53Te minologija | 2024 | 31
doi.o g/10.35321/ e m31-03
Is o ija i naujausios endencijos
Te minologija Veng ijoje XXI amžiuje
Šim me is1
Veng ijos e minologijos is o ija i naujausios
endencijos XXI amžiuje
ÁGOTA FÓRIS
Ká oli Gáspá Uni e si y o he Re o med Chu ch in Hunga y, TERMIK
ORCID id: h ps://o cid.o g/00000-0002-7599-0323
Abs akcija
Šio s aipsnio ikslas - pe žiū ė i e minologijos is o iją i naujausias endencijas,
ku ios u ėjo į akos e minologijos e oliucijai Veng ijoje XXI amžiuje. Pasku iniai du
dešim mečiai Veng ijoje a nešė eiksmingų pokyčių aukš ojo mokslo, p o esinio mokymo,
mokslinės k ali ikacijos i leidybos s i yse. Visi šie pokyčiai su eikė galimybę ge iau
sup as i, plė o i i moky i e minologijos eo ijos i e minologijos aldymo, aip pa
s ip in i a p au inius san ykius i p adė i dialogą apie Veng ijos e minologijos poli iką.
Pi majame s aipsnyje pa eikiami eikšmingi Veng ijos e minologijos pokyčiai
s a biausiuose e minologijos s i ies moksliniuose leidiniuose. Be o, s aipsnyje
he las wo decades om he pe spec i e o language igh s and hen ocuses on
išsamiau pa ody a i ap a iamos s i ys, ku iose pe pas a uosius du dešim mečius bu o
a lik as eikšmingas e minologinis da bas: Veng ijos eisės i iešojo adminis a imo
e minai, konk ečiai ES a ojami e minai, medicinos e minai bei gam os mokslų
e minologija i nomenkla ū a. Pag indiniai žodžiai: Veng ijos e minologija,
e minologijos is o ija, XXI a. endencijos, e minologijos aldymas, e minologijos
publikacijos.
ANOTACIJA Šio s aipsnio ikslas apž elg i e minologijos is o iją i naujausias endencijas, ku ios u ėjo
į akos e minų aidai Veng ijoje XXI amžiuje. Pas a ieji du 1 Šis y imas bu o emiamas Veng ijos
Re o muo os bažnyčios Ká oli Gáspá uni e si e o Humani a inių i socialinių mokslų akul e o p ojek o
"Specializuo ų kalbų y imai: e minologijos eo ija i aikymas" pag indu.
Ago o F. 54 Te minologijos is o ija i naujausios endencijos, dešim mečiai
in Hunga y in he 21s Cen u y
Veng ijoje a nešė eiksmingų pokyčių aukš ojo mokslo, p o esinio engimo,
mokslinės k ali ikacijos i leidybos s i yse. Visi šie pokyčiai su eikė ge iau galimybę
sup as i, plė o i i dės y i e minologijos eo iją i e minų a kybą, aip pa
sus ip in i a p au inius yšius i p adė i dialogą apie eng ų e minus-
nologijos poli iką.
S aipsnyje pi miausia p is a omi eikšmingi eng ų e minijos pokyčiai pe
pas a uosius du dešim mečius iš kalbos eisių pe spek y os, o ėliau dėmesys
su elkiamas į s a biausi e minologijos s i ies mokslines publikacijas. S aipsnyje
aip pa iš yškinamos i išsamiau p is a omos s i ys, ku iose pe pas a uosius du
dešim mečius bu o a lik as eikšmingas e minologijos da bas: Veng ijos eisės i
iešojo adminis a imo e minai, speci iniai ES e minai, medicinos e minai bei
gam os mokslų e minai i nomenkla ū a.
ESMINIAI ŽODŽIAI: eng ų e minija, e minologijos is o ija, XXI amžiaus endencijos,
e minų a kyba, e minologijos leidiniai.
1. Įžanga
Veng ų kalba bu o išleis a nemažai knygų i s aipsnių apie eng ų kalbos
is o iją, įskai an eng ų specializuo ų kalbų is o iją i e minologiją. Y a
mažiau anglų kalbos leidinių apie eng ų e minologijos is o iją i bu o
paskelb a kele as s aipsnių apie eng ų e minologijos endencijas i
sa ybes XX i XXI a. p adžioje (p z., Fó is 2010a. i Fó is, Mu á h 2010).
Pi muosiuose d idešim ies XXI a. dešim mečiuose Veng ijos e minologijos
s i yje į yko kele as naujų pokyčių i uo me u bu o išleis a daug mokslinių
leidinių. Šioje knygoje siekiama pe žiū ė i i apibend in i šių d iejų
dešim mečių ezul a us i endencijas.
1.1. Is o ija i endencijos
S a bu p adė i nuo ž ilgsnio a gal į XX a. pabaigą2. Veng ijos p amonės, ekonomikos i isuomenės
pokyčiai i pe ėjimai p asidėjo jau 1980-aisiais. Kai ku ie iš šių pokyčių y a šie: naujos mokesčių sis emos,
sude in os su inka, į edimas; d iejų lygių bankų sis emos, . y. cen inio banko i kome cinių bankų,
sukū imas; kon e a imas į iksuo os ( alu os) kainų sis emą i . . (ž . Fó is 2010a). Tai bu o paleng in a
i pag ei in a 1989 m. ežimo pasikei imu, ku is bu o lydimas 2 Veng ijos e minologijos is o ijos
apž alga XX amžiuje, ž . Fó is.
55Te minologija | 2024 | 31 bu usi socialis inė ekonomikos koncepcinė sis ema.
Dėl o 1990-aisiais keliose s i yse (p z., ekonomikoje, p ekyboje) u ėjo bū i
suku a nauja, demok a inė i inkos ekonomikos e minologijos sis ema,
a i inkan i Vaka ų Eu opos e minologijos sis emą. Bu o įku os naujos
įmonės, leidyklos, e imo agen ū os i a p au inės kompanijos. Maži leidėjai
išleido kele ą d ikalbių i daugiakalbių žodynų, daugiausia echnologijų isame
pasaulyje, įskai an Veng iją (p z., in o macinių echnologijų i
o assis wi h echnical ansla ion. The 1990s saw signi ican changes in
elekomunikacijų plė a), su asmeninių kompiu e ių i in e ne o a si adimu,
ka u su pi muosius skai meninimo žingsnius i da bu in e ne inėje e d ėje.
1990-aisiais i 2000-aisiais s anda izacija aip pa pasikei ė Ry ų Eu opos
šalyse (daugiau in o macijos apie šių šalių s anda izacijos o ganizacijas ž .
Bölcskei 2019). Veng ijoje bu usi als ybinė agen ū a 1995 m. bu o
pe a ky a į nep iklausomą iešosios naudos o ganizaciją i bu o įku a
Veng ijos s anda ų įs aiga (MSZT; www.msz .hu). Tai bu o ienas iš
pasi engimo žingsnių i sąlygų Veng ijai p isijung i p ie Eu opos Sąjungos
2004 m. Pag indinė MSZT užduo is bu o į es i ES s anda us Veng ijoje i , kai
įmanoma, juos iš e s i į eng ų kalbą. Ins i ucija aip pa eikia se i ika imą.
