180 Robe as S unžinas | Gebäa e Kons uk ionen und de en Bes and eilen
| liaudies e minija
Gebäa ų kons uk ionen und ih e
Bes and eilen liaudies e minija
RobeR as s UNŽINas
Lie u ių kalbos ins i u as
ESMINIAI WODŽIAI: bauens liaudies e minai, pas a ų kons uk ionen namensnimai, sinonimai,
ielia eikšmiai e minai, e wininye e minai, ūšiniai e minai T adicinius geba us,
s a inius und ih e eile, bauens ü ankius und ma e iagas wich ig wissenscha e minijos
in e essan us Leksikoschich nis und be es ig e a k aš o y ėjų We ken, denen
quelle. Nemaža diese Te minijs Teil is ma kie liaudies e minija is gausus und
besch ieben we den sodybų Gebäud, s a ischen, ih en Teileseigenscha en, egioniniai
ähnumai und un e schiedumai. Viele bauens liaudies e minen sind lebisches sp ach ak us
iksuojančiuose quellen a mių wo ynen, Lie u ių kalbos a lase, akademischem Lie u ių
kalbos wodyne. Diäche Quellen e minen und ih en Mic osys emen Analyse zeig Wohnungs-
und landwi scha lichen Gebäuden e wä mende Te minische Raiškos Mi el Viel al ,
egiškumu, bilddingumu, Synimiškumu, Vielia eikšmiškumu, homonimiją und hie a ch yšius
( o čiau übe mic osys emes Te minien Wohnungs- und landkinnischen Gebäuden siehe
S unžinas 2010: 130142; 2011: 142153; 2012: 184198). In E hnog a enwe ken wi d auch ziemlich iel
gesch ieben übe adi ionelle Gebäudes uk u en, hie kann man Haup kons uk ionen
und ih e Teile benennen inden, z. Če pė LEB 233, gon ai LEB 233, g ebės as LEB 233, bodys LEB
211, kazilas LEB 233, k aigas LEB 235, lo a LEB 233, lubos LEB 211, ožys LEB 235, Fundamen LEB
230, sąlaida LEB 232, spa a LEB 210, Maue LEB 220, ska da LEB 233, sluogs is LEB
235, Spa as LEB 233, Dach LEB 211, Schulas LEB 231, Wind inė LEB 233. Ge okai meh Gebäudenkons uk ionen
und ih e Teile ma kiinenden liaudies Te minen kann man au inden lebisches Sp achda en pa eikianchie en
Quellen. Ziel des A ikels ausnag ine zen solche Quellen Gebäudekons uk ionen und ih e Teile e miniją
einge üh ijenden Beg i en, U sp ungs und seman ischen sinonimiškumo1, 1 In diesem A ikel, wie und
ühesnien, liaudies e minija behandel wi d als alle liaudies Sp ache e minen Sammlung, in dem eiškiasi
synonymija und ielia eikšmiškumas. Da liaudies e minus läss sich un e suchen und a mės g enzen, wie
ih e e minen sys eme (plačiau siehe Klepiko 1974: 31).
181Te minologija | 2013 | 20 Meh ia eikšmiškumo, homonymijos und
hie a chijas yšių aspekgiais. Medžiaga genommen wu de aus diesen
Quellen: akademischen Lie u ių kalbos žodino (elek onischen Ve lags),
D uskininkų a mės žodino, Kal anėnų šnek os žodino, Kazlų Rūdos šnek os
žodino (I .), Kupiškėnų žodino (I .), Lazūnų a mės (IIII .), Lie u ių kalbos
žodyno, Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodyno, Zana ykų šnek os žodyno
a laso (I .). Insgesam we den 422 un e schiedliche2 liaudies Te mininai3
analysie .
1. SVOKOS, TERMIN KILM, SINONIMIŠKUMAS
IR HIERARCHINIAI RYŠIAI
T adiciniai li auensische Gebäude ha en nich wenige egionalischen
Un e schieden. Beispielsweise, nied aičių Hausu cha ak e is isch langga und
b eus Ko pus, neauchs os, e ikal apkal e e Wände, masi us, s oudinische
halb almines Fo m Dach, komplexe Hauseplann. Aukš aičių wohnungsgebäudes
ko pusas lang und schmal, wände mi le e Höhe, dachs d išlai is šiaudinis. Bei
dem Eingang bauen pie angiai, die ganze Gebäudepla o m zwei sche sigen
Wänden un e eil in d ei Haup eile. Su alkijos adi ionelle Wohnam ige
Häuse n ha iel gemeinsche B uožů mi nied igaičių und aukš aičių
Wohnamaisiais Häuse n. Alle dings adi ionelle li auischen Gebäude ha en
gemeinsame kons ukcinių Eigenscha en ihnen cha ak e is ische
guls ischen ąs ens Wände, kampu sąspa os, halb almines, ke u šlai ės ode d išlai ės Fo m ha udinische Dach, akmenische G unda e und . .
(LEB 216224).
Pama ų, de en Teilnamenime. In Li huanien s emene G unda ai ha T adi ionen die meis en alųjų Gebäud wu den
au de E de enchie . Mu ige G undlagen iksie en sich sei XVII. j. (MS 2008: 18). Aus lebisches Sp achquellen
sieh man, dass G unda genann wi d d ei Te minen li auisch, sla iisch und hyb idiniu: G unda apa inė eil des
s a iniens, au die sich s ü z ganze s a inys LKŽe, LKA I 35, undamen as (isch b us. hunda F aemen enkel 1962:
3054) LKA I 35, KzRŽ 200, I pam pai (hib ., lie ū a l. mu LKŽe) LKA I 35. Rūshis ischen Namen gel en zu hal enine
S einen und mū y us G unda us e wä denden d ei Beg i e li auschsk, sla išsk und hyb idinis: papama is
s enen po 2 Nag inėjamues Quellen sind iele Te minä a ian en, die in diesem einzelnen Te minis nelaikomi (lei e
übe Va ian o samp a ą siehe. S unžinas 2008: 111112). Analyzie we den nu Haup a ian en, ihnen gel en am
wei es en e wende en ode in Quellen haup sächlich gehal enen Beg i e. 3 S aipsnyje basiamasi au o iaus
dise a ions ma e iala (ž . S unžinas R. S a ybos liaudies e minai, Vilnius, 4 Skliaus uen angegeben wi d Beg i
He kun und šal inis.
