engejams.
Knygoje
spausdinama
i
1930
m.
Zu nale
“Izgli ibas
minis ijas
méneé-
aks s”
paskelb o
P.Be en o
s aipsnio
”Pi mas
la iesu
alodas
macibas
sas-
adi ajs”
o okopija.
Fak igkai
ai
ligi
Siol
issamiausia
J.
G.
Rehehuseno
biog-
a ija,
no s
né a
Zinoma,
ku
i
kada
jis
bu o
gimes,
ku
éjo
mokslus,
kada
mi é.
Zinoma,
jog
apie
1628
me us
Ku e
bu o
iS en in as
j
e angeliky
liu e-
ony
kunigus.
Spéjama,
jog
pe
zmonga
galéjes
bi i
la iy
leksikog a o
Johano
Langijo
giminai is.
Sis
s aipsnis
aip
pa
y a
i& e s as
j
angly
kalba.
D auge
su
angli8ku
e imu
knygoje
publikuojama
i
A.
Bylens eino
okisko
s aips-
nio
aksimilé
is
1901
me y
J.
G.
Rehehuseno
g ama ikos
leidimo.
Taigi
i
aip
k uopS¢iai
aus aly
kalbininko
pa eng a
knyga
y a
a um
sa o i8ka
pi mosios
la iy
g ama ikos
enciklopedija,
ku ioje
ienoje
ie oje
sukaup a
ligi
Siol
j ai iuose
leidiniuose
isblasky a
medZiaga,
pa eik a
i8sa-
mi
g ama ikos
eks o
analizé,
o
e imai
j
angly
kalba
labai
paleng ins
gia
medZiaga
naudo is
pla esniems
y iné ojy,
besidominéiy
la iy
kul i a
i
jy
kalbo y os
is o ija,
sluoksniams.
Panasiu
p incipu
suda y a
i
an oji
T.
G.
Fennello
knyga
”Se en een h
Cen u y
La ian
G amma ical
F agmen s”.
Sioje
knygoje
publikuojami
du
s a bus
su
la iy
kalbos
g ama ika
susije
XVII
amziaus
dokumen ai
—
a-
dinamasis
”Einho no
sinopsis”
(”Declina ionum
Le ica um
ex D.
Einho nij
con a
Rehehusium
ac a u
Synopsis
b e is”)
i
”Biuchne io
agmen ai”.
Salia
aksimilinio
eks o,
anglisko
e imo,
placiy
komen a y,
¢ia
skelbia-
mii
A.
Bylens eino,
A.
Augs kalnio,
J.
Zé e io
”Einho no
sinopsio”
leidimai.
”Biuchne io
agmen ai”
publikuojami
daugiausia
emian is
L.
A buzo o
leidimu
(”17.g.s.
la ieSu
g ama ika
bij.
Ku zemes
he cogu
biblio eka
Pé e -
pili”.
—
Filologu
bied ibas
aks i,
1925,
5,
p.
106—125).
D auge
su
angliskais
e imais
Cia
aip
pa
skelbiama
A.
Augs kalnio
s aipsnio
”
Vecla ieSu
aks-
u
apska s”
(Raks u
k ajums,
1930,
20,
p.
109—110),
J.
Zé e io
s aipsnio
*Veci
la ieSu
alodas
piemenekli
ok aks os”
(Izgli ibas
minis ijas
méne3-
aks s,
1937,
5,
p.
619—621)
iS aukos
i
K.
D a inio
s aipsnis
”La iedu
g ama ikas
ma e iali
Ma ina
Bichne a
albuma”
(In
hono em
Endzelini,
Chi-
cago,
1960,
p.
107—113).
T e€ioji
knyga
ski iama
1685
me ais
Rygoje
igleis ai
Geo go
D eselio
(D es-
zell)
g ama ikai
”Gan z
ku ze
Anlei ung
zu
Le ischen
Sp ache”.
Skelbiama
aksimilinis
g ama ikos
eks as,
angliskas
e imas,
labai
pla iis
(p.147—421)
komen a ai
i
la i3ky
zodziy
egis as.
Labai
malonu,
kad
Aus alijoje
a si anda
lésy
(The
Aus alian
Resea ch
G an s
Commi ee)
okiems
eikalams
leis i,
be ,
zZinoma,
s a biausia,
kad
en
da buojasi
Zmogus,
sugeban is
okius
eikalus
pa eng i.
Algi das
Sabaliauskas
PAMINKLAS
TEVY
KALBAI
Ne ike i
likimo
ingiai.
Ka ais
ai,
kas
jau,
odos,
amziams
p a as a,
el
ne iké ai
a gyja
i
akimi kai
suS in a
isu
skais umu,
kad
pakil y
naujam
189
gy enimui
musy
Si dyse
i
a min yje.
Is us éjusio
Klaipédos
k as o
a més,
nespé os
kaip
eikian
ap asy i,
moks-
liskai
be eik
ne y iné os,
jau
isai
baigé
uZges i.