Nacionalinė s anda izacija isada a liekama šalies o icialioje kalboje ( eng ų
kalba), o daly a imas a p au iniuose i Eu opos s anda izacijos
p ocesuose eiškia, kad anglų (specializuo a) kalba aip pa a lieka s a bų
aidmenį. Tačiau dėl inansinių p iežasčių daugelis Eu opos s anda ų bu o
į es os kaip Veng ijos s anda ai anglų kalba; daugiau nei du ečdaliai
Veng ijos s anda ų y a anglų kalba, odėl e minologija aip pa y a anglų
kalba. Todėl ik maždaug ečdalis e minologinių s anda ų i e minų są ašų
s anda ų į edime bu o paskelb i eng ų kalba. Te minologinių p ocesų
s anda ai y a a p au iniai s anda ai i nebu o į edami Veng ijoje.
Pe pas a uosius du XX a. dešim mečius spo o e minologijos s i yje į yko
eikšmingi pokyčiai. Nuo 1980-ųjų an osios pusės Veng ijoje bu o į egis uo a
daugiau nei isdešim naujų spo o šakų i ke u iasdešim spo o ede acijų.
Tai eiškia, kad pe šiuos dešim mečius bu o įku a be eik iena iš d iejų spo o
šakų, o iki šių dienų a si anda naujų spo o šakų. Kai ku ios iš šių naujų spo o
šakų išsaugojo sa o o iginalią e minologiją (p z., Tolimųjų Ry ų ko os
Ágo a Fó is56 Te minologijos meno is o ija i naujausios endencijos), o
in Hunga y in he 21s Cen u y
ki iems bu o su eik a e minologija eng ų kalba (p z., ugby/ ögbi).
Naujųjų spo o šakų e minologija bu o į auk a į žodynus, ado us,
aisyklių knygas i kele ą y imų, ku ie bu o paskelb i apie spo o kalbų
e minologiją.
Anksčiau Veng ijos mokslų akademijos aidmuo mokslinėje i akademinėje
e minologijoje bu o lemiamas. Tačiau XX a. pabaigoje bu o pe a ky as
aukš ojo mokslo i mokslinių k ali ikacijų sis ema, o akademinis išsila inimas i
k ali ikacijos bu o pe kel i iš Akademijos į uni e si e us (dok o an ū os
lygis, Bolognos sis emos į edimas). Be o, leidinių kalba, ypač gam os mokslų,
medicinos, inžine ijos i ma ema ikos s i yse, iš esmės pasikei ė į anglų kalbą.
Be o, moksliniai žu nalai eng ų kalba palaipsniui išnyko, o moksliniai leidiniai
eng ų kalba sumažėjo; Ši endencija ęsiasi i šiandien. Veng ų kalbos
mokslinė e minologija išliko dėl eng ų kalbos aukš ojo mokslo. No s
daugelyje Eu opos šalių aukš ojo mokslo s i yje (ypač magis o i dak a o
laipsniuose) gim oji kalba bu o pakeis a į anglų kalbą, aukš ojo mokslo kalba
Veng ijos uni e si e uose ebė a eng ų kalba (ž . p z., Fó is 2010b). Tik pe
pasku inį dešim me į Veng ijos aukš ojo mokslo p og ama, ypač magis o i
dak a o laipsnių, pasikei ė į anglų kalbos p og amas. Tai iš dalies susiję su
y iausybės emiama s ipendijų p og ama "S ipendium Hunga icum"
a p au iniams s uden ams, ku ia nuo 2013 m. siekiama paleng in i Veng ijos
aukš ojo mokslo in e nacionaliza imą. Šių pokyčių ezul a as bu o anglų
e minologijos išski inumas aukš esnio lygio moksliniuose leidiniuose, o ai
daugelyje s ičių u i ienu me u anglų i eng ų e minologijos
lygia e iškumą. Be kodi ika imo, daba a si ado no ma y ios, ap ašomosios
i daba inės ko pusinės g ama ikos, žodynų i duomenų bazės; aip pa
ously led o bilingualism in highe educa ion and he need o es ablishing
p adė a ku i e minologines duomenų bazes. Kalbininkys ės s i yje
sus ip ėjo ap ašomieji, duomenų pag indu pag įs i empi iniai y imai, o
e minologijoje s anda iza imo i p esk ipcinės endencijos pakei ė
me odą, ku iuo siekiama ha monizuo i į ai o ę. Veng ų kalbos s anda inės
e sijos i jos specializuo ų kalbų kodi ika imas bu o baig as XX a. idu yje.
Kodi ikacijos į ankiai bu o g ama ikos, ašybos aisyklės i žodynai; Te minų
kū imo i skleidimo p iemonės bu o laik aščiai i
57Te minologija | 2024 | 31 populia iųjų mokslų i p o esinių žu nalų. Bu o išleis a
kele as išsamių knygų apie XX a. bend ą kalbos s anda izaciją i kodi ikaciją,
ačiau nė a pakankamai duomenų apie ai, kaip s anda izacija pa eikė
ski ingas kalbos ūšis ( okias kaip specializuo os kalbos), nei apie 2015 m. Į ai ių
s ičių da buo ojai, daugiausia p o esinių o ganizacijų i Veng ijos mokslų
he his o y o e minology in di e en disciplines and p o essions (Laczkó
akademijos, a liko didelį e minologinį da bą; Tačiau jų is o ija i ezul a ai
bu o apdo o i i dokumen uo i ik keliuose XX a. a ejais (p z., chemijos kalbos
is o ija).
1.2. Tikslas i me odika
Šio s aipsnio ikslas - su eik i bend ą apž algą apie e minologijos is o iją i
naujausias endencijas, ku ios u ėjo į akos e minologijos e oliucijai
Veng ijoje XXI amžiuje. Pi miausia šiame s aipsnyje bus p is a y i
eikšmingi Veng ijos e minologijos pokyčiai pe pas a uosius du
dešim mečius iš kalbos eisių pozicijos, o ėliau bus pab ėž i s a biausi
e minologijos s i ies moksliniai leidiniai. Be o, bus pab ėž os i išsamiau
p is a y os s i ys, ku iose pe pas a uosius du dešim mečius bu o a lik as
eikšmingas e minologinis da bas: eisės i iešojo adminis a imo
e minologija, konk ečiai ES a ojami e minai, medicinos e minologija bei
gam os mokslų e minologija i nomenkla ū a. Pasi ink as mokslinių y imų
me odas y a paskelb ų s aipsnių apž alga i e inimas: e minologijos i
is o inės ling is ikos li e a ū os; akademinės i p o esinės in e ne o
s e ainės (anks esnių y imų sin ezė i analizė); Taip pa bu o su ink os i
iš yškin os apibend inančios monog a ijos, dak a o dise acijos i
e minologijos duomenų bazės.
