The History and Recent Trends of Terminology in Hungary in the 21st Century

53Te minologija | 2024 | 31 doi.o g/10.35321/ e m31-03 Is o ija i naujausios endencijos Te minologija Veng ijoje XXI amžiuje Šim me is1 Veng ijos e minologijos is o ija i naujausios endencijos XXI amžiuje ÁGOTA FÓRIS Ká oli Gáspá Uni e si y o he Re o med Chu ch in Hunga y, TERMIK ORCID id: h ps://o cid.o g/00000-0002-7599-0323 Abs akcija Šio s aipsnio ikslas - pe žiū ė i e minologijos is o iją i naujausias endencijas, ku ios u ėjo į akos e minologijos e oliucijai Veng ijoje XXI amžiuje. Pasku iniai du dešim mečiai Veng ijoje a nešė eiksmingų pokyčių aukš ojo mokslo, p o esinio mokymo, mokslinės k ali ikacijos i leidybos s i yse. Visi šie pokyčiai su eikė galimybę ge iau sup as i, plė o i i moky i e minologijos eo ijos i e minologijos aldymo, aip pa s ip in i a p au inius san ykius i p adė i dialogą apie Veng ijos e minologijos poli iką. Pi majame s aipsnyje pa eikiami eikšmingi Veng ijos e minologijos pokyčiai s a biausiuose e minologijos s i ies moksliniuose leidiniuose. Be o, s aipsnyje he las wo decades om he pe spec i e o language igh s and hen ocuses on išsamiau pa ody a i ap a iamos s i ys, ku iose pe pas a uosius du dešim mečius bu o a lik as eikšmingas e minologinis da bas: Veng ijos eisės i iešojo adminis a imo e minai, konk ečiai ES a ojami e minai, medicinos e minai bei gam os mokslų e minologija i nomenkla ū a. Pag indiniai žodžiai: Veng ijos e minologija, e minologijos is o ija, XXI a. endencijos, e minologijos aldymas, e minologijos publikacijos. ANOTACIJA Šio s aipsnio ikslas apž elg i e minologijos is o iją i naujausias endencijas, ku ios u ėjo į akos e minų aidai Veng ijoje XXI amžiuje. Pas a ieji du 1 Šis y imas bu o emiamas Veng ijos Re o muo os bažnyčios Ká oli Gáspá uni e si e o Humani a inių i socialinių mokslų akul e o p ojek o "Specializuo ų kalbų y imai: e minologijos eo ija i aikymas" pag indu. Ago o F. 54 Te minologijos is o ija i naujausios endencijos, dešim mečiai in Hunga y in he 21s Cen u y Veng ijoje a nešė eiksmingų pokyčių aukš ojo mokslo, p o esinio engimo, mokslinės k ali ikacijos i leidybos s i yse. Visi šie pokyčiai su eikė ge iau galimybę sup as i, plė o i i dės y i e minologijos eo iją i e minų a kybą, aip pa sus ip in i a p au inius yšius i p adė i dialogą apie eng ų e minus- nologijos poli iką. S aipsnyje pi miausia p is a omi eikšmingi eng ų e minijos pokyčiai pe pas a uosius du dešim mečius iš kalbos eisių pe spek y os, o ėliau dėmesys su elkiamas į s a biausi e minologijos s i ies mokslines publikacijas. S aipsnyje aip pa iš yškinamos i išsamiau p is a omos s i ys, ku iose pe pas a uosius du dešim mečius bu o a lik as eikšmingas e minologijos da bas: Veng ijos eisės i iešojo adminis a imo e minai, speci iniai ES e minai, medicinos e minai bei gam os mokslų e minai i nomenkla ū a. ESMINIAI ŽODŽIAI: eng ų e minija, e minologijos is o ija, XXI amžiaus endencijos, e minų a kyba, e minologijos leidiniai. 1. Įžanga Veng ų kalba bu o išleis a nemažai knygų i s aipsnių apie eng ų kalbos is o iją, įskai an eng ų specializuo ų kalbų is o iją i e minologiją. Y a mažiau anglų kalbos leidinių apie eng ų e minologijos is o iją i bu o paskelb a kele as s aipsnių apie eng ų e minologijos endencijas i sa ybes XX i XXI a. p adžioje (p z., Fó is 2010a. i Fó is, Mu á h 2010). Pi muosiuose d idešim ies XXI a. dešim mečiuose Veng ijos e minologijos s i yje į yko kele as naujų pokyčių i uo me u bu o išleis a daug mokslinių leidinių. Šioje knygoje siekiama pe žiū ė i i apibend in i šių d iejų dešim mečių ezul a us i endencijas. 1.1. Is o ija i endencijos S a bu p adė i nuo ž ilgsnio a gal į XX a. pabaigą2. Veng ijos p amonės, ekonomikos i isuomenės pokyčiai i pe ėjimai p asidėjo jau 1980-aisiais. Kai ku ie iš šių pokyčių y a šie: naujos mokesčių sis emos, sude in os su inka, į edimas; d iejų lygių bankų sis emos, . y. cen inio banko i kome cinių bankų, sukū imas; kon e a imas į iksuo os ( alu os) kainų sis emą i . . (ž . Fó is 2010a). Tai bu o paleng in a i pag ei in a 1989 m. ežimo pasikei imu, ku is bu o lydimas 2 Veng ijos e minologijos is o ijos apž alga XX amžiuje, ž . Fó is. 55Te minologija | 2024 | 31 bu usi socialis inė ekonomikos koncepcinė sis ema. Dėl o 1990-aisiais keliose s i yse (p z., ekonomikoje, p ekyboje) u ėjo bū i suku a nauja, demok a inė i inkos ekonomikos e minologijos sis ema, a i inkan i Vaka ų Eu opos e minologijos sis emą. Bu o įku os naujos įmonės, leidyklos, e imo agen ū os i a p au inės kompanijos. Maži leidėjai išleido kele ą d ikalbių i daugiakalbių žodynų, daugiausia echnologijų isame pasaulyje, įskai an Veng iją (p z., in o macinių echnologijų i o assis wi h echnical ansla ion. The 1990s saw signi ican changes in elekomunikacijų plė a), su asmeninių kompiu e ių i in e ne o a si adimu, ka u su pi muosius skai meninimo žingsnius i da bu in e ne inėje e d ėje. 1990-aisiais i 2000-aisiais s anda izacija aip pa pasikei ė Ry ų Eu opos šalyse (daugiau in o macijos apie šių šalių s anda izacijos o ganizacijas ž . Bölcskei 2019). Veng ijoje bu usi als ybinė agen ū a 1995 m. bu o pe a ky a į nep iklausomą iešosios naudos o ganizaciją