RAINER ECKERT

Mokslinių tyrimų kryptys: baltų ir slavų filologija, baltistika, slavistika, istorinė baltų ir slavų kalbų morfologija, etimologija, baltų ir slavų kalbų frazeologija, leksikologija, baltų ir slavų folkloro kalba, baltistikos ir slavistikos istorija.

APIE FRAZEOLOGIJĄ JOHANNO BRETKE’S BIBLIJOJE

Dėl Jono Bretkūno Biblijos frazeologijos

PASTABA

Visa Biblijos vertimo į lietuvių kalbą versija, kurią XVI a. pabaigoje parengė Johannas Bretke, apima daugybę sudėtingų elementų (idiomų, frazeologizmų). Kalbant apie biblinius frazeologizmus, svarbu skirti dvi kategorijas: 1) elementus, siejamus su biblinėmis idiomomis; 2) elementus, siejamus su tam tikromis situacijomis.

Haraldas Burgeris savo frazeologijos vadove aprašė veiksmingą metodą idiominiams posakiams senuosiuose vertimuose nustatyti. Be kita ko, jis parodė vieną idiominės vartosenos ekvivalentiškumo tipą: „išeities kalba: vienas žodis – tikslinė kalba: frazeologizmas“. Taigi vienas žodis Liuterio Biblijos vertime gali atitikti prielinksninę frazę Bretke’s vertime. Be to, frazeologizmai varijuoja ir dažnai vartojami įvairiomis formomis. Galiausiai pateikiama frazeologizmų, atliekančių sakinio funkcijas, pavyzdžių, pavyzdžiui, pasisveikinimo formulių.

ANOTACIJA

Pirmasis visas Biblijos vertimas į lietuvių kalbą, kurį XVI a. pabaigoje parengė Johannas Bretke, apima daug sudėtinių vienetų (idiomų, patarlių ir kt.). Kalbant apie biblinius frazeologinius vienetus, svarbu skirti dvi kategorijas: 1) vienetus, kurie siejami

RAKTAŽODŽIAI: frazeologizmas, frazema, frazeologinis tekstemas, frazeologizmo variantas, vertimo skolinys (kalkė), frazeologinės schemos, figura etymologica, bibliniai frazeologizmai.

RAKTAŽODŽIAI: frazeologizmas, frazema, frazeologinis tekstemas, frazeologinis variantas, vertimas, frazeologinė schema, figura etymologica, bibliniai frazeologizmai.

Straipsniai / Articles

9

RAINER ECKERT

grįžta prie biblinių idiomų; 2) vienetai, kurių ištakos siekia tam tikras situacijas. Vieną iš veiksmingų idiomatinių posakių tyrimo senoviniuose vertimuose metodų savo „Frazeologijos vadove“ aprašo Harald Burger. Be kita ko, jis nurodo tokį idiomatinių vartosenų ekvivalentiškumo tipą: „šaltinio kalba: žodis – tikslinė kalba: frazė“. Liuterio Biblijos vertime vieną žodį Bretkūno vertime gali atitikti prielinksninė frazė. Frazeologiniai vienetai dažnai pasitaiko įvairiais variantais. Galiausiai paminėjau sakinio funkciją atliekančių frazeologinių vienetų pavyzdžių, pavyzdžiui, pasisveikinimo formulę.

ĮVADINĖ DALIS

Temos pasirinkimą pagrįsiu taip: mėginu aptarti frazeologiją pirmame visame Biblijos vertime į lietuvių kalbą, kurį atliko Johann Bretke, nes tekstai sudaryti ne tik iš „laisvų sakinių“, o šie – ne tik iš daugiau ar mažiau „laisvų žodžių junginių“, bet ir iš specifinių (stereotipinių) sakinių bei specifinių (pastovių, idiomatinių) žodžių junginių. Taigi sakinių ir tekstų kombinatorika neapsiriboja elementariųjų (minimaliųjų) vienetų jungimu, bet apima ir ištisus blokus – neminimaliuosius vienetus, kurie kaip tokie tiesiogiai dalyvauja kuriant sakinius ir tekstus. Tai galioja ir Biblijos tekstui.

Šiuo požiūriu ypač įdomios kelios Biblijos savirefleksijos. Pakanka prisiminti tokius Liuterio Biblijos citatų žodžius kaip gemeine Rede arba Sprichwort, kuriuos Johann Bretke išvertė atitinkamai kalbefis (resp. kalbefys) ir paſaka bei prikalbefys, plg.:

(1) Ir anis ieme pinigus, ir dare, kaip buvo pamokiti. Schitai [toios paſpalitwas kalbeſis tarp Sżidu [iſcheio ta paſaka tarp Sżidu] ik ſchei dienai – Vnd ſie namen das geld, vnd theten wie ſie gelert waren. Solchs iſt eine gemeine rede worden bey den Jūden, bis auff den heutig tag – At illi, accepta pecunia, fecerunt, sicut erant docti. Et divulgatum est verbum istud apud Judaeos usque in hodiernum diem (Mt XXVIII 15) arba

(2) Bila iam io Apaſchtalai, Schitai atwirai kalbi, ir ne kalbi ne wieno prikalbeſio – SPrechen 3u jm ſeine Jünger, Sihe, nu redelſtu frey heraus, vnd jageſt kein Sprichwort – Dicunt diſcipuli eius: “Ecce nunc palam loqueris, et proverbium nullum dicis” (Jn XVI 29). (Čia ir toliau atitinkamas citatas iš Vulgatos pateikiu pagal NVBS).

1 ir 2 pavyzdžiuose, o tikriausiai ir kitur, veikiausiai neabejotinai kalbama apie perkeltinės reikšmės teksto vietas. Sprichwort čia vartojamas kur kas platesne palyginimo, alegorijos reikšme. Tačiau jiems, kaip ir frazeologijos vienetams, būdingas tam tikras pastovumas ir semantinis specifiškumas.

10

Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV

Zur Phraseologie in der Bibel des Johann Bretke

Daugelyje raiškios ir vaizdingos Biblijos kalbos vietų vartojami vaizdiniai. Vaizdingumas, emocingumas ir ekspresyvumas yra būdingiausios frazeologijos sritys.

Pokariu frazeologija tapo savarankiška lingvistikos disciplina, tačiau jos tyrimų rezultatai kalbos analizėje ir, pavyzdžiui, leksikografinėje praktikoje tebėra nepakankamai taikomi. Tai ypač pasakytina apie senesnius tekstus. Neatsitiktinai po sukrečiančių 1989–1990 m. įvykių frazeologijos tyrėjai vėl daugiau dėmesio skyrė sakraliniams tekstams. Taigi 1996 m. Lenkijos Opolėje įvyko pirmoji konferencija tema „Frazeologija ir religija“, kurios medžiaga buvo paskelbta 1997 m.¹ Per visą pastarąjį dešimtmetį pasirodė daugybė darbų apie Biblijos frazeologiją, įvairių kalbų frazemų rinkinio biblizmus ir panašias temas, nors reikia pasakyti, kad ši tematika domino tyrėjus ir ankstesniais laikotarpiais.

Šie darbai vis aiškiau parodė, kad atskirų kalbų frazeologijai didelę įtaką padarė Šventasis Raštas; plėtojantis atskirų tautinių kalbų frazeologijai čia įdomiai sąveikavo tarptautiniai ir nacionaliniai veiksniai.

Galiausiai, po ilgesnio sinchroninių frazeologijos tyrimų plėtojimo etapo, juos būtina papildyti diachroniniais (istoriniais) frazeologijos tyrimais. Šioje srityje jau nemažai nuveikta: pakanka prisiminti Haraldo Burgerio darbus apie vokiečių kalbos istorinę frazeologiją arba Valerijaus Mokienkos ir jo grupės rengiamus atskirų slavų kalbų frazemikos istorinius-etimologinius aprašus (Бирих, Мокиенко, Степанова 1998). Baltų kalbų istoriniai frazeologijos tyrimai dar tik prasideda. Prie šios jaunos tyrimų krypties prisidėjau monografija (Eckert 1991) ir keliais straipsniais apie lietuvių, latvių ir senprūsių kalbų istorinę frazeologiją. Šiame kontekste ypatingą vietą užima Johann Bretke pirmojo visos Biblijos vertimo į lietuvių kalbą frazeologijos tyrimas.

Prieš tiesiogiai imdamasis temos, trumpai aptarsiu vartojamą frazeologijos sąvoką, kuri išsamiau išdėstyta monografijoje (Eckert, Günther 1992). Kaip bendrinį terminą vartoju Phraseologismus (−men) kalbiniams vienetams, kurie pasižymi tuo, kad

¹ Frazeologia a religia. Problemy frazeologii europejskiej 2, pod red. Andrzeja M. Lewickiego i Wojciecha Chlebdy. Warszawa: Energeia, 1997.

