177 e isiónes e iews /
an anas baLaŠai is
Mokslinių in es igaciones di ecciones: leksicog a ía, cul u a del
lenguaje, e minología.
angelė Vilu y ė
kaL anėn Šnek os
Palodynas
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o, 2008, 460 p.
isbn 978-609-411-019-1 ecien emen e edi ada en una de diezcien as lenguas li ias
šnek ų žodynų dada la leksika kal anėnų apylinkių. es o ambién noplaninis abajo del
ins i u o de la lengua Lie u ių. así y ue on p epa ados šnek ų ódynai. El p ime al
dicciona io edi ó Vy au as Vi kauskas (19372012). Después de su No e y ų dūnininkų
šnek ų žodyno (1976) ales ocynus ėmė p epa a no solo ins i u o, sino y Vilniaus
uni e si a ios kalbininkai. como ašo p a a mée discu iamo Kal anėnų šnek os
ocodyno au o ė angelė Vilu y ė, zap ašinė i sus šnek os palab asjas comenzada
baigdama es udios Vilniaus uni e si e e sob e 1960 m. Es e esc i o au o ui a. Vilu y ė
es na ijada, que aún mokslei ę a miškos kalbos e e es sudominęs y agino za
y esinė i ja nis giminai is. Vilniaus uni e si e is adol as li uanis asulis ecopilando
ma e ial a su diploma, él ano aba y angeles mad e y abuu és ilus adingo šneką.
en endimien o del alo i o de la lengua augo y o alecía es udiando li uanis iką y
classikinę ilologiją, cuando dialek ologiją enseñes é a mių in es igado Zigmas
Zinke ičius. Después de muchos años P o eso se aleg ó, de ex alumnuses en e jęs
sob e esc ibama su na i osios šnek os dicciona io.
En unos pocos décadas g e a di ec o del abajo a el g an dicciona io de la lengua Li uania
esc i u a y edagación a. Vilu y ė kaupė ka o eką y su šnek os dicynui. como ašo
p a a mėje, palab as esc ibíajo a os ogaudama y cada p aga pa ykusi en hommina.
de aikščio a decenas de kaimų, kalbin a más que mi ė cien o más an iguas gene aciones
adicionaline šnek a kalbančių kal anėniškių. p incipalmen e ejemplos de lenguaje
au o és ansc i a de su mad e eleono os dailidy ės-Vilu ienės, kilusios de epežio
pueblo, močiu ės eleono os dailidienės (yas šnek os ases pailius uo a kal anėniškių
a mė ch es oma ijoje Lie u ių kalbos a mės, 1971, p. 346). desde el mismo pueblo
p o iusios y kalbin as cua o ías. kalbin i y homb es: insc i a de su pad e ed a do,
i ido kū ini kaime, senelio juozo dailidės, adol o y zenono aunque kal anėniškių šnek a
adziulių (iš Pãgilū ės), al onso Še ėno (iš be ninų).
178 ac a Linguis ica Li huanica LXX kal anėniškių šnek a desde el pun o de is a
an anas baLaŠai is
oné ico desigualy ė: y inė su pa e se a ibuye aukš aičių ilniškių pa a mei, a
aka inė u eniškių1. aigi como y mayo ía eas e n aukš aičių, kal anėniškiai ie oj
d iga sių am, an, em, en a ia um (dungùs), im (p·m pė), in (ž.n as), im ( ipœ). de šnek os
one icos peculia idades menė inas compuños le, lė, e, ė, se, sė kie inimas: aquí
supuema sáula (saulė), lá.isk (leisk), l·ku (lėksiu), ã. as ( e as). sie inados y
p iebalsos d, , s: dglas (deglas), . as ( e as), · kæ ( ėkia), s.nas (senas), sέ·åu
(sėmiau). Šnek oje u ima y p ime aja dzūkación peculia idad, junginiai dj y j
anscibiami en dz y c: a iama m.ei (medžiai), á.uæ (audžia), nakù (nakčia), s e.