i bu o įku a Veng ijos s anda ų įs aiga (MSZT; www.msz .hu). Tai bu o ienas iš pasi engimo žingsnių i sąlygų Veng ijai p isijung i p ie Eu opos Sąjungos 2004 m. Pag indinė MSZT užduo is bu o į es i ES s anda us Veng ijoje i , kai įmanoma, juos iš e s i į eng ų kalbą. Ins i ucija aip pa eikia se i ika imą. Nacionalinė s anda izacija isada a liekama šalies o icialioje kalboje ( eng ų kalba), o daly a imas a p au iniuose i Eu opos s anda izacijos p ocesuose eiškia, kad anglų (specializuo a) kalba aip pa a lieka s a bų aidmenį. Tačiau dėl inansinių p iežasčių daugelis Eu opos s anda ų bu o į es os kaip Veng ijos s anda ai anglų kalba; daugiau nei du ečdaliai Veng ijos s anda ų y a anglų kalba, odėl e minologija aip pa y a anglų kalba. Todėl ik maždaug ečdalis e minologinių s anda ų i e minų są ašų s anda ų į edime bu o paskelb i eng ų kalba. Te minologinių p ocesų s anda ai y a a p au iniai s anda ai i nebu o į edami Veng ijoje. Pe pas a uosius du XX a. dešim mečius spo o e minologijos s i yje į yko eikšmingi pokyčiai. Nuo 1980-ųjų an osios pusės Veng ijoje bu o į egis uo a daugiau nei isdešim naujų spo o šakų i ke u iasdešim spo o ede acijų. Tai eiškia, kad pe šiuos dešim mečius bu o įku a be eik iena iš d iejų spo o šakų, o iki šių dienų a si anda naujų spo o šakų. Kai ku ios iš šių naujų spo o šakų išsaugojo sa o o iginalią e minologiją (p z., Tolimųjų Ry ų ko os Ágo a Fó is56 Te minologijos meno is o ija i naujausios endencijos), o in Hunga y in he 21s Cen u y ki iems bu o su eik a e minologija eng ų kalba (p z., ugby/ ögbi). Naujųjų spo o šakų e minologija bu o į auk a į žodynus, ado us, aisyklių knygas i kele ą y imų, ku ie bu o paskelb i apie spo o kalbų e minologiją. Anksčiau Veng ijos mokslų akademijos aidmuo mokslinėje i akademinėje e minologijoje bu o lemiamas. Tačiau XX a. pabaigoje bu o pe a ky as aukš ojo mokslo i mokslinių k ali ikacijų sis ema, o akademinis išsila inimas i k ali ikacijos bu o pe kel i iš Akademijos į uni e si e us (dok o an ū os lygis, Bolognos sis emos į edimas). Be o, leidinių kalba, ypač gam os mokslų, medicinos, inžine ijos i ma ema ikos s i yse, iš esmės pasikei ė į anglų kalbą. Be o, moksliniai žu nalai eng ų kalba palaipsniui išnyko, o moksliniai leidiniai eng ų kalba sumažėjo; Ši endencija ęsiasi i šiandien. Veng ų kalbos mokslinė e minologija išliko dėl eng ų kalbos aukš ojo mokslo. No s daugelyje Eu opos šalių aukš ojo mokslo s i yje (ypač magis o i dak a o laipsniuose) gim oji kalba bu o pakeis a į anglų kalbą, aukš ojo mokslo kalba Veng ijos uni e si e uose ebė a eng ų kalba (ž . p z., Fó is 2010b). Tik pe pasku inį dešim me į Veng ijos aukš ojo mokslo p og ama, ypač magis o i dak a o laipsnių, pasikei ė į anglų kalbos p og amas. Tai iš dalies susiję su y iausybės emiama s ipendijų p og ama "S ipendium Hunga icum" a p au iniams s uden ams, ku ia nuo 2013 m. siekiama paleng in i Veng ijos aukš ojo mokslo in e nacionaliza imą. Šių pokyčių ezul a as bu o anglų e minologijos išski inumas aukš esnio lygio moksliniuose leidiniuose, o ai daugelyje s ičių u i ienu me u anglų i eng ų e minologijos lygia e iškumą. Be kodi ika imo, daba a si ado no ma y ios, ap ašomosios i daba inės ko pusinės g ama ikos, žodynų i duomenų bazės; aip pa ously led o bilingualism in highe educa ion and he need o es ablishing p adė a ku i e minologines duomenų bazes. Kalbininkys ės s i yje sus ip ėjo ap ašomieji, duomenų pag indu pag įs i empi iniai y imai, o e minologijoje s anda iza imo i p esk ipcinės endencijos pakei ė me odą, ku iuo siekiama ha monizuo i į ai o ę. Veng ų kalbos s anda inės e sijos i jos specializuo ų kalbų kodi ika imas bu o baig as XX a. idu yje. Kodi ikacijos į ankiai bu o g ama ikos, ašybos aisyklės i žodynai; Te minų kū imo i skleidimo p iemonės bu o laik aščiai i 57Te minologija | 2024 | 31 populia iųjų mokslų i p o esinių žu nalų. Bu o išleis a kele as išsamių knygų apie XX a. bend ą kalbos s anda izaciją i kodi ikaciją, ačiau nė a pakankamai duomenų apie ai, kaip s anda izacija pa eikė ski ingas kalbos ūšis ( okias kaip specializuo os kalbos), nei apie 2015 m. Į ai ių s ičių da buo ojai, daugiausia p o esinių o ganizacijų i Veng ijos mokslų he his o y o e minology in di e en disciplines and p o essions (Laczkó akademijos, a liko didelį e minologinį da bą; Tačiau jų is o ija i ezul a ai bu o apdo o i i dokumen uo i ik keliuose XX a. a ejais (p z., chemijos kalbos is o ija). 1.2. Tikslas i me odika Šio s aipsnio ikslas - su eik i bend ą apž algą apie e minologijos is o iją i naujausias endencijas, ku ios u ėjo į akos e minologijos e oliucijai Veng ijoje XXI amžiuje. Pi miausia šiame s aipsnyje bus p is a y i eikšmingi Veng ijos e minologijos pokyčiai pe pas a uosius du dešim mečius iš kalbos eisių pozicijos, o ėliau bus pab ėž i s a biausi e minologijos s i ies moksliniai leidiniai. Be o, bus pab ėž os i išsamiau p is a y os s i ys, ku iose pe pas a uosius du dešim mečius bu o a lik as eikšmingas e minologinis da bas: eisės i iešojo adminis a imo e minologija, konk ečiai ES a ojami e minai, medicinos e minologija bei gam os mokslų e minologija i nomenkla ū a. Pasi ink as mokslinių y imų me odas y a paskelb ų s aipsnių apž alga i e inimas: e minologijos i is o inės ling is ikos li e a ū os; akademinės i p o esinės in e ne o s e ainės (anks esnių y imų sin ezė i analizė); Taip pa bu o su ink os i iš yškin os apibend inančios monog a ijos, dak a o dise acijos i e minologijos duomenų bazės. 