i. ku, pladiau ne y in6jus, b q di e, ou P . Ska dZiaus u iliso asi 1956 m. en suda y u Li uanie I. Kisino i5leis u Zodyndliu,,Bibli- o ekind e bibliog a ind e minologija" - combien pa Seb adali P . Ska dZiaus inkindlio e minq esuda o a ec I. Kisino Zodyndliu su ampan s e mes, une au e au emen , exempleZiui, ou nie a ininkns ka- s4 oka P . Ska dZiaus i a dée (ou dublikn as), an inis du oius, join inis aldgas, supplemen ns e k ., o I. Kisino Zodynelyje - dold as, conjoin a i o is 8 Ska dZius P . Rink iniai as ai. T.2.P.24,29 e P édi ame P . ediame ,,Rink iniq Ska dZiaus a5 q" ome (p.3I542a) 73 =bend adu o is - S . K.], é es inis ca aldgas, supplémen . Dalis P . Ska dZiaus adide q e minq en Li uanie comme e biblio ekininklbd,,llb a ianship, lib a y science", dallmenys,,callig aphic ypes", li ega", ou nepaZis ami, puz. : esjnas,,ad esq li e", e angelynas,,e angelijq oyage ai is,,book o a el, i ine a y", n o ai pa-ininkas ,,copy s ", sal<ynas,,pasakq skolykld,,lending depa men , lending li ega", oom, loon depa men " e k . En géné al Sio inkinelio P . e da ybos es pa nonp aisos biblio ekininlcjbi, (p.x.: dailmenys, Ska dZiaus naujybds, saky i, nep igijo, pa ie a Z ilgiu possible jq slc ajilli,,b oadshee , b oadside, lyshee , Be o, dia lea le "). ide a okiq e minq, qui en Li uanie e alo s, e main enan ne pe me en pas de u ilise , puz. : i ulas,,knygos a članka an a5 e", i ulai e ldpas nomina ion,,, i le page" (Lie u iq jezika i li e a u os ins i u o Te minologijos komisijos pa i in as a o i i I. Kisino Zodyneli ide as s i es specialis q e u ilisé). Thd Sis P . Ska dZiaus e minas an ai inis ldpas,jis géné alemen Sios da belis b[ i considé é gale q comme plus g andnes i akos ne u djgs en a ion e minologijos Tiep iside i p ie biblio ekininlys ds ple ojimo. sa, peu b u ilingueu il é ai Amé ica lie u iq kalbai. NemaZai i ai iq s idiq (c'es combien plus gal echnikos) e minq P . Ska dZius son langues es aisgs gausies ainsi siulgs p a iques suje s des inéseses des a icles e plu ô se a mdggs lui ai e e minus negu jq ieSko i a iclesnels. I5 jq susida d ispudis que le lebininkas Zmoniq (liaudies) ge oka pa lan . Gal e del o son siuliniq pa ie pladiau nep igijo. ces a icles dans les ou e naudingq odandiq, comme a iclesnelie s Ki a e us, peu plus la ge pobldZio pa a imq, e minologijos da bas Pa yzdZiui, di b inas, ku ia k yp imi suk inas. L940 m., uZdjus ussams,,,Gim ojoje kalboje" épondan i ques ionim4,,A i5 ik qjq e a o inas k obalsis? ", il aSe que pa ois quelqu nei odinedamas a de di e e même isakin6 i u ilise pas Juki, e obalsi, e ce e occasion jus emen ou e leçond: ,,(...) sumaningesnieji kalbininkai leu s eigims Zmoniq langue pa emia données, oddl ceux qui langue a osens amélio emen , u d q leu s eulen posi i emen p idd i à m[sq bend inds suje s à nou elle o amoosius plus la ge pob idZio ie- Sai lig Siol a o asis pag is i e isakinejamas bldas à ce e a ai e peu en u nemaLa Zalos Si ès ai5kiai kodel pladiai di e, suje es ai5kiai e J. Jablonskio ai e"10. nebe ikgs; Siaipjau