Beliko
ik
ge manizacijos
isk aipy i
jy
pédsakai,
an
pi S y
suskai¢iuojami
Zmones,
mokan ys
8io
k aé-
o
kalba.
Lie u ininky
zemé,
ku ioje
daug
Sim me iy
g e a
gy eno
senieji
ku Siai,
Zemaigiai
i
aka y
auks aidiai
(o
gal
i
ki os
aka y
bal y
gen ys),
odés,
nebesulauks
nei
sa o
Kleino,
nei
Ruigio,
nei
Sleiche io
su
Ku Saiéiu,
nei
Ge ulio
su
S angu,
nei
ki y
iskiliy
kalbininky,
aip
g aziai
jamzinusiy
da
skaudesnio
likimo
sulaukusia
pie ine
MaZosios
Lie u os
dalj.
I
s aiga
ai,
kas
jau
a odé
nebesug azinama
Lie u oje,
p adeda
g iz i
i8
s e u ...
1990
m.
Cikagoje
pasi odé
Jono
UZpu io
”T ys
kalbinés
s udijos”
(”
D ei
sp achwissenscha liche
S udien”),
su
dideliais
a gais
isleis os
MazZosios
Lie-
u os
ondo
leidéjy
bei
eméjy.
Po
upu i,
ienas
po
ki o,
”S udijy”
egzemp-
lio iai
émé
keliau i
{
Lie u a.
Cia
Sis
eikalas
sukélé
dideli
susidomejima
i
jo
au o iy
iS
maZai
Zinomo
emig acijos
ilologo
pada é
eiksmingu
bal is u,
uZi-
manéiu
s a bia
ie a
lie u iy
kalbo y oje.
Labai
simboliska,
kad
pi maka
sia
knyga
mums
p is a é
ki as
MazZosios
Lie u os
y iné ojas,
aip
pa
kiles
is
Klaipédos
k ag o,
kalbininkas
p o .
V.Pé e ai is,
daug
p isidéjes
p ie
”S udi-
jy”
suda ymo
i
igleidimo.
Jis
pado anojo
knyga
Klaipédos
Uni e si e ui,
su
didZiausia
paga ba
a siliepdamas
iek
apie
da ba,
iek
i
apie
jo
au o iy.
Jonas
Uzpu is
gimé
1891
m.
g uodZio
12
d.
Silu és
apsk i y.
1911
m.
jis
baigeé
moky ojy
semina ijg,
éeliau
daly a o
Pi majame
pasauliniame
ka e kaip
okieciy
a mijos
ka ys.
Po
ka o
s udija o
klasikine
ilologijg
Vy au o
Didziojo
uni e si e e,
moky oja o
p adzios
mokyklose
i
gimnazijose.
Nuo
1941
me y
iki
uzda an
des e
okieciy
kalba
Vilniaus
uni e si e e.
1949
m.
ka u
su
Seima
bu o
ylikai
me y
is em as
j
K asnoja sko
miskus.
G izes
iS
em ies,
ku j
laikag
gy eno
Saugose
i
Silu éje,
o
1967
m.
iS yko
j
Vaka y
Vokie ijg.
1991
m.
ziema
J.UZpu is
a s en e
Sim aji
gim adienj.
Sis
jubiliejus
neliko
be
a ga sio
i
Lie u oje
—
jis
pazymé as
i ai iais
enginiais
i
Kaune
Lie u ininky
bend ijos
o ganizuo a
g azia
kon e encija,
ku ioje
ap a a
j ai ialypé
Sio
alen ingo
i
da bs aus
zmogaus
eikla.
Gy enimo
blaSkomas,
daznai
ne
ne u éjes
inkamy
salygy,
J.Uzpu is
isa
gy-
enimg
pasky e
mokslui.
Jis
doméjosi
ne
ik
Mazosios
Lie u os
is o ija
i
kalba,
be
i
an ikos
au o iy
k i yba,
i aly
i
ispany
li e a ii a,
Naujojo
Tes amen o
g aikiskuo-
ju
e imu.
J.Uzpu is
bu o
ne
ik
mokslininkas,
be
i
iskilus
pedagogas,
ku j
i
Siandien
su
meile
bei
dekingumu
p isimena
jo
bu e
mokiniai.
Siekdamas
sa o
min is
pada y i
p ieinamas
kuo
gausesniam
skai y ojy
bu iui,
J.UZpu is
daugiausia
agé
oki8kai.
Mums
Siandien
jdomiausia
li u-
anis iné
jo
eikla,
ku ioje
ySkéja
ios
pag indinés
k yp ys:
Madzosios
Lie u-
os
is o ija
i
kalbo y a,
lyginamoji
bal is ika,
oponimika
i
dialek ologija.
Ne u édamas
specialaus
li uanis inio
pasi engimo
i
bidamas
a i ukes
nuo
spa éios
lie u iy
kalbo y os
aidos,
J.UZpu is
ne ienodai
plaéiai
i
p o esio-
naliai
eiskési
isose
miné ose
s i yse.
