J. GIRČIEN. Naujaodžiai
con dėmeniu (-) inkl-165
JURGITA GIRČIEN
L'is i u o delle lingue Lie u ių
NAUJAŽODŽIAI SU DMENIU (-)TINKLEsmINIAI pa oležIAI: naujažodis, naujada as,
da ybos: lizdas, būdas, ipas, ka ego ija, eikšmė, (p iešdėlio, p iesagos,
galūnės) edinys, dū inys. L'ul imo decennio a osenoje appa e pe cen à
idešim naujažodžių1 nuo i da inių, con enen i dėmenį (-) inkl- p z.: iki inklinis,
į inklin i, inkla aš ininkau i, inklumas, inklalapynas, supe inklas, inklae d ė,
plepa inklis, mik o inkla aš ininkas. Essi sono l'ogge o di ques o a icolo: iene
esegui a quali a i a e quan i a i a 123 nuo azodžių2 s u u a e a osenos
analisiè apasca amen o secondo pa e della lingua, o igmę, da ybos modius e
ipus, da ybos ca ego ie. Ap i iamo delle nuo e da ini ipi o mi à e (glaus ai)
con lo o co ela o appo o con a iei iašakniai duble iniaia naujaisiais
skoliniais, delle lo o unzioni nonché leksikalizacijos i socializacijos, . i.
issazione nel sis ema linguis ico e a osenoje, ques ioni.
1. P ima di u o di ei che l'a icolo discussiamu nuo azodžius unijen e dėmenį daik a a dį e e
(angl. ne wo k) anche può esse e i enu o neologizmu, solo, di e samen e che i iamajai imčiai
appa enusančios naujosios leksemos, esso assegnabile ai nuo i semem. Scu imenzionale aggio e
ques a pa ola è ingagga o nuo o in e ne signi ica o3: nei diziona i della compu e ia 1 Naujažodis
a icolo adizionalmen e in eso come qualsiasi appa so nuo o pa ola. Neologismo può esse e
nuo amen e appal a o, nuo amen e appadi a o oppu e adęsis come conseguenza dello s iluppo
seman ica. Nel linguo ypo Li uani essi gene almen e sono chiama i nuo i p es i a i, naujada ais,
seman iniais neologizmais. Naujada è adizionalmen e in eso più s e amen e: è naujažodis,
appa so a causa delle pa ole da ybos, i. i. naujas da inys (ž .: U bu is 1978: 2829; Jakai ienė 1980: 8284;
O o d 2001: 98; Gi čienė 2006: 7475 e k .). 2 Sia nuo azodžių con dėmeniu (-) inklap ik a sc i y inėje e
ele onική a osenoje ino 2011 m. agos o di mese. Siekian gene alinės isumos, secondo la
comune In e ne paesškos sis ema Google ul e io men e è s a o e i ica o u o possibile
da ybos pa adigma, comp enden e u i ipo e inius gaik a a džio e klas edinius nonché
dū inius. 3 Plg. Miliūnai ė 2010: 109; ques o caso sa ebbe possibile in e p e a e e come
e minologizza a pa ola del linguaggio bend inesa e e signi ica o, i. i. connessione, s ade, imi e
k . linijų sis ema
(DLKŽ, LKŽ).
166 KALBOS KULTÜRA | 84 una e e è de ini a come g uppe di compu e e al i
disposi i i, collega i da linee di comunicazione in modo da esse e possibile lo
scambio di da i a lo o, e la più g ande e e di compu e è conside a o In e ne
(EKŽ). Comp endu o che mol i e mini della compu e ia e e dei la o i
appa endui nuo iada ų anche sono e mini della compu e ia, s olgen i
e e en ina unzione. No e à che nonia pa e di lo o adosi come a iai iašaknių
nuo i deb ini co ispondmenis, eg.: inklalapis (( eb)peidžas, angl. web page),
žinia inklis ( ebas, angl. Wo ld Wide, Web), po inklis (subne as, angl. subne ,
subne wo k), inkla aš is (blogas, angl. blog). 2. T ap naujažodžių, come e soli o
nominazione s iluppo a psniais (Цу ру- па 1984: 181; Cichocki 1996: 779), p e ale
daik a a džiai (77 pe cen o; ecc., ideo inkla aš ininkas). Veiksmažodžiai a e
sono quasi sei ol e (14 pe cen o; ecc., inklė i), a ibu i undici ol e (7 pe
cen o; ecc., inkla eikinis), p ie eiksmių ė a os qualchee i (2 pe cen o; ecc.,
žinia inkliškai). 1 PAV. Dis ibuzione pe pa e lingua (p oc.) 3. Daugumin (80 p oc.)
