177 ezensionen e iews /
an anas baLaŠai is
Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: Leksikog aphie,
Sp achenkul u , Te minologie.
angelė Vilu y ė
kaL anėn Šnek os
Wodyn
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008, 460 p.
isbn 978-609-411-019-1 kü zlich ausgegebenen einem aus zehnzig en li auischen sp ach
schnek ų wo ynen gegeben e kal anėnų apylinkių leksika. es auch nich planinis A bei
des li auensischen Sp achins i u s. so und wu den e s ell schnek ų Wodynai. E s es
solches Wö e buch ausgab Vy au as Vi kauskas (19372012). Nach seinem No d y ų
dūnininkų šnek ų žodyno (1976) solche Wo yns ėmė o zube ei en nich nu ins i u o,
abe und Vilniaus Uni e si ä s kalbininkai. wie ašo p a a mese umgedach em
Kal anėnų šnek os wodyno au o ė angelė Vilu y ė, zas asinė i ih en šnek os
wo žius begėjusi baigdama s udiijas Vilniaus uni e si e e übe 1960 m. Dieses
Sch i haus au o ui a. Vilu y ė is e zähl , dass noch mokslei ę a miškos kalbos
e e is sudominęs und agino ü ja asinė i senio nis giminai is. Vilniaus
uni e si e is adol as li uanis asulis sammelnd Ma e ial ü Diplomaniuma bei , e
no ie e e und angelės mu e s und močiu e es bildendiges Schneke . lebisches
sp achwe e s ändnis augo und s ä k e s udie end li uanis iken und klassikinen
ilologie, wenn dialek ologie un e s e e a nissen o sche Zigmas Zinke ičius. Nach
ielen Jah en P o esso ius eu sich, on ehemalige S uden esse e ah enjęs übe
sch eibomas seines Geb osios šnek os Wo buch.
Übe einige Jah zehn e g e a di ek en A bei s zu g oßem li auischen Sp achen Wö e no
Sch i ung und Redaga ung a. Vilu y ė kaupė ka o eką und seinem šnek os Wö ynui. wie
ašo p a a mese, wo zii zeichne inėjo a os ogaudama und jede anlau ang ykusi in
heim hinne. aus aikščio a zehnzig kaimų, sp achin a meh als halß hunde äl es en
gene os adi ionine šnek a kalbančių kal anėniškių. haup sächlich de Sp achenbeispiele
au o ä au gezeichne on seine Mu e eleono os dailidy ės-Vilu ienės, en s anden aus
epeži Do , močiu ės eleono os dailidienės (jehe Schnek os sä zungen pailius io a
kal anėniškių a mė ch es oma ijoje Lie u ių kalbos a mės, 1971, p. 346). aus demselben
Do en s anden und kalbin as ie Tan en. kalbin i und männi: eingesch iebene on
seinem ä e ed a do, gelebeso kū ini kaime, senelio juozo dailidės, adol o und zenono
adziulių (iš Pãgilū ės), al onso Še ėno (iš be ninų).
178 ac a Linguis ica Li huanica LXX kal anėniškių šnek a phone isch gesehen
an anas baLaŠai is
ne ienaly ė: y inė ih Teil wi d zuge eil aukš aičių ilniškių pa a mei, a aka inė
u eniškių1. aigi wie und meis en eas e n hochsch aičių, kal anėniškiai s a in
doppa sie am, an, em, en a ia um (dungùs), im (p·m pė), in (ž.n as), im ( ipœ). aus
šnek os phe ischen Eigenscha en menė inas Ve bindungen le, lė, e, ė, se, sė
kie igung: hie a iama sáula (saulė), lá.isk (leisk), l·ku (lėksiu), ã. as ( e as).
kie inigen und P iballe d, , s: dglas (deglas), . as ( e as), · kæ ( ėkia), s.nas (senas),
sέ·åu (sėmiau). Šnek oje u ima und e s e dzūkauens besonde kei , junginiai dj und
j e čiami in o dz und c: a iama m.ei (medžiai), á.uæ (audžia), nakù (nakčia), s e.