Vis
dél o
nekelia
abejoniy
jo
ling is i-
niai
gabumai,
sa a anki8kas
i
o iginalus
mas ymas,
didelé
bend a
e udicija,
mokslininko
k uops umas
bei
a sakomyhé.
Ypaé
e inga,
kad
”S udijy”
au-
o ius
puikiai
moka
sa o
gim aja
Saugy
a me,
ku ig
so ie inio
gy enimo
desim meéiai
bu o
bebaigia
neg iZ amai
is in i
ne
ik
iS
gy enimo,
be
i
is
is o inés
a min ies.
Ap a iamaja
knyga
suda o
ys
dalys
(264
p.).
Pi moji
”S udijy”
dalis
—
*Saugy
a me”
(”Die
Saugene
li auischen
Munda ”)
—
paski a
gim osios
190
a meés
y inéjimams.
An ojoje
dalyje
”
Upés
i
mies o
okisko
pa adinimo
Memel
kilmé”
(”
Me-
mel
S om
—
und
S ad bezeichnung”)
—
Nemuno
i
Klaipédos
a dy
kilmé
aiskinama
placioje
is o inéje
pano amoje:
emiamasi
senaisiais
asy iniais
Sal-
iniais,
gilinamasi
j
bal y
gen¢iy
p aei j.
T ecioji
dalis
—
”Donelaicio
‘Ke u iy
me y
laiky’
ki ybos
eiga”
(”Zu
En s ehung
on
Donelai is
We k
‘Ke u i
me y
laikai’
”)
—
Sio
ku inio
gene-
zes
y inéjimai.
Is
isy
ijy
”S udijy”
daliy
is yskéja
J.UZpu io
paziu os
i
Zinios,
u ima
bei
panaudo a
medziaga
i
mokslinés
is ados.
Toliau
bus
bandoma
umpai
apz elg i,
ka
jy
au o ius
y a
nu eikes
j ai iuose
mokslo
ba uose.
ISTORIJA.
Poziu is
,
Lie u os,
ypaé
MaZosios
Lie u os
is o ija,
—
ai
s i is,
ku
mokslas
glaudziai
susijes
su
poli ika
i
ne
au iniu
men ali e u.
A ski y
als ybiy
p e enzijos
j
Klaipédos
k a3 a
i
Ka aliauéiaus
s i i
dazZniau-
siai
isplaukia
i8
d iejy
s a biy
dalyky,
p iklauso
nuo
d iejy
ke iniy
klausimy.
A sakymai
j
Siuos
klausimus
pa eikiami
i
J.Uzpu io
”S udijose”.
Pi masis
Jy
y a
oks:
a
S idu a,
Skal a
(Sala ija)
i
isas
pama ys
(Klaipédos
apy-
linkés) y a
bu es
dyk a
(Wildnis),
a
nuo
seno
gy enamos
Zemés,
u inéios
na u alia
asa?
Is y es
daugybe
seny
laiky
k oniky,
me ad¢iy,
Vy au o
lais-
ky,
”S udijy”
au o ius
laikosi
pas a osios
nuomones.
Laikan
sias
Zemes
nuo
seno
gy enamomis,
eikia
nus a y i,
kas,
.y.
kokios
au os
Siose
zemése
y a
gy enusios.
J.Uzpu is,
k uopS¢éiai
iSanaliza es
daugelj
sio
k a’ o
ie o a -
dziy
i
emdamasis
is o ine
medZiaga,
p ieina
p ie
iS ados
apie
siy
Zemiy
lie u iskuma.
LYGINAMOJI
BALTISTIKA.
P a esdamas
i
ge okai
papildydamas
nau-
ja
medZiaga
bei
o iginaliais
pas ebéjimais
didzZiyjy
bal is y
K.Bugos,
J.En-
dzelyno
i
jy
pasekejy
p adée us
da bus,
J.UZpu is
sa a
Zodj
y a
a es
i
del
bal y
gen¢iy
is o ijos.
”S udijose”
ne
ka a
s engiamasi
igsiaiskin i
is o inius
p usy,
Zemaiciy
i
klaipédieciy
san ykius,
pama io
a mése
ieSkoma
ku siy
subs a o.
Pa eikdamas
jdomiy
leksikos
i
one ikos
pa aleliy,
”S udijy”
au o ius
anda
bend ybiy
a p
klaipédiskiy
a més
i
p isy
kalbos,
pas ebi
p iisy
i
zemaiciy
a miy
san ykius.
Ku siy
kalbos
pédsakai
jz elgiami
Saugy
a meés
ki éia imo
sis emoje
(labiausiai
akcen uojamas
ki éio
a i aukimas
i
su
juo
susijes
Zodzio
galo
umpéjimas).
Gaila,
kad
Sis
klausimas
ne i as
placiau,
nebandomos
lokalizuo i
is o inés
zemai¢iy
i
ku Siy
ibos,
neap a iami
jy
kal-
biniai
ySiai.