(s ečių).
pe enece ski ingas pa a mėms, pe o su ocabula io común a ambos: lo o maba y jungė
la con i encia pa apijiečių mies elyje es i adienes, a laidos y u gués. Šnek os
ejemplos ocynui записать an o de aka ino, an o de o ien al plo o ep esen an es.
como es á sakiusi dicodyno au o ė, ejemplos de lenguaje apun a buenas opo unas
būda o y encon us pe a laidus, y o ookios susiėjimuose kal anėnuos. Kal anėnų
šnek os dicciona io a ibuible al ipo de allados: en él p esen ada oda la ieja šnek os
adicinė leksika ( aigi y skoliniai) y ac uales bend inės lengua palab as con
ca ac e ís icasmas signi icmadas es o a mei. Leksika dicodyne se p esen a lizdais
como y最大ime idioma Li uáneo dicodyne ( oliau LkŽ). kal anėniškių leksika sudėliada en 5725
lizdus. leyendo dicciona io k i o en los ojos plu aloka lizdų, ma cados ab e iomis s . y
hib ., . y. s e imybė y hib idas. suscučia us a, L, n, V le as lizdus, de 1178 lizdų as a 230
palab as de o igen nelie u iška y da inių. aigi sob e penk adalis šnek os lexicikos encida
de es animų lenguas. Lyg y muchooka, pe o como de la canción, así y de la palab a del
lenguaje neišmesi. es el pa imonio de iempos de gobie no ex añas. pa e s e imybių
cons i uye accionesmajo ías da iniai con p e idellos da-, az- (dapl i, da i, azplš i,
aznešió i). Woodyne ecopila i palab as suelen u iliza se aldea ie asdi bių dia ia en
bui yje. mayo ía ocyninių lizdų con dos o im ases, pe o hay y muy de g andes con
gausia azeologija. de ales menė ini aks, dan s, da ý i, d i, d b i, dúo i, gal à, k a ý i,
k s i, k u i, léis i, lk i, ls i, lùp i, mès i, nèš i, pen i, pùl i, an kà, iñk i, sa ký i, ss i,
s a ý i, šónas, aisý i, áuk i, n i, a i, a ý i, é i, és i, zẽ, žmogùs, zélmi, zélmi.
kal anėniškių šnek ai ca ac e ís icos eas e n aukš aičių aún pa a ojami
p ielinksniai (i p iešdėliai) àž, ažù, co espondien es bend inės kalbos ùž: Àž kalno
namai i nesma o; Àž uogas mucho až inko; Ažù años que g įš, es bien; Gy ena
ažùkampėj, ni p i ažiuo in ellos; Vacía ažùlankom; S okis aquí: ažúo ėja ažú
pi kelės; Miške ažúo ėja, o in el campo da da el ien o; Ažùpe niai es o ue uogų miške; Man ya be niokas ažùmains
ʻuž adasʼ, odo lo hace.
1 es o es es ablecido adol as ja ulis diplomá ico abajo Kal anėnų a mės one ika i mo ologija (1964),
al que se basa Zigmo Zinke ičiaus Lie u ių dialek ologijoje (1966: 523).
angelė Vilu y ė
Kal anėnų šnek os žodynas
179 e isión e iews /
Todos de es os da íns no hay máxima LkŽ. a. Vilu y ės insc i a y más palab as, neįdė ų į
LkŽ: a óšilas: Ledas eže e aižėja: a óšilas. bobeliõ ė ʻmenka muje ʼ: Bobeliõ ė da
nesena, baika. dý au i 1. ʻdai y isʼ: Dý auna pa langus pa og ko. 2. ʻ yko iʼ: Kiaulį
papjo ė, es dý au na ka inai.
gamùlžis ʻgabalasʼ: Duonos gamùlžis po abalu nus ies o.
gisý i ʻgesin iʼ: Ugnį gisaũ emp i: bijau que kas neinsg ūs .
g e j ʻšaliaʼ: G e j casai ellos.