Straipsniai / Articles

11

RAINER ECKERT

išskiria šios ypatybės: 1) specifinė semantika, 2) hipervieneto pobūdis (t. y. formaliosios frazeologizmų apimtys didesnės nei žodžių formų) ir 3) ypatinga jų funkcija. Kalbant apie pastarąją, jie skirstomi į: 1) sakinio dalies vertės frazeologizmus = frazemas ir 2) sakinio vertės frazeologizmus = frazeotekstemas.

Frazemos pasižymi įvairiu idiomatiškumo laipsniu, t. y. jų reikšmės negalima (arba bent jau ne visos) išvesti iš jų komponentų reikšmių. Bendra jų reikšmė egzistuoja greta pažodinės reikšmės, tačiau pastaroji neaktualizuojama. Vartojimui lemiama yra perkėlimo būdu atsiradusi frazeologinė reikšmė. Frazemos sakinyje siejamos su žodžių formomis ir atlieka sakinio dalių funkciją. Tuo grindžiamas jų skirstymas į frazemų klases (tam tikra analogija su kalbos dalimis). Frazemos kartu su žodžių formomis ir laisvaisiais žodžių junginiais sudaro sakinius.

Frazeotekstemos yra užbaigti teiginiai. Jos gali būti siejamos su sakiniais (sudėtiniuose sakiniuose) ir kartu su sakiniais sudaro tekstus. Joms priskiriami, pavyzdžiui, priežodžiai (paremijos), aforizmai, pasisveikinimo formulės ir kt. Jos nusako faktus ir situacijas. Jų semantika, palyginti su frazemų semantika, yra dvisluoksnė, nes ją sudaro: 1) pažodinė reikšmė (todėl jos verčiamos į kitas kalbas) ir 2) apibendrinamoji prasmė, lemianti jų vartojimą.

Semantika tam tikra prasme sustingdo frazeologizmus, todėl jie įgyja didelį stabilumą. Atskirų komponentų galima atsisakyti arba juos pakeisti kitais, t. y. atsiranda frazemų ir frazeotekstemų variantiškumas. Tai juos taip pat aiškiai skiria nuo laisvųjų žodžių junginių ir „laisvųjų sakinių“. Vaizdingumas, ekspresyvumas, emocionalumas ir intensyvumas frazeologijos srityje atlieka itin svarbų vaidmenį.

Toliau daugiausia nagrinėsiu frazemiką, o pabaigoje labai trumpai aptarsiu ir frazeotekstemiką (pirmiausia kai kuriuos priežodžius).

KAI KURIE BIBLIJOS FRAZEOLOGIJOS TYRIMO YPATUMAI

1. Iš esmės reikia skirti dvi biblinių frazeologizmų kategorijas: 1) frazeologizmus, tiesiogiai kylančius iš kalbinių vienetų Biblijoje (Vladimir Gak juos vadina bibliniais frazeologizmais su Zi-

12

Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV

Zur Phraseologie in der Bibel des Johann Bretke

tatcharakter (Гак 1996: 10)) und 2) Phraseologismen, die keine direkte Quelle in Form einer sprachlichen Einheit aufweisen, sondern eine bestimmte Situation (Begebenheit) aus der Heiligen Schrift widerspiegeln (Nach Gak – situative biblische Phraseologismen).

Pirmiausia pateikiami du pavyzdžiai (frazema ir frazeotekstema), iliustruojantys pirmąją kategoriją:

(3) werkļmas ir griežumas dantų – heulen und zeenklappen (Lk XIII 28). Šią frazemą atitinka šiuolaikinės lietuvių kalbos dantų griežimas ‘ajmanavimas’ (LKŽ 60) ir dabartinės vokiečių kalbos Heulen und Zähneklappern ‘visuotinė baimė ir neviltis’ (MDL 212);

(4) ką raščiau, tatai raščiau – was ich geschrieben hab, das hab ich geschrieben (Jn XIX 22). Plg. lot. quod scripsi, scripsi. Frazeotekstemos prasmė: „Kas padaryta, tas padaryta ir nebegali būti pakeista“. Tai aforizmas, kaip teigiama, kilęs iš Poncijaus Piloto pasakymo, kai šis atsisakė pakeisti užrašą, turėjusį būti pritvirtintą virš Kristaus galvos ant kryžiaus. Antrajai kategorijai, vadinamiesiems situaciniams bibliniams frazeologizmams, priskiriamas, pavyzdžiui, šis atvejis:

(5) šiuolaikinės lietuvių kalbos atpirkimo ožys – apie žmogų, kuriam suverčiama kitų kaltė (LKŽ VIII 1029): vok. Sündenbock: rus. козёл отпущения. Plg. šią 3 Moz XVI 22 vietą:

(6) Jog schitaipo Awins wifsus ių nuffideghimus ant sawens ing Pufchcze nu neſchtu, ir tepaliekt ghi puſtineie – Das also der Bock alle jre miſſethat auff jm in eine wildnis trage, und laſſe jn in die wuſte.

Su pastarąja frazeologizmų kategorija, kuri tik antriniu būdu susiformavo remiantis biblinėmis situacijomis (kontekstais) ir nėra susijusi su kalbiniais vienetais Biblijos tekste, toliau nenagrinėsiu.

2. Vertinant biblinius frazeologizmus, kylančius iš kalbinių vienetų Šventojo Rašto tekste, iškyla esminis sunkumas, palyginti, pavyzdžiui, su šiuolaikinių kalbų frazeologijos tyrimu: neturime ankstesnių kalbos epochų kalbinės kompetencijos, todėl negalime tiksliai nustatyti tam tikrų posakių idiomatiškumo laipsnio. Dėl šios priežasties daug kas lieka hipotetiška. Todėl, mano manymu, istoriniuose frazeologijos tyrimuose reikėtų remtis labai plačia frazeologijos samprata, apimančia ne tik frazemas ir frazeotekstemas, bet ir prefrazeologinius, menko idiomatiškumo posakius (pavyzdžiui, tokius, kurie tik nurodo tam tikrus intensyvumo laipsnius), net įtraukiant vien pastovius (stabilius, stereotipinius) posakius.

Straipsniai / Articles

13

R A I N E R E C K E R T

Šia prasme norėčiau trumpai aptarti du tokių posakių tipus:

a) Tokius, kurių pagrindą sudaro tam tikra gramatinė schema (kai kurių tyrėjų dar vadinama frazeoschema), pavyzdžiui, tipiški lietuviški posakiai, sudaryti iš II bendraties (būdinio) ir asmenuojamosios veiksmažodžio formos, kai abi formos turi tą pačią šaknį. Savo reikšme jie išreiškia veiksmažodžio šaknyje glūdinčios semantikos sustiprinimą, intensyvinimą, todėl neturėtų būti laikomi vien gramatine kategorija. Plg. tokio tipo posakius gužė gužės:

(7) iog Strowe (upe) warlemis gu̇žete gu̇žes (krebždes) – kad upė knibžda varlių (2 Mose VIII 3)²;

posakį dengte apdenge:

(8) Bei Aarons ischtieje fawa Ranką and Wandenu Ægypto, ir j[chejia] warles, iog Ægyptų Sẓemę dengte apdenge [apdengta ftoioi] – Ir Aaronas ištiesė ranką virš Egipto vandenų, ir iššoko varlės, taip kad Egipto žemė buvo uždengta (2 Moses VIII 6).

b) Bretkės Biblijos vertime galima aptikti nemažai figura etymologica tipo posakių. Tai dar nėra susiformavę frazeologizmai, tačiau toliau pateiktame pavyzdyje, regis, jau esama tam tikros semantinės specializacijos, dėl kurios ši figura bent jau priartėja prie frazeologizmo, plg.:

(9) Bet kaip tą regėjimą regėjo, tuojau sumanėme vykti į Makedoniją... – Kai jis išvydo tą regėjimą, tuojau pat nutarėme vykti į Makedoniją... – Ut autem visum vidit, statim quaesivimus proficisci in Macedoniam (Apg XVI 10);

(10) Tikejose regėjima regis (Vilentas, Epistolos ir Evangelios 156 – pagal LKŽ XI 360). Plg. dar ir šiandien vartojamą vok. Gesichte haben „numatyti ateitį“ (WW 268) ir lot. visa videre „regėti sapno vizijas“.