(s ečių).
zwa kal anėniškių šnek a gehö un e schiedingem pa a mėms, abe ih wo wö e
gemeinsam beidem: ihn o m e und jungė pa apijiečių gesamm a ing in de s ad eienen,
a laiden und ma kgußen. Šnek os Beispiele Wo ynu zu zusch eiben sowohl aus
Abendinem, sowohl aus Os inem Flo o Ve e e . wie is sakiusi wodyno au o ė, sp ach
beispieli zu au sch eiben gu e gelegenos bū e und e enus pe a laidus, und andokios
in susiėjimuose kal anėnuose. Kal anėnų šnek os Wö e buch zugesch iebenin zum
olls ändigen Typ: da in gegebene ganze al e Schnek os adicinė leksika ( agi und
skoliniai) und gegenwä ige gemeins inės Sp achen Wö e mi eigenigmen das a mei
Bedeu ungen. Leksika Wö e ne wi d p äsen ie nes den wie und g ößem Lie u os
kalbos Wö e ne ( oliau LkŽ). kal anėniškių leksika zusammelio a in 5725 lizdus. lesend
Wo yn k i o in Auge ieloka lizdų, ma kie en Ku z äumen s . und hib ., . y. s e imybė
und hib idas. geschačiaus a, L, n, V Buchs azien lizdus, aus 1178 lizdü ge unden 230
nelie u iškos U sp ungs Wö ze und da inien. aigi übe penk adalis schnek os leksikos
he kommende aus emimų sp achen. Lyg und ieloka, abe wie aus Liinos, so und aus
Sp ache Wo es neišmesi. es is emimas Regie ungzei ene E be. einen Teil s e imybių
bilden Geschmazwodžių Da iniai mi P ädälien da-, az- (dapl i, da i, azplš i, aznešió i).
Wodyne eingesamm e Wö e we den meis e wende ländliche landdi bių ägliche e
Bui yje. die meis en Wo ynlichen Lizd mi zwei ode im Sä zen, abe gib und seh
G oßelių mi gausi Ph aseologija. aus solchen gemä ini aks, dan s, da ý i, d i, d b i, dúo i,
gal à, k a ý i, k s i, k u i, léis i, lk i, ls i, lùp i, mès i, nèš i, pen i, pùl i, an kà, iñk i,
sa ký i, ss i, s a ý i, šónas, aisý i, áuk i, n i, a i, a ý i, é i, és i, zẽ, mensch, mensch, g ön, g olmė.
kal anėniškių šnek a ypige eas e n hochš aičių noch pa a ojami p ielinksniai (i
p iešdėliai) àž, ažù, en sp echenden bend inės kalbos ùž: Àž kalno namai i nesma o;
Àž e ogas iel až inko; Ažù Jah es dass g įš, es gu ; Gy ena ažùkampėj, noch
p i ažiuo in ihnen; Važa o ažùlankom; S okis hie : ažúo ėja ažù pi kelės; Miške
ažúo ėja, o in lauko geba a de Wind; Ažùpe niai es wa uogų miške; Man schon be niokas ažùmains
ʻuž adasʼ, alles was u .
1 das is es gese z adol as ja ulis diplomischem We k Kal anėnų a mės phone ika und mo ologija
(1964), dem basie Zigmo Zinke ičiaus Lie u ių dialek ologijoje (1966: 523).
angelė Vilu y ė
Kal anėnų šnek os žodynas
179 ezensionen e iews /
Alline diese De inien gib es g ößjem LkŽ. a. Vilu y ės e sch ieben und meh Wö e ,
neįdė ų į LkŽ: a óšilas: Ledas eže e aižėja: a óšilas. bobeliõ ė ʻmenka F auʼ: Bobeliõ ė
da nesena, baika. dý au i 1. ʻdai y isʼ: Dý auna pa langus pa og ko. 2. ʻ yko iʼ: Kiaulį
papjo ė, das dý au na ka inai.
gamùlžis ʻgabalasʼ: Duonos gamùlžis po alu nus ies . gisý i
ʻgesin iʼ: Ugnį gisaũ üh i: bijau dass was neinsg ūs .