nuo i da inių sono lie u iški, p z., inklad augis. Solo penk adalis (20 pe cen o)
nuo iada ų sono hib idiniai, i. i. ha e p es i a o elemen o, ecc., o o inkla aš is
(plg. skolinį o oblogas, angl. pho oblog). hyb id T apinių da inių daugiausia dū inių
(16; p z., mega inklas), quasi e ol e meno in e nazionali p iešdėlių edinių (6;
p z., sub ink las), ečiausi naujada ai, u in ys nelie u iškų p iesagų (3; p z.,
ink lis as).
J. GIRČIEN. Nujaodžiai con dėmeniu (-) inkl-167 4. Daugumin d'appelliabili naujada ų
laiky ini ipiškais da iniais. Essi app esen ano u i i modi d'a e4 (c . Fig. 2). 2
PAV. Naujada ų pas icciamen o secondo da ybos būdus (p ocen ais) Ci ca la me à
(48 pe cen o) naujada ų sono dū inie, ecc., inklažmogis. Menzio che ečdalis (16)
dei 59 dū inių sono hyb idiniai, ecc., skau a inklis. No e abile che ci ca la me à di
ali dū inių cos i uisce p eceden emen e delle pa ole della lingua li uanee da ybai
u ono nonuddingi dū inių e in e nazionali dėmenų ib idi, ecc., ideo inkla aš is. 53
dū inių uno sandas è daik a a dis e klas, 6 inkla aš is, p z.: da ba inklis,
pseudo inkla aš is. Va no a o che sudu inį kamieną ha anco a più naujada ų, che
insieme con dū inie cos i uiscono più di mezza i iamosios naujažodžių im ie da un
o ale di 73 uni à, pe ché 14 (keliapakopių) dū inių sono edinių pama iniai pa ole,
p z., o o inkla aš ininkas, inkla aš ė i. Gausūs dū inių ediniai alu a i come
nuo o da ybos polinkis, egli es yškėjo pas a aisiais dešim mečiais (Keinys 1979:
155; Gai enis 1980: 31; Mikelionienė 2000: 1012, 17; Gi čienė 2005: 5354 e k ). Ques o
p obabilmen e deduce la comunicazione acili a ici p eclesnè nominazione
po eikis, api eiškian is in en o di a icina e lexxina del donino e da ybos
signi ica o (plačiau ž . Gi čienė 2005: 54 e k .)5. Tali p ocessi sono ca a e is ici e
ad al i 4 Sang ąžiniai ediniai sono conside a i app esen an i di sepa a o modo
di abb icazione secondo DLKG: 406409.
5 U ilizzando il e bo come uni à lessica, pa ece ebbe, la sua mo i a i a, dalla s essa e bo
sanda os emana an e signi ica o do ebbe es a e so o la somb a (Gai enis 1996: 31).
Tu a ia da iniai sono seconda ie uni à nominazionali, nelle quali issa a in o mazione non solo
su un ce o ogge o di eal à, ma anche su de e mina i appo i, p esen i a cose di eal à e
le lo o accompagnan i pa ole (Jakai ienė 1988: 24, 92). Kol da inio mo y acija ebė a aiški, il suo unziona imas is
168 KALbOS KULTūRA | 84 lingue (Picone 1996: 15) (daik a a dinie dū inie più ampie discusse in
daik a a džių da ybos analizės posky ija 5.1). dėl o di e isce dalla semplice pa ola. La
s u u a del e baggio indica il suo consumo gui es, os acola al signi ica o lessicale usci e al
di uo i di ce i con ini (U bu is 1978: 5664). T a a ie lexic a iazioni a osenoe soli o
acquisiscono quelli il cui suona o o male è non ingannan e e maximamen e in o ma i us
(U bu is 1978: 6365; Haugenas 1994: 23; Ska džius 1997: 7980;
Gi čienė 2005: 107127).