2011).
182 Robe as S unžinas | Gebäa e Kons uk ionen und de en Bes and eilen
| liaudies e minija
g undlegendem ąs u, Fundamen LKŽe, DūnŽ 238, xpodmū auka (l.
podmu wka LKŽe) mü y es Fundamen LKA I 36, pamū ė (hebb ., lie . pai l.
mu LKŽe) mü y es Fundamen LKA I 35, D Žsk 243. Beines g undomiem
Gebäuden cha ak e is ischen moliu apiplūk es kons uknuo euch mäen
cijos – pašaliai. Jie bu o da omi iš molio i ž y o apa iniams ainikams
und kal zu schü zen. Toks Fundų Fes ung Me hode cha ak e is isch
bewohnungslichen Gebäuden bis XIX a. (LLA 1965: 46). Bezeichne e
Kons uk ionen heißen zwei li auische Te minen: pašalys ie a langi obesio
wand aus de Außensei e LKŽe, Fundamen pašalys, aus de Außensei e nach
Wand (a akmenų, mū o pama ą) supil a zemė LKA I 35. O he mi G undlagen
e bundenen Kons uk ionen zeichne zwei li awiški Te mine: an pama is
supil as he um namus nach g undą wegen Wä mes e höch igung LKŽe,
popėdis klojimo pėdžios g undinis akmuo LKŽe. G indų Nameninige. Molio
g endymas adi ionellen wohnamosiesigen Häuse n, kluonues, da žinėse,
p iepi chiuen plūk as bis XIX a. XIXXX a. s a y uo en ländlichen
wohnamosiesigen Häuse n schon klo os len ens boden. Aslos übe leb e bis
XX. a. e ich e en hochsch ai ige Wohnhausp iemennissen und kama en,
zemai ige obų iesigen Kaminen, äklichen Gebäuden (VLE II 2002: 82). Aus
un e such en Quellen sieh , dass plūk inis g indinys genann wi d zwölika
e minen neuniais einežodžiais und d ei d ižodžiais. Aš uoni einewodžiai
e minai sind li awiški und eine la iškas: asla LKŽe, LKA I 36, D skŽ 20, KzRŽ I
29, g endymas LKA I D skŽ 111, KzRŽ I 251, LzŽ 86, Zana Ž I 37, 496, g inda LKŽe,
kluonas LKA I 37, lai as LKŽe, LKA I 37, plonas (la. plane ) LKA I 37, LKŽe Nach
Funk ionsähnlichkei me apho isch g indinys genann wi d des
menschlichen Kö pe eils namens padas LKŽe, LKA I 37, Kl Ž 195. Eben alls
g indinys me onymisch eingeben wi d nach bildungss ma e ial molis LKA I 37,
zemä LKŽe, LKA I 37. Ein d ižodis Te minus ha beide lie u iškus dėmenis, zwei
ha sla iškus Haup und lie u iškus abhängomuosius dėmenis: molio g indys
LKA I 37, molinė xpadlaga (l. podłoga, b us. paðloga) LKA I 37, molinis xpamas as
(l. pomos LKŽe) LKA I 37. Te min asla wi d auch e wende in de Bedeu ung
len ene klojinis. Diese Kons uk ion wi d insgesam in sechs Te minen
genann : d ei li awiškais, zwei sla iškais und einem la išku: asla LKA I 36, KpŽ
I 73, g undys LKA I 37, KzRŽ I 255, KpŽ I 742, Zana Ž I 507, paklo ė LKA I 38, xpad
LKŽe, LKA I 37, Zana Ž II 302, xpamlaga LKŽe, LKA I 38, xpa lagas (la. pā lags,
183Te minology | 2013 | 20 plg. us. pepelog) LKŽe, LKA I 38. Zwei li auische
Te mine gehen A ennamen und zeichnen e schiedene Ve wendungszweck
Boden: G undis p as osios, apa inės g indys, juodg indės LKŽe, juodg indės
p as osios, apa inės g indys Zana Ž I 576.
Sienen, ih e Teilen benennungen. T adicis ischen Gebäuden Wände wa en
d eie Typen: s ulpliche, ka kasische und en liche Kons uk ionen. S ulpliche
jos bu o seniausios i p imi y iausios, jos išnyko, nes bu o nesanda ios
Kons ukcii umpaamžės. Ka kasige Kons uk ionen wa en auch sel en in
Li uanien ih e Eigenscha en nemiškingem Gebie en und una migen
Buch y ojem. Ren liche Kons uk ionen in Li uanien y a o ab I aus.
mi u io. Sie zu e lässig hiel en Rogą und gu hiel en Wä me. T adi ionellen
Gebäuden Ren imo Bauen wa en he e odi Eas e n Li huania sienų ąs ai
e binden zusammlaidem, Vaka ų gleichem pla š um (MS 2008: 18; LLA 1965: 46).
Nag inėjamußen Quellenen haup sächlich au ge unden Te min, ein a dijančių
en ine Kons uk ionen und ih e Teile. De ganze ąs ų en inys wi d genann
ün ien un e schiedodose U sp ungs synonymen Te minen: d ei li auisch,
einem sla išku und einem ge manišku: g ąža medinio obesio su ęs os sienas
(beisei e dachs und pama o) LKŽe, KpŽ I 712, en inys LKŽe, D skŽ 302, ke inys
LKŽe, xz ūbas (sl.) LKŽe, LzŽ 293, x iūmas (ge m. Sabaliauskas 1990: 265) LKŽe.