2. Pi mieji du dešim mečiai XXI amžiuje. Bend ieji klausimai Te minologija y a a pdisciplininė mokslinė i p o esinė s i is; ji susijusi su į ai iomis disciplinomis i p o esijomis, aip pa su kalbos poli ika, leksikologija, leksikog a ija, LSP y imais i e imu. 2.1 Kalbų eisės Didžioji dalis li e a ū os apie kalbų poli iką Veng ijoje bu o kalbų plana imo s i yje, iksliau, s a uso plana imo i ko pusų s i yje. Ágo a Fó is58 Te minologijos plana imo is o ija i naujausios endencijos. in Hunga y in he 21s Cen u y Su e minologija susijusios s i ys y a ap a iamos e minologijos poli ikoje i e minologijos plana ime (ž . UNESCO 2005 m. gai es). Dauguma ie inių eng ų kalbė ojų gy ena Veng ijoje, ačiau mažesnis skaičius gy ena už Veng ijos ibų kaimyninėse šalyse, ku iose eng ų kalba y a mažumos kalba; kiek iena šalis u i kalbinę aplinką su ski inga daugumos kalba ( umunų, slo akų, slo ėnų, se bų, k oa ų, Muh , Kozmács, Hube 2020). Į ai ios išo ės Uk ainian, and Ge man). The Hunga ian language is plu icen ic (Vančo, į akos (p z., ekonominės, eisinės, kul ū inės) da o į aką eng ų e minologijai. Todėl kalbos pokyčiai (įskai an e minologinius pokyčius) Veng ijoje i mažumų kon eks e ys osi ski ingais būdais. Iki ūks an mečio p adžios Cen inės Eu opos šalys isiškai pe a kė sa o eisinę sis emą, i kaip šio p oceso dalį jie aip pa sukū ė naujus kalbų įs a ymus. Veng ijoje po komunizmo žlugimo 1989 m. pa eng oje pakeis oje kons i ucijoje da nebu o paskelb a o iciali šalies kalba; Tačiau jis nu odė, kad nacionalinės i kalbinės mažumos y a als ybės s a ybiniai elemen ai i kad ji už ik ins jų gim osios kalbos naudojimą, š ie imo jų kons i ucijoje ( adinamas "Veng ijos pag indiniu įs a ymu") bu o p iim as mo he ongue, and he use o names in hei na i e language. The new 2011 m. bu o paskelb a, kad o iciali šalies kalba y a eng ų kalba. (And ássy 2017: 74[…]75). Vieną kalbą kalbančių bend uomenių są okos i e minologinės sis emos na ū aliai keičiasi i ys osi ski ingos są okos i e minologinės sis emos, dėl ski ingų kul ū inių, ekonominių, eisinių i adminis acinių kon eks ų (p z., okiečių LSP Vokie ijoje, Aus ijoje i Š eica ijoje; anglų LSP ski ingose šalyse; eng ų LSP). Lans yák (2002: 201) eigia, kad na ū alu, kad Veng ijos kalba Ka pa ų baseino šalyse keičiasi aš uoniomis ski ingomis p iemonėmis, nes kalbinius pokyčius į akoja keli eiksniai, ku ie nė a susiję su kalba. Veng ų kalbos e minologijos kaimyninėse šalyse bu o ski ingos, i ik po ežimo pasikei imo 1989 m. i p isijungimo p ie ES 2004 m. Veng ų kalba bu o p adė a kalbė i Veng ijoje. Tačiau daugelio eng ų e minologinių a ian ų sude inimas i jų inkimas į duomenų bazę da nebu o į ykdy as, no s bu o im asi inicia y ų neighbou ing coun ies we e able o econnec wi h he e minology used (p z., kalbų poli ikos i kalbų plana imo klausimais, susijusiais su kaimyninėse šalyse gy enančiais eng ais, ž . 59Te minologija | 2024 | 31 Szabómihály 2009 m. i "žaliosios knygos" "Žaliosios knygos" "Žaliosios knygos" "Žaliosios knygos" "Žaliosios knygos" "Žaliosios knygos" "Žaliosios knygos" "Žaliosios knygos" "Žaliosios knygos" "Žaliosios knygos". Te minologijos y imai, akademiniai leidiniai Veng ijos ling is inėje li e a ū oje bend ų e minologijos klausimų diskusija in ensy iai p asidėjo 2000-aisiais, kai bu o "a ku iami" Wüs e io p incipai; Nuo o laiko į ai iose publikacijose bu o ap a iamos 1930-ųjų e minologinės mokyklos, isų pi ma i išsamiai Wüs e io da bai (p z., Zabóné Va ga 2015). Nuo o laiko aip pa padidėjo susidomėjimas ki omis e minologijos endencijomis; Visų pi ma, ai apima socio- e minologiją, emdamasi Ma ia Te esa Cab é da bu, i Ri a Temme man p opaguojamą sociokogni y ų požiū į. Viena ypač populia i ema bu o e minologijos i e imo su ampa (išsamiau ž . leidinį "Ve imas i e imas" Te minologija: Fó is 2022). Akademiniai y imai e minologijos s i yje įgijo pag ei į daugiausia ling is ikos, o ne mokslų s i yje, daugeliu e minologijos publikacijų i dak a o dise acijų. "Magya Te minológia" (Veng ijos e minologijos žu nalas) bu o išleis as 2008-2013 me ais Akadémiai Kiadó leidykloje. Te minologija kaip disciplina bu o į es as į aukš ojo mokslo (BA, MA i PhD lygmenis), po o bu o p adė a magis o e minologijos p og ama (2011-2018) Ká oli Gáspá uni e si e e Re o muo os bažnyčios Veng ijoje. Šiuo me u į ai iose ins i ucijose aip pa engiami su e minologija susiję mokymo ku sai. Te minologinio da bo paklausa bu o daug didesnė, isų pi ma e imo p amonėje, o ėliau i echninio ašymo s i yje, o ai lėmė e minologinių duomenų bazių sukū imą; bu o suku os daugiausia e imui ski os duomenų bazės i žodynas (p z., IATE eng ų kalbos u inys, "Te min" duomenų bazė i e minologinės duomenų bazės p i ačiose įmonėse). Tačiau nacionalinė e minologinė duomenų bazė nebu o suku a. Bu o įs eig os kelios e minologijos o ganizacijos i mokslinių y imų g upės, ku ios aip pa y a a p au inių e