g e j ʻšaliaʼ: G e j namai ihnen.
knãbin i ʻaupy i, g ieb iʼ: Knãbino knãbino ganz Leben i lieiko Ve mögen emimiem.
paklõsčiai ʻk aikasʼ: A si ežu samanų paklõsčiam. papãnis ʻs o as pakulinis
audeklasʼ: P iaudžia papãnio kokio i nešiojam wa , a was da ysi.
pa añkė ʻa i, po ankaʼ: Pa añkėj a sis ojo i s o i, da apšu insiu puodą keldama.
p ãpjū as ʻ ugiapjū ės p adė u ėsʼ: P ãpjū as wa s ugių: das algių p i uošia, alaus
p ida o, plg. p apjo os LkŽ.
p ieblindỹs ʻp ie emaʼ: Saulė e laub as, p ieblinds, o mes da lauke. p ieblindžias
ʻ ems an ʼ: A ejau p ieblindžias. ʻ e ója e a sp ich ʼ: Anas aus e õsios kai
begann[jo]. skal yẽ i ʻapkalbė i, ližu au iʼ: Laks o po ūlyčią i skalẽ ija kai de nias.
ylẽ ėm ʻ ylomisʼ: Tylẽ ėm gehe du ch mišką: bijau saldokų. ỹnius ʻsu inimasʼ:
A leide e nių, o wa su inus, andona koja alles. ýpčio i ʻs ypčio iʼ: Týpčioja schon
ka ė in iščiukus. i žinė ʻ i žynasʼ: Po i žines F ühling ganom. LkŽ is Wö ze ,
gesag e a. Vilu y ės aus seinem šnek os: sag ąža ad . ʻkai weh zu ückgehend pe
pakojasʼ: sag ąža einan shonan audi pe pakojas, a nachhin a galios mini.
saugulngas ʻku į b auch seh sauch enʼ. Bal a das baisai saugulnga ska elė. samanykščià
ʻsamanų p iaugusi s elleʼ: Samanykščià k epia gailiais. sa ýsu ad . ʻ a p sa ųʼ: Sa ýsu
imme besse , uhige . sug aužinỹs ʻsusig aužimas, ūpes isʼ: Man g oße sug aužins
bulbos supu o. suki inỹs ʻk osnies pama aiʼ: Suki au pechiui sùki inį. s as is
ʻsū imasʼ: S as ies nė , g ybai nes o ės ap aug i. im A ikel naslig i is Ph asen
Nusligs a akys senys ėj, . y. susilpnėja, und LkŽ solche Bedeu ungen gib .
bene kla s beme kama Kal anėnų šnek os Wodyno Eigenscha häu ni kleinybiniai
a dažodžiai. es wodyno au o ės gesp ochene senųjų kaimiečių sp ach puošmena.
Wö e mi kleinyblichen P eisagen zeigen sp ebančiųjų Min ies schwelnumä, aga bä,
meilę, ü ühlu die umdisku ie en Themen ode Pe sonen. häu na kleinybliche
P eesaga -u is, -u ė. kal anėniškės močiu ės eu sich ilnoni e ska elè, dass duk ẽlė
180 ac a Linguis ica Li huanica LXX žiuoja. Kaikẽle, wie gu , dass du gekommen in ma. hie
an anas baLaŠai is
e wunde sich, dass p adalglė siau uči ė, welche e pi kẽlė langẽliai mažùčiai, nied ig;
Was gi anas de Menschẽl gebä , hie Mann b auch D ü e; schon kai špygẽlės elyči es
ageliùkai; paschodig : Plu ẽlę zu ückiaužu und säßžu; p iemeni ė maža, pasdė habeu wo;
Sušąlęs Kind, lūpý ės eba; Šulnẽlis mažù is, ale [ ]andenio gana. Ž aigždži ė kak oj, a
ganze ma ga ka ė. kal anėniškių Sp achen schmelnum zu noch meh e höh häu ignokai
pau ojami Da nisse mi doppel en kleinyblichen P eisagen: Lempel ė nu was mi ksi:
žibalo und das wa nich ; Ska eli ę ma i do anů a a ežė; In Vilnone ska eli e yšeeu den
