Įž algos / Insigh s 229
ALGIRDAS SAUDARGAS
Eu opäisches Pa lamen
P amonės, wissenscha lichen Fo schungs und
ene ge os Komi eas Mokslinių y imų ich ungs:
kogni y inė ling is ika, kogni y inė neu opsichologija, biophysika.
FONOSEMANTINS SAKMS
LETUVI KALBUS WORDENE
Feman ic Sagas in he Dic iona y o
he Li huanian Language
ANOTATIUM
S aipsnyje au ge ich e Ansa z, e klä ende phonoseman ische Beg i inien li auischen
Sp ach. Diese Blick ze leg Wo es Bedeu ungs Inhal in den konzep uellen Teil und jene
Inhal , die ausd ücken, Raum, Zei und K ä e Dynamik Beziehungenus. Fonoseman ische
Reiškinie in diesem Blickpunk sind e klä ami als Wo es Bedeu nissen Ne z kogni y ines
opologies plė iniai phonologisch ähnlichen, abe nebend akilmiam Wö e n. Ein eilen einige
Beispiele. Išanalizie en li auische Wö e mi P ebalsien K/L; NR;/ ML <> L/M šaknyje/
Bedeu ungen Ne zlai. ESMINIAI WODŽIAI: onoseman ische sakmė, a skai as eimas,
bildigens schema, k a dynamik, kogni y inė opologija.
ANNOTATION
An accoun explaining onoseman ic phenomena in he Li huanian language is p esen ed. This
accoun pa i ions he con en o he wo d sense in o he concep ual pa and he con en
which exp esses space, ime and o ce dynamic (STD) aspec s. Fonoseman ic he ne wo k o
phenomena unde his accoun a e explained as he ex ension o he cogni i e opology o
wo d senses o phonologically simila hough no gene ically ela ed wo ds. Se e al examples
a e in es iga ed. The ne wo k o senses o Li huanian wo ds wi h consonan s K/L; NR;/ ML <>
L/M is analysed.
KEYWORDS: onoseman ic saga, ame o e e ence, image schema, o ce
dynamics, cogni i e opology.
ALGIRDAS SAUDARGAS
230 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
0. ĮVADAS
„…sa as mąs ymas y a nusakomas ik sa a kalba.“
An anas Maceina
Daugiau nei p ieš is dešim mečius sa ilaida pasi odė Algi do Pa acko pas-
a s ymai übe bal ischen Kul u en Saulė und k ežius (Pa ackas 1983; Pa ackas
30–85). Ten pi mą ka ą paminė as „sime ijos dėsnis“: pas ebė a, kad sukei us
2014: einige Wö e schocknies p iebalses, ih e Bedeu ung e wi b auch
einige maßen syme išką Bedeu ung, e olg ih e sinn iška in e sija (pa y
Nach ich en: meilė laimė) (Pa ackas 2014: 78). Eine ande e Beme kung wa , dass
Wö e n mi den gleichen Schößen beibalsen, abe un e schiedlichen S immen die
idėjos, no s pa ys žodžiai isiškai negiminingi (pa yzdžiui: nok i – nyk i) (Pa-
ackas i k . 1984; Pa ackas i k . 2014: 93). Fo maliosios kalbo y os požiū iu šie
Bedeu ung e bleib einijama allgeme os Beispiele be ach e e als nich skuo
ung įs i bekann en lingu is ikos E eignissen me a ezes und apophonijas
e lä ojimai und konn e nich sein annehmni. Pa acko wu de in e essie on
seinen in seinem S udio e hobenen Sp achenp oblemen und au ge o de seine
Gedanken auszuse zen sch i lich. Tas ašinys (Sauda gas 1986) kupinas
iloso a imų, die heu e könn en dominie en neben sa ilaidos Gen o y inė ojus.
Alle dings e g įs as idėja, die is und dieses A ikels Essenz. Mein Blicknis nuk e
au Wö ze , de en Wu zeln phonologisch ähnlich sind, abe ih e Ve wandnis e
nich bes ä ig . T o zdem e such e ich ih e seman ischen Ve bindungen zu
en hüllen. Vedliu wa (und is noch) An ano Maceinos Eins ellung in die
Mu e sp ache: Lie u ių kalbos Wodyno u ingums und g amma ikalische
sanda os Di e si um zeigen, dass li auisches Denken emp äga wunde blich
b ei em Maße und deiliu G adeni ins Einschwe b i in das gedach omąjį Objek e
suku a a y a ku iama aukš o lygio iloso ija. Mūsų kalba y a a i as kelias į
und unsak i soga und kaum wah nehmamen, abe si eal o inen seine
Ve bindungen und Beziehungen e lal ius. In diesem Bezug li auische Sp ache
nenusleidig keine ande e Sp ache, du ch die geschich s eigoje wa unse e
nusako egėjimo juslę: žiū ė i, domė is, egė i, ma y i bei ys i ( ydau), i jų se-
man iką lyginau su onologiškai a imas šaknis u inčiais žodžiais. Kai y inė-
jau šiuos onoseman inius san ykius, besi o muojančios kogni y inės ling is i-
kos s udijos man bu o nežinomos, nes o me o sąlygomis sunkiai pasiekiamos,
Philosophie. Ob wi ihn gehen, ode wenden wi uns sus aba ėjusiu s e imybių
p ad, häng on unse e einsich ung ab, dass sa as denkenung is beschwo en
nu sa a kalba (Maceina 1994: 309). Menė ame Sch i im besp ach ich eiksmažodžius, die o ielleich und ganz nich geäuße en. Zu diesen Übe s ymungen zu ückkeh e ich o Jah zehn ì und nich lange daue ęs and ich, dass kogni y inė lingu is ika ha eikiamas Un e suchungs Technikä. Anue och wuss e ich auch ieles ande e Dinge, übe die ich mich heu e e inne .
Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne
Eingž algos Insigh s 231 noch einmal alles pe s a sch e, p lich iau und
Šiame s aipsnyje su ink i eks ai ašy i pas a ąjį dešim me į. Jie bu o iš
naujo pe mąs omi i pe ašinėjami po kelis ka us. Su inkdamas į ieną daik ą,
en wickel ejau. / Viel was muss e öllig on o ne sch eiben.
Diese Tex ae sind d ejopo cha ak e . E s e ūšies eks ai sind empi i inie b ėžiau
y imai, ku iuose siekiau bū i kiek įmanoma objek y esnis. Todėl iksliai api-
un e suchamen Objek e: es is Lie u ių kalbos žodyno ( oliau LKŽ) leksemos und
ik ai sie. Die Un e suchung e such zu besch eiben phonologisch a ime
( u inčių šaknyje die selbe p iebalsių paą) Wö e seman ische Ryšius. Ziel des
Un e suchungs zu zeigen, dass einige phonologisch a imos li awiškos schaknys
da o i seman inius ise us, ku ie pa ogumo dėlei pa adin i onoseman inėmis
(sogenann e šaknų pluoš ai) susakmėmis. Un e suchims esmė glūdi li auischische
koncep ualinę i e d ėlaikinę dalis. E d ėlaikiniai u iniai apima i jėgų są ei-
Wö e n Bedeu ungen Inhal s suskaidyme in was (dinamiką), deshalb e wende ich
Abkü zung ELD (e d ė, Zei , Dynamik). Seman ischem E o schung ben oue ich
kogni y ines seman ikos Technik. S a es ei mich zu s ü zen möglichs
naudoju jau apusias klasika Leona do Talmy jėgos dinamikos schemas. Visi
empi iniai ezul a ai pakankamai aki aizdūs, no s (ką pačiam eko pa i i) kai
ku iems jų įž elg i eikia šiokio okio įp a imo p ie a ojamos echnikos.
An osios ūšies eks ai subjek y ūs. Jų p isi eikė, nes minė i empi iniai y-
zu e lässigen, übe p ü en Me hoden, beispielsweise, jägų sąweikai besch iebenen
inėjimai haben ih en Pla z im adi ionellen linguis iks udienspek e. Be abejo,
eislaikiu jede kann Wo zes Bedeu ungen un e suchen i, wie iel He zen geidžia.
Wenn solche Un e suchinėjungen abspiegeln in Poesie en scheide Lesi y ojas.
Wenn man will sie s ellen de Wissenscha de Gemeinde dämesi, sie müssen ih en
Pla z inden. Beiseškan solche S elle s ell e sich he aus, dass diese
sandū os objek as, no s jomis u ė ų domė is kalbo y a, sup an ama pačia pla-
Un e suchungen in de Linguis ik sind eks asys emische ode soga apsk i ai
ex aling is ische. Genaue gesp ochen, phonoseman ische sakmės sind
dise acijas i s aipsnius iš pačių į ai iausių s ičių: nuo ma ginaline laikomos
wissenscha liche č igs e Sinn. Besidai ydamas analogijų, e i džioche zwischen
ma hema ischen opologien und mi elal e lichen alchemijen. Ieškodamas
nu olusias s i is įmanoma ik labai ibo ai. Ki a e us, ik mokslų sandū oje
a gumen en, a čiau monog aphien, onoseman ikos bis mode nenischen
si pačiais į ai iausiais au o iais i šal iniais, ku iuos isus išsamiai išs udijuo i
neuž ek ų kelių gy enimų, be pa eikiamos nuo odos smalsiam skai y ojui su-
Gehi n o schung. Tokie I ejiojime s ändig g aso e s i bep asmiu den ies
ausiblaškimu, denn acquisili i in eine on ande e e ände sich Pa adims und
o miogasi neue s omės. Dahe in diesen Tex en emiue au wi d Zei . Ve s eh
sich, dass dieses A en Texs ai wide spiegeln meine subjek i en Auswahl und pe sönlicheškus Bewe ungen und kann nich p e endue en in wissenscha lichke olls ändige i gendeines s i s abz alg. Je z zei übe gehen zu konk e esch einz algü. Alle dings o allem muß man sich e inne n p anokėjus, on denen alles begann.
ALGIRDAS SAUDARGAS
232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
1. NOTATIONS IN METOD
1.1. P ogoke en und ih e K i ike
Jam und pa is medus ka umi egis (LKŽ) Algi das Pa ackas zusammen mi
Aleksand u Ža skumi e wei e e u sp üngliche Einblicke in sa i ą und eichs en
e hnog aphischen Quellen ges ü z e geis igen i smü in seno bal ischen
Kul e wal ung eine S udie (Pa ackas, Ža skus 2013). Diuos un e sinėjimus Dainius
Razauskas bewe e e so: Algi do Pa acko und Aleksand o Ža skaus Scha ung is
eines de in e essan es en, eines de giliauss en E eignisse in zei genössische
li auische Wo kul u , seinem Geis ielleich e gleichba mi Vydūno eiškiniu
šim ą me ų“ (Razauskas 2006: 47). Tačiau, ano Razausko, „šį milžinišku da bu
o suneš ą d asios med nuodija šaukų degu as (iden : 45). Das Pa acko und pa ).
Ža skaus „san ykis su kalba, a ba eikiau su kalbo y a, su kalbos mokslais“ ( en
Ta sächlich, noch zehnmečiu ühe Pa acko und Ža skaus s a s ymai sulaukė
aš ios (und, ma y , ech iges) kalbnike s Simo Ka aliūno (1995) K i iken.
lusis kalbo y os pasaulis minė uose y imuose neįž elgė jokio eiškinio, ku į
O iciagalima wä e un e suchen. Razauskas, schwennend Ka aliūno k i ik, 1996 m.
pe sch i e in eine emo ionalen Bo scha , be i el Ling is ische bep o igkei
und heiligji Sp ache, behaup e : Tikslas hie nich zu beweisen Übe eins immung
eines ode ande en Wo es, nich Wö e n e imologische Geminys ü, abe au zu
ach en manchmal wi klich s ump enden Gebim, zum Beispiel zwischen, Wö e n
übe schaknais phone ische und seman ische Symme ie, F age on Wö e n ausweisend e ließend (Razauskas 1997: 10). Nochgi
Razauskas i gendkodėl esignie : Šiaip ode ja, nämlich linguis ikike so Ziel,
scheis, in Wi klichkei nep iklauso. Ku zai d ü e: un e such sich die Beziehung
mi Sp ache nich ling is ik, nich wissenscha ( enben). Nach o Übe s ymung
Razauskas pe me a in Fe dinando de Sosiū o ge undeną und Vladimi o Topo o o
eiškinį. P oblemą jis o muluoja eisingai: „A galima – o jei galima, ai kokiu
aus neu su as ą anag amų g undindu, wem au g und ein achs e one ische
Wo wu s p iebalsių sime iją wee i mi en sp echenden Wö e n seman ika,
juolab mi Aus isa gleich ih e und menama wel ěžiū a? ( en pa ). Leide , pani ęs
mų i su jomis susie ų indoeu opie iškos poe ikos y imų s au ą, jis išny a su la-
in įdomų, abe imme noch ziemlich miglo ą anag abai schon e noso išku (jo pa ies
e minis1) An wo en: So haben wi nich nu zwei Sp achen die übliche, ägliche,
und heiligä, poe ine, abe en sp echend und zwei ling is ik, 1 Plg. Razauskas 2006.
Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne
Įž algos / Insigh s 233
1 PAV. Akademiko Pauliaus Sla ėno phonoseman isches Ne zwe k

ALGIRDAS SAUDARGAS
234 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
. j. zwei un e schiedlichen, un e schiedlich heo e isch sowie me hodologisch
beg ünde en Beziehungen mi Sp ache als un e schiedliche Beziehungen mi
de Ta o e apsk i ai e lindžius nämlich ein achen, p o anišką, und slap ąją,
heiligąją ling is iką (iden : 16). Ki as p anokėjas, li auische as onomies
pa ia ch, akademik Paulius Sla ėnas, e ö en lich es se iją a ikeln 19741985
m., seh įspä lich s udie e klan und semnis yšius li auische sp ache
(Sla ėnas 2001; 1984). E beme ke e, dass seh o balsių kai a Wo es
schaknyje seine Bedeu ungen nich e wechschia im Wesen lichen, und sie nu
modi izie . Übe blickgessend e schiedene Kombina ionen und abgeme ens
nich geeigne am e nub aižė pla s umoje schemą. Seinem eigenen Zeugnis
nach, nelabai smulkiai su ašius, b ėžinys bilde e übe ečdalį quad a ischen
me e (Sla ėnas 1984: 34). Da Sla ėno S udio nich e hiel ė kalbininkų Au me ksamkei , gebe ich 1 bildiksle sein phonoseman isches Ne z Schėžinį (Sla ėnas 2001: 278).
Selbs b ėžinys ė a linguis ischische In o ma ionen O dnungsweise. P iebalsien
sanda a jungiama pap asčiausios kombina o ikos Weise. Sla ėnas seinem
Un e suchimu a y um emp iehl : e gessen wi o übe gehend alles, was wi
wissen übe Wo schach nis, und schauen wi uns an, welche
Bedeu ungsassozia ionen e u sach phonologisch nahemi Wö e . Dazu age
kann man in dem onoseman ischen Ne z, das genau zusammenges ell wu de,
einblicken bes imm e dėsningumü. Tokia Me hodika üblich nich nu
expe imen ellen Na u wisssluen, abe und heo e ischen ieškojnissen.
Rech scha s willene e soll e beme k we den, dass solche Me odik zuweilen
kiek ienam alia okiais ekspe imen ais mėgau is. Tačiau jei no ime ką no s
benu z e und selbs kalbininkai. Dahe , schi oks Expe imen ie en mi
Wö e schau nimis nich e le z keine bekann en Sp acho y os dėsnių.
Lais alaikiu en hal en mokslui, b auch aus denen Expe imen en zu machen
Schluss olge ungen und sie zu e eidigen. Akademikas Sla ėnas aus seinen
Fo schungen mach wi klich kühne Schluss olge ungen, welche kalbininkų
bei gene iškai užp og amuo ais kalbėjimo įp očiais. Ją suda ė ne žodžiai (lie u-
Gemeindem nich e scheinen aus eichend beg ünde . Ich gebe einige Auszüge aus
dem A ikel P okalbės sinn ollkei . Seno inė isoliuo as gen es p okalbė
ne p asmių, o pla esnę nuo oką, kiek miglo ą mąs ymo ka ego iją, o p asmės
en wickelsi nu älne es Gene as sekimu ių sp achsache), und kü zliche e
kos p asme, nei kalbos dalies iene as: į ai iuose junginiuose jis galė ų u ė-
meh iach miia o man a, die spä e können we den sowohl Wo zes Schaknimis,
kalbos adinamą kon e siją, galė ų ik i pa adinimui, p a a dei, kons a a imui,
sowohl Schaknų Beidais. Rich ig gesag , o man ha e schein nu o man ų
Ve bindungen. Fo man as gib noch das Wo üblich g ama i i daik a a djies,
eiksmažodžio ode ande e semmę, a sei , haben gegenwä igen englischen
eiksmui ode ki ai paski čiai. Paski as o man an gab nu Hinwußung, wo on
p okalbės, o nuo a chaiškos ebegy os lie u ių kalbos sanda o“ ( en pa : 273).
Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne
gesp ochen wi d, und semmė aus yškėda o e bindinyje (Sla ėnas 2001: 261).
