LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXI (1994)

KALBOS NORMALIZACIJOS KLAUSIMAI

REIN KULL

NUOSEKLUS TERMINOLOGINIS DARBAS – IŠPLĖTOTŲ RAŠOMOSIOS KALBOS PRIELAIDA IR PAGRINDAS

Kad rašomoji kalba galėtų atlikti visas svarbiausias funkcijas ir sėkmingai vykdyti valstybinės kalbos uždavinius, ji turi būti pakankamai išplėtota, turėti turtingą ir įvairiapusį žodyną. Rašomoji kalba gali funkcionuoti kaip visavertė tautinė kalba tuomet, kai pajėgia atlikti atsakingus aukštojo mokslo ir mokslo kalbos uždavinius. Prielaidas tam sukuria nuoseklus ir kryptingas terminologinis darbas.

Estų rašomoji kalba vykdė valstybinės kalbos uždavinius Estijos Respublikos gyvavimo laikotarpiu 1918—1940 metais, tiksliau, 1920—1940 metų laikotarpiu, nes 1918 ir 1919 metai buvo okupacijos, valdžios pasikeitimo ir karo metai. Tik po 1920 m. vasario 2 d. su Sovietų Rusija sudarytos Tartu taikos Estija galėjo laisvai vystytis kaip nepriklausoma valstybė, o estų kalba – imtis vykdyti valstybinės kalbos uždavinius. Labai svarbus veiksnys šiuo atžvilgiu buvo aukštojo mokslo perėjimas prie estų kalbos ir spartus daugelio sričių estų kalbos terminijos kūrimas.

Et eesti kirjakeel 1920. aastail suhteliselt kiiresti suutis hakata täitma kõiki riigikeele ülesandeid, selleks kujunesid vajalikud eeltingimused pika aja jooksul nii meie kirjakeele üldise arenemiskäigu, rahvahariduse, rahvusliku eneseteadvuse tõusu näol ja ka sotsiaal-majanduslike tingimuste tõttu. Nimetagem siin selliseid olulisi lähte-eeldusi, nagu eesti kirjakeele kujunemisprotsess ja kirjasõna areng alates 16. sajandist, rohkem kui 300 aasta pikkune eesti rahvakooli ajalugu, eestikeelse ajakirjanduse pikaajalised traditsioonid: esimene eestikeelne perioodikaväljaanne 1755, pidevamalt ilmuv eestikeelne ajakirjandus alates 19. sajandi alguskümnendeist, eestikeelse populaarteadusliku ja erialasema kirjanduse, samuti eestikeelsete kooliraamatute väljaandmine ja vastava sõnavara kujunemine ligikaudu samast ajast alates, rahvuslik ärkamisaeg oma suurüritustega möödunud sajandi teisel poolel, püüdlused eestikeelse kesk- ja kõrghariduse poole möödunud sajandi lõpu- ja käesoleva sajandi alguskümnendeil, eesti kirjakeele ühtlustamis- ja normimistaotlused nii juba möödunud sajandi 70-ndatel aastatel kui ka eriti alates käesoleva sajandi esimese kümnendi lõpust. Kõik see valmistas ette pinna eesti keele kui rahvuskeele kõigekülgsele väljakujunemisele.

Svarbi išplėtotos rašomosios kalbos ir jos funkcionavimo kaip valstybinės kalbos prielaida – gimtosios kalbos terminijos buvimas visose įmanomose srityse. Ir kuo toliau dešimtmetis, tuo svarbesnį vaidmenį šiuolaikinėse rašomosiose kalbose atlieka terminų leksika.

^5ª

67

Kai kurių sričių estų kalbos terminijos ištakos siekia kelis šimtmečius. Nuoseklesnę ir platesnio masto estų kalbos profesinės leksikos raidą galima atsekti nuo praėjusio amžiaus pirmųjų dešimtmečių, kai ėmė kurtis estų kalbos mokykliniai vadovėliai, mokslo populiarinimo leidiniai ir labiau specializuota raštija. Antrojoje praėjusio amžiaus pusėje jau galima įžvelgti sąmoningesnę veiklą plėtojant estų kalbos terminiją – paminėkime tokių tautinio judėjimo veikėjų, intelektualų ir mokslininkų kaip Fr. R. Kreutzwald, C. R. Jakobson, J. Kunder, J. Kurrik, K. A. Hermann, P. Hellat ir kitų veiklą.