minologijos o ganizacijų na ės (ž . Fó is 2022: 115[…]120). No s daugelio specializuo ų s ičių e minologija bu o apdo o a jau XX amžiuje, iek specializuo uose žodynuose, iek moksliniuose leidiniuose (ž . ne ukus išleis ą "Fó is"), ik XXI amžiuje a ski ų specializuo ų kalbų e minologijos is o ija "Ágo a Fó is60: Te minologijos i s ičių is o ija i naujausios endencijos in Hunga y in he 21s Cen u y bu o išsamiau i isapusiškiau išnag inė a Veng ijos li e a ū oje (p z., knygos i dak a o dise acijos apie medicinos, ma ema ikos, spo o, eisinę, ekonominę, echninę i muzikos e minologiją). Taip pa bu o paskelb a apie bend ą e minologijos eo iją i eng ų e minologijos būklę (p z., Fó is 2005). Taigi didelė e minologinių y imų i leidinių dalis a liekama mokslinių y imų g upėse i dak a o s udijų p og amose uni e si e uose. Kai ku iose įmonėse (daugiausia e imo agen ū ose i a p au inėse įmonėse) ku iamos e minologijos duomenų bazės, ačiau daugeliu a ejų ai nė a iešos duomenų bazės. Jau ku į laiką mes s engiamės su ieny i e minologinius y imus i e minologinį da bą, aip pa p adė i da bą su Veng ijos e minologijos po alu i nacionaline, iešoje Veng ijos e minologijos duomenų bazėje. Pe pas a uosius kele ius me us bu o išleis a kele as knygų, ku iose ap a iamos de alės, sub-laukos i užduo ys, susijusios su Veng ijos e minologijos s a egija (apsk i ai: Fó is, Bölcskei 2019 i P ószéky e al. 2023; apie eisės i iešojo adminis a imo e minologiją: Tamás, Szo ák 2021, Rixe 2023 i Glossa Iu idica 2023/X3 nume is). P omisingas y a ai, kad e minologijos po alo s a yba aip pa p asidėjo dėl Veng ijos kalbininkys ės mokslinių y imų cen o e minologijos y imų g upės 2021 m. p adė ų da bų. 3. Speci iniai klausimai IR TERMINIS laukai Žemiau pa eikiamos kai ku ios s i ys, ku iose pe pas a uosius du dešim mečius bu o a lik i in ensy ūs y imai: eisės i iešojo adminis a imo e minologija, konk ečiai ES a ojami e minai, medicinos e minologija bei gam os mokslų e minologija i nomenkla ū a. Dėl didelio leidinių skaičiaus čia pa eikiama a ink a bibliog a ija. Jei bu o paskelb as san aukos omas a s aipsnis šiuo klausimu, jis ci uojamas kaip nuo oda. 3.1 Teisės i iešojo adminis a imo e minologija 3.1.1. Veng ijos eisės i iešojo adminis a imo sąlygos Teisės i iešojo adminis a imo s i yse kalbų i e minologijos sues a e add essed in publica ions conce ning he equi emen s o comp e- komunikacija y a jau i i p ieinama i y a susijusi su e ek y umu i e iniais klausimais. Teisės s i yje eikala imas naudo i pap as ą kalbą y a s a biausias engian i e čian eisės ak us; adminis acinėje s i yje 61Te minologija | 2024 | 31 s i is, ji y a s a biausia bend aujan su piliečiais (daugiausia pasauliečiais) i engian o icialius dokumen us. Į ai ios inicia y os bu o p adė os isame pasaulyje, siekian page in i o icialios kalbos naudojimo aiškumą, daugiausia siekian pa eik i s ilis ines, sin ak ines i leksikines ekomendacijas (p z., "Plain Language Mo emen " JAV 1970-aisiais, "Plain English Campaign" Anglijoje 1980-aisiais, Eu opos Komisijos "Clea w i ing o Eu ope" kampanija 2010 m.). Bend as sup an amumo eikala imas nus a y as eisės ak uose (ž . Tó h 2022), o išsami in o macija apie ai, kaip pasiek i aiškumą, išdės y a s anda uose (p z., IEC/IEEE 82079-1:2019; ISO 24495-1:2023) i į ai iuose s iliaus i kalbos ado uose. Teisinių dokumen ų sup an amumas iš dalies y a ling is inis, iš dalies - eisinis klausimas i gali bū i e inamas pagal daugelį kin amųjų. Ta p eiksnių, dėl ku ių eks us sunku sup as i, dažniausiai pab ėžiami e minologijos naudojimas i sin ak iniai bei eks iniai b uožai. Ling is inės analizės odo, kad nė a isuo inai aikomų gai ių, už ik inančių eisinių eks ų sup an amumą, i kad naudojamos kalbos supap as inimas (p z., sakinių su umpinimas, e minų pakei imas įp as ais žodžiais) nebū inai pada o eks ą sup an amą. Taip pa eikia a k eip i dėmesį į ai, kad u inio ikslumas i sup an amumas dažnai y a p ieš a ingi. Taip pa s a bu a siž elg i į ikslinę audi o iją and hei legal and linguis ic backg ound. Veng ijoje eisės i kalbos klausimai bu o a pusa yje susiję jau XIX amžiuje, o eisės e minologijos inkimas i kū imas uo me u bu o pag indinis klausimas. Veng ijos eisinės e minologijos y imai ga o naują impulsą šešiasdešim ajame dešim me yje, kai kilo susi ūpinimas dėl eisinės kalbos sup an amumo. 1980-aisiais me ais bu o p adė i y inė i s a biausius eisinės e minologijos b uožus. Po 2000-ųjų me ų ES eks ų kalbos naudojimo y imas a k eipė dėmesį į eisinių eks ų e imą i eisinę e minologiją (ž . p z., Vinnai 2017). Taip pa bu o a lik i ko pusiniai y imai, ski i iš i i eisinių eks ų sup an amumą. Miskolco uni e si e e bu o suku as Miskolco eisinis ko pusas, kad naudojan ko pusų ling is inius me odus bū ų galima iš i i eisės eks ų sa ybes dideliame eisės eks ų ko pusas. Šiame y ime ad oka ai i ling is ai bend ada bia o, kad išsiaiškin ų, a y a Veng ijos eisinės e minologijos b uožų, ukdančių jos sup an amumui (Vincze 2018); Taip pa bu o išleis a knyga, apibend inan i šį didelio mas o y imą (Szabó, Vinnai 2018). Vienoje y imo dalyje Ago a Fó is68: Te minologijos i li e a ū os apie Co id-19 epidemiją in Hunga y in he 21s Cen u y is o ija i naujausios endencijos iš anglų kalbos į eng ų kalbą i e minologijos plė a eng ų kalba, pe ku ią bu o suda y as daugiau nei Bu o suku a 1,7 mln. žodžių (B. Papp, Somogyi 2022). 