ganzen Win e , gesund kopwai; Takeliùkas nu was seus, ažužėlęs; K epia iekeli ė
suehly und T ockenb o ; Auš a, lich eli ė, schon i keliuos, gehe a an in ie ulius; Wie
špygeli ė ka y ė, und Milch duoda; Sk yneli ėj susdėjus Geld; Pi kelė susėdo su is, i eip
mažuči ė wa ; Mažučiùkas su is sū eliùkas ausė[jo], und ši iek a škės wa ; Sukneli ė
umpuči ė, halpal eliu zuzi ilkus, ska eli ė plonuči ė; Upeli e e zu uns su is
nauu uchi e e; Numi ė ė eliùkas likom basi, g yni. Nosi ė ies a, Haa e lang, schönzi
me gio ė. En gegen menigamajai Bes immungen eikš i schnek oje e wende e
Zu assung -ýnas, -ýna: Tu ė[jo] kokią ožkýną, be melk, pa da ė, insi aisė ka ę; Va ýnai
supu ę wa koki, kiaulė i aus e e; Deglausia g öß kiaulýna pu e lieg ; Ih e gi dädýnas
s o iausias du ch du is nelenda; Su be nýnu kokiu sus iše i ąsos; Tąsos hie was
be niokýn, dass nepa og [ų].
meine o a aiš p eesaginių da inių minė ini wo e mi e a p eesaga -a ė, ha in ys
Wi kmažodinis abs ak o bedeu ung: Pa i kùla ė, dai omės mašinų; Wa en i kùla ės i
mãla ės pa žiem be a be nebu om; Visą asa ą schi o a ã ė, da že pa asa ; i schon
ihn s ipã ė pauch e; Die G ößes e gaša ė mi diesen Pilybais paki padžiauni; g e a Mi
schi ais algymais nu gaiša s b auch bulbas kas i. diese De iniai ha auch konk e e
Bedeu ung: Paduok ka ei gė ã ę; Shuo nedaboja in dein schi ą lakã ę, nume u B oonos,
Mäsos; Ne u iu dieseme kùla ės ʻkuliamų ja ųʼ nesėjau. g e a pilna s e wende wi d
und plna ė. gesag oma und gesundã ė, abe häu niau gesundà. a. Vilu y ės
au gesch ieben Wö e p aplečia aus LkŽ žinomů nich nu solche Wö e geog a iją.
kal anėnų schnek oje e wende e sudu ische woh esis Häu igkei szei : Nešù
bda o šieną sa iẽm in pečių aus pe ų; Smalėką bda o ažsdega i geh aka e gaudy ėžių;
Pàs e iu či škulį košėj bda o kai honus; B nó i s op aiy kokį obbom, das juodauni
juodauni misške i pa asa i pa žiem; Basi win e šlekiam bda o i nesi gda om; aus
wassnelių susiu inėju bda o kindu i om elku, wa aus ko nupyk . eas e n aukš aičių
ilniškių a mėje übe lebende liepiamoji nuosaka be -k noch e gleichs häu ig
e wende wi d und kal anėniškių p amaišiui mi bend inės sp ach o m: ausnèš ūbus in
saulės, p a ėdink; A nèš du mi wann kind das zeigen; Sskies bei ma gana wi d Daik o; Kad
ucho sskimese i álgykim; Was du eiliginies, passedý dass gekommen; Ko hie s andi,
sėdes; Paskáldai du Bulbs, da g oßes P lanin ; S óki ės načiau, besse siys e; S e es
manęs, slidu, pa g iūsi; Duo è i mi wie iel Geld; inp če kelę; Ziehs di die Hose aus,
suchs du ganz pa We ą gehend; Pas ai ýk, pe b isi pa lę negilu; Dabok
angelė Vilu y ė
Kal anėnų šnek os žodynas
181 ezensionen e iews p i ak, siehsi ausneš čigonai alles /; Ažei è, be niokai, padu niuosme.