Į ai ios hie gemach e Anme kungen s ell ziemlich pa adooksišką Gedankenį, jog
indoeu opischen Sp achen Ausschissung bedeu e en olimą nich on
hypo e ischen p asansk i ischen Įž algos 235 Insigh s Diese Einblicke sind wi klich ie e und in e essan en, abe , obwohl und seh glos ančios / li awiisch spannendes Gemeinscha s selbs imeilę, sind nich aus eichend beg ünds en. Dahe kalbininkų zama šumas al en Akademikos Ty inungs e häl nissen hinsich lich olls ändig beg ei ba .
1.2. P o o Vais ňa
Vais inė p o o is un e dem Dach.
Gal palinksmin i mi Meinung Menschen.
Dionizas Poška
Unsamme Ve s and schläg , bewuss e Ve s and wähl .
S anislas Dehaene
Rückschicken wi zu Razausko's Schluss, dass u ime [...] zwei un e schiedlichen,
un e schiedlich heo e isch sowie me hodologisch geg ündamen Beziehungen mi
Sp ache als un e schiedliche Beziehungen mi de Reali ä abgelehn nämlich
š en ąją ling is iką.“ Ku ieško i me odikos mus dominančiam eiškiniui i i?
ein achen, p o anišką, und slap ąją, E s e Sch i könn e sein Behaup ung, dass
die kas igen, pap as a, p o aniška linguis ik un e siehe bewuss en Beg i ungen,
und kalkal, sch en oi, poe ische s ebe danach, das, was in einem is , zu en hüllen, .
siogiai nep ieinama. Kad iskas p iklauso nuo požiū io aško, aišku iš pap as-
o pa yzdžio. G ama ika neabejo inai y a adicinė ling is ikos s i is. Tačiau į
ą pačią g ama iką galime ž elg i iš d iejų pusių. Ikimokyklinio amžiaus ai-
kai kalba g ama iškai aisyklingai, no s niekuome g ama ikos nesimokė. Kai
Das gu bekann und kla . Wie ah end Fah ad ode ah en dem Au omobil das Teil
de Handlungen du ch üh en wi au oma isch, und bewuss lich a kai egelingus
Sen inien, und sąmonę bebi und k eipia sinnmigą kon eks ą. Das Wo nama.
liekame ki us, lygiai aip kalbėdami au oma iškai a iame žodžius i g ama iš-
Bewuss ings und unąbewusiges Ve häl nis ha s e s dominie denky ju, abe
y a as langas, pe ku į sąmonė ž elgia į p asmę, be p asmė pana din a žmo-
gaus pasąmonėje, o iba a p sąmoningo i nesąmoningo nė a leng ai sugau-
objek i e wissenscha liche Un e suchungen begann es nu XIX a. Ende XX a.
An ang Pie eo Jane , Sigmundo F eud, Ca lo Gus a o Jungo und ih en Folgeihe s
We ken zei genössische Gehi nak i i ä s egis a imo Me hoden. Heu e is das
(Ellenbe ge 1970). XX a. pabaigoje šie y imai įga o naują impulsą, pasi elkus
Ve häl nis bewuss en und unąbewusigen Denken und Wah nehmens und
lingu is ischen (Lako , Johnson 1999; Lako , Núñez 2001), und neu o iziologischen
(Dehaene 2014) Fo schungs aki a ye. In diesem Abschni übe blicke ich einige
Anschauungen in pasąmonę und a che ipo giap asmį Wo (pawyପରି, ba as), wi sind
ALGIRDAS SAUDARGAS
236 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV giniai Gehi ns Ak i i ä en Mess imai.
są oką. Ki ame ski snyje klausiu, ką gali šiandien mums padė i neu o iziolo-
Le z igen einz algü in Me hode Abschnieden de inie sich onoseman ische
sakmė diese A ikels Un e suchungsobjek . Besonde s wich ig Sp ache
Dimension is zwischen eina eikšmiškumo und bejos (an. ymų leidyboje und
ambigui y)2. A ody ų, kad iena eikšmiškumas u ė ų bū i kalbos idealas. Taip
iš iesų y a, kai d ip asmybė gali bū i pa ojinga. Ka ininko duodamas įsaky-
mas p i alo bū i iena eikšmiškai sup as as. Chi u go nu odymai ope acijos
me u negali bū i d ip asmiai. Nuo o p iklauso ka ių a pacien ų gy ybė. Įs a-
ielen ande en Be eichen wi d e such , dass e wende e Beg i e wä en
beg ei ba eine eikšmiisch. Dann wa um is im Sp echen abeja? Abeja albeni
is empi ische Fak . In sie b auch zu blicken, als in K ea i ens sp achbei Quelle,
in Sp ache lebas ingumo laidą. Im Sp ach wa imme auch de Te min und ein
poe isches Wo 3. li auischen sp ach un e scheide d ejonė om zweibes
sub il: d ejonė be ä ig eine un e meidame Auswahl aus zwei Möglichkei en,
čią abi galimybes. Galime pasaky i, kad d ejonė labiau būdinga mechaniškam
zweonė nusako und būseną, umimanmachinas Auswahligung nach aus o s o
nusaky us k i e ium und ma kie algo i hmus išsišakojimo ašką. Wo and
smegenų – eiklos me odą. Abeja y a šiandieninių kogni y inių y imų dėme-
zweinė besch eib p o o ins umen a menschlichen sio cen e (Zeki 2004). So
e klä sich unse Un e suchungsme hode Pla z im Sys em Wissens: uns
s i is – ai kogni y inė ling is ika pačia plačiausia p asme (Cuyckens, Gee a-
in e essie Sp ache als Mi el e s andess aa en zu kennen. Heu e diese e s 2007).
Kalboje susidu iame su d iem ski ingomis pasi inkimo k yp imis. Pap as-
čiausias pa yzdys y a homonimija i sinonimija (ž . 2 pa .). Kai gi dime dau-
Zwei elesse poške. Um sich zu en schließen, müssen wi no male weise zusä zliche
In o ma ionen aus einokiem ode ande n Kon ex em e hal en. Gegen eilsich mich
ge a en wi in Zwei eless ašką, wenn wi meh e e Wege haben das pachi Sinnes
auszusch eiben: Vögš is sk enda ögš is lekia. Vėlgi p äsdežia-
me, pasi elkę papildomą in o maciją.
Abhängig on de Rich ung un e scheiden wi onomasiologische beją und semasiologische
beją4. Homonimie und Synonymie is nich de di ek e Objek unse e Un e suchung.
Poliseminė schaknis is semasiologische abeja. Semasiologischen und onomasiologischen
ãbejs zusammenweika glūdi paßen des Sp ache assungs mechanismus im Sche dy.
Eina eikšmiškumas und abeja sind nich zwei disk e ische Zus ände, abe wich igus
menschlichen Geis esak i i ä scha oezo Dimensions kanš iniai poliai. Žmogaus p o o 2
Diese są oka seh b ečiai e wende am. Wich ig uns Ansich , den s ell e Semi as Zeki in
seinem A ikel (Zeki 2004) und ande swo.
3 Ähnlich mein und Ski man as Valen as (2012 12).
4 Plg. Gee ae s 2010: 281284.
Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne
Eingž algos Insigh s 237 ek ū os esmė nich gewechsel e sei Alan Tu ings und
ins umen as – smegenys – nė a kompiu e is. Šiuolaikinių kompiu e ių a chi-
Johno Von Neumanno Zei en. / Man kann sagen, dass Compu e io A chi ek u
e lek ie bewuss amings p o o Ak i i ä en poliuje des menschlichen Gehi nys
(Dehaene, B annon 2011; Zylbe be g i k . 2011). Šiame iena eikšmiškumo
schein be il ie end langse es e gleichen mi mode nen Compu e iais.
Alle dings selbs die mäch igs en Compu e und die klügs en P og amme sind
noch nich in de Lage zu e lässig zu lösen auch ein achs e menschlichen
Ve s and Au gaben. wa um so is , numanė noch Von Neumannas: g öß e A bei
des menschlichen Ve s andes e ledig nesąmoningai, ausnu zand pa allelge ech
weikiančius analoginius Gehi n mechanismus. S anislas Dehaeneas besch eib so
das E gebnis des le z en d eißig gejäh igen Sp achs Psychologen k uopščių
Un e suchungen: So is unse unbewuss e Ve s and genug sumanus pa allelčiai
pla zie en in das Gedäch nis und aus ih aus u en alle seman ischen
Wo assozia ionen, wenn ein Wo allein is meh ia eikšmis ode soga wenn nu
sąmoningas p o as siūlo, sąmoningas p o as a enka“ (Dehaene 2014: 66).
seine Bedeu ung dem Kon ex pass . NeŠiuolaikinigen k uopščischen
Un e suchungen psychologen klä en sich, wie Kinde wah nehmen Wö zungen.
Ga si Psychologä Jean Mandle , zusammen inde diese Un e suchungen,
išmok ą žodį i ku į žodį a o i konk ečiu a eju (Mandle 2004: 131). Mūsų
beme k , dass zweijäh iges Kind o einem doppel en P oblem s eh : In welchen
Fällen e wenden Te minim, Kind kon on ie mi semasiologine und
onomasiologine ãbeja. Das Wo is dasselbe, abe einem Kind bedeu e es was ande es als E wachsenen. Im Gemeinschaudend Kind e minde Zweä, bis sie au de selben Ebene wi d wie sp ebanches Gemeinscha s. und Diese
2 PAV. Homonimija i sinonimija kaip semasiologinė i onomasiologinė
ãbeja
‘judė i o u,
mosuojan lügeln
lėk i sk is i
‘kleines
Res au an
‘weinu
zusammen
bese z wi d
Felds ežas
a bei end
bã as
semasiologische abeja onomasiologische
abeja
‘A mosphä -
end uck-Einh-
ei
2 PAV. Homonimija und synonymija als semasiologische und onomasiologische
ALGIRDAS SAUDARGAS
244 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
Alles passie unsąchenlich. Sąmonei wi d o geleg nu eine endliche
Sa zensemens a ian e. Jungs und Riklins Expe imen e sagen uns e was was
meh . Ekspe imen o-Teilnehme we den au ge o de ih e Associa ion zu geben
angegy em Wo . Seine E gebnisse zeigen, dass Associa ionen sind und
seman ischen, und phonologischen. Dies en sp ich den Schluss olge ungen de
ERP-Un e suchung. Abe Bu ghölzli Kliniken du ch üh en Un e suchungen
zeig en, dass Assozia ions pobūdis abhäng on un e suchenden Zus andes
Bewuss seins hinsich lich. Jung mach e eine wich ige Schluss olge ung, dass
bewuss e Ve s and such seman ischen Associa ionen, a phonologines slopina.
Phonologischen Associa ionen p asi e zija, wenn i iamojo sąsiė is
p isp esse . Analogische E gebnisse wu den e hal en un e suchend Amnesie
se gančius K anken, die nich e inne n konn en an den Fak (pažeis a eksplici inė
a men ), dass sie spiel en isualisį compu e isches Spiel (pa ys änden, Te is), abe o Schla engäben sahen dieses Spiels Bilde n ode sie äum en (S ickgold und k . 2000). Psychologen e klä en das impli i ische Gedäch nise scheinung.
ãbeja Šiuolaikinie Bewuss hei s o schung un e scheide ün nich -bewus ige
Gehi n Ak i i ä en A en (Dehaene 2014: 190197). Nach globalaus da balaukio
Hypo hese, bewuss willig wah genahma Men is g oßliche Neu onen is
smegenyse b ečiai e ansliuojama. Un e bewuss sein kann nu s a ke, so
genann e übe šslenks iniai Signale gelangen. Solche Signalen im Gehegenyse kann
sein iel gleichzei ig, abe sąmonė auswähl nu nach einem nuoseklia seka. Diese
Signale nich e schwinden, wa en au die Au me ksamkei des Bewuss seins
und können sein e s ä k global de Re anslie ung. Unbewuß e Ve s and
emp iehl , bewuß e Ve s and wähl (Dehaene 2014: 66). Die s a ken, abe noch
wa enden Bewuss seinj Au me ksamkei ssignale sind e s e a igen
nesąmoningi Gehi ns u iniai. An osios ūšies Signale sind zu schwapni, um
anzuziehen Bewuss hei s Au me ksamkei . Das sind poslenks iniai Signale, die
e schwinde und bewuss meonei bleib une eichba . Diese Signale selbs
nepa igūs anziehen bewuss seins Au me ksamkei , jedoch wäh end ih e ku zen
Lebenspe iode können beein lussen spä e bewuss willig wah nehmba e
In o ma ion. Te čios ūšies nesąmoninga Gehi nak i i ä um ass das ganze
unse es Ne ensys ems au oma izmą, zum Beispiel, A ėpa imą. Vie e s e A
um ass isoke iopą u sp ünglichem pojü igen koda imą, de o einekmendem
Bewuss seins aki a in e p lich e sein zu pe koduo . Uns am meis en
in e essie ün ende näsąmoningų Wissensa , die Dehaenes nenn
snaudžiančia. Diese In o ma ion is eingekode in synap ischen Ve bindungen. Sie
beginn zu s appen noch o de Gebu . Wäh end de e s en Lebensjah en,
obwohl die meis en menschlichen Gehi nneu onen schon sind in ih en O en,
g oßem Geschwindigkei sind mezgami synap ische Ve bindungen. Wäh end zwei
de e s en Jah e zu ech wächs halb eines e wachsenen menschlichen Gehi n
on einem Vie adal bis d ei Vie adalien um ang. Wi e inne n uns jedoch nich
e was aus den e s en d ei Lebensjah en (sog. in an ami Amnesie). Wo ginge diese In o ma ion hin? das alles und is schnudsie ende E inne ung. In o ma ionen nochė a, nu sie nep ieinama sąmoningai e minčiai. Do glūdi ganze Sp ache G amma ik und Phonologie, und glūdi so ie , dass Millia denischen Gehi n Fo schungsp ojek e Füh ungsk ä e nich e wa en sie zu e eichen übe die nächs en ün zig Jah e.

Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne
Įž algos / Insigh s 245
Snaudžian ige E inne ung das is die gleiche unse es Geis es hais inė. Sie is
nich di ek zugänglich bewuss mose, abe kann sein e eichba in uicijos wegu.
In diese K ea i quelle k eipie sich und Poe en, und Ma he ik. F ank eichs
Ma hema ike Jacquesas Hadama das (1945), s ü zlich sich schon Klassika
gewo den eine bedeu ends en Ma hema iken Hen io Poinca é pa i imi,
skinde diesen Dialog in ie e apps: inicia ionen, inkuba ionen, iliumina ionen und
e i ika ionen. Ma hema ike nesulauks eingespäpimo be ilgo a ginančio
an änglichen a bei s, de o bleib ohne gewünsch es E gebnis. Ma hema ike
a bei en mi bewuss we ig wah genommenen, langem S udium e wo benen
sowie einges i enen e wäs ymen nugludin en Gedanken o men.
Inkuba ionspe iode ma hema iko bewuss e Ak i i ä en Fo men on
Kombina ionen suba dinamas in pasąmonėje glūdinčių, snaudžiančių, abe ealie
schema ischen Ins umen en geho damem pi ma aizdžių andenynu. Iliuminacija
(įk ėpimas) komm , wenn pasąmonė ausme aß bewuss kei s lich on nich ikė e
die En scheidung. Seine Fo m en sp ich psychoanalyzes besch iebene Pa idalą a che ipą. E ha imme eine emo ionale Belas ung. In Ma hema ik zeichne Emo ion sich äs e ische Weise aus: une wa e e Lösung is s e s schönus.
1.4. Fonoseman ische Sakmeny
Be ehl nich es i de li auischen sp acho y os di onai
seman ikos Ve bindung mi one ine šaknies sanda a Aud onė
Kaukienė (Lie u ių kalbos eiksmažodžio is o ija I d.) Oi, ka inai,
ka inėli, ko di onų nekėlei, ko linelių nesėjai?
Juozas Tumas Vaižgan as (LKŽ)
Aud onė Kaukienė s udie e die Geschich e eines Lie u os kalbos eiksmažodžio
ašo: S uk ū as und seman ikas Ve bindung schon lange beme k . O be on
wi d phonomo ologische S uk u en Ve bindung mi konk e e Seman ik. Fün
s ell es : Behaup nich es i die li auischen sp acho y os di onai seman ische
Ve bindung mi phe ine šaknies sanda a (Kaukienė 1994: 164, 165). Diese kalbo y os
ie minimi ski snio paan aš ėje) i y a a mokslo da neiš i a e i o ija, į ku ią
di onai (kužengia e s en Abschni in minimi p anokėjai. Wide š a a igkei en
bekann en Sp ache Fak en gib es nich , abe P oblem e bleib nesu o mulie e
Ki a e us, a e i o ija di onuoja ik lie u ių kalbos y imuose. Joje šiandien
mokslui annehm u Weise. plusha g oße Wissenscha le bü ye, pasi elke selbs
linelių, kaip pe spėja liaudies išmin is (i milija dinių smegenų y imo p ojek-
neues e Technik, obwohl pasä en jene Füh ungsk ä e), noch wa e ein lange und quakinan is Weg. Tai wissenscha ų pa ibio Te i o ium,
ALGIRDAS SAUDARGAS
246 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV in die Zei zu gegängen und li auischen
Sp ache o schung ojamen ( e eikia nugalė i aižgan iško ka ino angumą...).