Rąs ų siena ma kie zwei li awiškais synonymimen: siena LKŽe, D skŽ 324, LzŽ
233, Zana Ž 47, III sienojus LKŽe. Rūšiniu geh li auisches Te min, bezeichni end
siau ėjančią gebäudewand skliau as siau ėjan i namo galo maena pas ogėje
LKŽe. Dieses Beg i meh iskai os Fo m wi d genann A enische concep oka
klė ies siau ėjan i siena. Diese Kons uk ionsbenamungsg uppe aus
insgesam bilde sieben Te mine eine li auisch und sechs sla iški: skliau ai
LKA I 49, xpad olas (l. powala sienojų lubos) LKA I 49, xpa alas (l. powala) LKA I 49,
x iškos (b us. вышкi) LKŽe, LKA I 49, x olas (l. wał elenas) L I 49, xzaka as
(b uskas za pi kios on onas, gak a) LKA I 49. Sienos ąs as bezeichnis d ei
li auischiskais synonymischen e minen: Baumas Kl Ž 166, sienojas LKŽe, D skŽ
324, sienolis LKŽe. Rūšiniais geh Te mine, einnamijan ys wandens ąs us nach
e schiedenen un e scheidamösen Zeichnen. Meins e sind Te minen,
namensinan igen Maenas ąs us nach O und Zweckü. Apa ischen sienojs
benennungen g upelę bes eh ach synonymische e mine: eine li auischsk,
zwei sla iški, eine ge maniškas und ie hyb idiniai: g undleginis LKŽe, LKA I 35,
xpadamen as (b us. хундамент) LKŽe, xpad ūba
184 Robe as S unžinas | Gebäa e Kons uk ionen und de en Bes and eilen
| liaudies e minija
(sl.) LKA I 36, LzŽ 181, xš elys ( ok. Schwelle LKŽe) LKŽe, xbalkinis (hib ., ok.
Balken und lie . -inis) LKŽe, xpabalkinis (hib ., lie . pa ok-, Balken und lie . -inis)
LKŽe, xpadamen inis (hib ., b usinis. hundaemen und lie . -inis) LKŽe, xpam
mu lo is (hib ., lie pa l. lū und ok-, La e) LKŽe, LKA I 36. Mi u inische
Sienojas bezeichne es li awišku Te min einma as LKŽe. Vi šu inių sienojų
pa adinimų g upę bilde zehn Synonymen neyni li awiški und eine sla iškas:
gegninis LKŽe, KpŽ I 627, g ąžas LKŽe, ilginis LKŽe, k eklinis LKŽe, k ek inė LKŽe,
pagegninis LKŽe, pe ejinis LKŽe, pe laidas LKŽe, spa inis LKŽe, xlabslokas (.)
LKŽe. Nach dydį sienas ąs ai nennen d ei Te minis li awišku, ge manišku und
hyb idiniu: sienojokas nedidelis sienojas LKŽe, xbalkigalis (hib ., ok. Balken und
lie . galas) nedidelis ąs as LKŽe, xbalkis (b us. bal(ь)ka U bu is 2009: 422) s o as
ąs as LKŽe, KzRŽ I 52, Zana Ž I 103. Zwei li auisch und ein sla iškes Te min
ma kie Wand ąs us nach kons ukcinen Besonde hei en: k umplinis medinės
obos ąs as mi įka pa ode dančiu, geda ei u sujungimui mi einem ande en
ąs u LKŽe, pe a as langes kluonas wallojas, gehendes on einem Ende bis zum
ande en LKŽe, xb usas (l. b us, b us. bpyc) ąs agalys, ke u kampis nimuuni
LKŽe.
ąs as“ LKŽe. T umpas sienojas me a o iškai į a dijamas gy ūno pa adi-
Rąs ų eilė übe ie Wänden nenn sich li auisch e m ainikas LKŽe, Kl Ž 375,
LzŽ 278, Zana Ž III 554. Rūšinių pa adinimų g upelę bilde Te mine,
einnamijan ys g undleginius und obenu inius ainikus. Pama inį ainiką
ma kie d ei die gleiche Bedeu ung u in ys zwei li awiški und ein
ge maniškas e mas: pake alas LKŽe, g unda ai LKŽe, xš eliai ( ok.
Schwelle) LKŽe. Obe šu inis ąs ų ainikas heiß zwei synonymischen
Te minen li awišku und sla išku: gegninis LKŽe, xmū lo as (l. mu ła , ok.
enla e) LKŽe. Vienu lie u išku i d iem sla iškais e minais adinamas
jungiamasis ąs as: sija Kl Ž 270, LKŽe, ˣb osas (plg. b usas l. b us, b us.
dial. mū- b us LKŽe) Zana Ž I 175, xbalkis (b us. bal(ь)ka U bu is 2009: 422) LKŽe,
D skŽ 27, KzRŽ I 52, Zana Ž I 103. Rūšinių pa adinimų g upelę bilde zehn
Te minen, einwa dijančių jungiamuosius ąs us nach pask a ü und
gehö en. Sieben Te mine sind li auisch, eine sla iškas, zwei hyb idiniai: ilginė
sija, au de lubos dedamas LKŽe, jungas sija, jungie ende klojim schulus
wenigs ens e was ie e k aiko LKŽe, pe mė ė ske sinė ką no s jan i sija
LKŽe, sanžė ske sinė su i inamoji LKŽe, s apas sijaaminė LKŽe, sijala
luba ų sija LKŽe, i dis da

185Te minology | 2013 | 20 žinės sija LKŽe, xske sbalkis (hib ., lie . ske sas und
žinės a klojimo ske sinė sija“ LKŽe, ˣza olas (sl.) „apa inė klojimo, da -
ok. Balken LKŽe) ske ssijė LKŽe, x ambalkis (hib ., lie . amas und ok.
Balken LKŽe) umo. Rąs ai wu den mi d ei Weisen gelöge : ausschni en
„ske sinė pag indinė sija, laikan i išilgines sijas“ LKŽe.
Rąs ų sienų i umas i šilumos laikymas p iklausė nuo sienojų glaus-
oben, un en und gleichen Pla š ummen (MS 2008: 19). Eingebo ene Rüs ungs
ausd ožos, auspjo os, įpjo os und g io eliai we den sieben Te minis
genann : ün ach li auisch, einem sla išku und einem ge manisch: ke ė
iški imas ąs e, med imas LKŽe, D skŽ 148, ka pas užki II ąs e, (namo)
ke čių suki pimas LKŽe, mazgas ž ąs ų suki imo, sunė imo LKŽe, en imas
Žki pimas, ž anį a, įka pa (sienojuose) LKŽe, xkakis paamska iau siene i
LKŽe, xpozas (s. . galeža, l. . il) il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il
Sienojų a pas e wä m e ün Synonymen d ei li awiškais, einem sla ismus
und einem neaiškios U sp ungs Beg i : sieno a pis LKŽe, sklinda LKŽe,
zwischensienis LKŽe, xžalabas (plg. l. żłb) LKŽe, xbukan as LKŽe. Man in, dass
diese Te min is sla izmas, plg. kan as (l. kan , ką ) LKŽe. De
Sienen e schiedenhei so wi d ün synonymen Te minen genann : d ei
li auischsch, einem la išku und einem sla išku: kampas LKŽe, KzRŽ I 314, LzŽ
105, Zana Ž I 609, ke ė LKŽe, sąspa a LKŽe, D skŽ 317, Zana Ž III 20, s ū ys (la.