Au o iaus
su ink a
i
leidinyje
pa eik a
oponiminé
i
ling is i-
ne
medZiaga
leidZia
Siuo
i
ki ais
klausimais
pada y i
daug
pla esnes
iS adas,
negu
andame
”S udijose”,
i
odél
y a
nejkainojamos
e és
elesniesiems
y iné ojams.
TOPONIMIKA
IR
ANTROPONIMIKA.
J.UZpu is
papildo
lie u iy
ie-
o a dziy
i
asmen a dziy
y inéjimus
naujomis
idéjomis
i
ak ais,
pasako
sa o
nuomone
del
kai
ku iy
s a biy
upiy
i
mies y
a dy,
iki
Siol
ebeke-
lianéiy
diskusijas
moksliniame
pasaulyje.
Visais
a ejais
”S udijy”
au o ius
neuzZmi s a
esas
is o ikas,
ypa¢
daug
démesio
ski ia
ie o a dzio
a si adimo
is o ijai
i
e imologijai.
Siems
klausimams
y a
paski a
isa
an oji
leidi-
nio
dalis.
Joje
apz elgiami
isi
Klaipédos
k a3 o
upé a dZiai,
pa eikiamas
jy
191
smulkus
Zzemélapis.
VokiSkuose
Sal iniuose
uz iksuo os
senesnés
upe a dziy
o mos
g e inamos
su
au o iaus
laiky
pa adinimais.
Daugiausia
asoma
apie
Nemuno
a da,
ku is
laikomas
senu,
su egis uo i
isi
ki i
Sios
upes
a do
a ian ai,
minimi
j ai iuose
Sal iniuose,
i
g aziai
pa odoma,
kaip
a si ado
isk aipy a
okiskoji
o ma
Memel.
Is
ie o a dziy
daugiausia
analizuojamas
Klaipédos
a das.
Jo
senuma
liudija
Vy au o
laiske
uz iksuo a
o ma
Klawppeda.
P ie
jidcmesniy
e imolo-
gijy
galima
paminé i
De cekliy
i
Nemi se os
a dy
aiskinimus.
Zodis
De cek-
liai,
kaip
odo
senasis
uzZ asymas
Da zeppeln,
y a
kilgs
is
de a
i
cep ”
kep i”
( .y.
ie a,
ku
e dama
de a),
0
Nemi se a
(Nime sa )
aiskinama
kaip
*nesan aikos,
ne amumy
ie a”
(”O
des
Un iedens”).
Abiejuose
ie o a -
dziuose
yskus
ku Siy
kalbos
pédsakai.
Ta minés
ie o a dziy
bei
asmen a dziy
o mos
i
jy
sug e inimas
su
se-
nesnémis,
uz iksuo omis
is o ijos
Sal iniuose,
leidzia
J.Uzpu iui
pa eik i
e -
ingy
pas aby
apie
Saugy
a més
ki cia imo
i
sudu iniy
ZodZiy
s uk u os
aida,
plg.
Mézgalé
i
Mischkogallen.
DIALEKTOLOGIJA.
Gim osios
Saugy
a més
ap asas
—
e ingiausia
”S udijy”
dalis,
uzZpildan i
didele
sp aga
lie u iy
dialek ologijoje.
Sukaup a
au en iska
medzZiaga
eikia
duomeny
isoms
kalbos
s i ims
i
leidzia
da y i
jdomiausias
p ielaidas
bei
i& adas.
J.UZpu is,
ne u édamas
specialaus
dia-
lek ologinio
issila inimo,
ne
isus
a més
ypa umus
y a
lygiai
igsamiai
ap ades
i
is y inéjes.
Be
o,
gim osios
a més
ak ai
ka ais
a odo
labai
jp as i,
i
gali
iesiog
nea ei i
j
gal a,
kad
jie
kelia
naujy
p oblemy
a
padeda
a saky i
j
senus
klausimus.
Juolab
maloniai
s ebina
au o iaus
aiklus
pas ebejimai
i
apibend inimai,
kai
ne
i8
o
k aS o
kiles
y iné ojas
ne
nej a y
esan
a meje
a
a
ki a
eiSkinj
—
ypa¢
one inj.
;
Ta més
ap agas
susideda
is
ijy
daliy:
pi moji
—
ai
a si
umpa
g ama-
ika
(”
G undziige
de
Saugene
li auischen
Munda ”),
an oji
—
ilius aciniai
eks ai
(”
Beispiele
de
Saugene
Munda
aus
e schiedenen
Lebenslagen”),
o
ecioji
—
nedidelis
zodynélis
("Ih
Klangcha ak e
au
Tonband”).
[zanginé-
je
ap aso
dalyje
ap a iami
ansk ipcijos
zenklai.
Ta més
ga sy
pe eikimas
specialia
asyba
suda é
bene
daugiausia
sunkumy,
leidzian
i
edaguojan
8)
da ba.