Wie konn en wi es s ellen, in diese Te i o ie üh bis je z de Weg nu
kabančiais b ücken. Einas s i is Spezialis i, siche lich geg ibene seinen
o, ki o k an o nepasieks. Reikia in elek ualinės izikos. Kaban is il as saugu-
mo nega an uoja. Hipo ezės gali nepasi i in i, be mokslas ki o kelio nežino.
k ašS a bu is , dass die B ücke, jüngend zwei s i is, wä e zu e lässig
be es ig in und in eine , und de ande en Sei e.
Imkime konk e e e Beispiel li auische eiksmažodžių pa lem i Anzahl. SEJL weis
p okalbės schocknį *lemHsu klaus uku, de , anscheinend, ü die Bedeu ung ‘lauž i
(le. łamać) bes imm is (SEJL 2007: 344). Diesen Wu zel inden wi und MA, aus dem
wi e ah en, dass diese bal ischen und sla ischen Sp achen seh p oduk i en
Wu zel in de enzyklopädischen Wel des indoeu opäischen geis igen Wel es
Monog aphie um angs übe leb e nu passiesė inen nach lichen Geis e n an
Ges al : la ynische lemu es und g eikų lamia (MA 2006: 411). Beidejo, au de Ebene
Kinde n gąsdinimo sie e gins enen mi unse en laumėmis. Ve gligamoji
sp acho y a, slegiama klassikines iados (sansk i us, g eikų, la ynů) au o i e o,
geneusi bal iškus Wo e e gessenš i, obwohl indoeu opie iškos poe ikos o sche sie e inne (plg. Wes 2007: 384, 386).
Schauen wi uns an dieses ein ache Bildschild (z.B. Bild 3), das wi hunde e Male gesehen haben
ekonominių bei sociologinių y imų eks uose.
3 PAV. Gesam hei s eilschema
E wu de gehüll wo den ande en ähnlichen Bilde chen und besch ieben
digi alim. Es is bildlichen schema, deu end in das Gesam hei s e häl nis zu
nio schema (an. image schema) y a ienas pag indinių kogni y inės ling is ikos
ins umen ų10. Čia mums s a bu ik p isimin i, kad aizdinio schema nė a pa-
eikslėlis a b ėžinys (jis gali bū i isiškai ki oks), be min ies pi ma aizdis, į
ku į pa eikslėlis ik nu odo (Cuyckens, Gee ae s 2007).
ih em Teil. VaizdiLKŽ beibehal en wi noch dem Teil de Gesam hei den Namen: 10
Te miną aizdinys benu oju nach Jakai ienės Lei buch (Jakai ienė 2010: 45).
3 PAV. Gesam hei s eilschema
Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne
Įž algos Insigh s 247 /
1 lmas 1. ‘ko no s dalis, gabalas, laman as’11 I kaip u p a ijai okį lmą py a-
go eip g ei ai! Ms.
Veiksmažodžiai, u in ys šaknyje L/M, im Sinne ‘lauž i wie und nebe a ojami (pa yପରି, lamė i
‘lūž i, plg. sla ų loma j). Daik a a džių sind iel: lmas ‘ko s Teil, gabal, Land lächen, sklypas,
lama à ‘sma kus laužymas ( ė os pas. Das Wo luomas e leg uns in die soziale Be eichü.
me u)’, lomà ‘įdubęs žemės plo as, slėnys, gabalas, gumulas, žemės plo as, skly-
LKŽ we den die olgenden Bedeu ungen o geleg : ge ich e e gesellscha liche G uppe nach
He kun , Ve mögen ode Beschä igung; ‚ eimynische Lage; ‘ ūšis, he kun ; ‘Gebie e,
Plä ze, S ücke; ‘skaičių klasė. Mo e iškos gimines Übe eins immung luoma g e a e s e e
luomo Bedeu ungen ha noch und ande e: ‘laiVisiem kla , was bedeu e das Wo glücklichė. Wi
mė, likimas’; ‘ka as, eilė’; ‘laiko iba, e minas’.
kennen seine Ve bindungen mi Wö e n lem i, lis udijos an ąjį kapi elų Auš inė i Laima
kimas. Šioje ie oje eikia sus o i i nu ody i į išsamų Algi do Juliaus G eimo
(G eimas 2005b). Da in en hüll 11 In diesem A ikel elemen a üs Objek e sind leksemos aus LKŽ
(nu ein ande es Beispiel aus DLKŽ). Lemos gesch ieben we den pa yškin u Sch i mi seinem
Nume acija. Te minus leksema und lema S uk u konk e esnė s i is abs ak ότερη s i is
a oju pagal Jakai ienės (2005; 2010) apib ėžimą, ačiau siau ąja p asme, kaip LKŽ s uk ū i-
nius objek us.
4 PAV.Koncep ualioji me a o a
ELD
4 PAV. Konzep uelle Me apho a
ALGIRDAS SAUDARGAS
248 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV Ve bindungen zwischen Glückes und dalios,
Glückes und Schicksal, Laimos und Laumės plä zen lie u inys gemeins iauss en
iškos au osakos kon eks e. Lie u iškos leksikos i mi ologijos seman inis u-
Weise abgebilde 4 bildiksle. Rodyklės zusch eib schema ische S uk u zu jede
plo mei ( eimui) ode pe kel sie on eine plo mie in eine ande e.
ginamoji kalbo y a, nesidomėdama kogni y ine žodžių eikšmių sanda a, in-
Lydoeu opäischen spi i uellen Wel nusku dina bis (diesu Fall) Kinde n baidykl
gmens. Tai ik ienas pa yzdys, ku is odo, kad lyginamajai kalbo y ai de ė ų
p isiim i ben dalį a sakomybės dėl minė o „degu o šaukš o“.
lyPa sich en wi in ein ande es Beispiel, den o malioji lingu is ika au oma isch
e we . Pa ackas und Ža skus i smus sudės o in Rėdos a ą (ž . 5 bild.)
2013: 10; Pa ackas 2014: 87).
5 PAV. Rėdos ad
Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne
(Pa ackas, Ža skus Įž algos Insigh s 249 /
Niekas ned audžia ähnlich skambančius (nok i nyk i) ode in e uo us (mig i gim i)
Wö e e wende zu e wenden i smų Beziehungenem namensinie en. T adicinė
lingu is ika lehn jegliches solchen Wo paa s Sa yší mi de Sp ache Sklu.
Immen wi Wo paa nok i nikk i. Ve glichamoji Sp acho y e wiede he s ell
solche P okalbės Wu zeln: *neh2k- *nik- (SEJL 2007: 427, 425). Das sind
un e schiedliche Schöp ungen und un e schiedliche e imologische Lisda. Da au
ende das In e esse12. Seman ikos kogni y inig Inhal , wie gesehn e, kalbininkų
nelabai domina. T o zdem soll e sich podießen. Visų pi ma, no wendig beme ke ,
dass seman ische gegenp iešą, Rėdos a e zugese zamas Wozepaa e nok i nyk i, um ass selbs eiksmajodis nok i:
1 nók i 1. ‘b ęs i (apie aisius, ja us)’
1 nók i 4. silp i, menk i
Da p isiminkime iš a osenos besi aukian į eiksmažodį:
2 nók i 1. in . ‘gehi, ol i aus olge
2 nók i 2. . y is, schü z Me aphe (Cuyckens, Gee ae s 2007).
Šio eikšmių inkinio sanda ą galime a aizduo i kaip d i koncep ualiąsias
Veiksmajo odis 2 nók i inhal ‘ei i, ol i aus paschas; y is, gin is aus eißia
b ėžinys 6 bildeiksle. Taške P besi ejan is panoko ‘pa ijo und p anoko ‘p alenkė.
E s e Me apho e {2 nók i → 1 nók i 1. ‘b ęs i} pe kel e b ėžiniens uk u en aus
bewegungs aum in
12 Plg. Ka aliūnas 1995: 8.
6 PAV. 2 nók i schema
P
einige Zei
6 PAV. Veiksmažodžio 2 nók i Schema

ALGIRDAS SAUDARGAS
250 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
plo mės in na u es plo mę, wo Punk P ma kie ei enos Gip eln. Dasselbe
Me apho a e lek ie und eiksmažodyje zugi i:
1 p inók i 1. ‘p ib ücken, p ii i p i i 1. einan p isie din i (p ie ko) Liep o galą
p iėjo. an i 13. p ib ęs i, p inok i Šieme ühe p jo ugiai. Eine ande e
Me apho a ha we ibene in e sion: {2 nók i → 1 nók i 4. ‘silp i, menk i}
Kulminacijos Punk en sp ich nich pozi i ą, abe nega i eine (Nks nks i nunks
(numi s)). Veiksmažodis nyk i gelbs i o unangenehme in e sions. Dahe abiejų
eiksmažodžių olną kogni y inę S uk u en nusako zwei solche Me apho en: {2
nók i → 1 nók i 1. ‘b ęs i} + {1 nók i 4. ‘silp i, menk i ← 1 nk i} Das E s e Beispiel
ebucho schwelns p iekaiš as e gleichamosios sp acho y os ba en iūsi
Sp achinke n, dass (aki aizdžiai) wenig ie inasi in zei geniknę seman iką, jedoch
dieses Beispiel s ell F agen. Ange eig e S uk u is LKŽ e lek ie e Leksikos
a osenes Ebene (de ein synch oninis meh e e jah hunde mechs Laike und
a nissen Pasklidungs aum in genauumu is ) kogni y inė sanda a. Sie um ass in
ih en Bedeu ungen na ü lich nich nu Wo es eines e imologischen Nes do,
sonde n auch phonologische gaimyn13. Wie solche S uk u en en s ehen, und is
eine F age ü Linguis en. Konzep ualiųjų me o en aida is de Objek b ečių
diskusionen (Fusa oli, Mo gagni 2009). Kogni y inės pak aipos ling is ika ane kenn
Me aphos wich ig Sp ache kai ai. den aid bezeija nok i Koki nyk i seman ische
s uk üe d ėlaikinis konzep ualische me aphoseg und, aus a osenes schon
pasi aukęs, obwohl geschekio handlag 2 p anók i nochė a p oduk i us neue
a – klausimas eikalauja k uopš aus y imo. Veiksmažodis 2 nók i, ku is y a
me o en quelle (dazu be ach en kann indem man diese wo p og am Googlei). Zu
dem o ges ell en Schema soll e noch hinzuge üg i smo ašką, den schön
da s ell eiksmažodžio noko abeja nau osakje:
Nko ū a, nko mė a, nko lelijėlė, nko mano jaunos dienos kap žalia ū elė (d.) Gs.
Noks a da že ožė, noks a lelijėlė, noks a mein jungys ėlė bei šelmį be nelį LTR
(M k).
LKŽ i DLKŽ pa eikia šiuos sakinius p ie eikšmės ‘ne ek i gai umo, ys i’
(DLKŽ bie e nu den e s en Teil des Sa zes). Einge ome, dass Zweì beme bi
Smoczyńskis, e sdamas šį sakinį d ejopai: „Doj zewala (= b endo) u a, do-
P o esso j zewala mię a, doj zewala lilia, jak zieliona u ka więdly (= y o) dni mej
dosci“. Ve imas a eiksmažodžių kei imas abeją a skleidžia i iksuoja kon-
mlok ečią in e p e aciju. Uneka ojamas olu asakos schönis glūdi zwei elzus and
in: isu dasselbe eiksmazwodis nok i, abe im e s en sa zes eil e lenks a zu
bedeu ung ‘b ęs i, und sa zesende aze e ausny a Ge ah ‘ne ek i gai umo, 13
Plg. Fede meie , Laszlo 2009.
Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne
Įž algos / Insigh s 251
ys i. Tai Höhemo Punk , glūdin is Weddungsb äuchen und Rasos Fes es esmesse.
Leide , sp acho y a Li uanien imme noch gleichinga abejai. Wo bedeu ungen
gegensei ig sind in pa adigminiem Ve häl nis. Saknissen Gėlė noks a ode Obuolys
noks a bedeu ung häng da on ab, welchen Wo es noks a Bedeu ung wählen wi : 1
nók i 1 ‘b ęs i ode 1 nók i 3 ‘ne ek i gai umo, ys i. Alle dings Sachinyje Nko ū a,
nko mė a, nko lelijėlė, nko meine jungenos ages kap zalia ū elė SEJL
in e p e ie ung de selben Bedeu ungen is sin agminiame Beziehungykie: am An ang
noks a, po o nyks a. Diese Syn agma is nich sen inie ende Syn ax, sonde n
na a i e S uk u au Ebene. Ve gleichen wi d ei Va ian en dieses Sa zes: Nko
ū a, nko mė a, nko lelijėlė, nko meine jungenos ages kap zalia ū elė = abeja
au osakoje;
Vy o ū a, y o mė a, y o lelijėlė, y o mein jungos ages kap g alia ū elė =
LKŽ und DLKŽ in e p e acija;
B endo ū a, b endo mė a, b endo lelijėlė, y o mano jaunos dienos kap žalia ū elė
= SEJL in e p e acija.
E s e is Sa zys, wie gemessen, is abeja, die bie e au osakai
In e p e a ions O enhei . Zwei e Sa z e se z das Wo nko LKŽ
T ečiasis sakinys y a a bulinis e imas iš lenkų kalbos.
Fo maliai žiū in , LKŽ in e p e acija y a eisinga. Žodynas a spindi žemdi -
bio pasaulė oką, ku i o ma osi ne gi ne ieną ūks an me į. Kalba labai jau i
i iksli s a biems gy enamos aplinkos b uožams. Veiksmažodžio 1 nók i pa-
o geschlagenom Synonym. g indliche Bedeu ung is ‘b ęs i (apie aisius,
ja us). Übe Blü e das sags du nich . Das deu e sich aus dem solchen Sa z:
Aguona žydėdama wie ožė skyleles gauna, a anka, ausnokusi ausby a, ėjui
papu inus B.
Aguona zue s žydi (kaip ožė), und po o noks a. Die Blume blick nich , abe blüh , bis
nu ys a. Noks a aisius, g ūdas, sėkla (išby a, ėjui papu inus ). Tačiau jaunys ė
i žydi, i b ęs a, i ys a:
Pe niūnas nich i ikėjo jungenikiais und nesi yžo im i zaku io, obwohl duk ė noko
noko, bis nepe noko und nep a ado jugenscha ens scha mumo š. (LKŽ). Diese
Sa z, LKŽ ma kie als pe kel lichen Sinnes, . i. koncep ualioji gaima e glichen
me a o a, pe kelia schemą iš augmenijos į žmogaus biologinę p igim į. Jaunys ę
und mi lelijas žiedu, und mi noks ančiu obuoliu, und (deja) mi pe nokusiu aisiumi
ode nu y usiu žiedu. Diese Gip mpunk is schön und konzep ual genau ansag en
Rėdos a o schemoe, abe uns in e essiškos ausbalboje Aspekgiai. Im Sa z
o mal genauig e se zend noko in y o, e lie en wi die ganze olu osakos
esmę. Veiksmažodis y o ne u i abejos i odėl nea e ia skai y ojui (bei klausy-
poe ische ojui doch das Lied!) Zugangs zu einem Gip mo Punk (lau su o mulie en kogni y inė
ALGIRDAS SAUDARGAS
252 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV psicholing is ika). SEJL in e p e ació,
op e nend Genauigkei 14, e such , diesen Zugang zu kons uie en. Obsmo Punk
is o enleis e bewuss em a ionalem Le eleba en, obwohl SEJL,
nyje, kaip disku so sklaida (b endo lelijėlė > y o mano jaunos dienos). Tau osaka
naudoja abeją, glūdinčią eiksmažodyje nok i, kad a e ų nesąmoningą p iei-
gą p ie i smo aško. Tai ski umas a p p ozos i poezijos.
Šis neabejo inai ilgaamžis u inys ne anda ie os lyginamosios kalbo y os
ekons uodamas o mą *neh2k-, šaknies indoeu opie iška kilme nich bezweij .
Ob solche landdi bios wel ė okai ke inis Inhal e kam aus p okalbės, ode wa
bal ische Sp achen gescha en, wie pos poziciniai ie ininkai, und je z schon
nyks a es sind F agen, die e heb kogni y inė analė. DLKŽ zeig , wie diese b ei e
und ie e seman ische Felds aižėja. Sp ache un e meidlich wechsel . Was
bewug ba , und was nich wich ig das is eine wesen liche F age. Nekomen uosiu
ionuosiu aiškos (i ašybos) s abilumo s a bos. Kalbos išmoks ame nesąmo-
und nek esningai, dahe nesąmonigs Wah nehmungs mechanizmai Sp ache
gy as ingum zu haben en scheidamas Bedeu ungen. Um zu wissen, was und wie zu bewah en, müssen sie zuch ung sein
iš i i.
Je z schauen wi uns in einen ie en Sa z a ian , in dem das le z e
eiksmažodis nok i e se z eiksmažodžiu nyk i.
Nko ū a, nko mė a, nko lelijėlė, nyko mano jaunos dienos kap žalia ū elė.