3. Reformacija vienu iš pagrindinių savo uždavinių laikė Dievo žodžio priartinimą žmonėms, ir būtent jų suprantamomis bei vartojamomis kalbomis. Žinoma, Martyno Lutherio Biblijos vertimas į ankstyvąją naująją vokiečių kalbą turėjo didelę reikšmę protestantų mokymo sklaidai Šiaurės, Rytų ir Pietryčių Europoje, taip pat po to pirmą kartą pradėtam Šventojo Rašto vertimui į įvairias šio regiono kalbas. Senosios baltų raštijos atsiradimą XVI amžiuje reikia sieti su šiuo kontekstu—

² Siehe Rainer Eckert (1987: 20), wo zu der Wendung aus der Bibelübersetzung des Bretke noch. lit. krebždėte krebžda – von einem Gewimmel von Wildenten (LKŽ VI 487) und russ. kimša kišit – von einem großen Gewimmel, gestellt wird.

14

A c t a L i n g u i s t i c a L i t h u a n i c a L X I V – L X V

Zur Phraseologie in der Bibel des Johann Bretke

priskirti ir galiausiai paminėti didįjį Johanno Bretke’s nuopelną – pirmąjį visos Biblijos vertimą į baltų kalbą, būtent į lietuvių kalbą, XVI a. paskutiniame trečdalyje. Pirmiausia jis rėmėsi Lutherio vertimu, tačiau dalį teksto vertė ir iš lotynų kalbos. Tiriant frazeologizmus tokiame tekste tenka atsižvelgti į daugybę ypatybių:

a) Pirmiausia, žinoma, būdingas ypač glaudus santykis su šaltiniais. Šventojo teksto būtina griežtai laikytis, o laisvai interpretuoti nevalia. Tačiau kartu vertimas turi pasiekti klausytoją ir skaitytoją bei būti suprantamas. Šioje įtampoje kyla ypatingų problemų, kai verčiant šaltinio kalbos (t. y. tiesioginio šaltinio) frazeologizmus reikia perteikti tiksline kalba. Šiuolaikinis liet. frazeologizmas (sàvo) krỹžių nešti ‘labai vargti’ (FŽ 353) jau turi pirmtaką ir variantą Bretke’s Biblijoje; jie glaudžiai susiję su Lutherio teksto formuluote:

(11) ir jei kas ne neſchaie krížaus sawa ir eit paskui manes: ne gal buti mana Apaſchtalas – Ir kas neneša savo kryžiaus ir neseka paskui mane, negali būti mano mokinys – Et, qui non baiulat crucem suam et venit post me, non potest esse meus discipulus (Lk XIV 27);

(12) Kas nori mane sekti, teišsižada pats savęs ir teima kryžių ant savęs – Kas nori sekti paskui mane, teišsižada savęs ir teužsideda savo kryžių, ir teseka paskui mane (Mk VIII 34). Plg. vok. sein Kreuz tragen; sein Kreuz auf sich nehmen ‘kantriai pakelti savo kančias’ (MDI 271); ši išraiška taip pat jau buvo susiformavusi lotynų kalboje, nors tais atvejais, kai kalbama apie tai, kad Jėzus neša savo kryžių, neabejotinai dar vartojama prefrazeologinė išraiška.

Daugeliu kitų atvejų pateikiami pagal šaltinio tekstą perteikti verbalinių frazeologizmų vertimai, pavyzdžiui, bùrną laikýti ‘tylėti’, pažodžiui ‘laikyti burną’, ir láužti širdį ‘(beveik) pražudyti ką nors sielvartu’, pažodžiui ‘laužyti širdį’:

(13) Nes vargšas turi vilties, kad piktumas savo burną turės laikyti užčiauptą – O vargšo viltis yra ta, kad nedorybė turės savo burną užčiaupti – et erit egeno spes, iniquitas autem contrabet os suum (Job V 16);

(14) Ką darote, verkdami ir lauždami mano širdį? – Ką darote, kad verkiate ir laužote man širdį? – Tunc respondit Paulus: „Quid facitis flentes et affligentes cor meum?“ (Apd XXI 13).

Frazeologizmas bùrną laikýti nėra būdingas lietuvių bendrinei kalbai; kaip rodo FŽ 114, jis vartojamas vakarų ir šiaurės vakarų tarmėse, taip pat pas Kristijoną Donelaitį, Philippą Ruhigą, Johannesą Brodowskį.

Straipsniai / Articles

15

R A I N E R E C K E R T

ir Ieva Simonitytė. Beje, Quandto Biblijoje čia vartojama labai panaši išraiška (sawo burną užlaikyti), kuri taip pat, tikėtina, atsirado veikiant vokiečių kalbai, plg.:

(14a) Ir yra warg=dieno nuflitikkėjimas, kad piktenybe turrės sawo burna užlaikyti.

Kalbant apie frazeologizmą láužti širdį, vėlesniuose šaltiniuose jo aptikti nepavyko. Lietuvių kalbos žodyno (LKŽ XIV 884) duomenimis, užfiksuoti tik frazeologizmai su priešdėliniais veiksmažodžiais ir kitomis reikšmėmis, todėl manau, kad Bretkūnas abiem atvejais pateikia vok. den Mund halten ir das Herz brechen atitikmenis, kurie glaudžiai remiasi Liuterio Vorlage. Lotyniškojoje Vorlage vartojamas veiksmažodis affligere „jėga mesti; trenkti; parblokšti, sužeisti; prislėgti dvasią; apsunkinti širdį“ forma ryškiai skiriasi. Quandto Biblijoje randame tipo „apsunkinti širdį“ posakį, plg.:

(14b) Bet Powil’s atfake: ką dárote jūs, werkdami, ir mano Birdį funkindami?

Bretkūnas paprastai gana gerai supranta Liuterio Vorlage frazeologizmus ir atitinkamai juos tinkamai perteikia, nors neretai ir glaudžiai sekdamas Liuteriu. Toliau pateikiu vieną iš nedaugelio nepavykusių vertimo atvejų:

(15) Anis wiſzą ſawa Nora iſchpilde ant manes – Sie haben iren mut mit einander an mir gekü^elet – Aperuerunt super me ora sua (Jobo XVI 10). Neatsitiktinai Jonas Palionis Bretkūno gana nesuprantamą šio predikatyvinio frazeologizmo vertimą B RR 14 paskui savo komentare pataisė taip:

(16) Jie visą savo apmaudą išgiežė ant manęs, plg. liet. apmaudą giežti ant ko, kam „pykti; išlieti savo pyktį ant ko nors“. Šiuolaikinis vok. sein Mütchen an j-m kühlen reiškia „išlieti ant ko nors savo įžūlią (blogą) nuotaiką, (pyktį)“. Liuteris dar vartoja nemažybinę formą Mut, tačiau jau vartoja ir mütlein, plg. LSR III 664 (plačiau žr.: Eckert 2004).

b) Reikia atsižvelgti į tai, kad Vorlage vartojama frazė, t. y. Liuterio tekstas, skiriasi nuo šiuolaikinės vokiečių kalbos, todėl atitinkamai reikia vertinti ir Bretkūno pasirinktą vertimo atitikmenį. Šiuo požiūriu pamokomi šie pavyzdžiai:

(17) ...wadinamas Hiobas, tas buwa praſtas ir geras [teiſus] Diewobians ir pikta wengis – der hies Hiob, Derſelb war ſchlecht und recht, Gottfürchtig, und meidet das böſe –...nomine Job, et erat vir ille simplex et rectus ac timens Deum et recedens a malo (Jobo I 1);

(18) Er ne dabóieisi mana Tarno Hiobo? Neſa nera iem ligaus Sžemeie, praſtas ir geras /teiſus/, Diewo bijans ir pikta wengis – Hastu nicht acht gehabt auff meinen knecht Hiob? Denn es

16

Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV

Zur Phraseologie in der Bibel des Johann Bretke

jam nėra lygaus krašte, prastas ir teisus. Dievobaimingas... – Numquid considerasti servum meum Iob, quod non sit ei similis in terra, homo simplex et rectus ac timens Deum et recedens a malo (Job I 8).

Rimo arba porinė formulė prastas ir teisus žinoma jau viduriniosios vokiečių aukštaičių kalbos laikotarpiu, o Lutheris ją Biblijos vertime vartoja ne kartą: be pirmiau cituotų vietų, dar 2 Sam XV 3 ir Psalmėje XXV 21. Dėl pastarosios vietos plg.:

(18a) Pratibe ir teifibe [tai] teiffaugoia mane, nefa esch tawes laukiu – Prastas ir teisus mane saugojo, nes aš tavęs laukiu (TE 84–85)³.