Iki amžių sandūros kuriant ir formuojant gimtosios kalbos terminus vis dar buvo dirbama atskirai, kiekvienam individualiai. Tačiau nuo pirmojo šio amžiaus dešimtmečio pabaigos tiek norminant rašomąją kalbą, tiek plėtojant terminiją pradėta dirbti nuosekliau ir planingiau, o šis darbas įgijo kolektyvinį pobūdį. Keturi iš eilės 1908, 1909, 1910 ir 1911 metais surengti rašomosios kalbos norminimo suvažiavimai suvaidino svarbų vaidmenį nustatant šiuolaikinės estų rašomosios kalbos pagrindus ir ją apskritai normalizuojant. Šio darbo rezultatai atsispindi 1918 m. išleistame estų kalbos ortografijos žodyne; vėliau šią kryptį išsamiau ir nuodugniau tęsė trijų tomų ortologijos žodynas (EÕS 1., 2., 3. 1925, 1930, 1937) ir nedidelis E. Muugi rašybos žodynas (10 leidimų 1933—1946 m.), taip pat estų kalbos mokyklinės gramatikos.

Sąmoningas kolektyvinis darbas kuriant ir tvarkant estų profesinę leksiką įvairiuose terminologijos komitetuose ir darbo grupėse prasidėjo XX a. pirmąjį dešimtmetį. Dėl tokios veiklos nuo 1909 m. vienas po kito pasirodė įvairūs terminologijos žodynai: 1909 m. matematikos, 1911 m. geografijos, 1914 m. medicinos, karybos ir chemijos (du terminų žodynai), 1917 m. Estijos augalų pavadinimų, 1919 m. fizikos terminų žodynas. 1909—1919 m. išleisti 9 terminologijos žodynai, kuriuose iš viso buvo apie 10 000 terminų.

Ypač suintensyvėjo estų kalbos terminijos tvarkymas ir terminologijos žodynų rengimas po to, kai susikūrė Estijos Respublika ir Tartu universitete įvairių sričių pradėta mokyti estų kalba. Žinoma, tai negalėjo įvykti staiga, bet vyko palaipsniui: kurį laiką dalį specialybės paskaitų vokiečių arba rusų kalbomis dar skaitė profesoriai užsieniečiai, tačiau procesas vyko gana sparčiai, o tai lėmė vaisingas darbas kuriant ir plėtojant gimtosios kalbos leksiką daugelyje mokslo sričių. 1920—1940 m. dėl tokio aktyvaus ir veiksmingo terminologinio darbo buvo išleista daugiau kaip 40 terminų žodynų, dauguma jų – Tartu. Iš viso juose buvo beveik 200 000 terminų. Tartu universitete veikusiuose terminologijos komitetuose padėti tvirti daugelio mokslo sričių sisteminės terminijos, pavyzdžiui, botanikos, zoologijos, geologijos, medicinos, teisės ir kitų sričių, pagrindai. Ypač nusipelnė kalbininkas J. V. Veski, aktyviai ir vaisingai dalyvavęs visų 1920—1940 m. Tartu universitete veikusių terminologijos komitetų darbe ir dar kelių kitų profesinės leksikos komisijų veikloje, kuriant ir plėtojant šiuolaikinę estų kalbos mokslo terminiją. Šiuo atžvilgiu labai svarbu ne tik

68

J. V. Veski veiksmingai prisidėjo ne tik prie sutvarkyto gimtosios kalbos terminų rinkinio (daugiau kaip 180 000 terminų), bet ir savo kūrybišku požiūriu į šį darbą bei įvairiapusišku ir išradingu esamų estų kalbos išteklių ir galimybių panaudojimu, taip sukurdamas tvirtą pagrindą įvairiapusei vėlesnei terminologijos plėtrai estų kalba.