E gesag is nich um, um zu ände n Song ex zu. Dem, was gesag wu de übe abels (nyko
ją, nebė a ką p idu i. Šio sakinio aiška (nok i / nyk i), palieka abeją pi moje
sakinio dalyje (nko lelijėlė), be a skleidžia sąmonei g ėsmę sakinio an oje da-
meine jungenos ages). Tau osakoje i smo aškas glūdi ie e un e a din as eiksmawo ds
nok i polisemijoje. Diese Sa z ausläu i smo ašką in bewuss sein Ebenein (kaip und SEJL
in e p e acija), abe bleib un e a dig in pasąmonę pe phonologisches ähnlichkei . Das is kein
neues linguis isches Fak um, wide s ehendes um assendes beide p okalbės scho nų Fo men.
lyginamosios kalbo y os iš adoms. Tai nuo oda į seman iškai susie ą elkinį,
Seman inis ise as (geš al as) is im Sp ach um assende beide e imologischen lizdus, ließ sich
phonologischem Blickwi kung apo oniniame a s ume. Nok i nyk i Beispiel mo i i ue den Namen
onoseman ische sakmės /. Sakmė na a i ebene Te min. Diese A ikel is bes imm ü solche
S uk u en pacheškos und Besch eibungs Me hodika. Dieses Beispielzdyje onoseman ische
sakmė um ass das ganze aiškos kon inuum LKŽ: nok i, nyk i, neik i, niūk i, [...] niemand, nach is
[...] und . . Seman inio geš al o G undlageä bilde genann e Me o en Paa und i smo Punk .
Paulo Kugle is disku salchemie aus Sich is es phone isch nächische Wo ensellkinys,
e eijamas emoziell s a k mo i ie es Bedeu ungen 14 Doj zewala Wodyne übe se z ama
‘b ęs a, noks a. Wie wi gesehen haben, diese Bedeu ungen LKŽ gänzungen nep enesiim.
ski ia. A galima lenkų kalbos žodį doj zewala a o i ne ik aisiams, be i gėlėms – sp ęs i
Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne
Įž algos Insigh s 253 ise o imago. / Beje, i smo aško, e bunden mi nok i nyk i,
Ge ah , die aussaanali iko s udiens Beispiel (nekal kei s e lus ; Kugle 1980/11).
miai ap ašy a Vi smų knygoje, y a a pa i, apie ku ią kalba pag indinis psicho-
Alle dings psychoanali ischen besch eibemem pasą Bewuss seinsinhal lichen
Komplex ehl sanda os S uk u en. Jungo kollek i y inės pasąmonės a che ipai
einblicke nu seh allgeme us Me ožus. Hie muss ies iegen eine B ücke in
es e e Folą ma ema iką. Aus Chile s ammende schweica ische Psychologe
Ra aelis Núñezas (zu zei a bei ende San Diego uni e si e e Kali o ni in),
analysie end Jungs susi ašinigung mi be ühm em Physike n Wol gang Pauliu,
beme k e ein konzep uales Übe eins immungen zwischen kollek i inenes
pasąmonės a che ipä und kogni y inese lingu is ikoje a ojamų bildenden
Schemä (Núñez 2008: 9). Núñezas mi einem on kogni y inös de Linguis iken
G ünde ku Geo geu Lako u Ende ausendmecius o ene e kogni y inę
(Núñez, Lako 1998; Lako , Núñez 2001). Tai pi mieji žingsniai į mūsų jau
ma hema ischen Denken sanda ą minė ą noch o halben Jah hunde
Hadama do du chge üh en ma hema ischen A bei en analyes
wissenscha liche S udiją (ž . 1.3). Heu e diese Rich ung hin a bei enden
ginius smegenų eiklos ma a imus (ž . Núñez, Ma ghe is 2014; Ma ghe is, Ed-
Wissenscha le e wenden auch kogni y ines Linguis iken und Psychologien Me hoden, und neu o iziolowa ds, Núñez 2014; Dehaene, B annon 2011; Dehaene 2014).
1.5. Fonoseman ischen Sakmien Mas e ing
Und in unse en Zei en meis au ojas sind
ku is iską da o pa s, sa o ankomis i naudodamas,
p iešingai negu am ik os s i ies meis as [specialis as],
de , allso gliche, o zu ällige Mi el.
Claude Le i-S auss
Abibend indend können wi sagen, dass onoseman ische sakmė is phone isch
a ime Wö ze elkinis, dessen Wö e n bedeu nissen aumes, zei und
k a dynamikes (ELD) seman ische Inhal bilde ise ą, o acqujan į emo ioninį
las į. Wo solche Saknungen zu suchen? An wo : LKŽ. Kugle is domisi pasąmonės
ape schaškomi mensch psykane und un e such jene älle, wenn phone isch
nahee Wo es elkinien kann inspiegeln in äumen ode isionen. Liguis oje
psychiken (F eudo besch iebene Ra Man Fall) ode Sp ache ik uen passeh
sich indi idualios psychikos zukün ena. Di ek in de Sp ache sakmių kann man
suchen in gescha enen Tex en ode selbe im Wö e no-Sanda o. Tau osaka,
wie wi gesehen haben, e s eck kogni y inę S uk u des Wo es
ielia eikšmiškume ãbejoje. Sin agmiisch samskambius plė oja pe kai ybos und da ybos Pa adimas (LKŽ: Ich kelei is kelei ėlis, kelelu kelia ęs KlpD20). Tex i
ALGIRDAS SAUDARGAS
260 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV sanda ą. Besonde s das ašku, wenn wi
be ach en nu li auisch (a bal iische ) Wö e n e imologischen lizdo
seman ischen Inhal , und pag indliche Bedeu ung p imes a klassischen Sp achen
au o i e o19. Reichinge li auisch lizdo seman ische Inhal , de LKŽ pa eikapie
as kaip an delno, iesiog igno uojamas. Išugdomas ydingas pap o ys mąs y i
šaknį (zodžio ode ekons uo ą p okalbėje) als mi de Bedeu ung und die
Bedeu ung o manipulie wi d. Schi okį Sich ung in Seman ikä no wendig zu
ände n. Tiksnis denken (seman ikos wissenscha sinn) muss blicken in seman inį
sekos {leksema < wo dis < schaknis < ekons uie e schaknis} inhal als in
konseeklü zweos o enigung. Leksema aus eißia endliches eina eikšmiškumo siekinį
in sąmoningem albau. Rekons uie e Wu zel ha die g öß e Zwei el. Hie in
solche Pe spek i e können wi eden übe p iebalsių Paa es Sinnha igkei . Es is
des o meh nich Bedeu ung, abe mo i ie alle Wö e , alle Bedeu ungen
Wese h. Fonoseman ische sakmė und is ŠP p asmė mo i ie ih seman ische
Inhal . Seką können wi e länge n {leksema < wo id < schaknis < ekons uie e
schaknis < onoseman ische sakmė}. Ve bindung zwischen ŠP und ELD S uk u en
weis und Pa acko minimi Syme ien sowie de so genann e nok i Į nyk i dėsniai, und
Sla ėno šaknų Ne zwe k /. Diese p anokäischen Einzwalgos de Sp ache
Wissenscha wu de nich ane kann , weil, wie wu de e wähn , phonologische
Ve bindungen sind eks asis emische, und seman ische ex aling is ische. T o zdem kann ihnen ein Pla z ge unden we den dass und Rayaus Jackendo o pa allelige A chi ek u
(Jackendo 2003).
Gene a i ė Mo phologien und Syn axės Sanda a, besi emian i phonologine Sys em, bilde
haup sächlich das P inzip de Sys emisie ung de Sp ach ech . Au onomiška Sp ache
ab ašančių Wissenssys em, de welche G undlagen leg e Fe dinandas de Sosiū as, a o malų
g iež umą e liei e e Noamo Chomskyio gelei e e gene a i is ischen ka a, g unde e
sp acho y os als genauulus Wissenscha siekinį und en wickel e isiško Sp ache
o malizie ungs iliuziją. Gene a i en Linguis iken Bemühungen Sp ache zu o malizie en
wu den genann kogni y ine e oliucija, küns lichen In ellek s paeškų one. Kogni y inės
ling is ikos s o ė adosi als Reak ion au gene a i ischen Me hoden nich aisingą o malizmą.
Bese zend a pinę, sa o iško aikin ojo, Posi ion Jackendo as o geschlug pa allelag ehende
A chi ek u , beme k end, dass im Kalboje is nich eine eigi a unabhängige gene a y inė
Sys em. Lygiag ehende A chi ek u ansa z o de , unsakius einzelne gene a i ine
S uk u en, zu un e suchen ih e gegensei igen Ve bindungen. G undliche sind phologische,
sisn aksės (apiman i und mo ologiją) und seman ikes gene a i en S uk u en. Neben diesen,
Jackendo as mini noch und Raums uk u en (z . 9 ig.). De Au o selbs e kenn , dass
äumwinä S uk u um ass und Zei bewuss sein sowie K a dynamik o men (Jackendo
2003). E d ės, 19 Plg. MA 2006: 396, 404, wo p okalbės Schöp ungen *h1enek - und
*bhe indoeu opäischen Sp achen spek e um ass die Bedeu ungen im i, neš i und geben
b ei em eime, abe pag indische Bedeu ung wähl man nach au o i e .

Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne
Įž algos / Insigh s 261
klausa
Mo o ische
Ins uk ion-
en Sp achen
un e a ge n
Phonologie
Sin aksė Konzep ualinė
S uk u ELD
S uk u en ega
ly ėjimas
p op io ecepcija
Ak ionen
?
9 PAV. Lygiag e i a chi ek u a nach Jackendo
klausa
Mo o ische
Ins uk ion-
en Sp achen
un e a ge n
Phonologie
Sin aksė i
Mo phologie
Konzep ualiné
S uk u
ELD S uk u
Maßnahmen
ega ly ėjimas p op io ecepcija
onseman is-
che
sakmė
10 PAV. Fonoseman ische sakmė pa allag ehende a chi ek u é 10 PAV.
9 PAV. Lygiag ečioji a chi ek ū a pagal Jackendo ą
Fonoseman ische sakmė pa allelige A chi ek u in ap io inische Beobach ys,
ALGIRDAS SAUDARGAS
262 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV de Wah nehmung des Zei und jäch e
In e weikos (Dynamik) und sein Raiška kalboje pas a aisiais desmi gečiais i amos
imme in ensi e . Jackendo as in seine Pa alleli ä sa chi ek u o geschläg
unsak en phonologischen, synaksischen sowie seman ischen gene a i ine
s uk ū as bei i i jų sąsajas.
E d inei s uk ū ai jis nu odo sąsają ik su koncep ualine s uk ū a. Tai są-
Vokäinhal ens schlaida du ch e schiedene menschlichen pojüčius (modalums). ELD
S uk u en Schni ze on Syn axe ode Phonologie e nich uma o. ELD di ek
schließ sich mi phologine Sp ache sanda a und is das Te i o ium, in de y o
minė i nelies i li auischen kalbo y os di onai. Unse Ansa z bie e eine di ek e ELD
S uk u en Raiche in de Phonologie. Mi ande en Wo en, schi oks Ansa z
pos ulie , dass konzep ualines S uk u en-Ve bindung mi phonologine Raiška
beglei e nich nu Ve bindung pe Sin aksę (įskai an mo ologiją), sonde n und
Ve bindung pe ELD. E inne nd an die Anhänge kogni i y inäse Linguis iken s ändig
be on ame G amma ikes (äuße s e Syn ax) und de g amma ikalische Inhal , de
o he schende ELD-In o ma ion, Jackendo o gleicha e a chi ec u es ikampį können papildy i bis e aed o (ž . 10 ig.).
2.SAKM APIE KELI UND LAIK
2.1. Raumes, Zei und Dynamik Wah nehmung sowie aiška Kalboje bildndys
in e p e ie in einem ode ande en Bezuge s eime. Seman ikos aus Sich i
„Tad p adinis e d ės aizdinys y a
und nich Beg i ok Imanuelis Kan as (Kan as 1982: 77) F ags du uns, was
gezeichne e is 11 bildiksle gėlė ankoje ode au de Hand? susike e
K a dynamik und Raumes pe cep ions Raiška. Wa en um assend un e such
Aki aizdu, kad ie ininko a p ielinksnio an pasi inkimas p iklauso nuo o,
kaip, ž elgdami į pa eikslą, padalinsime e d ę: a anka bus su okiama kaip
alpykla (užda as pa i šius) a kaip a ama (a i as pa i šius).
Ši si uacija nea si ik inai pas a uoju me u sulaukė išski inio dėmesio20. Joje
sowohl anglich sche p ielinksnių on in a osena, sowohl e schiedene
Sp achen p ielinksnių Sys eme. Sp ach o schungen Kon ex , in dessen Bezug
gesp ochen wi d übe pla alpin us daik20 Ž . E ans, Chil on 2010 und gausias
us, adinamas a skai os eimu. Psichologija i ia, kaip pojūčiais pa i iamas
angegus do .
Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne
Įž algos / Insigh s 263
hie onomasiologische pespek y a (wie man un e schiedlich bezeichnen dasselbe
po y į) mi semasiologische Un e suchung (women Si ua ionen angewande
gewählus ima ės aumes Teilung die zweimačiu obe lächenumi. E d ė is
ienas a ki as daugia eikšmis p ielinksnis). I iena, i ki a abeja a skleidžiama
ima ė und iso opinė. E was im Raum zu pla zie en können wi nu e was
ande es in Bezug. In Ma hema iken ode sie benu zenden genauliessiuen Sküssluen
we den Dinge geleg hinsich lich Koo dina schys ems. Sp achen ha ih eigenes
A en ausa ge ; kai ėn dešinėn (Landau, Jackendo 1993). E d inius Beziehungenus
eikš i deka inės koo dinačių sis emos san ykius: aukš yn / žemyn; pi myn /
aus eißia Sp achen jais eigenip benu z asi.
iek leksika, iek g ama inės p iemonės. A skai os eimai gali bū i ski ingi i
Da in de ach zige Jah e wu de He be Cla kos Analyse o ga o Sich ung, de
di ek ag , wie wi den Raum wah nehmen (Cla k 1973). Ku zai des Au o s
apž elgsiu šį požiū į. Vaikas gims a pasaulyje, ku aikš o s ačias plokščia žeme
i isu jaučia g a i acijos po eikį. Tai jam su o muoja e d ės su okimo s uk-
ū ą, ku ią au o ius adina pe cep ualine e d e – P-e d e. P adėdamas kalbė i
aikas šiam po y iui a oja e d inius kalbos e minus, ku ie suda o sis emą,
nennens Le d e (Sp ach a e). Cla kas behandel zwei Hypo hesen:
Ko elia ionshypo hese und Komplexi ä shypo hese. Ko eliacijos hypo hzė
behaup e , dass Le d ė seinen Sanda a muss en sp echen Pe d ę. Sudė ingumo
hypo hzė behaup e , dass das Kind ühe einlee ein achesnius Te mines, und nach o komplingesnius (ž .
Cla k 1973: 28).
Unbes imm , sei dem e wähn en Cla ko A ikeln e lie nich ein Jah zehn ein
disciplininių s udijų. Paminėjau šį s aipsnį, nes jo su o muluo os d i hipo ezės
zwischennusako dieses Ab eil allgemeinen Kon ex . Li e a ū a des Raumes
Wah nehmungs und ih e Raiškos Sp ach Thema is schwe lich umäpiama. Gesam
šim mečius y a pa eikęs S ephenas C. Le insonas (Le inson 1996), o ėlesnių
einen Übe blick und Analyse o zwei deda bų Sammlung edigie en E ans und
Chil on (E ans, Chil on 2010). Do möglich 11 PAV. Gėlė in de Hand ode au de Hand?
ALGIRDAS SAUDARGAS
264 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV sowie die kü zlich e schienenen Chil ons
as i i daug nuo odų a i inkamomis emomis. P ie jų da galima p idu i e d-
ės, laiko i skaičių su okimo smegenyse apž algą (Dehaene, B annon 2011)
monog aph (Chil on 2014). Deka ische Koo dina ensys em üh po achį jede
ima ės Raumdimension zu. Wi kümme n uns um de e s e Sch i selbs , mi
dem e inge wi d de Raumiso opie. Wi e o schen den an änglichen
Sch i , wenn d ei Messwime au geschlüssel we den in zweima igem
i ienma ę liniją. D ima is pa i šius šiame p adiniame padalinime lieka izo-
Pai scha en opiisch. Wi haben zwei g undlegus ein achs e
Auswahlmöglichkei en begalinė lokš uma ode geschlossas pa e šius. Un e linus
ima ę äume lachš uma, es liche dimensija is e ikale ich ung, die ke a
paßšių. Pla š uma bleib iso opiška. U a as Sphä es Fall die e bleibende
Dimension is Radiuln, gehende aus Zen um. Sphä e auch bleib iso opiška (ž . 12. Fig.).
Lie u iische Schoknų Sanda oje dies en sp ich K/L >< L/K in e sions
a aisda igung in Bezugi s eimus AFK-L und AFL-K. E d ės
Wah nehmungss uk u en meis un e such an de Syn axesebene.
Nag inėjamas e schiedene Sp achen p ielinksnių Sys eme. So was konn e
nich inden, wie die u sp üngliche Raumab eilung sich in de Sp ache eiškiasi.
dalijimo pobūdį. Šis padalijimas glaudžiai siejasi su a skai os eimų ski s ymu
Jedem Fall können wi dem Bezuge ie eimi zusch eiben eines ode ande e paü
i i šį p adinį e d ės izo opijos sumažinimą imsime pag indu.
egocen ische und alocen ische, abe mi ihm nich übe eins immen.