Ankstyvosios naujosios vokiečių kalbos posakis prastai ir teisingai reiškė „paprastai (=nesudėtingai) ir teisingai“, plg. LSR III 853. Tik po Luther reikšmė vis labiau pakito į neigiamą, plg. dabartinį prastai ir teisingai „su pastangomis, netobulai“; daugiau prastai nei gerai „taip gerai, kaip įmanoma, tačiau netobulai“ (MDI 415). Bretke įtikinamai perteikia schlecht („=paprastai“) vartodamas, regis, iš slavų kalbos pasiskolintą prastą, kuris galėjo reikšti ir „paprastas“ (greta jau labiau neigiamos reikšmės „vargšas, menkas“), plg. Skardžius (1931: 176). Antrajam porinio darinio dėmeniui jis vartoja geras arba teisus, kuris, be kita ko, taip pat reiškia „doras, sąžiningas“. Quandt Biblijoje abiejose teksto vietose šį dvinarį junginį atitinka wiernas ir teisus, o wiernas savo ruožtu yra slavizmas, reiškęs „ištikimas, tikintis, doras“, plg. Skardžius (1931: 236).

c) Glaudus vertėjo ryšys su šaltiniu galiausiai kelia klausimą dėl skolinių, o frazeologijos atveju pirmiausia – dėl vertimo būdu atsiradusių skolinių (kalkių), kuriuos dažnai nelengva nustatyti. Galima daryti prielaidą, kad pirmiau aptartais atvejais, pavyzdžiui, burną laikyti, širdį laužti, taip pat daugelyje kitų pavyzdžių, esama tokių kalkių. Lengvai nustatomos dalinės arba mišriosios vertimo kalkės, kurioms būdinga tai, kad vienas dėmuo tiesiogiai perimamas (pasiskolinamas) iš šaltinio kalbos, o kitas dėmuo (arba kiti dėmenys) išverčiamas; plg.:

(19) PONas ufžu ius Baiu mufch [kariaus] – VIEŠPATS kovos už jus... – Dominus pugnabit pro vobis (2 Mose XIV 14). Veiksmažodžiui streiten Bretke vartoja baju mušti; ši forma kildintina iš rytų slavų *bojb biti „mušti mūšį“. Liet. mušti yra rytų slavų biti vertinys, o bojb (lenk. boj, baltarusių, rusų boj) kaip bajus, bojus „kova, mūšis“ buvo tiesiogiai pasiskolintas į lietuvių kalbą, kaip rodo

³ Šis veikalas man tapo prieinamas tik prieš pat rengiamo straipsnio užbaigimą.

Straipsniai / Articles

17

RAINER ECKERT

Fraenkelio duomenimis (LEW I 30), Bretkūno kalboje ir „Kniga Nobaznistes“. Beje, lietuvių folkloro kalboje vartojama etimologinė figūra mūši mūšti „kariauti, vesti karą“, plg.:

(20) Aš buvau didžiam kare, ten didį mūšį mušė, ten kardų tvorą tvėrė (iš L. Rhesa liaudies dainų rinkinio, pagal LKŽ VIII 454–455). Taip pat rytų slavų *biti bojb yra etimologinė figūra, kuri dėl šaknies balsių kaitos santykio tikriausiai yra labai sena. Ji paliudyta šiais pavyzdžiais, kuriuose jau matyti tam tikras reikšmės poslinkis, plg.:

(21) sen. baltar. боем бул ‘sumušė muštynėmis, peštynėmis’ (GSBM 120; pavyzdys iš XV a.);

(22) rusų tarm. Чему ж меня отец-мать не учила – До кровавого боя не била „Kodėl tėvas ir motina manęs nemokė / kruvinai nemušė“ (Smolensko apylinkėse – pagal SRNG 66). Veiksmažodžio baju muš ti aiškinimas kariauti „vesti karą“ nurodo pirminę posakio reikšmę. Skardžius (1931: 37) senosios lietuvių kalbos bajus, bojus kildina iš baltarusių boj arba lenkų boj. Man atrodo, kad pirmiausia šaltinio kalba laikytina rytų slavų kalba. Įdomu tai, kad Quandto Biblijoje čia taip pat vartojama karauti (atitinka ankstyvosios naujosios vokiečių aukštaičių kalbos šaltinio tekstą streiten ir Vulgatos pugnare):

(22a) Pons Diew’s karáus už jus...

d) Neatmestina galimybė, kad Bretke kai kuriais atvejais Lutherio tekste esantį pavienį žodį perteikia perifrastiškai, t. y. žodžių junginiu. Sunku spręsti, ar tokie junginiai yra pastovūs ar net šiek tiek idiomatiniai. Plg. vok. frönen – liet. dirbti per baudžiavą:

(23) Eikitegi dirbkite per baudzevą (pataisyta iš baudžiwą) – Tad eikite ir darbuokitės (2 Mose V 18);

vok. pfeifen – liet. giedojome wamzdeis:

(24) Giedaiame iumus wamzdeis (wam/ḑziu) a ne schakinieiat – Mes jums grojome fleitomis, o jūs nešokote – Cantavimus vobis tibiis, et non saltastis (Lk VII 32).

FRAZEOLOGIZMŲ NUSTATYMAS BRETKE’S BIBLIJOS TEKSTE

1. Harald Burgeris išsamiai nagrinėjo frazeologizmų identifikavimą senesniuose vokiečių kalbos tekstuose (Burger ir kiti 1982: 346–382), ypač aptardamas požymius, kuriuos galima nustatyti iš vertimo tekstų, –

18

Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV

Zur Phraseologie in der Bibel des Johann Bretke

(op. cit.: 356–360). Iš jo atitikmenų tipologijos norėčiau aptarti tik vieną tipą, kurio daugybę pavyzdžių radau savo surinktoje medžiagoje.

Tai tipas „išeities kalba: vienas žodis – tikslinė kalba: žodžių junginys“, tačiau tikslinės kalbos žodžių junginio tikėtinam frazeologiniam pobūdžiui nustatyti būtini ir papildomi kriterijai. Bretkės Biblijos vertime galima rasti nemažai pavyzdžių, sudarančių du pogrupius:

a) Išeities kalboje (Liuterio tekste) yra ankstyvosios naujosios vokiečių kalbos prielinksnis fur „prieš“, o jo atitikmuo tikslinėje kalboje, senojoje lietuvių kalboje, yra posakis po akim (pažodžiui: „prieš akis“), vartojamas su asmenų, institucijų, tautų ir pan. pavadinimais, kurie būna kilmininko vienaskaitos arba daugiskaitos formos, plg.:

(25) ...idant mano Wardą neſchotu po akim Pagonų ir karalių, ir po akim waikų Iſrael – kad jis neštų mano vardą fur pagonims, ir fur karaliams, ir fur Izraelio vaikams – ut portet nomen meum coram gentibus et regibus et filiis Israel (Apg IX 15);

(26) Po akim Karaliaus ne tieſa dariti (...) ira ne apikanta. Nefa per teiſibe Sołtas ira pałtiprinamas – (1546) Fur den Königen neteisingai elgtis yra bjaurastis. Juk teisumu sostas sutvirtinamas – Abominantur reges agere impie, quoniam iustitia firmatur solium (Pat XVI 12). Šiuo atveju darytina prielaida, kad Bretkė naudojosi 1546 m. Biblijos leidimu, o ne 1522 m. leidimu, nes ten skaitome: Es iſt der könige grewel wo ſie gottlos handeln. Denn durch gerechtickeyt wird der thron gefertiget. Lotyniškas šaltinis taip pat nesuteikia pagrindo vartoti po akim – tokį pagrindą teikia tik 1546 m. Liuterio vertimas.

b) Daugelyje pavyzdžių ankstyvosios naujosios vokiečių kalbos prielinksnis fur „prieš“ vartojamas su įvardžiais, o atitinkamas senosios lietuvių kalbos posakis yra po akim:

(27) Ir kada iſchwilawo (iſhwiſdawo) io ne cʒistos Dwaſias, parpuldawo po io akim, ſchauke, ir biloio. Tu eſi Diewo Sunus – O kai jį pamatydavo nešvariosios dvasios, jos parpuldavo fur jo, šaukdavo ir sakydavo: Tu esi Dievo Sūnus – Et spiritus immundi, cum illum videbant, procidebant ei et clamabant dicentes: „Tu es Filius Dei!“ (Mk III 11);

Ir čia Liuterio vertimas yra pagrindas vartoti po akim.

(28) Jei paſſėdes walgiſi ſu Ponu, tad dabokes. Kas po tawa akim ira – Jei sėdi ir valgai su didžiūnu, įsidėmėk, kas fur tavęs yra – Quando sederis, ut comedas cum principe, diligenter attende, quae apposita sunt ante faciem tuam (Pat XXIII 1). Ir čia darau prielaidą, kad Bretkė greičiausiai naudojosi 1546 m. Liuterio leidimu (ką tik cituotu), nors ir 1522 m. leidime yra fur: So mercke drauff was fur dyr ſtehet. Tačiau lotyniškame šaltinyje čia yra dar aiškesnis ante faciem „priešais veidą“.