Terminologinė veikla ir terminų tvarkymas Estijoje tęsėsi ir po Antrojo pasaulinio karo. 1945–1990 m. kaip savarankiški leidiniai buvo išleista apie 130 įvairių terminologijos žodynų. Be to, sutvarkyta terminija ir įvairūs specialieji žodynai buvo skelbiami specializuotuose žurnaluose, informaciniuose biuleteniuose ir metodiniuose leidiniuose, taip pat kaip specializuotų knygų priedai. Terminų tvarkymo rezultatai atsispindi ir daugelyje augalų, paukščių, vabzdžių, grybų ir kt. vadovų, taip pat tokiuose didelės apimties specializuotuose leidiniuose kaip 11 tomų „Eesti NSV floora“, 7 tomų serija „Loomade elu“ ir kt. Įvairių sričių terminija pateikiama ir „Eesti nõukogude entsüklopeedia“ pirmajame bei šiuo metu rengiamame antrajame leidimuose, taip pat „Õigekeelsussõnaraamat“ (1976 ir vėlesniuose leidimuose). Operatyvus terminų tvarkymo būdas buvo respublikinių terminų standartų rengimas (jų iki šiol parengta beveik 70).

Toks nuoseklus, dešimtmečius trukęs darbas kuriant ir plėtojant estų terminų leksiką užtikrino estų bendrinės kalbos žodyno įvairiapusiškumą ir potencialias galimybes, o tai labai svarbu atliekant visas bendrinės kalbos funkcijas ir leidžia jai atlikti valstybinės kalbos užduotis.

Estų kalba sėkmingai atliko valstybinės kalbos funkcijas nepriklausomos Estijos Respublikos gyvavimo laikotarpiu (1918–1940 m.); kaip matėme, tai didele dalimi užtikrino intensyvus ir įvairiapusis terminologinis darbas.

Sisuliselt täitis eesti keel riigikeele ülesandeid suurel määral ka pärast 1940. aastat nõukogude võimu aastatel. Kahjuks on üheülgne suurriiklik majandus- ja rahvuspoliitika (tootmise ekstensiivareng, sellega kaasnev tugev migratsioon ja demograafilise situatsiooni halvenemine, vene keele mõju ja eelisseisundit tugevdanud riiklikud erinõud jm.) viimastel aastakümnetel negatiivselt mõjunud ja ahendanud eesti rahvuskeele loomulikke funktsioone. Eriti halvavalt arenes see protsess 1970. ja 1980. aastatel. Kõige selle tagajärjel on viimastel aastatel järsult halvenenud üldkasutatava eesti keele tase, kujutades endast praegu tõsist probleemi. Seetõttu tuli hakata eesti keele õigusi otsustavalt kaitsma ning osutus vajalikuks vastu võtta ja kehtestada keeleseadus. Pärast pingelist tööd ja politiseeritud õhkkonnas selle seaduse kehtestamise ümber käinud võitlust (muulaste poolt esitatud süüdistused ebademokraatlikkuses, nende õiguste diskrimineerimises jms.) võeti keeleseadus jaanuaris 1989 lõpuks vastu ning see jõustus 1. veebruarist 1989. Oma loomult oli see seadus eesti keele kaitse seadus. Vaatamata teatud raskustele selle seaduse saamise ja vastuvõtmise protsessis ja mõningatele vajakajäämistele mõnedes selle akti sätetes (vene keele just nagu eriline seisund teiste keelte seas peale eesti keele kui riigikeele, mõningate paragrahvide rakendumise ebareaalne tähtaeg, nimetarvituse reguleerimisega seotud küsimused jms.) sai sellest eesti

60

kalbos ateičiai palankus ir reikalingas įstatymas. Įstatyme buvo nustatyti tam tikri reikalavimai tiek įstaigoms, tiek pareigūnams, įtvirtinti konkretūs tam tikrų kategorijų darbuotojų kalbos mokėjimo reikalavimai, o vėliau jie buvo patikslinti ir parengta šių reikalavimų įgyvendinimo tvarka.