Lie u iškoms šaknims E d ės Teilijung in e weich mi de Zei und jäch e
me AFL-K laikas u i sa o unikalią, į e d inę o mą nesu edamą p igim į, ai
Dynamik wah nehmung. F eime AFK-L Zei wah genommen wi d einmačiu ode
andokiu bewegesiu Raumese. Wäh endpu ei12 PAV. T ijų
Messungs aumscheiding unbeg enz e Fläche ode besch änk e Obe läche zu
e i hal en
AF
KL/
AF
LK/
12 PAV. T ijų Messwal ungs aums Au eilung unbeg enz e Flachs uma ode
beg enz em Obe lchiumi Įž algos Insigh s 265 schön zeig lie u iški
Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne
eiksmažodžiai wa en und bleiben (plg. Gal on 2011). Solche Raum e eilung is
eng e knüp mi d ejopu jägų Beziehungu. Wenn beim übe agen
behe an ische Dingen gegenübe einem ande en is s ü ma ode Behlpkykla. Das
ieną daik ą judesys pe duodamas ki am, ai gali yk i d iem būdais: judesį
kla aus unse em an änglichen Beispiel. Abe , übe gehend on de
Synaksesebene zu schaknies sanda os, li awiische schaknų seman ikoje
e ö nen wi dilesnį Raumes, Zei und Jäh ų Dynamik Das, was gesag wu de,
san ykį. Neu o iziologiniai e d ės su okimo y imai pa odė, kad smegenys aip
pa linkusios ima ę e d ę daly i į pa i šių i e ikalią k yp į.21
kann zusammenge ass in abelle ee:
AFK-L AFL-K o ene geschlossa a weg zei aum aum
ließuma + e ikalė s e a + adius + punk lich zei
ajek o ija aumese ze du mė aške k a
ausgeb ei use obe iuje sukoncen eo a aške
wi kende linijoje
2.2. Jėgos Dynamik akmažodžių heb i und hal en
polisemijoje
Lassen wi uns in die K a dynamik nach Leona do Talmy (Talmy 2000: 409; De Mulde
2007) beziehen. Weil diese , kogni y inėje lingu is ikje schon längokai gewo denesz
Klassika, Me hode in li auischsku seman ikos Un e suchungen noch seh sel en
mas, išdės ysiu jo esmę smulkiau. Jėgos dinamika nusako san ykį a p d iejų
su inkasa eikaujančių jägä: agonis o und an agonis o. Agonis es das Objek , au
das ge ich e is Sa zens Au me ksamkei und de en wede sich zeichne polinkiu
hal en esamą s aciona ią būseną, ode selbs ha po en ii bewege en ode ande s
zu handeln. An agonis wi k gegen eilig dem Agonis . Susde e ie Si ua ionen. Dwi Si ua ionen sind, wenn
an agonis as nugali agonis ą:
JDa agonis e such zu hal en s aciona ią s aa seną, abe an agonis ihn
ausbeweg ; JDd agonis ha Po enz bewegen, abe an agonis ihn häl . Ki os zwei
Si ua ionen analogiškos, nu an agonis ui nepasiseka nugalė i agonis o und
diese behäl iko s aciona ią Zus and ode bewegung. Sie sind en sp echend JDb
und JDc gekennzeichne . Talmy (2000: 412) in seine Monog aphie haup sächlich
i ia K a dinamiką, a schleidjiančią sa nien synaksėje. Wenn kamuolys
(k esschens, u bolo ode gol o) lieg 21 Ž . ima ės aumes neu ophysiologischen Fo schungs absch algą (Je e y e al. 2012).

ALGIRDAS SAUDARGAS
266 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
au de e de, e do und pass bleiben, es sei denn jemand ihn paspi , nimm ode
ande s hinausbeweg . Sags en, pučia genug s a ke Wind, de kuolį ausbeweg .
Tuome Si ua ionen JDa nusako solchs Sa zys: Pučian s ip iam ėjui, kamuolys
ieda aikš e. Wenn kamuolį hel en wi au Anhin e, dann e wi d Tendenz haben
nu iedė i, es sei denn ihn was häl wü de: Kamuolys ne ieda om Anhin e, weil ihn häl
anki g olė. Hie haben wi Fall JDd. Kamuolys in beiden Fällen is agonis , in den de
Ansp uchine Au me ksamkei ge ich e is . Vėjas und anki žolė is an agonis ,
de einges ell in die Si ua ion, e sičia (o e such zu e se zen) agonis o būseną.
Diese zwei schemas Talmy häl g undlegenden, b enešan igen in Sp ache einen
Vo gang und seinen G und. E symbolisie sie kn ukais weil weil: Kamuolys ieda, weil
weil pučia s a ken wind; / Kamuolys ne ieda, denn weil ihn häl anki g olė. Ki o zwei
Si ua ionen unsako geschei usiges an agonis o Wi kung und sie Talmy symbolisie e
Wo zu nepaisydamas (an. despi e): Kamuolys lieg unbewegendem, neigendem
s i aus wėjo; Kamuolys ieda, ungeach end ankios G oläs. Uns in e essie en die
Fälle, wo die K a dynamik glūdi an de selbs Geschmawo ds Shaknyje. Mi ande en
Wo en, i sime wi ElD-Inhal de Bedeu ung eines Handmawo ds. Übe igend zu
li auische Leksikas Beispielen, können sie e anschaulichen 13 bildungsle gegebenem
Schild. Hie e gleichen wi g undlegende kel e und hal e Bedeu ungen sowie ih e Nega i en: kl i I.1. ‘kou schwe en im i hochyn Kelk pū ą. Ob e hels on de E de?
kl i I.10. ‘a i, plėš i Oi, ka inai, ka inėli, ko di onų nekėlei, ko linelių nesėjai? hal en i
1. ‘ u ė i, dass nenuk is en, nich š ük ü S o i me gelė bei seine šalelei, häl
handelėj šilkų ska elę; Gu has du ge an, sesužėle, dass du nich ließes bė us
Šiame pa eiksle sk i ulys žymi agonis ą, o pusmėnulis an agonis ą. Rody-
p e delius. klė ode Punk ein sk i uli in de Mi e weis agonis en Tendenz (judė i
ode s ehenė i) an, und plusus halbmėnulyje ode sk i ulije zeig , we laimi
an agonis ode agonis . Abach ige punk y ische Linie da s ell endgül iges
E gebnis: bewegesį ode s ehen. Saknissen aus LKŽ eiksmažodis, übe lie e nande
JD, pa yškin as, und agonis as pab auk as.
JDa i JDd a skleidžia pag indinių eikšmių kl i I.1. ‘ką sunkų im i aukš-
yn und hal en1. ‘ u ė i, dass nenuk is en, nieš ük en seman iken ELD. Wie
e wähn zu o , is es zwei Haup schemas, denn sie weisen in mögliche
pokyčius: laimi an agonis as, ku is agonis ą išjudina (JDa) a ba sus abdo (JDd).
Si ua ionen Pliusu beiem Fällen ma kie es an agonis o halbmėnulis. Nenucke ,
schemos iš eiškia pag indinių eikšmių p asmes (kl i I.1 i laik i 1). Ki os
dass diese zwei Schemes hinweisen in Fälle, wo gewinn agonis und Si ua ion
Schemas JDb i JDc galime gau i schemoms JDa i JDd p i aikę loginę ans-
bleib un e ände usi. o ma ion neigung. Schau man sich die Schema a JDa und
JDb an, sehen wi , dass sie sich nu un e scheiden du ch den
Pluszeichen e schieb on halbisnulli (an agonis o) in sk i ulį (agonis ą). Das is
negigines Seman ika an agonis o Bemühungen paneig os und laimi (išlaiko seine
Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne
Įž algos / Insigh s 267
Tendenz) agonis : nepakėlė (nekėlė) pū o (di onų). Analogisch übe agend pliusą,
weichen wi on JDd zu JDc (nelaikė, neišlaikė, nenulaikė bė ų ži gelių (šilkų ska elės)).
Talmy schema o enba iu is möglichen Beziehungen zwischen Agonis und
an agonis . Wi in e essie en ih e Ve bindung mi de Wah nehmung des Raumes.
Zeige ich, dass e ikaliu b ūkšniu un e eilus schemų ke e ą, linkse ei Sei e
a sidū usios JDa und JDc sind wah genommen in eime AFK-L, und ech se ei likusios JDb und JDd jeweils eime
AFL-K (schau 14.).
Kad aus yskä e e Raumes Wah nehmung, JDb und JDc Sakinien mi Neiginionen
e siße in anzi y ischen eiksmajodžių kel i und bleiben a osenom. Schauen
wi uns in in anzi y inę Geschmawo ds Fo m zu kil i. Jiako nus daik o būseną.
Wenn Dinges heben, es s eig . Alle dings LKŽ angegebenen Beispiele und die
Besch eibung selbs zeigen was ki a: k l i 1. kel is hochyn P o inkšnas
en s eh mond. 13 PAV. Jėgos dynamik mi negiginem
→
●
------→------
---------●--------
+
+
S o i me gelė p ie jo šalelės, laiko ankelėj
šilkų ska elę.
Kelk pū ą. A pakelsi nuo žemės?
JDd
●
------→------
---------●--------
+
+
Oi, ka inai, ka inėli, ko di onų
nekėlei, ko linelių nesėjai?
Ge ai pada ei, sesužėle, kad u nelaikei
bė us hi gelius.
JDb
JDc
JDa
→
13 PAV. Jėgos dinamika su neiginiu
ALGIRDAS SAUDARGAS
268 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
Mėnuo e heb nich deshalb, dass ihn jemand e heb . Wede äglichese
Wel ė okel, noch ge iemdend as onomischen Kenn nissen können wi nich
pagal schemą JDa. I ne pa s mėnuo keliasi. Mėnuo iesiog kyla. Sakinys iš eiš-
bes immen K ä e, die e u sach kia e s aunige Mondesbewegung
hinsich lich inkšnos Baumes. Mi ande en Wo en, K ä e dynamikos
Sa zinyje nich meh . Dennoch Wö e paa s eigen s eigen nich läß die
olls ändige absen ionen. Jėgos dynamik is nich ausgelösch , abe ged äng
ski ian ysis b uožas y a JD pe kėlimas iš p iekinio plano (p o ilio) į oną, p o ilį
in de Wah nehmung pašalį oną. P iekischem Plan eine e d inis bewegesys. Esminis kel i kil i seman ikos 14 PAV. Jégos Dynamik und Raumscheiding
→
●
------→------
---------●--------
+
+
S o i me gelė p ie jo šalelės, laiko ankelėj
šilkų ska elę.
Kelk pū ą. A pakelsi nuo žemės?
JDd
→
●
------→------
---------●--------
→
+
+
Einai eine likaũ namie, alle gegangen.
P o inkšnas kyla mėnuo.
JDb
JDc
JDa
AF
K-L
AF
L-K
LAIKAS
KELIAS
14 PAV. Jėgos dynamika und Raumscheidung e lassenend aumzei lich zu. Dahe
Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne
Įž algos / Insigh s 269
diesen Sa z noch beding können wi pla zie en im Schema JDc. Ve gleichen wi
diese Si ua ion mi den g undlegenden Bedeu ungen kel i (JDa) und hal en (JDd)
Schemmen. Mėnuo e heb , nich deshalb, dass ihn jemand e heb , abe (pagal
p adinę Talmy in e p e a ion) e e heb , neigydamas G a i a ion. Tokie sind alle
(be me a o inio pe kėlimo) eiškinius nusakan ys LKŽ sakiniai:
di ek Aukš yn kilo milziniški S aukwolken.
F ühlig aus deinem Weue n e heb wa me Rauch.
Schemoje e ungessene Pluso an agonis o halmėnulis is , eine sei s, gekommen
aus JDd (g a i acija nesugeba sulaiky i sigėjimo lauke kylančio mėnulio). Au de
ande en Sei e wide spiegel e eine on zwei JDa in e weichenden K ä en
(g a i a ionen is nich K a , die heb , abe is K a , die e hinde zu s eigen).
An agonis o nugalin ende K a , wie gesehen haben, öllig nich bedinguau , und
p alaimegangseschowe JDc an agonis o K a is g a i a ion, die in schemo JDa
nugali kelien ende K a . Dahe geschmawo ds kil i seman ika is e ikalus
bewegung g a i a ionens one. Das und is eiksmažodžio kel i ausge u en
kil i kei imas sang ąžine o ma kel is kai ku iais a ejais inka, be p asmę keičia.
a skai as eimas AFK-L. Reikia beme ke en, dass eiksmažodžio Sang ąžinis
nis u. Ki os kalbos dažniausiai ie oje lie u iško kil i (a analogiškų eiksma-
eiksmažodis e la in schemoje JDa, su apa inus agonis ą mi an agožodžių)
wa oa nämlich sang ąžine Fo men. Lie u ių sp achbei so Wei ung, wenn e
logiškai galima ap a i i laiky i / lik i. Mums s a bu, kad pasi aukus JD į oną,
nich eißia kogni y inės sanda os, a do giluminį unse Sp achen gewinį. Anakil i und
bleiben i a sidu ia in un e schiedlichen Be ich s eismen. Veiksmajodis kil i
pe kelia in einmacius judesio aišką, den schön symbolisuoja daik a a dis weg.
F eimas AFL-K, en e n us K ä e, zassklendžia in eine inne en geschlossenen Raum ölke ung ohne e d inious judesio. Bleib nu Zei .
Pa yzdys aus Poesie schönes zeig , dass eiksmawodis kil i ha seine
Bedeu ungen one JD. LKŽ haben zwei Sä ze, ilus uojančius leksemą pakl i 2
pasikel i hochyn:
Pakilo in himmų ma gi sakalai V.Myk-Pu .
He de Vögchen paklo KI121.
Poezijoje ma gi sakalai kann nich s eigen hoch wie kökas ode ein ach
pulkas. Todėl ki os Vinco Mykolaičio Pu ino eilė aščio „Ma gi sakalai“ eilu ės
ögčių o enba in oną s omum ą JD:
Lydοντας gęs ane nde b a spälai
Pakilo in himmels ma gi sakalai.
Paniekinę žemės ylingus sapnus,
Padangėje s eck e ih e Flügeln.
Paaußieh , dass ma gi sakala nich zu ällig en s eh , abe un e b ach
Ve bindung mi de e de, welche sie hiel , iliodama ylingais änais, und sie kelia ausges eis i lügeli.
ALGIRDAS SAUDARGAS
276 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
(kelia), abe p e dies schon nich , en sp ich olls ändig diese Besch eibung.
Ihm en sp ich und alle ande en A ikel kl i I.2. Beispiele zu geben, auße unse em
Posmelio F agmen . Apibüdinims zwei e Teil ‘neš i au sich selbs , au seine
Obe läche o enbweise nu ihm und bes imm , denn allen ande en Beispielen so
E klä ung übe lüssig. De e s e Besch eibungs eil ‘išlaiky i, a laiky i kokį
schwie igkei (sp udžian kam niede ) e s em Sakini nich elabai pass . In
Wi klichkei une winklichama klambä e Wi kmawo ds s ell Bedeu ungen
Sa zinie E de b ing G olę Auslaßigung, dass die E de abdeck G olės
Schwie igkei d ückend ih un e . Keis okai e schein en und asos D uckim
G äu. Im Wesen lichen, de zwei e Teil de Beschöp ung e laub eiksmažodį
kelia zu e se zen eiksmažodžiu Zei : E de Zei g olę. Nachdem wi JDb
abgelehn haben, als unzulängliches, was dann bedinge eiksmažodžių
sinonimiją? Schauen wi uns an, wie sieh posmelis, wenn isu sukeis'n
Žolė laikė asą, Rai as laikė kepu ėlę
eiksmažodžius: Zemė laikė žolę, Balnas laikė ai ą, Rasa laikė pasagėlę, Senai mo inėlei.
Pasagėlė ži gą (Rai as kėlė kepu ėlę Ži gas laikė balną, Senai mo inėlei) Visu ,
auße le z u inę aze, eiksmažodis hal en pa a o egelig 19 PAV.
eiksmažodžių s ehen und hal en semasiologische und onomasiologische abeja
pažodine a pe kel ine p asme. Veiksmažodis laiky i iksliau negu kel i a spindi
hal ený i kél i
‘išlaiky i, a laiky i was ü Schwie igkei
(sp i zend kam niede )
‘s e i, sein
angemakam kél i I.2. hal ený 25
AFK-L
AFK-L AFL-K
AFL-K
kél i I.1
‘ką udų
im i aukš yn
hal ený i 1
‘ u ė i, dass
nenuk is en,
neiš ūk en
kél i I.2. hal ený i 25
19 PAV. Veiksmažodžių s ellen und hal en semasiologische und onomasiologische abeja

Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne
Įž algos / Insigh s 277
besch eibende bildlich. Alle dings bilddinys bleib s a isch. Veiksmajodis zu hal en
pa a o nach schemą JDd. Alle dings die ganze Lienelles Poe ik e schwinde ,
denn das Wo laikė unse es Bewuss seines aus u s a ische eimą AFL/K.
