CHRISTIANE SCHILLER

Humboldt-Universität zu Berlin

Mokslinių tyrimų kryptys: Prūsijos lietuvių leksikografija, onomastika, baltų ir vokiečių kalbų, literatūros bei kultūros ryšiai.

BALTŲ VALODU ATLANTS. PROSPEKTS = BALTŲ KALBŲ ATLASAS. PROSPEKTAS = ATLAS OF THE BALTIC LANGUAGES. A PROSPECT

Sudarytojos ir įvado autorės: Danguolė Mikulėnienė, Anna Stafecka; žemėlapių komentarų autorės: Ilga Jansone, Anna Stafecka, Rima Bacevičiūtė, Asta Leskauskaitė; žemėlapių kompiuterinį variantą parengė Edmundas Trumpa.

Rīga: Latvijas Universitātes Latviešu valodas institūts, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009, 183 p. ISBN 978-9984-742-49-6

Čia aptariamas Baltų kalbų atlaso prospektas, kaip jau leidžia suprasti daugiakalbis pavadinimas, yra bendras latvių ir lietuvių darbas. Už jį atsakingos Anna Stafecka iš Latvijos universiteto Latvių kalbos instituto Rygoje ir Danguolė Mikulėnienė iš Lietuvių kalbos instituto Vilniuje. Tai bandomasis tomas, turintis parodyti tokio bendro projekto būtinybę ir atskleisti turinio bei kartografinio įgyvendinimo galimybes.

Atsižvelgdami į tai, kad lietuvių ir latvių dialektai bei šnektos dėl bendrinių kalbų įtakos vis labiau niveliuojami, leidinio rengėjai siekia dokumentuoti tarmių leksiką ir kartografiškai pavaizduoti jos paplitimą.

Recenzijos / Reviews

187

CHRISTIANE SCHILLER

Atlaso duomenų bazė remiasi lietuvių ir latvių kalbų atlasais: Lietuvių kalbos atlasas (1 t.: Leksika. Vilnius, 1977) (LKA), Latviešu valodas dialektu atlants (Leksika. Rīga, 1999) (LVDA), taip pat duomenimis, kuriuos Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas Rygoje ir Lietuvių kalbos institutas Vilniuje surinko Atlas Linguarum Europae (ALE). Šių duomenų pagrindą sudaro nuo XX a. septintojo dešimtmečio vykdyti tyrimai. Taigi pateiktuose kalbiniuose žemėlapiuose atsispindi XX a. antrosios pusės tarmių padėtis.

Nuosekliai trikalbis leidinys (latvių, lietuvių, anglų kalbomis) išsamiai supažindina su problematika. Jis pradedamas apžvalga Gyvosios ir mirusios baltų kalbos (p. 15–29), kurioje pirmiausia pristatomas baltų kalbų skirstymas, o paskui išsamiai aptariamos išnykusios baltų kalbos: kuršių, žiemgalių, sėlių, prūsų, jotvingių ir skalvių. Gyvosioms lietuvių, latvių ir latgalių kalboms čia skiriama palyginti nedaug dėmesio. Toliau aprašomi ir klasifikuojami latvių (p. 25–29) ir lietuvių dialektai (p. 30–34), taip pat apžvelgiama geolingvistinių tyrimų raida, susijusi su latvių (p. 35–39) ir lietuvių kalba (p. 40–44). Įvadas baigiamas žemėlapių ir komentarų rengimo principų aprašymu (p. 45–49) bei latvių (p. 50–53) ir lietuvių dialektų (p. 54–57) fonetinės transkripcijos principų pristatymu.

Didelę vietą užima komentarų dalis (p. 61–134). Komentaruose pristatomos konkrečiam žodžių laukui svarbios etimologinės šaknys ir jų atitikmenys atskirose kalbose, aprašomas jų paplitimas, pateikiama etimologija ir lyginamoji kitų indoeuropiečių kalbų medžiaga, daugiausia paremta ilgą laiką aktualiais etimologiniais žodynais, t. y. Ernst Fraenkel Lietuvių etimologinis žodynas, Heidelbergas, 1955–1965, bei Latviešu etimoloģijas vārdnīca, Ryga, 1992. Pateikimą papildo istorinės leksikografijos veikalų ir tarmių paliudijimai. Kartais, pavyzdžiui, komentare prie STORCH, aptariama sąvokos mitologinė reikšmė.