Kalbos įstatymas sudarė būtinas prielaidas estų kalbos statusui ir faktinei padėčiai gerinti, tačiau jo laikymasis nebuvo pakankamai užtikrintas, nes trūko tinkamo priežiūros mechanizmo, kuris stebėtų, ar įstatymo reikalavimų laikomasi. Prie Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sudaryta speciali Kalbos apsaugos komisija, kaip visuomeninė institucija, nepajėgė užtikrinti, kad mūsų kalbos įstatymo būtų laikomasi visur ir visų. Visai neseniai šią padėtį mėginta gerinti tam tikromis priemonėmis.

Vis dėlto mūsų kalbos įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas atnešė daug teigiamų pokyčių. Jis palankiai paveikė kalbų mokymąsi: imta sparčiai rengti ir leisti įvairias mokymo priemones, žodynus, pokalbių vadovėlius ir kt. Terminologiniame darbe tai nesukėlė didelių turinio pokyčių, tačiau terminų tvarkymo apimtis smarkiai išaugo. Savo sričių terminų leksika imta rūpintis ir tose srityse, kuriose estų kalbos profesinė leksika ilgą laiką nebuvo tvarkoma, pavyzdžiui, tekstilės pramonėje, lengvojoje pramonėje, geležinkelių transporte ir kitose srityse. Imtasi veiksmų, kad estų kalbą kaip valstybinę būtų galima vartoti visose gyvenimo srityse, o įstaigų dokumentacija, techninė dokumentacija, prekybos kalba (etiketės, gaminių naudojimo instrukcijos ir kt.) atitiktų Kalbos įstatymo reikalavimus.

Kalbos įstatymo priėmimas Estijoje ir kitose Sovietų Sąjungai priklausiusiose respublikose sudarė būtinas prielaidas visapusiškai nacionalinių kalbų plėtrai ir jų funkcionavimui valstybinės kalbos vaidmeniu. Deja, šiuos kalbos įstatymus ir jų teigiamą poveikį užblokavo 1990 m. balandžio 24 d. SSRS Aukščiausiosios Tarybos priimtas sąjunginis Kalbų įstatymas (Закон о языках народов СССР), kuris, būdamas didvalstybinis aktas, iš esmės panaikino daugumą respublikų kalbos įstatymais pasiektų rezultatų. Tapo aišku, kad visavertis nacionalinių kalbų statusas ir tikras jų funkcionavimas valstybinės kalbos teisėmis įmanomas tik visiško nacionalinių respublikų suvereniteto sąlygomis.

Todėl intensyvus profesinės kalbos ir sričių leksikos tvarkymas būtinas ir dabartiniu pereinamuoju laikotarpiu, einant visiško suvereniteto link. Esminiai pokyčiai dabartinėje Estijos politikoje, kardinalus gamybos ir ekonomikos pertvarkymas, vis aktyvėjantys ir platėjantys ryšiai su išoriniu pasauliu – visa tai reikalauja perorientuoti ir mūsų kalbinę komunikaciją, būti pasirengusiems veikti ir tvarkyti reikalus keliomis kalbomis. Artimiausiu metu būtina skubiai sutvarkyti daugelio sričių terminologiją, pirmiausia tokiose srityse kaip gamybos organizavimas, prekyba, aprūpinimas, paskirstymas, finansai, bankininkystė ir pan., taigi ekonomikos srityje plačiąja šio žodžio prasme. Šia kryptimi darbas ir vyksta.

Juuni 1990

70

NUOSEKLUS TERMINOLOGIJOS DARBAS KAIP BENDRINĖS KALBOS PLĖTOJIMO PRIELAIDA IR PAMATAS

Santrauka

Kad nacionalinė kalba galėtų atlikti visas pagrindines funkcijas ir būti valstybinė kalba, jai būtina visų sričių visapusiška ir išplėtota leksika. Straipsnyje apžvelgiama, kaip vyko šis procesas estų kalbos istorijoje.

