LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, V

LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA

NOMES DOS LAGOS¹

B. SAVUKYNAS

Č

Čed-asas aldeia de Čedasų, Pnd — nome seli, cf. lituano Kėdž-balė aldeia de Brijagalės, Šd; letão Cede rio, EnLV I 156; cf. ainda lituano sobrenome Kedýs, Kėdàs; Kėd-áiniai cidade (ver BgŽ CXLV): lituano kėd-oti «espalhar», LKŽ V 482; sufixo -asa-, cf. Švėd-asas lago, An; ver SkŽD311.

Lago de Čeičiai < Čeičiai aldeia, Rk (cf. sobrenome Čeičys) — nome seli pela fonética e pela localização; cf. lituano Kyk-lė lago, GerON 59 (de K. Būga), Kik-ežeris lago, Ign, cf. seli Čič-ìrys lago); letão Cic-ene lago, Cik-slis lago, EnLV I; nomes prussianos Keyk-ot Keyk-aute lago, GerON 59; cf. letão cik-slis «lugar pantanoso», cik-st-enis «algo viscoso, difícil de mastigar», LVV I 390.

Čerč-iupys < Čerč-iupys rio, aldeia de Tyteliai, distrito de Duokiškis, Rk — provavelmente nome seli; cf. lituano Kerk-šnis rio, aldeia de Stegviliai, Pkr, Kerk-ut-viečiai aldeia, distrito de Lumpėnai, Pgg: lituano kerk-šena «árvore atrofiada», kerk-utys ramificação de um único tronco em dois ou mais ramos; bifurcação», LKŽ V 611.

Lago de Černiuikiškė < Černiuikiškė aldeia, distrito de Angininkai, Al; cf. sobrenome Černiuikas.

Čiaunas 1. povoado de Pačiaunė, distrito de Južintai, Rk 2. aldeia de Pačiaunė, distrito de Žukliškiai, Žr — nome seli (ver BgŽ CXLV); cf. lituano Kiaūnas lago, Kiaunà rio, Linkmenys, Švč, Kiáunė riacho, Smilgiai, Šd, Kiáun-upis aldeia de Dumšiškiai, Rs; letão Caunas povoado; Caun-upe, Caun-upīte. EnLV I 155; topônimos prussianos Kavn-yne, fonte: GerON 59: lituano kiaunė, kiaunė; letão caūna, caūne «marta», prussiano caune «marta». Quanto à semântica, cf. ainda grego χθόνιος (< *ku̯no-) «substância azul-escura»: indo-europeu *ḱeu- «brilhar, claro», WIVW I 368.

Čičir-aitis aldeia de Pakaušė, Žr; ver Čičirys + sufixo -aitja-.

Čič-ìrys Imbradas, Zr — nome seli (ver BgŽ CXLV); cf. lituano Kik-ežeris lago, Ign, Kik-ir-iškiai aldeia, KžR, Kik-ónyys aldeia, Kn, Rt, Kik-iškiai aldeia, Zr; letão Cik-ste rio, Cik-st-upis lago, EnLV I 165; topônimos prussianos Kik-iten, Kyk-ywinne, Kyk-oyten GerON 62 (cf. também lituano sobrenomes Kikìs, Kik-utis, Kikas, Kik-ėlis); cf. letão ciksta «porrete», lituano kyk-otis «balançar, oscilar», LKŽ V 770; ver também BgŽ CXLV; sufixo -irja-, cf. Av-iris, ver SkŽD 307.

¹Para os artigos que explicam os nomes de lagos iniciados pelas letras A e B, ver «Lietuvių kalbotyros klausimai», vol. 3, p. 289 ss. (inclui notas introdutórias e abreviaturas) e vol. 4, p. 219 ss.

191

Lago Čiurkiškiai < Čiurk-iškiai aldeia, distrito de Bagaslaviškis, Šr; cf. Čiurk-š-upis rio, Salantai, Krtn; hidrónimo Čiurk-inas.

Čiut-eikis aldeia de Kupriai, distrito de Jūžintai, Rk; cf. hidrónimos: Čiut-eikis, Čiut-eika, Čiuta, Čiut-ėlė; Čiut-ėliai aldeia, distrito de Vilkyčiai, Šlu; cf. lituano čiūt-ėti «ficar à espreita», čiūti «ficar parado, congelar» LKŽ II 124; a comparação entre čiūtėti e kiūt-oti indica origem selônica do primeiro; sufixo -eikia-.

D

Dab-inčius aldeia de Dzenkūniškiai, Kš; cf. Dab-intà rio, no mesmo lugar, Dab-int-upỹs rio, aldeia de Dabintos, Kš, Dab-òtis lago, aldeia de Sapiegiškiai, Veisiejai, Lzd, Dāb-ik-inė rio, aldeia de Dabikinė, Akm; letão Dab-aičēni aldeia, Dabas-grāvs EnLV I 188: lituano dabstýti «atirar, espalhar; daburỹs «redemoinho, turbilhão» LKŽ II 139; cf. ainda duburỹs «cova, ravina, vale» LKŽ II 549 e nomes de lugares com Dub-; sufixo -intju-. Ver SkŽD 375.