Bu o
pasi ink as
supap as in as
aSybos
a ian as,
a¢iau
i
jis
nepa-
déjo
iki
galo
i eng i
isy
keblumy.
Sakysim,
kie yjy
i
minks yjy
p iebalsiy
Zyméjimas
askeliais
i
p iebalsés
a
po
p iebalse
( dlg
” algo”
i
dlg
”
al-
ge”)
né a
labai
pa ogus
dalykas,
nes
koks
askelis
ai,
ziu ek,
"nu upes”
ne
sa o
ie oje,
ai
isai
p anykes.
T iks a
Zenkly
i ai aus
ipo
balsiams
zyme i:
g a iskai
neski iami
ne
ik
o,
a i inkan is
bend inés
kalbos
o
i
uo
( a méje
jie
g eiciausiai
neski iami
one iSkai),
be
i
0,
kiles
is
papla éjusio
u,
p z.,
ops
sopo
" opes
supu o”.
Tas
pa
pasaky ina
i
apie
é
i
e,
a i inkan iy
bend inés
kalbos
é,
ie
i
e,
i,
Zyméjima.
Tokiy
p iekais y
bi y
galima
pa eik i
i
daugiau,
aciau
Cia
él
eikia
p isimin i
da bo
isleidimo
a gus.
Tas,
kas
no és
pasi ikslin i
o
a
ki o
ga so
a img,
galés
ai
pada y i,
pasiklauses
j
juos a
j a’y y
eks y,
ku iuose
skamba
pa ies
au o iaus
balsas.
”G undziige”
suda o
ke u i
sky iai,
ski i
j ai ioms
kalbos
s i ims
apZ elg-
i.
Pi majame
sky iuje
apib éziamos
a més
ibos
(p idedamas
gana
smulkus
192
Saugy
apylinkés
Zemélapis).
Keliais
b uozais
bandoma
nusaky i
a més
ie a
i
san ykj
su
kaimyninémis
a mémis,
is o inj
ysj
su
kalbomis,
u éjusiomis
ienokj
a
ki oki
po eikj
a mei.
RySkiausiu
a mées
ypa umu
laikomas
ki éio
a i aukimas,
ku is
siejamas
su
ku éiy,
la iy
i
iny
kalbomis.
Ypaé
dialek-
ologijai
e ingos
jzangéléje,
o
ie omis
i
pa iame
a més
ap ase,
nu ody-
os
pas abos
apie
Saugy
a més
san ykius
su
ki omis
klaipédiskiy
a memis
(gaila,
kad
y
pas aby
iek
nedaug!).
Zinoma,
kad
Klaipédos
k as e
bu a
i ai iy
a miy,
ai
p isimena
i
senieji
Sio
k as o
gy en ojai.
Taciau
jy
pas e-
bejimuose,
kaip
i
isuome
okiais
a ejais,
pap as ai
is yskinamos
a ski os
smulkmenos,
daZniausiai
ski ingas
kai
ku iy
zodziy
a
posakiy
a ojimas.
Sis eminius
ski umus
egali
pas ebé i
kalbininkas,
o
oks
kalbininkas
kaip
ik
i
bu o
J.Uzpu is.
Bu y
labai
ge ai,
jei
sios
lyginamosios
aka y
a miy
s udijos
bu y
p a es os
i
oliau.
Didziausias
y a
an asis
—-
one ikos
sky ius
(Lau wandel).
Jame
ap aSomi
i ai is
a més
ga syno
i
ki éia imo
eigkiniai.
Ki éia imas.
Daug
démesio
ski iama
p iegaidéms,
ku ias
au o ius
labai
ge ai
ski ia
i
s engiasi
k uopS iai
pazZymeé i,
plg.
dukés -s
”Auks as
(bd .)”,
duks -s
”auks as
(dk .)”
i
dukg s
”a ks is”.
Kaip
jau
miné a,
yskiu
a més
b uozu
laikomas
ki éio
a i aukimas,
a si ades
dél
ki y
kalby
j akos.
Ge ai
isigilinus
j
pa eikiamus
pa yzdiius,
galima
pas ebé i,
kad
Saugy
a meje
ki -
is
a i aukiamas
isal
ki aip,
negu
mums
jau
ge ai
Zinomose
zemaiciy
a
auks ai¢iy
a mése.
Cia,
egis,
negalima
kalbé i
apie
one inés
p igim ies
i-
suo inj
a
ne
salygini
a i aukima,
plg.
ilgos
Saknies
Zodzius
su
nea i auk u
ki éiu
ken
”keniu”,
s ész
”S iesi”,
galua,
lék d
”liek u”
i
pan.
Ma y ,
ki gia imo
sa i umai
susije
ne
su
one iniais,
o
su
mo ologiniais
a
leksiniais
dalykais.
Siam
k ag ui
i in
budingas
ie o a dziy
a
pa a dziy
ki éia imas
pi majame
skiemenyje:
Vilky é,
Kuko a é,
Jéda s,
Jékuma s
i
pan.