Kai kurių žmogaus veiklos sričių profesinės estų leksikos užuomazgos siekia žilą senovę. Nuo praeito amžiaus į estų specialiosios leksikos plėtrą jau buvo žiūrima sąmoningai, tai būdinga visų pirma tokiems nacionalinio judėjimo veikėjams, kaip Kreicvaldas (F. R. Kreicvald), Jakobsonas (C. R. Jakobson), Kunderis (J. Kunder), Hermanas (K. A. Hermann), Helatas (P. Hellat) ir kt. Iki šio šimtmečio pradžios grynai estiškų terminų kūrimas Estijoje turėjo uždarą, individualų pobūdį. Planingesnė ir kryptingesnė ši veikla pasidarė pirmame mūsų amžiaus dešimtmetyje. Įvairių sričių terminija imta tvarkyti tam tikrose darbo komisijose kolektyviai. Tuo būdu per 1909—1919 m. buvo išleisti 9 terminų žodynai, turintys beveik 10 000 terminų.

Terminų tvarkyba Estijoje ypač išsiplėtė po to, kai buvo įkurta nepriklausoma Estijos Respublika ir įvairios disciplinos Tartu universitete pradėtos dėstyti estiškai. Trečiajame ir ketvirtajame šio amžiaus dešimtmetyje buvo padėti daugelio mokslo šakų sisteminės terminijos pagrindai (botanikos, zoologijos, geologijos, medicinos, teisės ir kt.). Intensyviai dirbant, 1920—1940 m. buvo sudaryta ir išleista daugiau kaip 40 terminų žodynų, apimančių beveik 200 000 estiškų terminų. Kuriant dabartinę terminologiją ypač nusipelnė akad. J. V. Veskis (J. V. Veski), kuris aktyviai dalyvavo daugelio to meto terminologijos komisijų darbe ir sumaniai bei visapusiškai rėmėsi liaudies kalbos vidiniais resursais.

Terminologijos darbas ir terminų tvarkyba buvo tęsiama ir po Antrojo pasaulinio karo. Be vers­tinių žodynų, 1945—1990 m. savarankiškais spaustuviniais leidiniais išleista beveik 130 įvairių terminų žodynų (bendras terminų kiekis — 350 000). Be to, sutvarkyta terminija buvo skelbiama žurnaluose bei informaciniuose metodiniuose leidiniuose, kaip ir specialiųjų knygų priedai. Terminų tvarkybos rezultatai matyti iš daugelio kapitalinių veikalų, enciklopedijų ir kt. Pastaraisiais dešimtmečiais taikomas ir operatyvus terminų tvarkybos būdas — sudaromi respublikiniai terminų standartai (šiuo metu jų yra apie 70).

Nuoseklus ir intensyvus terminologijos darbas padėjo estų kalbai sėkmingai atlikti valstybinės kalbos uždavinius nepriklausomos Estijos Respublikos metais (1918—1940).

Iš esmės estų kalba plačiau ar siauriau atliko valstybinės kalbos funkciją ir po 1940 metų — tarybų valdžios metais.

Pastarųjų dešimtmečių vienpusiška ekonominė ir nacionalinė politika neigiamai paveikė estų kalbą ir susiaurino jos natūralias funkcijas. Todėl pasidarė būtina 1989 m. sausį priimti specialų kalbos įstatymą. Šis įstatymas skirtas ginti estų kalbos teisėms. Vis dėlto yra aišku, kad nevaržomas nacionalinės kalbos statusas ir valstybinės kalbos funkcionavimas galimas tik esant visiškam nacionalinės respublikos suverenumui.

Specialiosios leksikos ir terminų tvarkybos darbas labai reikalingas ir dabartiniu pereinamuoju prie visiško savarankiškumo laikotarpiu. Ypač tai svarbu toms šakoms, kurios yra tiesiogiai susijusios su esminiu gamybos ir ekonomikos pertvarkymu.