knãbin i ʻaupy i, g ieb iʼ: Knãbino knãbino oda la ida i dejó la p opiedad
es animiem. paklõsčiai ʻk aikasʼ: A si ežu samanų paklõsčiam. papãnis ʻs o as
pakulinis audeklasʼ: P iaudžia papãnio kokio i nešiojam e a, a qué ha ás.
pa añkė ʻa i, po ankaʼ: Pa añkėj a sis ojo i s o i, da apšu insiu puodą keldama.
p ãpjū as ʻ ugiapjū ės p adė u ėsʼ: P ãpjū as e a usado ugių: es o algių p i uošia,
aleus p ida o, plg. p apjo os LkŽ.
p ieblindỹs ʻp ie emaʼ: Saulė leidžias, p ieblinds, o mes da lauke. p ieblindžias
ʻ ems an ʼ: A ejau p ieblindžias. ʻ e ója e a hablaʼ: Anas de e õsios kai
comenzó[jo]. skal yẽ i ʻapkalbė i, ližu au iʼ: Laks o po ūlyčią i skalẽ ija kai de nias.
ylẽ ėm ʻ ylomisʼ: Tylẽ ėm oy po mišką: bijau saldokų. ỹnius ʻsu inimasʼ: A leidé
nių, o es aba su inus, andona koja odo. ýpčio i ʻs ypčio iʼ: Týpčioja ya ka ė in
iščiukus. i žinė ʻ i žynasʼ: Po i žines p ima e aį ganom. LkŽ es palab as de, dichoas
a. Vilu y ės de su šnek os: sag ąža ad . ʻkai audi ada eg esando po pakojasʼ:
sag ąža ienan shonan audi po pakojas, a pasqui a galios mini.
saugulngas ʻku į hay que muy sa gua da ʼ. Bal a es o baisamen e saugulnga ska elė.
samanykščià ʻsamanų p iaugusi luga ʼ: Samanykščià k epia gailiais. sa ýsu ad . ʻ a p
sa ųʼ: Sa ýsu cada ez mejo , más anquilo. sug aužinỹs ʻsusig aužimas, ūpes isʼ: Me
g ande sug aužins bulbos supu o. suki inỹs ʻk osnies pama aiʼ: Suki au pechiui
sùki inio. s as is ʻsū imasʼ: S as ies nė , hybai nes o ės ap aug i. en el a ículo
nuslig i es ase Nusligs a akys senys ėj, i. y. susilpnėja, y LkŽ ales signi icaciones no.
bene cla amen e más no able Kal anėnų šnek os ocodyno peculia idad ecuni
mažybiniai a dažodžiai. es el dicodyno au o és insc i a de los iejos kaimíes lengua
puošmena. Las palab as con p e ixagones mino ybinas mues an la piensi a de los
hablan ios swelnumá, espa bá, meilá, po uojau á a los discu idos asun os o pe sonas.
ecuna mino ybinė p eesaga -u is, -u ė. kal anėniškės močiu ės egocija ilnoni e
180 ac a Linguis ica Li huanica LXX žiuoja. Niikẽle, cómo bien que inis e in ma. aquí
an anas baLaŠai is
asomb as que p adalglė es eu uči ė, cuál e pi kẽlė langẽliai mažùčiai, baja; Qué gi anas
ese homb eẽl c ea a, aquí homb e necesi a alú o; Ya cuando špygẽlės elyči es
ageliùkai; se consuodi á: Plu ẽlę sug iaužiu i sėdžiu; p iemeni é maža, pasdė no engo
ku ; Sušąlęs niño, lūpý ės eba; Šulnẽlis mažù is, ale [ ]andenio gana. Ž aigždži ė kak oj,
a oda ma ga ka ė. kal anėniškių lengua su elnumą aún más aumen a ecunokai
pa o ojami da iniai con dobles mino ybines p ejesagas: Lempel ė sólo qué mi ksi: žibalo
y eso no ue; Ska eli ę ma i do anų a a ežė; En Vilnone ska eli e yšejau odo el
in ie no, sano caba as; Takeliùkas sólo qué eos, ažužėlęs; K epia iekeli é sua i a y
panos secos; Auš a, luzeli ė, ya i keliuos, oy a an in animales; Cómo špygeli ė ka y ė,
a leche daoda; Sk yneli ėj susdėjus dine o; Pi kelė susėdo su is, i eip mažuči ė ue;
Mažučiùkas su is sū eliùkas ishė[jo], a ši iek a škės ue; Sukneli ė umpuči ė,
sempal eliu zazi ilkus, ska eli ė plonuči ė; Upeli é an e nos su is es eu uchi é; Numi ė
ė eliùkas likom basi, g yni. Nosi é ies a, cabellos la gos, bonji me gio é.