A i auk inj
ki j
u i
skai a dziai
(p z.,
penk,
sé8,
sép in),
kai
ku-
ie
am
ik os
s uk ii os
daik a a diiai
(ypaé
su
galune
-ys
—
d kels
”a k-
lys”,
kabils
”kablys”,
gdids
”gaidys”,
ingins
* inginys”,
eciau
su
galune
-a
—
ka éem,
Zaga ).
Nepas o us
ki is
bidingas
am ik oms
eiksmazo-
dzio
o moms
(p z.,
esamojo
laiko
an ajame
asmenyje
ki éiuojama
Saknis
—
meg i~
miég i
”
miegi”
,
lék i~
liék i
*lieki”,
aéiau
pi majame
asmenyje
gal iné
—
meég u,
lék u).
Zodizio
galo
umpéjimas.
Saugy
a mé
ski iasi
nuo
Siau és
i
pie-
y
Zemaiciy
a miy
uo,
kad
joje
umpéja
isos
neki éiuo os
galinés
—
ne
ik
umposios,
be
i
ilgosios:
Zams
"Zemas”,
z6iks,
déky s,
d kils
”a klys”,
sna glin
”sna gliné
( okia
uzZeiga)”,
Zém
”Ziema”,
k é
”k i o”.
S eiki
islieka
ik
d ibalsiai.
Zodzio
galui
*S udijose”
ski a
daug
démesio,
ypaé
smulkiai
ap asomi
ie
a ejai,
kai
su umpéjus
galiinéms,
susida o
sunkiai
is a iamos
p iebalsiy
samplaikos.
Tuome
pap as ai
ijsp audziamas
balsis
(panaéus
eis-
kinys
y a
i
Siau és-auks aiciy
a mése),
p z.
dégans
”dugnas”,
lepsan
”lieps-
nq”,
didésens
”didesnis”.
Gaila,
kad
giandien
nejmanoma
lokalizuo i
okio
umpéjimo
iby.
Jy
nus a ymas
galé y
padeé i
aiskin is
okios
edukcijos
p ieZas is.
Gal
ai
ku siy
a
jiems
a imos
bal y
gen ies
subs a as?
O
gal
okieciy
kalbos
j aka?
193
Vokalizmas.
Vienas
i§
yskiausiy
Saugy
a més
ypa ybiy
y a
ai,
kad
bend inés
kalbos
d ibalsius
ie,
wo
a méje
a liepia
ilgieji
é,
o:
kéms
”kie-
mas”,
pémé
”piemuo”.
”S udijose”
ai
adinama
paki imu
("uo
wi d
langes
o”,
ie
en wickel
sich
zu...
y
ode ...
é”).
Siuo
klausimu
J.UzZpu is
laikosi
adicinio
poziu io.
Ma
dél
is o inio
ie
:
€i
uo:
o
san ykio
galimos
i
ki os
nuomonés.
Juolab
negalima
su ik i,
kad
o mose
apy,
p ys,
py
*p ie”,
anyms,
bal yms,
dky é
ilgasis
y
y a
one iskai
kilgs
is
ie.
Su
ki omis
aka inemis
a -
mémis
Saugy
a me
sieja
d ibalsiy
a ,
ei
i imas
ilgaisiais
ienabalsiais
a,
é:
laks
"laikas”,
j d
” y ai”,
auks a
”auks ai”,
dds
* eidas”,
a klé
”a kliai”,
kd é
”ka ei”
,
déje
»déjai,
ma é
”ma ei”.
*S udijose”
agoma
i
apie
u
i
i
pla éjima
(>
0,
e).
Kaip
zinoma,
oks
pla éjimas
biidingas
isiems
aka y
bal ams.
Gaila,
kad
au o ius
ne
ik
ne a
ap a es
papla éjusiy
balsiy
o
i
e
ilgumo
(kad
jie
sky ési
nuo
ki os
kilmés
ilgujy
o
i
e,
ka ais
galima
sp es i
is
a i inkamy
ki éio
Zenkly),
be
i
isai
_
neuzsimena,
kad
Sis
pla éjimas
susijgs
su
okaline
ha monija.
”S udijose”
ne
ka a
asoma
apie
ski inga
e
a ima
p iklausomai
nuo
olimesnio
skiemens
(p z.,
as
"nesu”,
nes
*nesi”).
Todél
keis a,
kad
au o ius
isal
nea k eipe
démesio
j
ai,
jog
u
i
i
pla éja
ne
isais
a ejais.
Tuome ,
kai
po
jy
eina
minké as
p iebalsis,
sie
balsiai,
egis,
islieka
nepaki e
—
aip
ben
galima
sp es i
i8
pa yzdziu
(plg.
méd”mudu”
i
mid
”mud i”).
"S udijose”
pa eik a
medziaga
odo
da
ieng
yskia
a més
ypa ybe:
ki -
Ziuo i
neilgéja
ai
e
( a s
” a as”,
Zéms
*Zemas”,
nas
”nesa”,
mad
”medy”).
Konsonan izmas.
Ta méje
labai
s a bus
aidmuo
enka
kie yjy
i
minks-
ujy
p iebalsiy
opozicijai.
Su umpejus
galiinéms,
pagal
8i
poZymj
a ski ia-
mos
i ai ios
o mos,
ypaé
eiksmazodZiy:
laikai
(bGig
”baigia”
i
baig
”bai-
ge”),
asmenys
(bldun
bliaunu,
bliauna”
i
blauwn
”bliauni”,
gé s
”ge siu,
ge -
si”
i
gd s
”ge s”).
Siuo
a eju
i in
s a bia
eiksm¢
igauna
diak i iniy
zenkly
zyméjimas.
Deja,
leidinys
Siuo
a a ilgiu
né a
labai
p eciziskas.
Kaip
Zinoma,
Klaipédos
k as o
Zmoniy
kalbai
y a
bidingi
kai
ku ie
pozy-
miai,
a si ade
dél
okieziy
kalbos
i akos
—
p iebalsiy
aspi acija,
/
minks umas
i
pan.
Galimas
dalykas,
kad
okius
dalykus
gali
iggi s i
ik
paSaliecio
ausis,
o
pa ys
a més
a s o ai
jy
iesiog
nejau ia.
Ma y ,
del
o
i
”S udijose”
sie
eiskiniai
neminimi.
T e iasis
”G undziige”
sky elis
ski as
mo olog
ijai
—
a més
o my
da ybos
i
kai ybos
klausimams
(Fo menleh e).
Pa eikiama
kele as
a dazodziy
linksnia imo
i
eiksmazodziy
asmena imo
pa adigmy
su
gana
umpais
komen a ais.
Mo ologijos
sky iaus
duomenis
papildo
ki y
sky iy
pa yzdiiai,
i8
ku iy
galima
susida y i
am
ik a
aizda
apie
Saugy
a mes
o my
sis ema.
Daugeliu
a ejy
a més
o mos
a imos
zemai iskoms,
ga-
lima
ieSko i
pa aleliy
i
su
ku siy
a
ne
p usy
kalba.
RySkesniais
a mes
mo ologijos
b uozZais laiky ini
Sie:
a)
daugelio
+kamieniy
daik a a dZiy
pe éjimas
i
é
kamieng:
ake
”akis”,
ause
”ausis”,
Zgse
(plg.
p isy
sansy,
ku is
in e p e uo inas
kaip
zansi
a
zansé),
aciau
nak is,
degsnis
*kai a”;
b)
ie oj
bend inés
kalbos
ienaskai os
naudininko
galiinés
-ui
y a
-0
(~uo),
o
ie oj
daugiskai os
naudininko
-iems
y a
-yms,
Pp z.,
bd né
”be -
194
nui”,
médzo
”mediZiui”
(plg.
os
pa ios
kilmeés
p ie eiksmj
pakelé
”
pakeliui”
),
anjms
”aniems”,
ényjms
” ieniems”
;
c)
i a dzio
u
o mos
e és,
é e
i
. (su
Sakniniu
e)
g ei¢iausiai
y a
ku siskos,
plg.
la iy
e is,
e i;
as
pa
pasaky ina
i
apie
p ielinksnius
apg,
p ijs,
o
ypa
py
”p ie”
(plg.
la iy
pie
”p ie”);
d)
a méje
a ojamos
Zemai isko
ipo
a ema inés
(mégi ,
lek u,
a i”
einu”),
aip
pa
na-kamienés
esamojo
laiko
o mos
pdun,
Sdun,
jn,
g iun).
LEKSIKOGRAFIJA.
Bi ina
p ipazin i
nemazus
J.Uzpu io,
kaip
leksi-
kolog a o,
nuopelnus.
Leksikos
dalyky
y a
i ai iose
a més
ap ago
dalyse.
Ke i aji
”G undz ige”
sky iy
suda o
nedidelis
ie o a dziy
i
asmen a -
dZiy
sa a3as
su
umpu
ypa ingesniy
a més
zodziy
zodyneliu.
Sa i
zodziai
a ski i
nuo
skoliniy
( iesa,
au o iui
ne
isuome
ai
pa yks a),
lyginama
a -
ski y
Klaipédos
k aS o
a miy
leksika.
Ypa ingos
e és
y a
eciojoje
a més
ap aso
dalyje idé as
zodynas
(Wo -
e e zeichnis),
ku iame
y a
apie
600
a miniy
Zodziy.
Zodiiai
uz asy i
a -
mine
ansk ipcija,
eikSmés
aiSkinamos
okiskai
i
lie u iskai.
Gaila,
kad
daik a a dziy
pap as ai
enu odomas
ienaskai os
a dininkas,
bud a dziy
—
y iskosios
giminés
a dininko
o ma,
o
eiksmazodziy
—
band a is,
i
odel
negalime
pasida y i
pilnu inio
aizdo
apie
linksnia imo,
asmena imo
i
ki -
dia imo
pa adigmas.