2. Pi mieji du dešim mečiai
XXI amžiuje. Bend ieji klausimai Te minologija y a a pdisciplininė mokslinė i
p o esinė s i is; ji susijusi su į ai iomis disciplinomis i p o esijomis, aip
pa su kalbos poli ika, leksikologija, leksikog a ija, LSP y imais i e imu.
2.1 Kalbų eisės
Didžioji dalis li e a ū os apie kalbų poli iką Veng ijoje bu o kalbų
plana imo s i yje, iksliau, s a uso plana imo i ko pusų s i yje.

Ágo a Fó is58 Te minologijos plana imo is o ija i naujausios endencijos.
in Hunga y in he 21s Cen u y
Su e minologija susijusios s i ys y a ap a iamos e minologijos poli ikoje
i e minologijos plana ime (ž . UNESCO 2005 m. gai es). Dauguma ie inių
eng ų kalbė ojų gy ena Veng ijoje, ačiau mažesnis skaičius gy ena už
Veng ijos ibų kaimyninėse šalyse, ku iose eng ų kalba y a mažumos kalba;
kiek iena šalis u i kalbinę aplinką su ski inga daugumos kalba ( umunų,
slo akų, slo ėnų, se bų, k oa ų, Muh , Kozmács, Hube 2020). Į ai ios išo ės
Uk ainian, and Ge man). The Hunga ian language is plu icen ic (Vančo,
į akos (p z., ekonominės, eisinės, kul ū inės) da o į aką eng ų
e minologijai. Todėl kalbos pokyčiai (įskai an e minologinius pokyčius)
Veng ijoje i mažumų kon eks e ys osi ski ingais būdais. Iki
ūks an mečio p adžios Cen inės Eu opos šalys isiškai pe a kė sa o
eisinę sis emą, i kaip šio p oceso dalį jie aip pa sukū ė naujus kalbų
įs a ymus. Veng ijoje po komunizmo žlugimo 1989 m. pa eng oje pakeis oje
kons i ucijoje da nebu o paskelb a o iciali šalies kalba; Tačiau jis nu odė,
kad nacionalinės i kalbinės mažumos y a als ybės s a ybiniai elemen ai i
kad ji už ik ins jų gim osios kalbos naudojimą, š ie imo jų kons i ucijoje
( adinamas "Veng ijos pag indiniu įs a ymu") bu o p iim as
mo he ongue, and he use o names in hei na i e language. The new
2011 m. bu o paskelb a, kad o iciali šalies kalba y a eng ų kalba.
(And ássy 2017: 74[…]75).
Vieną kalbą kalbančių bend uomenių są okos i e minologinės sis emos
na ū aliai keičiasi i ys osi ski ingos są okos i e minologinės sis emos, dėl
ski ingų kul ū inių, ekonominių, eisinių i adminis acinių kon eks ų (p z.,
okiečių LSP Vokie ijoje, Aus ijoje i Š eica ijoje; anglų LSP ski ingose
šalyse; eng ų LSP). Lans yák (2002: 201) eigia, kad na ū alu, kad Veng ijos
kalba Ka pa ų baseino šalyse keičiasi aš uoniomis ski ingomis p iemonėmis,
nes kalbinius pokyčius į akoja keli eiksniai, ku ie nė a susiję su kalba. Veng ų
kalbos e minologijos kaimyninėse šalyse bu o ski ingos, i ik po ežimo
pasikei imo 1989 m. i p isijungimo p ie ES 2004 m. Veng ų kalba bu o p adė a
kalbė i Veng ijoje. Tačiau daugelio eng ų e minologinių a ian ų sude inimas
i jų inkimas į duomenų bazę da nebu o į ykdy as, no s bu o im asi inicia y ų
neighbou ing coun ies we e able o econnec wi h he e minology used
(p z., kalbų poli ikos i kalbų plana imo klausimais, susijusiais su kaimyninėse
šalyse gy enančiais eng ais, ž .
59Te minologija | 2024 | 31
Szabómihály 2009 m. i "žaliosios knygos" "Žaliosios knygos" "Žaliosios
knygos" "Žaliosios knygos" "Žaliosios knygos" "Žaliosios knygos" "Žaliosios knygos" "Žaliosios knygos" "Žaliosios knygos" "Žaliosios knygos".
Te minologijos y imai, akademiniai leidiniai
Veng ijos ling is inėje li e a ū oje bend ų e minologijos klausimų
diskusija in ensy iai p asidėjo 2000-aisiais, kai bu o "a ku iami" Wüs e io
p incipai; Nuo o laiko į ai iose publikacijose bu o ap a iamos 1930-ųjų
e minologinės mokyklos, isų pi ma i išsamiai Wüs e io da bai (p z.,
Zabóné Va ga 2015). Nuo o laiko aip pa padidėjo susidomėjimas ki omis
e minologijos endencijomis; Visų pi ma, ai apima socio- e minologiją,
emdamasi Ma ia Te esa Cab é da bu, i Ri a Temme man p opaguojamą
sociokogni y ų požiū į. Viena ypač populia i ema bu o e minologijos i
e imo su ampa (išsamiau ž . leidinį "Ve imas i e imas"
Te minologija: Fó is 2022).
Akademiniai y imai e minologijos s i yje įgijo pag ei į daugiausia
ling is ikos, o ne mokslų s i yje, daugeliu e minologijos publikacijų i
dak a o dise acijų. "Magya Te minológia" (Veng ijos e minologijos
žu nalas) bu o išleis as 2008-2013 me ais Akadémiai Kiadó leidykloje.
Te minologija kaip disciplina bu o į es as į aukš ojo mokslo (BA, MA i PhD
lygmenis), po o bu o p adė a magis o e minologijos p og ama (2011-2018)
Ká oli Gáspá uni e si e e Re o muo os bažnyčios Veng ijoje. Šiuo me u
į ai iose ins i ucijose aip pa engiami su e minologija susiję mokymo
ku sai. Te minologinio da bo paklausa bu o daug didesnė, isų pi ma e imo
p amonėje, o ėliau i echninio ašymo s i yje, o ai lėmė e minologinių
duomenų bazių sukū imą; bu o suku os daugiausia e imui ski os duomenų
bazės i žodynas (p z., IATE eng ų kalbos u inys, "Te min" duomenų bazė i
e minologinės duomenų bazės p i ačiose įmonėse). Tačiau nacionalinė
e minologinė duomenų bazė nebu o suku a. Bu o įs eig os kelios
e minologijos o ganizacijos i mokslinių y imų g upės, ku ios aip pa y a
a p au inių e minologijos o ganizacijų na ės (ž . Fó is 2022: 115[…]120).