Straipsniai / Articles

19

R A I N E R E C K E R T

c) Kai kuriais atvejais Bretkūnas Lutherio vartojamą bey dir mit po tawa akim perteikia taip:

(29) Kas po tawa akim ko ƒtow? – Kas tau bey dir yra svarbu? – Quid ad te? (Job XXXV 3);

(30) Neƒa ir tarnƒibes po tawa akim ne tamƒibes ira. Ir naktiſ ƒzib kaip diena, tarnƒibe ira kaip ƒchwieƒibe – Denn auch finƒternis nicht finƒter iſt bey dir, vnd die nacht leuchtet wie der tag, Finƒternis iſt wie das liecht – etiam tenebrae non obscurabuntur a te (Ps 139 12).

d) Daugeliu atvejų po akim ira perteikia ko nors buvimą, egzistavimą:

(31) ...neƒa Piuwe po akim ira – nes pjūtis jau čia – quoniam adest messis (Mk IV 29);

(32) Schi tai, hadina po akim ira, kaip Sunus ƒzmog aus ingi rankas Griefchnuj tur buti iſchdu- tas – Štai valanda atėjo, kai Žmogaus Sūnus bus atiduotas į nusidėjėlių rankas – ecce appropinquauit hora (Mt XXVI 45). 1522 m. leidime yra šiokia tokia atmaina: ƒihe, die ƒtund iſt er bey komen (d.h. ist herbeigekommen), panašiai kaip lotyniškame originale (priartėti, ateiti).

Tačiau reikia pažymėti ir tai, kad keliais retais atvejais Bretkūnas žodžių junginius von ihren Augen verčia pa akim iu, o vor mein Angesicht – mano akim, t. y. visiškai pažodžiui:

(33) Girpelnei ne iſſilaika po tawa akim – Nedorėliai neišsilaiko tavo akyse – neque permanebunt iniusti ante oculos tuos (Ps 5 6);

(34) Eƒch Wieƒchpati wiƒsada tureiau po mano akim – (1546) Visuomet laikiau Viešpatį prieš savo veidą (Apg II 25). 1522 m. Lutherio leidime čia yra: Ich hab den herren allȝeyt furgeſeſt fur meyn gesicht (Apg II 25).

Nepavyko iki galo išsiaiškinti, ar Bretkūno laikais jau buvo vartojamos variacijos po akim // po akiu. Jolanta Gelumbeckaitė (2002: 167–168) savo monografijoje mano, kad pa akiu šiame pavyzdyje buvo pataisyta į pa akim:

(35) ...nuleida pa akiu (pataisyta į: pa akim) Jesaus – tarp jų į Jėzų – summiserunt... ante Iesum (Lk V 19).

Ar taip yra ir tolesniuose pavyzdžiuose, remdamasis turimais duomenimis negalėjau nuspręsti:

(36) ... ir nuwede ghi po akiu (po akim) Rodos –...ir atvedė jį prieš tarybą – et adduxerunt in concilium (Apg VI 12);

(37) Ir atwadina anus po ƒawo akiu (po sawo akim) – ir pastatė juos prieš save (Apg IV 7). Galiausiai konstrukcijos pakaitomis vartojamos į akis // po akim reikšme „priešais“:

20

A c t a L i n g u i s t i c a L i t h u a n i c a L X I V – L X V

Zur Phraseologie in der Bibel des Johann Bretke

(38)...ir kaip ne mȧgzas furtmas prieſch mus buwo (po akim, į akis) wissa nussitikȩghima sziwato pametem – (1546) ir ne menka audra kilo prieš mus, visos mūsų gyvenimo viltys žlugo – et tempestate non exiqua imminente (Apg XXVII 20). Beje, 1522 m. Lutherio leidime ši vieta pateikta kitaip nei ką tik cituotoje versijoje: vnd nit eyn kleyne vnftumickeyt vns auff dem hals lage, war alle hoffnung vnſers lebens dahyn. Panašiai ir Vulgatoje čia vartojama kitokia formuluotė. Reikia pabrėžti, kad po akim // į akis dėl reikšmės laikytina atskira nuo frazeologizmo po akim ‘priešais’.

Įdomu tai, kad ankstyvosios naujosios vokiečių kalbos fur ‘priešais’ ir senosios lietuvių kalbos po akim santykiai tipologiškai palygintini su lot. coram ir gr. ἐν-ώπιον etimologijomis, plg. lot. coram prielinksnį ‘atsižvelgiant į; akivaizdoje; priešais’, kilusį iš co(m) ‘su’ + ōram, siejamo su ōs, ōris ‘burna, veidas, anga’⁴, ir gr. ἐν-ώπιον prielinksnį: 1. ‘prieš(iš)’, 2. ‘priešais’, 3. ‘santykyje su’, 4. ‘akivaizdoje’, kuris savo ruožtu siejamas su gr. ὤψ, ἡ, daugisk. τα ὦπα ‘žvilgsnis; išvaizda; daugisk. akys, veidas’; plg. Homero εἰς ὦπα ἰδέασθαι ‘pažvelgti į veidą; pažvelgti į akis’. Išsamiau žr. Eckert (2004: 51–62).

2. Mano nuomone, svarbus frazeologizmo nustatymo kriterijus yra jo variantų paieška (Bretke Biblijos tekste, kituose senosios lietuvių kalbos paminkluose, taip pat Vorlage kalboje). Laisvieji žodžių junginiai variantų nesudaro. Toliau pateikiu tik keletą pavyzdžių iš gausybės atvejų, plg.:

a) Lutherio daiktavardinis frazeologizmas heulen und zeenklappen⁵, dabartinis Heulen und Zähneklappern ‘visuotinis siaubas ir neviltis’ (MID 212), Bretke kalboje perteikiamas šiais variantiniais posakiais:

(39)...werkſmas ir grieſzumas dantų – Da wird ſein heulen vnd zeenklappen – Ibi erit fletus et stridor dentium (Lk XIII 28): kaukim as ir dantu drebeghimas (Gallus: kaukim as ir dan-tu klabeghimas) (Mt XIII 42). B. Vilentas vartoja verksmas ir griežimas dantų (pagal LKŽ XVIII 760), o dabartinėje lietuvių kalboje vartojamas jau sutrumpintas variantas dantų griežimas (FŽ 129).

b) Veiksmažodinis frazeologizmas griežti dantis ant ko arba griežti dantimis ant ko, pažodžiui ‘griežti dantimis (dantimis) ant ko nors’, frazeologine reikšme ‘pykti ant ko nors’, paliudytas šioje vietoje:

⁴ Siehe Alois Walde (1910: 191). Für den wertvollen Hinweis auf latein. cōram und griech. ἐν-ώπιον in der Diskussion zu meinem Vortrag bin ich Frau Prof. Dr. Jolanta Gelumbeckaitė (Frankfurt) sehr dankbar.

⁵ Keith Spalding (HDGFU III 1319) nurodo Hanso Sachso variantą: heulen, grießgramen und zeenklappern.

Straipsniai / Articles

21

RAINER ECKERT

(40) Kai tai išgirdo, pervėrė jiems širdį, ir griežė dantimis (dantimis) ant jo – (1546) Kai jie tai išgirdo, pervėrė jiems širdį, ir jie sukando dantis prieš jį – Audien-tes autem haec, dissecabantur cordibus suis et stridebant dentibus in eum (Apg VII 54). 1522 m. leidime tekstas kiek kitoks: Kai jie tai išgirdo, jų širdis perskrodė, ir jie griežė dantimis prieš jį. Senojoje lietuvių kalboje griesze dantis, regis, turi morfologinį variantą griesze dantimis. Naujajame akademiniame lietuvių frazeologijos žodyne (FŽ 131–132) pateikiama visa eilė šio frazeologizmo variantų: danįti giẽžti, danįti griežti, dančių griežti, dantis griežti und dantimis griežti – visi reiškia ‘pykti’. A. Kurschatas (LDW I 646) dar užfiksuoja variantą sàvo iltį grięžti ant ko (pažodžiui ‘griežti savo iltimi ant ko nors’) ‘pykti ant ko nors’.

c) Bretke vokiečių kalbos zu Herzen nehmen: deti širdina atitikmuo yra taip pat deti širdiesp(i):

(41) Įsidėk į širdį mano pamokymą – Vnd nim zu herczen meine Lere – Inclina aurem tuam et audi verba sapientium, appone autem cor ad doctrinam meam (Pat Sal XXII 17);

(42) ...o gyvasis priima tai į širdį (Mok VII 3).

d) Das Adverbialphrasem iš visos sylos tritt bei Bretke noch in der Variante iš visų sylų auf, vgl.:

(43) Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visomis savo jėgomis (iš visų savo jėgų) – Du solt Gott deinen HERRN lieben, von gantzem hertzen, von gantzer ſeele, von allen krefften... (Lk X, 27). Naujojo Testamento teksto leidimo pastabose (Range Ed 488) atkreipiamas dėmesys į sandhi reiškinį formoje wissa silas (< visos sylos), taip pat į Vorlage vartojamus posakius: Lutherio – von allen krefften, Vulgatos – et ex omnibus viribus tuis.