Dab-òtis aldeia de Sapiegiškiai, Veisiejai, Lzd; ver Dabinčius; sufixo -otja-, ver SkŽD 351.

Dāgas aldeia de Pėleniai, Kuktiškės, Ut; cf. Dēg-alas rio, Krtn, Deg-utė rio, Al, BTSR, distrito de Varenavas, Benekainys, Dēg-upis Tryškiai, Krš, Deg-usỹs lago, aldeia de Totoriškiai, distrito de Aukštadvaris, Jz, Deg-ul-ēlis lago, aldeia de Deguliai, Ut; letão Dagas aldeia, Dagi aldeia, EnLV I 189, Dega lago, Dega-ezers lago, EnLV I 204; topónimos prussianos Deg-awiten, Dag-ew-itten GerON 26: letão daga «lugar de queimadas» LVV I 430, lituano iš-dagas «lugar queimado num pântano ou numa floresta».

Dagl-ėjas parte do lago Paščias, aldeia de Kupriai, distrito de Jūžintai, Rk; cf. Dagl-ėjus lago, Tauragnai, Ut, Dēglė rio, Padubysys, Šl, Degl-yčia rio, Vaiguva, Užv; letão Degl-upė, Degl-a lagoas, EnLV I 204: lituano deglė «lugar fundo e lodoso num pântano», letão deglāji «lugares baixos queimados» LVV I 541, deglis «um lugar queimado, cheio de água, uma lagoa» LVV I 461; sufixo -ēja-, ver SkŽD 84.

Dagl-ėj-ėlis 1. aldeia de Kupriai, distrito de Jūžintai, Rk; 2. aldeia de Azarinos, Tauragnai, Ut; ver Dagl-ėjas; sufixo -ėlja-.

Dagl-ėjus aldeia de Liumpiškiai, Tauragnai, Ut; ver Dagl-ėjas; sufixo -ēju-.

Dail-yd-ūkas aldeia de Dailydūkas, Vvs; cf. letão Daili aldeia, EnLV I 189, lituano antropónimos Dail-ydà, Dail-yd-aitis, Dail-īdė; sufixo -yd-+-uka-.

Dambniokas Kš: 1. debnìak «carvalhal».

Dan-iūkas || Lago Vainiūniškis < aldeia de Vainiūniškis, Kp, Danyš pântano, distrito de Laukagaliai, Rm, Dānē rio², Klp., Dan-upỹs rio, Žygaičiai, Trg; letão Dana floresta; Danas Dikis pântano, Dan-ava EnLV I 193: letão danava «buraco, poça na estrada, lugar lamacento» LVV I 438; cf. ainda antigo prussiano dane «baixada junto a rios»; sufixo -juka-.

Dāpai distrito de Čižiūnai, Vvs; cf. Dāp-iškės aldeia; letão Dapas aldeia, Dap-atas aldeia, EnLV I 195: lituano dāpas «inundação, cheia» LKŽ II 182.

Dārb-ula aldeia de Ustukai, Ps; cf. Darbà || Dārb-upis rio, Darbėnai, Krtn; letão Dārba-kalns EnLV I 195; cf. também letão Dirba lagoa, Dirb-enes lagoa, EnLV I 215; sufixo -ula, ver SkŽD 186.

Darž-in-ėlė Ign: lituano daržas («horta») (ou daržinė («celeiro»)); sufixo -inja- +-ėlė (ou -ėlė).

Daub-lys || Dab-lys BTSR, Apsas; cf. Daub-urỹs lago, Šl, Daub-ėlė rio, Trg, Daũb-upis rio, Tl; letão Daũba lagoa, Daũbīs lago, EnLV I 197; prussiano Dauben lago, GerON 26: lituano daubà, letão daũba «ravina» LVV I 443; sufixo -lja-, ver SkŽD 166.

Dauburỹs aldeia de Bačionys, Šl.: dauburỹs “depressão, vale” LKŽ II 208.

² Ver A. Vanagas, Sobre o nome do rio Danė (Danija, Dangė), “Lietuvių kalbotyros klausimai”, vol. 3, Vilnius, 1960, p. 317.

192

lago Daugėdų < Daugėdai aldeia Rt: antropónimo *Dau-gėdas (cf. Daugėla, Gėd-vilas).

Daugėl-iškis Skiemonys An; cf. Daugėl-iškis cidadezinha Ign: sobrenomes Daugėlė, Daug-ėlis, Daugėlas; sufixo -iškja-, cf. Daūn-iškis lago.

lago Daujėnų < Dauj-ėnai cidadezinha Ps, cf. Dauj-očiai aldeia Skd, Dauj-otas rio Gruzdžiai Ši; letão Dauj-āti povoado EnLV I 199; cf. também sobrenomes lituanos Dauj-ėnis, Dauj-ėnas, Dauj-ōtas, Dauj-ota, Daūjus, Daūj-ōtis. Cf. letão dujāns “sujo, cinzento-acastanhado”, duins “escuro, turvo, impuro”; lituano duinas: “Leva (a coroa), filhinha, para o regato turvo…”, dūiti “envolver-se em névoa, ficar enevoado, encobrir-se”; dują “chuvisco, chuva miúda, bruma, nevoeiro; lama, poça” LKŽ II 558; dūjonaitis, dūjonėlis; dūjūnas “tal tipo de água, rio profundo” LKŽ II 560. A raiz dos nomes próprios Dauj- relaciona-se com a dos nomes comuns duj-, como, por exemplo, daubā com dūbti.