Liaudies K ea i wähl paschenka Geschmawdį kėlė, und mi ihm und dynamische
eimu AFK/L, pe ihm nebūdingą schemą JDd (‘neš i au sich selbs , au seine
Obe läche). Noch meh , geschmaezodis kėlė b ach e ganze seine polisemiją (mi
JDa und JDb) ã bejas pauschalu ( ückinkimen wi pa a lę!): Rasa kėlė pasagėlę
beg ask wie will, i. i. allesip au einmal. Es is wunde ba ã beys Beispiel liaudies
Poésie, wah e Sp achenklängen e s eck Džiokondos Schypsena, analogiška Zeki
minimiem bildungsmäßige Kuns we ken Mikelandželo ode Ve meje io (Zeki 2004:).
Rückschal en wi zu pa a lės (Daug handen g oßes naš ą pà kelia). Gi den lich
pa a lę be konk e eus Kon ex , ih e Lehokymą beg eokiem wi be a go,
nesigilindend in konk e e Wi kungsachmazwo ds pakelia in e p e a ion.
In e p e a ion pass elkame, kon ö e mi konk e a si ua ion. Pa a lė, abhängig
on Si ua ion, e u sach d ei wesen lich un e schiedlichen Bilde inius. Diese
inne e Bildenswechsel is öllig analogisch gu bekann en Sehungsillusionen, zum
Beispiel dem so genann en Kanišos (ode Neke is) kubui (z . Fig. 20).
Paklasę, was abgeschau e obenischem Bezeichne inie, bekommen wi
eine eikšmį An wo ung, dass es kubas. Die Wah nehmung dieses bėžinio bildlichen analogisch pa a lės
20 PAV. Kanišos kubas
20 PAV. Kanišos kubas
ALGIRDAS SAUDARGAS
278 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV be konk e es In e p e a ions sinns
pe cep ioni. P adėję e ie in konk e es Geschmawo ds pakeli Bedeu ung,
a idu ie e wi d ip asmiškoje Si ua ionen, die analogiška pawaisduo ai
apa lichen b ėžnissen mi punk y ischen Linien. Wenn wi agen, wie kubas
bildiksle pachaisduo […] blickgend on obene ode on cijas gegensei ig
apačios, paaiškėja, kad i šu inis b ėžinys y a d ip asmis. Šios d i in e p e a-
nich ude inamen. Neu ophysiologische G und de Illusion is de , dass unse e
Gehi n Mechanismen haben diese Zweopo Bildschlo In e p e a ion zė e olg
aiškių k i e ijų i aizdinys ne alingai a osi. Reikia pažymė i, kad ši anali-
nesąmoningai. Kanišos kubas en sp ich abs ak ioni pa a lės pamokomą
eikšmę, o pažymėję punk y u uždeng as linjas, paleng iname ieną a ki ą
in e p e a ion. Analogisch, nich e ände nd pa a lės bedeu ungen, konk e i
džio pakelia eikšmė a neša sau būdingą aizdinį. Neabejo ina, kad smegenų
eiksmažomechanizmai, e an wo lich ü egos und sp ach bilddischen wah nehmung, sind analogiški.
2.3. ELD S uk u en Ak imažodžio kel i polisemijoje
LKŽ s ell 45 kel i, 16 kil i und 33 hal en Bedeu ungen. Reikšmien mi P ä älsen
inden wi noch e wa 300 Bedeu ungen. ELD sanda a e laub diese Viel al deu lich
supap as in i, s uk ū uodama eikšmių a pusa io san ykius. Šiame ski snyje
ap a sime eiksmažodžio kel i polisemiją. Pag indu imsime pag indines eigos
die Bedeu ungen des Ve blo. Eingewiks eikslas (mi Vo dälien) im Wesen lichen
a ka oja eigos eikslo sanda ą. We ksmawo ds en s ehen Haup bedeu ungs
seman ik JD hinsich lich wu de disku ie Abschni 2.2. LKŽ bie e solche heb i
Bedeu ungen G uppie ung: I. ‘im i, s um i was hochyn; dė i was in eine höhe e S elle
II. ‘auchš in i, e g öße i, e s ä ki
III. s a igen
IV. ‘žadi i, ala mie en, ö de n; sujus i V.
‘a si as i, dyg i, wachsi; bünd i; e b ei i VI.
‘ anspo ie en on einem O zu einem ande en; we i, un
VII. ‘ eng i, o ganisie en was.
Allųs zue s muss beme k we den, dass die meis en diese Bedeu ungen
(31) sind konzep ionalische Me apho en:
I. 3, 9, 10; II. 28; III. 36; IV. 16; V. 19; VII. 12.
Žinoma, koncep ualioji me a o a a aizduoja ELD s uk ū ą į kokią no s
eine ande e Region (z . 4 bildlą). Die Me apho a selbs is nich unse Thema. Uns
in e essie ELD S uk u en aiška šaknyje g ynu pauschal. En sp echende
LKŽ Bedeu ungen klassi izie en sich nach s s, in die eine Me apho a abgebilde wi d, die konzep uelle Teil.
Tiesą pasakius, žodynui ai gana be il iškas užsiėmimas. Būsimojo lie u ių kal-
bos seman inio inklo kū ėjams (jei okio inklo kū imo paska as Lie u oje jau
Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne
Įž algos / Insigh s 279
kann e ns ha beu eil ) es is eine e ns ha e Au gabe. Me o ų sanda os und
aidas Un e suchungen endlos eichūs (Cuyckens, Gee ae s 2007; Fusa oli,
Mo gagni 2009). Kad me o ų Quelle nich e schemiamas, können wi es s ellen,
iš 2.2 ski snio. Mokiniai, in e p e uodami pa a lę Daug ankų didžią naš ą pàke-
e inne nd sich an penk okų Au gabe zu lia, in Wah hei muss sukons uie en ŠTT
kaip laukinį mišką, ikslą kaip a iamą lauką, o aką užpildy i į ai iausios eik-
los pa yzdžiais iš sa o u imų žinių a uodo. ELD s uk ū a lieka nuo sąmo-
(šal inis > akas > ziel) schemas Quelle nös e schlep a. Das is Ve bmawo ds pakel
Bedeu ungs ŠTT Schema, die illus ie 21 Bildnis. Wechelnd Disziplinen und
be ücksich igend an Schüle nen ausg ündungsni eau, solche Au gaben zu eine
sup an ama, pa eik os jau adinamosios mi usios a į ai aus kon encionaliza-
einzigen einzelneni pa a lei können wi gene ie en unbeg enz e Menge. LKŽ, cijos
Ebenen, o gewo denosen Sp achlischeien, Me apho en (Lako 1987; Lako 1993;
Allan 2009). Das is b ei es Fo schungsschwe punk und in diesem A ikel in sie
e ie en wi nu dann, wenn das no wendige weise ü die g undlegenden
i aukš yn’ JD jau y ėme. JD be a piška pasekmė e d ėlaikiui y a opologinis
ausgeleg en Ziele benö ig . Sehen wi uns die ande en 14 Bedeu ungen an. Spä
s o io jėgą. Sakiniuose Kelk pū ą. A pakelsi nuo žemės? eiksmažodžiai y a i
e s e Bedeu ungen I.1 ‘ką udów imį ykis24. In Wi klichkei , um e was zu heben,
müssen wi nagenehmen des e hebenden Objek s eigos, und des E eignis eikslo.
Raginime kelk pū ą, noch gib es In o ma ionen, ob pū as aus iesų wi d pakel as.
į ykio eikslas: pū ą pakėlė a ba pū o nepakėlė. Tačiau šis a i umas nė a si-
me iškas, kadangi eiksmažodis kel i iena eikšmiškai numa o ą in o maciją,
ku i glūdi į ykio eiksle, nes p iešingas (nepa ykęs) kėlimo pas angos ezul a-
as eikalauja neiginio su jam inkančiais mo ologiniais žymenimis (p iešdėliu
Eigos geschlas solche In o ma ionen nich übe äg . Sagemen s ell pu aan is
o enba ü beidem logischen Konsequenzen, die schon no wendige weise
o enba ne-). Ka u eiksmachodis heb i eina eikšmiisch unsako e d ėlaikines JD
olgenmes, die ak ualisie am geschekio eiksle: gepick es Objek is abseijamas
on dem obe lächen, mi dem es wa gesä e (A pakelsi on E de?), und beweg
hochun. Wenn pū as nep a ado kon ak mi de e de, keine Beobach e s
ŠTT i JD. Bend iausi jų a pusa io san ykio b uožai pa aizduo i 21 pa eiksle.
Kommission nep ichnen wi d, dass e wu de angehoben, es sei denn paus ig ,
pa auk as ode paslink . E d ėlaikyje Geschmazwo ds kel i Inhal unsako d ei bildgüns igen Schemas: e kalė, Leksemos pe kelia Au me ksamkei on eine Schema zu ande en. I.1 konzen ie sich au den Judesio An angs opologisches E eignis (awles a umk eis 21 bildiksle, de ana-
logiškas iškėlimo iš pa i šiaus schemai 7 pa eiksle). Tai ŠTT schemos šal inis.
Übe gehen wi zum Leksem:
I4. ‘dė i, agen was zu höhe ότερη ode zu einem ande en O
24 „Topologija“ y a ma ema ikos e minas, ku io a ojimas ling is ikoje da nė a pakankamai
Kelk maišą in a us. kla en (Talmy 2000: 25; Pe i o , Dou sa 1998).
ALGIRDAS SAUDARGAS
280 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
Hie e s e plane im ŠTT schemas Ziel. Pa i ŠTT schema noch susie a mi
e ikale. Eine ande e Leksema wiede üh zu ück zu de Quelle, und JD
eingagauna ( opologischen Na u es) kausalen Ve bindung pauschal: I.7. ‘nuim i
Kels nu gal eles ū ų ainikelį, maus nu inge š elio silab o žiedelį. ELD
Leksema I.8. ‘kabin i, im i nuo y ių (du is, langą, a us…)’ ė a os pačios
Anpassung konk e en Si ua ion zu.
Hie lohn sich zu e inne n Kazimie ą Būgą, als e be on e, dass li auisches
Wi kmoodis kel i, ande s als on sla iische Gegenwö e n, kann e wende
we den eigos eigle (ohne Vo dėlio) Bedeu ungen pakel i und nukel i (Būga 1958: 477).
Be abejo, o gdällei au ges oß Au me ksamkei ŠTT (schal inis > akas > ziel)
schemas zusammengese z en eilen, sich ingewöhn u Weise modi ikiodami sinn.
Eigos Geschlas is geschubama aus a osenes. E ha gilesnę Zweie und deshalb
ihm schwe e zu e bleiben übe übe u iniische 21 PAV. Veiksmažodžio kel i
polisemijas schemas 21 PAV. We ksmawod kel i polisemies Schema
L1
L2
Jda
JDb
JDd kel i Įž algos Insigh s 281 de alių übe lau e in de Sp ache. Schen und
TAKAS
VERTIKAL
do is e noch imme lebendig. Hie noch ie Lekseme:
Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne
VI.1. ‘gaben i co e in i was zu eine ande en s elle Rudenį schon eiks und obas kél kolkozan
K k.
VI.2. ‘gaben i übe Wasse das Bo imi in den ande en U e Kélk mane bo y pa luį
J. VI.3. ‘ e iš i in einen ande en O (gy ulius ganykloje) Va e ka ių kel nuejo
Dgl. VI4. da y i, e i (wa us) Nich Heben To en bis Ende Kl D92. Däus alle ELD
sanda a is die gleiche. Vo kommendem Plan (p o il) blieb as nu ŠTT schema
ohne JD und e ikalės (nus um es in oną). Ka es pe išan niemand ih e
aukš yn nekelia. Tai g ynai e d ėlaikinė opologinės p igim ies s uk ū a. Nuo
Quelleins s i es a sie i und mi ikslo Be eichimi ansie i. Es kann e scheinen, dass
Kon ex e öllig e al e sind und heu e solche Schema a niemandem meh
b auchba sind. Anaip ol. Kon ex e ände n sich, Schema a bleiben. Heu e nach
ieno išmanaus į enginio į ki ą. Tai ne me a o a. In o macija s o io ne u i. Ją,
solchen Schemą kelie en wi Fälle aus wie die ka u e , ab eißn wi on einem
Behälmens und p äschen wi an einen ande en. Wenn Quelle und Ziel mi zwei
gewohn en, abe gegensä zlichen Zus änden des menschlichen Kö pe s gulsčia
isą pluoš ą me a o ų. Šias abi leksemas:
III.1. . ‘padė i kam a sis o i, da y i, kad s o ė ų, s a y i’
und s ačia in Ve bindung geb ach we den, haben wi nich nu noch zwei
Lekseme, abe auch III.2. in . ‘s o is (pa i us, sėdėjus) können auch in e p e ie en als Me aphe , abe das is schon ein ande es Thema.
Wei e e zwei leksemos:
I.5. ‘geben wem höhe e Pä ung, un, dass sie au s ehen II.1. da y i was
höhe en, pakilesnį nimm zwischenpinene padė į. Lie s e inne , dass I.2.
‘išlaiky i, a laiky i welchen Schwie igkei (sp udζοντας kam niede ) I.2.
‘neš i au sich selbs , au seine obe läche E de e heb G äu, G olä e heb
asą schon bediel en 2.2 in Abschni . Riko eine sang ąžinė Fo m: I.6. e l.
‘lip i, klip i hochn Aus Weue n kösėsi Rauchas. Hie muss e inne we den
Ak iemachodìn s and, dessen JD schon besp ochen haben Abschni 2.2: kl i 1.
‘kel is hochyn P o inkšnas s eh mond; F ühlig aus deinem Weue n e heb
wa me Rauch.
Teks da ka ą paž elg i į Būgos aš us (Būga 1959: 113). Jo žodžiai skamba
wie seno iisch, abe ih e Bedeu ung seh zei genössisch: S e imoji Sp achen
Geis ia ielio in eligen ų smageninėje nus elbė nich nu jenem Teili į, abe und
aus įsą eigiminių eiksmažodžių (neu a, media) A į. S a zu sagen e heb,
e hilo; [...] iel was je z ha zu sagen und zu sch eiben keliasi, pass ėlė; [...]. Be abejo, lema I.6 e l. LKŽ is
isai eisė ai. Galima saky i abejopai:
Aus den Wiesen e hob sich Rauch;
Aus den Wiesen ück en Rauch.

ALGIRDAS SAUDARGAS
282 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
Alle dings ih en kogni y inen Inhal un e scheide . Wie gesehen haben Abschni 2.2;
das Ve bwo d kilo en sp ich schemą JDc, wo G a i a ion bleib one und sich ba
nu äumliche bewegesys ( e ikalės schema). Wäh endpu sang ąžinė Fo m kann
in e p e ie we den, wie sa o iškas schemos JDa Va ian , wenn Agonis übe eins imm mi an agonis u.
Ve gleichen wi Sä ze:
Au s aus Mee Wolkel, sulys mi heienelis. Kla aus dem Mee Cloudelis, sulys mi
heienelis. Komms aus dem Mee Cloudelis, sulys mi heienelis. E s e Sa z
en nommen aus dem Lied und o ge agen bei LKŽ kl i 1. Inhin su en wi die
zwei e aus LKŽ e zähl e esamojo Zei o mä: kla, kils a, klna. Zwei e em Sa z
im Ve gleich zum pa a o e e s e Fo m (kla), und d i čiajem Sa zem pa a o e
sang ąžinė Fo m, nach Beispiel aus lemos: kel i 6. e l. ‘lip i, kel i hochyn Kelias
schwa ods debesėlis, sulis lankoj heienelis. Debesėlis mi kla is passi aus
G ünden, die wi besp ochen haben 2.2 in Abschni . Sang ąžinė o ma
suak i ie debesėlį und dahe nü z lebendigkei (įsijungia e leksy inė JD
o ma). LKŽ gegeben e Wi kmazwo ds Fo m kils a is homo oniška schiai lemai:
kls in e j. [s aigiam kils elėjimui ma kie ] Was im Lied pawa o a:
aus ik ukas kls ode pa umpin a kl i 1 o m kils a? Wie hie beuben, e was
unse e smagennissen sussen seh emp indliche und ie e Themen. Vielleich is
es schon Zei sie einzuzeichnen ü wah ha s enge (ne o malia!)
wissenscha Sp ache? Aš kelei is kelei ėlis, keleliu kelia ęs KlpD20 (LKŽ) Kloja
zemę lapų šilkas S. Nė (LKŽ) Augo kle elis höchs e, klės ė lapelius b ečiausia
2.4. Šaknų pluoš ų K-L i KL- sanda a
(LKŽ) Paž elg uns in die Wi kungmažodžio kal i Bedeu ungen. Wiede haben wi
iloch ą me aphe n: 1 kl i 4, 5, 8, 1113. Bleib diese Lekseme: 1 kl i 2. ., in .