3 PAV. P iesagų appo ionamen o pe nume o edinių
J. GIRČIEN. Naujažodžiai su dėmeniu (-) inkl-169 Za dū inius nedaug a esni (36
pe cen o) p eesagų ediniai, p z., inklija. Ci ca dieciadalì (11 pe cen o) dei
nuo i da ini cos i uiscono p eceden i edini, ecc., be inklis. Mol o a e
sang ąžiniai (3 pe cen o; ad esempio, įsi inklin i)6 e galūnių (2 pe cen o)
ediniai, ad esempio, e ilius. 64 edinių da ibai in o ale u ilizza o 20 di e si
p eesaghi, di cui e nelie u iškos (ž . 3 ig.); 12 di e si p e e i i, di cui
cinque s e imkilmiai: po due p e e i i nei supe edinius; po uno be-, nella-,
da-, po-, za-; an i-, in e -, me a-, sub edinio; 2 di e se galūnè: po uno -is e -us
edinio. T ap edinių p edomina a dažodiniai da iniai (73 pe c.; 47),
eiksmažodiniai ediniai cos i uisce meno di ečdalį (27 pe c.; 17). 3
Dall'immagine si ede che da iausi o man i p eesaga -imas e -ininkas.
5. Già menziona o, che la maggio pa e dei s udiabili nuo e e odži con dėmeniu
(-) inklsuda o daik a a džiai, quindi a lo o ul e io men e e sa à assegna a p incipalmen e
a enzione. T ap 95 daik a a džių anche dominano dū inie (62 pe cen o), pe lo o meno di
pe pus p eesaghi edinių (29 pe cen o), meno di dese adalis p iešdėlių edinių (7 pe cen o),
s essi ečiausi galūnių ediniai (2 pe cen o.). 5.1. La maggio pa e (75 pe cen o) 44 dei 59
dū inių, come in linguaggio Li uanio soli o (plg. DLKG 151; Keinys 1999: 69), è a o con an uoju
daik a a diniu sandu. T ap di lo o popola e il daik a a dis e eklas ale secondo sandą ha 21
dū inys, di cui quasi la me à è con jungiamuoju balsiu, ecc., nauda inklis. An as secondo
equnumà naujažodžių imčiai appa enen e sudu inis pa ola inkla aš is, che è 6 al i, già
an os pakopos, dū inių an asis sandas, p z., mik o inkla aš is. No e anno che u i ale
secondo sandà a en i dū inie hib idini: lo o p imi sandai sono in e nazionali elemen i o o-,
ideo-, mic o-, mak oi k . Ques i sudu iniai daik a a džiai a osenoje no malmen e
conco e non solo con il skolinio, ma e d ižodžiu lie u išku il suo a i ikmeniu: plg.
audio inkla aš is e audioblogas, audio inkla aš is. T ap dū inių con an ui sandu e e
hyb idinių è quasi me à, ecc., mega inklas. Pa e di lo o a ibui i ai nonipiškiim, pa ienės
a osenos dū iniams, ecc., socia inklis. T a i lo o esis a s ilis i icamen e segnalė ų
naujažodžių, be e e en inės, a liekančių and emozionale esp essinea, me aling is inę
unkciju (plg. Jakobson 2004: 1017 e . .), p z. : Va gu se è senso la e e mondiale 6 Tokios
mo emine sanda os pa ole possono esse e conside a e e da an idėlių ediniais da
sang ąžinių eiksmažodžių, in ques o caso inklin is (ž . V. U bučio įž algas apie da inius su
nenusis o ėjusia da ybos pakopų a ka: U bu is 1978: 9193).

170 KALbOS KULTÜRA | 84 es inge e o sepa a e secondo il suo con enu o.
Allo a se i à e paskala inklio, plepa inklio, po no inklio e . . [in e n.
kom.]. Plu ale l'an esimo daik a a dinį sandà con enen i sudu ini
daik a a džių sono de e mina i ii, i. i. il p imo lo o sandag de inêgia,
susiau ina del secondo sando signi ica o (U bu is
1961: 68; LKG I: 457; DLKG: 151).
Pe seš adalį (13) dū inių ha secondissimo eiksmazodinį sandą, ecc., inkla alda.
