214
KALBOS KULTŪRA | 82
JURGITA GIRČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
DAUGISKAITINIŲ IR VIENASKAITINIŲ
KREIPIMOSI FORMŲ KONKURENCIJA
VIEŠOJOJE SAKYTINĖJE VARTOSENOJE
(socioling is inis aspek as)
ĮVADAS
Su iešąja a osena pap as ai siejama daugiskai inė k eipimosi į indi idualų
ad esa ą o ma – adinamoji mandagumo daugiskai a, eiškiama į a džiu jūs
bei a i inkama eiksmažodžio asmens o ma i leidžian i dažniausiai nepa-
žįs amiems ad esan ui i ad esa ui išlaiky i a s umą, pe eik i paga bius, o i-
cialius san ykius (ž . Župe ka 1997: 45; Čepai ienė 2007: 27, 83, 85 .).
Tokie san ykiai siejami su dis ancine mandagumo s a egija (plačiau ž .
B own, Le inson 1987; Kарасик 2002)1.
Senasis lie u ių aukš uomenės bend a imo s ilius neišliko i be eik nė a
iksuo as. Manoma, kad daba inei iešajai a osenai būdinga dis ancinė
mandagumo aiška – k eipimasis mandagumo daugiskai a, a du i pa a de,
pa eigas i isuomeninę padė į į a dijančiais žodžiais su p iedėliu ponas, -ia
a ge biamas, -a, nep iklausomai nuo pašneko ų amžiaus i ly ies, g ąžina
1 Mandagumo s a egijos kū ėjai Penelopė B own i S ephenas Le insonas eigia, kad manda-Penelopė B own i S ephenas Le insonas eigia, kad manda-
gumo aišką lemia d ejopas bend a imo būdas: pozi y usis (posi i e poli eness), kai odomas
d augiškumas, a umas, i nega y usis (nega i e poli eness), kai odoma paga ba, išlaikomas
a s umas (B own, Le inson 1978, 1987). Lie u ių kalbos e ike o y ėja Gied ė Čepai ienė
pozi y iąją mandagumo aišką a gumen uo ai siūlo adin i kon ak ine, o nega y iąją – dis-
ancine mandagumo s a egija (ž . Čepai ienė 2007: 25). Minė ieji e minai lie u iškuose da -
buose kol kas į ai uoja, plg. (dis ancinė, kon ak inė) mandagumo s a egija a ba umpiau
(dis ancinis, kon ak inis) mandagumas (Čepai ienė 2007; Guda ičienė 2007; Hilbig 2007,
2008 (kaip me akalbinis komen a as); Gi čienė, Sk o čiū ė 2009) i (nega y usis, pozi y u-
sis) mandagumas (Džežulskienė 1994; Gi čienė, Kupčinskai ė-Ryklienė 2005; Hilbig 2008,
2009).
J. GIRČIENĖ. Daugiskai inių i ienaskai inių k eipimosi o mų konku encija iešojoje saky inėje a osenoje
215
nep iklausomybės laikų adicijas (Čepai ienė 2007: 79, 85). Socioling is i-
nių duomenų apie k eipimosi o mų unkciona imo iešojoje a osenoje
adiciją eikia i į a džių y imas, iš yškinan is bui inės i dalykinės aplin-
kos lemiamus ski umus. Apibend in ai pasaky ina, kad dalykinėms si uaci-
joms s a biausias y a s a uso eiksnys – amilia iai ( u) gali bū i k eipiamasi
ik į žemesnę socialinę padė į užimančius asmenis (Rosinas 1996: 43–44).
Be daba inės iešosios a osenos y imai odo didesnę slink į kon ak inės
mandagumo s a egijos, ku ios žymikliu laikoma i amilia i ienaskai a,
link. Vienaskai inių k eipimosi į ad esa ą o mų už iksuo a iek ašy inėje,
iek saky inėje iešojoje a osenoje: užsakomuosiuose eklaminiuose
s aipsniuose (Ma cinke ičienė 2004), žu nalų eklamose (Gi čienė, Kup-
činskai ė-Ryklienė 2005) i edakciniuose s aipsniuose (Gi čienė 2009),
TV pokalbių laidose (Čepai ienė 2007: 79–80, 88–89, 110; Gi čienė, Sk o -
čiū ė 2009: 41, 43, 46). Ano Gied ės Čepai ienės, „pamažu nu inamos i-
bos a p iešojo i bui inio šnekos ak o, kalban iešai a ojamos amilia-
ios, ik bui inei kalbai inkamos o mos“ (Čepai ienė 2007: 80).
Panašius ienaskai inės o mos polinkius į a dija i ki ų kalbų, išlaikiusių
ienaskai os i mandagumo daugiskai os opoziciją, y ėjai. Ne gi da oma
p ielaida, kad ienaskai inė ad esa o į a dijimo o ma gali išs um i su ja
konku uojančią daugiskai inę o mą, nes nuo XX a. pabaigos s a besnis
ampa a umo, o ne paga bos eiksnys. Nus a y as yšys a p pažiū ų i ie-
no a ki o a ian o pasi inkimo: konse a y esni kalbos a o ojai dažniau
enkasi daugiskai ą, o libe alesni – ienaskai ą (Ma cinke ičienė 1994: 50–
51). K eipimosi o mos pasi inkimas p iklauso i nuo ki ų eiksnių: ad e-
san o i ad esa o amžiaus, ly ies, išsila inimo, pažin ies laipsnio, socialinių
san ykių hie a chijos2, socialinių aidmenų; kalbėjimo aplinkybių – iešo a
p i a aus bend a imo pobūdžio, komunikacinės si uacijos (a)sime ijos,
dia logo a polilogo i k . (plačiau ž . Boisse ain 1987: 167 .; Džežulskienė
1994: 57 .; G umadienė 1994; Ma cinke ičienė 1994: 48–51, 2004; Ka a-
liūnas 1997: 105–106 .; Vilkienė 1998; Romaine 2000; Čepai ienė 2007:
72, 78–83, 109–110 .).