Con a iamen e menedamajai disposición eikš i šnek oje usada p ensaga -ýnas, -ýna:
Tu ė[jo] kokią ožkýną, sin leche, pa da ė, insi aisė ka ę; Va ýnai supu ę ue koki, kiaulė
i iz e é; Deglausia mayo kiaulýna pu e yace; Su gi dėdýnas s o iausias po du is nelenda;
Con be nýnu kokiu susi iše i ąsos; Tąsos aquí qué be niokýn, que nepa og [ų].
ska elè, que duk ẽlė mano a menudo a aiš p iesaginių da inių minė ini palab as con e a
p iesaga -a ė, u in ys e mažodinio abs ac o signi icado: Pa i kùla ė, dai omės
mašinų; Fue i kùla ės i mãla ės pa žiem sin abajo nebu om; Visą asa ą shi o a ã ė,
da že pa asa ; i Ya lo s ipã ė paėmė; La más g ande gasha é con ši ais hongybais paki
padžiauni; g e a Con ši ais algymais sólo gaiša s necesi a bulbas kas i. es os de iniai
ambién iene signi icación conc e a: Paduok ka ei gė ã ę; Shuo noaboja in u shi ą
lakã ę, nume u panos, ca nesos; No engo es eae kùla ės ʻkuliamų ja ųʼ nesėjau.
g e a pilna s se u iliza y plna ė. Digaoma y saludã ė, pe o ecu iau s eika à. a.
Vilu y ės insc ibi palab as p aplečia de LkŽ zinomų no solo ales palab as geog a ía.
kal anėnų šnek oje se u iliza sudu ino es adois ecuen e iempo: Nešù bda o šieną
sa iẽm in pečių iš pie ų; Smalėką bda o ažsdega i a aka e gaudy ėžių; Pàs e iu
či škulį košėj bda o kai mielus; B nó i pa aisy kokį úbami, es deci juodauni juodauni
miške i pa asa i pa žiem; Basi in ie no šlekiam bda o i nesi gda om; de quésnelos
susiu inėju bda o niño i ap elku, no ue de ko nupyk . eas e n aukš aičių ilniškių
a mėje pe du ada liepiamoji nuosaka be -k aún ela i amen e a menudo se u iliza y
kal anėniškių p amaišiui con bend inės kalbos o ma: изnèš ūbus in saulės, p a ėdink;
A nèš u me cuando niño la mos y ; Sskies an e ma gana se á cosaik o; Kad echo
sskimemos i álgykim; Ko ú apinis, passedý que inis e; Ko aquí pa o i, sėdes; Paskáldai
u bulbos, da g andeses plan in ; S óki ės p čiau, mejo isys e; S e es manęs, slidu,
pa g iūsi; Duo è i me cuán dine o; inp če kelę; Ti a los pan alones, suquezca ás odo
po la p ade a; Pas ai ýk, pe b isi pa ę negilu; Dabok
angelė Vilu y ė
Kal anėnų šnek os žodynas
181 e isión e iews p i ak, e ás saca čigonai odo /; Ažei è, be niokai, padu niuosme.