3.3 Gam os mokslų e minologija i nomenkla ū a Gam inių mokslų s i yje e minologija i nomenkla ū a bu o a ski os jau XIX amžiuje, daugiausia a siž elgian į ai, a jos bu o naudojamos bend iems są okoms ( e minologijai) a ba objek ams, asmenims a g upėms (nomenkla ū ai) (ž . ISO 1087:2019). Te minologijos kū imą am ik am dalykui eglamen uoja bend os kalbos g ama ika, o nomenkla ū os kū imo aisykles eglamen uoja konk ečios aisyklės i kodai. Kele as disciplinų (p z., chemija, biologija, geog a ija) sukū ė sa o nep iklausomas sa o s i ies nomenkla ū os kū imo sis emas, ku ias nuo XX a. koo dinuoja a p au inės p o esinės o ganizacijos. Veng ijoje Veng ijos mokslų akademijos padaliniai y a a sakingi už nomenkla ū os aisyklių (p z., simbolių, ma a imo iene ų i pa adinimų) nus a ymą i a naujinimą (ž . Bölcskei, Fó is 2022). Specializuo ų kalbų leksikas, įskai an e minologiją i nomenkla ū ą, pas a aisiais dešim mečiais aip pa iškėlė s a bių klausimų. Šiuo me u a pdisciplininis komi e as, Veng ijos mokslų akademijos Veng ijos kalbos a pdepa amen inis nuola inis komi e as, y a a sakingas už a p au inės nomenkla ū os aisyklių pe kėlimą į eng ų kalbą, specializuo os kalbos ašybos egulia imą i aisyklių bei ado ų engimą. P ak iškai šio komi e o da bas daugiausia o ien uo as į ašybos klausimus ( ašybos žodynų leidimas); jie nesusiję su e minologiniu da bu šiuolaikinėje p asme, pa yzdžiui, e minologinių duomenų bazių kū imu. Veng ijos mokslinės e minologijos is o ija da nė a už ašy a, o apie į ai ių mokslinių disciplinų (p z., chemijos, geologijos) e minologijos i specializuo os kalbos ys ymąsi bu o a lik a ik kele as y imų. XX i XXI amžiuose bu o išleis a kele as ienkalbių, d ikalbių i daugiakalbių žodynų (ž . h ps: szakszo a .lib.p e.hu.hu), ačiau is da eikia suku i sudė ingesnes e minologijos duomenų bazes. Veng ijoje bu o a lik i eikšmingi laze io y imai op ikos ( izikos) s i yje, įskai an laze io iziką. Tai a k eipė dėmesį į y imą 69Te minologija | 2024 | 31 moksliniai y imai i speci inės laze ų g upės, o he e minology o lase s in he i s decade o he 2000s. In hese yea s, aukš os ene gijos a o i em osekundės laze ų6, kū imas p adėjo spa čiai ys y is; Šiame kon eks e TERMIK mokslinių y imų g upė iš y ė i apibūdino a o i em osekundinių pulsuojamų laze ų e minologiją i sukū ė e minų bazę bei "Dic ionELI" žodyną (h p://dic ioneli.s epp.hu) apie laze io e minologiją. Pag indinis ikslas bu o iš i i e minologiją i są okų sis emą anglų i anglų kalbomis. Tai padė ų e i eks us (ž . Fó is, English and Hunga ian o collec he e minology o bilingual (Hunga ian B. Papp 2015; Fó is 2022: 131[…]153). 4. Iš ados Šiame s aipsnyje siekiama pa eik i XXI a. Veng ijos e minologijos is o ijos i naujausių endencijų sin ezę. Pasku iniai du dešim mečiai Veng ijoje a nešė eiksmingų pokyčių aukš ojo mokslo, p o esinio mokymo, mokslinės k ali ikacijos i leidybos s i yse. Pi moji mūsų iš ada y a a, kad isi šie pokyčiai su eikė galimybę ge in i e minologijos eo ijos i e minologijos aldymo sup a imą, plė ą i mokymą, aip pa sus ip in i a p au inę eiklą Veng ijoje i kaimyninėse al ela ions and s a ing a dialogue abou Hunga ian e minology policies, šalyse. Tai lėmė e minologijos mokymo, e minologijos ku sų i a p au inių san ykių augimą, aip pa mokslinių publikacijų i ski ingų s ičių e minų y imo padidėjimą. Pi mieji du XXI a. dešim mečiai a nešė kele ą naujų pokyčių eng ų e minologijos s i yje. Konk ečiai kalban , uo me u bu o išleis a daug mokslinių publikacijų (dok o an ū os da bai, monog a ijos, dise acijos). Šiame s aipsnyje pi miausia ap a iami eikšmingi Veng ijos e minologijos pokyčiai kalbų eisių a ž ilgiu pe pas a uosius du dešim mečius. Tada bu o pab ėž i s a biausi e minologijos s i ies akademiniai leidiniai. Galiausiai bu o išsamiai ap ašy os s i ys, ku iose bu o a lik as eikšmingas e minologinis da bas anks esniais me ais. ELI (Ex eme Ligh In as uc u e, išsamiau ž . h ps: www.eli-alps.hu) p ojek as y a izikos p emijos dalis "už ekspe imen inius me odus, ku ie gene uoja a osekundės š iesos impulsus, ski us y inė i elek onų dinamiką ma e ijoje" i Fe enc K ausz, ienas iš nugalė ojų, y a į e in as už ai, kad a ė ė kelią Veng ijos ELI s ulpui Szegede. he new gene a ion o la ge-scale esea ch acili ies in Eu ope. I is in e es ing o no e ha he 2023 Nobel Ágo a Fó is70 Te minologijos is o ija i naujausios endencijos du in Hunga y in he 21s Cen u y dešim mečiai: eisės i iešojo adminis a imo e minologija (Veng ijos eisiniai i adminis aciniai e minai, konk ečiai ES e minai), medicinos e minologija i gam os mokslų e minologija bei nomenkla ū a. An a iš ada: aki aizdu, kad ak y iausias e minologinis da bas i y imai yks a ose mokslo s i yse, ku ių iesioginis aikymas apo s a bus, . y. eisės i adminis a imo, medicinos i gam os mokslų s i yse. Be o, a odo, kad e minologiniai y imai, ypač eisinėje i adminis acinėje s i yje, y a glaudžiai susiję su e imu. Be o, kiek ienoje iš šių s ičių bu o pa ašy a kelios dak a o dise acijos