Šio s aipsnio ikslas – emian is kiekybinės i kokybinės TV pokalbių
laidų analizės duomenimis, socioling is iniu aspek u ap a i daugiskai inių
i ienaskai inių k eipimosi į ad esa ą o mų konku enciją iešojoje saky i-
2 Komunikacijos ak o daly ių yšiai gali bū i nehie a chiniai – apa ūs, ho izon alūs, . y.
sime iški, žymin ys solida umą, i hie a chiniai – ne apa ūs, e ikalūs, . y. asime iški,
įkūnijan ys galią (plačiau ž . Ma cinke ičienė 2004; Čepai ienė 2007: 33).
216
KALBOS KULTŪRA | 82
nėje a osenoje. Ty imui pasi ink a iešąją saky inę a oseną3 ep ezen-
uojan i medžiaga – į ai ialypiam ad esa ui ski os isuomeninio i asmeni-
nio, p amoginio pobūdžio TV pokalbių laidos. Ti a gene alinė isuma –
sos isų Lie u os ansliuo ojų sa ai inės pokalbių laidos, ody os nuo
2009 m. sausio 26 d. iki 2009 m. ko o 11 d. (kiek ienos iš jų po du
egzemplio ius)4. Tai – 1) isuomeninius klausimus nag inėjančios deba-
ų, diskusijų i pokalbių laidos; 2) asmeninius dalykus sp endžiančios i
p amoginės ( aikų) pokalbių laidos. Iš iso i a 19 ski ingų pa adinimų
laidų, bend as jų skaičius – 38, ukmė ~ 32 al. Iš jų: 24 į ašai (12 ski -
ingų laidų5 po 2 į ašus) isuomeninio pobūdžio laidų, ku ių bend a ukmė
18 al. (18 į ašų ~ po 50 min.; 6 į ašai ~ po 30 min.); 14 į ašų (7 ski ingos
laidos po 2 į ašus) p amoginio pobūdžio laidų, ku ių bend a ukmė 14 al.
(4 į ašai ~ po 120 min.; 4 į ašai ~ po 50 min.; 6 į ašai ~ po 30 min.).
Laidos ansk ibuo os pagal CHILDES (Child Language Da a Exchange
Sys ems) me odiką, ski ą saky inės kalbos duomenims kaup i i analizuo i.
Pokalbių daly iai koduo i (pe sonalijos neį a dijamos) pagal socioling is i-
niam y imui s a bius eiksnius – ly į, socialinį aidmenį (dažnai ne iesio-
giai aip nu odomas i (numanomas) išsila inimas), amžiaus g upę i k .,
p z.: VYR.VED*III, . y. y as, a liekan is laidos edėjo aidmenį ( ai daž-
niausiai aukš ąjį išsila inimą u in is žu nalis as), p iklausan is III (25–34
m.) socioling is iškai apib ėž ai amžiaus g upei (ž . 3 len elę); MOT.
PSICHOL*V, . y. mo e is, laidos daly ė, a liekan i ekspe o, šiuo a eju
psichologijos s i ies, aidmenį (ekspe ai dažniausiai aip pa aukš ąjį išsila-
inimą u in ys am ik os s i ies specialis ai), p iklausan i V (45–59 m.)
amžiaus g upei.
Laidose daly a o 218 į ai aus išsila inimo žmonių – be eik po lygiai y ų
i mo e ų nuo 10-ies iki 75-e ių me ų. Iš iso į ski ingus ad esa us daugis-
kai ine i ienaskai ine k eipimosi o momis ka u bu o k eip asi 290 ka ų6.
In e p e uojan šią pag indinę empi inę medžiagą, em asi lie u ių i la -
ių p ojek o „Bal ų socioling is ika (BalSoc): kalbinė isuomenės sa imonė
3 Dėl są okų saky inė kalba i iešoji a osena ž . Miliūnai ė 2009: 34–35, 38–39.
4 Šio s aipsnio au o ė nuoši džiai dėkoja K is inai Sk o čiū ei, leidusiai sukaup ą e ingą
empi inę medžiagą (ž . Sk o čiū ė 2009: 51–171, 2 p iedas. TV pokalbių laidų iš aukų s e-
nog amos) panaudo i olesniems saky inės a osenos y imams.
5 Laida Akis a a su Lie u a, ku ią kas an ą ka ą eda ski ingi edėjai, e in a kaip d i ski -
ingos laidos (2 laidos po 2 į ašus).
6 Ski ingų ad esa ų y a daugiau nei laidų daly ių, nes as pa s žmogus, kai į jį k eipiasi keli
ski ingi ad esan ai, y a laikomas keliais ski ingais ad esa ais.
J. GIRČIENĖ. Daugiskai inių i ienaskai inių k eipimosi o mų konku encija iešojoje saky inėje a osenoje
217
Lie u oje i La ijoje“ duomenimis7: 24-ių Lie u os ele izijos i adijo žu -
nalis ų bei laidų edėjų y ų (32–42 m.) kokybinių in e iu apie žu nalis ų
kalbinę kompe enciją i k . analize. Be eik isi į im į pa ekę esponden ai
u i spon aniško kalbėjimo e e yje pa i ies ( oliau – BalSoc).
SOCIOLINGVISTINIS LAIDŲ IR JŲ DALYVIŲ APRAŠAS
Pagal pokalbio iešumo a p i a umo k i e ijų isos TV pokalbių laidos,
p ieinamos isiems kalbinės bend uomenės na iams, o maliai p iski inos
iešajai e d ei. Be pagal u inio i nuo jo p iklausan į kalbinės aiškos po-
būdį jas da ikslinga ski i į d i minė as pag indines g upes: 1) isuo-
meninius klausimus nag inėjančias deba ų, diskusijų i pokalbių laidas
( oliau – VPL): Aki ačiai, Akis a a su Lie u a, An s a s yklių, Be pykčio,
Fo umas, Redakcija, Teisė žino i, Toks gy enimas su Zi a Kelmickai e, Ta p
Ry ų i Vaka ų, TV o umas, Ve sijos; 2) asmeninius dalykus sp endžian-
čias i p amogines, ne ik suaugusiųjų, be i aikų audi o ijai ski as,
pokalbių laidas ( oliau – PPL): Bėdų u gus, Nacionalinė paieškų a nyba, Su
Palmi a; Auksinė sa ai ės blyks ė, Šeš adienio y as (suaugusiems, oliau –
SPPL), Mė a Meškinija, Tele bim-bam ( aikams, oliau – VPPL).