Pasp c las pue as del cá el que las galles as no caminen; Nus ái u ėk an ši ų aikų,
sa ma a s ie o; P aalko šienaudami al, panešý no s a sige ; Pasac ai, lo que aquí esc ibe
se íada op ašo pad e; Pa ã ai žąsis, lenda da žan; Ba inių pasiski i inmè kiaulei. En
pasakojamojoje lengua kal anėniškių a menudo se usan noekiamieji pa icipan es:
Kamašiukais su en a i nesùšlap a; Maišý a, maišý a paki ãs a monigai i pà og a; El cabello
sólo al oyn sušukúo a be nauna do baisiausiai Baliokas; Sušlúos y as odo koš u s i
nus iẽs as daik e yzo; Todo pašalys ažus as asoda; S uob ioką escaplauží, pa sinešiau,
b a p ilindé sk uzdėlių. de šnek os peculia idades menciona inos y peculia aikinas así que
me ginas in a ijim. como y de muchos eas e n akš aičių, ne edė a ones aquí iene apellé
con apésaga -õkas: Viluciõkas (Vilu is), Ša aniõkas (Še ėnas), esa apésaga se añade y al
nomb e: Baliõkas (balys), Juziõkas (juozas); Kaziõkas (kazys), Vinciõkas (Vincas). A los
nomb es de las niñas añada p e acio -õ ė: Uliõ ė (julija), Anciõ ė (ella); Da neiš ekė Anciõ ė,
qué ú la pudidas. Me gaičius apelledes iene p eesagą -ýčia: Vilu ýcia (Vilu y ė), Gaidýčia
(gaidy ė), Vasiliūnýčia (Vasiliūnai ė).
Ve odyno au o ė į ade indica y una o a e ότερη šnek os peculia idad. supuamosios
sedacos 1 pe sona e mina si galūne -čia: nèšcæ (neščiau), šókcæ (šokčiau), gé cæ (ge čiau).
Men en able plu alcui a noš ũ e, di b ũ e; E umbe a ė , ale lyja; E ū casa, ko aquí
s o i . a. Vilu y ės insc i a umpa o ma de p ecipacos pe mi amosios g e a con
ilgesniąja: Tepas à pušinė, k ėsiu liuk us; Tegù pas ó i leenas calen ai, egu ūgs a. g an
aledad ocodyno ilius aciniai sakiniai, especialmen e con azeologizmas. a. Vilu y ės
du an e la gos años sus insc i a ealmen e gužių. kal anėniškių šnek os bellezajue,
kaimiečių gal osenas, expe imen adas i i i encias mos a a ias de ellas y
paci uosime (leído más comp as in a esc i u a): Pilna kašdė uogų kai akis (su kaupu); G ybų,
uogų šieme no s ežimu ežk (mucho mucho); A galia mano kai duoda (neno om), neimk; Kai
suñió, in ap enio likau, biedna; Nulėkė como aped ece ėn oda la ida; Baisus daik as kokia
paliū ė (muy g ande); Aho a pa ella dine o y con balana ne as um ( odai ienes); Kiek ę
mokėda o až da badienius aša os ( o alí poco); Shi okio aquí daik o (nes impo a), saliko i
egu a po su camino, asi o a; quien oma en la mesa, yja, buen ojo iene (nesigėdi); Kad
galė , es ojo de kak os išplėš ( iską a im ų); Basi ligui eida om skolon, basi i zaaugom;
Papa čius dėda o duonon, cuando había hamb e ma ai; Desde mažan és yo es a iesmę
mokėjau; salgo esposaysna, es incluso a los ojos más cla o;
Gy ulį hay que ama ė kai homb e de, es o i anas e se á bueno; Duk ė kai žaibas isu
p ibūna; Až ge o del homb e kai až mū o ( amu); La cabeza p amuš a (labai quie e) kuokinė ;
Agu kus nagais išnešė (g ei išpi ko) u guj: nespėjau pasdė in s alelio; P imušė homb e
de sin dónde nada (sin azón); Aquí g ybau de pašonés (pašaliniai) no ieneina sa i
izg ybauna; in py agą aiko incluso ojos plas a (labai quie e), a pjauk kąsniuką; Syla amo
noupu chesi; Plyšk ėk, neiššauksi de kapų; Šu ina kai puode (labai anku); Un ex emo dega,
o o i ne ūks a (ne ykusiai puošiasi); Voy paslenkus, i ana ya ie a á puos o (a i

182 ac a Linguis ica Li huanica LXX mue e); Senam i pasonis ca os; Ana en ją ge ia in
an anas baLaŠai is
su sūnų (labai quie e); Da mai lenguau į plėši (daug plepi), noims sūnus ella; Toda la ida
shunio ka nom (niekais) žiom akim puodo nep amesi, necesi a lašinių; Pi agas la boca
išgadina; Qué ažu kokio, mejo žilą kasą sunešio (lik i ne ekėjus); Me gio ė kai lapė
nuėjo; Koks ę iš jo žmogus: su a diena gy ena (ne aupiai), aikai alkani bas os; G a-
(meili); Moku kai po e ius; Po ie a suspėmėsi siemp e, p o egok salud a.