s ū is) LKŽe, x.k. (l. kan , ką ) LKŽe K aš o e inė ojų in We ken sch eib ,
dass ąs ų sunė imo Weisen genann we den sąspa a und ke e ( ak u,
capu). Einem Fall bleib a sikišě suk ežiuo en ąs ų galai, einem ande en Fall
galai apipjaus omi (LEB 232). Delį e minen kann man inden in un e such en
Quellen: sąspa a LKŽe, Zana Ž III 20, ke ė LKŽe, xcapas (l. cap, ok. dial. zape)
ąs ų sunė imo zapjo imas, sąlaida LKŽe, KzRŽ I 101, KpŽ I 272, Zana Ž I 203.
Näh e sich, dass lebhojede Sp ache s a ak o5 zwei Beg i e e wende
we den li auisches spyna LKŽe, Zana Ž III
145 und sla iškas xzomkas (l. zamek) LKŽe.
S ulpische Kons uk ions Bes anddamoji Teil wi d genann zwei
Synonymimen li awišku und ge manišku: s ulpas LKŽe, D skŽ 353, xs ende is ( ok. dial.
s ände ) LKŽe.
5 li auische Sp ache Wö e buch dieses Te min is ma kie als aš ų Wo : Rąs inės sienen meis
e ich e aus 13 ąs ų ainikų, ąs ai engungen suleidžiami į ak ą (ke ę, capą), ečiau į s ulpą (šulą) š LKŽe.
186 Robe as S unžinas | Gebäa e Kons uk ionen und de en Bes and eilen
| liaudies e minija
Fenäskons uk ionen und de en Teilennamen. Simplčiaus e
Kons uk ions ens e wa en be ėmės Wände auski s en Angos mi
e schumia men Tabelinnen. Sei XVI. a. Wohnhäuse n Fens e ha en ėmus.
In sie wu den gegeben Tie e pūslės, Od, Papie ius, Audinys, spä e , on XVII
XVIII a. Glas. Die e s en Glas ens e machen aus kleinų, nich isyklige Fo men,
balanen es ges ell en Glasgabalėlių. XVIIXX. Do obesien he sch en
ie e ode Sechssei s Fens e (MS 2008: 20). Als gemeinsamen Wandengang
nenn man das li auische Te minus Fens e LKŽe, D skŽ 184, Kl Ž 136, KzRŽ I
426, LzŽ 139. Rūšiniai e minai benennen Fens e nach Zweckü, G ößeü und
Quali ä s. D ei Te mininai sind li awiški: an alangis žiemai dedamas an as
langas LKŽe, KzRŽ I 21, Zana Ž I 45, langalis menkas, p as as, mažas langas
LKŽe, langelynas p as as langas LKŽe. Ge manizmu xliūkas ( ok. Lücke) LKŽe
genann wi d lüdinimo langelis. Lango ėmas einge ä digamy neun
synonymischen Te minen, d ei on ihnen sind li awiški: gese zas LKŽe, s ak a
LKŽe, apylangės LKŽe. S e e minen g upelä bes eh ie sla izmai und du
ge manizmai: xbalanka (b us. baalonka) LKŽe, KpŽ I 139, xpelčiai (b us. пяльцы)
LKŽe, xši (b us. шыбa) LKŽe, xšuplėda (l. szu lada ok. Schublade) LKŽe, ėmai
( ok. dial. ) LKŽe, Kläm Ž 246, xšleng ( ok. Schlenge) LKŽe. In diese
Kons uk ion dedami Glaslo lakš ai genann we den penkiais sla izmais:
glasklas (sl. s ъklo F aenkel 1962:
906) LKŽe, D skŽ 348, Kl Ž 291, LzŽ 245, xbalanka (b us. balonka) LKŽe, xklė ka (l.
kla ka) LKŽe, xk a ka ( us. фop ka) LKŽe, Zana Ž I 824, xšiba (b us. шыba) LKŽe.
Lango a s ymo ein ich ung wi d genann zwei li awiškais synonymimen: y is
LKŽe, inginis LKŽe. Lie u išku e min p ielangis LKŽe genann wi d lango ėmo
apmušas. O laidė heiß zwei li awiškais Synonymimen: langelis LKŽe, LzŽ 139,
halblangis LKŽe. XVIXIX a. mi į ėmin en Fens e n benu z e s ome ode
zuschumiba e Langnisse. Ih e Kons uk ion wa ähnlich an Tü en, beoš e
He z, Mondlun ode ande e Fo m kleine en Angomen (MS 2008: 21). Aus lebisches
Sp achquellen sieh , dass geschla omosios langinės genann we den ie ie
e minien d iem li awiškais und d iem hyb idiniais: langinė LKŽe, KzRŽ I 426,
langa ie ė LzŽ 139, xlanginyčia (hib ., lie . langas und sl. -inyčia) D skŽ 184, LKŽe.
Zu s umiamąsie langine zeichne li auenskas Te minus b aukšlė LKŽe, innige
Kl Ž 137, ˣlanga a yčia (hib ., iš langinyčia LKŽe, lie . langas, sl. -inyčia)
hib idas xba bynyčia (hib ., lie . ba ben i und sl. -inyčia) LKŽe. Ki e e
Feno-Kons uk ionen bes andene Teilennamensg uppen bilden zehn Te minen.
Apa inė lango len a ma kie ün synonymien e minen: d ei li awiškais, einem
sla išku und einem hyb idiniu: palangė LKŽe, Kl Ž 199, an langis LKŽe, p ielangis
187Te minologija | 2013 | 20
LKŽe, sk ynia (b us. скрыня, l. sk zynia) LKŽe, xlanginyčia (hib ., lie . langas und
sl. -inyčia) LKŽe. Len elė lauko sei eseinwe bejama d iem li awiškais
synonymiem: o palangė LKŽe, zalangė LKŽe. Te minu zalangė LKŽe genann
wi d und len ynėlė obenuje eno. Tokia len ynėlė noch einge ü wa dijama
li awišku e m langė LKŽe und hib idu xlanginyčia (hib ., lie . langas und sl.