Daūn-iškis Ut, cf. Daūn-upis rio Smilgiai Šd, Daun-iškis aldeia Alanta Mlt, Daun-iūnai Panemunis Pnd, Daun-eikiai aldeia Leliūnai An; sobrenomes Daūnas, Daunià, Daūnius, Daunys; letão Daun-āti povoado EnLV I 199; antropónimo prussiano Dawn-otthe TrPN 23; cf. também o lituano Dun-ōjus lago, aldeia Gudoniai Seirijai Lzd (Daun- relaciona-se com Dun- assim como Daub- com Dub-, ver): lituano dun-ōjus “grande massa de água”, dunūs “?”: Dūnios marios LKŽ II 606-7, letão dùn-ājs “um lugar coberto de lodo, uma massa de lodo” LVV I 528; dùn-uōt “turvar (com lodo); revolver o lodo”, ver também FrLEW 109; sufixo -iškja-.

Dau-nōris aldeia Mikyčiai Lzd, cf. sobrenomes Daū-noras, Daū-nora, Daū-nōrius; provavelmente uma formação adjetival.

Daūs-inas Kražiai Klm, cf. Dusìa lago Lzd, Dūs-etas lago Žr, Dus-ýnas lago Vyžuonos Ut, Dusà rio Pampėnai Ps; Dus-upys rio Baisogala Šd; cf. sobrenomes Daūs-inas, Daus-ýnas, Dausà, Daus-ūtis; prussiano Dos-in floresta GerON 30: lituano dausà, daūsios “região quente e distante; paraíso”, daus-ingas “ventoso, fresco”; letão dusa “o repouso, a sesta, o sono”; sufixo -ina-, cf. Kirš-inas rio Baisogala Šd, Spig-inas rio Ylakiai Sk, ver SkŽD 243.

Dāv-ilas aldeia Nolėnai Ut Dav-ilà rio no mesmo lugar, cf. Dav-ēniai aldeia distrito de Želva Ukm, Dav-ōnys aldeia distrito de Juknonys Šr, sobrenomes Dav-eikis, Dav-eilis, Dav-ūlis; letão Dav-il-n-ītis lago, Dav-inš povoado EnLV I 200; antropónimo prussiano Daw-ille TrPN 23.

Davil-ėlis aldeia Nolėnai Ut, ver Dāv-ilas; sufixo -ėl ja-

Degūt-duobis aldeia Jūkainiai Viduklė Rs, cf. Degut-intakis afluente Šimkaičiai Rs; letão Degut-duobs poço EnLV I 207: lituano degūt-duobė “cavidade para queimar alcatrão” LKŽ II 255.

Deg-usỹs aldeia Totoriškės, distrito de Aukštadvaris Jz, cf. Dėg-alas rio Krtn, Dėg-ūva rio Rtv; letão Dega || Deg-ums lago, Deg-azers EnLV I 203-4; topónimo prussiano Deg-aw-iten GerON 26: lituano degti “queimar”; letão dega “um lugar queimado”; sufixo -usja-, cf. krit-usỹs “pedra”, ver SkŽD 314.

Deg-ul-ėlis aldeia Deguliai Ut, cf. letão Deg-uli povoado EnLV I 206, cf. também Deg-usỹs: lituano dėg-ulỹs, la, deg-ulis “esponja de fogo”; sufixo -ėl ja-.

lago Degùčių < Degùčiai aldeia Obeliai Rk: sobrenome Deg-ūtis.

Dėl-ežeris Ps, cf. lituano Dėl-inis lago Kuktiškės Mlt, Dėlỹs lago Ut; letão Dėl-ezers EnLV I 210; topónimo prussiano Del-ycke GerON 27: lituano dėlė “sanguessuga”, letão dēle “a sanguessuga” + ežeras.

Del-idà aldeia Alytus I Al: dėlė “sanguessuga”, cf. Dėl-ežeris, Dėl-inis lago; sufixo -ida, ver SkŽD 101.

13. Lietuvių kalbotyros klausimai, V

193

Dėl-idas 1. Aldeia de Eitulionys, distrito de Beižionys Vvs; 2. Aldeia de Pašventys, distrito de Užuguostis Jz, ver Dėlinis; sufixo -ida-, ver SkŽD 101.

Dėl-inis 1. Aldeia de Pakačiniai, Antazavė Zr; 2. Aldeia de Indučiai, Antalieptė Zr; 3. Aldeia de Bikėnai, Degučiai Zr; 4. Aldeia de Briedinė, Linkmenys Švnč; 5. Aldeia de Voverai, Merkinė Vrn; 6. Aldeia de Raudėnai, Obeliai Rk; 7. Aldeia de Paskardiškis, Salakas Zr; 8. Aldeia de Paserninkai, Seirijai Lzd; 9. Semeliškės Vys; 10. Aldeia de Mielagėnai, Švnč; 11. Aldeia de Sadžiūnai, Veisiejai Lzd (cf. Dėl-ežeris): lituano dėlė «sanguessuga»; sufixo -inja-.