i monog a ijos, aip pa bu o išleis a daugybė mokymo medžiagų i žodynų. Apsk i ai, didžiąją XX a. dalį Veng ija bu o ienkalbė šalis, ku i palankiai e ino ienkalbį e minologijos da bą. Tačiau XXI a. geopoli inė dinamika, p z., globalizacija, anglų kalbos y imų i leidinių augimas, ES na ys ė bei glaudesni yšiai su eng ais už sienų, paska ino daugiakalbių e minologijos da bų augimą i p i e ė iksliau s udijuo i i apibūdin i e minologines sis emas s i yse, ku ioms da o į aką šie p ocesai. SOURCES A magya o szági szakszó á ak és -lexikonok bibliog á iája. A ailable a : h ps://szakszo a .lib.p e.hu/hu/ [accessed Oc obe 11, 2023]. Ba Is án, Klaudy Kinga 2003: EU- o dí óiskola. Eu ópai Uniós szö egek o dí ása angol ól magya a, Budapes : Co ina. Clea w i ing o Eu ope. A ailable a : h ps://commission.eu opa.eu/abou -eu opean-commission/ depa men s-and-execu i e-agencies/ ansla ion/clea -w i ing-eu ope_en [accessed Oc obe 11, 2023]. Dic ionELI. A ailable a : h p://dic ioneli.s epp.hu [accessed Oc obe 11, 2023]. Fische Má a, T ebi s Anna 2014: Angolul az Eu ópai Unióban. EU-angol – Kinek? Mié ? Hogyan? [EU English – Using English in EU Con ex s], Budapes : Tempus Közalapí ány. A ailable a : h p://www. euenglish.hu/wp-con en /uploads/2014/09/EU_angol_osszes_cikk_2014.pd . Glossa Iu idica. A ailable a : h ps://ajk.k e.hu/index.php/glossa-iu idica [accessed Oc obe 11, 2023]. Hunga ian O ice o T ansla ion and A es a ion (OFFI). A ailable a : www.o i.hu [accessed Oc obe 11, 2023]. IATE. A ailable a : www.ia e.eu opa.eu [accessed Oc obe 11, 2023]. IEC/IEEE 82079-1:2019 P epa a ion o in o ma ion o use (ins uc ions o use) o p oduc s – Pa 1: P inciples and gene al equi emen s. ISO 1087:2019 Te minology wo k and e minology science – Vocabula y. ISO 24495-1:2023 Plain language – Pa 1: Go e ning p inciples and guidelines. Magya Jogi Nyel . A ailable a : h ps://joginyel .hu/ [accessed Oc obe 11, 2023]. Magya O osi Nyel . A ailable a : h ps://o osinyel .hu/ [accessed Oc obe 11, 2023]. Magya Te minológia. A ailable a : h ps://akjou nals.com/ iew/jou nals/1206/1206-o e iew.xml [accessed Oc obe 11, 2023]. MSZT. A ailable a : www.msz .hu [accessed Oc obe 11, 2023]. 71Te minologija | 2024 | 31 Nemze i Jogszabály á . A ailable a : www.nj .hu [accessed Oc obe 11, 2023]. Te min. A ailable a : h ps:// e min.im.go .hu/ [accessed Oc obe 11, 2023]. Te minology and Communica ion Resea ch G oup (TERMIK) a he Facul y o Humani ies and Social Sciences a he KRE. A ailable a : h ps://b k.k e.hu/index.php/2015-12-05-09-31-20/ka iku a ocsopo ok/824- e minologiai-ku a ocsopo - e mik.h ml [accessed No embe 20, 2023]. Te minology Resea ch G oup a he Hunga ian Resea ch Cen e o Linguis ics. A ailable a : h ps://ny ud.hu/ en/ esea ch-g oup/ e minology- esea ch-g oup/a ea [accessed No embe 20, 2023]. PHD THESES Balogh Do ka 2020: Mű aj uda osság a jogi szak o dí ásban és szak o dí óképzésben, Budapes : ELTE BTK. Be eczné Szép Beá a 2012: A szak o dí ás sze epe a magya gazdasági, jogi szaknyel kialakulásában, Budapes : ELTE BTK. Fische Má a 2010: A o dí ó min e minológus, különös ekin e el az eu ópai uniós kon ex us a, Budapes : ELTE BTK. Foga asi Ka alin 2012. Limi ed Fo ensic Assessabili y o So Tissue Inju ies. Con as i e Te minological Analyses o Hunga ian, Aus ian and Ge man Medical Diagnos ic Repo s, Pécs: Uni e si y o Pécs. No ák Ba nabás 2019: A e minológiai munka olyama a minőségi jogalko ásban. Magya –olasz összehasonlí ó izsgála az alko mányjogi e minológia e üle én, Pécs: PTE ÁJK. Rádai-Ko ács É a 2009: Az euáo e minus, a agy az eu ópai uniós e minológia jellemzői, különös ekin e el az újla in nyel ekben megjelenő sajá osságok a, Budapes : ELTE BTK. Rá kainé Jablonkai Réka 2010: A co pus-linguis ic in es iga ion in o he lexis o w i en English EU discou se: An ESP pedagogic pe spec i e, Budapes : ELTE. Somssich Réka 2007: Az eu ópai közösségi jog ogalmainak nyel i megjelení ése, különös ekin e el az eu ópai magánjog a, Budapes : ELTE ÁJK. Zabóné Va ga I én 2015: Műszaki szö egek o dí ásának e minológiai p oblémái néme –magya nyel pá ban já műipa i szö egek alapján, Budapes : ELTE BTK. Vinnai Edina 2012: Nyel használa a jogi eljá ásban, Miskolc: Miskolci Egye em ÁJK. REFERENCES And ássy Gyö gy 2017: A magya nyel és a magya nyel közösség jogi helyze e. – A magya nyel jelene és jö ője, ed. G. Tolcs ai Nagy, Budapes : Gondola , 64–90. B. Papp Esz e , Somogyi Zol án 2022: Kollabo a í e minológiai munka a Co id1001 önkén es szak o dí ói csopo ban. – Nyel ek, nyel ál oza ok, kö e kezmények II, eds. J. Na acsics, Sz. Bá yi, Budapes : Akadémiai Kiadó. DOI: h ps://doi.o g/10.1556/9789634548607. Bölcskei And ea, Fó is Ágo a 2022: A né udomány, a ne ezék an és a e minológia iszonya, é in kezési pon jai. – Né ani É esí ő 44, 59–78. DOI: h ps://doi.o g/10.29178/Ne E .2022.5. Bölcskei And ea 2019: A szab ányosí ás online o ásai a Ká pá -medencében. – A szab ányosí ás o dí ási és e minológiai ona kozásai, eds. Á. Fó is, A. Bölcskei, Budapes , KRE–L’Ha ma an, 137–150. Bősze Pé e , Kap onczai Ka alin, Keszle Bo bála (eds.) 2021: A magya o osi nyel ö éne e, Budapes : Medicina. Bősze Pé e (ed.) 2009: A magya o osi