Pasp k die Tü eles Zwa elis, dass die Hühnchen nich gehn; Nus ái du ėk an ši ų aikų,
sa ma a s ie o; P aalko šienaudami gal, panešý no s a sige ; Pasch ai, was hie
gesch ieben is būda op ašo ä ; Pa ai žãsis, lenda da žan; Ba inių pasiski i inmè kiaulei.
Pasakojamojede Sp ach in kal anėniškių häu ig e wende en nich ekiamliche Teilhabe :
Kamašiukais ih kommen a i nesùšlap a; Maišý a, maišý a paki ãs a penigai i pà og a;
Haa e nu hochyn sušukúo a be nauna do baisiausiai Baliokas; Sušlúos y as ganze koš u s i
nus iẽs as daik e yzo; All Pa alys ažus as asoda; S uob ioką ausschlaužiau, pa sinešiau,
b a p ilindę sk uzdėlių. aus schnek os Besonde hei en zu e wähnens und eigi as Jikinen
sowie Me ginen einge äh digung. wie und iele eas e n hochš aičių, ne edě männ hie ha
su namě mi Be assung -õkas: Viluciõkas (Vilu is), Ša aniõkas (Še ėnas), diese Be assung
addie und zum Vo namen: Baliõkas (balys), Juziõkas (juozas); Kaziõkas (kazys), Vinciõkas
(Vincas). Zu Mädchinennamen addie sich Beizag -õ ė: Uliõ ė (julija), Anciõ ė (ona); Da
neiš ekė Anciõ ė, wem du sie pūdai. Me gaičių su names ha P äsesagą -ýčia: Vilu ýcia
(Vilu y ė), Gaidýčia (gaidy ė), Vasiliūnýčia (Vasiliūnai ė).
Wodyno au o ė į ade weis an und eine ande e e ότερη schnek os Besonde hei .
angebamosios Sedakos 1 Pe son endigasi galūne -čia: nèšcæ (neščiau), šókcæ (šokčiau), gé cæ
(ge čiau). Men ion a Pluki a neš ũ e, di b ũ e; E umbe a ė , ale lyja; E ü nach, ko hie
s o i . a. Vilu y ės eingesch ieben umpa e laubamosios sedakos o ma g e a mi
ilgesniąja: Tepas à pušinė, k ėsiu liuk us; Tegù pas ó i Milenas šil ai, egu ūgs a. g oße
Wodyno we igkei ilius aciniai sakiniai, besonde s mi azeologismen. a. Vilu y ės übe
langeus Jah e ih e au gezeichne e wi klich schönžių. kal anėniškių šnek os schönhei zu,
kaimiečių kop osen, e leb enem e lebenam zu zeigen meh e e zehn da on und paci uosime
(les ead ein ache e e as in a sch i yba): Pilna kašdė uogų kai akis (su kaupu); G ybų,
uogų šieme no s wagimu ežk (seh iel); A galia hand kai duoda (neno om), neimk; Kai
suchiau, in s eenio lagau, biedna; Nulėkė wie s einelisch lėn das ganze Leben; Baisus daik as
welche paliū ė (seh g oße); Je z pa sie Geld und mi balana ne as um (allai habe); Wie iel
diesen mokėda o až da badienius aša os (allai wenig); Shi okio hie daik o (nes egal), e ko i
egu geh seinen Weg, asi ande e; we ha au dem Tisch, yja, gu es Auge ha (nesigėdi);
Kad galė , das Auge aus kak os išplėš ( iską a im e); Basi ligui eida om skolon, basi i
zaaugom; Papa čius dėda o duonon, wenn wa hunge ma ai; Sei kleinan ès habe ich diese
giesmę mokenau; ausgehe meine F auysna, es is soga im Auge helle ;
Gy ulig b auch ließ kai Menschen, das i anas di wi d gu ; Duk ė kai žaibas isu p ibūna;
Až ge o muže kai až mū o ( amu); Kop p amuš a (labai will) kuokinė ; Agu kus nagais
ausnešė (g ei auspi ko) u guj: nespėjau pasdė in s alelio; P umušė einen Menschen ohne
ni gend nich s (ohne G ünde); Hie g ybau aus pašonės (pašaliniai) nich eina sa i
ausg ybauna; in py agą aiko soga Augen plas a (labai will), a pjauk kąsniuką; Syla Liebe
könnupu chsi; Plyšk ėk, neiššauksi aus kapų; Šu ina kai puode (labai anku); Ein Endes dega,
das ande e i ne ūks a (ne ykusiai puošiasi); Ich gehe paslenkus, i ana schon die E de haus o (a i

182 ac a Linguis ica Li huanica LXX des Todes); Senam i Sch i nis eue us; Ana ind
an anas baLaŠai is
ge ia in sein sūnų (labai will); Da mai ležu į plėši (daug plepi), neims sūnus ih ; Das ganze
Leben shunio ka nom (niekais) žiom akim puodo nep amesi, b auch lašinių; Pi agas
mou hą ausgadina; Was ažu kokio, besse žilą kasą sunešio (lik i ne ekėjus); Me gio ė
nuėjo; Koks ę iš jo žmogus: su a diena gy ena (ne aupiai), aikai alkani bas os; G a-
kai lapė (meili); Moku kai po e ius; Po un e emp suspėsi imme , saugok gesundhei .