Dėl-ynas Leliūnai Ut, ver Dėlinis; sufixo -yna-.

Dėl-in-ūkas Aldeia de Voverai, Merkinė Vrn, ver Dėlinis; sufixo -inja- + -uka-.

Dėlỹs Aldeia de Ąžuolėliai Ut, ver Dėlinis.

Dėl-iūkas 1. Aldeia de Kovalčiukai, Simnas Al; 2. Aldeia de Velbiškiai Ut, ver Dėlinis; sufixo -juka-.

Dėl-ūkas 1. Aldeia de Bukaučiškiai, Daugai Al; 2. Perloja Vrn, ver Dėlinis; sufixo -ūka-.

Lago Dembinos < Dembina aldeia de Onuškis Trak: 1. debina «bosque de carvalhos».

Dėm-enas Aldeia de Demeniškiai, Seirijai Lzd; cf. Demeniai aldeia no distrito de Pakalnė, na Prússia Oriental, e Dėm-enas, lago Zr, com outro grau de alternância vocálica; Dėmė (também Diemė), rio na aldeia de Pašaminė, Švnč; letão Demene, lago, EnLV I 208; antigo-prussiano Dem-ita, GerON 27; cf. ainda advérbios e nomes lituanos Dėmė, Dėm-ėlis, Dėm-enis, Dėm-ėnius, Dėm-ikis; antigo-prussiano Dėm-iko, TrPN 24: lituano dėmė «lugar sujo, manchado», LKŽ II 270, dėm-esys «sujidade, imundície, mancha», LKŽ II 271; sufixo -ena-; cf. Duob-enas, lago. Quanto à semântica, cf. Tėrmentas, lago na aldeia de Paliūnai, Veisiejai Lzd: term-óti «sujar, manchar, fazer algo ficar sujo».

Dėm-enas Aldeia de Santuokiai, Degučiai Zr, ver Demenas.

Lago de Denionys < Den-iónys aldeia de Svedasai An; cf. nomes próprios Dėnius, Den-ulis; letão Den-avas-ezers, Denu-kalns, EnLV I 208.

Lago de Dergionys < Dérg-ionys aldeia de Rūdiškės Trak (cf. nomes próprios Derg-ėlis, Derg-inčius).

Derv-inis Aldeia de Derviniai, distrito de Antazavė Zr; cf. Dérv-elis rio, Linkuva Pkr, Derv-eliūkas riacho, Rozalimas Pkr; letão Derv-els, afluente, EnLV I 209; antigo-prussiano Derv-ayn, GerON 27: lituano derva, letão darva; sufixo -inja-.

Didỹsis Aldeia de Piepaliai, Babtai Kn: didỹsis «grande».

Did-óvas Aldeia de Karšteniai, distrito de Žarėnai Tl; cf. Didž-iulis, lago Daugai Al, Did-upis, Dauginėnai, Tryškiai Akm; letão Diddel, afluente, EnLV I 212: lituano did-elis, didis «grande»; sufixo -ova-, cf. Malšt-óvė rio Rd, ver SkŽD 387.

Lago de Didžiaraušliškiai < Didžiaraušliškiai aldeia do distrito de Ubiškiai Vvs.

Didžiūlis 1. (|| lago de Daugai) Daugai Al; 2. Dusmenys Trak, cf. Didysis ež., letão Diž-ezers EnLV I 217: didžiūlis «grande».

Diegis Padiegės vs. Degučiai Zr, cf. Diég-upis rio. na aldeia de Minionys Rs; letão Diēdzini vs., Diegu-purvs EnLV I 220: lituano diėgas.

Dienik-ėlis Dusetos Zr: dienikas «dique» LKŽ II 347; sufixo -ėlja-.

Diė-rašas na aldeia de Žalgiriai, distrito de Deltuva, Ukm; quanto ao primeiro componente, cf. Diėv-upis curso de água. Endriejavas Rt, Die-gedà pântano na aldeia de Kauliai, distrito de Bukonys, Jon, Dievó-gala curso de água. Zapyškis Kn; quanto ao segundo componente, cf. Rašai lago. Jūžintai Rk, Rašiai || Rašià lago. Mlt Rašỹs lago na aldeia de Sirutėnai Ut; cf. rašýtė «malhada, mosqueada (vaca)» Kvėdarna Šll.

194

Dėv-ytis (também Dī'vĕ'tis || Dẽiv'tis³) cf. Dėv-upis curso de água no mesmo local, Dėvó-gala curso de água. Zapyškis Kn, Dėvo kalnas colina na aldeia de Dabušilė Mlt, Dieva-ragýs cabo na aldeia de Daunoriai, distrito de Šeimatis Ut, letão Dievin-ežers EnLV I 221; prussiano Dew-ythen, Dews-lauks GerON 28: lituano dievas; sufixo -ytja-, cf. Laisy-ytis curso de água. Rs, Višt-ytis lago. Klvr.

Dilg-inė na aldeia de Muiželėnai, distrito de Venčiūnai Al, cf. Dilg-inė aldeia no distrito de Liudvinavas Kps, Dilgiai aldeia no distrito de Taučiūnai Kd; letão Dilga vs. Dil’gu-strauts EnLV I 213; nome de curso de água prussiano Dilgen GerON 28: lituano dilgė «urtica; urtiga», sufixo -inė.

Lago Dirdų < Dirdos aldeia, distrito de Aleksandravėlė Rk, cf. letão Dīrdas vs., Dīrde dv. EnLV I 215; sobrenome lituano Dirda.

Dirv-ėl-inis lago na floresta de Čiulai Mlt, ver Dirv-inis; sufixo -ėlja-+-inja-.

Dirv-inis Žirgapievo vs. Ut, cf. Dirv-onai lago. Deltuva Ukm: lituano dirva; sufixo -inja-.

Dirv-onai < Dirvonai aldeia, distrito de Meilūnai Ukm.

Dysnai Rimšė Ign, cf. Dysná curso de água no mesmo local, cf. nome de curso de água prussiano Dysenithen, Disnyten GerON 28.

Dysn-ykštis Rimšė Ign, ver Dysnai; sufixo -ykštja-, cf. Dring-ykštis lago.

Lago Dobilios < Dobilià aldeia de Pakuonis Kn, cf. Dóbil-upis curso de água. Padubysys Šl, Dobilė curso de água. Šimkaičiai Rs; cf. lituano dobilas «trifolium».

Lago Domeikėmio < Domeikėmis aldeia no distrito de Plaskūnai Jz: antropónimo Domeikà ou Domeikis+kiemas.

Dōn-iškis na aldeia de Jadaugių, Dusetos Žr, cf. Dōn-iškis aldeia no distrito de Sugintčiai Mlt, Don-uvà vs. no distrito de Pajieslys Kd, Dōn-kalnis colina na aldeia de N. Kalniškiai Varn; letão Dāni vs. EnLV I 201: letão *dāns ou dāna «?»: com um lago de águas claras e um campo aberto dānuo LVV I 447; sufixo -iškja-.

Lago Dotamų < Dot-amai aldeia Klvr. cf. Dót-amas curso de água no mesmo local, Dot-iškiai aldeia no distrito de Sidabrava Šd, Dot-n-uvà cidade Kd, cf. ainda antropónimos Dótas, Dotys, Dõčius; prussiano Dot-el TrPN 26; sufixo -ama-, cf. Aūl-amas curso de água. Pn, Žr, SkŽD 207.

Drabuž-aitis na aldeia de Drabužininkai, distrito de Tolkiškės, Trak, ver Drabužis; sufixo -aitja-.

Drab-užis na aldeia de Drabužininkai, distrito de Tolkiškės; compare o letão Drabas, aldeia, Drab-enas, aldeia, EnLV I 222; prussiano Drab-inow GerON 30: drab-nà «pântano» LKŽ II 424; drabà «precipitação de neve molhada, lama, neve pastosa» LKŽ II 423; sufixo -užja-, compare Duob-užis, lago em Mlt.

Drag-aitis (|| Kiem-inis) na aldeia de Pakalniškiai, Vvs; compare Drag-ōnys, aldeia no distrito de Skaisgiris, Jnš, Drag-iniai, aldeia no distrito de Klašiai, Akm, Drag-ōčiai, aldeia no distrito de Beržai, Jon, letão Dragi, aldeia, EnLV I 222: lituano drāgės «sedimentos», drāgoti «fazer algo desordenadamente, estragar, destruir, rasgar»; sufixo -aitja-, compare Lied-aitis, lago em Kaltanėnai, Švnč.

Drapal-ėlis na aldeia de Stračiūnai, Lzd, ver Drap-ālis, sufixo -ėl ja-.

Drap-ālis na aldeia de Drapaliai, Leipalingis, Lzd: lituano drap-óti «salpicar» LKŽ II 439; letão drap-snas «migalhas, pedaços, resíduos», drap-sligs «exuberante, travesso» LVV I 490; compare também Drab-užis; sufixo -ālja-, ver SkŽD 174.

Lago Draseikiai < Draseikiai aldeia em Brž: sobrenome Draseikis.

Lago Draudėniai < Draudėnai aldeia no distrito de Žygaičiai, Trg: nome pessoal *Draudėnis; compare nomes pessoais lituanos Draud-vilas, Draud-ikis; Draud-ėliai aldeia no distrito de Triškonys, Pkr; prussiano Drawd-yn, Drawd-ot TrPN 26; topônimos letões Draudus, aldeia, Draud-ava, aldeia, EnLV I 203; sufixo -enja-.

Dringis || Dringiai na aldeia de Vaišniūnai, Linkmenys, Švnč, Dring-upis na aldeia de Aikščiai, distrito de Čekiškė, Vlkj; letão Dridžis, lago, Driegas, aldeia, EnLV I 228; prussiano Drinken (?): letão drieg-nis

³ Ver V. Grinaveckis, «Sobre a origem de alguns topônimos», “Lietuvių kalbotyros klausimai”, vol. 3, Vilnius, 1960, p. 321.

195

“um lugar pantanoso e afundado”, compare dringti «caminhar, ficar inchado, secar» LKŽ II 498.

Dring-ýkštis Ign. ver Dringis; sufixo -ýkštija-, cf. Dysn-ýkštis.

Lago Dručkų < Dručkos aldeia de Obeliai Rk.

Lago Dróbiškių < Dróbiškiai aldeia de Degučiai Zr.

Lago Drūkčių < Drūkčiai aldeia de Alsėdžiai ap. Tl.

Drūk-šiai Rimšė Ign, cf. Drūk-ša rio, no mesmo lugar (<*Drūk-ša, ver BgRR I 501), cf. Drukys rio, de outro grau de alternância vocálica, Saločiai Ps, Druk-upė Šlč; letão Drukas-ėzers EnLV I 229: letão drūkas «tudo o que foi finamente triturado ou moído», druks-nat «cereal» LVV I 503, lituano drūk-nos «farelos, migalhas» LKŽ II 522; sufixo -šja-, ver SkŽD 316.

Drūv-etas aldeia de Petkūniškės, Breslauja BTSR, cf. letão Druve rio, Drūvas-ėzars lago EnLV I 230: letão druva «campo semeado, campo de cereais, campo deixado em pousio» LVV I 505; quanto à semântica, cf. lituano Dirv-inis lago (: dirva); sufixo -eta-, cf. Dūs-etas lago, ver SkŽD 340.

Dūbà aldeia de Krokšlys, Rudnia Vrn, cf. Dub-ėlis lago, de outro grau de alternância vocálica, Dub-urys lago, Dūbė rio, Kražiai Klm, Dub-ija rio, Raguva Pn (Dūb- corresponde a Dub- como dūburys a dūburiu): lituano dūbti, dūbėti.

Dub-ėlė bosque de Dirmiškės, Miroslavas Al, cf. Dub-ėlis Seirijai Lzd, Dub-užis lago Zr, Dūbis rio, Ūdrija Al, Dub-ėlė rio, aldeia de Vaideginiai Kp; letão Dub-ins lago, Dubi-zers lago EnLV I 233; prussiano Dub-na BgRR I 503: lituano dūbė «depressão, vale»; sufixo -ėlė.

Dub-ėlis 1. Seirijai Lzd; 2. aldeia de Padubėliai Ut, ver Dubėlė; sufixo -ėl ja-.

Dūb-ininkas aldeia de Juozapava, Daugai Al, ver Dūbà. Sufixo -inink-.

Dubióji 1. aldeia de Verstaminai Lzd; 2. Šventežeris Lzd, cf. Dub-ūkas lago: dubūsis, -ióji.

Dublìà aldeia de Bestraigiškės, Seirijai Lzd: lituano dublūs «lamacento».

Dub-ùkas Kurtuvėnai Šl, ver Dub-ėlė; sufixo -uka-.

Dub-ùklis 1. Semeliškės Vvs; 2. Vievís, ver Dub-ėlė; sufixo -uklja-, cf. Vid-ukliai aldeia de Vegeriai Akm, ver SkŽD 198.

Duburỹs aldeia de Bieliūnai I, Antazavė Zr, cf. Duburỹs rio 1. Jūžintai Rk; 2. Grìžai Vlk; 3. Deltuva Ukм, Dubur-upis rio, Kartena Krtn; letão Duburs parte de rio, Dubure aldeia EnLV I 234; prussiano Dobrin lago, Dobern rio GerON 29: lituano duburỹs «depressão no terreno, cavidade, baixada, vale» LKŽ II 549.

Dub-ùžė na aldeia de Drašeikiai, Brž; ver Dubėlė; sufixo -užė, cf. Ring-užė, rio em Brž.

Dub-ùžis 1. na aldeia de Drobai, Degučiai, Zr; 2. na aldeia de Šarkiškiai, Dusetos, Zr; 3. na aldeia de Lukštiniai, Obeliai, Rk; ver Dub-ėlė; sufixo -užja-, cf. Ring-užis, rio em Šd.

Lago Dūdėnų < Dūdėnai, aldeia de Giedraičiai, Mlt: sobrenome Dūdėnas.

Dūksta em Kurtuvėnai, Šl; cf. Dūkštas, lago em Ign, Dūkšmė, rio em Varn, Dūkšta, rio em Maišiogala, Viln; letão Dūkstiņa, lago, Dūkst-ene, aldeia, EnLV I 242: letão dūksts “um pântano, uma área pantanosa, um lugar alagadiço”, lituano dūkš-inas “pantaneiro, sujo” LKŽ II 565.

Dūkštas em Dūkštas, aldeia de Didžiasalis, Ign; ver Dūksta.

Dulbis em Dotnuva, Kd; cf. Dùlbiai, aldeia de Kruopiai, Akm; letão Dūlbis, lago, Dūlbis, povoado, EnLV I 236: letão dulbs “estúpido, atordoado, limitado” LVV I 512; cf. também sobrenome lituano Dūlbis.