No s daugelio specializuo ų s ičių e minologija bu o apdo o a jau XX
amžiuje, iek specializuo uose žodynuose, iek moksliniuose leidiniuose (ž .
ne ukus išleis ą "Fó is"), ik XXI amžiuje a ski ų specializuo ų kalbų
e minologijos is o ija
"Ágo a Fó is60: Te minologijos i s ičių is o ija i naujausios endencijos
in Hunga y in he 21s Cen u y
bu o išsamiau i isapusiškiau išnag inė a Veng ijos li e a ū oje (p z., knygos
i dak a o dise acijos apie medicinos, ma ema ikos, spo o, eisinę,
ekonominę, echninę i muzikos e minologiją). Taip pa bu o paskelb a apie
bend ą e minologijos eo iją i eng ų e minologijos būklę (p z., Fó is 2005).
Taigi didelė e minologinių y imų i leidinių dalis a liekama mokslinių y imų
g upėse i dak a o s udijų p og amose uni e si e uose. Kai ku iose įmonėse
(daugiausia e imo agen ū ose i a p au inėse įmonėse) ku iamos
e minologijos duomenų bazės, ačiau daugeliu a ejų ai nė a iešos duomenų
bazės. Jau ku į laiką mes s engiamės su ieny i e minologinius y imus i
e minologinį da bą, aip pa p adė i da bą su Veng ijos e minologijos
po alu i nacionaline, iešoje Veng ijos e minologijos duomenų bazėje. Pe
pas a uosius kele ius me us bu o išleis a kele as knygų, ku iose ap a iamos
de alės, sub-laukos i užduo ys, susijusios su Veng ijos e minologijos
s a egija (apsk i ai: Fó is, Bölcskei 2019 i P ószéky e al. 2023; apie eisės i
iešojo adminis a imo e minologiją: Tamás, Szo ák 2021, Rixe 2023 i Glossa
Iu idica 2023/X3 nume is). P omisingas y a ai, kad e minologijos po alo
s a yba aip pa p asidėjo dėl Veng ijos kalbininkys ės mokslinių y imų
cen o e minologijos y imų g upės 2021 m. p adė ų da bų.
3. Speci iniai klausimai
IR TERMINIS laukai
Žemiau pa eikiamos kai ku ios s i ys, ku iose pe pas a uosius du
dešim mečius bu o a lik i in ensy ūs y imai: eisės i iešojo adminis a imo
e minologija, konk ečiai ES a ojami e minai, medicinos e minologija bei
gam os mokslų e minologija i nomenkla ū a. Dėl didelio leidinių skaičiaus čia
pa eikiama a ink a bibliog a ija. Jei bu o paskelb as san aukos omas a
s aipsnis šiuo klausimu, jis ci uojamas kaip nuo oda.
3.1 Teisės i iešojo adminis a imo e minologija
3.1.1. Veng ijos eisės i iešojo adminis a imo sąlygos
Teisės i iešojo adminis a imo s i yse kalbų i e minologijos
sues a e add essed in publica ions conce ning he equi emen s o comp e-
komunikacija y a jau i i p ieinama i y a susijusi su e ek y umu i e iniais
klausimais. Teisės s i yje eikala imas naudo i pap as ą kalbą y a
s a biausias engian i e čian eisės ak us; adminis acinėje s i yje
61Te minologija | 2024 | 31 s i is, ji y a s a biausia bend aujan su
piliečiais (daugiausia pasauliečiais) i engian o icialius dokumen us.
Į ai ios inicia y os bu o p adė os isame pasaulyje, siekian page in i
o icialios kalbos naudojimo aiškumą, daugiausia siekian pa eik i
s ilis ines, sin ak ines i leksikines ekomendacijas (p z., "Plain Language
Mo emen " JAV 1970-aisiais, "Plain English Campaign" Anglijoje 1980-aisiais,
Eu opos Komisijos "Clea w i ing o Eu ope" kampanija 2010 m.). Bend as
sup an amumo eikala imas nus a y as eisės ak uose (ž . Tó h 2022), o
išsami in o macija apie ai, kaip pasiek i aiškumą, išdės y a s anda uose
(p z., IEC/IEEE 82079-1:2019; ISO 24495-1:2023) i į ai iuose s iliaus i kalbos
ado uose. Teisinių dokumen ų sup an amumas iš dalies y a ling is inis, iš
dalies - eisinis klausimas i gali bū i e inamas pagal daugelį kin amųjų.
Ta p eiksnių, dėl ku ių eks us sunku sup as i, dažniausiai pab ėžiami
e minologijos naudojimas i sin ak iniai bei eks iniai b uožai. Ling is inės
analizės odo, kad nė a isuo inai aikomų gai ių, už ik inančių eisinių eks ų
sup an amumą, i kad naudojamos kalbos supap as inimas (p z., sakinių
su umpinimas, e minų pakei imas įp as ais žodžiais) nebū inai pada o
eks ą sup an amą. Taip pa eikia a k eip i dėmesį į ai, kad u inio ikslumas
i sup an amumas dažnai y a p ieš a ingi. Taip pa s a bu a siž elg i į ikslinę
audi o iją
and hei legal and linguis ic backg ound.
Veng ijoje eisės i kalbos klausimai bu o a pusa yje susiję jau XIX amžiuje, o
eisės e minologijos inkimas i kū imas uo me u bu o pag indinis klausimas.
Veng ijos eisinės e minologijos y imai ga o naują impulsą
šešiasdešim ajame dešim me yje, kai kilo susi ūpinimas dėl eisinės kalbos
sup an amumo. 1980-aisiais me ais bu o p adė i y inė i s a biausius eisinės
e minologijos b uožus. Po 2000-ųjų me ų ES eks ų kalbos naudojimo y imas
a k eipė dėmesį į eisinių eks ų e imą i eisinę e minologiją (ž . p z., Vinnai
2017). Taip pa bu o a lik i ko pusiniai y imai, ski i iš i i eisinių eks ų
sup an amumą. Miskolco uni e si e e bu o suku as Miskolco eisinis ko pusas,
kad naudojan ko pusų ling is inius me odus bū ų galima iš i i eisės eks ų
sa ybes dideliame eisės eks ų ko pusas. Šiame y ime ad oka ai i ling is ai
bend ada bia o, kad išsiaiškin ų, a y a Veng ijos eisinės e minologijos
b uožų, ukdančių jos sup an amumui (Vincze 2018); Taip pa bu o išleis a
knyga, apibend inan i šį didelio mas o y imą (Szabó, Vinnai 2018). Vienoje y imo
dalyje
Ago a Fó is68: Te minologijos i li e a ū os apie Co id-19 epidemiją
in Hunga y in he 21s Cen u y
is o ija i naujausios endencijos iš anglų kalbos į eng ų kalbą i
e minologijos plė a eng ų kalba, pe ku ią bu o suda y as daugiau nei
Bu o suku a 1,7 mln. žodžių (B. Papp, Somogyi 2022).