‘ eš i, plak i, o i 1 kl i 6. ., in . ‘che s i, kapo i 1 kl i 10. ., in . ‘me alą
kūju plak i 1 kl i 3. ., in . ‘ aukšė i, kalen i, kleken i; Įž elgos iksė i Insigh s
283 /
1 kl i 1. ., in . ‘kūju muš i, mušan a y i, smeig i’
1 kl i 7. . ‘aš in i, plak i (gi nas)’
1 kl i 14. . ‘plak i, in i (dalgį), aš in i’
Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne
Sehen wi wesen lichen Un e schied om Geschmaewo ds kel i Polisemien. All die
Bedeu ungen haben einigem ELD sanda ą, und ih e Un e sumai konzep uell (mi
ode ohne Me aphe ). Uns in e essan es is nu die Ve bindung zwischen
ū ų (ž . 22 pa .). Veiksmažodžio kal i e d ėlaikinės i JD sa ybės inka eimo
AFK/L sanda ai i ne gi ją užpildo. Nugalėdami aukos jėgą, pakėlę daik ą nuo
eiksmažodžių s eigi und kal i ELD s ukžemesse e S elle L1 und gehėje ihn in
höhe e S elle L2 wi meh e e Möglichkei en (ž . 17 ig.). Abschni 2.2 auswälz e die
K euzung zwischen s a iškos Zus andsen (Zei an) und wei e e Kli ung (kelias)
(plg. 18. Fig.). Būsenoje L2 läss sich Daik ä loslassen aus Händen ode lumes i
Bodenän. Alle dings beibehal en indem mi Ding u kon ak und seine Behe schung,
können wi ihn zu ückgeben zu ück in zweiima ig au de Obe läche, aus dem e wu de e hoben, nu eine na ü lichen Weise kal i.
22 PAV. Veiksmažodžių kel i und kal i
schemos 22 PAV. Veiksmažodžių kel i und kal i schemas
L1 L2
JDa
JDb
JDd kel i
TAKAS
kal i
ALGIRDAS SAUDARGAS
284 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
SEJL un e scheide eiksmažodį kalė i in a ski ą e imologisches lizdą. Besse
gesehen on de ex aling is ischen und ex asys emischen Sei e in diesen Fluoš ą LKŽ leksemů, ha eė u-
mėm u ė i p oblemų jas in e p e uo i ELD požiū iu lygiag ečiai su kal i:
3 k  l i , kã li (kã la), kã lė [ž . 1 kalė i 3] Didelis medžias mažą medelį k la, a -
ba gožia.
1 kalė i, kã li, -ėjo 1. in . ‘bū i kalėjime’
1 kalė i 3. . ‘smelk i, s elb i, gož i (Gewächs) 23
PAV. Raumwesen wah nehmung K/L <> L/K šaknų pluoš e
L-K(T) lug i
L-(J)K lik i, laiky i, laikas
L-(V)K Feld I,II
L-(V)K lauk i
L-(N)K lenk i, link i
LK alkūnė
LK alk i, alka I,II
K-L kl i, kl i
K-L kal i
K-L kalė i
(S)K-LB sp echen
K-L weg
K-L kel a
K-L kaulas
K-LP kilpa
K-L kaklas
KL klo i
KL klės i I,II
KL-JD klejo i, kliedė i
KL-V kliau i, kliudy i
KL klaus i, klausy i
KL-B kleb i
KL-VB klaup i
KL-N Klan
KL-V kle as
KLŠ kulšė
23 PAV. Raumweiß Wah nehmung K/L<>L/K šaknų pluoš e
AF AF
KL/
L/K
ins e d ėž algos
3D
Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne
Insigh s 285 /
1 kalė i 4. in . ‘nik i seiend in einem O , seiend p isp us am Vielleich
dausas paju ę, ienumoj nebekalės B.S uog. e l.: Aš kalios isą dieną užda y as i
ande e, nusinūdniju J.
2 ka i, kãlia, kõlė . ‘ką į ką loš i, šlie i, em i’.
Daba paž elkime į penkis daik a a džius, SEJL išski s y us į a ski us e i-
mologinius Lisdus (z . 23 Fig.). Ihnen zu besch eiben pa a osiu Te min ei ikacija
e wa Ronaldo Langacke is Sinne (Langacke 2008: 95, 107, 119), dass unse
Blickwinkel e bliebe unabhängig om Wo zusa z. Um es kla e zu sein, nehmen
wi Beispiel. Veiksmajo dings kel i polisemies sklaidoje e wende en wi ŠTT
schemą. Išplės inėje schemos o moje šALTINIS > TAKAS > TIKSLAS eiksmažodis
kel i su kia Au me ksamkei au den An ang und Endeigung, pačią eigą
igno ie end. Veiksmazodis kil i, wie gesehen haben, aus eiškia schemą VERTIKALė.
Das sch i daik a a dis weg is einma ės eimo AFK/L Teil eingdaik igung, ode
ei ikacija, öllig unabhängig on dieses Wo es da ybos ode e imologien.
Veiksmazwo ds kel i hinsich lich weg is ŠTT schemas mi u iniösen Teims
TAKAS ei ika ion. Seine Sei e nach, diesen schemą als e s e aizdį benu z ja
daik a a džio weg a osenes koncep ualioses Me apho en pauschalu.
Haup liche a osena is konk e i: 1 klias 1. ‘zemės uožas, du ch den gegangen,
ge ah en wi d Diese Weg je z (žmonių) nich ežiuojamas J.Jabl.
Ki ose os pačios leksemos a osenose kelias su okiamas ki aip: Tas kelias ei-
na pe S ie ius. Das is ik i e Mo esys (Talmy 2000: 99). An de Sei e de
žalias ąžuolėlis. Čia kelias y a k aš o aizdžio dalis.
S aße Ho elälio augo 1 klias 3. ‘e d ėje (o e, andenyje) Linie, du ch die e olg
Bewegung Ich esiu sie S e zen keliais Mai .
Tai koncep ualioji me a o a. LKŽ apibūdinimas nusako pi ma aizdį.
Diesem Lis e kann o ge üh we den, abe isu schema wi d dasselbe. Dasselbe
kann gesag we den übe ande e e imologische Lisdus mi einigen Kommen a en.
Knoulas aki aizdžiai įsus einma is objek , obwohl sein a osena ausnu z Knoulo
mechanische Eigenscha en. Kilpa das einma ė geschda a Linie. Den Hals e wenden
wi nich nu linkse in e ikale Achse, abe wi können dai y is um in ho izon alie
Fläche. In e essan e weise, dass hie zu Hil e komm ein Ve gleichssp acho y a:
kaklas < *kal-klas (SEJL 2007: 245). Man kann e s ehen iel äl ig, abe nach eimą
AFK/L so und muss sein. Bleib senzodis kél a ( okia Fo m gegeben SEJL). LKŽ andame:
1 kl a 1. siehe 1 Kel s
1 kl as ‘hölze ne schwimmende B ücke, du ch die man umkipp au die ande e Sei e
upės, kai nė a il o, plaus as’
2 kl a z . kel a a 1 kl a a 1.
z . kel u a 1 kl u a
‘gal ijas, gy ulys.
ALGIRDAS SAUDARGAS
292 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV den sogenann en Bezugi os eimą (AF).
Wahlung, zu de üh e diese und ande e li awiški Beispiele, unge ünn igno ie
in zei genössischen Raumespe zep ions ės iso opija, den behandel haben in
y imuose. P isiminkime, kad e d ė y a ima ė i izo opinė. Veiksmažodžio
ne i seman ika a eda p ie o pa ies pi mojo žingsnio, ku iuo mažinama e d-
Abschni 2.1. Zwei mögliche ein achs e Auswahlmöglichkei en un e scheide die
Bedeu ungen 1 né i und 2 né i. Reikšmė 1 né i wah okiama eime AFK-L, denn
Wasse pae šius, du ch den ne iama, in keine ie a osenoje nich besch änk .
Unähnlich on K/L seman iken, wo alles e olg übe de E dobe läche, hie
nuskoma wi dena po ( andens) obe s iumi. Reikšmė 2 né i nebesüe a mi
Vandeniu, abe paue šius, p o den ne iama, is beg enz . Pe sikelie en wi nich in
eimą AFL-K, wie L/K Fall, abe in eimų AFK-L und AFL-K sanki ą. Hie Te min
sanki a soll e genommen we den in kabu es, denn e di ek unsaka nu
geome inį Fak , dass kon ū as L e hal en wi d als o ene und geschlossene
Paßšių pjū is. Pačių a skai os eimų Kombina ion soll e, ma y , pa a o i
koncep ualines sanklodos (an. blending) Techniken. In diesem A ikel wü de das zu iel Pla z einnehmen.
4.SAKM APIE MEIL IR LAIM Šaknų pluoš o L-M/M-L
sanda a gegeben wi d 27 bildiksle.
SEJL an aš iniai žodžiai su enkami į 11 e imologinių lizdų:
L-M lem i, glücklichė
M-L mylas, meilus, lieben
M-L Mehli
M-L mal i, malūnas, mele a, melmuo, mil ai, molis, mėlas, sąmalas, smil is
M-L melas
M-LD möl i
M-LD meldas
M-LK malka
M-LK Holzkas
M-LŠ malš i
M-LŽ melž i, milžinas ŠP L-M um ass nu einen e imologischen Lizdą, dessen
seman ik, ausd ücklich an die Beziehung de Teile und des Ganzes, in seinem
Abschni übe sich lich 1.4. Hie pasigilinschen wi in ŠP M-L, den bilde zehn
e imologischen lizdų. Umblickg ich nu g undlegende ie e lizdä (beide
zusä zlichen p iebalsiä) seman iken. Saknes Ti elinime is hinuomina in
sime iją meilė laimė. Doch kogni y inė syme ies na u n is glūdi nich in diesen
populä en Wö e n, abe des Ve häl nisses zwischen Ganzes und Teil
apg ęžime. Apg ęždend lem iähl ELD S uk u , als Teil (lamo) a laužigung
(lėmimą) aus Ganzem, müssen wi wa en gegen ingu Ak ion Ganzes zusammense zung aus Teilen /.

Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne
Įž algos / Insigh s 293
M-L kogni y inė S uk u sag was ki a. Wie wi sehen we den, M-L Wö e
seman ika be üh in ein beg enz unbeg en o sowie disk e inis olydinio
Beziehung. M-L luoš o eiksmažodžiai aus eiškia i smą aus disk e inem
beg enz em in disk e inį unbeg enz em und nach dem T ans o ma ion in olydinį
beg enz em. In de Ta , auslauzend lamą Kuchen ode B o on, en e nen wi
nich Bes and eil eile aus Mechanismus, abe e schieben wi einen Teil des
beg enz en olydinen Objek s (a laužieme). Eingebilde wä e in diese
Sich weise sich zu e s ä ken und zu pe o men G eims my hologische Analyse. In diesem A ikel absch änke ich mich au ŠP M-L Analyse, zu de und übe gehe.
M-L L-M seman ika ha konzep ualiosios Me aphos (wie sie beg ei ama
kogni y inėje ling is ikoje) pauschal. Es is eine Abbildung aus konk e es
Gebie (B einau bau und Ve b auch) in abs ak ion (bend uomenes
Beziehungenus), die e binde dieselbe ELD sanda a.
B oonosammybą (i Ve b auchung) bes eh d ei
S adien: a) G ūdai malami in o mil us, b) Meh ai
zamaišomi (su andeniu), c) B oona kepama
(ugnyje), d) B oona aikoma a ojimui.
Diese e apai is nich ismonė, abe genommen aus Sp ache. Sie en sp echen
d ei e imologischen lizdus, de en Fundamen en sind eiksmažodžiai: mal i, mil i
und lem i. Alle ande en Lizda basie en wede daik a a džiais (pa yପରି,
mylas), ode ha p iebalsių samplaikas (pa yପରି, mels i) und sind kogni y iniu und phonologiniu Sich weise aus es iniai. Diese
27 PAV. Šaknų pluoš as L-M / M-L
1
PAV. 27 Šaknų pluoš as L-M/M-L disk e ische olydinium (Talmy 2000: 59). Gau as
M-L L-M L
(4)
M-LD
M-LŠ
M-LŽ
M-LK
M
ALGIRDAS SAUDARGAS
294 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
ys e apai bend uomenės san ykių s i yje nė a aki aizdūs, odėl pi ma pa eik-
siu ELD.
Kogni y inė seman ika ski s o su okiamus dalykus į ibo us / ne ibo us bei
ie e Kombina ionen gezeichne en 28 g a . Rödyklem abge aß ue e e smų seku:
Übe gang on beg enz em disk e inem zu unbeg enz em disk e inem,
T ans o ma ion aus disk e inem in olydinį und, schließlich, olydiniens
unbeg enz es i smas in olydinį beg enz em. Unse Ziel es zus ellen, (b eonos
kad eiksmažodžių su šaknimi M-L seman ikos ELD sanda a a i inka bū en
šiuos i smus. Be o, šie i smai lygiag ečiai yks a iek konk ečioje s i yje
gamyboje), sowohl abs ak ende (bend uomenes Beziehungen) was e o de
konzep ualiösos Me apho os schema.
Au den e s en Blick is nich augenscheinlich, dass Ve bmawodis mal i bezogen
is mi beg enz em disk e inem T ans o ma ion in unbeg enz es
disk e inisches: mal i 1. ze minken Ge eide in Mehle. Diese Bedeu ung zeig
o ensi lich einen ein achen Mechanismus, wie aus G üden he ges ell we den
Mehle. Va osena im b ei e en Kon ex ‘smulkin i, in i, g üs i was in Mil us, in
kleine Pa elel noch kla e e. Mal i bedeu e didesnius ma e ius Objek e pausen zu
kleinesnen, smulkesniais ode (mil ų Fall) soga os insich imais. So einem
Blickwinkel is Geschmaezodis mal i Synonym Geschmaezodjiem g üssi, in i,
smulkin i, skaldy i und ähnlich, die ausd ücken dasselbe yksmą e schiedeni igen Aspekgien und G adigien.
Sehen wi uns b ei e in den Kon ex , den uns LKŽ bie e . Dass Mehle is
‘sumal e G ūds P oduk , auch nich s neues nepasag . Alle dings haben de
naskai a daug ką keičia: mil as ‘g ūdo mil ingoji dalis’. Kadangi mūsų y imui
Pla z dieses Wo es en scheidende Bedeu ungen, we es zu schauen in pluoš ą
Beispielen, die LKŽ bie e :
A ižų kleine Mehl, und g oße Sä ina.
G ūdą pa kandus, mil as ma y i.
A pupelė, a ži nis – u ia okį pa mil ą.
Mažųjų linų sėmuo y[ a] juo p ipu pęs, didelį mil ą u ia.
G ūdai sudžiū o, be nebu o da mil e, iš o badas [1868 m.].
Diese Beispiele lie e n g üdo sanda ą, die wa seh deu lich wah genommename
landdi bių Gemeinscha . aus ih ausläu , dass Mehls e hal en wi nich
smulkindend G üdus in Mil us, sonde n i gendkokiu ande em Wege, denn Mehl is
sakoma - „g ūdas y a / nė a mil e“, p iklausomai nuo o, a mil as y a didelis, a
schon in G üde. Selbs wa kleine . G üdai schon behe pn Meh us sa yen.
ma malan suda o mil us. Mil as y a g ūde kaip alpykloje, ku i adinama sėlena.
Malan mil as a ski iamas nuo sėlenos i iš aduojamas iš alpyklos.
Ge eide ha Mehlung und ih e ganzePasi elkime kogni y ine S uk u en, um zu
sein kla , was un e scheide Wi kmazwo ds mal i Bedeu ungen smulkin i g üdus
in mil us und smulkin i, in i, g üs i was in Mehlus, in kleine Pa elel, obwohl LKŽ
Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne
sie als de selben Bedeu ungen p äsen ie Įž algos Kiek ienas Insigh s 295
Va ian en. S eine können schal e in skaldą, noch smulkese wi d Schwä , nach
o Sandel und endlich duskės. So wah nehmend g ūdų malimą, sind wi an eine
g öße en kogni y inės sanda os Ebene, de passe dem S einen, abe nich
į gilesnę įž algą, į g ūdo sanda ą. Jei malame akmenį, olydinis ibo as i s a
ich e Au me ksamkei disk e iniu ne ibo u. Genaue gesag , das is ein
daugybiniu. Jei malame g ūdus i paisome g ūdo sanda os, disk e inis ibo as
ande es Schema, wo ein einhei liche Objek e s a e s a disk e inem
unbeg enz . Tokie i smai un e schiedlich o kommend. Akmuo ( olydinis
beg enz ), sumal as in dulkes (disk e ines ne ibo as), gib es jene Dulkių
klos išlais iname. Tai iš esmės ski ingos kogni y inės s uk ū os. Kalba y a
labai iksli ją iš eikšdama. Išlais indami iš alpyklos disk e inį a olydinį u i-
nį, a ojame ski ingus žodžius. Vandenį ( olydinis) iš indo liejame, o g ūdus
(disk e inis) iš maišo be iame. Negalime andens išbe i a g ūdų išlie i. Mil ai,
Talpykla. G ūdas ha säleną, die Talpina Mehls und, be dami G ūdus, Mehls aus os
alpykaip und dulkės, wede be iami, noch liejami. Sie bese z a pinę, pe einamą
padė į, dahe 28 PAV. Sakmės M/L ELD S uk u en kai a 28 PAV. Sakmės M/L ELD
S uk u en kai a mal i: disk e inis beg enz e s a
disk e ini
u ne ibo u
2 mil i: disk e
unbeg enz
i
s a
olydinem unbeg enz
1 Mehli:
olydinis ne ibo as
e s a
olydiniu ibo u
ALGIRDAS SAUDARGAS
296 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV müssen e wenden de uni e sale Wo : mil us
pilame (be pilame und andenì, und g ūdus). Dahe mal i seman ikos kogni y inä
S uk u ha sa yine und g ubesnę, und gilesnę sanda ą. Ob mal i is be i, ode
smulkin i, synonym häng on insz algos giludens können wi nich be i, und g ūdų
mo. Kalba būna i p eciziškai iksli, i poe iškai lais a. Kaip minėjome, an-
lie i. Übe b ingend dasselbe Schemä me apho en keliu in die soziale Be eichü, LKŽ
inden wi , dass Menschen können und lie is, und bi i, und pil is. Ši aip g undlegzieme
obenščiau gemė e ą doonos He s ellung e apą a. E apü b und c sanda a öllig
aki aizdi, denn doona p oduzie wi d aus Mehn en (disk e inis ne ibo as),
zaumischen und kepan e s a olydiniu objek . Üb igens, das Wo B o wi d auch
als beg enz (b oonos kepal) und als unbeg enz (duok mi B oonos) e wende . Diese
E appen um assen zwei We smus: on disk e em zu olydinem und on unbeg enz em
zu beg enz em. Wi be ach en sie zusammen, weil Wö e seman ika ein in e essiu
Weise e sikloy. Nė a aki aizdus Ve bindung mi eiksmawodžu mil i. LKŽ andame
zwei Bedeu ungen (i zwei phonologische Fo men): 1 mil i, milia, milė ‘lassen
pi in – jau, mačiau, akmenis milia.
inkai in us s einenis (į šal ą andenį pi yje) Einam 2 mil i, mils a, milo ‘im i mylė i San aikoje lebendami, mils a Menschen zwischen
sa ęs.