[domesni
a més
Zodziai:
daga
”de lius,
pju is”,
degsnis
*kai a”,
mauk
”madké
(blauzdos
apmo as)”,
ds
”uos ai,
Usai”,
sna glin
*sna gliné
(uzkandiné,
ku
gi aujama)”,
s eg s
*s ieg is
(b au is,
sp aus-
_
is)”,
Z ézda s
”Z izd as
(Z i gzdas)”.
Zodyna
labai
pagy ina
p idé i
azeologizmai,
p z.,
gaido
pa de
”
gaidziui
pa da é
(=padegé)”,
pa s
nags
apynems
*pa s
nagas
apyniams
(=kas
jiems
eikia,
kad
aug y)”.
Jonas
Uzpu is
ne
ka a
pab ézia,
kad
didele
j aka
Klaipedos
k as o
a -
mems
y a
pada iusi
bagZny¢ia.
Pe
ja
islaiky os
(ma y ,
ka ais
i
naujai
jsi-
es os
—
A.K.)
kai
ku ios
senosios
o mos.
I8
okiy
o my
pi miausia
pamine-
inos
a ema inés
pi mojo
asmens
o mos
su
gal ne
-mi
(bégmi,
esmi),
eiks-
maZodZiai
su
jsp aus u
enkli iku
(pamis ip ink
”pas ip ink
mane”,
nemiduok
*neduok
man”).
Labai
egzo i8kai
a odo
i
sup ie eiksméjusios
ilia y o
o -
mos
dengunzengems,
Zemenk is ,
ypa
kai
jos
pa a ojamos
a méje,
ku i
del
okieciy
kalbos
po eikio
y a
p a adusi
ne
i
pap as a
inesy a
(jo
ie oje
a ojamas
galininkas
su
p ielinksniu
4).
»S udijy”
au o ius
siclojasi
dél
sa o
k aS o
i
jo
kul u os
likimo.
Jis
pa-
b éZia
ilgame es
sa o
é ynainiy
pas angas
iSslaiky i
kalba
i
pap ocius.
Ne
ik
ling is ams,
be
i
is o ikams,
au osakininkams
bei
e nog a ams
nejkai-
nojama
y a
an oji
a més
ap ago
dalis
—
Saugy
a més
eks ai
(”Beispiele
de
Saugene
Munda
aus
e schiedenen
Lebenslagen”).
G e a
pa eik as
okiskas
eks y
e imas.
Si
”S udijy”
dalis
apima
apie
80
smulkiu
S i u
spausdin y
puslapiy.
Ve e
da
didina
ai,
kad
eks ai
pa eik i
ne
ik
po-
pie iuje
—
p ie
jy
p idé as
i
magne o oninis
j aSas,
ku iame
galime
isgi s i
pa ies
J.UZpu io
balsa.
Teks ai
pa ink i
labai
jdomiis
i
e ingi,
apiman ys
daugelj
gy enimo
s igiy.
Cia
y a
i
linksmy
is o ijy,
i
im y
pasakojimy,
iS
ku iy
galime
susida y i
spal inga
au o iaus
é iskes
aizda.
Kalba
g yna,
195
g azi,
aizdinga,
kazkokiu
s ebuklingu
bidu
i eng a
gausybes
ge manizmy,
ku ie
pap as ai
gozia
klaipédie iy
a me.
Nekelia
abejoniy
Jono
UZpu io
li e a i iniai
sugebéjimai.
Ypaé
jau iai
pa asy as
pasku inysis
eks as,
ku-
iame
pa aizduo i
paukséiai,
a si
simbolizuojan ys
sio
k a3 o
Zmoniy
likima.
Po
S iesiy
aikys és
p isiminimy
su
ne ian iomis
i
e ian iomis
isilgai
smil inio
kelio
linksmomis
akuo omis
blezdingomis,
su
isdidZiais
gand ais,
ku iy
ka a
ien
an
sa o
s ogo
suskai ia es
ienuolika,
au o ius
liidnai
klau-
sia:
Ko
mes,
ko
ané?
Mes
po
es
pasaul
y3sklaidy ,
o
ané
—
maéiau
1945
ma as,
kap
anus
maskéle
sidud
—
e
da
an
man
uk
—
ganda s
ys
S u
ybdimyn s,
laba
g a a
nesdens
pazem 6,
nakels
4
Guks ,
engdams
me ;
ke
maéiau
g é ej
n ibang .
Gods,
kad
pauks yns
nyks ;
al
kas
kal s?
Bebaigian
agy i
8i
s aipsni,
pasieke
skaudi
Zinia
—
”S udijy”
au o ius
Jonas
Uzpu is
mi é
(1992
09
12).
O
iek
da
nea saky a
klausimy,
neiSna p-
lio a
misliy!
Liko
ik
da bai
—
paminklas
didzios
meilés
Té ynei,
j
ku ia
aip
i
nebesug izo...
Aud one
Kaukiene
196