1) VPL p iski inos TV pokalbių laidų – deba ų – ka ego ijai: joms bū-
dinga nuomonių eiškimas, iesos, inkamų sp endimų paieška, in elek o i
a gumen ų i šenybė (plg. Pečiulis 2007: 202). Pagal kalbinės aiškos pobū-
dį VPL sie inos su iešąja o icialiąja a osena, kai a p ad esan o i ad esa-
o išlaikomas didesnis a mažesnis a s umas, aiškos p iemonės enkamos
sąmoningiau i a idžiau (plg. Miliūnai ė 2009: 40–44). VPL sąsajas su o i-
cialiąja a osena pa i ina i TV pokalbių laidų (2003–2005 m.) kalbos
e ike o y imai: Gied ės Čepai ienės nuomone, isuomenines poli ines lai-
das labiausiai sieja paga bius, o icialius san ykius pe eikian i dis ancinė
mandagumo s a egija (Čepai ienė 2007: 85–87).
2) PPL a i ik ų ki as d i dialoginio pobūdžio TV laidų ka ego ijas – po-
kalbių i ealybės šou, siejamas su žodžio, ginčo spek akliu, emocijų ska i-
nimu, žmonių likimų a kū imu, kasdienybės agizmu a he oizmu (plg.
Pečiulis 2007: 202, 204). Pagal kalbinę aišką PPL sie inos su iešąja lais ą-
7 P ojek as ykdy as 2009 m. Lie u ių kalbos ins i u e. Rėmė Vals ybinis mokslo i s udijų
ondas.
218
KALBOS KULTŪRA | 82
ja a osena, ku iai būdinga o maliųjų aisyklių ne a žoma kalbinė aiška,
neo icialumas (ž . Miliūnai ė 2009: 40–44). Įž algą dėl PPL sąsajų su lais ą-
ja a osena pa i ina i kalbos e ike o y imai: G. Čepai ienė, no s i eigia,
kad TV pokalbių laidose, ku iose ne ik iešai bend aujama, be ku ios y a
i iešai žiū imos didelės audi o ijos, inkamesnė dis ancinė mandagumo
s a egija, isgi bui ines socialines laidas (ypač ski as aikams) linkusi sie i
su jaukia, na ū alia aplinka i šil us san ykius pe eikiančia kon ak ine man-
dagumo s a egija (Čepai ienė 2007: 85, 87–90). Taigi nag inėjan PPL
k eipimosi o mas bū ina em is ne ( ik) iešosios dalykinės, be (i ) bui i-
nės a osenos y imais. Į ade minė o į a džių y imo duomenimis, bui i-
nėse si uacijose s a būs pažin ies, amžiaus i ly ies eiksniai. Familia iai ( u)
Lie u oje labiausiai linkę a pusa yje bend au i pažįs ami abiejų lyčių jauni
žmonės, ienaskai a gali k eip is i abiejų lyčių y esnės ka os a s o ai į
jaunesnius, dažniausiai aip pa pažįs amus žmones. Nepažindami ienas
ki o, ienaskai a k eipiasi ik į ai aus amžiaus y ai į sa o ly ies a s o us.
Ne amilia iai, . y. paga biai (jūs), bui inėse si uacijose ienas į ki ą k eipia-
si nepažįs ami ski ingos ly ies jauni žmonės, aip k eipiamasi i į pažįs amus
bei nepažįs amus y esniosios ka os a s o us; y esni y ai aip k eipiasi i
į pažįs amas, i į nepažįs amas mo e is (Rosinas 1996: 43–44).
Apibend inan VPL i PPL dicho omiją pasaky ina, kad jos pag indas –
o icialumo–neo icialumo (lais umo) ma muo socioling is iniuose y imuo-
se laikomas ienu iš s a biausių k i e ijų (plačiau apie ai ž . Miliūnai ė
2009: 41 .).
Bend oji iešajai o icialiajai a osenai a s o aujančių VPL į ašų ukmė
kiek didesnė (18 al.) nei iešajai lais ajai a osenai p iski inų PPL (14
al., iš jų 4 į ašai – 2 ski ingos laidos po 2 į ašus – aikų laidos), ačiau pa-
lygin i nedidelis ski umas i oks pa s udijoje daly a usių laidų s ečių (58)
i labai panašus edėjų skaičius (13 / 8) leidžia jas s a is iškai lygin i (ž . 1
len elę).
1 LENTELĖ. Laidų daly ių pasiski s ymas pagal daly a imo pobūdį
Laidų
pobūdis Vedėjai Daly iai
s udijoje
Daly iai
ele onu
Iš iso
daly ių
VPL 13 58 76 147
PPL 8 58 5 71
Iš iso 21 116 81 218

J. GIRČIENĖ. Daugiskai inių i ienaskai inių k eipimosi o mų konku encija iešojoje saky inėje a osenoje
219
Abiejose g upėse y auja laidos, ku iose, be edėjo (-ų), daly auja dau-
giau nei ienas laidos s ečias (38 / 5). Vis dėl o pagal dialogiškumo a
polilogiškumo k i e ijų pokalbių laidos dažniausiai laiky inos ne polilogu,
o ak y iojo pokalbio na io – edėjo i kiek ieno a ski o s ečio – dialogu.
Tiesa, polilogo agmen ų, no s i e ai, be pasi aiko a p s udijoje daly-
aujančių s ečių, ačiau jame niekada nedaly auja skambinan ys ele onu.