Nuo p. 135 pateikiama žemėlapių dalis. Prieš ją įdėti latvių (p. 137) ir lietuvių dialektų (p. 139) apžvalginiai žemėlapiai, kuriuose nurodyti duomenų rinkimo punktai. Žemėlapiai parengti kaip spalvoti taškiniai simboliniai ir plotiniai žemėlapiai arba, atsižvelgiant į vaizduojamus reiškinius, kaip abiejų tipų derinys. Taškinių simbolių žemėlapiuose pažymėti pagrindiniai duomenų rinkimo punktai, o plotiniams žemėlapiams jie nustatomi pagal pridedamas skaidres su duomenų rinkimo punktų tinkleliais

188

Acta Linguistica Lithuanica LXX

Baltu valodu atlants. Prospekts = Baltų kalbų atlasas. Prospektas =Atlas of the Baltic languages. A prospect

kuriuos galima uždėti ant atitinkamo žemėlapio. ŽEMĖLAPIAI, skirti HIMMEL ir STORCH, sudaryti tik kaip taškinių simbolių žemėlapiai. Taip yra todėl, kad abiejų žemėlapių duomenys pirmiausia buvo surinkti vykdant projektą Atlas Linguarum Europae (ALE), kuriame naudotas retesnis duomenų rinkimo punktų tinklas, todėl izoglosių negalima tiksliai nustatyti. Be teritorijų, kuriose vyrauja kitakalbiai gyventojai ir kurios, kaip ir didesnieji miestai, ankstesniuose abiejų šalių tarmių žemėlapiuose nepažymėtos ir parodytos baltai (Latvijoje tai Ryga ir Daugpilis, Lietuvoje – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys), žemėlapiuose nepažymėta ir visa teritorija į vakarus nuo Vilniaus, taip pat vietovės į pietus nuo Daugpilio bei pietvakarinė ir vakarinė Latgalos dalys. O pagal lietuvių dialektologijos tradiciją vaizduojant atsižvelgta ir į lietuvių kalbos plotus bei salas už Lietuvos ribų.

Prieduose pateikiama Latvijos tarmių atlaso (LVDA) duomenų rinkimo punktų apžvalga (p. 167–169), Lietuvių kalbos atlaso (LKA) duomenų rinkimo punktų apžvalga (p. 170–177), literatūros sąrašas (p. 177–182) ir santrumpų sąrašas (p. 183).

Prospektui atrinkta 12 kalbinių sąvokų, turėjusių aprėpti kuo platesnį semantinį spektrą. Tai: HIMMEL (latv. mākoņis, liet. debesīs), (BAUM)WIPFEL (latv. (koka) galotne, liet. (medžio viršūnė), WACHOLDER (latv. paeglis/kadikis, liet. kadagys), KRÖTE (latv. krupis, liet. rupūžė), TAUBE (latv. balodis, liet. karvelis), FELDLERCHE (latv. cirulis, liet. vieversys), STORCH (latv. stārķis, liet. gandras), KOHLRÜBE (latv. kālis, liet. griežtis), WINTERWEIZEN (latv. (ziemas) kvieši, liet. (žieminiai) kviečiai), KORNKASTEN (latv. apcirknis, liet. aruodas), HEUSCHOBER (latv. stirpa, liet. stirta), SCHMIED (latv. kalējs, liet. kalvis). Prie kiekvieno žemėlapio pateikiami atitinkami bendrinės kalbos atitikmenys ir kartografuojamos kalbinės sąvokos nuotrauka.

Atranka atskleidžia ne tik kalbinių sąvokų semantinę įvairovę, bet ir vaizduojamų reiškinių įvairovę bei sudėtingumą, į kuriuos būtina atsižvelgti pritaikant vaizdavimo būdus. Pavyzdžiui, prospekte WINTERWEIZEN žemėlapis pateikiamas kaip plotinis žemėlapis: dviem spalvomis jame vaizduojamas abiejų etimonų pasiskirstymas lietuvių ir latvių kalbų plotuose. Latv. pūri/pūri, liet. pūrai vartojama Kurše kalbamose latvių tarmėse, taip pat kai kuriose Vidžemės ir Latgalos salose bei Lietuvos vakarų ir šiaurės žemaičių tarmėse; latv. (ziemas) kvieši, liet. (žieminiai) kviečiai vartojama likusioje latvių ir lietuvių kalbų ploto dalyje. Panašiai nedidelis sudėtingumas būdingas ir TAUBE žemėlapiui,