3. Frazeologizmą padeda nustatyti vaizdinio ir jį perteikiančio posakio įsitvirtinimas konkrečioje kultūroje bei kalboje, kartu šį posakį aiškiai atskiriant nuo panašių, bet savarankiškų posakių kitose kalbose ir kultūrose. Tai ypač pasakytina apie tam tikrą simbolinį pobūdį įgyjančius frazeologizmus. Pavyzdžiui, plg. Senojo Testamento „pieną ir medų“, perteikiamą posakiu „žemė, kur teka pienas ir medus“ = ‘turtinga, gausi, klestinti žemė, teikianti nepaprastų galimybių; pažadėtoji žemė’, plg.:

(44) ...kad išvesčiau juos iš šios žemės į gerą ir plačią žemę, į žemę, tekančią pienu ir medumi –...und fie aus dieſem Lande, in ein gut vnd weit Land, In ein land, darinnen milch vnd honig fleuſſt... – et educam de terra illa in terram bonam et spatiosam, in terram quae fluit lacte et melle (Iš 2 Moz III 8).

22

Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV

Zur Phraseologie in der Bibel des Johann Bretke

(45) ...Į žemę /į žemę/ Pienu ir Midumi plūstančią... – Į žemę, kurioje teka pienas ir medus – ad terram fluentem lacte et melle (2 Mose III 17)⁶.

Be variantų pienas ir medus ir pienas ir midus, pasitaiko ir medus ir sviestas „pienas ir sviestas“, kuris jau šia forma pateiktas ir Lutherio Vorlage, ir Vulgatoje:

(46) Jis nematys Strowiu nei upių medumi ir sviestu plūstančių – Jis nematys srautų ir vandens upelių, tekančių medumi ir sviestu – Non videat rivulos olei, torrentes melles et butyri (Hiob XX 17).

Pora „medus ir pienas“ pasitaiko ir Saliamono Giesmių giesmėje, po palyginimo, kuriame vartojamas medaus korio apibūdinimas:

(47) Tavo lūpos, mano mylimoji, yra tarsi varvantis medaus korys, medus ir pienas yra po tavo liežuviu... – Tavo lūpos, mano sužadėtine, kaip varvantis medus, medus ir pienas yra po tavo liežuviu – Favus distillans labia tua, sponsa; mel et lac sub lingua tua (Hohel Sal IV 11).

Kitoje Saliamono Giesmių giesmės vietoje tikriausiai dar vartojami priešfrazeologiniai „medaus korio“, „medaus“, „vyno“ ir „pieno“ junginiai, taigi čia pat randama ir pradinė „pieno ir vyno“ varianto situacija, plg.:

(48) Aš valgiau savo korį ir medų, gėriau savo vyną ir pieną – Aš valgiau savo korių medų, gėriau savo vyną su savo pienu – comedi favum cum melle, bibi vinum cum lacte meo (Hohel Sal V 1)

Keith Spalding (HDGFU V 1692) vermerkt, dass auch „Milch“ und „Wein“ in Juxtaposition vorkommen und zwar ebenfalls in der Bibel, vgl.:

(49) ...kalnai varvės saldžiu vynu, o kalvos tekės pienu – stillabunt montes mustum, et colles fluent lacte (Joel IV 18). Jis dar pateikia „pieno“ ir „saldžių valgių“ bei „pieno ir vyno“ posakius iš baroko laikotarpio raštų, pvz.:

(50) burna mane gaivino pienu ir saldžiais valgiais’;

(51) į Pažadėtąją žemę, kur pienas ir vynas nuolat srūva.

Quand Biblija pirmiau nurodytose citatose pateikia tuos pačius posakius, būtent pienas bey meddus ir meddus ir swi estas, plg.:

(51a) ...ir išvesti jus iš tos žemės į gerą ir plačią žemę, į žemę, kurioje pienas bey meddus įklyfta (2 Mose III 8);

⁶ Čia Bretke vietoj įprasto senosios lietuvių kalbos medus „medus“ vartoja kiek kitokį midus „midus, medaus korys“, kuris semantiškai labai gerai tinka ir sudaro tam tikrą perėjimą prie variantų su „vynu“. Fraenkelis mano, kad midus yra germanų kalbų kilmės skolinys (LEW 446–447).

Straipsniai / Articles

23

R A I N E R E C K E R T

(51b) aβ jus iβwellu...i žėme...kur pien’s bey meddus ʃklyfta (2 Mose III 17);

(51c) Jis ne mattys ʃtrowės, ney páuppes, meddumi ir ʃwieftu tékanʒes (Hiob XX 17);

Kazys Grigas behandelt in seiner Monographie Литовские пословицы (1987: 77–95) das litauische Sprichwort Kur mūšų nēra, veršiai midų geria (wörtlich: ‘Wo wir nicht sind, trinken die Kälber Honigtrank’; Sinn: ‘Wo wir nicht sind, ist es sehr gut’) und seine vielzähligen Varianten. Dabei streift er die biblischen Wendungen des Typs „Milch und Honig“ und verbindet das lit. Sprichwort Kur mūšų nēra, ten ir upės pienu plaukia damit. Er unterstreicht allerdings, dass letzteres ironisch gebraucht wird, was auf die biblischen Wendungen keineswegs zutrifft, allerdings ist der Einfluss der biblischen Wendung augenscheinlich. Von besonderem Interesse jedoch ist, dass Grigas unter Verweis auf meinen ersten Aufsatz zur historischen Phraseologie des Baltischen und Slawischen (siehe Eckert 1968: 79–81) für diese Sprachen eine alte Wendung „Honig & Bier trinken“ voraussetzt, der gegenüber das oben erwähnte litauische Sprichwort spezieller und jünger ist. Nach meiner Meinung existiert neben der biblischen (alttestamentlichen und möglicherweise mit der hebräischen Folkloretradition in Zusammenhang stehenden) Wendung „Milch und Honig“ bzw. „Honig und Wein“ eine davon völlig separat zu betrachtende Wendung „Honig & Bier“ (ostbalt. medus & alus; ursl. medъ & olъ) im Baltischen und Slawischen, die auf die Verknüpfung (und Opposition) der Bezeichnungen für das alte berauschende Süßgetränk und Bittergetränk zurückgehen. Es liegen hier von ihrem Inhalt gesehen ziemlich ähnliche Wendungen vor, die jedoch ganz verschiedenen Traditionen und damit zusammenhängenden Kulturen entspringen.

4. Nustatant frazeologizmus, naudingi keli vieno kalbos paminklo pavyzdžiai arba keli skirtingų tos pačios epochos kalbos paminklų pavyzdžiai. Vienas iš jų – pastovus palyginimas (arba komparatyvinis frazeologizmas) „A yra baltas kaip sniegas“:

(52) Ir io Weidas buwa kaip Sӡiebai, ir io Rubas baltas kaip Sniegas – Vnd ſeine geſtalt war wie der bliʒ, vnd ſein Kleid weis als der ſchnee – Erat autem aspectus eius sicut fulgur, et veſtimentum eius candidum sicut nix (Mt XXVIII 3).

Iš 1599 m. Bretkės postilės (II 399), pasak Klementinos Vosylytės (LKPŽ 250), žinomas toks pavyzdys (rašyba jau priderinta prie dabartinės normos):

(53) Ir rūbas jo baltas kaip sniegai.

Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblijos vertime ta pati vieta skamba taip:

(54) Rūbai jo balti kaipo sniegas (pagal LKŽ XIII 250 taip pat suvienodinta rašyba).

24

A c t a L i n g u i s t i c a L i t h u a n i c a L X I V – L X V

Zur Phraseologie in der Bibel des Johann Bretke

APIE KAI KURIAS PATARLES IR DVI SVEIKINIMOSI FORMULES

Šiame paskutiniame skyriuje norėčiau trumpai aptarti frazeotekstemiką, būtent svarbią jos sritį – paremijas arba patarles.

1. Pirmiausia apsistokime prie vokiečių patarlės Wer andern eine Grube gräbt, fällt selbst hinein, kurios šaltiniu Horsto ir Annelies Beyerių „Patarlų žodyne“ (1987: 232) nurodomi Saliamono patarlių knyga. Ten sakoma:

(55) Kafasis dübe, ipuls. Ir kas raicӡoji (?) [vietoj išbraukto ritta] akmeni, ant to puls (ateis) – Wer eine Gruben macht, der wird drein fallen, Vnd wer einen stein waltzet, auff den wird er komen – Qui fodit foveam, incidet in eam; et, qui volvit lapidem, revertetur ad eum (Pat Sal XXVI 27) ir

(56) O kaſanſis dübe, pats ipuls. Ir ardanti tworą, kirmis (ſzaltis, ingels) įkas – Bet kas duobę kasa, pats į ją įkris, o kas tvorą ardo, tą gyvatė įgels (Mok X 8). Abiejose citatose dar yra po vieną sinoniminę patarlę. Tikriausiai mus dominančios vaizdingos patarlės prasmę galima nusakyti taip: ‘Nelaimę patiria tas, kuris nori ją užtraukti kitam’.