-inyčia) LKŽe. Du enkons uk ionen, de en Teilen und a s ymischen
Ein ich ungen Benennungen. T adicinių Gebäudens Tü en wa en meh e en
Typen. Simplčiaus e Kons uk ionen i ps liche Tü en gemach aus skaldy o
spygliuo iges Holz sanda iai suglaus e b eße len en. Įsp ūdinių du ų
kons uk ion bilde e ėamas ge üll e len ų įsp ūdomis, d isluoksnės du ys
e schien du is apkalan len omen. Ūkischen obesien Tü en wa en pinamas
y elėmis, šiaudų g įž ėmis, nend ėmis, Wohnhäus und s i nų Tü en geoš os
ausge auch en o namen ais, p o iliuo ai ob adais. S ak os a ang en zweie
Weise baig ame en inyje ki s os angos ode s ak os gebau in aba inį en inį.
S ip ių s ak ų b auch e e schienen schwe e en hängebenden Tü en (MS 2008:
20). Aus lebisches Sp achquellen sieh , dass du is einwa dijan ige Te minen
sind nu sechs. Zwei li awiški Te mine hal en allgemeisiais Namenin: du ys LKŽe,
Kl Ž 56, KzRŽ I 171, KpŽ I 492, Zana Ž I 341, o ai LKŽe. Te min To ai geh und
A ennamen ihm auch genann we den g oße s e iaman kluono du ys: To ai
didelės s e iaman du ys LKŽe. Ki i A enische li auische Te mine zeichne
Tü is nach Bes immung, Kons uk ion und Zugehö igung: du elės
wohnungshausenzwakalinės, p as osios du ys LKŽe, pusdu ės pe pusę
da inėjamas ü s (pp . dūminėje pi kioje apačia e schließa o, und obenus
läss amas dūmams geheni i) LKŽe, a čia kluono du ys LKŽe. Du ų ėmai heißen
ün e minien: d iem li awiškais, d iem sla iškais und einem ge manišku:
s ak a LKŽe, a čia LKŽe, xad e ija (b us. od e ьja F aenkel: 2) LKŽe, KzRŽ1 3,
KpŽ I 6, LzŽ 18, xlušėkas (l. uszak) LKŽe, xšlengė ( ok. Schlenge) 1962 LKŽe Te minu
s ak a wi d auch eingewe e die obe e S ak os Teil. Rūšiniu Namenem geh
la izmas el ė (la. el e) LKŽe ihm genann wi d gaub a du ų s ak a. S ak os
Delys haup sächlich ma kie en li awiškais Te minen. Apa inė s ak os Teil
einge üh jama li auisch e m slenks is LKŽe, Kl Ž 281, LzŽ 239, Zana Ž III 106.
Obšu inės dalies benennungs e g upelę bes eh ün synonymische Te mine
ie li awiški und eine hyb idinis: s ak a LKŽe, įma a LKŽe, kepu ė as LKŽe,
i šdu ė LKŽe, xkap ū inis (hib ., l. kap u
188 Robe as S unžinas | Gebäa e Kons uk ionen und de en Bes and eilen
| liaudies e minija
und lie . -inis LKŽe) LKŽe. Šoninė Teil heiß ge manizmu xš elius ( ok.
Schwelle) LKŽe. Šoninė ja ų k aunamo gebäudes s ak os eil
einge äh jama sla izmu x ė ėja (sl.) LKŽe, LzŽ 283. S ak ų apmušai
bezeichne imi zwei synonymischen sla izmen: xable ū a (l. abla u a)
LKŽe, KpŽ I 2, xlempe ija (l. lampe ja) LKŽe, Zana Ž II 49.
Äl es en Kons uk ions i ps lichen Du en a s omuosius
Ein ich ungenus benenn el synonymische Te minen neyni li awiški und du
sla iški: bėgis LKA I bėgūnas LKA I bėgūniukas LKA I kuk a LKŽe, LKA I 56, 56,
są a s ė LKA I sukučiai LKŽe, LKA I 56, 56, 56, LKA I 56, a ikšlis LKŽe, LKA I
y iaička 56, 56, 56, 56, 56, L I x (l. dialka kaczka) LKA I LKŽe, Lkaš (l. us, 56, kos.,
k. xoš) LKA LKA, LKA 56. Vėlesnius Eisenbahn wä s ungsge ä e zeichne
ylika synonymische e minen sieben li auisch, eine la iškas, d ei
sla iški und du ge maniški: gembės LKA I kabas LKA I kabikas LKA I kablys LKA
56, 56, 56, I kukis LKA I 56, 56, ąšas LKe, y iai LKA LKA I lyskabė (la. ķenķis kab,
ok. dial. kennig kablys) LKA Zana ž I 65, 65, I 65, I 65, LKA xp abajus (b uskas
ppaaboij) LKA LKA xzo i, LKA xzo i, LKA x 56, 56, 56, LKA x 56, LKA k ūkai
(b uskas x 56, 56, 56, L. kablysk) LKA xl. k ūkas (k . k ūkas) LKA K ūkas (k .
k ūkas) I k .
Pa alpų dangų namensinigkei en. Als Gemeinscha s aums dangos Namen
gil e h de li auische Te minus lubos LKŽe, LKA I 36, DūnŽ 181, D skŽ 197, KzRŽ
I 467, Kl Ž 154, LzŽ 151, Zana Ž II 99. Rūšiniais Namenungen geh Te mine,
einnamijan ys lubs nach Zugehö igung, paski ü und zusammens.