Die zwei e Bedeu ung 2 mil i o enba kogni y iný Schich nį. LKŽ angegebene
Sinnmė ‘im i lieė i bleib obe šiuje, und das Beispiel zeig in dilesnį Schlaknį. ande e
mils a, jei gy ena san aikoje. Tai galime sup as i, kad žmonės ima mylė i ienas
Menschen. Abe Geschmawo ds mils a a osena is in anzi y inė, . i. sie
o enba , nich was die Menschen un, abe was mi ihnen geschieh , die Menschen
mils a. Leu e mildami wechseln aus einzelne Indi iduen sambū io (disk e inis
ne ibo as) in Gemeinscha ( olydinis ibo as). Es is genauso i smas, wie beim
Backen B o aus Mehlen. LKŽ inden wi nich Bedeu ungen, dass Meh ai, i sdami
B oona, mils a. Wiede gi, öllig egal, ob eins einmal wa solche Bedeu ung, ob sie
ha e i gendeine ande e phonologische Ausd ucksweise. Konse a y i is selbs
kogni y inė S uk u , und sie bezeija Geschmawo ds Bedeu ung. E s aunlichs ,
dass die e s e Wo bedeu ung 1 Mil i di ek dami e bunden is , B o
he zus ellen. Mil ai Indi iduali ä nich be u , abe ohne sie B oonos neiškepsi.
ą. P asideda ugnies i andens mis e ija, i ik dėl jos u ėsime k apnią duoną.
Alle dings dass sie ap e, Mil ai muss o bei i Kupinus Symbolismus ugnies und
Wasse s p ocedūTaigi Mil ai is nich nu nu Malimo Folgemė, abe is wei e em
yksmo (mil i) G und. Sie e mischen zusammedamu ige Elemen e in eine
E apų b i c kogni y inę sanda ą liudija i ki i žodžiai. SEJL pa eikia žodį
Gesam hei B o on. Bleib zu e inne n, dass ano e se den B o bekamen pi ... mylas als Übe sch i allem mi liebe e bundenen Bedeu ungen und Fo men, einschließlich
2 mil i. Aße ai gesag e nu 1 mil i, dessen He kun gelik a neišlaškin a.
Wäh endpu kogni y inis Blickgsnis alles s oppa o in Plä ze. Daik a o dzeuge
mylas, mielas, mielės. Nesunku įž elg i ą p asmės bend ą a diklį – elkian į į
Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne
g uppie en sich um: Įž algos Insigh s 297 einen gesumą (duoną, bend iją, pas a ą)
e men ą, ob es eikš ų mieles, gipsą ode mielą žmogų. Das übe smas aus
disk e inem in olydinį. Le z e Sch i d gesie es mi phonologischem i smu
M-L > L-M. ŠP L-M, wie e wähn , behandel e in Abschni 1.4. Ve wunde is , dass
LKŽ is und phonologische me a ezė milinys liminys. Ve s ändlich, dass ih e
Na u en öllig ande s.
ŠALTINIAI
DLKŽ – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, ečiasis elek oninis leid., y . ed. S asys
Keinys. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
IPU 2014–2015 – Is o ija. Pilie inis ugdymas. Mokymosi p iemonių ka alogas. Kaunas:
Š iesa, Vilnius: Alma li e a.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002; elek oninis a ian as. Redak o ių
kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . edak o ė), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė,
Vy au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga
in e ne e www.lkz.l .
MA 2006 – Mallo y J. P., Adams D. Q. The Ox o d In oduc ion o P o o-Indo-Eu opean
and he P o o-Indo-Eu opean Wo ld. Ox o d Uni e si y P ess.
MNM 1997 – Mi y Na odo Mi a. Olimp.
SEJL 2007 – Smoczyński Wojciech. Słownik e ymologiczny języka li ewskiego, Vil-
nius: Vilniaus Uni e si ä .
LITERATŪRA
Adolphs Ralph 2015: The unsol ed p oblems o neu oscience. T ends Cogn Sci
19(4), 173–175.
Allan Ka h yn 2009: An Inques in o Me apho Dea h: Explo ing he Loss o Li e al Senses
o Concep ual Me apho s. Concep ual Me apho Theo y: Thi y Yea s A e . Jou nal o
Cogni i e Semio ics 5(12), ed. by Ricca do Fusa oli, Simone Mo gagni, Būga Kazimie as
291–311.
19581962: Rink ische Sch i a 13. Vilnius: S aa ybliche poli ischen und
wissenscha lichen Li e a u e lag.
Chil on Paul 2014: Language, space and mind: he concep ual geome y o linguis ic
mea ning. Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. He be Cla k 1973: Space, ime,
seman ics, and he child. Cogni i e de elopmen and he acquisi ion o language, ed.
by T. Moo e. New Yo k: Academic P ess, 2763.

ALGIRDAS SAUDARGAS
298 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
Cuyckens Hube , Gee ae s Di k 2007: Handbook o Cogni i e Linguis ics.
Ox o d Uni e si y P ess.
Dehaene S anislas 2014: Consciousness and he B ain: Deciphe ing How he B ain
Codes Ou Though s. Viking P ess.
Dehaene S anislas, B annon Elizabe h, ed. 2011: Space, Time and Numbe in he B ain.
Sea ching o he Founda ions o Ma hema ical Though . Academic P ess. De Mulde
Wal e 2007: Fo ce dynamics. Cuyckens, Gee ae s Handbook o Cogni i e Linguis ics.
Ox o d Uni e si y P ess, 294317. Das is eine seh gu e Idee. Ellenbe ge Hen i F. 1970: The
Disco e y o he Unconscious: The His o y and E olu ion o Dynamic Psychia y. New
Yo k: Basic Books. E ans Vy yan, Chil on Paul, ed. 2010: Language, Cogni ion and Space: The
S a e o he A and New Di ec ions. Equinox Publishing L d. Fede meie Ka a, Laszlo
Sa ah 2009: A beau i ul day in he neighbo hood: An e en - ela ed po en ial s udy o
lexical ela ionships and p edic ion in con ex . Jou nal o Memo y and Language 61, 326338.
Fusa oli Ricca do, Mo gagni Simone, ed. 2009: Concep ual Me apho Theo y: Thi y
Yea s A e . Jou nal o Cogni i e Semio ics 5(12). Gal on An ony 2011: Time lies bu
space does no : Limi s o he spa ialisa ion o ime. Jou nal o P agma ics 43(3),
695703. Gee ae s Di k 2010: Theo ies o Lexical Seman ics. New Yo k: Ox o d
Uni e si y
P ess Inc.
G eimas Algi das Julius 2005a: S uk ū inė seman ika. Me odo ieškojimas. Vilnius:
Bal os lankos.
G eimas Algi das Julius 2005b: Lie u ių mi ologijos s udijos. Vilnius: Bal os lankos.
Hadama d Jacques 1945: The Psychology o In en ion in he Ma hema ical Field. New
Yo k: P ince on Uni e si y P ess.
Jackendo Ray 2003: Founda ions o Language: B ain, Meaning, G amma , E olu ion.
USA: Ox o d Uni e si y P ess.
Jakai ienė E alda 2005: Leksikog a ija. Vilnius: Mokslo und enzyklopedijų
Ve lagsins i u .
Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija: s udijų knyga. Vilnius: Vilniaus uni e si e o
Ve lag.
Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne
Įž algos Insigh s 299 /
Je e y e al. 2012: Na iga ing in a 3D wo ld. – Beha io al and B ain Sciences. Cam-
b idge Uni e si y P ess.
Kan as Imanuelis 1982: G ynojo p o o k i ik. Vilnius: Min is. Ka aliūnas Simas
1995: E nokul ū a, Sp ache und k is enhei . Liaudies kul u 3,
8–10.
Kaukienė Aud onė 1994: Lie u ių kalbos eiksmažodžio is o ija 1. Klaipėda: Klaipė-
dos uni e si e as.
Kašubienė Laima 2012: Ma ijampolės Smalsučio p adinė schule. Lie u ių kalba. Sehen.
Li e a ū as sowie Kul u kundigens U sp ünge. Pa a lės und Vo wodnisse. 3 klasse. P ieiga
in e ne : h p://peliukai.l /lie u iu-kalba/3-klase Koch Ch is o , Ma cus Ga y 2015:
Neu oscience in 2064: a look a he las cen u y. The Fu u e o he B ain, ed. by Ma cus G.,
F eeman J. P ince on Uni e si y
P ess, 255269.
Kugle Paul 1980: A che ypal linguis ics: an inqui y in o he ela ion be ween phone ics
and he imagina ion. Thesis/disse a ion. S a e Uni e si y o New Yo k a Bu alo. Ku g l
e P a u l 2002 (1982): The Alchemy o Discou se: Image, Sound and Psyche. Daimon. Ku as
Ma a, Hillya d S e en 1980: Reading senseless sen ences: B ain po en ials e lec
seman ic incong ui y. Science: 207, 203205. Lako Geo ge 1987: The Dea h o Dead
Me apho . Me apho and Symbolic Ac i i y 2(2).
Lako Geo ge 1993: The Con empo a y Theo y o Me apho . – Me apho and
Though , ed. by And ew O ony. Camb idge: A he Uni e si y P ess. Lako
Geo ge, Ma k Johnson 1999: Philosophy In he Flesh: The Embodied Mind and I s
Challenge o Wes e n Though . New Yo k: Basic Books. Langacke Ronald 2008:
Lako Geo ge, Nuñez Ra ael E. 2001: Whe e Ma hema ics Comes F om: How he
Embodied Mind B ings Ma hema ics in o Being. New Yo k: Basic Books.
Landau Ba ba a, Jackendo Ray 1993: “Wha ” and “Whe e” in Spa ial Lan-
guage and Spa ial Cogni ion. – Beha io al and B ain Sciences 16, 217–38.
Cogni i e G amma . A Basic In oduc ion. Ox o d Uni e si y P ess.
Le inson S ephen C. 1996: Language and space. Annu. Re . An h opol. 25,
353–82.
Lé i-S auss Claude 1997 (1962): Laukinis denken. Vilnius: Bal os lankos.
ALGIRDAS SAUDARGAS
300 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
Maceina An anas 1994 (1978): Philosophiens He kun und Sinn. Sch i hai 6. Vilnius: Min is.
Mancia Mau o 2006: Implici memo y and ea ly un ep essed unconscious: Thei ole in he
he apeu ic p ocess (How he neu osciences can con ibu e o psychoanaly-
sis). – In J Psychoanal 87, 83–103.
Mandle Jean 2004: The ounda ions o mind. O igins o concep ual hough . Ox o d
uni e si y p ess.
Ma cus, Ga y Je emy F eeman 2015: The Fu u e o he B ain: Essays by he wo lds
leading neu oscien is s. P ince on Uni e si y P ess. ing: Ges u e and embodimen in
Ma ghe is T., Edwa ds L., Núñez Ra ael R. 2014: Mo e han me e handwa-
expe ma hema ical p oo . Eme ging Pe spec i es e-Russo. Cha lo e, NC:
on Ges u e and Embodimen in Ma hema ics, ed. by L. Edwa ds, F. Fe a a, D. Moo-
IAP-In o ma ion Age Publishing. McGilch is Iai n 2009: B001KE101Y Mas e and His
Emissa y: The Di ided B ain and he Making o he Wes e n Wo ld. Yale Uni e si y P ess.
McLuhan Ma shall, Wa son Wil ed 2011 (1970): F om Cliche o A che ype.
Gingko P ess.
Mün e Thomas F., U bach Thomas P., Düzel Em ah, Ku as Ma a 2000:
E en - ela ed b ain po en ials in he s udy o human cogni ion and neu opsychology. –
Handbook o Neu opsychology 1, ed. by F. Bolle , J. G a man, G. Rizzola i. Nas opka
Kęs u is 2010: Li e a ū as semio ika. Vilnius: Bal os lankos. Ra ael Núñez 2008: Wha is
Ma hema ics? Pauli, Jung, and Con empo a y Cogni i e Science. Recas ing Reali y:
Wol gang Paulis Philosophical Ideas and Con empo a y Science, ed. by H. Al manspache , H.
P imas. New Yo k: Sp inge . Núñez Ra ael, Lako G. 1998: Wha did Weie s ass eally
de ine? The cogniNúñez Ra ael, Ma ghe is K. 2014: Cogni i e Linguis ics and he concep (s)
i e s uc u e o na u al and epsilon-del a con inui y. – Ma hema ical Cogni ion 4(2),
85–101.
o
Numbe . – The Ox o d Handbook o Nume ical Cogni ion, ed. by R. Cohen Kadosh, A.
Dowke .
Palionis Jonas 1999: Talbos wissenscha g undmenys. Vilnius: Jand ija. Pa ackas
Pa ackas Algi das 1983 (1979): Saulė i k yžius. Kaunas: sa ilaida.
Algi das und k . 1984: E hos. Bal ų Kul u und li awiškoji sa imonė. Kaunas: Įž algos
sa ilaida.
Fonoseman inės sakmės lie u ių kalbos žodyne
Insigh s 301 /
Pa ackas Algi das 2014: LITUA. Li uanis ika, publicis ika, bele is ika. Vilnius:
Ve smė.
Pa ackas Algi das und k . 2014: Lie u a is ydija. Kaunas. Pe i o Jean,
Pa ackas Algi das, Ža skus Aleksand as 2013 (2002): Vi smų knyga. Kaunas.
Dou sa René 1998: Modèles dynamiques e linguis ique cogni i e: e s une
séman ique mo phologique ac i e. Rappo du CREA 9809, Ecole
Poly echnique.
Razauskas Dainius 1997: Ling is ische bep o igkei und sch en oji Sp ache.
Liaudies Kul u 1, 1018.
Razauskas Dainius 2006: E noso aiA. Pa ackas und A. Ža skus. Liaudies Kul u
2, 45–47.
Saud Algi das 1986: Das Wo du is p a ė us. Kaunas: sa ilaida. Sla ėnas
Paulius 1984: Gam amokslinis ž ilgsnis in p okalbes. Wissenscha und Leben 7,
3435.
Sla ėnas Paulius 2001 (1985): P okalbės p asmingumas. Akademikas Paulius Sla-
spä . Vilnius: Vilniaus Uni e si ä , 259278.
Smoczyński Wojciech 2006: La ingalų eo ija i lie u ių kalba. Vilnius: Lie u ių
sp achins i u .
S ickgold Robe , Malia Ap il, Magui e Denise, Roddenbe y Da id,
O’Conno Ma ga e 2000: Replaying he Game: Hypnagogic Images in No mals
and Amnesics. Science 290, 350353.
Sulloway F ank J. 1991: Reassessing F eud‘s Case His o ies. The social
cons uc ion o psychoanalysis. ISIS 82, 245275.
Talmy Leona d 2000: Towa d a Cogni i e Seman ics 1. Concep s uc u ing sys ems.
Camb idge, MA: MIT P ess.
Valen as Ski man as 1997: Ling is inis pasaulis poezijoje. Vilnius: Mokslo und
enzyklopedijų Ve lagsins i u .
Valen as Ski man as 2007: Mė(lynojo)nulio ling is ika Vlado B aziūno und Sigi o
Gedos Poe ijoje. Vilnius: Bal os lankos.
Valen as Ski man as 2012: Kalbos s igmos poezijoje: (p ō)nōmen. Šiauliai: Šiaulių
uni e si e o leidykla.
Vandeloise Claude 2010: Genesis o spa ial e ms. Language, Cogni ion and Space, ed.
by E ans Vy yan, Chil on Paul. Equinox Publishing L d., 171192.