A siž elgian į okį TV laidoms būdingą pokalbio pobūdį i ypač edėjo
aidmens s a bą, daly iai da ski s omi į i iamajam klausimui į akos u in-
čius pog upius: edėjų (ak y iausi pokalbio kū ėjai i k eipimosi į ad esa ą
o mų a o ojai)8, daly a usių s udijoje (ak y ūs pokalbio daly iai i k ei-
pimosi į ad esa ą o mų a o ojai) i skambinusių ele onu (pp . ienos a
kelių eplikų au o iai, be eik ne a ojan ys k eipimosi į ad esa ą o mų)
(ž . 2 len elę).
Ta p laidose iš iso daly a usių 218 žmonių kiek daugiau bu o y ų
(120) negu mo e ų (98). Kaip ma y i iš 2 len elės, a p VPL edėjų i s udi-
jos daly ių daugiausia bu o y ų, o a p PPL – mo e ų.
2 LENTELĖ. Laidų daly ių pasiski s ymas pagal ly į (m – mo e ys, – y ai)
Laidų
pobūdis Vedėjai Daly iai
s udijoje
Daly iai
ele onu
Iš iso y ų
i mo e ų
VPL 11 / 2 m 46 / 12 m 38 / 38 m 95 / 52 m
PPL 1 / 7 m 23 / 35 m 1 / 4 m 25 / 46 m
Iš iso 12 / 9 m 69 / 47 m 39 / 42 m 120 / 98 m
Laidų daly ių daugumą suda o da bingo amžiaus pilie iškai ak y iausi
25–59 m. amžiaus žmonės (ž . 3 len elę).
8 Vedėjo, kaip pokalbio ežisie iaus i dažnai pag indinio pokalbio ad esan o, aigi i ak y iau-
sio k eipimosi į į ai ius ad esa us o mų a o ojo, aidmens s a bą pab ėžia i komunikaci-
jos, i kalbos e ike o specialis ai (ž . Čepai ienė 2007: 79–90; Pečiulis 2007: 205).
220
KALBOS KULTŪRA | 82
3 LENTELĖ. Laidų daly ių pasiski s ymas pagal amžiaus g upes (be skambinusių
ele onu)
Amžiaus
g upės
Daly ių
amžius (m.)
VPL daly ių
p ocen as
(skaičius)
PPL daly ių
p ocen as
(skaičius)
Iš iso laidų
daly ių p oc.
(skaičius)
I ≤14 0 (0) 3,1 (2) 1,5 (2)
II 15– 24 2,8 (2) 12,1 (8) 7,3 (10)
III 25–34 9,8 (7) 25,8 (17) 17,5 (24)
IV 35–44 26,8 (19) 21,2 (14) 24,1 (33)
V 45–59 46,5 (33) 25,8 (17) 36,5 (50)
VI 60 ≥ 14,1 (10) 12 (8) 13,1 (18)
PPL daly iai, ku ių a s o ai ak y iausiame amžiaus a psnyje pagal g u-
pes pasiski s ę maždaug olygiai (ž . III–V g .) i a p ku ių y a aikų bei
jaunuolių (I–II g .), y a sąlygiškai jaunesni nei VPL daly iai, a p ku ių y-
auja V g . (be eik pusė) i IV g . a s o ai (ž . 1 pa .).
1 PAV. Laidų daly ių pasiski s ymas pagal amžiaus g upes (be skambinusių ele-
onu)
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
p oc.
iki 14
(I)
15–24
(II)
25–34
(III)
35–44
(IV)
45–59
(V)
60 +
(VI)
amžiaus g upės
VPL daly iai
PPL daly iai
J. GIRČIENĖ. Daugiskai inių i ienaskai inių k eipimosi o mų konku encija iešojoje saky inėje a osenoje
221
VPL edėjai aip pa y a y esni – a p jų y auja IV i V amžiaus g upių
a s o ai: 2 (III), 5 (IV), 6 (V). PPL edėjai, kaip i jų laidų s ečiai, jaunes-
ni – a p jų y auja II i III amžiaus g upių a s o ai: 3 (II), 3 (III), 2 (IV).
Be i iamojo kalbinio eiškinio a osenai galinčių u ė i į akos sociolin-
g is inių eiksnių – amžiaus, ly ies i k ., da ap a ini daly ių išsila inimas
( eiklos s i is), laidoje a liekami aidmenys i k . Ta p VPL edėjų y auja
aukš ąjį išsila inimą u in ys žu nalis ai (10), pa ieniai a ejai – kul ū olo-
gas, eisininkas, iloso as. Ta p šių laidų s ečių aip pa y auja aukš ąjį išsi-
la inimą u in ys žmonės: daugiau nei pusę s udijoje daly a usių s ečių su-
da o poli ikai, als ybės pa eigūnai, ano Ž. Pečiulio, sp endėjai, angažuo o
žodžio a s o ai (Pečiulis 2007: 201). Iš ki ų p o esijų a s o ų populia ūs po-
li ologai, ekonomis ai, žu nalis ai apž algininkai, psichologai, kul ū ologai,
e slininkai, bu o mokslininkų (is o ikų, iloso ų), dės y ojų, moky ojų,
s uden ų, mokslei ių, isuomeninių o ganizacijų a s o ų, ak o ių i k .
Daugumas iš jų a lieka adinamąjį ekspe o aidmenį, ai piliečiai, spau-
džian ys poli ikus p iim i am ik us sp endimus, ki i iesiog liudija, eiškia
nuomonę, a lieka ox populi aidmenį (plg. Pečiulis 2007: 201).
PPL edėjai y a aukš ąjį išsila inimą u in ys į ai ių specialybių žmonės:
pusė iš jų žu nalis ai (4), ki i – psichologas, ak o ius, dainininkas, as ologas.
Ta p PPL s ečių, a liekančių ekspe o aidmenį, y auja aukš ąjį išsila inimą
u in ys gydy ojai, leidybininkai, e slininkai. Ta p ki ų PPL s ečių y auja
p amogų i meno p o esijų a s o ai, daugumas iš jų aip pa u i aukš ąjį išsi-
la inimą. Sunku sp ęs i apie giminys ės e minais p amoginėse laidose į a -
dijamų umpų eplikų a s o us (p z.: senelius, močiu es, mamas i pan.) –
da y ina p ielaida, kad ben jau didžioji dalis asmeninius dalykus TV laidose
sp endžiančių asmenų ne u i aukš ojo išsila inimo. Tokie daly iai, kaip i
daugelis skambinusių ele onu, a lieka nuomonės eiškėjo, ox populi aid-
menį.
KREIPIMOSI FORMŲ VARTOSENOS POLINKIAI
Apibend inamoji isų TV pokalbių laidų s a is ika ody ų didelę daugiskai-
inės k eipimosi į ad esa ą o mos pe s a ą: ski ingi ad esan ai į 248 ski -
ingus ad esa us k eipėsi mandagumo daugiskai a (jūs i a i inkama eiks-
mažodžio o ma), o į 43 ski ingus ad esa us – amilia ia ienaskai a ( u i
a i inkama eiksmažodžio o ma). Šiuo požiū iu ma y i yški isuomeninio
222
KALBOS KULTŪRA | 82
i asmeninio (p amoginio) pobūdžio laidų akosky a: VPL nuosekliai a o-
jamos daugiskai inės k eipimosi o mos, o PPL daugiskai inė i ienaskai i-
nė o mos be eik ienodai populia ios.
1. Visi VPL pokalbių daly iai – i edėjai (144 ski ingų ad esa ų į a dijimo9
a ejai), i s ečiai (46 ski ingų ad esa ų į a dijimo a ejai) – į isus ad esa-
us k eipėsi mandagumo daugiskai a (iš iso 190 ski ingų ad esa ų į a diji-
mo a ejų), išsky us ienin elį k eipimąsi į ad esa ą ienaskai ine o ma.
K eipdamiesi mandagumo daugiskai a, be į a džio jūs (labai e ai pa s, -i,
be eik be išim ies junginyje su jūs), VPL daly iai a ojo į ai ių nomina y-
inių ad esa o į a dijimų: a) į s udijos s ečius edėjai dažniausiai k eipėsi
dis ancinę s a egiją pab ėžiančiu į a dijimu ponas, -ia + ( a das) + pa a dė;
b) palygin i e ai į daly ius s udijoje k eip asi no s i daugiskai a, be (kiek)
amilia iau: (ponas, -ia / ge biama(s)) + a das; okia kons ukcija, dažnai su
ečiuoju na iu (+ iš ku ), edėjai nuosekliai į a dijo ik skambinusius ele-
onu; c) VPL, palygin i su PPL, būdingi k eipimaisi pagal s a usą, p z.:
(ge biama(s) / ponas, -ia) p emje e, minis e, p o eso iau10.
Į ai uojan ys nomina y iniai ad esa o į a dijimai, no s i a ojami k ei-
pian is daugiskai ine o ma, dažnai odo ne ienodą bend a imo o icialumo
laipsnį, ka ais ne ski ingas mandagumo s a egijas. Pi minė y imo me-
džiagos pe ž alga leidžia da y i p ielaidą, kad nuodugni nomina y inių
ad esa o į a dijimų analizė galė ų a skleis i ne ik disku so y imams ak ua-
lių indi idualios komunikacinės i kalbinės (ne)kompe encijos, pokalbio
s a egijos plė ojimo a ejų, be i socioling is iškai įdomių ak ų.
Kaip jau minė a, ienaskai inė k eipimosi į ad esa ą o ma VPL bu o
pa a o a ik ienin elio daly io: laidos s ečias – ga baus amžiaus signa a as,
9 Ad esa o į a dijimas – ai asmens, ku iam ad esuojama in o macija, . y. ad esa o, pa adini-
mas, iš eikš as žodžiu a žodžių junginiu. Lie u ių kalboje indi idualus ad esa as gali bū i
į a dijamas: 1) asmeniniais į a džiais u, jūs, ečiau pa s (-i), ams a; 2) daik a a džiais (su-
daik a a dėjusiais būd a džiais i daly iais) a jų kons ukcijomis, apibūdinančiomis ad e-
sa ą pagal a dą i (a ) pa a dę, isuomeninę padė į, p o esiją i pan., . y. adinamaisiais
nomina y iniais į a dijimais, p z.: ponas (-ia), ponas (-ia) + a das / pa a dė / pa eigos;
ge biamas(is), ge biama(-oji) + a das i pan. (Amb azas 1990: 9–11; Valeckienė 1998: 211;
Čepai ienė 2007: 78–110; Gi čienė, Sk o čiū ė 2009: 37–46). Taigi ais a ejais, kai ad e-
sa as į a dijamas asmeniniais į a džiais u a jūs, są okos ad esa o į a dijimas apim is iš
esmės su ampa su są okos k eipimosi o ma apim imi. Šiame s aipsnyje e minas ad esa o
į a dijimas a ojamas kaip susijusios są okos, apimančios i nomina y inį k eipimąsi, pa-
adinimas.
10 Visus TV pokalbių laidose a ojamus nomina y inių į a dijimų s uk ū inius ipus ž . Gi -
čienė, Sk o čiū ė (2009: 42–45).
J. GIRČIENĖ. Daugiskai inių i ienaskai inių k eipimosi o mų konku encija iešojoje saky inėje a osenoje
229
mama, sese), jie ka ais a ojami kaip sudedamoji į a dijimo dalis – ka u su
a du (p z., mama Milda).
MOT.VED*IV: mama [MOT.MAM1*IV], a pa i sesę, b olį u i?
MOT.VED*IV: na, i daba – bal oji mešku ė [MOT.MAM2*III]. Tai jau žinai
apie ką ašysi? P isis a yk.
MOT.VED*IV: ge ai, klausyk, o gal su mašiny ėm jau nebe a o [BERN.BROL*I]
amžiuj žais , kaip gal oji?
Ta pa i IV g upei p iklausan i edėja ienaskai a k eipiasi ik į bend a-
amžius a ba jaunesnius laidos s ečius i iešnias, ku ių socialinis aidmuo –
mamos, sesės, b oliai, d augai i d augės. Vienin elis os laidos, ku esama
i daugiskai inių k eipimosi o mų, socioling is iškai s a bus eiksnys y a
amžius. Taigi galima įž elg i ski umų, palygin i ne i su bui inės a ose-
nos adicija: į nepažįs amas bend aamžes mo e is k eipiamasi ne mandagu-
mo daugiskai a, o amilia ia ienaskai a (plg. Rosinas 1996: 43–44).
3. Apibend inan isas PPL, . y. asmeninius dalykus ap a iančias a (i )
p amogines pokalbių laidas, ski as aikams (VPPL) i ypač suaugusiems
(SPPL), pas ebė ina, kad jos ge iausiai a skleidžia šiandieninei ele izijai
būdingą kin an į iešumo i p i a umo san ykį, pilie inės e d ės sua ėjimą
su anksčiau iešai ne ody a p i ačiąja, ampa sa o iška, ano Ž. Pečiulio,
namų ąsa (plg. Pečiulis 2007: 198–202). Viešasis disku sas ampa is p i a-
esnis, k yps a namų a ga ės pokalbio link, ma y i labai sumažėjęs sociali-
nis ski umas, eiškiamas kalba (Ma cinke ičienė 2009). Tu bū ne eikė ų
pe nelyg s ebė is, kad pamažu inamos ibos a p iešojo i bui inio kalbė-
jimo, kad iešai a ojamos amilia ios, ik bui inei kalbai iki šiol bu usios
būdingos ienaskai inės k eipimosi o mos (plg. Čepai ienė 2007: 79–80).
Šio p oceso į aka ma y i ne i isuomeninius klausimus nag inėjančiose
laidose (VPL) – sėkmingos poli inės ka je os komponen ais apo kalbos pa-
p as umas, sup an amumas, nuoši dumas (ž . Pečiulis 2007: 200), ku io ie-
na iš kalbinės aiškos p iemonių galima bū ų laiky i k eipimąsi a du.
Viešosios i p i ačiosios e d ių a ėjimas s ebimas i į ai iais a ž ilgiais
ap a iamas isame pasaulyje (plačiau ž . Webs e 2006: 168–208). Disku uo-
jama i apie populia iosios kul ū os bei masinių komunikacijos p iemonių
po eikį kalbai – a jos kalbą gy inančios, a sku dinančios? Įdomi įž alga
apie bui inės šnekamosios kalbos aiškos pli imą iešojoje e d ėje ge ai ži-

230
KALBOS KULTŪRA | 82
nomo pasaulyje komunikacijos eo e iko Johno Fiske‘o, mėginančio p is a-
y i populia iąją kul ū ą ne kaip blogesnę už aukš ąją, iš esmės enkinančią
bu žuazijos po eikius, o kaip ki okią, enkinančią ki ų socialinių sluoksnių
po eikius. Ty ėjo nuomone, nu ols an nuo o icialiosios aisyklingos kalbos,
mėgaujamasi į ai ių šnekamosios kalbos kul ū ų elemen ais, leidžiančiais
a pažin i sa us (Fiske 2008: 94–100). Viena iš anksčiau be eik ik bui inei
kalbėsenai būdinga aiškos p iemonė – amilia i ienaskai inė k eipimosi
o ma, pe žiniasklaidą i TV plin an i iešojoje a osenoje, kalbos e ike o
požiū iu dažnai e inama kaip neigiamas, e ike o aisyklių nea i inkan is
eiškinys (plg. Čepai ienė 2007: 85).
P agma ikai, socioling is ai, komunikacijos specialis ai mandagumą su-
p an a kiek ki aip, į jį ž elgia unkciniu aspek u. Ling is inės p agma ikos
požiū iu mandagumas neapsi iboja kalbos e ike o aisyklėmis i no momis.
Į pi mą ie ą iškeliama komunikacinė ad esa o in encija. Teigiama, kad a - pi mą ie ą iškeliama komunikacinė ad esa o in encija. Teigiama, kad a -ą ie ą iškeliama komunikacinė ad esa o in encija. Teigiama, kad a - ie ą iškeliama komunikacinė ad esa o in encija. Teigiama, kad a -ą iškeliama komunikacinė ad esa o in encija. Teigiama, kad a - iškeliama komunikacinė ad esa o in encija. Teigiama, kad a -škeliama komunikacinė ad esa o in encija. Teigiama, kad a -keliama komunikacinė ad esa o in encija. Teigiama, kad a -
umą, bend ys ę, ge us san ykius odančiam kon ak iniam mandagumui
kalbos e ike as dažnai isai neak ualus (Hilbig 2007, plačiau ž . 2008). Iš
socialinio s a uso pe spek y os kon ak inės i dis ancinės mandagumo s a-
egijų p iešp iešą a i inka asmeninės i socialinės dis ancijos p iešp ieša:
kon ak inė s a egija sie ina su bend a imu a p sa ų, o dis ancinė – a p
s e imų (Kарасик 2002: 80). Ano komunikacijos specialis o Ž. Pečiulio,
apmąs ančio ne ik Lie u os, be i pasaulio pa i į, „TV siekia kompensuo-
i socialinio dialogo sp agas, plė oja isuomenės no ą komunikuo i pačiais
in ymiausiais klausimais, aip iksuodama adikalius piliečių e ybių i no -
mų pokyčius <…>. Naujosios ealybės TV, sie inos su p aėjusio amžiaus
de in uoju dešim mečiu, s ilis ika odo kin an į požiū į į eilinį pilie į – pa-
p as as žmogus ampa laidų he ojumi, liudija sa o p oblemas, p og amos
dalimi ampa kasdienybės aizdai“ (Pečiulis 2007: 198–204 .). Todėl na ū-
alu, kad kasdienybė i asmeninis ne ik pap as ų, be i isuomenei žinomų
žmonių gy enimas okius klausimus sp endžiančiose TV laidose pe eikia-
mas kasdiene, bui ine kalba, aigi i amilia iomis k eipimosi o momis.
Familia umo, a umo iš aiškos po eikį liudija ne ik TV pokalbių laidų
medžiaga, be i okių laidų edėjų žu nalis ų nuos a os – aiškiai dekla uo-
jamas bend a imo i kalbinės aiškos p iemonių ski umas isuomeninius i
asmeninius dalykus nag inėjančiose laidose: „Jeigu aš, pa yzdžiui, k iečiu
<…> sakysim, minis ą <…> pakalbė i ne ik apie poli iką, ačiau, sakysim,
apie hobį, <…> na ū aliai, no in p alauž i am ik us ledus, <…> kad jisai
jaus ųsi pa ogiai, <…> aš no iu ap i jo kuo didesniu d augu, <…> man y a
J. GIRČIENĖ. Daugiskai inių i ienaskai inių k eipimosi o mų konku encija iešojoje saky inėje a osenoje
231
ku kas s a biau jo lais alaikis, kad <…> ele izijos žiū o ui bū ų įdomiau.
Tai, adinasi, aš galiu elg is, ko ge o, amilia iau, galiu gal jį pa adin i u,
jeigu leidžia amžius, i isa ki a. Taip kad laida laidai nelygu, i nemanau,
kad galima jas isas už emp i an ieno ku palio“ (BalSoc). Tu bū labiau-
siai ikdo ai, kad p i a i e d ė su jai būdingomis amilia iomis kalbinės
aiškos o momis ansliuojama iešai.
IŠVADOS
Kiekybinis iešąją a oseną ep ezen uojančių TV pokalbių laidų y imas
a skleidė didelę šiai a osenos s ičiai įp as os mandagios daugiskai inės
k eipimosi o mos pe s a ą: ski ingi ad esan ai į 248 ski ingus ad esa us
k eipėsi mandagumo daugiskai a (jūs) i ik į 43 ski ingus ad esa us – ami-
lia ia ienaskai a ( u). Kokybinė analizė iš yškino isuomeninio (VPL)
i asmeninio bei p amog inio (PPL) pobūdžio laidų akosky ą.
VPL, sie inose su iešąja o icialiąja a osena i jai būdinga socialinį nuo-
olį bei paga bą eiškiančia dis ancine mandagumo s a egija, nuosekliai
a ojamos padedančios išlaiky i socialinį a s umą daugiskai inės k eipimo-
si o mos. PPL, sie inose su iešąja lais ąja a osena i jai būdinga a umą
eiškiančia kon ak ine mandagumo s a egija, ienaskai inės k eipimosi
o mos, padedančios palaiky i d augiškus asmeninius san ykius, sma kiai
konku uoja su daugiskai inėmis k eipimosi o momis – jos abi y a be eik
ienodai dažnos (jūs – 57 / u – 42). Taigi VPL i PPL dicho omija laiky i-
na pag indiniu eiksniu, lemiančiu k eipimosi o mų pasi ink į. Ski ingas
laidų pobūdis lemia i jų daly ių ski umus, ku ie, be minė ųjų o icialumo
bei lais umo aspek ų, aip pa gali u ė i į akos k eipimosi o mų pasi inki-
mui: PPL daly iai y a sąlygiškai jaunesni nei VPL, dalies jų išsila inimas i
isuomeninis s a usas y a žemesnis; a p VPL edėjų i s ečių dominuoja
y ai, a p PPL – mo e ys, a p VPL s ečių y auja poli ikai, o PPL – p a-
mogų pasaulio a s o ai; PPL, palygin i su VPL, mažiau daly ių, a liekančių
sp endėjo, ekspe o aidmenį, i a i inkamai daugiau adinamųjų ox populi
a s o ų.
Pag indiniai k eipimosi o mų pasi ink į PPL lemian ys socioling is i-
niai eiksniai – ad esan o i ad esa o amžiaus san ykis, pažin ies laipsnis,
socialiniai aidmenys, ku iems gali u ė i į akos i išsila inimas, socialinis
s a usas (laidos edėjas / s ečias; sp endėjas, ekspe as (pagal p iklausymą
232
KALBOS KULTŪRA | 82
am ik ai p o esijai) / ox populi i k .). Daugiskai ine o ma PPL dažniau-
siai k eipiamasi į y esnius, ga besnius, sp endėjo a ekspe o aidmenį a -
liekančius laidų daly ius. Vienaskai inė k eipimosi o ma būdingesnė laidų
edėjams, ja pap as ai k eipiamasi į bend aamžius a jaunesnius bei pažįs a-
mus žmones, a liekančius kolegos laidos edėjo a ox populi aidmenį. Šių
laidų, mėginančių de in i ieša i p i a u ( iešai pe TV ansliuojama sa o-
iška namų ąsa), edėjams enka sp ęs i neleng us užda inius – kaip kalbi-
nės aiškos p iemonėmis, a p jų i ski ingomis k eipimosi o momis, ku -
i jaukią asmeninius dalykus g ildenančių laidų aplinką i ka u ody i pa-
ga bą ne ik laidos s ečiams, be i žiū o ams.
LITERATŪRA
Amb azas V. 1990: Kaip k eip is? Kaip adin i? – Gim oji kalba 4, 9–11.
Boisse ain J. 1987: Social Ne wo k. – Sociolinguis ics 1 (HSK 3.1), Be lin–
New Yo k, 164–169.
B ow n P., Le inson S. 1978: Uni e sals in language usage: poli eness phe-
nomena. – Ques ions and poli eness (ed. E. Goody), Camb idge: Camb idge
Uni e si y P ess, 56–289.
B ow n P., L e inson S. 1987 (papildy as 1978 m. leidimas): Poli eness. Some
uni e sals in language usage, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. F ag-
men ai pe in e ne ą: h p://books.google.l /books
Čepa i ienė G. 2007: Lie u ių kalbos e ike as: seman ika i p agma ika, Šiau-
liai: Šiaulių uni e si e o leidykla.