Pagoigoje unose os no a ía ne ikslumos y deseida imien os. Wodyno in oducida se
indica, que šnek oje sie inami p iebalsías d, , s y ci ado ejemplo dãglas en luga
bend inés lengua deglas, a wodyne aseys: Uno po šelis dãglas, o os bal i. i ula es
lizdo palab a daglas, g e a y daglója. Ma y , pasi em a LkŽ, donde dãglas indicada en
dẽglas. ambién dos lizdai LkŽ damai y demai. pues o que skolinys, es endu ecimien o aquí
puede y aplicable: iškel as damai. posible daik as, que d kie inación en es a šnek oje aún
discu uo inas, po que LkŽ dãglas se p esen a desde kons an ino si ydo, Pilypo uigio y
ied icho ku šaičio palab asynų, k is ijono donelaičio aš ų. Es a á duda con i man y
los hechos ge ėčių a mės. Es as a mės in es igado a jad yga ka dely ė d kie inimą
aquí conside a spo adišku2. aunque šnek oje, como sos iene la palab a au o ė, dùk os
no hay, y sólo pequeñas o mas duk ẽlė, duk ý ė, pe o sus nede ía añė i duk s lizde. de
a ios lizdos (áus i, mlas, aiš is, žmogùs) sakiniuose debido a sus di isiones noapamais
sky ybos mä klein ( ie oj debe ía se ) pa ece, a si no hay i aš inio palab a. El
núme o de lizdos de la palab a se ía mayo , si cada palab a del enunciado ue a
le an ada y explicado en un sepa ado lizde. de eso a eces como y debe ía. Po ejemplo,
mollio lizde no eslošku, qué es ese móliab as is. po comp oba is la palab a? de pak i és
lizdo sakinio neiškel as kaldúobinas, de paléis i lizdo sakinio neiškel as pasi asý i. de
séilės lizdo la sen encia Ši e silai pãšu ai plon, séilė, dedù dù de ėjo exhibi y explica
pašu à. LkŽ incluidos sakiniai de y iečių šnek ų indican que es o son siūlai, con los cuales
a audizada. Pi o lizde aseys Pil ù aps azgius me gà (pil o a) panašus á azeologizmá,
a la palab a ni aizgý is, ni apsi aizgý i no hay. azeologizmas su à dienà ʻne aupiaiʼ
es á en dosiaúas nidudas, pe o le an ado desiguodai: su úo dienà gy ẽna, con úo dienù.
algunos comen a ios c í icos nosumenkina dicodyno au o és longamecio abajo y en él
publicado bonjaus šnek os lobio.
In oducido m. 20 de ma zo de 2014
an anas baLaŠai is
Didlaukio 27-64, LT-08320 Vilnius, Li uania
2 ka dely ė jad yga. Ge ėčių a mė. Vilnius: Min is, 1975, 30.