Gy enamojo namo genann we den sieben synonymischen e minen: zwei
li auischis e minis, zwei sla izmais, einem la izmu, einem ge manizmu und
einem hib idu: lubos LKŽe, LKA I 36, DŽ 181, KzRŽ I 467, Kl Ž 154, LzŽ II 36, Zana Ž
99, zálos LKŽe, xs ale onia (b us. dial. s ahla anje) L 36, I LKŽe, xpceas (b us.
paceas) LKA I LKA I dialyska (la. g . lubos) g ind L 36, I xkis ( ok. Dec.) LKA I
xluba onia (hi., 36, L. Penki A enische dė į. Nach kilmę es sind d ei li auische,
ein sla iškas und ein hyb idinische Te min: juodlubės p as osios, an osios
e minai pa adina gy enamojo namo lubas pagal kokybę, paski į i su-
lubos Zana Ž I 576, lubokšliai isch len galių ode pagalių g ei omen
gemach e en p as os lubos LKŽe, palubys an osios lubos LKŽe, x oki as
(l.sup su i ) lubos, zadengianches juodlubes LKŽe, xg g ipsdekis (hib .,
gypsos und Decke LKŽe) inkuo os LKA I 36.
195Te minologie | 2013 | 20 Teil, plokš uma (len os) LKŽe, xabzojus (l. obzoj
LKŽe) neapipjau os len os k aš as KzRŽ I 2, xbuomkan is ( ok. dial. bōm, ok.
Kan e) ap alus len os k aš as LKŽe. Len os Land wu de in d ei Synonymen
zwei li auischsch und einem ge manisch: b iauna LKŽe, Kl Ž 2526, žambas LKŽe,
xkan a ( ok. Kan e) LKŽe, D skŽ 137. Len ų įlaidų, ausd ožų, g io elių
namensamungen g upelę bes eh ie gleichodose U sp ungs Te mine: eine
li au iškas, eine sla iškas, eine ge maniškas und eine hyb idinis: sp audis
LKŽe, xšpun as (l. szpun ) LKŽe, xg opa ( idu amžių ok. ž. g ope) LKŽe,
xpa elka (hib ., lie . pa elė und sl.
-ka) LKŽe.
Molio gaminys į a dijamas d iem sla izmais: ply a (b us. pli a, l. ply a
F aenkel 1962: 625) LKŽe, D skŽ 273, Zana Ž II 440, xcegla (l. cegła) LKŽe.
S a yboje e wende en B y ųblöcke genann we den d ei synonymischen
hyb idischen Te minis: ply galys (hib ., b us. pli a und lie . galas) LKŽe,
Zana Ž II 440, xply s ukis (hib ., b us. pli a und ok. dial. s uk, s ak) LKŽe,
pusply ė (hib ., b us. pusė und pl.i a) LKŽe.
2. TERMIN PLUGIAREIKŠMIŠKUMAS UND HOMONIMIJA
Mažu Bedeu ungen s eng umu und bilddigumu pasieminčiai bauens liaudies
Te minijai cha ak e is isch iela eikšmiškumus. Daugia eikšmiškumu konn e
i specialiųjų są okų ibų neapib ėž umas, eikšmių aida, į a dijimo pe -
kėlimas pagal am ik as asociacijas. Šios s i ies e minijoje y a į ai ialypiais
lem yšien e bundenen ielia eikšmių e minen: nahe Beg i s einnamijan igen,
Zugehö igung, Bes immung und Zusammense zung Un e scheidungszeichen
en hal ene Te minen ode associa ionsischen und me apho ischen
Ve bindungen e bundenen Te minen, unkla es Bedeu ungs e häl nisse
en hal ene Te minen (pl. siehe S unžinas 2009: 6892). Ki ingų mik osys emů
Te minen Meh ia eikšmiškum kann un e schiedig. Beispielsweise, hüklichen
Gebäuden Te minie-Mik osys em in iia eichšmige Beg i e meis einge äh ija
nahemas Zweckes Un e schiedenhal endes Konzep e (plačiau siehe S unžinas
2012: 184198). Wohngebäudes und seine Teile e minijā meh ie eichšmiai
Beg i e können ma kie i nahmas Zweckes Un e scheidungs e zeichnisse
beinhal endes Konzep ode e schiedene Ka ego ien Zweckes gemeins ybių beinhal endes Konzep (plačiau siehe S unžinas 2009: 6892).
Übe penk adalis Kons uk ionen und ih e Bes anddamenhei en
bezeichinenden Te minen ha die selbe ausd uckliche und un e schiedliche
Bedeu ung ach zwanzig ie Te mine bilden d eißig siebzig Meh a eikšmių
ode homonymischen Te minen Reihe. Meis ens sind es meh ie eichsmehe Beg i e, einge ä jenden un e schiedlich

Robe as S unžinas | 196 Gebäa e Kons uk ionen und ih e Bes and eilen
| liaudies e minija
LKŽe bamblys mažas s audų kūlelis, legendes au dem Dach LKŽe, Zana Ž I 108,
gegnė s ogo k ema LKŽe, Kl Ž I I, Zana Ž I gegnė oglė 71, au dem S udinio Lokaus
sudedamąsias kons ukcijų dalis (16 eilučių), p z.: ˣbalanka „lango ėmai“
LKŽe, KpŽ I 139 – ˣbalanka „lango s iklas“ LKŽe, bamblys „šiaudinio
i u is, ži glys LKAŽe, g ebė s e ai 137 LKAŽ Lokausg äba 35 35, LKŽepa
g eba ki an gegang kalama zogo, KRZ I 25, LKŽ I 250, LKŽ I 250, Zana Ž I z I 494,
Zang
des s ohdachens güb ium zu be es igen LKŽe scha kiukai
susuk i s audų kūleliai, e wende end begonnen zu bedeck LKŽe, a čia du ų
s ak a LKŽe a čia kluono du ys LKŽe, x sk iškos klė ieslia LKŽe, LKA I 49 x iškos
da žinės lubosu ai LKŽe. In diesen Fällen gemeinsames Meh ia eikšmių Te minen
Zeichenis is bese zama Pla z.
Dalis meh deu chnische e minen einge üh ija nahmas beg i e und zeichnen
e schiedene o e, un e schiedliche zusammense zung ode
un e schiedliche zweckkons uk ionen ode kons uk ionen
zusammenges ell en eil eilučių), z. e.: xd onyčia plona ablelė s ogui deng i LKŽe,
D skŽe 73 xd onyčia plona len a LKŽe, Kl Že 52, 48 xluba onia LKA I 36 Hochhaus LKA
I LkŽel LkŽel LKŽel 48 LKA LKA I Lka Ilen a, Lka Lka Lka len a, Lka Lka len a, Lka
len a Lka Lka len a, Lk Lk len a Lka len a Lka len a Lka len a len a Lka len a len a
len a Lka len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a len a
len a len a len a len a len a len a len alen a
len alen alen alen alen alen alen alen alen alen alen alen alen alen alen ale-
n alen alen alen alen alen alen alen alen alen alen alen alen alen alen alen-
alen alen alen alen alen alen alen alen alen alen alen alen alen alen alen -
alen alen alen alen alen alen alen alen alen alen alen alen alen alen a Einige
meh weischige Beg i e zeichnen Ve wand en und A enbeg i e (7 Zeilungen), z.