Ques o co isponde sos anzialmen e polinkius del da ybos naujada ų della
lingua li uania: si a e ma che app ossima i amen e solo chi penk o dū inio
seconda sandad si basa eiksmažodžiais (Keinys 1999: 69). Tu i di lo o il p imo
sandad è daik a a dinis (ne klas) e u i lo o ha jungiama i o oį -a-, ecce o
uno ( inklokū a, ma iene usa o e sinonimo inklakū a). La maggio pa e
d'a a iabili dū inių p im uoju sandu adizionalmen e pasakomas secondoju
sandu eiškiamo a o ogge o, ecc., inklus aida. T adizionalmen e abiem di
ques o ipo dū inių sandais spesso a neiš es iniai kamienai, ecc., inkla a ša
(plg. Gi čienė 2005: 68). Solo due dū inie hanno casse di e se: uno di lo o
būd a dinį: inklapalaikis; l'al o es eikš ą nesa a ankišku elemen o
in e nazionale: inkloma as (ž . Mikelionienė 2000: 132 e k .).
Apibend inando dū ini dicia ina, che solo poche di lo o sono già acquis alėju e
a osenoje compu e iji e mini, nukonku a ę duplice inius debinius. Tali si
possono i ene e una pagina web, inkla aš į, žinia inklį. Va osenoje di in a
anche nuo i dū inie inkla ie ė, inkla eika, inklažmogis. inciden emen e,
l'ul imo non solo come bo onio in e nau co isponden e: esis a es ių, do e
ques o nuo a pa ola iene usa o s e e che u en e in e ne , specializza a
signi ica o ques o jauni 2029 m. pionie i in e ne , che i p imi ogliono p o a e
u e le inno azioni, ges ione a a i in e ne lo o cosdienybė; in e ne lo o è
indispensabile come o ma di au odep essione, necessa io pe comunica e,
pe me e e libe o alaikį. Plg. al i indica i ipi di u en i in e ne : obie i i,
socialieji, ine iškieji, konse a i ieji (ž .
h p://mediame amo ozes.wo dp ess.com/2011/02/05/in e ne o- a o oju-pa eikslas-lie u oje-2011-m).
5.2. T ap nuo i p eesaginių daik a a džių (27), 65 i es ų con 12 di e si p eesagų,
quasi doppio più a dažodinių p oc.) che eiksmažodinių (35 p oc.) edinių. In
gene ale p eesaginiai daik a a džiai app esen a la sei ca ego ie di da ybos.
Gausia ca ego ia dei de en o i di peculia i à a dazodine (31 pe cen o), alla
quale appa engono e di e si p eesaghi di ediniai. Da ia più di lo o p odu i i
ques a ca ego ia p eesaga -ininkas (plg. DLKG: 94). Šeši nauji da iniai:
inkla aš ininkas, o o inkla aš ininkas, mik o inkla aš ininkas,
ideo inkla aš ininkas, inklasai ininkas, inkla eikininkas, cui
J. GIRČIEN. Naujaodžiai con dėmeniu (-) inkl-171 ondamen i sono anche naujada ai
(keliapakopiai) dū inie, che hanno dėmenį - inkl-, į a dija pe soneis secondo
p o essione, pomėgį o con essi connessį dalyką (plg. DLKG: 114). Dei menziona i
edini più a osenoe acquisilėjęs p imo e e en ina unzione adliecanzio anche
mol o equen e nuo o nuo oio debinio bloge is co ispondmen o. Ki i
naujada ai, u in ys dėmenį - inkla aš i į a dijan ys siau esnes, pa iine
conce i, anche endę plis i. Al i due a dazodiche ca a e is iche u nei
appa enen i alla ca ego ia no ada ai p eesagos -išius edinys inklišius e
da inys con in e nazionale p eesaga -is as inklis as sono daik a a džio inklas
ediniai. Va osena da i indicano che è unaka ini, s ilis ichamen e segnala i
naujada ai, eseguan i, be e e en inės, e emozionale esp essi a,
me aling is ina unzione, ecc. : Secondo ques o e mine si può o ma ine i al i,
p ecisamen e nusakančius kažku ios al e s i ies (anche abbas anza s u os!)
specialis ą ino a osulų smegenų (kas pi mas pasakė inklišius?;-) [in e n. kom.];
Sicu amen e, i olchi in Alge dą, lui p esso noi o e inklis a [in e n. kom.].