Džež ulskienė J. 1994: Kalba i giminė. – Socioling is ika i kalbos kul ū a,
Vilnius: Gim oji kalba, 55–61.
Fisk e J. 2008: Populia iosios kul ū os sup a imas, Vilnius: Ža a.
Gi čienė J., Kupčinskai ė -Ryklienė A. 2005: K eipimosi į ad esa ą
būdai eklamoje. – Kalbos kul ū a 78, 220–230.
Gi čienė J. 2009: Ad esa o į a dijimas pe iodikoje. – Kalba i kon eks ai,
Vilnius.
Gi čienė J., Sk o č iū ė K. 2009: Ad esa o į a dijimo polinkiai iešajame
saky iniame disku se. – Wo king pape 3, 35–47.
G umadienė L. 1994: Socioling is ika i kalbos kul ū a. – Socioling is ika i
kalbos kul ū a, Vilnius: Gim oji kalba, 5–13.
Guda ičienė E. 2007: Lie u ių kalbos di ek y ai. [Dak a o dise acija.]
Hilbig I. 2007: Kalbinis mandagumas i kalbos e ike as – iena i as pa ? –
Lie u os socialinių mokslų o umo p anešimų ezės. P ieiga pe in e ne ą:
h p://www.soc o umas.l / iles/e en s/ ezes1.doc
J. GIRČIENĖ. Daugiskai inių i ienaskai inių k eipimosi o mų konku encija iešojoje saky inėje a osenoje
233
Hilbig I. 2008: Mandagumas kaip elia y us kalbinis, socialinis i kul ū inis
eiškinys. – Ac a Linguis ica Li huanica 58, 1–15.
Hilbig I. 2009: Lie u ių i anglų p ašymų s a egijos i mandagumas. – Lie u ių
kalba 3. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.lie u iukalba.l /index.php?id=130
Ka a liūnas S. 1997: Kalba i isuomenė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Ma cinke ičie nė R. 1994: Gy osios kalbos e nog a ija. – Socioling is ika
i kalbos kul ū a, Vilnius: Gim oji kalba, 47–54.
Ma cinke ičie nė R. 2004: Užsakomųjų eklaminių s aipsnių a pasmeni-
nės unkcijos aiška. – Respec us philologicus 6 (11). P ieiga pe in e ne ą:
h p:// ilologija. ukh .l
Ma cinke ičie nė R. 2009: Nuo Habe maso iki Valinsko. Viešosios e d ės
p i a ėjimas. – Aki ačiai 2–3 (409), 1, 4. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.
aki aciai.l /Aki aciai/Tema/Nuo-Habe maso-iki-Valinsko.-Viesosios-e d es-
p i a ejimas
Miliūnai ė R. 2009: Daba inės lie u ių kalbos a osenos a ian ai, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Pečiulis Ž. 2007: Iki i po ele izijos. Ž ilgsnis į XX amžiaus audio izualinės
masinės komunikacijos enomeną, Vilnius: Ve sus au eus.
Roma ine S. 2000: Language in socie y, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess.
Rosi nas A. 1996: Lie u ių bend inės kalbos į a džiai, Vilnius: Mokslo i encik-
lopedijų leidykla.
Sk o čiū ė K. 2009: Ad esa o į a dijimas saky inėje kalboje (TV pokalbių
laidų pag indu). [Bakalau o da bas, VPU.]
Valeckie nė A. 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidykla.
Vilkienė L. 1998: Dialogo ad esan as i ad esa as. – Kalbo y a 47, 153–164.
We bs e F. 2006: In o macinės isuomenės eo ijos, Kaunas: Polig a ija i in o -
ma ika.
Kара сик В. 2002: Язык социального статуса, Москва: Гнозис.
Gau a 2009 11 11
234
KALBOS KULTŪRA | 82
COMPETITION BETWEEN PLURAL
AND SINGULAR FORMS OF ADDRESS
IN PUBLIC SPOKEN USAGE
Summa y
A quan i a i e analysis o ele ision alk shows ep esen ing public usage and
b oadcas ed be ween 26 Janua y 2009 and 11 Ma ch 2009 has iden i ied a ma ked
p e e ence o he poli e o m o add ess, which is usual in his a ea o usage: di -
e en add esso s e e ed o 248 di e en add essees by he poli e plu al o m jūs
and only o 43 di e en add essees by he less poli e singula u. A quali a i e
analysis has iden i ied di e ences be ween p og ammes dealing wi h public issues
(PPI) and p og ammes ocusing on en e ainmen and/o pe sonal issues (PEI).
PPIs a e ela ed o public o icial usage and he e o e consis en ly use plu al
o ms o add ess which help main ain social dis ance. PEI, in hei u n, a e mos -
ly ela ed o ee public usage, hence singula o ms o add ess which help main-
ain iendly ela ionships compe e wi h plu al o ms o add ess. Bo h o hem a e
equally popula (jūs ound in 57 ins ances; u—in 42 ins ances). A di e en cha ac-
e o PPIs and PEIs de e mines di e ences in he choice o hei pa icipan s and
in addi ion o he p e iously discussed aspec s o o icial and ee usage migh also
in luence he choice o he o ms o add ess.
The main socio-linguis ic ac o s de e mining he choice o he o ms o ad-
d ess in PPIs include he age o he add esso and he add essee, closeness be ween
hem, social oles which migh be in luenced by educa ion and social s a us. The
plu al o m in PPIs is mos ly used when add essing olde , mo e espec able pa -
icipan s, o en pe o ming he oles o decision ake s o expe s. The singula o m
is p e e ed by mode a o s, used in e e ence o pee s, younge in e locu o s o
acquain ances. I should be no ed ha PPI mode a o s a emp ing o combine
public and p i a e some imes ha e o cope wi h a he ough si ua ions, o exam-
ple, by linguis ic means, including poli e o ms o add ess, hey ha e o c ea e a
iendly en i onmen and show espec o hei gues s and he audience.
JURGITA GIRČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]