1990 m. birželis

Nuoseklus terminologinis darbas kaip literatūrinės kalbos raidos prielaida ir pagrindas

Santrauka

Kad nacionalinė kalba normaliai funkcionuotų visose visuomenės gyvenimo srityse ir atliktų valstybinės kalbos vaidmenį, ji turi turėti išplėtotą, įvairiapusį žodyną. Straipsnyje nagrinėjama, kaip vyko estų terminologinės leksikos plėtra.

71

Pirmosios profesinės estų leksikos užuomazgos kai kuriose žmogaus veiklos srityse siekia tolimą praeitį. Praėjusiame amžiuje estų specialioji leksika jau buvo plėtojama sąmoningai, daugiausia dėl kai kurių tautinio judėjimo veikėjų (Kreicvaldo, Jakobsono, Kunderio, Hermanno, Hellato ir kt.). Šio amžiaus pradžioje estų terminų kūrimas buvo individualaus pobūdžio. Sistemingesnio ir tikslingesnio pobūdžio ši veikla įgijo pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje. Įvairių sričių terminologinė leksika imta tvarkyti atitinkamose darbo komisijose. Dėl to 1909–1919 m. buvo išleisti 9 terminologijos žodynai, kuriuose buvo apie 10 000 terminų.

Ypač plačiu mastu estų terminologija pradėta tvarkyti susikūrus suvereniai Estijos Respublikai, o Tartu universitete studijų dalykai imti dėstyti estų kalba. 1920–1930 m. buvo padėti daugelio mokslo disciplinų (botanikos, zoologijos, geologijos, medicinos, teisės ir kt.) sistemingos terminologijos pagrindai. 1920–1940 m., intensyviai dirbant, buvo sudaryta ir išleista daugiau kaip 40 terminologijos žodynų, apimančių apie 200 000 estų terminų. Ypatingi nuopelnai kuriant šiuolaikinę terminologiją tenka akademikui J. V. Veskiui, kuris aktyviai dalyvavo daugumos terminologijos komisijų darbe ir sumaniai bei įvairiapusiškai naudojo liaudies kalbos vidinius išteklius.

Terminologinė veikla ir terminų tvarkymas tęsėsi ir po Antrojo pasaulinio karo. 1945–1990 m. kaip atskiri leidiniai buvo išleista apie 130 įvairių terminologijos žodynų (350 000 terminų), neskaitant verstinių. Be to, sutvarkyta terminologija buvo skelbiama žurnaluose ir informaciniuose bei metodiniuose leidiniuose, taip pat kaip specialiųjų leidinių priedai. Apie terminų tvarkymo rezultatus buvo pranešama daugelyje kapitalinių veikalų, enciklopedijoje ir kt. Vienas iš operatyvių terminų tvarkymo būdų pastaraisiais dešimtmečiais yra respublikinių terminologijos standartų rengimas (šiuo metu jų yra apie 70).

Dėl nuoseklios ir intensyvios terminologinės leksikos kūrimo veiklos estų kalba sėkmingai atliko valstybinės kalbos funkcijas nepriklausomos Estijos Respublikos metais (1918–1940).

Iš esmės estų kalba didesniu ar mažesniu mastu atliko valstybinės kalbos funkcijas ir po 1940 m. – sovietų valdžios metais. Tačiau pastarųjų dešimtmečių vienpusė ekonominė ir nacionalinė politika neigiamai paveikė estų kalbos funkcionavimą ir susiaurino jos vartojimo sritį. Dėl to 1989 m. sausį tapo būtina priimti specialų kalbos įstatymą. Iš esmės šis įstatymas buvo estų kalbos teisių apsaugos aktas. Tapo akivaizdu, kad visavertis nacionalinės kalbos statusas ir normalus jos funkcionavimas kaip valstybinės kalbos galimi tik visiško šalies suvereniteto sąlygomis.

Vis dėlto specialiosios kalbos ir terminologinės leksikos tvarkymo intensyviai dirbti reikia ir dabar. Tai ypač svarbu tose srityse, kurios tiesiogiai susijusios su esminiu gamybos ir ekonomikos pertvarkymu.

1990 m. birželis