P aigoje ein paa beme ke e Ne ikslügen und Wunschwi kungen. Wodyno ein üh ung
angegeben, dass schnek oje kee inami p iebalsie d, , s und angegeben Beispiel dãglas
s a bend ines sp ach deglas, und wodyne sä ys: Ein po šelis dãglas, ande e bal i.
i e ausgesp ochenes lizdo wo daglas, g e a und daglója. Ma y , pasi em a LkŽ, wo
dãglas angegeben in dẽglas. auch so zwei Lizdai LkŽ damai und demai. da skolinys, das
e hä igung hie ielleich und nich anwendig: iškel as damai. möglich is daik as, dass
d kie igung in diese schnek oje noch disku uo inis, denn LkŽ dãglas o ges ell wi d
aus kons an ino si ydo, Pilypo uigio und ied icho ku šaičio wo ynų, k is ijono
donelaičio aš ų. Diese Zwei elä bes ä ig und ge ėčių a mės Fak en. Diese a mės
y ėja jad yga ka dely ė d kie inimą hie häl spo adišku2. obwohl schnek oje, wie
behaup e wodyno au o ė, dùk os nich , und nu kleinybliche Fo men duk ẽlė, duk ý ė,
abe de en nede uch e zuzuse zen duk s lizde. meh e e lizdų (áus i, mlas, aiš is,
žmogùs) Saknissen wegen suscheidung unpassamais sky yboszeichen ( ie oj soll e sein)
schein , a si gib es i aš inisches wo . Wodyno Lizdü Zahl wä e höhe , wenn jedes
Sa zwo des Sa zes wä e gehoben und e klä in sepa em Lizde. das manchmal wie
und soll e. Beispielsweise, mollio nes de unkla chu, was de molliab as is. wie übe p üis
Wo ? aus pak i ės lizdo sakinien neiškel as kaldúobinas, aus paléis i lizdo sakinien
neiškel as pasi asý i. aus séilės lizdo saknis Ši e silai pãšu ai plon, séilė, dedù dù de ėjo
auszulegen und e klä pašu à. LkŽ au ge üh Sakiniai aus y iech schen schnek ü
zeigen, dass es seidlai, denen a audig . Pi o lizde Sen ys Pil ù aps azgius me gà (pil o a)
panašus in azeologizmą, und Wodyne wede aizgý is, noch apsi aizgý i gib .
azeologizmas su à dienà ʻne aupiaiʼ is in zweie lei Lisduen, abe au geel e
e schiedenodai: su úo dienà gy ẽna, su úo dienù. ein paa k i ische anme kungen
nich umenkina wodyno au o es langame ius a bei s und da in e ö en lich es
schönžaus šnek os lobio.
Eingelie e m. 20. Mä z 2014
an anas baLaŠai is
Didlaukio 27-64, LT-08320 Vilnius, Li uanien
2 ka dely ė jad yga. Ge ėčių a mė. Vilnius: Min is, 1975, 30.