Recenzijos / Reviews

189

CHRISTIANE SCHILLER

kuris, vaizduojant abiejų etimonų pasiskirstymą (latv. baluodis/liet. balandis visame latvių kalbos plote ir Lietuvos žemaičių tarmėse, liet. karvelis Lietuvos aukštaičių tarmėse), taip pat sudarytas kaip dviejų spalvų plotinis žemėlapis, o aukštaičių ir žemaičių tarmių paribyje esančiai mišriai sričiai papildomai panaudotas brūkšniavimas, žymintis liet. karvelis/balandis vartoseną. Priešingame sudėtingumo skalės gale yra HEUSCHOBER žemėlapis – kombinuotas plotinis ir taškinių simbolių žemėlapis, kuriame panaudotos aštuonios spalvos ir jų atspalviai bei 18 taškinių simbolių.

Plotiniai žemėlapiai arba jų deriniai su taškinių simbolių vaizdavimu tarmių atlasuose leidžia reiškinius pavaizduoti grafiškai raiškiausiai. Todėl būtų pageidautina papildyti žemėlapius, iki šiol sudarytus tik taškinių simbolių būdu remiantis Atlas Linguarum Europae (ALE) duomenimis, trūkstamų rinkimo punktų duomenimis; taip ateityje ir šių kalbinių sąvokų žemėlapius būtų galima pateikti kaip plotinius arba kombinuotus plotinius žemėlapius.

Aptarus prospekte pateiktus pirmuosius Latvijos ir Lietuvos dialektologų bendradarbiavimo rezultatus, netrunka paaiškėti, kad tokio bendro projekto jau seniai reikėjo. Nors projektą pagrindžiantys atskirų kalbų tarmių atlasai LKA ir LVDA dialektologams bei kalbininkams tebėra svarbios ir neįkainojamos priemonės, tik lietuvių ir latvių duomenų pateikimas viename žemėlapyje leidžia vizualizuoti kalbų giminystę, atskleidžiamą atskirų etimonų tarpvalstybinėmis izoglosėmis. Be to, toks vaizdavimo būdas padeda aiškiau suvokti ir kalbų kontaktų poveikį, pavyzdžiui, SCHMIED žemėlapis dokumentuoja slaviško skolinio liet. kavõlius/kavõlis < lenk. kowal, baltarus. каваль paplitimą pradiniame, abipus sienos plytinčiame kalvis paplitimo plote.

Nuosekliai pateiktas trimis kalbomis atlasas prieinamas plačiam naudotojų ratui. Grafinio vaizdavimo būdas, kitaip nei ankstesniuose tarmių atlasuose LKA ir LVDA, neapriboja naudotojų vien kalbininkais ir leidžia juo naudingai naudotis mokytojams, mokiniams bei kitiems kalbotyros nespecialistams.

Šis leidinys yra ne tik naudinga, bet ir tipografiškai itin patraukli knyga. Jos apipavidalinimą, laikantis išbandytos lietuvių knygos meno tradicijos, kūrė lietuvių knygos dailininkas Alfonsas Žvilius.

Pasak leidėjų, Baltų kalbų atlaso projekte numatyta aprėpti 500 kalbinių sąvokų. Greta, palyginti su iki šiol

190

Acta Linguistica Lithuanica LXX

Baltu valodu atlants. Prospekts = Baltų kalbų atlasas. Prospektas = Atlas of the Baltic languages. A prospect

lyginant su svarbiausiais abiejų kalbų žinynais – LKA ir LVDA – kalbos duomenis pateikiant naudotojams patogesniu būdu, atsiranda daug naujų baltų kalbų istorijos įžvalgų. Lieka palinkėti, kad šį ambicingą projektą pavyktų tęsti ir kad po šio prospekto pasirodytų dar daug tomų.

Pateikta 2014 m. gegužės 21 d.

C H R I S T I A N E S C H I L L E R

Humboldt-Universität zu Berlin Institut für deutsche Sprache und Linguistik Unter den Linden 6, D-10099 Berlin, Deutschland [email protected]

Recenzijos / Reviews

191