Tarp frazeotekstemų ir frazemų esama sąsajos, kurią pirmiausia lemia tai, kad nemažai frazemų sudaro frazeotekstemų dalys (segmentai), t. y. vienas iš frazemų susidarymo būdų yra frazeotekstemų dalių savarankiškėjimas. Palyginkime:

(57) Jus uſӡpūlat Sȳrata, ir kaſat Artimoiui iuſu Dūbe – (1545) Ir fallēt uber einen armen Waisen, vnd grabt ewrn Nehesten gruben – Super pupillum irruitis et subvertere nitimini amicum vestrum (Job VI 27). Tikriausiai ir čia Bretke remiasi 1545 m. Lutherio Biblijos leidimu, nes 1524 m. leidime tekstas šiek tiek kitoks: yhr fallet uber eynen armen wayſen, vnd rottet ewern nehſten aus.

2. Patarlės taip pat dažnai turi variantų, plg.:

(58) Ne wienas bernas ne gal dwiem ponam ſluſziti – Joks tarnas negali tarnauti dviem šeimininkams – Nemo servus potest duobus dominis servire (Lk XVI 13) ir

(59) Newienas negal dwiem Ponam ſluſziti – Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams (Mt VI 24). Ką tik cituota patarlė, išnykus žodžiui bernas, jau yra gerokai apibendrinta.

3. Nors toliau pateikti pavyzdžiai iš dalies gerokai skiriasi vienas nuo kito, juos vis dėlto, ko gero, reikėtų laikyti vieno frazeotekstemos (čia – patarlės) variantais:

Straipsniai / Articles

25

RAINER ECKERT

(60) Bet Jefus biloio jemus. Nera Prarakas be czel̄ties, tiktai Tiewifchkioia ir namie prieg ſawuiu – Jheſus aber ſprach zu jnen, Ein Prophet gilt nirgend weniger, denn im Vaterland, vnd daheim bey den ſeinen – Et dicebat eis Iesus: “Non est propheta sine honore nisi in patria sua et in cognatione sua et in domo sua” (Mk VI 4).

(61) Prarakas niekur ne tur maſz̄efnios garbes, net Tiewifchkioia sawa, ir sawa Namūſu – (1546) Ein Prophet gilt nirgend weniger, denn in ſeinem Vaterland vnd in ſeinem Hauſe (Mt XIII 57). Auch hier unterscheidet sich die Lutherausgabe von 1522: Eyn prophet gilt nyrgend weniger denn da heym vnd bey den ſeynen.

(62) Ne wienas prarakas (wiens praraks) priīmtas ira tewiſchkiei sawa – Nė vienas pranašas nėra priimtinas savo tėviškėje (Lk IV 24).

(63) Nesa ghis pats Jeſus liudīja, ſog Prarakas ſawo tiewiſchkeie garbes ne tur – Nes jis pats Jėzus paliudijo, kad pranašas savo tėviškėje neturi garbės (Jh IV 44).

Savaime suprantama, Bretkės Biblijos vertime pasitaiko kur kas daugiau patarlių, o čia buvo galima aptarti tik keletą pavyzdžių. Apskritai galima teigti, kad šiuolaikinių Europos kalbų patarlių lobyną dideliu mastu suformavo parimijos, jau esančios Biblijoje.

Dėl išsamumo pačioje pabaigoje dar pateikiu du frazeotekstus, atliekančius apeliatyvinę funkciją (šiuo atveju – pasisveikinimo formules):

(64) Giwenk ſu Diewu [weikas]! – Gyvuok sveikas! (Apg XXIII 30). Čia būtina atsižvelgti į platesnį kontekstą: tai laiškas, kurį tribūnas Lisijas parašė Klaudijui, cituojamas šiame 23 skyriuje; jo pabaigoje pateikiama minėta pasisveikinimo formulė. Pridėtas alternatyvus pasisveikinimas (Swei-kas!) nepalieka abejonių, kad Giwenk su Diewu! (pažodžiui: „Gyvenk su Dievu!“) yra pasisveikinimo formulė. Sutrumpinta ši formulė pateikiama šiame pavyzdyje:

(65) Su Diewu (!) – Likite sveiki! –...susilaikyti nuo stabams paaukoto maisto, kraujo, pasmaugtų gyvūnų mėsos ir ištvirkavimo; nuo šių dalykų susilaikydami, gerai pasielgsite. Valete (Apg XV 29). Išplėstinį kontekstą pateikiu pagal 1546 m. Lutherio leidimą: Das jr euch enthaltet vom Götzenopffer vnd vom Blut, vnd vom Erſticktem, vnd von Hurerey, von welchen, so jr euch enthaltet, thut jr recht, Gehabete euch wol.

Žinoma, galima pateikti ir daugiau šio tipo frazeotekstemų pavyzdžių.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad visame Johann Bretke atliktame Biblijos vertime į senąją lietuvių kalbą atsispindi visas Šventajame Rašte glūdinčių frazeologinių vienetų turtingumas ir didelė įvairovė. Tai pasakytina apie įvairias frazeologinių

26

Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV

Zur Phraseologie in der Bibel des Johann Bretke

… kalbinių vienetų, pradedant minimaliomis frazemomis, tokiomis kaip alit. po akim, pereinant prie įvairių frazemų klasių (pavyzdžiui, daiktavardinių frazemų, veiksmažodinių frazemų, predikatyvinių frazemų, prieveiksminių frazemų ir kt.) ir baigiant ypatingais tipais, tokiais kaip poriniai junginiai, pastovieji palyginimai, frazeoschemos, figurae etymologicae ir įvairių tipų frazeotekstai (patarlės, sveikinimosi formulės). Nemažą tyrimo dalį užima aptarimas, kaip perteiktos M. Lutherio vartojamos idiominės konstrukcijos ir kaip jas perteikė Bretke; išskyrus kelias pavienes išimtis, šie vertimai laikytini pavykusiais. Kalkavimo problema išsamiai nagrinėjama. Ypatingas dėmesys skirtas frazeologiniams variantams ir įvairiems nagrinėjamų konstrukcijų idiomiškumo laipsniams.

Kai kurios iš minėtų problemų (pavyzdžiui, ankstyvosios naujosios aukštaičių vokiečių kalbos fur „prieš“ ir senosios lietuvių kalbos po akim santykis, taip pat ankstyvosios naujosios aukštaičių vokiečių kalbos seinen Mut / Mütelein / an j-m (ab)kühlen atitikmenys Bretkės Biblijoje, kituose senosios lietuvių kalbos paminkluose ir šiuolaikinėje lietuvių kalboje) buvo toliau nagrinėtos ir aprašytos mano straipsnyje Phrase and Idiom in Bretke’s Old Lithuanian Bible.

Apibendrindamas norėčiau pabrėžti tik viena: idealu būtų parengti glaustą monografinį kiekvienos Biblijos frazemos ir frazeoteksto aprašą, atsižvelgiant į šaltinio kalbą (Lutherio Bibliją, taip pat jos lotyniškus, graikiškus ir hebrajiškus šaltinius) ir tikslinę kalbą (XVI a. paskutinio trečdalio senąją lietuvių kalbą). Tai būtų visais atžvilgiais patenkinamas pagrindas diachroniniams lietuvių kalbos frazeologijos tyrimams.

LITERATŪRA

Beyer Horst, Beyer Annelies 1987: Sprichwörterlexikon. Leipzig: Bibliographisches Institut.

Burger Harald, Buhofer Annelies, Sialm Ambros 1982: Handbuch der Phraseologie. Berlin, New York: de Gruyter.

Eckert Rainer 1968: Minimale Textfragmente im Slawischen und ihre Entsprechungen im Baltischen. – Baltistica 4(1), 79–81.

Eckert Rainer 1987: Martin Luther und das frühe baltische Schrifttum. – Polata knigopisnaja sī (Priloženije Early protestantism in Eastern Europe, ed. by Veronica du Feu) 16, 6–25.

Eckert Rainer 1991: Studien zur historischen Phraseologie der slawischen Sprachen (unter Berücksichtigung des Baltischen) (Slawistische Beiträge 281). München: Verlag Otto Sagner.

Straipsniai / Articles

27

RAINER ECKERT

Eckert Rainer 2004: Phrase and Idiom in Bretke’s Old Lithuanian Bible. – Studies in Baltic and Indo-European Linguistics. In honor of William R. Schmalstieg, ed. by Philip Baldi, Pietro U. Dini. Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 51–62.