indi iduus e 74 esp i e s ylei men is u djo bu i ès ukalbos e oliucijos aplinkybemis, j4 impo an e anuome pasaky a p add es bien iside i i gal 4 d q e ac uels commandin is ou nybos p ipaZinejai. Thm ik y héo ie de e minologie ski q a iclesniq P . Ska dZius n S a aSgs, nd a nd pladiau ku q héo ies suje q nag inejgs, s a s gs. Il, pa aî , da an age n'essigilino I e minologies peculia umus, e mes posés exigences. Les ques ions de Te minologie isq p emiè e il kele, se basan au commun du pa lo y os, bend inds de la langue ou nybos sup a im, . y. ainsi même, comme e au es suje s de langue no minimo. Thdiau, comme di , P . Ska dZiaus a icles e a iclesnels con iennen p iba s S anemaLai auksiniq mindiq e e aikliq apibend inimq, ingq pa a imq, s a biq e e minologie héo ie. Tues suje sus eike q kuome pladiau sépa émen expy ine i. Ap ès la Seconde gue e mondiale, is deSim is ma u os me q i an dans uZsieniuose, dia, e yneje, P . Ska dZius neu djo an i akos, combien josbu q galejgs u e i pa d'au es en i ybemis. D oi e,joknygos, niai é aien paZis ami e ou nisseu s de langue, e e minologams, eux on é é pag indiniai lie u iq pld os, ugdymo u ilisés, adiau e minologijas a aux on é é e ec ués lui padiam di ec emen nepa i uan , ces a aux yko Salia Li uanie, s ebd ojo. Lui beliko de ce que se ai lui, en epais ès c i i5ko, même us aus obse ojo aidmuo. gal Mais, au il du emps bdgum, ce c i ikumes ema qués esoi emen - ce ains i5 peik i Li uanien kalbininkq commenZiq eikybos a auxi, exempleL iii,,,Daba inds lie u iq kalbos Zodynas", dliau Tiejau on é é minimi ou e a o anciai. sa, en Li uanie depuis Se5 o de5im medio midu io gausokai leidZiamus e minq Zodynus P . Ska dZius comme e negi domis nemadiomis nuleido. Mais nemaZai aid, Zadin i e kel i e minologies i5ei ijos ép ou an is cul [ 4. Siuo a Z ilgiu ès e main enan pas impo an pamokomis seulemen i5ei iams bios ebd a ses ema ques del P. O in ai es m.,,Gim ojoje kalboje" pa eik5 q ddl e minq mindiq omanas, no eli a osenos, upoema, in en ê e que anglq kalboje ieLodLiai ei5kia k4 1958 e ddl o nepadedan ys e même obudan S/s s e ima kul l a" communiu i o si ly- ,,su (del "' Ska dZius P . Rink iniai aS ai. 3. P. -1. 797-798. 75 a keis i pu nai Li u i5kais P . Ska dZius e minais). Th p ga ela ionshipq sépa es d'au es langues e jq ques ion de pladiau i5si a 6 e minq cons ance. Il aSe: ce ains e minus a - su ,,S'il nous p endons o i pas comme si nous les sommes ip a g ou ling u ilise , mais comme les les u ilise ou di é emmen pa exemple. les anglais ou les amé ikiédins, alo s nous coupe ons les ela ions di ec es a osena a ec m sq communine e ce bldu ai5kiai succulbse ons m sqinisusiZinojim4, e pa ce ai nous nous apposse ons e bienimes mu uellemen aux cul lo s si a pasisa inim4. commencons p y sak4 ou k4 quoi panaaus u ilise lig5iolinien omain place, c'es en même emps nous didZiai apsunkinsime ce que sup as i isa musq lig Siol isu , li e a l os his o iijoj ou manudliux, a é é di acon é su omanus; ce, ainsi aisan , nous sommes ou sans besoin