nyel anköny e, Budapes : Medicina. Doná h Tibo 2009: Az ana ómiai nyel min az o os udomány alapja. – A magya o osi nyel anköny e, ed. P. Bősze, Budapes : Medicina, 287–295. D ó h Júlia 2000: Legyen egységes az Eu ópai Unió magya nyel ű e minológiája! – Magya Nyel ő 124, 287–297. Fa kas Ildikó 2007: A o dí ói szabadság ko lá ai az EU in ézményeiben. – Fo dí ás udomány 9, 98–105. Fische Má a 2008: Az eu ópai uniós o dí ás és e minusalko ás magya ona kozásai. – Magya Nyel ő 132, 385–402. Fische Má a 2023: Eu olek usok. Az Eu ópai Unió ha ása a nyel ek e, különös ekin e el a jogi nyel e, Budapes : Akadémiai Kiadó. DOI: h ps://doi.o g/10.1556/9789634548959. Foga asi Ka alin 2016: Ana ómiai e minusok használa ának p oblémái lá lele i sé ülésleí ásokban. – Tá la ok a mai magya alkalmazo nyel észe ben, eds. A. Á. Reményi, Cs. Sá di, Zs. Tó h, Budapes : Tin a, 322–332. Ágo a Fó is72 The His o y and Recen T ends o Te minology in Hunga y in he 21s Cen u y Foga asi Ka alin 2017: A kó boncolási jegyzőköny e minológiájának sajá osságai és XXI. századi kihí ásai. – Po a Lingua 2017, eds. Zs. Bocz, R. Besznyák, Budapes : SZOKOE, 95–108. Fó is Ágo a, B. Papp Esz e 2015: C ea ing an English-Hunga ian Te mbase o Lase Physics, The Dic ionELI. – Te minologija 22, 26–38. A ailable a : h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/517/607. Fó is Ágo a, Bölcskei And ea (eds.) 2019: Te minológias a égiai kihí ások a magya nyel e üle en, Budapes : L’Ha ma an–OFFI Z . A ailable a : h ps://www.o i.hu/o i-akademia/kiad anyok/ e minologias a egiai-kihi asok-a-magya -nyel e ule en. Fó is Ágo a 2005: Ha e minológia lecke, Pécs: Lexikog á ia Kiadó. A ailable a : h p://mek.oszk. hu/09200/09278/. Fó is Ágo a 2010a: The si ua ion and p oblems o Hunga ian e minology. – Te minology in E e yday Li e, eds. M. Thelen, F. S eu s, Ams e dam/Philadelphia: John Benjamins, 35–46. Fó is Ágo a 2010b: Hunga ian, as he language o educa ion in he uni e si ies o he Ca pa hian Basin. – Nacionalni jeziki isokem šols u. Na ional Languages in Highe Educa ion, eds. M, Huma , M. Žaga Ka e , Ljubljana: ZRC Publishing, Scien i ic Resea ch Cen e SASA, 71–78. Fó is Ágo a 2022: T ansla ion and Te minology. Theo y and P ac ice in Hunga y, Budapes /Pa is: KRE – L’Ha ma an. Fó is Ágo a o hcoming: Te minology in Hunga y: om s anda d Hunga ian o e ms and scien i ic names. – His o y o Te minology, eds. K. Wa bu on, J. Humbley, Ams e dam/Philadelphia: John Benjamins. Gáspá End e, Somssich Réka 2019a: Nemze i jog nemze közi é ben, a agy e minológiai és s ilisz ikai dilemmák a magya joganyag angol nyel e o dí ása so án. – Diszciplínák alálkozása: nyel i köz e í és a XXI. században, ed. Sz. Szo ák, Budapes : OFFI Z ., 28–41. Gáspá End e, Somssich Réka 2019b: A magya jog o dí a: Az Igazságügyi Minisz é ium á ogó o dí ási p ojek je a magya joganyag angol nyel ű elé he őségének biz osí ásá a. – Fon es Iu is 1, 55–60. Ke esz es Csilla, Bo da Be nade , Vincze Ve onika 2019: Mi de ül ki a SZEMEK-ből? Egy magya nyel ű o os ko pusz mo ológiai sajá osságai. – Po a Lingua 2019, ed. R. Besznyák, Budapes : SZOKOE, 97–109. Klaudy Kinga 2004: Az EU-szakszö egek o dí ásának ok a ása. – Miskolci Nyel i Mozaik, ed. Cs. Dobos, Budapes : Eö ös Józse Kiadó, 11–24. Kuna Ágnes, Ludányi Zsó ia 2023: Te minológiai el ek az o osi szaknyel ben és a gyógyí ó kommunikációban. P oblémák, endenciák, ideológiák. – A magya e minológias a égia kialakí ása. Zöld köny , eds. G. P ószéky e al., Budapes : Nyel udományi Ku a óközpon , 109–134. Laczkó K isz ina 2015: Az újmagya és az újabb magya ko . – A magya nyel , ed. F. Kie e , Budapes : Akadémiai Kiadó. Lans yák Is án 2002: A magya nyel ha á on úli ál oza ai – babonák és közhelyek. – Magya nyel e ezés Szlo ákiában, eds. I. Lans yák, G. Szabómihály, Pozsony: Kallig am Köny kiadó, 199–211. Lesznyák Ágnes 2010: Az eu ópai uniós in ézmények e minológiai ada bázisa: a IATE. – Magya Te minológia 3(2), 161–181. Ludányi Zsó ia, Va ga É a Ka alin 2021: A szemésze i dokumen áció jellegze ességei. – Ta alom ejlesz és és dokumen áció. Nyel észe i ona kozások, eds. Á. Fó is, A. Bölcskei, Budapes : KRE – L’Ha ma an, 327–360. Majzikné Bausz Ágo a 2008: Az e-ko mányza , e-közigazga ás p oblémái és e minológiai ona kozásai Magya o szágon. – Magya Te minológia 1(1), 59–76. DOI: h ps://doi.o g/10.1566/MaTe m. 1.2008.1.5. Mo i Lau a (ed.) 2018: Obse ing Eu olec s. Co pus analysis o linguis ic a ia ion in EU law. (S udies in Co pus Linguis ics, 86), Ams e dam/Philadelphia: John Benjamins. Mu á h Judi 2010: T ansla ion-o ien ed e minology wo k in Hunga y. – Te minology in E e yday Li e, eds. M. Thelen, F. S eu s, Ams e dam/Philadelphia: John Benjamins, 47–59. P ószéky Gábo e al. (eds.) 2023: A magya e minológias a égia kialakí ása. Zöld köny , Budapes : Nyel udományi Ku a óközpon . DOI: h ps://doi.o g/10.18135/ e m.2023. Rixe Ádám 2023: Szükség an-e Magya o szágon jogi-igazga ási szaknyel újí ás a? Gondola ok egy ku a ás ma gójá a. – Glossa Iu idica X(3), 93–103. DOI: h ps://doi.o g/10.55194/GI.2023.3.1 Robin Edina e al. 2016: Fo dí ás udomány és ko puszku a ás: bemu a kozik a Pannónia Ko pusz. – Fo dí ás udomány 18(2), 5–26. Somssich Réka 2003: A jog ogalmi meg elel e és p oblémái a közösségi jogban az i ányel ek á ül e ésének szin jén – a jogi „ o dí ás” sajá os o mája. – Magya Jog 50, 746–753. 