3.3 Gam os mokslų e minologija i nomenkla ū a
Gam inių mokslų s i yje e minologija i nomenkla ū a bu o a ski os jau XIX
amžiuje, daugiausia a siž elgian į ai, a jos bu o naudojamos bend iems
są okoms ( e minologijai) a ba objek ams, asmenims a g upėms
(nomenkla ū ai) (ž . ISO 1087:2019). Te minologijos kū imą am ik am dalykui
eglamen uoja bend os kalbos g ama ika, o nomenkla ū os kū imo aisykles
eglamen uoja konk ečios aisyklės i kodai. Kele as disciplinų (p z., chemija,
biologija, geog a ija) sukū ė sa o nep iklausomas sa o s i ies nomenkla ū os
kū imo sis emas, ku ias nuo XX a. koo dinuoja a p au inės p o esinės
o ganizacijos. Veng ijoje Veng ijos mokslų akademijos padaliniai y a
a sakingi už nomenkla ū os aisyklių (p z., simbolių, ma a imo iene ų i
pa adinimų) nus a ymą i a naujinimą (ž . Bölcskei, Fó is 2022). Specializuo ų
kalbų leksikas, įskai an e minologiją i nomenkla ū ą, pas a aisiais
dešim mečiais aip pa iškėlė s a bių klausimų. Šiuo me u a pdisciplininis
komi e as, Veng ijos mokslų akademijos Veng ijos kalbos
a pdepa amen inis nuola inis komi e as, y a a sakingas už a p au inės
nomenkla ū os aisyklių pe kėlimą į eng ų kalbą, specializuo os kalbos
ašybos egulia imą i aisyklių bei ado ų engimą. P ak iškai šio komi e o
da bas daugiausia o ien uo as į ašybos klausimus ( ašybos žodynų leidimas);
jie nesusiję su e minologiniu da bu šiuolaikinėje p asme, pa yzdžiui,
e minologinių duomenų bazių kū imu.
Veng ijos mokslinės e minologijos is o ija da nė a už ašy a, o apie
į ai ių mokslinių disciplinų (p z., chemijos, geologijos) e minologijos i
specializuo os kalbos ys ymąsi bu o a lik a ik kele as y imų. XX i XXI
amžiuose bu o išleis a kele as ienkalbių, d ikalbių i daugiakalbių žodynų
(ž . h ps: szakszo a .lib.p e.hu.hu), ačiau is da eikia suku i
sudė ingesnes e minologijos duomenų bazes.
Veng ijoje bu o a lik i eikšmingi laze io y imai op ikos ( izikos) s i yje,
įskai an laze io iziką. Tai a k eipė dėmesį į y imą

69Te minologija | 2024 | 31 moksliniai y imai i speci inės laze ų g upės,
o he e minology o lase s in he i s decade o he 2000s. In hese yea s,
aukš os ene gijos a o i em osekundės laze ų6, kū imas p adėjo
spa čiai ys y is; Šiame kon eks e TERMIK mokslinių y imų g upė iš y ė i
apibūdino a o i em osekundinių pulsuojamų laze ų e minologiją i
sukū ė e minų bazę bei "Dic ionELI" žodyną (h p://dic ioneli.s epp.hu) apie
laze io e minologiją. Pag indinis ikslas bu o iš i i e minologiją i
są okų sis emą anglų i anglų kalbomis. Tai padė ų e i eks us (ž . Fó is,
English and Hunga ian o collec he e minology o bilingual (Hunga ian
B. Papp 2015; Fó is 2022: 131[…]153).
4. Iš ados
Šiame s aipsnyje siekiama pa eik i XXI a. Veng ijos e minologijos is o ijos
i naujausių endencijų sin ezę. Pasku iniai du dešim mečiai Veng ijoje a nešė
eiksmingų pokyčių aukš ojo mokslo, p o esinio mokymo, mokslinės
k ali ikacijos i leidybos s i yse.
Pi moji mūsų iš ada y a a, kad isi šie pokyčiai su eikė galimybę ge in i
e minologijos eo ijos i e minologijos aldymo sup a imą, plė ą i
mokymą, aip pa sus ip in i a p au inę eiklą Veng ijoje i kaimyninėse
al ela ions and s a ing a dialogue abou Hunga ian e minology policies,
šalyse. Tai lėmė e minologijos mokymo, e minologijos ku sų i a p au inių
san ykių augimą, aip pa mokslinių publikacijų i ski ingų s ičių e minų
y imo padidėjimą.
Pi mieji du XXI a. dešim mečiai a nešė kele ą naujų pokyčių eng ų e minologijos s i yje. Konk ečiai kalban ,
uo me u bu o išleis a daug mokslinių publikacijų (dok o an ū os da bai, monog a ijos, dise acijos). Šiame
s aipsnyje pi miausia ap a iami eikšmingi Veng ijos e minologijos pokyčiai kalbų eisių a ž ilgiu pe
pas a uosius du dešim mečius. Tada bu o pab ėž i s a biausi e minologijos s i ies akademiniai leidiniai.
Galiausiai bu o išsamiai ap ašy os s i ys, ku iose bu o a lik as eikšmingas e minologinis da bas anks esniais
me ais. ELI (Ex eme Ligh In as uc u e, išsamiau ž . h ps: www.eli-alps.hu) p ojek as y a izikos p emijos
dalis "už ekspe imen inius me odus, ku ie gene uoja a osekundės š iesos impulsus, ski us y inė i elek onų
dinamiką ma e ijoje" i Fe enc K ausz, ienas iš nugalė ojų, y a į e in as už ai, kad a ė ė kelią Veng ijos
ELI s ulpui Szegede.
he new gene a ion o la ge-scale esea ch acili ies in Eu ope. I is in e es ing o no e ha he 2023 Nobel
Ágo a Fó is70 Te minologijos is o ija i naujausios endencijos du
in Hunga y in he 21s Cen u y
dešim mečiai: eisės i iešojo adminis a imo e minologija (Veng ijos
eisiniai i adminis aciniai e minai, konk ečiai ES e minai), medicinos
e minologija i gam os mokslų e minologija bei nomenkla ū a. An a
iš ada: aki aizdu, kad ak y iausias e minologinis da bas i y imai yks a
ose mokslo s i yse, ku ių iesioginis aikymas apo s a bus, . y. eisės i
adminis a imo, medicinos i gam os mokslų s i yse. Be o, a odo, kad
e minologiniai y imai, ypač eisinėje i adminis acinėje s i yje, y a
glaudžiai susiję su e imu. Be o, kiek ienoje iš šių s ičių bu o pa ašy a
kelios dak a o dise acijos i monog a ijos, aip pa bu o išleis a daugybė
mokymo medžiagų i žodynų.
Apsk i ai, didžiąją XX a. dalį Veng ija bu o ienkalbė šalis, ku i palankiai
e ino ienkalbį e minologijos da bą. Tačiau XXI a. geopoli inė dinamika,
p z., globalizacija, anglų kalbos y imų i leidinių augimas, ES na ys ė bei
glaudesni yšiai su eng ais už sienų, paska ino daugiakalbių e minologijos
da bų augimą i p i e ė iksliau s udijuo i i apibūdin i e minologines
sis emas s i yse, ku ioms da o į aką šie p ocesai.