suje és à deux ou di é en s suje s, Siuo cas, apysak4 e oman4 ou I is no elg e apsakym 4. ddl o, ce chemin allan , la cul u e é angè e nous plus nep ia d q: sans ame ikiediai a ec anglais son ejg e oddl neimano isai dokiais, di é en s chemins comme nous, ma m[sq ei qjqq keli comme equan adapilq/ i à anglosaksiniq. P z. depuis long emps Li uanie a é é e bod a u ilisé d i i g e n a s,,di igu eu , e son angli5kas cho o ou o ches o edejas", co espondance c o n duc o ,,di igen as" es olénaux mlsq déjà de si long emps muzikos eikalq kl ejas appelé konduk o iu,, aquinien palydo ". Ou S ai el: mlsq kalboj composi o ium, e son angli5cas co espondan c o m p o s i o (ki diuojamas skiemuo - -) po d a ik,, aidZiq inkdjas". Non, nous déjà ni di igen o, ni o z i o i a u s, ni o m a n o, ni o e I d s, ni ko m p n o e m o s, ni pamphle o, ni ki q pana5iq in e na ionaleiniq plusegalime i5siZadd i s e imybiq ik del ce, que ses anglq ou ku ioj au ej é imoj kalboj a un au eoki eik4Smg comme m isq kalboj. (...) p Ils son ous mlsq kalboj, a un ce ain déjà de ons con inue à u ilise , ca ils isigalejg adi ions, e oddl nous les s'illus en pa ai emen di ec emen ini,aum bu de bu - m isq mu uiniam e uni e sel susiZinojim"l1. Cia am ydia ide a ilgoka P . Ska dZiaus a icle ,,Es ce pasengs main enan , la:uLas?" i5 auka, ca po qua eq de5im mediq, déjà e padioje de plus en ou easi langues p écisémen , Lodiiq a os- en Li uanie, ' Ten pa . P.285-286. 76 nosmin pe e sinkq, aklai sekandiq a padia P . Ska dZiaus mine 4ja anglq pa le e ou nepaisandiq, que cela seulemen empêdoam ge esniam lie u iq ki s au e comp éhensionimui. P . Ska dZius ai5kiq ai5kiausiai pa odd, que ce n' langues ou, enco e ilsliau pa lan , klys kelis. ple oissemen oie, o Sun akis Vi an en Amé ique, blai iau negu beaucoup qui main enan il où qui kalbq appo sus. pakiliai e spa diai anglinamoje en Li uanie app écia lie u iq e anglq P . Ska dZiaus hé i age es Zenklus e nea ségeable du bend ines lie u iq langue ou ni u e, ugdymo e ple ojimo ac i i és. E puisque les e mininai son ès impo an e e is impo an djan i sudd ind ce e pa ie de langue, pas di icile à comp end e, codel e minologies suje s de son consac ée i5 ies beaucoup ddmesio. Reçu 1999 09 20 TIIE TERMINOLOGICAL ACTIVTIIES OF PR. a é é c éé pa le SKARDZIUS AND TIIEIR SIGNIFICANCE Summa y This a icle e iews he main o ganisa ional and p ac ical wo k o he Li huanian linguis P anas in he Ska diius (1899-1975) huania and Ame ica a e he second wo ld wa . F om his ield o e minolog , done in U - p e- ila wo k, his pa icipa ion in p epa a ion o he philosophe S . Salkauskis' dic iona y "Gene al e minology o philosophy" s ands ou . P . Ska dZius'book "Li huanian equi alen s o In e na ional wo ds" in he USA in 1"973 is discussed and he collec ion o published om P . Ska dZius a icles on pa icula e ms, e.g. he impo ance o he e ms o lib a ianship is analysed. A en ion is u ned o some opical hough s subs an ia ing he in oduc ion o e ms, o keep o he p inciples o cons ancy and adi ion. 77