No e anno che žaismingumas, lingubinis gioco è conside a o pos mode nismo
epochos, alla quale in gene ale pa icola men e ca a e is ici neologismai,
esclusi o b uožu (Lapėnienė 2007; Lyo a d 2010: 32 e k .). Seconda pe la da inių
gausą nomi di azioni, o eiksmažodžių abs ak ų, ca ego ia (23 pe c.). Ai si
a ibuiscino sei p odu iausios di ques a ca ego ia p eessaga -imas (plg. DLKG:
94) ediniai: inkla aš inimas, inkla aščia imas, inkl(i)a imas(is), inklėjimas,
inklinimas(is), į(si) inklinimas. Ques o keliapakopii pa ienès a osenes (ecce o
due ul imi) da inii, le cui ondine pa ole sono anche sono i iamosios im ie
naujada ai. Quan o meno nuo i da inių appa engono alla ca ego ia dei de en o i
delle ca a e is iche, o a dažodžių abs ak ų, (15 pe c.). Si a a qua o dei
e di e si p eesaghi -uma, -ys ė e in e nazionali -izmas ediniai. Uno di lo o è la
p ima pakopos da inys non del u o ipico daik a a džio e klas edinys
inklum. Ques e p eesaga ediniai spesso si anno da būd a džių (ž . DLKG:
100101), plg. al o keliapakopį da inį inkliškumas. Al e de iniai di ques a
ca ego ia, le cui ondamen ali pa ole a im ies naujada ai inkla aš ys ė e
inkla aš izmas, alu a i come s ilis iškai žymė i konku uojan ys leksikos
a ian i, col che, come e al i due, a osenoje mol o a amen e. Va osenoje
endono plis i an o pa nuo iada ų u inčiai ca ego ia dei nomi di luoghi (15
p oc.) p iski ini p eesagų -ija e -ynas ediniai, il cui da ybos ondamen o è anche
im ies naujada as inkla aš is: ques o inkla aš ynas e inkla aš ija.
Ques 'ul imo, sebbene e non del u o ipico, conco e con successo con il nuo o
debi o e blogos e a (plačiau ž . Gi čienė 2008).
TALBOS
CULTURA | 82
6. Apibend in inai accon abilne che quasi seš adalis naujažodžių (22), con enen i
dėmenį (-) inkl-, sono al i nuo i da inių, che cos i uiscono su ečdalį u e im ie
(44), pama iniai pa ole. La maggio pa e di lo o hanno pe uno edino, ecc.:
inklažmogis → inklažmogiškas; inkl(i)uo i → inkl(i)a imas; inklinė i →
inklinė ojas. Qualche pa ola sono due ondamen i di e edini da ibi, ecc.:
inkla eika → inkla eikininkas, inkla eikinis; inklalapis → inklalapynas,
inklalapiškas, inklalapin i. Gaussi piùnuo o sudu inio daik a a dzio inkla aš is
da ybos niddas. Ques o naujažodis è anche 19 nuo i ge ini base pa ola, ecc.:
inkla aš is → inkla aš ininkas, inkla aš iškas, inkla aš ija, inkla aš ynas,
inkla aščiau i, mik o inkla aš is ( u i i casi ž . naujažodžių są aše). Egli è
anche è 8 keliapakopiă da inių dėmuo, ecc.: inkla aš ininkau i, inkla aš iškai,
inkla aščia anje, mik o inkla aš ininkas. Aiškios mo i azioni, sis emiški
(suda an ys adek ačią s e imžodžiams sis emą), ela i amen e ekonomiški i
da ūs naujada ai, u in ys dėmenį) inkla aš į-, spin a a osenoje, geba
konku o i non solo con duplice inie skolenicami, ma e al i lo o co ispondmenimi:
plg. inkla aš is e blogas, osob aš is, in e ne dieno aš is (plačiau o skolinių su
šaknimi)blogi i į ai iaš jų a i ikmenų, ku ių daugiau nei pusę u in ys (-menis)
dės į, suda o konku encijos pol inus. Gi čienė 2008).