73Te minologija | 2024 | 31 Szabó Miklós, Vinnai Edina (eds.) 2018: A ö ény sza ai, Miskolc: Bíbo Kiadó. Szabómihály Gizella 2009: Hunga ian in Slo akia: Language managemen in a bilingual mino i y communi y. – Language Managemen in Con ac Si ua ions, eds. J. Nek apil, T. She man, F ank u am Main: Pe e Lang, 49–73. Szo ák Szil ia (ed.) 2021: A hi eles o dí ás min köz elada , Budapes : OFFI Z . Tamás Dó a Má ia, Szo ák Szil ia (eds.) 2021: Magya jogi alap e minusok a szomszédos o szágok nyel én, Budapes : OFFI Z . Tamás Dó a Má ia 2019: Be eze és a jogi e minológiába a e minológus szemü egén á , Budapes : ELTE Eö ös Kiadó – OFFI Z . Tamás Dó a Má ia 2020: Az OFFI Z . e ékenységének és e minológiai p ojek jeinek bemu a ása. – Nyel , kul ú a, iden i ás. Alkalmazo nyel észe i ku a ások a 21. századi in o mációs é ben. I. Te minológia, lexikog á ia, o dí ás, eds. Á. Fó is, A. Bölcskei e al., Budapes : Akadémiai Kiadó. A ailable a : h ps:// me sz.hu/a-manye-kong esszusok-eloadasai. Tamás Dó a Má ia (ed.) 2023: Te minológias a égia és jogi alap e minusok holland, o osz, spanyol, po ugál nyel en, Budapes : OFFI Z . Tó h Judi 2022: A közé he őség úgy, ahogy a jogalko ó elképzeli. – Közjogi Szemle 4, 20–27. T ebi s Anna 2008: English Lexis in he Documen s o he Eu opean Union – a Co pus-based Explo a o y S udy. – Wo king Pape s in Language Pedagogy (WoPaLP) 2, 38–54. UNESCO Guidelines 2005: Guidelines o Te minology Policies. Fo mula ing and implemen ing e minology policy in language communi ies, Pa is: UNESCO. A ailable a : h p://unesdoc.unesco.o g/ images/0014/001407/140765e.pd . Vančo Ildikó, Muh Rudol , Kozmács Is án, Hube Má é (eds.) 2020: Hunga ian as a Plu icen ic Language in Language and Li e a u e, Be lin/Be n/B uxelles/New Yo k/Ox o d/Wa szawa/Wien: Pe e Lang. Va ga É a Ka alin e al. 2023: E délyi és anyao szági o osi e minológia pandémia idején. – Alkalmazo Nyel udomány Különszám 1, 76–95. DOI: h p://dx.doi.o g/10.18460/ANY.K.2023.1.004. Va ga É a Ka alin, Ba a And ea 2020: A nemze közi és a magya ana ómiai ne ek egységesí ési p oblémái. – Po a Lingua 2020, 193–204. Va ga É a Ka alin 2014: Ana ómiai ne ek égen és ma. La in helye angol? – Mode n Nyel ok a ás 20(1–2), 35−42. Vá nai Judi Szil ia 2005: Eu ópai uniós e minológia és o dí ás – múl és jelen. – Fo dí ás udomány 7, 5–15. Vincze Ve onika 2018: A Miskolci Jogi Ko pusz nyel i jellemzői. – A ö ény sza ai, eds. M. Szabó, E. Vinnai, Miskolc: Bíbo Kiadó, 9–36. Vincze Ve onika e al. 2008: The BioScope co pus: anno a ion o nega ion, unce ain y and hei scope in biomedical ex s. – BMC Bioin o ma ics 9(11), 1–9. Vinnai Edina 2017: Jog és nyel ha á án. A jogi nyel használa nemze közi és hazai ku a ása, Budapes : Gondola . Ződi Zsol 2018: A jog é he őségének ha á ai: Meg udják-e oldani a nyel észek a jogi szö egek é he e lenségének p oblémájá ? – A ö ény sza ai, eds. M. Szabó, E. Vinnai, Miskolc: Bíbo Kiadó, 241–260. VENGRIJOS TERMINOLOGIJOS ISTORIJA NAUJAUSIOS TENDENCIJOS XXI AMŽIUJE San auka Šio s aipsnio ikslas apž elg i Veng ijos e minologijos is o iją i naujausias endencijas, u ėjusias į akos e minų aidai XXI amžiuje. Pas a ieji du dešim mečiai a nešė eiksmingų pokyčių Veng ijos aukš ojo mokslo, p o esinio engimo, mokslinės k ali ikacijos i leidybos s i yse. Publikacijos kalba, ypač gam os mokslų, medicinos, inžine ijos i ma ema ikos s i yse, iš esmės pasikei ė im a ašy i ne eng ų, be anglų kalba. Be, mokslo žu nalai eng ų kalba palaipsniui nyko, o mokslinių publikacijų eng ų kalba sumažėjo; ši endencija y auja iki šiol. Visi šie pokyčiai su eikė ge iau galimybę Ágo a Fó is74 The His o y and Recen T ends o Te minology sup as i, plė o i i dės y i in Hunga y in he 21s Cen u y e minologijos eo iją i e minų a kybą, aip pa sus ip in i a p au inius yšius i p adė i dialogą apie eng ų e minologijos poli iką. S aipsnyje pi miausia p is a omi eikšmingi eng ų e minijos pokyčiai pe pas a uosius du dešim mečius iš kalbos eisių pe spek y os, o ėliau dėmesys su elkiamas į s a biausi e minologijos s i ies mokslines publikacijas. S aipsnyje aip pa iš yškinamos i išsamiau p is a omos s i ys, ku iose pe pas a uosius du dešim mečius bu o e minai, speci iniai ES e minai, medicinos e mininai bei a lik as eikšmingas e minologijos da bas: Veng ijos eisės i iešojo adminis a imo gam os mokslų e minija i nomenkla ū a. Aki aizdu, kad ak y iausias e minologijos da bas i y imai a liekami ose mokslo s i yse, ku ių iesioginis aikymas apo s a bus, . y. eisė i iešasis adminis a imas, medicina i gam os mokslai. Taip pa a odo, kad, ypač eisės i adminis a imo s i yje, e minologiniai y imai y a glaudžiai susiję su e imu. Be o, bu o pa ašy os kelios dak a o dise acijos i monog a ijos iš eisės i iešojo adminis a imo, medicinos i gam os mokslų s ičių, išleis a daug mokomosios medžiagos i žodynų. Gau a 2023-12-16 Ágo a Fó is Ká oli Gáspá Uni e si y o he Re o med Chu ch in Hunga y, TERMIK Dózsa Gyö gy ú 25-27. H-1146 Budapeš as Veng ija El. paš as o is.ago a@k e.hu