B.: dang is s ogas LKŽe, LKA I 35 dang is šiaudinis ogas LKŽe, LKA I 35, xg ėdai klojimo lubos LKA I 49 xg ėdai iš
len ų pada y os klojimo lubos“ LKA I 49, lubos „pa alpos danga“ LKŽe,
197Te minologie | 2013 | 20
LKA I 36, DūnŽ 181, D skŽ, KzRŽ I 467, Kl Ž 154, LzŽ 151, Zana Ž II 99 lubos
lebensamo domu lubos LKŽe, LKA I 36, DūnŽ 181, KzRŽ I 467, Kl Ž 154, Lz 15Ž1,
Zana II 99 lubos Žono LKA I 48, 182 s š a LKŽe, Logos I 34, Zana Ž III s ogas
s uden KA LKŽe, LKA I 18, 197, LKA I 34, Zana Ždu III 2, LK Va amos a a a
d d didelines Su e LKŽe du ai LKŽe. Einige welche Beg i e sind e bunden
mi des Ganzen und Teil e häl nis und e wä mi i die Kons uk ion und ih
Teil (2 Reiheu ės): gegninis übe u inis ąs ų ainikas LKŽe gegninis
übe u inis wandens ąs as (seejojas), au dem s a omos gegnės LKŽe, KpŽ
I 627, s ak a ėmai du ims LKŽe s ak a übe u inė s ak os. LKŽe Homonimų
paa a bilden un e schiedliche U sp ung Te mine li auisches Bodenys len ų
klojinys LKA I 37, KzRŽ I 255, KpŽ I 742, Zana Ž I 507 und la iškas Bodenys (la.
dial. g īda lubos) gy enamojo namo lubos
LKA I 36.
IŠVADOS
1. Liebliche Sp ache Quellen en hal en iele adi ionelle
Gebäudekons uk ionen und ih e Bes anddamen eile ma kiinenden liaudies
Te minen. 422 Te mininai e wä ija übe 200 adi ionellen
Gebäudüskons uk ionen und de en Teilen. Meis sind Dach und seine Teile (32
%, Wallen und ih e Teile (20 %) Namen, e was wenige sind Tü , Fens e und ih e
Teile (11 % und 9,5 %, Raumau s (9,5 %) und Len as (9,5 %) in a dijan ige Te min.
Wenig Te minen ma kie Boden (4,7 %, Fundamen e und ih e abhängigen (2,4 %)
ode B ick (1,4 % alle Te minen). 2. T adicinių pas a ų kons uk ionen und ih e
Teile Te minija is lie u iška lie u iški ienažodžiai und sudė iniai e minai
bilden as zwei e čdalius (63 %) alle e minen. F emimas U sp ung e mine
sind meh als ie hal (28,9 %, hyb idischen und gemisch ios Bes and e
e minen wenige als zehnadalis (8,1 %. Skolinių G uppe dominie sla izmai sie
bilden meh als zwei D i dalius (70 %) alle skolinių. Ge manizmů sind übe
ün alig (21 %, la izmů sind wenige als zehnadalis (9 %. 3. Beinahe D i l (30 %)
on S uk u en und ih en Teilen sind einge ähige mi meh e en Te minen.
Häu igs ens Beg i e ma kie mi langen Synonymenzeilen Synonymen eilučių.
penkių na ių i ilgesnės eilu ės suda o daugiau nei ečdalį (37 %) isų
D ina e es Synonymen eiu es bilden wenige als d echdalig (30 %, ina e es
ie adalig (24 %, ke u na e es dwellik ąją An eil (8 %) alle Synonymen eilučių.
Die G ößes en sind e zich ig ige Ka ellen (18) und ogo obenu lichen Teils
Robe as S unžinas | 198 Gebäa e Kons uk ionen und ih e Bes and eilen
| liaudies e minija
Namen (16 Synonymen) G uppen. Nach kilmę übe wieg die Synonymen eilu ės
mi un e schiedods U sp ungs Te minen (90 %. 4. Gebäa e Kons uk ionen
und ih e Teile Te minijos hie a chische S uk u nesudė inga. Häu igs ens
Te mine bilden zwei Ebenen-Hie a chie, nu ein ge inge es Teil Beg i s wi d
eingewähl d ei Ebenen-Te minen. Rūšiniais Te minen geh d ečdalis (31 %)
behandel en Te minen. Sie begeben die Beg i e meis nach Zugehö igkei (34
%, Zweck (25 %) ode O (18 %, ge inge Rä e nach S uk u ens besonde hei en
(11 %, G öße (7%) ode Quali ä s (4%). 5. Einige Beg i e (3 %) benennen Konzep e
nach gewissen Associa ionen. Me apho isch Kons uk ionen und ih e Teile
e wä m en sich Tie e, ih e Teile, bui ies Dach en, menschlichen Kö pe eilen
und Na u ens Dach en Namen. Me oniminie Te mini Beg i s benenn nach
bildomąją Ma e ialä. 6. Penk adalis (19 %) Te minen haben die gleiche
ausd ückliche und un e schiedliche Bedeu ung. Meis ens is es
meh ie eichsmiai Beg i e, bezein ys un e schiedlich ähnliche S elle
bese zendes Kons uk ionen und (ode ) ih e Bes and eilungs eile, ode
nahemach konzep e e wähijan ige Beg i e, bezein ys e schiedene O en,
un e schiedliche Zusammense zung ode un e schiedliche
Zweckkons uk ionen ode ih e Bes and eilungs eile. Rečiau ielia eikšmiai
e minai į a dija giminines und A enine Beg i s ode namensina
kons uk ion und ih en Teil. Homonimų Paa a bilden den selben Ausd uck, haben un e schiedliche U sp ungs Te mine.