Eckert Rainer, Günther Kurt 1992: Die Phraseologie der russischen Sprache. Leipzig–Berlin–München–Wien–Zürich–New York: Langenscheidt Verlag Enzyklopädie.

Frazeologia a religia (Problemy frazeologii europejskiej 2), pod red. Andrzeja M. Lewickiego i Wojciecha Chlebdy. Warszawa: Energeia, 1997.

FŽ – Frazeologijos žodynas, red. Jonas Paulauskas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001.

Gelumbeckaite Jolanta 2002: Linksnių ir prielinksnių konstrukcijų sintaksė Jono Bretkūno Biblijos Evangelijoje pagal Luką (Opera linguistica Lithuanica 1). Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla.

Grigas Kazys 1987: Литовские пословицы. Вильнюс: Vaga.

GSBM – Гістарычны слоўнік беларускай мовы, рэд. А. И. Жураўскі, вып. 2, Мінск: Навука і тэхніка, 1983.

HDGFU – Spalding Keith. An Historical Dictionary of German Figurative Usage 3, 5. Oxford: Blackwell, 1974, 1991.

LDW I–IV – Kurchat Alexander. Litauisch-deutsches Wörterbuch 1–4. Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht, 1968–1973.

LEW I–II – Fraenkel Ernst. Litauisches etymologisches Wörterbuch 1–2. Heidelberg: Vandenhoeck & Ruprecht, 1962–1965.

LKFŽ – Paulauskas Jonas. Lietuvių kalbos frazeologijos žodynas. Kaunas: Šviesa, 1977.

LKPŽ – Vosylytė Klementina. Lietuvių kalbos palyginimų žodynas. Vilnius: Mokslas, 1985.

LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas 1–2, Vilnius: Mintis, 1968–1969; 3–6, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956–1962; 7–9, Vilnius: Mintis, 1966–1973; 10–15, Vilnius: Mokslas, 1976–1991; 16–17, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995–1996; 18–20, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997–2002.

LSR I–IV – Röhrich Lutz. Lexikon der sprichwörtlichen Redensarten 1–4. Freiburg–Basel–Wien: Herder Verlag, 1973.

MDI – Wolf Friedrich. Moderne deutsche Idiomatik. München: Max Hueber Verlag, 1976.

NVBS – Nova vulgata Bibliorum sacrorum editio. Romae: Libreria Editrice Vaticana, 1979.

28

Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV

Zur Phraseologie in der Bibel des Johann Bretke

Skardžius Pranas 1931: Die slavischen Lehnwörter im Altlitauischen. – Tauta ir žodis 7, 3–249.

SRNG – Rusų liaudies tarmių žodynas, red. F. P. Filin, sąs. 3. Leningradas: Nauka, 1968.

TE – Kritinis Jono Bretkūno psalmyno vertimo į lietuvių kalbą leidimas, Labguvos ir Karaliaučiaus i. Pr. pastoriaus, parengtas pagal 1580 metų rankraštį ir peržiūrėtą šio psalmyno versiją, kurią pagal 1625 metų spaudinį parengė Jonas Rehsa, Karaliaučiaus i. Pr. pastorius; taip pat pridedamas Martino Lutherio psalmyno vertimas į vokiečių kalbą pagal 1545 metų leidimą; bendradarbiaujant Friedemannui Klugei, su įvadu ir redaguotas Friedricho Scholzo, Biblia Slavica, red. Hans Rothe ir Friedrich Scholz, bendradarbiaujant Christianui Hannickui ir Ludgeriui Udolphui, VI serija: Supplementum: Biblia Lithuanica, 2 eilė: leidimai, 6 tomas, Paderbornas, Miunchenas, Viena, Ciurichas: Ferdinand Schöningh, 2002.

Walde Alois 1910: Lateinisches etymologisches Wörterbuch, 2. Auflage. Heidelberg: Carl Winter Verlag.

WW – Žodžiai ir posakiai. Vokiečių kalbos vartosenos žodynas, red. Erhard Agricola, bendradarbiaujant Herbertui Görneriui ir Ruth Küfner. Leipcigas: Bibliographisches Institut, 1975.

Бирих Александр, Мокиенко Валерий, Степанова Людмила 1998: Словарь русской фразеологии. Историко-этимологический справочник. Под ред. В. М. Мокиенко, Санкт-Петербург: Фолио-Пресс.

Гак Владимир 1996: Специфика библейских фразеологизмов в русском языке. – Frazeologia a religia. Tezy referatów międzynarodowego sympozjum naukowego. Opole, 4–6 września 1996 r., 10.

ŠALTINIAI

I. Savo tyrimui iš Senojo Testamento pasitelkiau tik dalis, būtent tas, kurios įtrauktos į J. Palionio ir J. Žukauskaitės leidinį Jonas Bretkunas. Rinktiniai raštai (sutrumpintai: B, RR), Vilnius, 1983: 33–312. Taip pat atsižvelgta į komentarų dalį (p. 332–359).

II. Bretkūno Biblijos vertimo Naująjį Testamentą galėjau išnagrinėti remdamasis dar nepaskelbtu 7-uoju leidimo tomu (sutrumpintai: Range Ed). Šia proga nuoširdžiai dėkoju prof. dr. Jochenui D. Range’ei už malonų sutikimą kuriam laikui paskolinti man šį tomą.

Kalbama apie leidimą: Navias Testamentas Ing Lietuwischka Lieszuwi perraschitas per Jana Bretkuna Labguwos plebona 1580. Das Neue Testament in die litauische Sprache übersetzt von Johann Bretke, Pastor zu Labiau 1580. Rankraščio leidimas, 7 ir 8 tomai,

Straipsniai / Articles

29

RAINER ECKERT

Labiau i. Pr. 1580. Bd. 7: Evangelien und Apostelgeschichte. Bearbeitet von Jochen D. Range. Ferdinand Schöningh Paderborn–München–Wien–Zürich sowie um das Beiheft zu Bd. 7: Anmerkungen und Erläuterungen (S. 520–544) bearbeitet von Jochen D. Range.

III. Lutherio Vorlagei įvertinau šį veikalą: D. Martin Luthers Werke. Kritische Gesamtausgabe. Die Deutsche Bibel 1522–1546. 1 tomas – Veimaras, 1906; 2 tomas – Veimaras, 1909; 6 tomas – Veimaras, 1929; 8 tomas – Veimaras, 1954; 10 tomas, 1 dalis – Veimaras, 1956; 10 tomas, 2 dalis – Veimaras, 1957; 11 tomas, 2 dalis – Veimaras, 1960.

IV. Quandto Bibliją cituoju pagal: Biblia Tai esti Wissas Szwentas Raßtas Seno ir Naujo Testamento, Karaliaučiuje, 1736.

[Autoriaus pastaba: Šis straipsnis – pranešimas, kurį skaičiau 2002-09-27 tarptautinėje konferencijoje „400 metų lietuviškajai Biblijai: filologiniai ir teologiniai Bretkūno tyrimų aspektai“. Minėtą konferenciją 2002 m. rugsėjo 26–29 d. Greifsvaldo Ernsto Moritzo Arndto universitete surengė prof. dr. Jochen D. Range. Kadangi iki šiol (2011-04-08) šios konferencijos medžiaga nepaskelbta, manau esant būtina šiuo būdu paskelbti savo darbą. – R. E.].

Dėl Jono Bretkūno Biblijos frazeologijos

SANTRAUKA

Straipsnio tikslas – aptarti Jono Bretkūno Biblijos vertimo frazeologizmus. Šiame vertime daug kompleksinių elementų, idiomų ir frazemų. Straipsnyje skiriamos dvi kategorijos: elementai, besiremiantys biblinėmis idiomomis, ir elementai, kurie remiasi tam tikromis situacijomis. Straipsnyje pateikiama daug pavyzdžių, parodančių, jog Bretkūno vertime prielinksniinė konstrukcija gali atitikti Liuterio Biblijos vieną žodį. Iš straipsnyje pateikiamos medžiagos matyti, kaip frazeologizmai įvairuoja ir kaip yra reiškiami. Straipsnyje minimi ir frazeologizmai, atliekantys sakinio funkciją kaip pasisveikinimo formulės, pvz.: Liuterio Biblijoje parašyta: Gehab dich wol!: sen. lie. Giwenk su Dievu! (sveikas): lot.: Valete! (Apg XV 29). Būtų svarbu parengti trumpą kiekvienos Biblijos frazemos raiškos abiejose – tiek šaltinio, tiek vertimo – kalbose aprašymą, aptariant variantus ir jų specifinius semantinius bruožus.

Gauta 2011 m. balandžio 8 d.

RAINER ECKERT

Murtzner Ring 16, D-12681 Berlin, Deutschland

[email protected]

30

Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV