Ežerų vardai

Lieber UV ly Ne AL BUO TOY UROOS KLAUSIMAJI Vv PeaeBe TO: S TSAR MOCKS “DS AK ADE MD's & EZERU VARDAP B. SAVUKYNAS c Céd-asas Cedasy k. Pnd — séliikas vardas, plg. lie. Kéd#-balé Brijagalés k. Sd; la. Cede up. EnLV I 156; plg. dar lie. pvd. Kedjs, Kédas; Kéd-diniai mst. (zr. BgZ CXLY): lie. kéd-oti ,,sklaidyti* LKZ V 482; suf. -asa-, plg. Svéd-asas eZ. An #r. SkZD311. Ceitiii eZeras < Ceiciai k. Rk (plg. pvd. Ceiéjs) — pagal fonetika ir teritorija séliskas vardas; plg. lie. Kyk-lé ez. GerON 59 (i§ K. Bigos), Kik-eZeris eZ. Ign ' pig. séliska Cié-irys e2.); la. Cic-ene pv., Cik-slis pv. EnLV I; pr. wv. Keyk-ot Keyk- -aute eZ. GerON 59; plg. la. cik-slis ,,klampi ,,vieta“, cik-st-enis ..etwas Zahes, schwer zu Zerbeissendes LVV I 390. Ceré-iup¥s < Ceré-iupfs up. Tyteliy k. DuokiSkio ap. Rk. — greitiausiai sélikas vardas, plg. lie. KeFk-Snis up. Stegviliy k. Pkr, Kerk-it-vieciai k. Lumpény ap. Pgg: lie. kerk-Sena ,,sukeréjes medelis*, kerk-utjs i8si8akojimas i$ vieno kamieno j dvi ar daugiau Sakas; dvisakuma“ LKZ V 611. Cernitkiskés eZeras < Cerniikiské k. Angininky ap. Al, plg. pvd. Cerniitkas. Cidunas 1. Pagiaunés vs. Jazinty ap. Rk 2. Patiaunés k. Zukli8kiy ap. Zr — séliskas vardas (Zr. BgZ CXLY), plg. lie. Kiaiinas ez., Kiaund up. Linkmenys Svné, Kiduné upl. Smilgiai Sd, Kidun-upis Duméiskiy k. Rs; la. Caunas vs. Caun-upe, Caun-upite. EnLV 1 155; pr. Kavn-yne Saltinis GerON 59 : lie. kiduné, kiauné; la. catina, catine ,,Marder“, pr. caune ,,Marder“. Dél semantikos dar plg. gr. xdavoc (< *ku,no-) ,,dunkelblaue Substanz“: ide. *Kkeu- ,,leuchten, hell“, WIVW I 368. Citir-ditis PakauSés k. Zr, Zr. Cicirfs + suf. -aitja-. Cié-irfs Imbradas Zr — séli8kas vardas (Zr. BgZ CXLY) plg. lie. Kik-ezeris eZ. Ign, Kik-ir-iskiai k. KzR, Kik-énys k. Kn, Rt, Kik-iskiai k. Zr; la. Cik-ste up., Cik-st-upis py. EnLV I 165; pr. vy. Kik-iten, Kyk-ywinne, Kyk-oyten GerON 62 (plg. dar lie. pvd. Kikis, Kik-itis, Kikas, Kik-élis) plg. la, ciksta ,,.Kniippel* LVV I 380, lic. kyk-otis ,,linguoti, suptis* LKZ V 770, %r. dar BgZ CXLV; suf. -irja-. plg. Av-iris, Zr. SkZD 307. ! Straipsnius, aigkinan¢ius eZery vardus, prasidedantius A ir B raidémis, Zr. ,,Lietuviy kalbotyros klausimai", t. 3, p. 289 tt. (ten yra ivadinés pastabos ir santrumpos) ir t. 4, Pp. 219 tt. 191 CiuFkiSkiy eZeras < Ciu?k-iskiai vs., Bagaslaviskio ap. Sr, plg. Ciurk-s-upis up. Salantai Krtn; pvd. Ciurk-inas. Citt-eikis Kupriy k. Jazinty ap. Rk, plg. pvd.: Ciat-cikis, Ciat-eika, Ciiita, Ciut-2lé; Ciiit-éliai k. Vilky&iy ap. Slu; plg. lie. ciit-éti ,,kittoti“, cidti ,,tilti* LKZ IT 124; ciditéti ir kitit-oti palyginimas rodo pirmojo séli’ka kilme; suf. -eikja-. D Dab-ifitius DzenkiniSkiy k. KS, plg. Dab-intd up. ten pat,” Dab-int-upjs up. Dabintos k. KS, Dab-dtis ez. Sapiegi8kiy k. Veisiejai Lzd, Dab-ik-iné up. Dabikinés k. Akm; la. Dab-aicéni vs., Dabas-gravs EnLV I 188: lie. dabstyti ,,métyti, drabstyti; daburJs ,,sikurys, verpetas* LKZ II 139, plg. dar duburjs ,,duobé, dauba, slénys* LKZ II 549 ir vv. su Dub-; suf. -intju-, Zr. SkZD 375. Dab-étis Sapiegiskiy k. Veisiejai Lzd, Zr. Dabindius; suf. -otja-, Zr. SkZD 351. Dagas Peleniy k. Kuktiskés Ut, plg. Dég-alas up. Krtn, Deg-iité up. Al, BTSR Varenavo raj., Benekainys, Dég-upis TrySkiai Kr8, Deg-usjs eZ. Totoriskiy k. Auk&- tadvario ap. Jz, Deg-ul-élis ez. Deguliy vs. Ut; la. Dagas vs, Dagi vs. EnLV I 189, Dega e2., Dega-ezers py. EnLV I 204; pr. vv. Deg-awiten, Dag-ew-itten GerON 26 : la. daga ,,cine Brandstelle* LVV I 430, lie. is-dagas ,,baloje, ar miSke iSdegusi vieta“. Dagl-éjas Pastio eZero dalis Kupriy k. Jizinty ap. Rk, plg. Dagl-éus eZ. Tauragnai Ut, Déglé up. Padubysys $1, Degi-ycia up, Vaiguva Uzy; la. Deg]-upé, Degl-a pv. EnLV I 204: lie. deglé ,,baloje gili, klampi vieta“, la, deglaji ,,niedrig gelegene ausgebrannte Stellen“ LVV I 541, deéglis ,,cine ausgebrannte, mit Wasser gefiillte Stelle, ein Teich“ LVV I 461; suf, -éja-, Zr. SkZD 84. Dagl-éj-élis 1, Kupriy k. Jazinty ap, Rk; 2. Azarinos k. Tauragnai Ut, Zr. Dagl-éjas; suf. -élja-, Dagl-€jus Liumpiskiy k. Tauragnai Ut, Zr, Dagl-éjas; suf. -éju-. Dail-yd-iikas Dailyduko vs. Vvs, plg. la. Daili vs, EnLV I 189, lie. pyd. Dailyda, Dail-yd-ditis, Dail-idé; suf. -yd-+-uka-. Dambnidkas K§ : 1. debniak ,,azuolynas“, Dan-iiikas || Vainitiniskio éZeras < Vainitiniskio k. Kp, DanJs bl, Laukagaliy ap. Rm, D4né up*. Klp., Dan-upjs up. Zygaitiai Trg; la. Dana m8; Danas Dikis bl., Dan-ava EnLV I 193 ; la. danava ,,die Loche, Pfltitze auf dem Wege, eine kotige Stelle“ LVV I 438; plg. dar vid. vz. dane ,,Niederung an Fltissen“; suf. ~juka-. Dapai Ciziiny ap. Vvs, plg. Dap-iskés kl; la. Dapas vs., Dap-atas vs. EnLV I 195 : lie. dapas ,,potvynis, tvanas* LKZ II 182. j D4rb-ula Ustukiy k. Ps, plg. Darba || Dafb-upis up. Darbénai Krtn; la. Dafba- -kalns EnLV I 195, plg. dar la. Difba pv., Difb-enes pv. EnLV I 215; suf. -ula, Zr. SkZD 186. Darz-in-€lé Ign : lie. dafZas (resp. darziné); suf. -inja- +-élé (resp. -é/é). Daub-l¥s || Dab-ljs BTSR Apsas, plg. Daub-urjs ez. $1, Daub-élé up. Trg, Daiib-upis up. Tl; la Daiiba py, Daitbi¥ eZ. EnLV I 197; pr. Dauben ez. GerON 26 : lie. daub, la. daiiba ,,die Schlucht“ LVV I 443; suf. -Ija-, Zr. SkZD 166. Daubur¥s Bationiy k. §1.: dauburfs ,,dauba, slenys* LKZ II 208. ?Zr, A. Vanagas, Dél upés vardo Dané (Danija, Dangé), ,,Lietuviy kalbotyros klausimai”, t. 3, Vilnius, 1960, p. 317. 192 Daugédii GZeras < Daugédai k. Rt : avd. *Dau-gédas (plg. Dau-géla, Géd- -vilas). Daiigel-iskis Skiemonys An; plg. Daugél-iskis mstl. Ign : pvd. Daugélé, Daugélis, Daiigelas; suf. -iskja-, plg. Daitn-ixkis ez. Daujény eZeras < Dauj-énai mstl. Ps, plg. Dauj-6iai k. Skd, Déuj-otas upl. GruzdzZiai $1; la. Daij-dti vs, EnLV I 199; plg. dar lie. pvd. Dauj-énis, Dauj-énas, Dauj-6tas, Daiij-ota, Daiijus, Ddij-dtis. Plg. la. dujans ,,schmutzig, graubraun“, duins ,,dunkel, unklar, unsauber“; lie. duinas: Nunesk (vainikélj), dukrele, duinon upelén..., diiti ,,trauktis riku, musyti, ikti“; duja ,,dulksmas, smulkus lietus, migla, rikas; purvas, bala“ LKZ II 558; dujonaitis, dujonélis; dujiinas ,,toks vanduo, gili upé* LKZ II 560. Nomina propria Saknis Daujsantykiuoja su apeliatyvy duj-, kaip, pvz., daubad su dubti. Daiin-iSkis Ut, plg. Daiin-upis up. Smilgiai Sd, Daun-iskis k. Alanta Mit, Daun- -itinai Panemunis Pnd, Daun-eikiai k. Leliainai An; pvd. Daiinas, Daunid, Daiinius, Daunjs; la. Daun-ati vs. EnLV 1 199; pr. avd. Dawn-otthe TrPN 23; plg. dar lic. Dun-Ojus eZ. Gudoniy k. Seirijai Lzd (Daunsu Dunsantykiuoja taip, kaip Daubsu Dub-, Zx.): lie. dun-djus ,,didelis vanduo“, duniss,,?“: Dinios matios LKZ II 606-7, la. din-djs cine mit Schlamm bedeckte Stelle, eine Schlammasse“ LVV 1 528; dim-uét ,,triiben (mit Schlamm); den Schlamm aufwiihlen“, Zr. dar FrLEW 109; suf. -iskja-. : Dau-néris Miky¢iy k. Lzd, plg. pvd. Dai-noras, Daii-nora, Dait-nérius; greiGiausiai bidvardinis darinys. Daiis-inas Kraziai KIm, plg. Dusid ez. Lzd, Dis-etas ez. Zr, Dus-ynas ez. VyZuonos Ut, Dusd_ up. Pampénai Ps; Dus-upjs up. Baisogala Sd; plg. pvd. Daiis-inas, Daus-ynas, Dausa, Daus-ittis; pr. Dos-in m8. GerON 30 : lie. dausd, daiisios ,,Siltas, tolimas kraStas; rojus“, daus-ingas ,,véjuotas, vésus“; la. dusa »die Ruhe, der Schlummer, der Schlaf*; suf. -ina-, plg. KiF§-inas up. Baisogala Sd, Spig-inas up. Ylakiai Sk, zr. SkZD 243. Day-ilas Nolény k. Ut Day-ild up. ten pat, plg. Dav-éniai k. Zelvos ap. Ukm, Dav-énys k. Juknoniy ap. Sr, pvd. Dav-eikis, Dayv-eilis, Day-ilis; la. Dav-il-n-itis eZ., Dav-in¥ vs. EnLV I 200; pr. avd. Daw-ille TrPN 23. Davil-élis Nolény k. Ut, Zr. Davilas; suf. -élja-. Degit-duobis Jakainiy k. Viduklé Rs, plg. Degut-intakis upl. Simkaigiai Rs; la. Degut-duobs py. EnLV I 207 : lie. degit-duobé ,,duobé degutui degti* LKZ Il 255. Deg-us¥s Totoriskiy k. AukStadvario ap. Jz, plg. Dég-alas up. Krtn, Dég-uva up. Rtv; la. Dega || Deg-ums eZ., Deg-azers EnLV I 203-4; pr. wv. Deg-aw-iten GerON 26 : lie. degti; la. dega ,,eine ausgebrannte Stelle“: suf. -usja-, plg. krit-usps »krislas“, Zr. SkZD 314. Deg-ul-élis Deguliu k. Ut, plg. la. Deg-uli vs. EnLV I 206, plg. dar Deg-usjs: lie. dég-uljs, la, deg-ulis 4,Feuerschwamm*; suf. ~élja-. Degitiy ezeras < Degiciai k. Obeliai Rk : pvd. Deg-itis. Dél-ezeris Ps, plg. lie. Dél-inis ez. Kuktiskés Mit, Déljs eZ. Ut; la. Déj-ezers EnLV I 210; pr. vv. Del-ycke GerON 27 : lie. délé whirudo“, la. déle ,,der Bluttegel“ + eZeras. ° Del-ida Alytaus Ik. Al : délé ,,hirudo“, plg. Dél-eZeris, Dél-inis eZ.; suf. -ida, Zr. SkZD 101. 1. Lietuviy kalbotyros klausimai, V 193 , Dél-idas 1. Eitulioniy k. BeiZioniy ap. Vvs; 2. Pasventio k. UZuguostio ap, Jz, Zr. Délinis; suf. -ida-, Zr. SkZD 101. Dél-inis 1. Pakatinés k. Antazavé Zr; 2. Induéiy k. Antaliepté Zr; 3. Bikény k. Degutiy Zr; 4. Briedinés k. Linkmenys Svné; 5. Vovery k. Merkiné Vrn; 6. Raudény k. Obeliai Rk; 7. Paskardi§kio k. Salakas Zr; 8. Paserninky k. Seirijai Lzd; 9. SemeliSkés Vvs; 10. Mielagény k. Svné 11. SadZiiiny k. Veisiejai Lzd (plg. Dé/- eZeris) : lie, délé ,,hirudo“; suf. -inja-. Dél-jnas Leliiinai Ut, Zr. Délinis; suf. -yna-. Dél-in-ikas Vovery k. Merkiné Vrn, Zr. Délinis; suf. -inja- + -uka-. Délys AzZuoléliy k. Ut, Zr. Délinis. Dél-idkas 1. Kovaltiuky k. Simnas Al; 2. Velbiskiy k. Ut, Zr. Délinis; suf. ~juka-. Dél-ikas 1. Bukautiskiy k. Daugai Al; 2. Perloja Vrn, Zr. Délinis; suf. -iika-. Dembinos eZeras <Dembina k. OnuSkis Trak : 1. debina ,,azuolynas“. Dém-enas Demeniskiy k. Seirijai Lzd, plg. Demeniai k. Pakalnés aps. Rytprisiuose ir kito balsiy kaitos laipsnio Dém-enas eZ. Zr, Démé (t. Diemé) up. PaSaminés k. Svné; la. Demene dv. EnLV I 208; pr. Dem-ita GerON 27; plg. dar adv., lie. Démé, Dem-élis, Dem-enis, Dem-énius, Dem-ikis; pr. Dem-iko TrPN 24 : lie. démé ,,sutersta, sutepta vieta* LKZ Il 270, dém-esys ,,suterSimas, neSvarumas, démé“ LKZ II 271; suf. -ena-; plg. Duiob-enas ez. Dél semantikos plg. Térmentas eZ. Palitiny k. Veisiejai Lzd : term-dti ,,tepti, terSti, neSvariai ka daryti“. Dém-enas Santuokiy k. Degutiai Zr, Zr. Demenas. Denioniii eZeras <Den-idnys k. Svédasai An; plg. pvd. Démius, Den-ilis; la. Den-avas-ezers, Denu-kalns EnLV I 208. 5 Dérgioniy eZeras < Dérg-ionys k. RidiSkés Trak (plg. pvd. Derg-élis, Derg-ificius). Dery-inis Derviniy k. Antazavés ap. Zr, plg. Dérv-elis up. Linkuva Pkr, Derv-eliikas upl. Rozalimas Pkr; la. Derv-els pv. EnLV I 209; pr. Derw-ayn GerON 27 : lie. derva, la. darva; suf. -inja-. DidYsis Piepaliy k. Babtai Kn : didjsis. Did-é6yas KarSteniy k. Zarény ap. Tl; plg. Didz-itlis ez. Daugai Al, Did-upis Dauginény k. TrySkiai Akm; la. Diddel py. EnLV I 212 : lie. did-elis, didis; suf. -ova-, plg. Malit-dvé up. Rd, Zr. SkZD 387. Didziarauliskiy eZeras < Didziarauliskiai k. UbiSkiy ap. Vvs. Didziulis 1. (|| Daiigy eZeras) Daugai Al; 2. Dusmenys Trak, plg. Didjsis e2., la. Diz-ezers EnLV I 217 : didfiilis ,,didysis*. Diegis Padiegés vs. Degutiai Zr, plg. Dieg-upis up. Minioniy k. Rs; la. Diédzini vs., Diegu-purvs EnLV I 220 : lie. diégas. Dienik-élis Dusetos Zr : dienikas ,,prietvartis* LKZ it 347; suf. -élja-. . Dié-ra’as Zalgiriy k. Deltuvos ap. Ukm, dél pirmojo komponento plg. Diéy- -upis upl. Endriejavas Rt, Die-geda bl. Kauliy k. Bukoniy ap. Jon, Dievd-gala up. Zapyskis Kn; dél antrojo komponento plg. Rasai ez. Jazintai Rk, Rasiai || Rasia ez. Mit Rasjs eZ. Sirutény k. Ut, plg. rasytée ,,ker8a, smulkiai marga (karvé)“ Kvédarna Sil. 194 Diéy-ytis (t. Di-vi'tis || Dé@ivi-tis*) plg. Diév-upis up. ten pat, Dievd-gala up. Zapyskis Kn, Diévo kalnas kl. DabuSilés k. Mlt, Dieva-ragfs r. Daunoriy k. Seimaties ap. Ut, la. Dievin-ezers EnLV I 221; pr. Dew-ythen, Dews-lauks GerON 28 : lie. diévas; suf -ytja-, plg. Laisv-ftis up. Rs, Vist-~tis ez. Kivr. Dilg-iné Muizelény k. Venciiny ap. Al, plg. Dilg-iné k. Liudvinavo ap. Kps, Dilgiai k. Tautiiiny ap. Kd; la. Dilga vs. Dil’gu-strauts EnLV 1 213; pr. wv. Dilgen GerON 28 : lie. dilgé ,,urtica; notré“ suf. -iné. Dirdy eZeras <Dirdos k., Aleksandravélés ap. Rk, plg. la, Difdas vs., Difde dv. EnLV I 215; lie. pvd. Dirda. Diry-él-inis eZ. Ciuly m8. Mit, Zr. Diry-inis; suf. -élja-+-inja-. Diry-inis Zirgapievio vs. Ut, plg. Dirv-onai ez. Deltuva Ukm : lie. dirva; suf. -inja-. Dirv-onai < Dirvonai k. Meiliny ap. Ukm. Dysnai RimSé Ign, plg. Dysnd up. ten pat, plg. pr. vv. Dysenithen, Disnyten GerON 28. : Dysn-ykstis RimSé Ign, Zr. Dysnai; suf. -ykstja-, plg. Dring-ykstis ez. Dobilios ezeras < Dobilia k. Pakuonis Kn, plg. Dédbil-upis up.,Padubysys Sl, Dobilé up. Simkaitiai Rs; plg. lie. débilas ,,trifolium*. Domeikiemio éZeras < Domeikiemis k. Plaskiny ap. Jz : avd. Domeikd resp. Domeikis + kiemas. D6n-iskis Jadaugiy k. Dusetos Zr, plg. Dén-iskis k. Sugin¢iy ap. MIt, Don-uva vs. Pajieslio ap. Kd, Dén-kalnis ki. N. Kalni$kiy k. Varn; la. Dani vs. EnLV I 201: la. *ddns resp. dana ,,?“ : ar dzidruo ezeru un klajuo lauku dainu LVV I 447; suf. -iskja-. Dotamij eZeras < Dot-amai k. Klvr. plg. Dét-amas up. ten pat, Dot-itkiai k. Sidabravos ap. Sd, Dot-n-uvd mstl. Kd, plg. dar avd. Détas, Dotys, Dééius; pr. Dot-el TrPN 26; suf. -ama-, plg. Ail-amas up. Pn, Zr, SkZD 207. Drabuz-ditis Drabuzininky k. TolkiSkiy ap. Trak, Zr. Drabizis; suf. -aitja-. Drab-iizis DrabuZininky k. TolkiSkiy ap., plg. la. Drabas vs., Drab-enas vs. EnLV I 222; pr. Drab-inow GerON 30 : drab-nd ,,litnas“‘ LKZ II 424; draba ,,Slapio sniego dribimas, dreblius, dreblys* LKZ II 423; suf. -uija-, plg. Duob-izis eZ. Mit. Drag-aitis (|| Kiem-inis) PakalniSkiy k. Vvs, plg. Drag-dnys k. Skaisgirio ap. IJn§, Drag-iniai k. Klaisiy ap. Akm, Drag-d¢iai k. Berzy ap. Jon, la. Dragi k. EnLV I 222 : lie. drdgés ,.nuosédos“, dragoti ,,be tvarkos kq daryti, gadinti, naikinti, draskyti“; suf. -aitja-, plg. Lied-ditis ez. Kaltanénai Svné. Drapal-élis Stratiiny k. Lzd, Zr. Drap-dlis, suf. -élja-. Drap-ilis Drapaliy k. Leipalingis Lzd : lie. drap-6ti ,,drabstyti* LKZ IL 439; la. drap-snas ,,Kriimchen, Brocken, Abfiille“, drap-sligs ,,ausgelassen, unartig“ LVV I 490, plg. dar Drab-izis; suf. -alja-, Zr. SkZD 174. Draseikiy eZeras< Draseikiai k. Brz : pvd. Draseikis. Draudéniy eZeras < Draudéniai k. Zygaitiy ap. Trg : avd. *Draudenis, plg. lie. avd. Draud-vilas, Draiid-ikis; Draud-éliai k. Triskoniu ap. Pkr; pr. Drawd-yn, - Drawd-ot TrPN 26; la. vv. Draudas vs., Draud-awa vs EnLV I 203; suf. -enja-. Drifigis || Drifigiai VaiSniiny k. Linkmenys Syné, Dring-upis AikStiy k. CekiSkes ap. VIkj; la, Dridzis ez., Driegas vs. EnLV I 228; pr. Drinken (2) : la. drieg-nis $ Zr. V. Grinaveckis, Dél kai kuriy vietovardziy kilmés, ,,Lietuviy kalbotyros klausimai", t. 3, Vilnius, 1960, p. 321. 195 eine morastige, einschiessende Stelle“, lie, dringti ,,bristi, brinkti, sauséti“ LKZ TI 498. Dring-jk&stis Ign. Zr. Drifigis; suf. -pkstja-, plg. Dysn-pkstis. Drutkij eZeras < Driitkos k. Obeliai Rk. Drobiskiy exeras< Drébiskiai k. Degutiai Zr. Driaktiii eZeras < Drikciai k. Alsédziy ap. TI. Drik-Siai RimSé Ign, plg. Drik-Sa up. ten pat (<*Drik-sa, Zr. BgRR I 501), plg. kito balsiy kaitos laipsnio Drukfs up. Salotiai Ps, Druk-upé Slé; la. Drukas- -ezers EnLV I 229 : la. drikas ,,alles, was fein zerstossen od. zerrieben ist“, druks- -nat ,,coputb“ LVV I 503, lie. dritk-nos ,nuobraukos, nuobrukos* LKZ MI 522; suf. -Sja-, Zr. SkZD 316. p : Driv-etas PetkiniSkés k. Breslauja BTSR, plg. la. Druve up., Druvas-ezars ez. EnLV I 230 : la. druva ,,das Saatfeld, Getreidefeld, das liegengebliebene Feld“ LVV I 505; dél semantikos plg. lie. Dirv-inis eZ. (: dirva); suf. -eta-, plg. Dus-etas ez., Zr. SkZD 340. Diba Krok&lio k. Rudnia Vrn, plg. kito balsiy kaitos laipsnio Dub-élis ¢z., Dub-urjs e%., Diibé up. Kraziai Kim, Dub-ija up. Raguva Pn (Dabsantykiuoja su Dubkaip diiburSs su diburiu) : lie. dibti, diibéti. Y Dub-@lé Dirmixkés m&. Miroslavas Al, plg. Dub-élis Seirijai Lzd, Dub-iZis ez. Zr, Dabis up. Udrija Al, Dub-élé up. Vaideginiy k. Kp; la. Dub-ins ez., Dubi-zers ez. EnLV I 233; pr. Dub-na BgRR I 503 : lie. dibé ,,idubimas slénys“ suf.-2/é. Dub-élis 1. Seirijai Lzd; 2. Padubéliy k. Ut, Zr. Dubélé; suf. -élja-. Diib-ininkas Juozapavos vs. Daugai Al, Zr. Diba. Suf. -inink-. Dubioji 1. Verstaminy k. Lzd; 2. SventeZeris Lzd, plg. Dub-tkas eZ. : dubisis, -i6ji. Dublia Bestraigiskés k. Seirijai Lzd : lie. dublis ,,dubus“. Dub-ikkas Kurtuvénai $1, Zr. Dub-élé; suf. -uka-. Dub-iklis 1. Semeliskés Vvs; 2. Vievis, Zr. Dub-élé; suf. -uklja-, plg. Vid-ukliai pv. Vegeriai Akm, Zr. SkZD 198. Duburys Bieliiny I k. Antazavé Zr, plg. Duburjs up. 1. Jazintai Rk; 2. Grizaj Vikv; 3. Deltuva Ukm, Dubur-upis up. Kartena Krtn; la. Duburs up. dalis, Dubure pv. EnLV I 234; pr. Dobrin ez., Dobern up. GerON 29 : lie. duburjs ,,mazZesnis ar didesnis jdubimas Zeméje, duobé, dauba, slénys“ LKZ II 549. Dub-a%é Draseikiy k. Brz, Zr. Dubélé, suf. -uzé, plg. Ring-wié up. Brz. Dub-itzis 1. Droby k. Deguéiai Zr; 2. Sarki8kiy k. Dusetos Zr; 3. LukStiniy k. Obeliai Rk, Zr. Dub-élé; suf. -uzja-, plg. Ring-uzis up. Sd. Dadény eZeras < Diidénai k. Giedraitiai Mit : pvd. Diidénas. Diiksta Kurtuvénai Sl, plg. Dakstas e%. Ign, Diikimé up. Varn, Diikstd up. MaiSiogala Viln; la. Ditkstina e2., Dickst-ene py. EnLV I 242 ; la. ditksts ,,ein Sumpf, eine Sumpflache, eine morastige Stelle“, lie diiks-inas ,,purvinas, neSvarus* LKZ Il 565. DiikStas DikStas, DidZiasalio k. Ign, Zr. Diksta. Dulbis Dotnuva Kd, plg. Dilbiai k. Kruopiai Akm; la. Dulbis bl., Dulbis vs. EnLV I 236 : la. dulbs ,,dumm, betaubt, beschrinkt* LVV I 512, plg. lie. pvd. Diilbis. Dilgas Dulgininky k. Leipalingis Lzd, plg. Dulg-é/é upl. ten pat; la. DuPgis bl. EnLV I 236 pr. Dulgen eZ. GerON 32; plg. dar lie. Divk-upis Laukuva Rt; la. 196 Dujkes vs. EaLV I 236 : la. dujke, dulkis ,,Bodensatz, tribe, schleinige Fliissigkeit, Schmutz‘, du/kains ,,unklar, tribe, schlampig“ LVV I 513; lie. dulkas ,,rikas“; plg. taip pat lie. Dul-upjs Séta Kd: dilas ,,pilkas; palvas, palSas“ LKZ I 571. Dél gilk kaitos Zr. BgRR I 448 ir Il 104. Laikydami Saknj DulgReimwort’u su Dulk-, neisskiriame jos i§ bendrabaltisko vienos semantikos hidronimy sluoksnio. Dilgo siejimui su s. sl. *dolga,* per tariama jotvingiska *dulg- ,,ilgas“ prieStarauja ir latviy hidronimas Du/’gis. Dél balti8ky Sakny duj-, dul-, dulk-, duni. FrLEW 109. Diimas Stantiky k. Pastrévio ap. Vvs, plg. Diéimé up. BalbieriSkis Vrn, Daimé up. Ziezmariai K8, Diim-exis upl. Kretingalé Klp, Dim-sé up. Jon., Dimsis up. Zasliai K8; la. Dum-ava valstiaus dalis EnLV I 236, Dum-ini vs.; pr. Dum-ele, Dum-en eZ., Dvm-ine up. GerON 32 : lie. diimas ,,dimo spalvos, diiminis“, dimé ,,tamsios spalvos (karvé)“, dumsiis ,,tamsus ir miglotas* LKZ II 586, la. dum-aka ,,grosser Nebel; regnerisches Wetter“ LVV I 514. Dumbl-aiéiai 2 eZl. Kurkliskiy k. Vvs, Zr. Dumblis; suf. -aitja-. Dumbl-ikas Dumbliko vs. Vvs, Zr. Dumblis; suf. -ika-, plg. Akl-ikas ez, Zr. SkZD 130. Dumbl-ynas Kalnelio vs. Ut, Zr. Dumblis; suf. -yna-, ir. SkZD 266. Dumbl-¥né DidZiasalio k. Tveretius Svnt, Zr. Dumblis suf. -yné, Zr. SkZD 271. Dumbl-élis 1. JuSkoniy k. Kapéiamiestis Lzd; 2. Ustronio k. Kuktiskés Ut; 3. Apkarty k. Mit; 4. Dubitiy k. Rudnia Vrn, Zr. Dumblis; suf. -elja-. . Dumblis 1. Kalvarija; 2. || Dumbl¥s Dumbliausky k, Kapéiamiestis Lzd; 3. Mintauckiy k. Vorény ap. Mit; 4. OnuSkis; 5. Léno k. Kvr; 6. Dubitiy k. Rudnia Vrn; 7. Ign; plg. la. Dumblis ez. : lie. dumblas, la. dumbla ,,Schlamm“. Dumbl¥s 1. Vabaly k. Alové Al; 2. PridiSkéliy k. JoniSkis Nmé; 3. Padumbliy k. Kaptiamiestis; 4. Zeimeny eZ. Saka Padumblés vs. Kaltanénai Syné; 5. Kupriany k. KuktiSkés Ut; 6. (|| Velnidkas) PuziniSkio k. Linkmenys; 7. Drasény k. MIt: 8. Rudnios k. Merkiné Vrn; 9. Likantiy k. UZpaliai Ut; 10. Tveretius Svné, zr. Dumbiis. Dumbl-in-itkas Margavoniy k. Ut, Zr. Dumblis; suf. -inja-+-juka-. Dumbkitkas 1. Margavoniy k. Ut; 2. Lekavitiy k. Vvs; 3. Kazimieriskio vs. Kaltanénai Svnt; Zr. Dumblis suf. -juka-. Dumbliiiny éeras < Dumbliiinai k. Kp, plg. Dumblis ez. Dim-i8k-@lé Dimiskiy k. Silavotas Prn. plg. Dimas. Dun-djus 1, Trainiskio k. Linkmenys Syné; 2. Gudoniy k. Seirijai Lzd, vie la. Diin-ezers ez., Diin-upe up. EnLV I 244, pr. Dun-ow GerON 32 : la. dun-avas »kleine Fifisschen, Quellen aufgestaute Gewiasser, die nicht zufrieren“, diin-ajs ',,eine mit Schlammbedeckte Stelle, eine Schlammasse“, dinains ,,schlammig“, dunas ,,Schlamm“, lie. dun-djus ,,didelis vanduo“, su-dunti ,,(su)tvinti*; dunis,-i 4.2: dinios marios LKZ II 607, Zr. dar FrLEW 109; suf. -oju-, plg. Luk-ojus, Zr. SKZD 85. Duob-élé Janény k. SyenteZeris Lzd : lie. duobé; suf. -éé. Duob-élés Kauknorio k. Kaptiamiestis Lzd, Zr. Duobelé. Diob-enas Vaiguva Uzv, Zr. Duobelé; suf. -ena-, plg. Skift-enas up. Viduklé Rs. ‘a. C. Orpem6cKuii, Asx srasros, «Bonpocnl CAaBSHCKOTO S3HIKO3HaHHS», BBII. 5, Mocxsa, 1961, p. 5. 197 Duobys 1. Antakstiy k. Alanta Mit; 2. Duobiy k. Daugailiai Ut; 3. Stanény k. Ut, Zr. Duobelé. Duob-ilis 1. Duobulio vs. MIt; 2. PapigzZlynés k. KuktiSkés Mlt; 3. Paduobulio k. Labanoras Svné, Zr. Duobelé; suf. -ulja-. Duob-iizis Paduobuzés k. Mit, Zr. Duobelé; suf. -uzja-, plg. Dub-izis ez. Duob-Zerfs (< *Duob-eZerys) Meldutiy k. Rk : duobé+ ézeras, Duriai Mit, plg. Dar-upis Kurtuvénai $1 Diir-upis Rs, Slu, Dir-élis up. Leké- &iai Sk : lie. du?ké ,,apauges triuSiais vandens uZtakis“, durenti ,,?“ : véjelis debesélius gainioja ir durena eZero pavirsi LKZ II 639; la. durét ,,erreichen (den Boden)“, plg. dar lie. durti, s. sl. dira ,,Riss, Spalt“, Zr. FrLEW 113. Dirb-inis Dziuginény k. Tl, plg. Darb-inis up. ten pat; la. DuFbes-ezers, Durbja-ezers EnLV I 240; pr. Durb-in GerON 32 : lie. dufbinti ,,dreve daryti, duobti“, durb-ti ,,dubti, kiurti, pati*, LKZ Il 637, dirpé; suf. -inja-. Dus-aitis Berznykas LLR, Zr. Dausinas; suf. -aitja-. Dus-@lé Daugirdéliy Al, Zr. Dausinas; suf. -élé. Dus-élis Zagariy k. Berznykas LLR, Zr. Dausinas; suf. -elja-. Dus-el-itikas Berznykas LLR, Zr. Dausinas; suf. -elja-+-juka-. Dis-etas || Dis-tas Bajoutin k. Degutiai Zr, Zr. Dusia; suf. -eta-, plg. Driv-etas, Zr. SkZD 339. Dusia Seirijai Lzd, Zr. Dausinas. Dus-ynas 1. Dusyniy k. VyZuonos Ut; 2. Bijeikiy k. Skiemonys An, Zr. Dausinas; suf. -yna-. Dus-menéliy eZeras < Dusmenéliai k; Trak., plg. Dusmend up. ten pat, Dusid eZ, Duy-€nas Likantiy k. UZpaliai Ut, plg. pvd. Duv-énas, Duvé. Duyén-élis 1. Davainiy k. Dusetos Zr; 2. Likantiy k. UZpaliai Ut, Zr. Duvenas; suf. -élja-. Dvi-kelmis Pnd : adj. dvi-kelmis < du kelmai. Dvil¥piai du eZ. Léliy k. Mit, plg. Dvilypys up. Bakainiy k. Survili8kis Kd: dvilfpis, plg. dar Dviliikis up. Gargzdai Klp. Dvyl-iskis Spuliy k. Alanta Milt, plg. Dvyl-itkas up. Vygiy k. Vandziogala Kn : dvflas ,,tamsus* LKZ II 612; suf. -iskja-, plg. Sietuy-iskis e%., Zr. SKZD 159. Dvi-ragis (|| Ilg¥s || Salii eZeras) Salos Rk : dvi-ragis ,,su dviem ragais* LKZ iT 702. HA3BAHHA O3EP JINTOBCKOHW CCP B. CABYKHHAC Pestme B cratse o6bacnatotes oKon0 150 Ha3paHHit o3ép, TO ecTb BCe HBIHE HaM H3BeCTHbIe HasBaHHA Ha C u D. : OTHMOJOrHYeCKHe TOKOBaHHA HasBaHHii O3ép OcHOBAaHbI Ha CpaBHeHHH COOTBETCTBYIOUWIMX JIMTOBCKHX, JlaTbILICKHX HM MpyCCKHX COOCTBeHHBIX HMEH. B cayyaax, korga Ganruiickuii Matepuan HegoctaTouHo OObACHAeT ceMaHTHKY Ha3BaHHii O3€p, MpHBeKaeTCA M COOTBETCTBYIOUaA eKCHKa ApyrHx HHLOesponehcKHX ASbIKOB. 198