IŠVADOS
L'ul imo decennio il a osenoje appa e 123 nuo a e odžiai nuo i da iniai,
u in ys dėmenį (-) inkl-, например.: įsi inklin i, be inklis, žinia inkliškai. T ap di
lo o p e ale lie u iški naujada ai (80 pe cen o), hib idiniai da iniai, ecc.,
mega inklas, cos i uisce solo penk adalį im ie. Nemažai naujada ų adosi come
e e en inę unzione s olgen i a iai iašaknių naujųjų skolinių a i ikmenys,
pa e dei quali conside abili in e mini della compu e ija, p z., žinia inklis
( ebas). Quindi le pa ole dayba neabejo inai ebelieka impo an e di un al o
nauja odžių adimosi būdo p es inimosi p ocesso a s a a. Esis a e ali nuo i
da inii, a lo o e pos mode nybei pa icola men e ca a e is iingų
s ilis i icamen e cono uo ų, a liecan ii emozionale esp essina, me akalbinę e
k . unzioni, che non nesie ini con conc e ii skoliniais e compu e iji e mini,
ecc., plepa inklis. Nominazioni pe l'espansione a pni sono ca a e izza e da
che a naujažodžiai p e ale daik a a džiai (77 pe c.). Dauguma naujada ų
laiky ini ipiškais da iniais. Da gene esnių naujų da ybos polinkių menziona p eceden emen e pa ole di lingua li uanea da ybai nebū-
J. GIRČIEN. Naujažodžiai su dėmeniu (-) inkl-173 dingų dū inių i a p au inių
dėmenų hib idų, anche dū inių edinių gausa, p z. ideo inkla aš is,
inklalapynas. Anche ci ca la me à (48 pe cen o) im ie cos i uiscono dū inie, a
le quali adizionalmen e p e algono de e mina i ini, con enen i l'al o
daik a a dinį sand, ecc., inklad augis. Sudu inius pa ole, che lingue Li uanee
p eceden emen e non e ano così ca a e is iche, equenza con e ma
s a aisiais decenniiais es yškėjusį lo o gausėjimo polinkį. Ques o
p obabilmen e dime la comunicazione acili a ici ikslesnės nominazioni
po eikis a osenoje no malmen e acquisili naujada ai, il cui sonico paesaggio è
nonaiaidinan e e maximamen e in o mi us: così iduciu a la ca ica di memo ia,
acili a a nuo e pa ole in eg azione in a i iosa lexicica ondà. Secondo i
secondo equenzà (36 pe cen o) p eesaghi dei edini, ecc., inklija. Ci ca
dieciadalį (11 pe cen o) dei nuo i da inių cos i uiscono da an idėlių ediniai, ecc.,
po inklis. mol o a e sang ąžiniai (3 pe cen o) e galūnių (2 pe cen o) ediniai.
Vedinių da ibai in u o u ilizza a 20 di e si p eesaghi, 12 p iešdėlių e 2 galūnės.
Da iausi o man ai p eesagas -imas e -ininkas: as a po šešis edinius,
assegni inus eiksmažodžių abs ak ų (p z., inkla aš inimas) e a dažodinės
ypa ybės u ė ojų (p z., inkla aš ininkas) ca ego ie. quasi seš adalis
naujažodžių, con enen i elemen ą (-) inkl-, sono degli al i nuo i da inių,
suda ančių pe ečdalį u e im ie (36 pe cen .), pa ole pama iniai. Più
abbondan e nuo o composi i o d'ogge o nomi inkla ais is da ybos nido (27).
Rapidi p ocessi lessicalizzazione e socializzazione da yba akojimasis, g ande
pa e dei nuo iada , eg.: inklalapis, inkla aš is, inkla aš ininkas, inkla ie ė,
žinia inklis, a osenos equenze, capaci à di compe e e con a ia nšak
skoliniais e al i lo o co ispondmenimi, mol iumai naujažodžių su
dėmeniu) inklpalankus pe me e un disco so ele onico pa la e di nuo a lingua
au o ižodžių e della socie à e la possibile ul e io e s iluppo.
AbCLINIS NAUJAŽODŽI
SU DMENIU (-)TINKLSąRAŠAS
an i inkla aš is
audio inkla aš is be inklis
da ba inklis
o o inkla aš ininkas
o o inkla aš is iki inklinis
in o inklas in e inklas
in a inklas izsi inklin i
iz inklin i į(si) inklin is
įsi inklin i į inklin i
mak o inš is mega inklas
me a inklas
mik o inkla aš ininkas
mik o inkla aš is