Dūlgas na aldeia de Dulgininkai, Leipalingis, Lzd; cf. Dulg-ėlė, curso de água no mesmo lugar; letão Dul’gis, lago, EnLV I 236; Pr. Dulgen, lago, GerON 32; cf. ainda lituano Dūlk-upis em Laukuva, Rt; letão.

196

Dulkes, povoado, EnLV I 236: letão dulkė, dulkis “sedimento, líquido turvo e viscoso, sujeira”, dulkains “opaco, turvo, desleixado” LVV I 513; lituano dulkas “nevoeiro”; cf. também lituano Dul-upỹs em Šėta, Kd: dūlas “cinzento; esbranquiçado, pálido” LKŽ II 571. Sobre a alternância g||k, ver BgRR I 448 e II 104. Considerando a raiz Dulg- como palavra rimada com Dulk-, não a excluímos da camada hidronímica pan-báltica de semântica unitária. A associação de Dulgo com o eslavo antigo *dъlgъ⁴, através de um suposto jotvingiano *dulg- “longo”, é contradita também pelo hidrônimo letão Dulģis. Sobre as raízes bálticas duj-, dul-, dulk-, dun-, ver FrLEW 109.

Dūmas na aldeia de Stančiukai, distrito de Pastrėvys, Vvs; cf. Dūmė, rio em Balbieriškis, Vrn, Dūmė, rio em Žiežmariai, Kš, Dūm-ėsis, curso de água em Kretingalė, Klp, Dūm-sė, rio em Jon., Dūmsis, rio em Žasliai, Kš; letão Dum-ava, parte de uma freguesia, EnLV I 236, Dum-ini, povoado; prussiano Dum-ele, Dum-en, lagos, Dym-ine, rio, GerON 32: lituano dūmas “da cor da fumaça, esfumaçado”, dūmė “de cor escura (vaca)”, dumsùs “escuro e enevoado” LKŽ II 586; letão dum-aka “nevoeiro espesso; tempo chuvoso” LVV I 514.

Dumbl-áičiai dois lagos na aldeia de Kurkliškiai, Vvs; ver Dumblis; sufixo -aitia-

Dumbl-ikas no povoado de Dumblikas, Vvs; ver Dumblis; sufixo -ika-, cf. Akl-ikas, lago; ver SkŽD 130.

Dumbl-ýnas no povoado de Kalnelis, Ut; ver Dumblis; sufixo -yna-; ver SkŽD 266.

Dumbl-ýnė na aldeia de Didžiasalis, Tverečius, Švnč; ver Dumblis; sufixo -ynė; ver SkŽD 271.

Dumbl-ėlis 1. na aldeia de Juškonys, Kėčiamiestis, Lzd; 2. na aldeia de Ustronis, Kuktiškės, Ut; 3. na aldeia de Apkartai, Mlt; 4. na aldeia de Dubičiai, Rudnia, Vrn; ver Dumblis; sufixo -elja-

Dumblis 1. Kalvarija; 2. || Dumblỹs, aldeia de Dumbliauskai, Kėčiamiestis, Lzd; 3. aldeia de Mintaučiai, distrito de Vorėnai, Mlt; 4. Onuškis; 5. aldeia de Lėnas, Kvr; 6. aldeia de Dubičiai, Rudnia, Vrn; 7. Ign; cf. letão Dumblis, lago: lituano dumb́las, duḿbla “lama”.

Dumblỹs 1. na aldeia de Vabalai, Alovė, Al; 2. na aldeia de Prūdiškėliai, Joniškis, Nmč; 3. na aldeia de Padumbliai, Kėčiamiestis; 4. braço do lago Žeimenys, no povoado de Padumblė, Kaltanėnai, Švnč; 5. na aldeia de Kupriūnai, Kuktiškės, Ut; 6. (|| Velniõkas) na aldeia de Puziniškis, Linkmenys; 7. na aldeia de Drasėnai, Mlt; 8. na aldeia de Rudnia, Merkinė, Vrn; 9. na aldeia de Likančiai, Užpalai, Ut; 10. Tverečius, Švnč; ver Dumblis.

Dumbl-in-iūkas aldeia de Margavonys, Ut, ver Dumblis; suf. -inja- + -juka-

Dumbl-iūkas 1. aldeia de Margavonys, Ut; 2. aldeia de Lekavičiai, Vvs; 3. povoado de Kazimieriškis, Kaltanėnai, Švnč; ver Dumblis suf. -jūka-

Lago Dumbliūnų < Dumbliūnai aldeia, Kp, cf. lago Dumblis.

Dūm-išk-ėlė aldeia de Dūmiškiai, Šilavotas, Prn. Cf. Dūmas.