SOURCES
A magya o szági szakszó á ak és -lexikonok bibliog á iája. A ailable a : h ps://szakszo a .lib.p e.hu/hu/
[accessed Oc obe 11, 2023].
Ba Is án, Klaudy Kinga 2003: EU- o dí óiskola. Eu ópai Uniós szö egek o dí ása angol ól magya a,
Budapes : Co ina.
Clea w i ing o Eu ope. A ailable a : h ps://commission.eu opa.eu/abou -eu opean-commission/
depa men s-and-execu i e-agencies/ ansla ion/clea -w i ing-eu ope_en [accessed Oc obe 11, 2023].
Dic ionELI. A ailable a : h p://dic ioneli.s epp.hu [accessed Oc obe 11, 2023].
Fische Má a, T ebi s Anna 2014: Angolul az Eu ópai Unióban. EU-angol – Kinek? Mié ? Hogyan? [EU
English – Using English in EU Con ex s], Budapes : Tempus Közalapí ány. A ailable a : h p://www.
euenglish.hu/wp-con en /uploads/2014/09/EU_angol_osszes_cikk_2014.pd .
Glossa Iu idica. A ailable a : h ps://ajk.k e.hu/index.php/glossa-iu idica [accessed Oc obe 11, 2023].
Hunga ian O ice o T ansla ion and A es a ion (OFFI). A ailable a : www.o i.hu [accessed Oc obe 11, 2023].
IATE. A ailable a : www.ia e.eu opa.eu [accessed Oc obe 11, 2023].
IEC/IEEE 82079-1:2019 P epa a ion o in o ma ion o use (ins uc ions o use) o p oduc s – Pa 1:
P inciples and gene al equi emen s.
ISO 1087:2019 Te minology wo k and e minology science – Vocabula y.
ISO 24495-1:2023 Plain language – Pa 1: Go e ning p inciples and guidelines.
Magya Jogi Nyel . A ailable a : h ps://joginyel .hu/ [accessed Oc obe 11, 2023].
Magya O osi Nyel . A ailable a : h ps://o osinyel .hu/ [accessed Oc obe 11, 2023].
Magya Te minológia. A ailable a : h ps://akjou nals.com/ iew/jou nals/1206/1206-o e iew.xml
[accessed Oc obe 11, 2023].
MSZT. A ailable a : www.msz .hu [accessed Oc obe 11, 2023].
71Te minologija | 2024 | 31
Nemze i Jogszabály á . A ailable a : www.nj .hu [accessed Oc obe 11, 2023].
Te min. A ailable a : h ps:// e min.im.go .hu/ [accessed Oc obe 11, 2023].
Te minology and Communica ion Resea ch G oup (TERMIK) a he Facul y o Humani ies and Social Sciences a
he KRE. A ailable a : h ps://b k.k e.hu/index.php/2015-12-05-09-31-20/ka iku a ocsopo ok/824-
e minologiai-ku a ocsopo - e mik.h ml [accessed No embe 20, 2023].
Te minology Resea ch G oup a he Hunga ian Resea ch Cen e o Linguis ics. A ailable a : h ps://ny ud.hu/
en/ esea ch-g oup/ e minology- esea ch-g oup/a ea [accessed No embe 20, 2023].
PHD THESES
Balogh Do ka 2020: Mű aj uda osság a jogi szak o dí ásban és szak o dí óképzésben, Budapes : ELTE BTK.
Be eczné Szép Beá a 2012: A szak o dí ás sze epe a magya gazdasági, jogi szaknyel kialakulásában, Budapes :
ELTE BTK.
Fische Má a 2010: A o dí ó min e minológus, különös ekin e el az eu ópai uniós kon ex us a, Budapes :
ELTE BTK.
Foga asi Ka alin 2012. Limi ed Fo ensic Assessabili y o So Tissue Inju ies. Con as i e Te minological Analyses
o Hunga ian, Aus ian and Ge man Medical Diagnos ic Repo s, Pécs: Uni e si y o Pécs.
No ák Ba nabás 2019: A e minológiai munka olyama a minőségi jogalko ásban. Magya –olasz összehasonlí ó
izsgála az alko mányjogi e minológia e üle én, Pécs: PTE ÁJK.
Rádai-Ko ács É a 2009: Az euáo e minus, a agy az eu ópai uniós e minológia jellemzői, különös ekin e el az
újla in nyel ekben megjelenő sajá osságok a, Budapes : ELTE BTK.
Rá kainé Jablonkai Réka 2010: A co pus-linguis ic in es iga ion in o he lexis o w i en English EU discou se:
An ESP pedagogic pe spec i e, Budapes : ELTE.
Somssich Réka 2007: Az eu ópai közösségi jog ogalmainak nyel i megjelení ése, különös ekin e el az eu ópai
magánjog a, Budapes : ELTE ÁJK.
Zabóné Va ga I én 2015: Műszaki szö egek o dí ásának e minológiai p oblémái néme –magya nyel pá ban
já műipa i szö egek alapján, Budapes : ELTE BTK.
Vinnai Edina 2012: Nyel használa a jogi eljá ásban, Miskolc: Miskolci Egye em ÁJK.
REFERENCES
And ássy Gyö gy 2017: A magya nyel és a magya nyel közösség jogi helyze e. – A magya nyel jelene és
jö ője, ed. G. Tolcs ai Nagy, Budapes : Gondola , 64–90.
B. Papp Esz e , Somogyi Zol án 2022: Kollabo a í e minológiai munka a Co id1001 önkén es
szak o dí ói csopo ban. – Nyel ek, nyel ál oza ok, kö e kezmények II, eds. J. Na acsics, Sz. Bá yi,
Budapes : Akadémiai Kiadó. DOI: h ps://doi.o g/10.1556/9789634548607.
Bölcskei And ea, Fó is Ágo a 2022: A né udomány, a ne ezék an és a e minológia iszonya, é in kezési
pon jai. – Né ani É esí ő 44, 59–78. DOI: h ps://doi.o g/10.29178/Ne E .2022.5.
Bölcskei And ea 2019: A szab ányosí ás online o ásai a Ká pá -medencében. – A szab ányosí ás o dí ási
és e minológiai ona kozásai, eds. Á. Fó is, A. Bölcskei, Budapes , KRE–L’Ha ma an, 137–150.
Bősze Pé e , Kap onczai Ka alin, Keszle Bo bála (eds.) 2021: A magya o osi nyel ö éne e, Budapes :
Medicina.
Bősze Pé e (ed.) 2009: A magya o osi nyel anköny e, Budapes : Medicina.
Doná h Tibo 2009: Az ana ómiai nyel min az o os udomány alapja. – A magya o osi nyel anköny e,
ed. P. Bősze, Budapes : Medicina, 287–295.
D ó h Júlia 2000: Legyen egységes az Eu ópai Unió magya nyel ű e minológiája! – Magya Nyel ő 124,
287–297.
Fa kas Ildikó 2007: A o dí ói szabadság ko lá ai az EU in ézményeiben. – Fo dí ás udomány 9, 98–105.