ŠALTINIAI
D skŽ – D uskininkų a mės žodynas. Sud. G. Nak inienė, A. Paulauskienė, V. Vi kauskas, Vilnius: Mokslas,
1988.
DūnŽ – V. Vi kauskas. Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1976.
Kl Ž – A. Vilu y ė. Kal anėnų šnek os žodynas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008.
KzRŽ I – A. Pupkis. Kazlų Rūdos šnek os žodynas A–M, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008.
KpŽ I – K. Vosyly ė. Kupiškėnų žodynas A–H, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2007.
LzŽ – J. Pe auskas, A. Vidugi is. Lazūnų a mės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1985.
LKA I – Lie u ių kalbos a lasas 1. Leksika. Red. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, 1977.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002), elek oninis a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u-
as, 2005. – www.lkz.l .
Zana Ž I–III – Zana ykų šnek os žodynas 1. A–K, 2. L–R, 3. S–Ž, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų ins i u-
as, 2003–2006.
LITERATŪRA
F aenkel E. 1955–1962: Li auisches e ymologisches Wö e buch III, Heidelbe g: Ca l Win e . Uni e si ä s e lag,
Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech .
LEB – Lie u ių e nog a ijos b uožai, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1964.
LLA 1965: Lie u ių liaudies a chi ek ū a 1. Kaimo gy en ie ės i gy enamieji namai, Vilnius: Min is.
MS 2008: Medinė s a yba: jaukių namų žinynas, Kaunas: UAB „Dangus“.
Sabaliauskas A. 1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas.
199Te minologija | 2013 | 20
Ska džius P . 1996: Rink iniai aš ai 1, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Smoczyński W. 2007: Lie u ių kalbos e imologinis žodynas, Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
S unžinas R. 2008: Va ian iniai s a ybos liaudies e minai Lie u ių kalbos žodyne. – Te minologija 15,
111–130.
S unžinas R. 2009: Daugia eikšmiai i homoniminiai s a ybos liaudies e minai. – Te minologija 16, 68–92.
S unžinas R. 2010: Gy enamojo namo i pag indinių jo dalių liaudies e minijos sinonimija. – Te minologija
17, 130–142.
S unžinas R. 2011: Gy enamojo namo i pag indinių jo dalių ūšiniai liaudies e minai. – Te minologija 18,
142–153.
S unžinas R. 2011: S a ybos liaudies e minai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
S unžinas R. 2012: Ūkinių pas a ų liaudies e minija. – Te minologija 19, 184–198.
U bu is V. 1981: Bal ų e imologijos e iudai, Vilnius: Mokslas.
U bu is V. 2009: Bal ų e imologijos e iudai 2, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Vi kauskas V. 1966: Apie kai ku ių žemai iškų žodžių a ojimą. – Lie u ių kalbo y os klausimai 8, 155–168.
VLE II 2002: Visuo inė lie u ių enciklopedija 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Клепикова г. П. 1974: Славянская пастушеская терминология, Москва: Наука.
FOLk TERMINOLOGY OF BUILDINg CONSTRUCTIONS AND THEIR PARTS The a icle deals wi h
olk e minology o cons uc ions and hei pa s o adi ional Li huanian buildings in
espec o concep s, o igin and seman ic ela ions: synonymy, polysemy and hie a chy. The
esea ched e ms a e aken om a ious lexicog aphical sou ces o Li huanian olk
e minology. The e a e 422 e ms in he esea ched sou ces which name abou 200
di e en cons uc ions and hei pa s. The majo i y o e ms name oo and wall
cons uc ions and hei pa s, o example dang is ( oo ), k aigas ( idge), gegnė ( a e ),
siena (wall), sienojas (log), g undinis (main log). A smalle pa o he e ms name doo and
window cons uc ions and hei pa s, oom co e ings and planks, o example du ys
(doo ), s ak a (doo ame), langas (window), apylangės (window ame), lubos (ceiling),
juodlubės (sound boa ding), len a (plank), špun as ( eba e). A ew e ms name loo ing,
( ounda ion), papama is ( ounda ion s ones), b y a (b ick). The majo i y o e ms a e o
ounda ion, ounda ion pa s and b icks, o example g indys ( loo ), pamū a
Li huanian o igin (63%), o example asla (di loo ), g unda ( ounda ion), zallos (ceiling).
Sla ic, Ge manic and La ian bo owings make up mo e han one qua e (28.9%), hyb ids
and e ms wi h mixed composi ion less han one en h (8.1%), o example dokas (Pol. dach)
‘ oo , š elys (Ge m. Schwelle)
‘lowe balk, s ū ys (La . s ū is); pamū a (Li h. paand Sl. mu ) ‘ ounda ion, molinė (Li h.)
padlaga (Sl. podłoga, Bela . padloga) ‘di loo . Less han one hi d (30%) o he
esea ched cons uc ions and hei pa s a e named using mo e han one e m. Lines o
synonyms naming cons uc ions a e a he long and hey consis o synonyms o
di e en o igin. G oups o names o la hs and oo ops a e he la ges hey consis o
18 and 16 e ms. Te ms naming cons uc ions ha e a simple hie a chy. Usually e ms make a
wole el hie a chy and only a ew e ms make a h ee le el hie a chy. One hi d o e ms
can be iewed as speci ic e ms. Such e ms name cons uc ions and hei pa s o
di e en dependence, pu pose o place, o example pama as ‘ ounda ion, podmū auka
‘mason y ounda ion.
200 Robe as S unžinas | Gebäa e Kons uk ionen und de en Bes and eilen
| liaudies e minija
One i h o e ms a e polysemous. Mos o en polysemous e ms name di e en
cons uc ions o pa s o cons uc ions o he same place, o example balanka ‘window
ame ‘window glass, g ebės as ‘ oo ame ‘ a e la h. O he e ms name gene ic and
speci ic concep s o name cons uc ion and pa o i , o ins ance dang is ‘ oo ‘s aw
oo , s ak a ‘doo ame ‘ op o doo ame. Pai s o homonyms consis o e ms o
di e en o igin Li huanian g indys ʻ loo ʼ and La ian g indys ( om La ian g īda ‘ceiling)
‘ceiling.
Emp ang 20131004
Robe as S unžinas
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius
E. Pos obe [email p o ec ed]