Dun-ōjus 1. aldeia de Trainiškis, Linkmenys, Švnč; 2. aldeia de Gudonys, Seirijai, Lzd; cf. letão Dūņ-ezers lago, Dūņ-upe rio. EnLV I 244, anterior Dun-ow GerON 32: letão duņ-avas «pequenos riachos, fontes, massas de água represadas que não congelam», dūņ-ājs «lugar coberto de lama, massa de lama», dūņains «lamacento», dunas «lama»; lituano dun-ōjus «grande água», su-dunti «(trans)borda»; dunùs,-i «?»: dūnios marios, LKŽ II 607; ver também FrLEW 109; suf. -oju-, cf. Luk-ojus, ver SkŽD 85.

Duob-ėlė aldeia de Janėnai, Šventežeris, Lzd: lituano duobė; suf. -ėlė.

Duob-ėlės aldeia de Kauknoris, Kėčiamiestis, Lzd; ver Duobelė.

Duob-enas Vaiguva, Užv; ver Duobelė; suf. -ena-, cf. rio Skiŗt-enas, Viduklė, Rs.

⁴ Я. С. Отрембский, Язык ятвягов, «Вопросы славянского языкознания», вып. 5, Москва, 1961, p. 5.

197

Duobýs 1. Antakščių, município de Alanta Mlt; 2. Duobių, município de Daugailiai Ut; 3. Stanėnų, Ut, ver Duobelė.

Duob-ùlis Lago Duobulio, Mlt; 2. Papūžglynės, município de Kuktiškės Mlt; 3. Paduobulio, município de Labanoras Švnč, ver Duobelė; sufixo -ulja-.

Duob-ùžis Paduobužės, município de Mlt, ver Duobelė; sufixo -užja-, cf. o lago Dub-ùžis.

Duob-žer̃ys (<*Duob-ežerys) Meldučių, Rk: cova + lago.

Duriai Mlt, cf. Dūr-upis, Kurtuvėnai Šl; Dūr-upis, Rs, Šlu; Dūr-ėlis, rio, Lekėčiai Šk: lituano dur̃kė “remanso de água coberto de coelhos”, durenti “?”: a brisa persegue as nuvenzinhas e agita a superfície do lago, LKŽ II 639; letão durēt “alcançar (o fundo)”; cf. ainda lituano durti, eslavo antigo dira “fenda, fissura”; ver FrLEW 113.

Dùrb-inis Džiuginėnų, Tl, cf. Dùrb-inis, rio, no mesmo local; letão Dùrbes-ežers, Dùrb-ja-ežers EnLV I 240; prussiano Durb-in GerON 32: lituano dùrbinti “fazer uma cavidade, escavar”, dùrb-ti “cavar, escavar, apodrecer”, LKŽ II 637, dùrpė; sufixo -inja-.

Dus-ái̇tis Berznykas LLR, ver Dausinas; sufixo -aitja-.

Dus-ėlė Daugirdėlių, Al, ver Dausinas; sufixo -ėlė.

Dus-ėlis Žagarių, Berznykas LLR, ver Dausinas; sufixo -elja-.

Dus-el-iùkas Berznykas LLR, ver Dausinas; sufixo -elja-+-juka-.

Dùs-etas || Dùs-tas Bajotiškių, Degučiai Zr, ver Dusia; sufixo -eta-, cf. Drùv-e-tas, ver SkŽD 339.

Dusia Seirijai Lzd, ver Dausinas.

Dus-ýnas 1. Dusynų, município de Vyžuonos Ut; 2. Bijeikių, município de Skiemonys An, ver Dausinas; sufixo -yna-.

Lago Dus-menėliai < Dusmenėliai, povoado; Trak., cf. Dusmena, rio, no mesmo local, Dus-ia, lago.

Duv-ėnas Likančių, Užpaliai Ut, cf. antropónimo Duv-ėnas, Duvė.

Duvėn-ėlis 1. Davainių, Dusetos Zr; 2. Likančių, Užpaliai Ut, ver Duvė-nas; sufixo -ėl ja-.

Dvi-kelmis Pnd: adj. dvi-kelmis < dois tocos.

Dvilýpiai dois lagos na aldeia de Lėliai, Mlt; cf. Dvilypỹs riacho na aldeia de Bakainiai, Surviliškis, Kd: dvilýpis; cf. também Dvilìnkis riacho em Gargždai, Klp.

Dvỳl-iškis na aldeia de Spuliai, Alanta, Mlt; cf. Dvyl-iùkas riacho na aldeia de Vygiai, Vandžiogala, Kn: dỹlas «escuro», LKŽ II 612; sufixo -iškja-, cf. Sietuv-iškis lago, ver SkŽD 159.

Dvi-ragis (|| Ilgỹs || Lago de Salos) em Salos, Rk: dvi-ragis «com dois chifres», LKŽ II 702.

NOMES DOS LAGOS DA RSS DA LITUÂNIA

Б. САВУКИНАС

R e s u m o

O artigo explica cerca de 150 nomes de lagos, isto é, todos os nomes atualmente conhecidos que começam por S e D. As interpretações etimológicas dos nomes dos lagos baseiam-se na comparação dos nomes próprios correspondentes em lituano, letão e prussiano. Quando o material báltico não é suficiente para explicar a semântica dos nomes dos lagos, recorre-se também ao léxico correspondente de outras línguas indo-europeias.

198