Fische Má a 2008: Az eu ópai uniós o dí ás és e minusalko ás magya ona kozásai. – Magya Nyel ő
132, 385–402.
Fische Má a 2023: Eu olek usok. Az Eu ópai Unió ha ása a nyel ek e, különös ekin e el a jogi nyel e,
Budapes : Akadémiai Kiadó. DOI: h ps://doi.o g/10.1556/9789634548959.
Foga asi Ka alin 2016: Ana ómiai e minusok használa ának p oblémái lá lele i sé ülésleí ásokban. –
Tá la ok a mai magya alkalmazo nyel észe ben, eds. A. Á. Reményi, Cs. Sá di, Zs. Tó h, Budapes :
Tin a, 322–332.
Ágo a Fó is72 The His o y and Recen T ends o Te minology
in Hunga y in he 21s Cen u y
Foga asi Ka alin 2017: A kó boncolási jegyzőköny e minológiájának sajá osságai és XXI. századi
kihí ásai. – Po a Lingua 2017, eds. Zs. Bocz, R. Besznyák, Budapes : SZOKOE, 95–108.
Fó is Ágo a, B. Papp Esz e 2015: C ea ing an English-Hunga ian Te mbase o Lase Physics,
The Dic ionELI. – Te minologija 22, 26–38. A ailable a : h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/
iew/517/607.
Fó is Ágo a, Bölcskei And ea (eds.) 2019: Te minológias a égiai kihí ások a magya nyel e üle en,
Budapes : L’Ha ma an–OFFI Z . A ailable a : h ps://www.o i.hu/o i-akademia/kiad anyok/
e minologias a egiai-kihi asok-a-magya -nyel e ule en.
Fó is Ágo a 2005: Ha e minológia lecke, Pécs: Lexikog á ia Kiadó. A ailable a : h p://mek.oszk.
hu/09200/09278/.
Fó is Ágo a 2010a: The si ua ion and p oblems o Hunga ian e minology. – Te minology in E e yday Li e,
eds. M. Thelen, F. S eu s, Ams e dam/Philadelphia: John Benjamins, 35–46.
Fó is Ágo a 2010b: Hunga ian, as he language o educa ion in he uni e si ies o he Ca pa hian Basin. –
Nacionalni jeziki isokem šols u. Na ional Languages in Highe Educa ion, eds. M, Huma , M. Žaga
Ka e , Ljubljana: ZRC Publishing, Scien i ic Resea ch Cen e SASA, 71–78.
Fó is Ágo a 2022: T ansla ion and Te minology. Theo y and P ac ice in Hunga y, Budapes /Pa is: KRE –
L’Ha ma an.
Fó is Ágo a o hcoming: Te minology in Hunga y: om s anda d Hunga ian o e ms and scien i ic
names. – His o y o Te minology, eds. K. Wa bu on, J. Humbley, Ams e dam/Philadelphia: John
Benjamins.
Gáspá End e, Somssich Réka 2019a: Nemze i jog nemze közi é ben, a agy e minológiai és s ilisz ikai
dilemmák a magya joganyag angol nyel e o dí ása so án. – Diszciplínák alálkozása: nyel i köz e í és a
XXI. században, ed. Sz. Szo ák, Budapes : OFFI Z ., 28–41.
Gáspá End e, Somssich Réka 2019b: A magya jog o dí a: Az Igazságügyi Minisz é ium á ogó o dí ási
p ojek je a magya joganyag angol nyel ű elé he őségének biz osí ásá a. – Fon es Iu is 1, 55–60.
Ke esz es Csilla, Bo da Be nade , Vincze Ve onika 2019: Mi de ül ki a SZEMEK-ből? Egy magya nyel ű o os
ko pusz mo ológiai sajá osságai. – Po a Lingua 2019, ed. R. Besznyák, Budapes : SZOKOE, 97–109.
Klaudy Kinga 2004: Az EU-szakszö egek o dí ásának ok a ása. – Miskolci Nyel i Mozaik, ed. Cs. Dobos,
Budapes : Eö ös Józse Kiadó, 11–24.
Kuna Ágnes, Ludányi Zsó ia 2023: Te minológiai el ek az o osi szaknyel ben és a gyógyí ó
kommunikációban. P oblémák, endenciák, ideológiák. – A magya e minológias a égia kialakí ása. Zöld
köny , eds. G. P ószéky e al., Budapes : Nyel udományi Ku a óközpon , 109–134.
Laczkó K isz ina 2015: Az újmagya és az újabb magya ko . – A magya nyel , ed. F. Kie e , Budapes :
Akadémiai Kiadó.
Lans yák Is án 2002: A magya nyel ha á on úli ál oza ai – babonák és közhelyek. – Magya
nyel e ezés Szlo ákiában, eds. I. Lans yák, G. Szabómihály, Pozsony: Kallig am Köny kiadó, 199–211.
Lesznyák Ágnes 2010: Az eu ópai uniós in ézmények e minológiai ada bázisa: a IATE. – Magya
Te minológia 3(2), 161–181.
Ludányi Zsó ia, Va ga É a Ka alin 2021: A szemésze i dokumen áció jellegze ességei. – Ta alom ejlesz és
és dokumen áció. Nyel észe i ona kozások, eds. Á. Fó is, A. Bölcskei, Budapes : KRE – L’Ha ma an,
327–360.
Majzikné Bausz Ágo a 2008: Az e-ko mányza , e-közigazga ás p oblémái és e minológiai ona kozásai
Magya o szágon. – Magya Te minológia 1(1), 59–76. DOI: h ps://doi.o g/10.1566/MaTe m. 1.2008.1.5.
Mo i Lau a (ed.) 2018: Obse ing Eu olec s. Co pus analysis o linguis ic a ia ion in EU law. (S udies in
Co pus Linguis ics, 86), Ams e dam/Philadelphia: John Benjamins.
Mu á h Judi 2010: T ansla ion-o ien ed e minology wo k in Hunga y. – Te minology in E e yday Li e, eds.
M. Thelen, F. S eu s, Ams e dam/Philadelphia: John Benjamins, 47–59.
P ószéky Gábo e al. (eds.) 2023: A magya e minológias a égia kialakí ása. Zöld köny , Budapes :
Nyel udományi Ku a óközpon . DOI: h ps://doi.o g/10.18135/ e m.2023.
Rixe Ádám 2023: Szükség an-e Magya o szágon jogi-igazga ási szaknyel újí ás a? Gondola ok egy
ku a ás ma gójá a. – Glossa Iu idica X(3), 93–103. DOI: h ps://doi.o g/10.55194/GI.2023.3.1
Robin Edina e al. 2016: Fo dí ás udomány és ko puszku a ás: bemu a kozik a Pannónia Ko pusz. –
Fo dí ás udomány 18(2), 5–26.
Somssich Réka 2003: A jog ogalmi meg elel e és p oblémái a közösségi jogban az i ányel ek á ül e ésének
szin jén – a jogi „ o dí ás” sajá os o mája. – Magya Jog 50, 746–753.
73Te minologija | 2024 | 31
Szabó Miklós, Vinnai Edina (eds.) 2018: A ö ény sza ai, Miskolc: Bíbo Kiadó.
Szabómihály Gizella 2009: Hunga ian in Slo akia: Language managemen in a bilingual mino i y
communi y. – Language Managemen in Con ac Si ua ions, eds. J. Nek apil, T. She man, F ank u am
Main: Pe e Lang, 49–73.
Szo ák Szil ia (ed.) 2021: A hi eles o dí ás min köz elada , Budapes : OFFI Z .
Tamás Dó a Má ia, Szo ák Szil ia (eds.) 2021: Magya jogi alap e minusok a szomszédos o szágok nyel én,
Budapes : OFFI Z .
Tamás Dó a Má ia 2019: Be eze és a jogi e minológiába a e minológus szemü egén á , Budapes : ELTE Eö ös
Kiadó – OFFI Z .
Tamás Dó a Má ia 2020: Az OFFI Z . e ékenységének és e minológiai p ojek jeinek bemu a ása. –
Nyel , kul ú a, iden i ás. Alkalmazo nyel észe i ku a ások a 21. századi in o mációs é ben. I. Te minológia,
lexikog á ia, o dí ás, eds. Á. Fó is, A. Bölcskei e al., Budapes : Akadémiai Kiadó. A ailable a : h ps://
me sz.hu/a-manye-kong esszusok-eloadasai.
Tamás Dó a Má ia (ed.) 2023: Te minológias a égia és jogi alap e minusok holland, o osz, spanyol, po ugál
nyel en, Budapes : OFFI Z .
Tó h Judi 2022: A közé he őség úgy, ahogy a jogalko ó elképzeli. – Közjogi Szemle 4, 20–27.
T ebi s Anna 2008: English Lexis in he Documen s o he Eu opean Union – a Co pus-based Explo a o y
S udy. – Wo king Pape s in Language Pedagogy (WoPaLP) 2, 38–54.
UNESCO Guidelines 2005: Guidelines o Te minology Policies. Fo mula ing and implemen ing e minology
policy in language communi ies, Pa is: UNESCO. A ailable a : h p://unesdoc.unesco.o g/
images/0014/001407/140765e.pd .
Vančo Ildikó, Muh Rudol , Kozmács Is án, Hube Má é (eds.) 2020: Hunga ian as a Plu icen ic Language
in Language and Li e a u e, Be lin/Be n/B uxelles/New Yo k/Ox o d/Wa szawa/Wien: Pe e Lang.
Va ga É a Ka alin e al. 2023: E délyi és anyao szági o osi e minológia pandémia idején. – Alkalmazo
Nyel udomány Különszám 1, 76–95. DOI: h p://dx.doi.o g/10.18460/ANY.K.2023.1.004.
Va ga É a Ka alin, Ba a And ea 2020: A nemze közi és a magya ana ómiai ne ek egységesí ési
p oblémái. – Po a Lingua 2020, 193–204.
Va ga É a Ka alin 2014: Ana ómiai ne ek égen és ma. La in helye angol? – Mode n Nyel ok a ás 20(1–2),
35−42.
Vá nai Judi Szil ia 2005: Eu ópai uniós e minológia és o dí ás – múl és jelen. – Fo dí ás udomány 7, 5–15.
Vincze Ve onika 2018: A Miskolci Jogi Ko pusz nyel i jellemzői. – A ö ény sza ai, eds. M. Szabó, E. Vinnai,
Miskolc: Bíbo Kiadó, 9–36.
Vincze Ve onika e al. 2008: The BioScope co pus: anno a ion o nega ion, unce ain y and hei scope in
biomedical ex s. – BMC Bioin o ma ics 9(11), 1–9.
Vinnai Edina 2017: Jog és nyel ha á án. A jogi nyel használa nemze közi és hazai ku a ása, Budapes : Gondola .
Ződi Zsol 2018: A jog é he őségének ha á ai: Meg udják-e oldani a nyel észek a jogi szö egek
é he e lenségének p oblémájá ? – A ö ény sza ai, eds. M. Szabó, E. Vinnai, Miskolc: Bíbo Kiadó,
241–260.
VENGRIJOS TERMINOLOGIJOS ISTORIJA
NAUJAUSIOS TENDENCIJOS XXI AMŽIUJE
San auka Šio s aipsnio ikslas apž elg i Veng ijos e minologijos is o iją i naujausias
endencijas, u ėjusias į akos e minų aidai XXI amžiuje. Pas a ieji du dešim mečiai
a nešė eiksmingų pokyčių Veng ijos aukš ojo mokslo, p o esinio engimo, mokslinės
k ali ikacijos i leidybos s i yse. Publikacijos kalba, ypač gam os mokslų, medicinos,
inžine ijos i ma ema ikos s i yse, iš esmės pasikei ė im a ašy i ne eng ų, be anglų
kalba. Be, mokslo žu nalai eng ų kalba palaipsniui nyko, o mokslinių publikacijų eng ų kalba
sumažėjo; ši endencija y auja iki šiol. Visi šie pokyčiai su eikė ge iau galimybę

Ágo a Fó is74 The His o y and Recen T ends o Te minology sup as i, plė o i i dės y i
in Hunga y in he 21s Cen u y
e minologijos eo iją i e minų a kybą, aip pa sus ip in i a p au inius yšius i
p adė i dialogą apie eng ų e minologijos poli iką. S aipsnyje pi miausia p is a omi
eikšmingi eng ų e minijos pokyčiai pe pas a uosius du dešim mečius iš kalbos eisių
pe spek y os, o ėliau dėmesys su elkiamas į s a biausi e minologijos s i ies mokslines
publikacijas. S aipsnyje aip pa iš yškinamos i išsamiau p is a omos s i ys, ku iose pe
pas a uosius du dešim mečius bu o e minai, speci iniai ES e minai, medicinos e mininai bei
a lik as eikšmingas e minologijos da bas: Veng ijos eisės i iešojo adminis a imo
gam os mokslų e minija i nomenkla ū a.
Aki aizdu, kad ak y iausias e minologijos da bas i y imai a liekami ose mokslo
s i yse, ku ių iesioginis aikymas apo s a bus, . y. eisė i iešasis adminis a imas,
medicina i gam os mokslai. Taip pa a odo, kad, ypač eisės i adminis a imo s i yje,
e minologiniai y imai y a glaudžiai susiję su e imu. Be o, bu o pa ašy os kelios
dak a o dise acijos i monog a ijos iš eisės i iešojo adminis a imo, medicinos i
gam os mokslų s ičių, išleis a daug mokomosios medžiagos i žodynų.
Gau a 2023-12-16
Ágo a Fó is
Ká oli Gáspá Uni e si y o he Re o med Chu ch in Hunga y, TERMIK
Dózsa Gyö gy ú 25-27.
H-1146 Budapeš as
Veng ija
El. paš as o is.ago a@k e.hu